Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo K. V. atskirąjį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo (po teismų reorganizacijos nuo 2018 m. sausio 1 d. veiklą tęsiantis kaip Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai) 2017 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2842-339/2017 pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Skirpstas“ ieškinį atsakovui K. V. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Apeliacinėje byloje sprendžiamas klausimas dėl pareiškimo peržiūrėti sprendimą už akių pagrįstumo.Telšių rajono apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 20 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo tenkino ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau ? BUAB) „Skirpstas“ ieškinį, priteisė ieškovei BUAB „Skirpstas“ iš atsakovo K. V. 43 395,83 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. birželio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat priteisė valstybei iš atsakovo K. V. 868 Eur žyminį mokestį (el. b. l. 124–125).Atsakovas K. V. pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriame prašė panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą ir ieškinį atmesti. Nurodė, kad nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nes nebuvo tinkamai informuotas apie nagrinėjamą bylą. Ieškinys su priedais turėjo būti siunčiamas deklaruotu gyvenamosios vietos adresu, nepavykus įteikti ? į darbovietę, o neįteikus ir šiuo būdu, procesiniai dokumentai galėjo būti siunčiami atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Sprendimas už akių neteisėtas, nes balansai patvirtina, kad nuo 2009 m. lapkričio 6 d. iki 2015 m. rugsėjo 1 d. įmonės skolos kreditoriams sumažėjo, t. y. 2009 m. finansinių metų balanse įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 1 601 521 Lt (464 208,99 Eur), o 2015 m. rugsėjo 1 d. balanse ? 305 208 Eur. Kadangi įmonės skolos sumažėjo, todėl žala įmonei nepadaryta. Be to, ieškovė nuslėpė aplinkybę, kad pardavus žemės sklypus, buvo atsiskaityta su akcine bendrove (toliau ? AB) SEB banku, kuriai šis įmonės turtas buvo įkeistas pagal kreditavimo sutartį, taigi atsakovas neiššvaistė įmonės turto (el. b. l. 129–133).Ieškovė BUAB „Skirpstas“ prašė netenkinti pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nurodė, kad atsakovas elgėsi pasyviai, nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį, nors procesiniai dokumentai jam buvo tinkamai įteikti. Teismas pagrįstai priteisė žalos atlyginimą iš atsakovo, nes įmonei esant faktiškai nemokiai atsakovas kaip įmonės vadovas turėjo kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau šios pareigos neįvykdė, todėl išaugo įmonės įsipareigojimai, kurie nebuvo padengti bankroto procedūrų metu. Taigi atsakovo veiksmai lėmė žalos atsiradimą. Atsakovas nenurodė naujų aplinkybių, galėjusių lemti sprendimo už akių neteisėtumą, neteisingą žalos dydžio nustatymą. Nors pardavus įmonei priklausantį turtą, buvo padengta dalis įsipareigojimų AB SEB bankui, tačiau jau tuomet įmonė buvo faktiškai nemoki, todėl ši aplinkybė nepaneigia atsakovo pareigos atlyginti žalą (el. b. l. 168–172).

