- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-04-21
- Bylos Nr.
- 2A-488-730/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00253-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas, o skundas atmestas
- Teisėjai
- Marius Dobrovolskis, Erinija Kazlauskienė, Almantas Padvelskis
- Atsakovas
- L. P., V. P.
- Ieškovas
- G. B., J. B., A. S.
- Advokatai
- Petras Žekys
Pranešėja Erinija Kazlauskienė Civilinė byla Nr. 2A-488-730/2015
2015 m. balandžio 21 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Mariaus Dobrovolskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi atsakovų L. P., V. P. atstovo advokato Petro Žekio apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų G. B., J. B., A. S. ieškinį atsakovams L. P., V. P. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydami priteisti solidariai iš atsakovų L. P. ir V. P. 6386,00 Lt žalos atlyginimo ieškovų G. B. ir J. B. naudai, 7341,00 Lt žalos atlyginimo ieškovo A. S. naudai, priteisti ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat grąžinti dalį žyminio mokesčio. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog ieškovai G. B., J. B. ir A. S. bei atsakovai V. P. ir L. P. yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. A. S. priklauso pirmo aukšto patalpos 1-1, 1-2, 1-9 ir 1/2 dalis patalpos 1-8. G. ir J. B. priklauso kitos pirmo aukšto patalpos II-1, II-2, II-3, II-4, II-5 ir II-6. Atsakovams L. ir V. P. priklauso visos mansardos patalpos ir dalis laiptinės pirmame aukšte: ½ dalis patalpos 1-8, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, ir 1-7, bei balkonas virš patalpos II-6. 2013-02-07 atsakovams priklausančiose patalpose įvyko santechninės įrangos gedimas, dėl kurio išsiliejęs vanduo atsakovų patalpose užpylė ieškovams priklausančias patalpas pirmame aukšte. Kadangi ieškovų turto sugadinimas įvyko dėl santechninės įrangos gedimo atsakovų valdomoje namo dalyje, ko neneigia ir patys atsakovai, kad vamzdis trūko po kriaukle, po vandens apskaitos prietaisu, t. y. jų naudojamoje patalpų dalyje, todėl žalą, padarytą dėl užliejimo, turi atlyginti atsakovai.
Žemesnės instancijos teismas
Palangos miesto apylinkės teismas 2014-12-03 sprendimu priteisė solidariai iš atsakovų V. P. ir L. P. 6386,00 Lt žalos atlyginimo ieškovams G. B. ir J. B. bei 7341,00 Lt žalos atlyginimo ieškovui A. S., priteisė iš atsakovų V. P. ir L. P. po 3356,00 Lt iš kiekvieno ieškovams G. B. ir J. B. bei A. S., grąžino UAB „Baltijos paslaugų agentūra“ 370,00 Lt žyminio mokesčio, priteisė iš atsakovų V. P. ir L. P. po 49,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog aplinkybių, kad ieškovų pirmame aukšte esančios patalpos buvo užlietos iš antrame aukšte esančių atsakovams priklausančių patalpų, šalys neginčija, tačiau atsakovai nesutiko su tuo, kad patalpos buvo aplietos dėl jų kaltės, motyvuodami tuo, kad užpylimas įvyko dėl ieškovo A. S. kaltės, nes jis piktybiškai atidarė jo patalpose esančią sklendę, kuri rudenį, t. y. 2012 m. spalio mėnesį, buvo uždaryta, todėl vanduo, esantis vamzdyne, sušalo ir dėl šios priežasties atsakovų patalpose esanti sklendė trūko, dėl ko išsiliejęs vanduo apliejo pirmo aukšto patalpas. Teismas įvertinęs bylos aplinkybes nustatė, kad sklendė, nors ir įrengta ieškovui A. S. priklausančiose patalpose, tačiau ji skirta vandeniui į atsakovų V. P. ir L. P. patalpas paduoti, t. y. atsakovų poreikiams tenkinti, todėl atsakovai privalėjo tinkamai pasirūpinti šios sklendės uždarymu. Fakto, kad 2012 m. rudenį sklendė buvo uždaryta, nepatvirtino nė vienas liudytojas, išskyrus patį atsakovą V. P., nes paties sklendės uždarymo fakto nė vienas iš liudytojų nematė. Atsakovų nurodyta UAB „Palangos vandenys“ pažyma šios aplinkybės taip pat nepatvirtina. Užliejus ieškovų patalpas buvo apgadintos lubos, sienos, baldai, kilimai, grindys, atšoko dažai, todėl tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Padarytos žalos dydį patvirtina nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), pirmo aukšto užlietų patalpų ekspertizės aktas Nr.E14-08(31).
