- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-09
- Bylos Nr.
- e2A-77-896/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03260-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tomas Romeika, Rasa Urbanavičiūtė, Laima Kriaučiūnaitė
- Atsakovas
- R. G.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Civinity namai“
- Trečiasis asmuo
- A. A.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Kriaučiūnaitės, Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rasos Urbanavičiūtės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-7933-722/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Civinity namai“ ieškinį atsakovei R. G. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo A. A., ir atsakovės R. G. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Civinity namai“ dėl skolos panaikinimo, neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Civinity namai“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei R. G. (toliau – atsakovė), kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 1 009,70 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad UAB „Civinity namai“ penkerius metus (iki 2021 m. vasario 19 d.) teikė namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų bendro naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo, komunalines, technines bei priežiūros paslaugas pagal 2018 m. gegužės 28 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr.A-1845. Tarp ieškovės ir namo butų/patalpų savininkų buvo susiklostę santykiai dėl bendro naudojimo objektų priežiūros, vadovaujantis Civiliniu kodeksu, Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymu ir kitais teisės aktais. Kiekvieną mėnesį namo administratorius skaičiavo mokesčius administravimui, rinko kaupiamuosius įnašus bendroms namo reikmėms, mokesčius už namo techninę priežiūrą, prireikus šalino avarijas, atliko remonto darbus. Kas mėnesį kiekvienam buto ar patalpos savininkui administratorius pateikdavo bendrų komunalinių paslaugų ir kitų paslaugų mokesčių paskaičiavimo sąskaitą (su nurodytomis suteiktomis paslaugomis, jų kiekiu, taip pat su turimais įsiskolinimais, kurioje nurodytą sumą kiekvieno buto/patalpos savininkas privalėjo apmokėti nurodytu laiku. Butų Nr. 1, Nr. 2 (duomenys neskelbtini), savininkė sąskaitų neapmokėjo. Atsakovė buvo įspėta, raginta sumokėti įsiskolinimą, skolą pripažino, dalinai atsiskaitinėjo, tačiau skolos nuo 2020 m. lapkričio mėnesio nepadengė. Skola nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. vasario 28 d. už du butus yra 1 009,70 Eur. Apie įsiskolinimą atsakovė žinojo, kas mėnesį jai buvo teikiamos sąskaitos su einamosiomis įmokomis ir nurodomas susidaręs įsiskolinimas. Įsiskolinimas nepadengiamas, atsakovė motyvuoja, kad neturi mokėti, nes apie atliekamus darbus nebuvo informuota, tačiau atsakovė buvo informuota, jai pateikti atliktų darbų aktai.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad ieškovė nepateikė defekto akto, nenurodė, kur ir kada buvo paskelbtas skelbimas apie susirinkimą dėl planuojamų pradėti remonto darbų, nepateikė susirinkimo dalyvių sąrašo, susirinkimo protokolo, nepateikė ir nepridėjo planuojamų atlikti darbų trijų skirtingų įmonių konkurencinių komercinių pasiūlymų.
Šalies argumentai
4. Atsakovė 2022 m. balandžio 4 d. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė teismo panaikinti jai paskirtą skolą ir atlyginti neturtinę 2 000 Eur žalą. Priešieškinyje nurodė, kad remontas name 2020 m. spalio, lapkričio mėnesiais buvo atliktas už 3 773,08 Eur priėmus vienašališką sprendimą, iš anksto nepranešus apie tai namo (duomenys neskelbtini), gyventojams. Metinis ilgalaikis darbų planas nesuderintas su savininkais, nepateikta svarstyti preliminari darbų sąmata, kaina, nebuvo pateikta informacija „Senamiesčio ūkis“ svetainėje, kurioje turi būti skelbiama visa su namo (duomenys neskelbtini), susijusi informacija. Pagal Civilinio kodekso 4.48 straipsnį gyventojas neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nedavė sutikimo. Nebuvo pakabintas skelbimas, pranešimas apie numatytą namo remontą, namo administratoriaus įgaliotas