Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Pikelienės, Urmilos Valiukienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Lino Zinkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantų (ieškovų) N. B. ir A. Ž. B. ir (atsakovų) Z. H. T. ir G. T. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų N. B. ir A. Ž. B. ieškinį atsakovams G. T. ir Z. H. T. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 – 2 dalys).

12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

13. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 1 d. sprendimo, kuriuo ieškovų ieškinys tenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

17. Ieškovai ir atsakovai 2021 m. gegužės 26 d. sudarė patalpų nuomos sutartį Nr. 20210526/04, kuria ieškovai išnuomojo Patalpas atsakovams 5 metų laikotarpiui nuo 2019 m. liepos 26 d. iki 2024 m. liepos 26 d. už mėnesinį 900 Eur nuomos mokestį (šios sutarties 1.1.1, 2.1 ir 2.3 punktai). Nuomininkų teisės ir pareigos liko tokios pačios kaip ir prieš tai sudarytose nuomos sutartyse. Priedo Nr. 1 prie sutarties Nr. 20190726/03 3 punkte nustatyta, kad patalpų ir jose esančių sistemų defektų nėra, visi baldai ir daiktas yra absoliučiai nauji arba vertinami 10/10 balų. Perduotų daiktų ir įrangos kiekis nekito.

19. 2021 m. lapkričio 27 d. patalpų apžiūros akte, kuris pasirašytas atsakovės ir ji tai patvirtino, procesiniuose dokumentuose, nurodyta, kad: vaikų kambaryje nuo gatvės – sienos ir lubos aprūkusios, reikia perdažyti, pakabinamos lentynos aprūkusios ir roletų nukreipiančios sulankstytos, reikia keisti; antro aukšto tualetas – nėra dušo galvos, apgadinta spintelė, reikalingas smulkus remontas; miegamasis – išlaužtos durys, reikalingas vyrių remontas, subraižytos grindys po durimis, neveikia lango roletas, nėra ištraukimo grandinės, slankiojančiose duryse trūksta prilaikančių detalių, lubose išmušta skylė, sugadinti tapetai, sienos purvinos, reikia plauti, išdaužtas tinkas, reikia perdažyti; vaikų kambarys iš kiemo pusės – sienos purvinos reikia plauti ir perdažyti; antro aukšto koridorius laiptinė – sienos aprūkusios, reikia valyti, yra ištrupėjusio tinko, reikia perdažyti, lubas perdažyti; svetainė – didžiojo lango roletas suplėšytas, sienos purvinos, reikia plauti, TV spintelė sulaužyta nepataisomai; tapetas suplėšytas, apdaužyti sienų kampai, TV spintelę reikia keisti, minkštos dalies atlenkiami galvūgaliai išlaužti; koridorius – tinkas išdaužytas, stumdomos durys išsidėvėję, jungiklis trumpina; virtuvė – sienos purvinos, reikia plauti ir perdažyti, kėdės nudėvėtos nepataisomai, valgomojo stalo koja išlaužta, virtuvės baldų išlaužtos trejos durelės, lubos purvinos virš maisto ruošimo zonos; pirmo aukšto tualetas – sienos ir dušo durys purvinos, reikia plauti.

20. 2021 m. lapkričio 27 d. ieškovai parengė namo nuomos sutarties nutraukimo sutartį, tačiau atsakovai jos nepasirašė. Tą pačią dieną ieškovė el. paštu atsakovei rašė, kad pagal nuomos sutarties Nr. 20210526/04 6.3 punktą nutraukiama nuomos sutartis nuo 2021 m. gruodžio 27 d. Taip pat nurodė, kad 2021 m. lapkričio 27 d. užfiksuoti defektai turi būti pašalinti arba atlyginti pinigine išraiška iki 2021 m. gruodžio 21 d.

21. Ieškovė 2021 m. lapkričio 28 d. atsakovei el. paštu siuntė preliminarią defektų šalinimo sąmatą, pagal kurią bendra suma 2 700 Eur. Atsakovai iš Patalpų išsikraustė 2022 m. gruodžio 11 d. Taip pat 2021 m. gruodžio 11 d. el. laiške, siųstame atsakovei, ieškovė nurodė, kad pagal prisegtą sąmatą – 3 330 Eur; už komunalines paslaugas - apie 100 Eur (sumą tikslinsime); šiukšlių išvežimas – 100 Eur; valymas - 250 Eur. 3780 Eur – 850 Eur (depozitas) – apie 120 Eur (už likusias granules), viso 2800 Eur.

22. Antstolis Donatas Kisielius 2021 m. gruodžio 21 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu užfiksavo ir apžiūrėjo gyvenamojo namo garažo patalpą, pirmą bei antrą aukštą, gyvenamojo namo būklė fiksuota fotonuotraukose Nr. 1 – Nr. 134 bei vaizdo įraše.