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde atsakovų atstovas prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2014-12-03 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 218 straipsnį, kadangi nepasisakė dėl statybos techninės teismo ekspertizės akto Nr. 14-08E, eksperto R. M. apklausos. Nors ekspertizės išvados prieštarauja teismo sprendimo esmei, teismas nepasisakė dėl nesutikimo su eksperto išvadomis.Pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė, kodėl nesivadovavo ekspertizės Nr. 14-08-E, kurią atliko ekspertas R. M., išvadomis apie ieškovų turtui padarytos žalos dydį, bet rėmėsi ekspertizės akto Nr. E14-08(31) išvadomis.Teismas tinkamai neištyrė byloje esančios medžiagos, netinkamai vertino faktines aplinkybes, liudytojų parodymus dėl atsakovų atsakomybės, vadovavosi vien ieškovų pozicija be jokių įrodymų (CPK 176–185 straipsniai). Teismo sprendimas tinkamai nemotyvuotas (CPK 270 straipsnio 4 dalis).
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovų atstovas prašo atmesti ieškovų apeliacinį skundą, priteisti solidariai iš ieškovų bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 300,00 eurų. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl ekspertizės akto Nr. 14-08E, motyvuotai pagrįsdamas savo nesutikimą su ekspertizės išvadomis. Atsakovai nepateikė įrodymų, kodėl vamzdyno dalis su sklende Nr. 2 turėtų būti laikoma bendrojo naudojimo vandentiekio dalimi. Tai, kad teismui nepavyko nustatyti priežastinio ryšio tarp atsiradusios žalos ir A. S. tyčinių ar neatsargių veiksmų, neturi teisinės reikšmės, kadangi šiuo atveju aplinkybė, kaip savo patalpas eksploatavo ieškovas, nereikšminga, kadangi dėl jam priklausančių patalpų eksploatavimo niekam nepadaryta žalos. Kadangi teismui kilo abejonių dėl A. M. galimybės atsakyti į klausimą dėl žalos dydžio, teismas pagrįstai paskyrė pakartotinę ekspertizę.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo patenkintas ieškinys dėl žalos, padarytos dėl atsakovams priklausančiose patalpose antrame aukšte įvykusios santechninės įrangos gedimo išsiliejus vandeniui, kuriuo buvo apipiltos ieškovams priklausančios patalpos, esančios pirmajame pastato aukšte, atlyginimo priteisimo.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria esminei daliai pirmosios instancijos skundžiamame sprendime nurodytų motyvų.
Byloje paduoto apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindai suponuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumas ir nepagrįstumas grindžiamas nevisapusišku ir neobjektyviu įrodymų vertinimu bei netinkamu faktinių aplinkybių teisiniu kvalifikavimu, be to, teigiama, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalyje nustatytus sprendimo motyvavimo reikalavimus. Nesutiktina su apeliantų argumentais.
