Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Skirpstas“ ieškinį atsakovui K. V. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl įmonės nemokumo atsiradimo momento

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.246 straipsnio 1 dalis). Prievolė atlyginti žalą kyla nustačius, jog egzistuoja CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniuose numatytų civilinės atsakomybės sąlygų visetas: neteisėti veiksmai; atsiradusi žala; priežastinis neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos ryšys. Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė, tačiau, teismui nustačius, kad vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją turi atsakovas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 178, 182 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015).

Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esamų įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, nes dėl bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, pavėluotą mokėjimą skaičiavimas, negali būti nustatoma priverstinė hipoteka (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-496/2013; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014).

Nagrinėjamu atveju, atsakovas K. V., būdamas UAB „Skirpstas“ vienintelis akcininkas ir vadovas, nuo „(duomenys neskelbtini)“ turėdamas pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, to nepadarė. Atsakovas, būdamas įmonės vadovu ir vieninteliu akcininku, žinojo ar turėjo žinti apie jo vadovaujamos įmonės nemokumą ir privalėjo arba dėti maksimalias pastangas atsiskaityti su kreditoriais, arba, negalėdamas to padaryti, kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei. Šiuo atveju atsakovas bankroto bylos iškėlimo įmonei neinicijavo. Šiaulių apygardos teismo „(duomenys neskelbtini)“ nutartis patvirtina, jog dėl bankroto bylos UAB „Skirpstas“ iškėlimo „(duomenys neskelbtini)“ į teismą kreipėsi „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat šioje nutartyje nurodyta, jog „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ raštu informavo UAB „Skirpstas“, jog nesumokant skolos, bus kreiptasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau įmonė į raštą nereagavo. Šios aplinkybės rodo, jog atsakovas pažeidė IBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytą imperatyvią pareigą. Be to atsakovo veiksmų neteisėtumas pasireiškia ne tik imperatyvios pareigos laiku kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymu, tačiau ir fiduciarinių pareigų pažeidimu. CK 2.87 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai. Vadovo pareigos turi būti vykdomos ne tik bendrovės interesais, bet ir atsižvelgiant į bendrovės kreditorių interesus, ypač tada, kai prastėja įmonės finansinė padėtis ir ji turi daug skolinių įsipareigojimų. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Vadovui laiku neinicijavus bankroto bylos iškėlimo laikoma, kad vadovas neveikė rūpestingai, atidžiai, sąžiningai, išimtinai bendrovės interesais, nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo ir pažeidė bendrovės, jos kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011). Iš aptartų įrodymų, byloje nustatytų aplinkybių galima konstatuoti, kad atsakovas K. V. pažeidė fiduciarines pareigas bei nevykdė jam įstatymu nustatytos imperatyvios pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „Skirpstas“ iškėlimo ir todėl toks jo elgesys, sprendžiant dėl vadovo civilinės atsakomybės, vertintinas kaip neteisėti veiksmai. Taigi bendrovės vadovui nevykdant pareigos ar pavėlavus pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiranda įstatymu nustatyta civilinė atsakomybė: vadovas turi atlyginti dėl to kreditorių patirtą žalą (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-706/2016 29 punktas).

Vadovo atlygintinos žalos dydis turi būti nustatomas konkrečioje byloje vertinant nustatytų aplinkybių visumą bei atsižvelgiant į civilinės atsakomybės instituto esmę. Įmonės vadovui taikoma civilinė atsakomybė nėra sankcija už neteisėtus veiksmus, žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes, todėl vienais atvejais gali būti lygus bankroto byloje patvirtintų reikalavimų dydžiui, kitais atvejais – bankroto byloje nepatenkintų kreditorių reikalavimų daliai arba kai nustatoma, kad ne visa nepadengta skolų dalis atsirado dėl to, jog atsakingi asmenys laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, – mažesnis už ją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Ieškovė nurodė, kad nuo „(duomenys neskelbtini)“ iki „(duomenys neskelbtini)“ UAB „Skirpstas“ padaryta 43395,83 Eur žala, nes per šį laikotarpį atsirado nauji kreditoriniai įsipareigojimai „(duomenys neskelbtini)“ (1867,25 Eur), „(duomenys neskelbtini)“ (466,01 Eur), antstolei E. M. (424,31 Eur) ir padidėjo esamas kreditorinis įsipareigojimas „(duomenys neskelbtini)“ (40638,26 Eur).