vadybininkas G. S. teigia, kad remonto reikėjo, nes neva buvo iškilusi grėsmė gyventojų saugumui. Nepateikta: defekto aktas, eksperto išvada dėl pavojaus, balsavimo dėl remonto biuleteniai, skirtingų statybos įmonių komerciniai pasiūlymai darbams atlikti. Nebuvo organizuotas balsavimas, butų savininkai nieko nežinojo, darbams atlikti nebuvo ¼ pritariančių balsų. Remonto darbus atlikęs rangovas yra tiesiogiai susijęs su namo administratoriumi, bendrovė „Pastatų meistrai“ yra ta pati bendrovė „Civinity“, reiškia užsakovas pasisamdo savo pačios įmonę ir nesiteikia paaiškinti, kiek ir už ką turi mokėti atsakovė. Pagal vienintelį turimą atliktų darbų aktą 2020 m. lapkričio 5 d. už pastolių montavimą paskaičiuota du kartus, už šiukšlių išvežimą tą pačią dieną paskaičiuota po du kartus, dėl ko, nepaaiškinta. Mokesčius ji mokėjo tvarkingai, kaupiamųjų lėšų namo reikmėm jos sąskaitoje sukaupta 228,70 Eur, kurios neteisėtai nuskaitytos. Administratorius pažeidė jos teises 2020 m. kovo 1 d. perduodamas UAB „Sergel“ ikiteisminiam išieškojimui, UAB „Sergel“ informaciją apie ją perdavė kredito biurui UAB „Creditinfo Lietuva“, naudojo jos asmens duomenis, dėl to sugadino jos kredito istoriją. Patyrė reputacijos pablogėjimą, dvasinių išgyvenimų, depresiją. Dėl to reikalauja neturtinės žalos atlyginimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, priešieškinį atmetė, priteisė ieškovei UAB „Civinity namai“ iš atsakovės R. G. 1 009,70 Eur skolą, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos (1 009,70 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. kovo 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 628 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisė valstybei iš atsakovės R. G. 8,96 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti ieškovei UAB „Civinity namai“ 13,00 Eur žyminį mokestį.
6. Teismas nustatė, kad atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso dviejų kambarių pirmas butas 35,33 kv. m bendro ploto ir vieno kambario antras butas 33,86 kv. m bendro ploto, esantys daugiabučiame name (duomenys neskelbtini). Šie butai po kapitalinio remonto 2021 m. sausio 19 d. sujungti ir turi bendrą unikalų Nr. (duomenys neskelbtini), o bendras buto plotas 62,26 kv. m. Byloje kilo ginčas dėl atsakovei už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 2 d. iki 2021 m. vasario 28 d. priskaičiuotų namo remonto išlaidų. Ieškovės teigimu, šios išlaidos, proporcingai atsakovės nuosavybės teise valdomų patalpų plotui, yra 1 009,70 Eur. Atsakovė su remonto išlaidų apmokėjimu nesutiko, teigdama, kad darbus administratorius atliko savavališkai, nesuderinęs su namo gyventojais, nepranešęs apie susirinkimą, nepaskelbęs konkurso, darbai atlikti nekokybiškai, namo būklės nepagerino, be pagrindo du kartus paskaičiuota už pastolius ir šiukšlių išvežimą.
7. Teismas nustatė, kad gyvenamojo namo bendrojo naudojimo patalpų remontas buvo reikalingas, būtinas, remonto kainos pagrįstos trijų apklausos dalyvių, iš kurių laimėjo viena, pasiūlymais, sąmatomis, atliktų darbų aktais, iš to sprendė, kad remontas atliktas. Byloje nepateikti įrodymai, kad remonto darbai atlikti nekokybiškai, aplaidžiai, pretenzijos darbus atlikusiai įmonei per įstatymų nustatytą terminą nepareikštos. Tačiau būtinieji bendro naudojimo patalpų remonto darbai atlikti be daugiabučio namo savininkų sutikimo, pritarimo. Šio pritarimo nereikia, kai yra bloga bendrojo naudojimo patalpų būklė. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas, kitas įmokas, kaupti lėšas namo atnaujinimui (CK 4.83 straipsnio 3 dalis, 4.76 straipsnis, 4.82 straipsnio 1, 3, 5 dalys). Buto savininkas proporcingai savo daliai privalo apmokėti išlaidas, kurios susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (CK 4. 83 straipsnio 4 dalis, 6 dalis). Teismas, atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą ir formuojamą teismų praktiką, sprendė, kad ieškovė įrodė, kokiu pagrindu susidarė skola, kokie darbai buvo atlikti ir kad buvo pagrindas atlikti namo bendrojo naudojimo patalpų remontą be daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų sutikimo.