23. Pateiktas ieškovų komunalinių mokesčių paskaičiavimas už 2021 m. gruodį: vanduo - 14,85 Eur; elektra dieninė - 9,38 Eur; naktinė - 6,11 Eur; elektros abonentinis - 3,00 Eur; šiukšlės -17,50 Eur; katilo priežiūra - 15,00 Eur; kanalizacijos išsiurbimas (2021 m. lapkričio 30 d.) - 30,00 Eur, viso 96 Eur.

25. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovai įrodė padarytą žalą dėl sienų apgadinimo ir šių sienų perdažymo patirtas faktines išlaidas, taip pat dėl patalpų valymo ir tapetų įsigijimo ir perklijavimo, tačiau kitus nuostolius laikė neįrodytais. Tiek ieškovai, tiek atsakovai pateikė apeliacinius skundus. Ieškovai apeliaciniu skundu ginčija bylinėjimosi išlaidų paskirstymą ir atsakovams priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį, o atsakovai teigia, kad ieškovė neįrodė jų neteisėtų veiksmų ir žalos egzistavimo, taip pat neegzistuoja jų kaltė, todėl ieškinys nepagrįstas.

Dėl nuostolių atlyginimo pabloginus nuomos objektą

28. Viena iš reikšmingų nuomininko pareigų – tai pareiga tinkamai prižiūrėti nuomojamą daiktą ir juo rūpintis. CK nustatyta, kad nuomininkas privalo naudotis išsinuomotu daiktu pagal sutartį ir daikto paskirtį, be to, nuomininkui yra nustatytas įpareigojimas laikyti išsinuomotą daiktą tvarkingą ir atlyginti daikto išlaikymo išlaidas, taip pat savo lėšomis daryti einamąjį jo remontą tuo atveju, jeigu ko kita nėra nustatyta įstatymuose ar sutartyje (CK 6.489 straipsnio 1 dalis, 6.493 straipsnio 1 dalis). CK taip pat yra nustatyta pareiga nuomininkui, pasibaigus nuomos sutarčiai, grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės (CK 6.499 straipsnio 1 dalis). Taigi, šalys yra laisvos susitarti, kokios būklės daiktas turi būti grąžinamas, o nesant tokio susitarimo, daiktas turi būti grąžinamas iš esmės tokios būklės, kokios buvo prieš jį perduodant nuomininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2011). Tuo atveju, jeigu nuomininkas neįvykdo šio reikalavimo, t. y. grąžina nuomotojui daiktą, kurio būklė neatitinka sutarties nuostatų arba, jeigu šalys nėra aptarusios sutartyje šio klausimo, yra blogesnė, nei buvo jo perdavimo nuomininkui metu, jam gali kilti pareiga atlyginti nuomotojui atsiradusius nuostolius.

29. Vadovaujantis CK reglamentavimu, sprendžiant klausimą, kyla ar ne nuomininkui pareiga atlyginti dėl nuomoto objekto pabloginimo atsiradusius nuostolius, yra svarbu įvertinti, dėl kokių priežasčių pablogėjo nuomojamo daikto būklė ir kokia yra šių pabloginimų kilmė. Paprastai nuomojamo daikto, net ir tinkamai naudojamo pagal paskirtį, būklė per atitinkamą laikotarpį pasikeičia (pablogėja) vien dėl to, kad jis yra naudojamas, t. y. jis natūraliai nusidėvi. Kadangi toks nuomojamo daikto būklės pokytis yra natūralus ir nėra nulemtas netinkamų nuomininko veiksmų, pagal minėtą CK 6.499 straipsnio 1 dalį nuomininkas yra laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigą grąžinti nuomotojui daiktą ir jam nekyla pareiga atlyginti nuomotojui dėl daikto pabloginimo atsiradusių nuostolių tuo atveju, jeigu daiktas yra iš esmės tokios būklės, kokios jis buvo perduotas nuomininkui, atsižvelgiant į per nuomos laikotarpį atsiradusį jo normalų nusidėvėjimą. Aiškindamas tokį teisinį reglamentavimą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad nuomotojas turi žinoti ir gali iš anksto numatyti tokį išnuomojamo daikto pabloginimą, todėl jis negali pagrįstai tikėtis dėl daikto pabloginimo nuostolių atlyginimo, jeigu jam tokia teisė į nuostolių atlyginimą nesuteikta sutartyje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2011). Kitaip negu tuo atveju, kai daikto būklės pasikeitimas yra nulemtas tik jo normalaus nusidėvėjimo, nuomininkui pabloginus išsinuomotą daiktą, jam kyla pareiga atlyginti nuomotojui dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės (CK 6.500 straipsnis). Įstatyme įvardytas išsinuomoto daikto pabloginimas reiškia daikto vertės sumažėjimą arba daikto funkcionalumo dalies netekimą, dėl kurių tolesnis daikto naudojimas pagal paskirtį netenka savo turėtos iki pabloginimo ekonominės vertės (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2009).