Šiaulių apygardos teismo „(duomenys neskelbtini)“ nutartimi patvirtintas „(duomenys neskelbtini)“ kreditorinis reikalavimas 2008,72 Eur sumai. Tokio pat dydžio kreditorinis reikalavimas tebėra ir šio sprendimo priėmimo dieną, ką patvirtina Šiaulių apygardos teismo „(duomenys neskelbtini)“ nutartis bei ieškovės atstovo paaiškinimai teismo posėdžio metu, jog nei vienas kreditorinis reikalavimas nėra patenkintas. Byloje pateiktos BUAB „Skirpstas“ įsiskolinimo Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui analizės duomenimis, laikotarpiu nuo „(duomenys neskelbtini)“ iki „(duomenys neskelbtini)“ ieškovės įsiskolinimas šiam kreditoriui sudaro jau minėtą, Šiaulių apygardos teismo nutartimis patvirtinto 2008,72 Eur kreditorinio reikalavimo sumą. Spręsdamas dėl to, kokio dydžio kreditorinis reikalavimas atsirado nuo „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės nemokumo momento) iki „(duomenys neskelbtini)“ (kreditorinių reikalavimų patvirtinimo), teismas vertina tai, jog iš 2008,72 Eur bendro susidariusio kreditorinio reikalavimo sumos reikia atimti „(duomenys neskelbtini)“ m. „(duomenys neskelbtini)“ mėn. priskaičiuotą VSD įmokų per mėnesį sumą – 138,95 Eur bei „(duomenys neskelbtini)“ m. „(duomenys neskelbtini)“ mėn. paskaičiuotus 2,52 Eur delspinigius. Tokiu būdu, laikotarpiu nuo „(duomenys neskelbtini)“ iki „(duomenys neskelbtini)“ susidarė naujas ieškovės įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui 1867,25 Eur (2008,72 Eur – 138,95 Eur -2,52 Eur ? 1867,25 Eur). Nepaisant to, jog minėtu laikotarpiu, kai kuriais mėnesiais UAB „Skirpstas“ privalomas „(duomenys neskelbtini)“ iš dalies mokėjo (pvz. „(duomenys neskelbtini)“ m. 3 mėn., „(duomenys neskelbtini)“ m. 3 mėn., „(duomenys neskelbtini)“ m. 4 mėn. ir t.t.), tačiau nepaneigiamas faktas yra tas, jog nemokant visų „(duomenys neskelbtini)“ įmokų, aktualiu laikotarpiu susidarė būtent 1867,25 Eur įsiskolinimas. Šis įsiskolinimas nebūtų susidaręs, jei atsakovas K. V. būtų IBĮ nustatyta tvarka kreipęsis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, nes bankroto bylos iškėlimo atveju būtų nevykdomas privalomųjų įmokų mokėjimas, nutrauktas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, pavėluotą mokėjimą skaičiavimas.

Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 3 d. nutartimi patvirtintas „(duomenys neskelbtini)“ kreditorinis reikalavimas 466,01 Eur sumai. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), „(duomenys neskelbtini)“ BUAB „Skirpstas“ bankroto administratorius kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su prašymu dėl kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašo patikslinimo (byla Nr. „(duomenys neskelbtini)“), nurodydamas, kad „(duomenys neskelbtini)“ 466,01 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą perėmė „(duomenys neskelbtini)“. Šiaulių apygardos teismas patikslino ieškovės kreditorių sąrašą ir Šiaulių apygardos teismo „(duomenys neskelbtini)“ nutartis patvirtina, jog „(duomenys neskelbtini)“ kreditorinis reikalavimas yra 466,01 Eur. Ieškovės atstovo paaiškinimais, šis kreditorinis reikalavimas tebėra neįvykdytas. Iš Klaipėdos apskrities „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ rašto, mokestinių ir/ar baudų už AN prievolių likučių suderinimo ataskaitos matyti, kad 466,01 Eur ieškovės įsiskolinimas susidarė laikotarpiu nuo „(duomenys neskelbtini)“ iki „(duomenys neskelbtini)“ (320,45 Eur GPM prievolė + 22,62 Eur PVM prievolė + 119,73 Eur ZEM prievolė ? 462,80 Eur bendra prievolė; 462,80 Eur +3,21 Eur pagal vykdomuosius dokumentus (terminas „(duomenys neskelbtini)“ m. „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ d.) ? 466,01 Eur). Šis įsiskolinimas nebūtų susidaręs, jei atsakovas K. V. būtų IBĮ nustatyta tvarka kreipęsis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, nes bankroto bylos iškėlimo atveju būtų nevykdomas privalomųjų įmokų mokėjimas.