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Telšių rajono apylinkės teismas (po teismų reorganizacijos nuo 2018 m. sausio 1 d. veiklą tęsiantis kaip Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai) 2017 m. lapkričio 21 d. nutartimi netenkino atsakovo K. V. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (el. b. l. 177–179).Teismas pažymėjo, kad nuo 2017 m. liepos 1 d. pasikeitė procesinių dokumentų įteikimą reglamentuojančios nuostatos. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 132 straipsnio 32 dalį, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai siunčiami vieną kartą, o praėjus 30 dienų terminui, laikoma, kad procesiniai dokumentai įteikti. Teismas nustatė, kad procesiniai dokumentai atsakovui įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, nes 2017 m. birželio 22 d. ieškinys su priedais išsiųsti atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, tačiau procesiniai dokumentai grįžo neįteikti. Nustačius, kad atsakovas dirba EKO HOLDINGAS, UAB, procesiniai dokumentai buvo išsiųsti į atsakovo darbovietę, tačiau jie ir vėl grįžo neįteikti. 2017 m. liepos 31 d. procesiniai dokumentai pakartotinai buvo išsiųsti atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Pažymoje pašto darbuotojas nurodė, kad pranešimas atsakovo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje buvo paliktas 2017 m. rugpjūčio 2 d. 9.22 val., todėl praėjus 30 dienų nuo pranešimo palikimo buvo laikoma, kad procesiniai dokumentai įteikti. Teismas nurodė, kad sprendimas už akių buvo priimtas, nes įteikus procesinius dokumentus atsakovui jis per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo, ieškovė prašė priimti sprendimą už akių.Teismas nustatė, kad Šiaulių apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nutartimi UAB „Skirpstas“ iškelta bankroto byla, 2015 m. gruodžio 3 d. nutartimi patvirtinti kreditoriniai reikalavimai, kurių bendra suma 296 884,78 Eur. UAB „Skirpstas“ nuo 2009 m. lapkričio 6 d. buvo nemoki Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalies prasme, nes pradelsti įsiskolinimai viršijo pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Atsakovas K. V. nuo 2007 m. kovo 22 d. iki bankroto bylos iškėlimo ėjo UAB „Skirpstas“ vadovo pareigas, todėl įmonei esant faktiškai nemokiai, atsakovas turėjo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau to nepadarė. Teismas įvertinęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolės E. M., AB SEB banko pateiktus duomenis nustatė, kad po to, kai bendrovė tapo nemokia, t. y. nuo 2009 m. lapkričio 6 d. iki 2015 m. gruodžio 3 d., nepadengti įsipareigojimai susidarė 43 395,83 Eur, kuri yra lygi prisiimtų naujų bei padidėjusių esamų įsipareigojimų sumai. Atsakovas nepateikė duomenų, kad žala nustatyta neteisingai.Teismo vertinimu, atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodyta aplinkybė, kad 2009 m. iki 2015 m. įmonės pradelsti įsipareigojimai sumažėjo nuo 1 601 521 Lt (464 208,99 Eur) iki 305 208 Eur, neturi esminės reikšmės, nes šiuo atveju aktualu tai, jog įmonė nuo 2009 m. lapkričio 6 d. buvo nemoki, kad atsakovas K. V. kaip jos vadovas neinicijavo bankroto bylos iškėlimo, kad dėl savalaikio bankroto bylos neiniciavimo atsirado žala.Teismo teigimu, aplinkybės, kad pardavus įmonei priklausantį turtą buvo iš dalies atsiskaityta su kreditore AB SEB banku, nepašalina atsakovo atsakomybės, nes jau 2009 m. lapkričio 6 d. UAB „Skirpstas“ buvo nemoki, t. y. įmonės turimo turto vertė 494 333 Eur, o vien kreditorei AB SEB bankui pradelsti įsipareigojimai sudarė 295 341,44 Eur.Teismas konstatavo, kad atsakovo argumentai neturi įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, kad nėra CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių visumos, todėl atsakovo pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovas K. V. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti bylos nagrinėjimą ir ieškinį atmesti (el. b. l. 181–184). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Atsakovas nebuvo tinkamai informuotas apie nagrinėjamą bylą. Procesiniai dokumentai buvo siunčiami tik EKO HOLDINGAS, UAB adresu, nebandant siųsti dokumentų UAB „INITIUM VERUM“ buveinės adresu, t. y. neišnaudojus įteikimo galimybių per visas darbovietes. Be to, teismas neįvertino, kad EKO HOLDINGAS, UAB, ir UAB „INITIUM VERUM“ yra bankrutuojančios įmonės, joms iškeltos bankroto bylos. Nepagrįstai buvo taikomas dokumentų palikimo deklaruotos gyvenamosios vietos institutas. Pažymos, patvirtinančios, kad procesiniai dokumentai palikti adresato deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, nėra elektroninėje byloje.Teismas nukrypo nuo teismų praktikos, reglamentuojančios įmonės vadovo atsakomybę dėl savalaikio nesikreipimo dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl nepagrįstai priteisė žalos atlyginimą iš atsakovo. Pardavus žemės sklypus atsakovas ir gautomis lėšomis atsiskaičius su banku, atsakovas tikėjosi išvengti bankroto, tęsti įmonės veiklą. Tokiu būdu atsakovas siekė sumažinti skolą kreditorei, o ne iššvaistyti įmonės turtą. Atsakovas veikė rūpestingai, atidžiai, sąžiningai, išimtinai bendrovės interesais, todėl žala įmonei nebuvo padaryta.Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė BUAB „Skirpstas“ prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį (el. b. l. 186–191). Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:Atsakovas nepagrįstai teigia, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie procesą, nes teismas 2017 m. birželio 22 d. ieškinį ir jo priedus išsiuntė atsakovo gyvenamosios vietos adresu, tačiau procesiniai dokumentai grįžo neįteikti su žymą „neatsiėmė pašte“. Nors pagal nuo 2017 m. liepos 1 d. galiojančią CPK 123 straipsnio 3 dalies redakciją, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos adresas sutampa su jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, teismas procesinius dokumentus siunčia tik vieną kartą, tačiau bylą nagrinėjantis teismas ėmėsi papildomų priemonių informuoti atsakovą, t. y. 2017 m. liepos 3 d. išsiuntė procesinius dokumentus į atsakovo darbovietę UAB „EKO HOLDINGAS“. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra duomenų, kad į atsakovo darbovietę siųsti dokumentai būtų grąžinti, todėl, ieškovės nuomone, atsakovas buvo informuotas apie bylą. Taip pat 2017 m. liepos 31 d. pakartotinai procesinius dokumentus išsiuntė atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, kurie ir vėl buvo grąžinti teismui nurodant, kad „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Taigi procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.Atsakovas neįrodė aplinkybių, turinčių reikšmės sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Teismas įvertinęs kartu su ieškiniu pateiktus įrodymus nustatė, kad atsakovas neįvykdė pareigos laiku kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, pažeidė fiduciarines pareigas, todėl įmonei bei jos kreditoriams buvo padaryta žala, nes pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, visi nepadengti įsipareigojimai, priimti po to, kai įmonė tapo nemokia, vertinami kaip žala, nes jei įmonės vadovas būtų laiku iniciavęs bankroto bylos iškėlimą, šie įsipareigojimai nebūtų atsiradę.Prievolių pagal kreditavimo sutartį įvykdymo užtikrinimui AB SEB bankui buvo įkeistas UAB „Skirpstas“ priklausantis turtas. UAB „Skirpstas“ nevykdant prievolių pagal kreditavimo sutartį, skolos išieškojimas buvo nukreiptas į bankui įkeistą turtą, todėl 2013 m. realizavus turtą buvo iš dalies atsiskaityta su kreditore AB SEB banku, pasibaigė hipoteka, tačiau gautų lėšų užteko padengti tik nedidelę dalį skolos. Atsižvelgiant į tai, kad įmonė nemokia tapo 2009 m. lapkričio 6 d., todėl aplinkybė, kad realizavus įmonės turtą buvo iš dalies atsiskaityta su banku, nepaneigia atsakovo atsakomybės atlyginti įmonei padarytą žalą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

Dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo

Sprendimo už akių priėmimas – tai toks ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Šio instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (CPK 7 straipsnis).CPK 286 straipsnyje numatytais atvejais teismas turi teisę priimti sprendimą už akių. Remiantis CPK 287 straipsnio 1 dalimi šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškimą teismas turi teisę netenkinti pareiškimo arba panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 288 straipsnio 2?3 dalys). Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: (1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, (2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Nagrinėjamu atveju apeliantas įrodinėja abi aplinkybes.Nagrinėjamu atveju atsakovas tvirtina, kad sprendimas už akių negalėjo būti priimtas, nes jis nebuvo tinkamai informuotas apie procesą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK 286 straipsnio 2 dalį teismas turi teisę priimti sprendimą už akių dėl procesinio dokumento nepateikusio atsakovo tik dėl tų ieškinio reikalavimų ir jį pagrindžiančių aplinkybių, apie kuriuos atsakovui buvo pranešta CPK nustatyta tvarka. Teismas netenkina šalies prašymo priimti sprendimą už akių, kai procesinio dokumento nepateikusiai šaliai nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, kuriuose nurodytas terminus pateikti atsiliepimą į ieškinį (CPK 285 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Taigi tinkamas ieškinio ir jo priedų įteikimas yra viena iš įstatyme numatytų būtinų sąlygų, kurioms esant galima priimti sprendimą už akių.Tinkamo procesinių dokumentų įteikimo sąvoka yra plačiai analizuota Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje, šiais išaiškinimais vadovaujasi ir nacionaliniai Lietuvos teismai, nagrinėdami civilines bylas.Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įtvirtina teisę į teismą. Tam, kad ši teisė būtų veiksminga, asmuo turi turėti galimybę dalyvauti teisminiame nagrinėjime (EŽTT 2016 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 35). Šalių lygiateisiškumo principas, kuris yra teisės į teisingą teismą sudedamoji dalis, reikalauja, kad kiekvienai bylos šaliai būtų sudaryta tinkama galimybė pristatyti savo poziciją tokiomis sąlygomis, kad ji neatsidurtų žymiai blogesnėje padėtyje negu priešinga bylos šalis (EŽTT 2017 m. sausio 17 d. sprendimas byloje Gakharia prieš Gruziją, peticijos Nr. 30459/13, par. 32). Bendrasis teisės į teisingą teismą principas reikalauja, kad visos šalys civiliniame procese turėtų galimybę susipažinti bei komentuoti pastabas ar pateiktus įrodymus, taip siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui. Visa tai suponuoja, kad asmuo, prieš kurį yra pradėtas teismo procesas, turi būti informuotas apie šį faktą (EŽTT 2016 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 35; 2015 m. gegužės 21 d. sprendimas byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13, par. 70; 2014 m. kovo 4 d. sprendimas byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, peticijų Nr. 7942/05, 24838/05, par. 77). Jeigu teismo dokumentai nėra įteikiami asmeniškai, asmeniui gali būti užkertamas kelias ginti save teismo proceso metu (EŽTT 2015 m. spalio 8 d. sprendimas byloje Aždajić prieš Slovėniją, peticijos Nr. 71872/12, par. 48). EŽTT nuosekliai formuojama Konvencijos aiškinimo praktika suponuoja, kad nacionalinis teismas „asmens tinkamo procesinio informavimo“ pareigą turi atlikti ne formaliai, o turi dėti pastangas nustatyti, ar šaliai išties pranešta apie procesą, įvertinti, kokie dėl to pateikti įrodymai byloje (EŽTT 2012 m. spalio 9 d. sprendimai bylose Vorobyev prieš Rusiją, peticijos Nr. 15722/05, par. 23; Puzyrevskiy prieš Rusiją, peticijos Nr. 41603/05, par. 20). Taigi procesinių dokumentų įteikimas kitai bylos šaliai yra viena esminių teisės kreiptis į teismą bei iš jos išplaukiančių teisių, tokias kaip rungimosi, lygiateisiškumo, teisminės gynybos, būti išklausytam, įgyvendinimo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-421/2017).Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad priėmus ieškovės BUAB „Skirpstas“ ieškinį dėl žalos atlyginimo priteisimo, pirmosios instancijos teismas 2017 m. birželio 22 d. ieškinį ir jo priedus išsiuntė ieškinyje nurodyti atsakovo gyvenamosios vietos adresu, kuris sutampa su atsakovo gyvenamosios vietos adresu, tačiau procesiniai dokumentai grįžo neįteikti su žymą „neatsiėmė pašte“ (el. b. l. 120). Siekiant nustatyti ar yra galimybė procesinius dokumentus įteikti per atsakovo darbovietę, teismo iniciatyva 2017 m. liepos 3 d. buvo gauti duomenys iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos, iš kurių nustatyta, kad atsakovas K. V. dirba keturiose darbovietėse, t. y. EKO HOLDINGAS, UAB, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „INITIUM VERUM“ (el. b. l. 121). 