30. Nagrinėjamu atveju šalys, sudarydamos nuomos sutartį, aptarė nuomininkų įsipareigojimus, susijusius su jiems perduodamo namo priežiūra, tinkamos jo būklės užtikrinimu ir išsaugojimu iki grąžinimo ieškovams momento. Visose nuomos sutartyse nurodyta, kad nuomininkai įsipareigojo: išlaikyti patalpas Lietuvos teisės aktų nustatytos būklės, tvarkingas, atlikti patalpų įprastinę priežiūrą bei tvarkymą (sutarties 4.1.3 punktas); nebloginti (tyčia ar dėl neatsargumo) išsinuomotųjų patalpų būklės, įvykus akivaizdžiam patalpų pabloginimui – nedelsiant tai ištaisyti savo lėšomis (sutarties 4.1.4 punktas), nedelsiant informuoti nuomininką apie gaisrą, avariją, vagystes ir kitus panašius įvykius patalpose, kurie padarė žalą patalpoms (sutarties 4.1.10 punktas); pasibaigus šios sutarties terminui arba ją nutraukus prieš terminą, grąžinti patalpas ir įrangą nuomotojams tos būklės, kurios jas gavo, atsižvelgiant į patalpų natūralų susidėvėjimą (sutarties 4.1.11 punktas). Jeigu nuomininkas tyčia ar dėl neatsargumo pablogina suteiktas naudotis patalpas, jose esančius inžinerinius įrenginius, jis privalo nuomotojui atlyginti visus sukeltus nuostolius (sutarties 5.4 punktas). Taigi šalys susitarė, kad atsakovai turi rūpintis jiems perduotu turtu, jį prižiūrėti ir grąžinti ieškovams tokios pačios būklės, koks jis buvo perduotas jiems sudarant nuomos sutartį, o atsiradę turto pabloginimai gali būti susiję tik su jo natūraliu nusidėvėjimu, visi kiti patalpų ir jose esančių įrenginių pabloginimai tyčia ar dėl neatsargumo turi būti atlyginti.

31. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šios apeliacijos dalykas, pagal atsakovų apeliacinį skundą, yra tik ta apimtimi, kiek tai susiję su Patalpų sienų ir lubų pabloginimu ir poreikiu jas perdažyti, taip pat tapetų apgadinimu ir perklijavimo, patalpų valymo ir su tuo susijusių išlaidų, kadangi tik šie ieškovų reikalavimai buvo patenkinti, taip pat dėl atsakovų permokėtų sumų ieškovams.

32. Apeliantams keliant tinkamo įrodymų vertinimo pirmosios instancijos teisme klausimą, paminėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Civiliniame procese nereikalaujama nustatyti objektyviąją tiesą, t. y. teismo įsitikinimas dėl faktinių aplinkybių, sudarančių bylos nagrinėjimo (ginčo) dalyką, egzistavimo ar neegzistavimo neturi būti absoliutus. Šis įrodinėjimo civiliniame procese ypatumas yra ne kartą pabrėžtas ir kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 52 punktas). Todėl įrodinėjimo standartas, atsižvelgiant į civiliniame procese reikalaujamą teismo įsitikinimo laipsnį, taip pat neturi būti suabsoliutintas, t. y. pernelyg aukštai iškeltas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-701/2022, 23 punktas).

33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; kt.). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas ir patikimas, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-701/2018, 68 punktas). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-103-701/2022, 37 punktas).

34. Byloje nustatyta, kad šalis nuomos santykiai siejo nuo 2017 m. lapkričio 26 d. iki 2021 m. gruodžio 27 d. (kai ieškovai vienašališkai nutraukė sutartį, vadovaudamiesi nuomos sutarties 6.3 punktu). Taigi nors ir šalys sudarydavo naujas nuomos sutartis (2017 m. lapkričio 26 d., 2019 m. liepos 26 d., 2021 m. gegužės 26 d.), tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, svarbu vertinti teisinių santykių visumą, o ne tik laikotarpį nuo paskutinės nuomos sutarties sudarymo. Paminėtina, kad nuomos sutarčių priedų Nr. 1 3 punkte nustatyta, kad patalpų ir jose esančių sistemų defektų nėra, visi baldai ir daiktas yra absoliučiai nauji arba vertinami 10/10 balų. Nors ši sąlyga buvo įtraukta ne tik pirmojoje nuomos sutartyje, bet ir kitų nuomos sutarčių prieduose, tačiau matyti, kad ginčo šalys sutaria, kad toks įrašas buvo formalus, ir sudarant naujas nuomos sutartis patalpų ir įrengimų būklė nebuvo vertinama. Taigi, nors de jure šalys pasirašydamos naujas sutartis dėl tų pačių Patalpų, nurodydavo jų ir juose esančių daiktų būklę (sutarčių priedų Nr. 1 3 punktas), tačiau de facto būklė nebuvo vertinama. Atsižvelgiant į tai, svarbu įvertinti, kokios Patalpos ieškovų buvo perduotos atsakovams 2017 m. lapkričio 26 d. ir kokios grąžintos faktinio grąžinimo metu 2021 m. gruodžio 11 d.