8. Teismas nurodė, kad atsakovės pateikti medicinos dokumentų išrašai, duomenys apie nustatytą neįgalumo lygį, nepatvirtina jos įrodinėjamos aplinkybės, kad ji susirgo, jos sveikata pablogėjo nuo sąskaitų gavimo momento, nuo jos duomenų „Sergel“ perdavimo, UAB „Sergel“ jos asmens duomenų perdavimo „Creditinfo“. Ieškovė pripažino, kad atsakovei laiku nesumokėjus 1 009,70 Eur skolos už remonto darbus, ikiteisminiam skolos išieškojimui ji buvo perduota UAB „Sergel“, o bendrovei nepavykus skolos išieškoti – teismui. Teismas pažymėjo, kad byloje nepateikti duomenys, kad UAB „Sergel“ perdavė atsakovės duomenis ir duomenis apie jos skolą „Creditinfo“ ir taip sugadino atsakovės reputaciją, ji patyrė dvasinius išgyvenimus, reputacijos pablogėjimą, depresiją. Ieškovės teisiniai veiksmai, kuriais ji siekė išieškoti skolą (ikiteismine, teismine tvarka), negali būti pripažįstami atsakovės patirta neturtine žala. Ikiteisminiai skolos išieškojimo veiksmai neuždrausti. Atsakovė neįrodė jos patirtos 2 000 Eur neturtinės žalos pagrindo, dydžio, ieškovės neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp ieškovės veiksmų ir atsakovės sveikatos problemų atsiradimo, sveikatos pablogėjimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu atsakovė R. G. prašo Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: ieškovės UAB „Civinity namai“ ieškinį atmesti, o atsakovės R. G. priešieškinį tenkinti, priteisti iš ieškovės atsakovei bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Ieškovei prašant priteisti iš atsakovės skolą už remonto darbus, teko pareiga įrodyti atliktų darbų ir suteiktų paslaugų realumą. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, konstatuodamas, kad ieškovė įrodė savo ieškinį, todėl ieškinį tenkino kaip įrodytą ir pagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
9.2. Teismas vertino tik ieškovei palankius įrodymus, pažeidė pusiausvyros tarp ginčo šalių principinę nuostatą dėl įrodinėjimo pareigos, nes iš esmės visa įrodinėjimo našta teko atsakovei. Teismas pažeidė CPK 177, 185 straipsnių nuostatas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos dėl įrodymų pakankamumo taisyklės taikymo civiliniame procese.
9.3. Gyvenamojo namo administratoriaus funkcijas, teises ir pareigas, patalpų savininkų mokėjimų ir įmokų apskaičiavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. Nr. 603 nutarimu patvirtinti Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatai (toliau - Daugiabučių namo bendrojo naudojimo objektų nuostatai). Pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta šios taisyklės išimtis, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Pirmosios instancijos teismas neįvertino to, kad namo administratorius neviešino planuojamų darbų. Remontas name 2020 m. spalio, lapkričio mėnesiais buvo atliktas už 3 773,08 Eur priėmus vienašališką sprendimą, iš anksto nesuderinus su gyvenamojo namo savininkais. Administratorius neviešino planuojamo susirinkimo, apie susirinkimą daugiabučio namo bendrasavininkai nieko nežinojo, nebuvo organizuotas balsavimas, darbams atlikti neturėjo 1/4 pritariančių balsų. Tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Kadangi nebuvo paskelbtas skelbimas apie planuojamą susirinkimą dėl darbų, dėl to susirinkimas neįvyko, nes neatvyko nė vienas namo bendrasavininkas. Dėl susirinkimo apie planuojamus darbus „Civinity namai“ svetainėje buvo pranešta tik praėjus maždaug 3 savaitėms po atliktų darbų.
9.4. Remontas buvo atliktas priėmus vienašališką sprendimą, iš anksto nepranešus apie tai namo (duomenys neskelbtini) gyventojams, iškraipant aplinkos ministerijos patvirtintas taisykles, kuriose numatoma gyventojų teisė susipažinti su dokumentais, sutartimis ir sąmatomis (Daugiabučių namo bendrojo naudojimo objektų nuostatų 7.4 papunktis). Buvo sudarytas metinis ilgalaikis darbų planas nesuderinus su savininkais, nepateikta savininkams svarstyti preliminari darbų sąmata, kaina, nebuvo pateikta informacijos interneto „Senamiesčio ūkis“ svetainėje, kurioje turi būti skelbiama visa su namo (duomenys neskelbtini) susijusi informacija. Nebuvo pateikta defekto akto, kur ir kada buvo paskelbtas skelbimas apie susirinkimą dėl planuojamų pradėti remonto darbų, susirinkimo dalyvių sąrašo, susirinkimo protokolo, atliktų - tuo metu planuojamų atlikti darbų trijų skirtingų įmonių konkurenciniai komerciniai pasiūlymai. Taip pat nebuvo pateikta planuojamų atlikti darbų sąmatos, balsavimo dėl remonto darbų biuletenių.