Šiaulių apygardos teismo „(duomenys neskelbtini)“ nutartimi patvirtintas antstolės E. M. kreditorinis reikalavimas 424,31 Eur sumai. Tokio pat dydžio kreditorinis reikalavimas tebėra ir šio sprendimo priėmimo dieną, ką patvirtina Šiaulių apygardos teismo „(duomenys neskelbtini)“ nutartis bei ieškovės atstovo paaiškinimai teismo posėdžio metu, jog nei vienas kreditorinis reikalavimas nėra patenkintas. Šis įsiskolinimas susidarė antstolei vykdant išieškojimus iš UAB „Skirpstas“ kreditoriams „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ ir tai patvirtina byloje pateikti patvarkymai dėl vykdymo išlaidų išieškojimo bei vykdymo išlaidų apskaičiavimai (107,43 Eur + 62 Eur +101,88 Eur + 21,61 Eur + 19,31 Eur + 18,26 Eur + 18,26 Eur + 25,89 Eur + 49,67 Eur ? 424,31 Eur). Pažymėtina, jog antstolė įsiskolinimo sumą nurodė „(duomenys neskelbtini)“ datai, o vykdymo išlaidos susidarė vykdant laikotarpiu nuo „(duomenys neskelbtini)“ iki „(duomenys neskelbtini)“ išduotus vykdomuosius dokumentus. Byloje esantys duomenys vienareikšmiškai patvirtina, jog įsiskolinimas antstolei E. M. susidarė laikotarpiu nuo įmonės nemokumo momento iki jos kreditorinių reikalavimų patvirtinimo bankroto byloje. Šis įsiskolinimas nebūtų susidaręs, jei atsakovas K. V. būtų IBĮ nustatyta tvarka kreipęsis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, nes bankroto bylos iškėlimo atveju būtų sustabdytas skolų išieškojimas ir vykdymo išlaidos nebūtų susidariusios.

Priešingai nei minėti įsiskolinimai „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, antstolei E. M., įsiskolinimas „(duomenys neskelbtini)“, neatsirado naujai. Ieškovės teigimu, per laikotarpį nuo „(duomenys neskelbtini)“ iki „(duomenys neskelbtini)“ padidėjo esamas kreditorinis įsipareigojimas „(duomenys neskelbtini)“ 40638,26 Eur. Šiaulių apygardos teismo „(duomenys neskelbtini)“ nutartimi patvirtintas „(duomenys neskelbtini)“ kreditorinis reikalavimas 293985,74 Eur sumai. Tokio pat dydžio kreditorinis reikalavimas tebėra ir šio sprendimo priėmimo dieną, ką patvirtina Šiaulių apygardos teismo „(duomenys neskelbtini)“ nutartis bei ieškovės atstovo paaiškinimai teismo posėdžio metu, jog nei vienas kreditorinis reikalavimas nėra patenkintas. Analizuodamas įsiskolinimo „(duomenys neskelbtini)“ susidarymo aplinkybes, teismas vertina šiuos į bylą pateiktus įrodymus: „(duomenys neskelbtini)“ kreditavimo sutartimi Nr. „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ suteikė UAB „Skirpstas“ „(duomenys neskelbtini)“ Lt kreditą terminui iki „(duomenys neskelbtini)“. Prievolėms pagal sutartį užtikrinti buvo įkeistas nekilnojamasis turtas, taip pat už kredito grąžinimą laidavo „(duomenys neskelbtini)“. „(duomenys neskelbtini)“ kreditavimo sutarties pakeitimu Nr. „(duomenys neskelbtini)“ bei „(duomenys neskelbtini)“ kreditavimo sutarties pakeitimu Nr. „(duomenys neskelbtini)“ prievolėms pagal sutartį užtikrinti buvo įkeistas papildomas nekilnojamasis turtas. „(duomenys neskelbtini)“ kreditavimo sutarties pakeitimu Nr. „(duomenys neskelbtini)“ kredito grąžinimo terminas buvo pratęstas iki „(duomenys neskelbtini)“, o „(duomenys neskelbtini)“ pakeitimu Nr. „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „Skirpstas“ susitarė dėl įkeitimo/hipotekos lakštų pakeitimo, be to UAB „Skirpstas“ įsipareigojo iki „(duomenys neskelbtini)“ sumokėti bankui „(duomenys neskelbtini)“ Lt palūkanų. UAB „Skirpstas“ nevykdant įsipareigojimų „(duomenys neskelbtini)“ buvo inicijuotas priverstinis skolos išieškojimas, įkeistas turtas parduotas ir gautos lėšos nukreiptos skolos pagal kreditavimo sutartį dengimui. Iš „(duomenys neskelbtini)“ pažymos matyti, kad pagal „(duomenys neskelbtini)“ kreditavimo sutartį Nr. „(duomenys neskelbtini)“ UAB „Skirpstas“ skola „(duomenys neskelbtini)“ sudarė 293985,74 Eur, iš jų 244478,45 Eur paskolos likutis, 39782,21 Eur palūkanos, 5792,40 Eur bauda, 115,84 administravimo mokestis, 86,89 Eur sutarties pakeitimo mokestis, 3729,95 Eur delspinigiai. Pažymėtina, jog būtent tokio dydžio „(duomenys neskelbtini)“ kreditorinis įsipareigojimas yra patvirtintas ir BUAB „Skirpstas bankroto byloje. Sprendžiant dėl žalos dydžio šioje byloje yra būtina nustatyti, ar laikotarpiu nuo „(duomenys neskelbtini)“ iki „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas bankui padidėjo ieškovės nurodomais 40638,26 Eur.