35. Kaip minėta, sudarant 2017 m. lapkričio 26 d. patalpų nuomos sutartį Nr. 20171126/02, šalys nurodė, kad nuomininkas pasirašydamas šią sutartį patvirtina, jog patalpų defektų ir / ar paslėptų trūkumų nėra, patalpų būklė gera (sutarties 1.4 punktas). Gerą išnuomotų patalpų būklę patvirtina ir Priedas Nr. 1 prie sutarties Nr. 20171126/02, t. y. 3 punktas, taip pat ir fotonuotraukos pateiktos kartu su dubliku (priedas Nr. 1, dokumentas DOK-40718). Taigi apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šiuos įrodymus, sprendžia, kad ieškovai perdavė geros būklės Patalpas. Kaip minėta, tai nors buvo sudaromos naujos nuomos sutartys, tačiau de facto Patalpų ir juose esančių daiktų būklė nebuvo vertinama. Atsakovų apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl namo baigtumo procento, taip pat dėl ieškovų lankymosi pas atsakovus ir tuo metu pretenzijų nekėlimo nepaneigia aplinkybių, kad perduodant Patalpos buvo geros būklės ar kad Patalpos negrąžintos tokios būklės, kokios buvo perduotas atsakovams. Be to, patys atsakovai, pasirašydami nuomos sutartis, sutiko, kad namas būtų išnuomotas tokio baigtumo procento, t. y. byloje nėra duomenų, kad atsakovai sutarčių sudarymo metu domėjosi dėl namo baigtumo ar klausinėjo ieškovų dėl tokių aplinkybių, namo baigtumas atsakovams netrukdė naudotis išsinuomotomis Patalpomis.

37. Atsakovai tvirtina, kad išsinuomotas Patalpas grąžino tokios būklės, kokios jos buvo išnuomotos, atsižvelgiant į nusidėvėjimą, taip pat, dėl sienų, lubų aprūkimo pažymėjo, kad priežastis yra katilo gedimas (sprogimas), o dėl sienų apipaišymo tvirtina, kad sienos galėjo būti nuvalytos ir jų nereikėjo perdažyti.

38. Pirmiausia, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra pakankamai įrodymų daryti išvadai, kad sienos ir lubos aprūko dėl katilo gedimo, kadangi: 1) pati garažo patalpa, kurioje yra katilas, nėra aprūkusi, o atsakovų pateiktos fotonuotraukos (atsiliepimo į ieškinį priedai Nr. 8, kuri, matyti, padaryta 2018 m. kovo 6 d. tačiau, matyti, modifikuota 2022 vasario 7 d.) ir Nr. 9), kad garažas buvo uždūmintas, yra neinformatyvios, iš jų negalima padaryti išvados, kad garažas buvo uždūmintas. Vis dėl to, net ir laikyti, jog garažas buvo uždūmintas, tai atitinkamai, daro nepaaiškinamą situaciją, kad garažo patalpų sienos nėra aprūkusios, o kitų patalpų (vaikų kambaryje nuo gatvės sienos, antro aukšto koridoriuje) sienos aprūkusios; 2) el. susirašinėjimas, kuriame atsakovė teigė, kad katilas sugedo, vėliau, kad sprogo, ir ieškovams teigiant priešingas aplinkybes, kad nebuvo jokio sprogimo, o tik netinkamas katilo naudojimas ir pelenų neišvalymas, pats savaime nepatvirtina katilo gedimo, nesant patvirtinančių įrodymų ir esant tik šalių priešingiems argumentams dėl katilo veikimo. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovai pakankamu mastu įrodė, jog patalpų sienos ir lubos aprūko dėl atsakovų veiksmų (ar neveikimo) jiems naudojantis išsinuomotu turtu. Šiuo atveju nenustačius, kad patalpų aprūkimo priežastis katilo gedimas, kuriuo remiantis atsakovai bando paneigti savo kaltę, šios priežasties nustatymas nėra objektyviai svarbus vertinant tai, kad Patalpos turėjo būti grąžintos tos būklės, kurios jas gavo, atsižvelgiant į patalpų natūralų susidėvėjimą, be to, šalys buvo sutarę, kad nuostolius nuomininkas atlygina ne tik dėl tyčia padarytus, bet ir dėl neatsargumo (sutarties 5.4 punktas).

39. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovams teko sutartinė pareiga grąžinti patalpas tokios būklės, kurios jas gavo, t. y. grąžinti patalpas su jau nuvalytomis ar nuplautomis sienomis, jeigu, anot atsakovų, tuos piešinius iš tikrųjų buvo įmanoma nuvalyti ar nuplauti. Su šia išvada apeliacinės instancijos teismas sutinka. Nors ieškovai ragino nuplauti sienas dar 2021 m. lapkričio 28 d., tačiau atsakovai tokių veiksmų nesiėmė, neieškojo įmonės, kuri galėtų tai padaryti, dėl ko tokio neveikimo pasekmės, t. y. atlyginti ieškovų nuostolius, tenka būtent atsakovams. Byloje nėra duomenų, kokiomis priemonėmis buvo apipieštos sienos, taip pat piešiniai yra ant šviesiomis spalvomis dažytų sienų, kas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apsunkina, tinkamą sienų nuvalymą. Atsakovų kartu su 2023 m. vasario 2 d. paaiškinimais pateikti įrodymai apie užklausimus valymo įmonėms nepatvirtina, kad sienos galėjo būti nuvalytos.

40. Ieškovai kreipėsi į UAB „Agrautoma“, kad būtų perdažytos sienos. UAB „Agrautoma“ 2022 m. vasario 25 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 1504, bei apmokėjimą patvirtinantis 2022 m. vasario 28 d. mokėjimo nurodymas, patvirtina, kad Patalpų būklei atstatyti ieškovai turėjo 6 530,42 Eur nuostolių už sienų perdažymą, šias remonto išlaidas sudarė 200 Eur už baldų išnešimą ir sunešimą, 95 Eur už rozečių, jungiklių dangtelių, šviestuvų demontavimą ir sumontavimą, 505,25 Eur už sienų ir lubų dažų valymą-skutimą 215 kv. m, 537,25 Eur už sienų ir lubų pagrindo gruntavimą 382 kv. m, 174 Eur už grindų, langų ir kitų paviršių uždengimą, 956,75 Eur už sienų ir lubų paviršių glaistymą 215 kv. m, 2744 Eur už sienų ir lubų dažymą 392 kv. m, 185 Eur už šiukšlių išvežimą ir 1133,38 Eur PVM.

41. Atsakovai apeliaciniame skunde kelia abejones dėl reikalingo išdažyti ploto. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad dėl patalpų aprūkimo ir (arba) dėl priešinių reikėjo perdažyti sienas ir lubas patalpose, kurios pažymėtos indeksais 1-1, 1-2, 1-6, 1-7, 1-8 ir 1-10, ir tokio kiekio patalpų dažymas pateisinamas savininko pagrįstu interesu visos sienos būtų tvarkomos vienu laiku ir tomis pačiomis priemonėmis. Ieškovai pateikė byloje patalpų sienų ir lubų plotų paskaičiavimus (dokumentas DOK-11053) su patalpų planu ir išmatavimais, kurie, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš esmės atitinka 2022 m. vasario 25 d. PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 1504 nurodytos plotus. Atsakovai tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliaciniu skundu neginčijo, kad atliktų darbų kaina yra per didelė. Atsakovų argumentai, kad civilinėje byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad namo perdažymo darbai buvo atlikti ir kad jie buvo atlikti būtent name, kuriame gyveno atsakovai atmestini, kadangi nustatyta, kad atsakovų išsinuomotų patalpų sienos ir lubos buvo blogesnės būklės, nei kai Patalpos buvo išnuomotos, kas atitinkamai pagrindžia poreikį atlikti remonto darbus, kurie buvo ieškovų apmokėti. Atitinkamai laikytina įrodyta ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas priteisė 6 530,42 Eur nuostolius, pagal UAB „Agrautoma“ 2022 m. vasario 25 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 1504.