Šalies argumentai
9.5. Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu melagingai nurodė apie viešintą susirinkimą, kadangi net negalėjo konkrečiai nurodyti vietos kur buvo pakabintas skelbimas bei nepateikė pakabinto skelbimo nuotraukų, kas yra būtina. Nė vienas iš namo bendrasavininkų skelbimo nematė. Šią aplinkybę patvirtino teismo posėdžio metu apklausti liudytojai E. T. ir J. P., kurie yra namo (duomenys neskelbtini), butų savininkai.
Žemesnės instancijos teismas
9.6. Teismas padarė išvadą, jog esą byloje nėra duomenų, kad darbai atlikti nekokybiškai. Aplinkybę, kad darbai atlikti nekokybiškai ir tai nepagerino namo būklės, teismo posėdžio metu paliudijo liudytojai E. T. ir J. P., tačiau teismas šių parodymų visiškai nevertino.
9.7. Teismas neįvertino tos aplinkybės, jog ieškovė nurodė melagingą aplinkybę, kad esą buvo vykdytas konkursas geriausiai darbų kainai gauti bei darbų vykdytojui išrinkti. Ieškovė nepateikė nė vieno komercinio pasiūlymo, pateikė savo paties sukurtą lentelę, kurioje yra trijų įmonių pasiūlymai. Tačiau tai yra niekinis dokumentas, nes jis nepasirašytas nė vieno iš pasiūlymą pateikusių įmonių atstovų, bei sukurtas pačio administratoriaus. Posėdžio metu paprašius pateikti įrodymus dėl gautų pasiūlymų, tokius kaip susirašinėjimą su įmonių atstovais, įmonių atstovų atsiųstus pasiūlymus, bei kur buvo skelbtas konkursas darbams laimėti, ieškovės atstovė atsakė, jog tokių dokumentų pateikti negali. Tai reiškia, jog joks konkursas nebuvo vykdytas, administratorius suradęs statybos darbų įmones pats sugalvojo didesnes kainas, taip sukurdamas melagingą dokumentą, kuriame jų pačių įmonė pateikė geriausią kainą. Todėl ši lentelė negali būti laikoma tinkamu įrodymu, pagrindžiančiu atsakovei tariamai susidariusios skolos egzistavimą.
9.8. Ieškovė reikalauja sumokėti skolą nepateikdama skolą pagrindžiančių dokumentų. Ieškovė turėtas išlaidas privalėjo įrodyti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, t. y. buhalterinės apskaitos (finansinės atskaitomybės) dokumentais: sąskaitomis faktūromis, kasos dokumentais, tačiau šie dokumentai į bylą nebuvo pateikti.
9.9. Neįvertinta ir tai, kad remonto darbus atlikęs rangovas yra tiesiogiai susijęs su namo administratoriumi. Bendrovė „Pastatų meistrai“ akcininkas yra ta pati bendrovė „Civinity“, vadinasi, užsakovas pasisamdė savo pačios įmonę. Pagal vienintelį pateiktą atliktų darbų aktą: a.S002- SU-DA-20-04-1678, 2020 m. lapkričio 5 d. už pastolių montavimą priskaičiuota po du kartus, už šiukšlių išvežimą tą pačią dieną priskaičiuota po du kartus, tačiau ši aplinkybė liko neįvertinta. Pateikti atliktų darbų aktai nėra detalizuoti. Teismas turėjo juos vertinti su kitais įrodymais, išsiaiškinti ar iš esmės jiems neprieštarauja, tačiau to nepadarė, visą įrodinėjimo naštą nepagrįstai perkeldamas atsakovei.