Byloje esantys balansai patvirtina, kad bendrai kreditorių skolos nuo „(duomenys neskelbtini)“ iki „(duomenys neskelbtini)“ ne padidėjo, o sumažėjo. „(duomenys neskelbtini)“ balanse nurodyta, kad už laikotarpį nuo „(duomenys neskelbtini)“ iki „(duomenys neskelbtini)“ įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 1601521 Lt (464208,99 Eur), o „(duomenys neskelbtini)“ balanse nurodyta, kad už laikotarpį nuo „(duomenys neskelbtini)“ iki „(duomenys neskelbtini)“ įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 305208 Eur. Didžiąją dalį UAB „Skirpstas“ įsiskolinimų sudarė įsiskolinimas „(duomenys neskelbtini)“, o sprendžiant iš sąskaitos išrašo, laikotarpiu nuo „(duomenys neskelbtini)“ iki „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas „(duomenys neskelbtini)“ sumažėjo nuo 1000000 Lt iki 844135,19 Lt. UAB „Skirpstas“ „(duomenys neskelbtini)“ dienomis pervedė „(duomenys neskelbtini)“ 155864,81 Eur sumą. Taigi, skola „(duomenys neskelbtini)“ sumažėjo. Be to iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovas K. V. dėjo pastangas kredito „(duomenys neskelbtini)“ grąžinimui, tą patvirtina jau minėti kreditavimo sutarties pakeitimai Nr. „(duomenys neskelbtini)“. Įmonė papildomai bankui įkeitė turtą, kuris vėliau buvo realizuotas ir taip padengta dalis įsiskolinimo, stengėsi nustatytais laikotarpiais mokėti palūkanas bankui. Teismas nenustatė, jog būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų laikotarpiu nuo „(duomenys neskelbtini)“ iki „(duomenys neskelbtini)“ padidėjo UAB „Skirpstas“ esamas kreditorinis įsipareigojimas „(duomenys neskelbtini)“ 40638,26 Eur suma, todėl šis ieškinio reikalavimas atmestinas.

Atsakovas nuo „(duomenys neskelbtini)“ UAB „Skirpstas“ esant nemokiai, neinicijavo bankroto bylos iškėlimo ir taip pažeidė imperatyvią pareigą, numatytą ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje, bei fiduciarines pareigas, numatytas CK 2.87 straipsnio 1 dalyje, ir dėl to, laikotarpiu nuo nemokumo momento iki kreditorinių reikalavimų bankroto byloje patvirtinimo, susidarė nauji įsiskolinimai „(duomenys neskelbtini)“ (1867,25 Eur), „(duomenys neskelbtini)“ (466,01 Eur), antstolei E. M. (424,31 Eur), kas teismo yra vertinami kaip įmonei padaryta žala būtent dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir padarytos žalos egzistuoja priežastinis ryšys. Nustačius civilinės atsakomybės sąlygas, ieškinys tenkintinas iš dalies, iš atsakovo ieškovei priteisiant 2757,57 Eur žalos atlyginimą (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Taip pat iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, iš atsakovo valstybei priteistinas 56 Eur žyminis mokestis, nes ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu. Byloje susidarė 13,31 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (8,01 Eur išlaidos pirmosios instancijos teisme + 5,30 išlaidos kasacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo „(duomenys neskelbtini)“ nutarties civilinėje byloje Nr. „(duomenys neskelbtini)“ 37 punktas). Įvertinus tai, kad ieškinys buvo tenkintas iš dalies, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, iš atsakovo priteistina valstybei 0,85 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis). Bendra į valstybės biudžetą išieškotina suma nėra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl iš atsakovo valstybei priteistinos 56,85 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 96 straipsnio 1, 6 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo K. V., a. k. (duomenys neskelbtini) žalos atlyginimą 2757,57 Eur (du tūkstančius septynis šimtus penkiasdešimt septynis Eur 57 ct) ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme „(duomenys neskelbtini)“ iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei BUAB „Skirpstas“, į. k. „(duomenys neskelbtini)“.

Priteisti iš K. V., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei bylinėjimosi išlaidas 56,85 Eur (penkiasdešimt šešis Eur 85 ct) (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.