42. Atsakovai nesutinka, kad ieškovai patyrė kažkokių nuostolių dėl tapetų įsigijimo ir jų perklijavimo, kadangi šie darbai nebuvo atlikti. Pažymėtina, kad įstatymas numato, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę (CK 6.251 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai sugadintas turtas neatkurtas ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti apskaičiuojamas. Žalos dydis gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais, laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių. Nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį turi nustatyti teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Taigi nepaisant to, kad tokie darbai neatlikti, nereiškia, kad žala nebuvo padaryta, kuri apskaičiuojama remiantis kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas už tapetus ir jų perklijavimą laikė įrodytą 372 Eur sumą, t. y. ne visa apimtimi kuria prašė ieškovai (už tapetų perklijavimą buvo nurodoma 260 Eur, o už pačius tapetus 312 Eur), kuri apeliacinės instancijos teismo vertinimu yra pagrįsta, be to, pačios žalos dydžio atsakovai neginčija. Tapetai buvo pažeisti mechaniškai ar apipiešti, šias aplinkybes patvirtina antstolio užfiksuotos faktinės aplinkybės (fotonuotraukos Nr. 54, 55, 93-95), 2021 m. lapkričio 27 d. patalpų apžiūros aktas, kas negali būti laikoma natūraliu nusidėvėjimu. Atmestini atsakovų argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino natūralaus nusidėvėjimo, priešingai, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nustatytas nuomos Patalpų būklės pablogėjimas (sienų, lubų apgadinimas, tapetų apgadinimas) nėra patalpų natūralus nusidėvėjimas.

43. Atsakovai taip pat nesutinka, kad ieškovai patyrė 350 Eur nuostolių dėl patalpų valymo. Pažymėtina, kad sutarties 4.1.3 punktu, atsakovai įsipareigojo išlaikyti Patalpas tvarkingas, atlikti Patalpų įpratinę priežiūrą bei tvarkymą. Taigi atsakovai vykdydami savo pareigas tinkamai Patalpas turėjo grąžinti tvarkingas, tačiau iš byloje esančių įrodymų matyti, kad Patalpos nebuvo tvarkingos, o paliktos šiukšlės, daiktai, matomos dulkės. Ieškovai byloje nurodė, kad valymo darbus atliko patys, o sumą nustatė apklausus žodžiu valymo paslaugas teikiančias įmones. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad ieškovai iš tiesų apklausė valymo įmones (CPK 178 straipsnis). Antra, patys ieškovai atliko šiuos valymo darbus, t. y. faktiškai jokios išlaidos nebuvo patirtos ir nebus patiriamos, kadangi jau Patalpos išnuomotos kitiems nuomininkams. Taigi nors atsakovai turėjo vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, nustatytus sutarčių 4.1.3 ir 4.1.11 punktuose, tačiau ieškovai neįrodė, kad realiai patyrė nuostolių (CPK 178, 185 straipsniai, CK 6.249 straipsnis).

45. Atsakovai nurodo, kad teismas nevisiškai įvertino jų permokėtas sumas, t. y. teismas neatskaičiavo paliktų granulių vertės, kuri pagal atsakovus yra 145,71 Eur, bei atsakovų permokėto ieškovams nuomos mokesčio už laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio 12 d. iki 2021 m. gruodžio 25 d. (t. y. už 14 dienų), kas sudarytų 420 Eur sumą. Pirmiausia pažymėtina, byloje nėra pateikta jokių įrodymų patvirtinančių, kad paliktų granulių vertė yra 145,71 Eur (CPK 178 straipsnis), tokia verte vertina tik patys atsakovai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atskaitė tik 120,00 Eur. Antra, sutarties 6.3 punkte nustatyta, kad ši sutartis taip pat gali būti nutraukta anksčiau nuomos pabaigos abiejų šalių raštišku sutarimu prieš tai šalims informavus vieną kitą ne mažiau kaip prieš 30 dienų. Ieškovai 2021 m. lapkričio 27 d. ieškovė el. paštu atsakovei rašė, kad pagal nuomos sutarties Nr. 20210526/04 6.3 punktą nutraukiama nuomos sutartis nuo 2021 m. gruodžio 27 d., atsakovai kitokio nuomos sutarties nutraukimo nesiūlė, taigi sutartis laikytina nutraukta 2021 m. gruodžio 27 d. Tai, kad atsakovai faktiškai išsikraustė anksčiau, jiems pagal sutartas sąlygas nenutraukus Patalpų nuomos sutarties, neatsiranda teisė į nuomos mokesčio dalies grąžinimą.

46. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad iš atsakovų ieškovams priteistina 5 932,42 Eur (6902,42 – 850 – 120) nuostolių atlyginimo ir 96 Eur komunalinių mokesčių, iš viso 6 028,42 Eur. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, iš atsakovų priteisiamos penkių procentų procesinės palūkanos, kurios skaičiuojamos nuo 6 028,42 Eur sumos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo pirmosios instancijos teisme ir advokato išlaidų pagrįstumo

48. Apeliacinės instancijos teismui iš dalies tenkinus atsakovų apeliacinį skundą, perskirstytinos pirmosios instancijos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos, atsižvelgiant į ieškinio atmestų ir patenkintų reikalavimų dalį (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju patikslintas ieškinys patenkintas 76 proc. (6 902,42 Eur x 100 / 9114,19 Eur).

49. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

50. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos), nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas turi atsižvelgti į 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į 2 punkte nustatytus kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

51. Rekomendacijų 8 punkte nustatyti, kad už advokato teikiamas teisines paslaugas rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydžiai: už ieškinį, atsiliepimą į ieškinį – 2,5 (8.1 punktas), dubliką. tripliką – 1,5 (8.3 punktas); atskirąjį skundą – 0,4 (8.15 punktas); kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai – 0,4 (8.16 punktas); kitų, nei nurodyta šių rekomendacijų 8.16 punkte, dokumentų, susijusių su atstovavimu bylų procese, parengimą – 0,1 (8.17 punktas); vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą – 0,1 (8.19 punktas).

52. Pagal CPK 88, 93, 98 straipsnius teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos padarytos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-684/2023).

53. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008 ir kt.).

54. Ieškovai byloje sumokėjo 205 Eur žyminio mokesčio, 145 Eur išlaidų antstoliui konstatuojant faktines aplinkybes ir 1 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš viso 1 850 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovai šių bylinėjimosi išlaidų neginčija, todėl atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį iš atsakovų ieškovams priteistina 1 406,00 Eur (1 850 Eur x 66 proc.).

55. Atsakovai byloje pateikė duomenis, kad viso patyrė 16 812,22 Eur advokato išlaidų (14 292,39 Eur (2022 m. lapkričio 28 d. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo) + 822,80 Eur (2023 m. sausio 23 d. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo) + 1 697,03 Eur (2023 m. vasario 6 d. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo) bei 96 Eur žyminio mokesčio (43 Eur + 53 Eur). Advokato išlaidas patvirtina pateiktos teisinių paslaugų suvestinės, taip pat šiame dokumente esantis patvirtinimas, kad pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras atsakovai atsiskaitė, nurodytos atsiskaitymo datos, mokėjimo nurodymų numeriai, taigi realus advokato išlaidų patyrimas yra įrodytas (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017).

56. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas atsakovų bylinėjimosi išlaidas patirtas iki 2022 m. spalio 17 d., t. y. 9937,14 Eur sumą (671,72 + 4198,25 + 671,72 + 2518,95 + 356,10 + 712,2 + 712,2 + 43 +53), priteisė visas, vertindamas jas pagal 93 straipsnio 4 dalies nuostatas, atsižvelgdamas į ieškovų procesinį elgesį, o po 2022 m. spalio 17 d., taikydamas bendrąją, CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytą, taisyklę. Nors apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl ieškovų nesąžiningų veiksmų, neatskleidžiant visos informacijos apie faktiškai atliktų darbų mastą ir kainą, kurią jie jau žinojo dubliko pateikimo metu, tačiau nesutinka, kad visos iki ieškinio patikslinimo atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos iš ieškovų, kadangi ieškovams sumažinus ieškinio sumą, ieškinio pagrindas ir dalykas byloje liko toks pats, įrodinėtinos aplinkybės byloje iš esmės nepasikeitė, be to, bylinėjimosi išlaidų dydis iki 2022 m. spalio 17 d. neatitinka proporcingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų. Nors byloje negalima daryti išvados, kad atsakovų išlaidos už advokato teisinę pagalbą viršytų Rekomendacijų 8.1 – 8.20 punktuose nustatytus dydžius, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant, kad iš esmės byloje nagrinėtas klausimas nebuvo sudėtingas, nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai, specialios žinios nebuvo reikalingos, advokatui nebuvo būtinybės vykti į kitą vietoję, ginčo suma buvo tik 9 114,19 Eur, šalių elgesį, ir advokato laiko sąnaudas, į tai, kad nemažą dalį išlaidų yra už susirašinėjimą el. paštu, bendravimą telefonu, laikytinas pagrįstu 3 000,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis, susidaręs iki ieškinio reikalavimo patikslinimo, t. y. 2022 m. spalio 17 d., bei 96 Eur žyminis mokestis, kuris priteistinas iš ieškovų atsakovams.