9.10. Ieškinys buvo pateiktas netinkamam atsakovui. Byloje buvo nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 1 d. buvo sudaryta panaudos sutartis su trečiuoju asmeniu A. A., bei su jo Individualia įmone „Sujirda“, pagal kurią laikinai ir neatlygintinai valdo, naudojasi patalpomis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), panaudos gavėjas A. A.. Sutartis su įmone buvo įregistruota VĮ Registrų centre, o sutartyje prie punkto 2.2.2 nurodyta, jog ,,Panaudos gavėjas įsipareigoja išlaikyti ir saugoti daiktą, taip pat daryti daikto einamąjį remontą bei kapitalinį remontą, bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas“. Dėl to atsakovu turėjo būti patraukti A. A. arba jo IĮ ,,Sujirda.
Atsiliepimas
10. Atsiliepime į atsakovės R. G. apeliacinį skundą ieškovė UAB „Civinity namai“ prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
10.1. Priimdamas skundžiamą sprendimą teismas vertino visus byloje pateiktus įrodymus ir tuos, kuriuos pateikė atsakovė, išklausė atsakovės prašytų apklausti liudytojų, susipažino su atsakovės pateiktais Seimo kontrolieriaus atsakymu ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Būsto modernizavimo, administravimo ir energetikos skyriaus raštu, pratęsė atsakovei terminą atsiliepimui pateikti, nustatė terminą atsakovės priešieškiniui pagrįsti, išaiškino atsakovei teisę turėti atstovą, todėl visiškai nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad teismas vertino tik ieškovei palankius įrodymus, nes teismas atsižvelgė į visus atsakovės argumentus, suteikė laiko tinkamai pasiruošti bylai ginant savo interesus.
10.2. Ieškovė pateikė į bylą pakankamai įrodymų ieškiniui pagrįsti, tačiau atsakovė ir trečiasis asmuo vis reikalavo papildomų įrodymų: ekspertizių, išvadų, komercinių pasiūlymų su skirtingomis firmomis dėl namui reikalingų darbų atlikimo, dokumentų, fotonuotraukų, kur ir kaip buvo pakabinti skelbimai.
10.3. Pareiga apmokėti išlaidas, susietas su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, nepriklauso nei nuo buto ir kitų patalpų savininko sutikimo, nei nuo administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2014, 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79-378/2016).
Šalies argumentai
10.4. Ieškovei prašant priteisti iš atsakovės skolą už suteiktas paslaugas tenka pareiga įrodyti atliktų darbų ir suteiktų paslaugų realumą, būtinumą, mokesčių apskaičiavimo tvarką bei dydžius. Ieškovė tai ir padarė: byloje pateikti tikslią darbų sumą pagrindžiantys dokumentai, nurodyta atliktų darbų apimtis, paaiškinta, kad atlikti darbai buvo privalomi (pateiktos nuotraukos iki darbų atlikimo ir po jų), pateikti remonto atliktų darbų aktai, kuriuose detalizuoti atlikti darbai. Tuo tarpu atsakovei ginčijant mokesčių paskaičiavimą tenka pareiga įrodyti, kad ieškovės patirtos išlaidos neteisingai ir nepagrįstai apskaičiuotos, paslaugos nesuteiktos, remonto darbai ir kiti statinio priežiūros darbai atlikti nepagrįstai ar nekokybiškai (atsakovė to neįrodė).
10.5. Administratorius, vykdydamas savo pareigas, apžiūrėjo statinį ir surašė 2020 m. balandžio 27 d. Statinio apžiūros aktą Nr. SU-SAA-20-04-0280, kadangi namo (duomenys neskelbtini) bendro naudojimo objektai (sienos, stogas ir kaminai) buvo avarinės būklės. Avarinės būklės objektai buvo sutvarkyti vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. Nr. 603 nutarimu patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų (toliau – Nuostatai) 7.7. punktu. Namo buvusios būklės (stogo, kaminų ir sienų) iki remonto darbų atlikimo ir po remonto darbų atlikimo skirtumai akivaizdūs, jie yra užfiksuoti foto nuotraukomis (14 foto nuotraukų pridėta prie bylos). Remonto darbai (duomenys neskelbtini) buvo atlikti. Jais pašalinta grėsmė pastato išlikimui, žmonėms ar aplinkai, t. y. namo, kuriame turi butus atsakovė, būklė pagerinta ir tai yra atlikta atsakovės naudai. Darbai priduoti, už darbus atsiskaityta, todėl atsakovės skola ieškovei yra pagrįsta.