2017 m. liepos 3 d. teismas procesinius dokumentus išsiuntė į atsakovo darbovietę EKO HOLDINGAS, UAB, įpareigojant darbovietę gautus dokumentus kuo skubiau įteikti atsakovui, tačiau procesiniai dokumentai grąžinti teismui su žyma, kad adresatas „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“ (el. b. l. 122). 2017 m. liepos 28 d. teismas pakartotinai procesinius dokumentus išsiuntė atsakovo K. V. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), nurodydamas, kad saugojimo terminas yra 30 dienų (el. b. l. 123). Ant voko esanti žyma patvirtina, kad pranešimas apie įteiktus procesinius dokumentus pristatytas 2017 m. rugpjūčio 2 d. 9.22 val.Atsižvelgiant į tai, kad vokas su pažyma yra suskaitmenintas ir jo skaitmeninė kopija priskirta elektroninei teismo proceso bylai, kaip tai numatyta Teisėjų tarybos 2013 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 13P-74-(7.1.2) patvirtintų Su teismo proceso bylomis susijusių elektroninių duomenų teismuose tvarkymo, įtraukimo į apskaitą ir saugojimo naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas tvarkos aprašo 22 punkte, todėl nepagrįsti atskirojo skundo argumentai, kad elektroninėje byloje nėra skaitmeninės pažymos kopijos apie procesinių dokumentų palikimą adresato gyvenamosios vietos adresu (14.2 punktas), šie apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas nuo 2017 m. liepos 1 d. pasikeitė CPK 123 straipsnio 3 dalies nuostatos, reglamentuojančios procesinių dokumentų įteikimą fiziniam asmeniui. Pagal šiuo metu galiojančią CPK 123 straipsnio 3 dalį, kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas yra įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai. Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus 30 dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Aiškinant aptariamą teisės normą lingvistiniu, sisteminiu, loginiu teisės aiškinimo metodais daroma išvada, kad pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimas, vėliau laikant, kad jis yra įteiktas praėjus 30 dienų, yra subsidiarus procesinių dokumentų įteikimo būdas, kuris gali būti taikomas tik tuomet, kai teismas išnaudojo kitas CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo galimybes, t. y. asmens gyvenamojoje vietoje ir darbo vietoje (CPK 123 straipsnio 3 dalies 1 sakinys). Aplinkybę, kad procesinis dokumentas fiziniam asmeniui gali būti įteiktas fizinio asmens darbo vietoje nustatyta ir CPK 122 straipsnio 1 dalyje.Įvertus aplinkybes, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Sveikatos apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis atsakovas dirba ne tik EKO HOLDINGAS, UAB, tačiau ir dar trijose kitose darbovietėse, tačiau pirmosios instancijos teismas nebandė procesinių dokumentų atsakovui įteikti per kitas darbovietes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, rodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neišnaudojo kitų galimybių įteikti procesinius dokumentus asmeniškai atsakovui K. V. ir taikė CPK 123 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą subsidiarų procesinių dokumentų įteikimo būdą – prezumpciją, kad praėjus 30 dienų nuo pranešimo apie procesinių dokumentų pristatymo atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, dokumentai laikomi įteiktais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš viešai skelbiamų duomenų apie juridinius asmenis matyti, kad nuo 2017 m. birželio 27 d. EKO HOLDINGAS, UAB įregistruotas bankrutuojančio juridinio asmens teisinis statusas, o nuo 2017 m. rugpjūčio 18 d. ir UAB „INITIUM VERUM“ (http://www.registrucentras.lt, CPK 179 straipsnio 3 dalis), taigi šiems juridiniams asmenims yra iškeltos bankroto bylos. Atitinkamai procesinių dokumentų siuntimas bankrutuojančio juridinio asmens buveinės adresu, siekiant procesinius dokumentus įteikti jo darbuotojui, neturint duomenų ar įmonė po bankroto bylos iškėlimo ir toliau vykdo ūkinę komercinę veiklą, negali būti laikomas tinkamu procesinių dokumentų įteikimo būdo pasirinkimu. Nors https://rekvizitai.vz.lt duomenimis atsakovas K. V. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, be to, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nebandė procesinių dokumentų įteikti per šias darbovietes. Juridinių asmenų registro duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinės adresas (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ – (duomenys neskelbtini).Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju ieškinys teismui pateiktas elektroninėmis ryšio priemonėmis. LITEKO duomenimis atsakovas prisijungęs prie Lietuvos elektroninių paslaugų portalo, jo paskyra aktyvi (paskutinį kartą atsakovas buvo prisijungęs 2017 m. lapkričio 21 d. 19.24 val.), todėl ieškinys ir kiti procesiniai dokumentai atsakovui gali būti siunčiami elektroninių ryšių priemonėmis (CPK 175¹ straipsnio 9 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintų Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo 22 punktas), tačiau byloje nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teismas būtų įvertinęs galimybę atsakovui įteikti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis.Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantas K. V. nebuvo tinkamai informuotas apie bylos procesą, nes ieškinys ir jo priedai nebuvo įteikti atsakovui, neišnaudojus visų galimybių įteikti per darbovietes, todėl atsakovas K. V. neturėjo realios galimybės per teismo nustatytą terminą pateikti atsiliepimo į ieškinį. Neišnaudojus visų galimybių procesinius dokumentus įteikti asmeniškai atsakovui, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pasirinko subsidiarų procesinių dokumentų įteikimo būdą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgus į nustatytas faktines aplinkybes yra pagrindo spręsti, kad apeliantas apie jam iškeltą civilinę bylą nebuvo informuotas tinkamai, todėl teismas nepagrįstai priėmė sprendimą už akių (CPK 285 straipsnio 3 dalies 1 punktas), t. y. nagrinėjamu atveju sprendimas už akių negalėjo būti priimtas. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad nėra CPK 288 straipsnio 4 dalyje numatyto pagrindo panaikinti sprendimo už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.Pažymėtina, kad teismas priimdamas sprendimą už akių atlieka formalų įrodymų vertinimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Konkrečiu atveju atsakovas K. V., neturėdamas jokios informacijos apie prieš jį pradėtą teismo procesą, neturėjo galimybės ir taip pat pareigos domėtis bylos eiga, pateikti atsiliepimo į ieškinį, įrodymus turinčius reikšmės bylos nagrinėjimui ir kita. Nustačius, kad buvo priimtas sprendimas už akių tinkamai nepranešus apie gautą ieškinį, atsakovui buvo užkirstas kelias įgyvendinti vieną iš pagrindinių proceso teisių – teisę į tinkamą procesą ginant savo interesus ir pažeistas ar ginčijamas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-421/2017). Apeliacinės instancijos teismas pripažindamas, kad sprendimas už akių negalėjo būti priimtas, nes atsakovas nebuvo tinkamai informuotas apie bylą, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl kito pagrindo – pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytų aplinkybių galimos įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi šios aplinkybės bus nagrinėjamos atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės.

Dėl bylos procesinės baigties

Įvertinęs bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė CPK 123 straipsnio 3 dalyje numatytą subsidiarų procesinių dokumentų įteikimo būdą, nes turėdamas duomenis apie atsakovo darbovietes neišnaudojo kitų procesinių dokumentų įteikimo būdų. Atsižvelgiant į tai, kad pagal CPK 285 straipsnio 3 dalies 1 punktą negalima tokia procesinė situacija, kai sprendimas už akių priimamas apie iškeltą bylą tinkamai nepranešus kitai ginčo šaliai, neužtikrinta atsakovo teisė būti informuotam apie procesą ir būti išklausytam, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertino atsakovo pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytas priežastis. Esant tokioms aplinkybėms atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutartis naikintina, klausimas išspręstinas iš esmės – panaikintinas sprendimas už akių, atnaujintinas civilinės bylos pagal BUAB „Skirpstas“ ieškinį atsakovui K. V. dėl žalos atlyginimo nagrinėjimas iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).Byloje nepateikta duomenų apie bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2017 m. lapkričio 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. sprendimą už akių ir atnaujinti civilinės bylos pagal bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Skirpstas“ ieškinį atsakovui K. V. dėl žalos atlyginimo nagrinėjimą iš esmės.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.