57. Vertinant atsakovų advokato teisinės pagalbos išlaidas po 2022 m. spalio 17 d. pateikto ieškinio reikalavimų sumažinimo, pažymėtina, kad atsakovai teikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, už kurį nurodoma sumokėjo 4 451,25 Eur sumą, t. y. daugiau nei už atsiliepimą į ieškinį, nors atsiliepimas daug mažesnės apimties, naujų teisės klausimų nebuvo keliama, tik analizuoti naujai pateikti įrodymai, pateikiant jų vertinimą, be to, kai kurie argumentai kartojosi ir atsiliepime į ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad nurodytos išlaidos už atsiliepimą į patikslintą ieškinį yra nepagrįstos, todėl jas sumažina iki 1 500 Eur. Taip pat įvertintinus Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijus, dėl kurių pasisakyta jau šios nutarties 50 punkte, jų nekartojant, teismas laiko pagrįstą 3 000,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį, susidariusį po ieškinio reikalavimo patikslinimo, t. y. 2022 m. spalio 17 d. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį (CPK 93 straipsnio 2 dalis) iš ieškovų atsakovams, po 2022 m. spalio 17 d. pateikto ieškinio reikalavimų sumažinimo, priteistina 720,00 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti (3 000 Eur x 24 proc.). Viso iš ieškovų atsakovams priteistina 3 816,00 Eur (3 000,00 Eur + 96,00 Eur + 720,00 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

58. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į aukščiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas atsakovų bylinėjimosi išlaidas, neįvertino Rekomendacijų 2 punkte nustatytus kriterijų ir nepagrįstai priteisė 10 733,46 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas. Pritaikius vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, atsakovams iš ieškovų lygiomis dalimis priteistina 2 410,00 Eur (3 816 Eur - 1 406,00 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, patirtų pirmosios instancijos teisme, t. y. iš kiekvieno po 1 205,00 Eur.

Dėl bylos baigties

59. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes ir bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, todėl ieškovų apeliacinis skundas tenkinamas visiškai, o atsakovų – iš dalies, skundžiamas sprendimas keistinas – priteisiant iš atsakovų ieškovams 5 932,42 Eur nuostolių atlyginimo, 96 Eur komunalinių mokesčių ir penkių procentų metines palūkanas nuo priteistos 6 028,42 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. sausio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisiant iš ieškovų atsakovams lygiomis dalimis 2 410,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, t. y. iš kiekvieno po 1 205,00 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

60. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Todėl į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakius, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese

61. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Šios nuostatos taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

62. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovų apeliacinis skundas patenkintas, jų turėtos bylinėjimosi išlaidos turėtų būti priteistos iš atsakovų (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovai apeliaciniame skunde prašė priteisti iš atsakovų solidariai 1 405 Eur bylinėjimosi apeliacinėje instancijoje išlaidas (1 200 Eur atstovavimo išlaidos ir 205 Eur žyminis mokestis). Paminėtina, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Ieškovų apeliaciniame skunde prašoma priteisti 1 405 Eur bylinėjimosi išlaidas, tačiau ieškovai iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui įrodymų patvirtinančių bylinėjimosi dydį, susijusį su advokato teisine pagalba, nepateikė, todėl nepateikus įrodymų apie faktiškai patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai, šių išlaidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas. Ieškovams grąžintinas paduodant apeliacinį skundą sumokėtas 205 Eur žyminis mokestis, kadangi apeliaciniai skundai dėl bylinėjimosi išlaidų (procesinės teisės normų taikymo) žyminiu mokesčiu neapmokestinami (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

63. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovų apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, t. y. 5 procentais, priteisti nuostoliai sumažinti 350 Eur suma, šalių bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Atsakovė pateikė įrodymus, kad už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą turėjo 4 314,26 Eur išlaidų (2023 m. gegužės 22 d. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo). Kadangi apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, iš ieškovų atsakovams lygiomis dalimis priteistina 215,71 Eur (4 314,26 Eur x 5 proc.) apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Ieškovų apeliacinį skundą tenkinti, atsakovų apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 1 d. sprendimą ir jį išdėstyti taip:

1) Priteisti ieškovams N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), solidariai iš atsakovų Z. H. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 5 932,42 Eur (penkis tūkstančius devynis šimtus trisdešimt du eurus 42 ct) nuostolių atlyginimo, 96 (devyniasdešimt šešis) Eur komunalinių mokesčių ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos 6 028,42 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. sausio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

2) Kitą ieškinio dalį atmesti.

3) Priteisti atsakovams Z. H. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis iš ieškovų N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2 410,00 Eur (du tūkstančius keturis šimtus dešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 1 205,00 Eur (vieną tūkstantį du šimtus penkis eurus).

Priteisti atsakovams Z. H. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir G. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis iš ieškovų N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 215,71 Eur (du šimtus penkiolika eurų 71 ct) bylinėjimosi išlaidų patirtų apeliaciniame procese.

Grąžinti ieškovams N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir A. Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 205 Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2023-03-30 mokėjimo dokumentu (žyminio mokesčio užduoties kodas (ID): ZL67945).