- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-24
- Bylos Nr.
- e2S-810-275/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01036-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Kutrienė
- Atsakovas
- G. G., Z. H. T.
- Ieškovas
- A. Ž.-B., N. B.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų G. G. ir Z. H. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų A. Ž.-B. ir N. B. ieškinį atsakovams G. G. ir Z. H. T. dėl žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai A. Ž.-B. ir N. B. (toliau – ieškovai) pateikė ieškinį atsakovams G. G. ir Z. H. T. (atsakovams) prašydami: 1) priteisti iš atsakovų solidariai ieškovų naudai 23 413,5 Eur žalos (atlyginti patalpoms ir baldams padarytą žalą), 96 Eur nesumokėtų komunalinių mokesčių, 5 procentų metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki pilno galutinio atsiskaitymo, jas skaičiuojant nuo 23 509,5 Eur sumos, 1 500 Eur. atstovavimo išlaidų ir 717,20 Eur. bylinėjimosi išlaidų atlyginimui (žyminis mokestis ir atlyginimas antstoliui).
2. Nurodė, kad ieškovai su atsakovais 2017 m. lapkričio 16 d. sudarė patalpų nuomos sutartį Nr. 2017 11 26/2, kuria atsakovams buvo išnuomotas gyvenamasis namas. Nuomos sutartis buvo sudaryta vieneriems metams. Šalims tinkamai vykdant savo įsipareigojimus, patalpų nuomos sutartis kiekvienais metais buvo pratęsinėjama tomis pačiomis sąlygomis. 2021 metų lapkričio mėnesį ieškovams lankantis išnuomotame name buvo pastebėtas ženklus nuomojamų patalpų ir baldų suniokojimas. Nuomos sutartimi buvo numatyta, kad nuomininkas turi nebloginti (tyčia ar dėl neatsargumo) išsinuomotųjų patalpų būklės. Įvertinant suniokojimo mastą, ieškovai 2021 m. lapkričio 27 d. nuomininkams buvo pranešė apie nuomos sutarties nutraukimą. Dalyvaujant atsakovams 2021 m. lapkričio 27 d. buvo apžiūrėtos patalpos ir pasirašytinai surašytas patalpų apžiūros aktas Tą pačią dieną, atsakovams buvo pateikta sutartis dėl Nuomos sutarties nutraukimo. Nepateikiant motyvų šią sutartį buvo atsisakyta priimti ir pasirašyti. Todėl, sutarties nutraukimo projektas atsakovams tą pačią dieną buvo išsiųstas elektroniniu paštu.
3. Pažymėjo, kad atsakovai nesąžiningai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, tinkamai nereaguoja į ieškovo prašymus apmokėti susidariusią žalą. Nurodė, kad atsakovai turi kitų neįvykdytų įsipareigojimų. Atsakovai išsikraustė iš nuomoto namo paslapčia, atsisako nurodyti savo naują gyvenamąją vietą. Vienas iš atsakovų yra užsienio pilietis, tik turintis teisę laikinai gyventi mūsų šalyje. Prašomos priteisti skolos suma pinigine išraiška tiek ieškovams, tiek ir atsakovams yra didelė, ypač įvertinant tai, kad atsakovai mūsų šalyje neturi pastovios darbo vietos. Nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo, jeigu jis bus palankus ieškovams, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Teigė, kad didelė ieškinio suma šiuo atveju tikrai yra pakankamas pagrindas šių priemonių taikymui.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 17 d. nutartimi tenkino ieškovų prašymą. Areštavo atsakovams priklausančius nekilnojamuosius ir (arba) kilnojamuosius daiktus, jų esant nepakankamai – pinigines lėšas ir (ar) turtines teises, priklausančias atsakovams ir esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, už 23 509,50 Eur. Areštavus atsakovų lėšas, leido jiems iš areštuotų lėšų disponuoti po 400 Eur suma kiekvieną mėnesį.
5. Nurodė, kad atsakovams pareikšta iš viso 23 509,50 Eur reikalavimų suma (nežinant atsakovų turtinės-finansinės būklės) vertintina kaip didelė. Ieškovų reikalavimas neužtikrintas kokiomis nors kitomis priemonėmis ir byloje nepateikta duomenų, kurie patvirtintų gerą, stabilią atsakovų finansinę-turtinę būklę (Sodra neturi duomenų apie atsakovų darbovietes, darbo pajamas), todėl teismas sprendė, kad yra pagrindas manyti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, priėmus ieškovams palankų procesinį sprendimą, jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Remiantis nurodytais motyvais, teismas tenkino ieškovų prašymą.