10.6. Dėl atsakovės patirtų dvasinių išgyvenimų ir depresijos su priešieškiniu nebuvo pateikta jokių tai pagrindžiančių įrodymų. Po teismo įpareigojimo pašalinti priešieškinio trūkumus atsakovė į bylą pateikė savo medicininius dokumentus dėl nustatytų susirgimų, nedarbingumo lygio. Tačiau šie dokumentai nepatvirtina, kad atsakovė susirgo dėl ieškovės atliktų neteisėtų veiksmų, nes atsakovės susirgimai yra ankstesnio pobūdžio nei buvo atlikti namo bendro naudojimo objektų remonto darbai ir pateiktos sąskaitos, kuriose atsispindėjo atliktų remonto darbų kaina. Pati atsakovė teigia, kad padidintas sąskaitas gavo 2020 m. lapkričio – 2021 m. sausio mėnesiais, o jos darbingumo lygis jau buvo nustatytas 2020 m. lapkričio 17 d., t. y. remiantis ankstesniais duomenimis, o 2021 m. sausio 20 d. sprendimu dėl R. G. darbingumo lygio paliktas tas pats 65 procentų darbingumo lygis, tai įrodo, kad sveikatos būklė nepablogėjo. Atsakovė neįrodė jos patirtos 2 000 Eur neturtinės žalos pagrindo, dydžio, ieškovės neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio tarp ieškovės veiksmų ir atsakovės sveikatos problemų atsiradimo, sveikatos pablogėjimo.
10.7. Atsakovė yra turto, kurį administravo ieškovė, savininkė, todėl tik savininkas atsako už jo nuosavybės teise valdomo turto pagerinimus, moka kaupiamuosius mokesčius turtui išlaikyti ir išsaugoti. Iki kreipimosi į teismą dienos atsakovė nesikreipė į ieškovę dėl sudarytos panaudos sutarties, jos nepateikė ir neprašė perkelti jos teisių ir pareigų panaudos gavėjui, todėl ieškovė kaip už skolą atsakingą asmenį rinkosi turto savininkę.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
12. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimas dėl skolos už namo remonto išlaidas priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl ginčo esmės
13. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad UAB „Civinity namai“ iki 2021 m. vasario 19 d. teikė namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų bendro naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo, komunalines, technines bei priežiūros paslaugas pagal 2018 m. gegužės 28 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr.A-1845. Tarp ieškovės ir namo butų/patalpų savininkų buvo susiklostę santykiai dėl bendro naudojimo objektų priežiūros, vadovaujantis Civiliniu kodeksu, Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymu ir kitais teisės aktais. Atsakovė R. G. yra butų Nr. 1, Nr. 2 (duomenys neskelbtini) savininkė. Ieškovė įrodinėja, kad atsakovė neapmokėjo sąskaitų, skola susidarė už laikotarpį nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2021 m. vasario 28 d. už du butus ir yra 1 009,70 Eur.
14. Atsakovė R. G. 2022 m. gegužės 16 d. pateikė teismui prašymą (DOK-65301) į bylą atsakovu įtraukti A. A. bei panaudos sutartį ir nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 1 d. su A. A. buvo sudaryta panaudos sutartis, kurios 2.2.2. punkte numatyta, jog panaudos gavėjas įsipareigoja išlaikyti ir saugoti daiktą, taip pat daryti daikto einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas.
15. Ieškovo atstovė advokato padėjėja I. Š. parengiamojo teismo posėdžio, vykusio 2022 m. birželio 1 d., metu nurodė, kad ieškovas nebuvo informuotas apie panaudos santykius, taip pat nurodė, kad ieškinys pareikštas R. G., o pastaroji po bylos galės išsiaiškinti su panaudos davėju. Pagal įstatymus už namo pagerinimus yra atsakingas patalpų savininkas, o ne panaudos gavėjas ar nuomininkas.
16. Trečiasis asmuo A. A. teismo posėdžio vykusio 2023 m. rugpjūčio 2 d. metu iškėlė klausimą dėl tinkamo atsakovo, nurodydamas, kad pagal panaudos sutartį panaudos gavėjas yra atsakingas už namo einamąjį remontą ir kitus mokesčius (teismo posėdžio 17 min. 10 s – 17 min 30 s.). Teismas nurodė, kad klausimas išspręstas parengiamojo teismo posėdžio, vykusio 2022 m. birželio 1 d., metu.
17. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei R. G.. Be to, matyti, kad 2019 m. rugsėjo 1 d. su IĮ „Sujirda“ sudaryta panaudos sutartis (įrašas galioja nuo 2019 m. rugsėjo 12 d. iki 2021 m. sausio 29 d.), sutarties terminas nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 1 d. (ieškinio 4 priedas). Taigi, butas, iš kurio nuosavybės teisės ieškovas kildina atsakovės pareigą sumokėti skolą, laikotarpiu, už kurį skaičiuojama skola, buvo perduotas naudotis IĮ „Sujirda“.
18. Atsakovės R. G. su IĮ „Sujirda“ sudaryta sutartis į bylą nepateikta, jos turinys ir šalių teisės bei pareigos, kylančios iš šios sutarties, nežinomos. Pažymėtina, kad ši panaudos sutartis yra įregistruota viešajame registre.
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismo sprendimas gali turėti įtakos IĮ „Sujirda“ teisėms ir pareigoms, nes, priklausomai nuo panaudos sutartimi prisiimtų šios sutarties šalių teisių ir pareigų, kurios, kaip minėta, teismui nėra žinomos, atsakovė R. G., galimai turėtų atgręžtinio reikalavimo teisę į IĮ „Sujirda“. Taigi, pastaroji turi teisę dalyvauti byloje, gintis nuo pareikšto reikalavimo. Todėl IĮ „Sujirda“ turi būti įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu.
20. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog, įvertinus panaudos sutarties turinį, turi būti nustatytas tinkamas atsakovas byloje. Teisėjų kolegija atsižvelgia į ieškovo atstovės parengiamajame teismo posėdyje išsakytus argumentus, jog pagal įstatymus už namo pagerinimus yra atsakingas patalpų savininkas, o ne panaudos gavėjas ar nuomininkas, tačiau su jais nesutinka. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CK 4.82 straipsnio 3 dalies taikymo, laikosi nuoseklios pozicijos, kad ši įstatymo nuostata nedraudžia savininkui, taip pat savivaldybei, kuri tokiais atvejais civiliniuose teisiniuose santykiuose veikia kaip butų ir kitų patalpų savininkė, susitarti su buto ar kitų patalpų nuomininku dėl to, kad jis apmokės šias išlaidas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2013; 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-354-313/2016; 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-144-219-2017). Vadovaujantis CK 6.629 straipsnio 2 dalimi neatlygintinio naudojimosi daiktu sutarčiai atitinkamai taikomos šio kodekso 6.477 straipsnio 2 ir 3 dalių, 6.478, 6.479, 6.481, 6.489 straipsnio 1 ir 2 dalių, ir 6.501 straipsnio (t. y. nuomos sutarčių) nuostatos. Todėl tik įvertinęs panaudos sutarties turinį teismas gali išspręsti dėl tinkamo atsakovo byloje. Tuo tarpu nustačius, jog ieškovas palaiko ieškinio reikalavimus netinkamo atsakovo atžvilgiu, yra pagrindas ieškinį atmesti.
21. Be to, tik tinkamai išnagrinėjus bylą dalyje dėl ieškinio reikalavimų, galima tinkamai išspręsti klausimą dėl priešieškinio reikalavimo. Atsižvelgtina ir į tai, kad, jeigu atsakovė teigia, jog ne ji tinkama atsakovė (ir šioms aplinkybėms pasitvirtinus), turi būti sprendžiama, ar ji turi reikalavimo teisę reikšti priešieškinį dėl skolos panaikinimo.
22. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatytos esminės bylai reikšmingos aplinkybės, kurios gali lemti teisingo teisinio santykio tarp šalių nustatymą.
23. Apeliacinės instancijos teismas privalo ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas teisės ir fakto klaidas (CPK 327 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2005; 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008; 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009).
24. Atsižvelgdamas į tą aplinkybę, kad nenustatytos reikšmingos bylai faktinės aplinkybės, į bylą trečiuoju asmeniu įtrauktinas naujas subjektas, kuris turi teisę teikti atsiliepimą į ieškinį bei įrodymus, šie procesiniai veiksmai gali būti atlikti tik nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas fakto klaidas, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nėra galimybių, todėl yra pagrindas teismo sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo visa apimtimi (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
25. Esant tokiai procesinei bylos baigčiai, teisėjų kolegija dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.