6. Tuo atveju, jeigu bus areštuotos atsakovų lėšos, teismas atsakovams leido disponuoti po 400 Eur dydžio suma kas mėnesį atsakovų pragyvenimui (CPK 145 straipsnio 6 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovai G. G. ir Z. H. T. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovų prašymą takyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovų atžvilgiu.
8. Nurodė, kad nėra grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas. Pažymėjo, kad ieškovai nepateikė jokių konkrečių įrodymų apie atsakovų nesąžiningumą, piktnaudžiavimą ir ketinimą vengti teismo sprendimo įvykdymo. Paaiškino, kad atsakovai turi nuolatinį ir tvirtą ryšį su Lietuvos Respublika. Atsakovė yra Lietuvos Respublikos pilietė, o atsakovas Z. H. T. nuo 2021 m. liepos 19 d. turi leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį iki 2023 m. liepos 19 d. Teigė, kad nėra jokio pagrindo abejoti, kad atsakovai gali slapstytis ar vengti teismo sprendimo įvykdymo.
9. Pažymėjo, kad teismas nutartimi laikinųjų apsaugos priemonių taikymą grindė tik ieškinio suma. Atkreipė dėmesį, kad ieškovai iš pradžių iš atsakovų reikalavo 2 800 Eur sumos atlyginimo, tačiau ieškinyje reikalavimo suma išaugo iki 23 509,50 Eur sumos. Teigė, kad ieškovų reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, tuo labiau, priklausantys tik nuo jų valios. Ieškovai patys teikdami ieškinį dirbtinai padidino savo reiškiamus reikalavimus. Patys ieškovai savo 2021 m. gruodžio 11 d. elektroniniu laišku patvirtino, kad jų reikalavimai didesnei sumai nėra net preliminariai pagrįsti, taip pat tokia nepagrįsta, vienašališkai nurodyta suma nepagrindžia grėsmės teismo sprendimo vykdymui.
10. Teigė, kad atsakovų turtinė padėtis yra gera, dėl ko reikalavimo suma jiems nėra didelė. Aplinkybę, jog atsakovams reikalavimo suma nėra didelė, patvirtina tos aplinkybės, jog atsakovai per mėnesį išleidžia ženkliai didesnes sumas, nei teismas leido disponuoti (400 Eur/mėnesį) ir vaikams išlaikyti skiria ženkliai didesnes nei minimalios išlaidos. Nurodė, kad atsakovo banko sąskaitoje sukaupta piniginių lėšų ženkliai daugiau, nei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.
11. Nurodė, kad teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia šalių pusiausvyrą, teisingumo, protingumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principus.
12. Pažymėjo, kad teismas negalėjo nustatyti konkrečios sumos, kuria atsakovai galėtų laisvai disponuoti kas mėnesį.
Atsiliepimas
13. Ieškovai A. Ž.-B. ir N. B. atsiliepimu prašė palikti pirmosios instancijos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepakeistą.
14. Paaiškino, kad atsakovai nepabaigę vykdyti nuomos sutarties ir sutarta tvarka nesudarę patalpų perdavimo-priėmimo akto, išvyko. Nurodė, kad jau nutraukus patalpų nuomos sutartį ir atsakovams išsikėlus iš nuomojamo namo, atsakovas 2021 gruodžio 29 d. migracijos tarnybai pateikė melagingą informaciją, kad ir toliau gyvena nuomotame name. Tokiu, nesąžiningu būdu atsakovas Z. H. T. neteisėtai pratęsė savo leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.
15. Nurodė, kad atsakovų turtinė padėtis yra sudėtinga. Atsakovas Z. H. T. nedirba, jokio registruoto turto neturi. Areštuotoje sąskaitoje likutis 2022 m. sausio 21 d. sudaro 19,16 Eur. Vienintelės atsakovo gaunamos pajamos yra kitos atsakovės G. G. atlikti epizodiniai mokestiniai pavedimai po 25-100 Eur smulkios išlaidoms.
16. Nurodė, kad tiksli suniokotų patalpų atstatymo (būtinojo remonto) vertė galutinai paaiškėjo tik specialistams (UAB „Ermedos statyba“) sudarius darbų ir reikalingų medžiagų sąmatą.
17. Pažymėjo, kad atsakovai neturėjo ir neturi nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje (išskyrus anksčiau terminuotai deklaruotą gyvenamąją vietą ginčo name). Atsakovai neturėjo ir neturi jokio turto, kuris juos nors kiek sietų su Lietuva: nei nekilnojamojo, nei automobilio, nei baldų, nei augintinių, nei bendravimo aplinkos. Atsakovai niekada anksčiau nebuvo ir dabar nėra susieti teisiniais darbo santykiais su subjektais Lietuvoje. Teigė, kad atsakovai nuolat kuria prielaidas išvykimui iš Lietuvos, ieško tam galimybių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
19. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas patenkino ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo.
20. CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinosios apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
21. Spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas pirmiausia atlieka pareikštų reikalavimų tikėtino pagrįstumo vertinimą. Įsitikinęs, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, teismas turi nustatyti, ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
22. Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių institutą reglamentuojančių teisės normų (CPK XI skyriaus penktasis skirsnis) taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Pagal prima facie (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013).
23. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo atliekamas preliminarus (prima facie) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas teismo dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015, 2015 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017).
24. Nagrinėjamu atveju ieškovai prašė priteisti iš atsakovų žalą padaryta namui ir name esantiems baldams po nuomos santykių tarp šalių nutraukimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu ieškinyje išdėstytos faktinės aplinkybės ir pateikti teisiniai argumentai sudaro pagrindą teigti, kad ieškiniu reiškiamas reikalavimas preliminariai pagrįstas: ieškinyje suformuluoti aiškūs reikalavimai, nurodytas jų teisinis ir faktinis pagrindai, argumentacija, pateikti ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai. Ieškinio forma ir turinys atitiko CPK nustatytus reikalavimus.
25. Atsakovų argumentai, kuriais pastarieji įrodinėja ieškinį esant preliminariai nepagrįstą, iš esmės susiję su bylos nagrinėjimu iš esmės. Paminėta, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų.
26. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra ne vien tikėtinas ieškinio pagrįstumas (pirmoji sąlyga), bet ir realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas (antroji sąlyga), kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1018-881/2020, 16 punktas). Tai reiškia, kad ir tikėtinai pagrįsti reikalavimai, nesant grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
27. Proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, o atsakovas, siekdamas išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie tokią grėsmę paneigia. Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas. Teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios gali užtikrinti būsimo toje byloje, dėl joje kilusio ginčo priimto teismo sprendimo, jei reikalavimas būtų patenkintas, įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje e2-1718-943/2016).
28. Vien reikalavimo dydis, koks jis bebūtų, savaime negali patvirtinti būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Reikalavimo dydis gali būti tik vienas iš daugelio kriterijų, vertinant, ar gali kilti grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, tačiau, minėta, vien šis kriterijus nėra pakankamas išvadai dėl tokios grėsmės buvimo padaryti. Šio išimtinio ir itin atsakovo interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslą išvengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016, 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017, 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017, 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017, 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-157-464/2018 ir kt.).
29. Tikėtiną grėsmę, kaip vieną iš sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, patvirtinti gali tik duomenys apie atsakovo nesąžiningumą ir (ar) jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018), turint tikslą išvengti ieškovo naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-272-370/2019; 2018 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1462-516/2018; 2018 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-773-464/2018; 2017 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; kt.), t. y. laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai asmuo pateikia konkrečių duomenų, bent tikėtinai pagrindžiančių atsakovo sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1303-302/2020).
30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą vertinamas ne atsakovų nesąžiningumas santykiuose su ieškovais, dėl ko byloje yra kilęs ginčas, o galimas nesąžiningumas kaip siekis pakeisti savo turtinę padėtį (paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti) ir taip apsunkinti galbūt ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymą ateityje. Aplinkybės, kuriais ieškovai įrodinėja grėsmę teismo sprendimo įvykdymui, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas.
31. Ieškovų nurodyti argumentai nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovai imasi ar imsis nesąžiningų veiksmų ieškovų atžvilgiu, siekdami išvengti ieškovams galimai palankaus sprendimo įvykdymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovai nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima daryti bent labiau tikėtiną išvadą, jog atsakovas tiek iki bylos iškėlimo, tiek jos nagrinėjimo metu būtų ėmęsi aktyvių veiksmų savo turtui nuslėpti ir (ar) perleisti. Atsižvelgdamas į aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo metu nėra pagrindo teigti, jog atsakovų veiksmai liudija egzistuojant grėsmę ieškovų palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
32. Nurodytų aplinkybių kontekste darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrįstą prielaidą teigti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymo galimybė sumažėtų. Kaip minėta, vien reikalavimo dydis, kurio rėmėsi pirmosios instancijos teismas, koks jis bebūtų, savaime negali patvirtinti būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nesant šios sąlygos, laikinosios apsaugos priemonės negalėjo būti taikomos, todėl atskirasis skundas tenkinamas, o ieškovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetamas.
33. Teismas pažymi, kad pasikeitus aplinkybėms, ieškovai galėtų pakartotinai teikti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti ieškovų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.