Nustatyta, kad G. B., J. B. ir A. S. bei atsakovai V. P. ir L. P. yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai (b. l. 7–9, I tomas). Ieškovui A. S. priklauso pirmo aukšto patalpos 1-1, 1-2, 1-9 ir 1/2 dalis patalpos 1-8. Ieškovams G. ir J. B. priklauso kitos pirmo aukšto patalpos II-1, II-2, II-3, II-4, II-5 ir II-6. Atsakovams L. ir V. P. priklauso visos mansardos patalpos ir dalis laiptinės pirmame aukšte: ½ dalis patalpos 1-8, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, ir 1-7, bei balkonas virš patalpos II-6. 2013-02-07 atsakovams priklausančiose patalpose įvyko santechninės įrangos gedimas, dėl ko atsakovų patalpose išsiliejęs vanduo užpylė ieškovams priklausančias patalpas. Šis faktas užfiksuotas 2014-02-07 antstolės R. V. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 510 (b. l. 29, I tomas). Antstolės R. V. užfiksuota, kad gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte yra du butai. Įėjimas į vieną butą yra iš gatvės pusės, o į kitą – iš kiemo pusės. Visas pirmas aukštas užlietas vandeniu. Sienos, lubos, grindys, baldai, kilimai visiškai šlapi, sienos, lubos patamsėjusios nuo bėgusio vandens, namo sienos iš lauko taip pat permerktos vandeniu, lubų ir sienų dažai nukritę, tai užfiksuota fotonuotraukomis (b. l. 30–40, I tomas).
CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Pagal šią teisės normą objekto savininkas (valdytojas) privalo atlyginti žalą net ir nesant jo kaltės, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Kai asmuo už padarytą žalą atsako net ir nesant jo kaltės, reiškiantis reikalavimą atlyginti žalą asmuo privalo įrodyti likusias deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2012 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2012).
Apeliantai įrodinėjo, jog užpylimas įvyko dėl ieškovo A. S. neteisėtų veiksmų, nes jis piktybiškai atidarė jo patalpose esančią sklendę, kuri 2012 m. spalio mėnesį buvo uždaryta, todėl vanduo, esantis vamzdyne, sušalo ir dėl šios priežasties atsakovų patalpose esanti sklendė trūko.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliantai apeliaciniame skunde teigia, jog ekspertizės Nr. 14-08E antrojoje išvadoje konstatuota, jog sklendės atidarymas A. S. sandėliuke galėjo būti užliejimo priežastimi. Apeliacinės instancijos teismas neturi objektyvaus pagrindo abejoti ekspertizės akto išvada, jog sklendės atidarymas galėjo būti užliejimo priežastimi. Tačiau, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje esantys įrodymai bei liudytojų parodymai nepagrindžia atsakovų nurodomų aplinkybių, jog sklendę, ekspertizės akte 14-08E (eksp. l. 26) pažymėtą Nr. 2, atidarė ieškovas A. S.. Nė viename iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų nėra nurodyta, jog sklendė Nr. 2, iš kurios nuvesti vamzdžiai į antrą aukštą, buvo atsukta (b. l. 29, 98, I tomas). Tas pačias aplinkybes nurodo ir ekspertas ekspertizės akte, teigdamas, jog iš faktinių aplinkybių protokolo ir prie jo esančios fotonuotraukos Nr. 7 matyti, jog sklendė yra uždaryta (eksp. l. 7). Liudytojų parodymai apie sklendės uždarymą 2012 m. rudenį neįrodo fakto, jog 2012 m. rudenį sklendę, esančią ieškovo A. S. patalpose, atsakovai uždarė, kadangi nė vienas iš liudytojų nenurodė matęs sklendės užsukimo faktą. Liudytojas S. M. taip pat nurodė nematęs sklendės, esančios ieškovo A. S. patalpose, uždarymo 2012 m. rudenį, priešingai, nurodė matęs, kaip sklendę užsukinėjo atsakovas V. P. antrajame namo aukšte, patikrino, ar nebėga vanduo, ir demontavo dalį vandens sistemos. Taip pat yra pagrindas sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog UAB „Palangos vandenys“ pažymoje (b. l. 110, I tomas) duomenų apie sklendės uždarymo ar atidarymo faktą nėra. Tai, kad pažymoje nurodyta, jog 2012 m. lapkričio–2013 m. balandžio mėnesiais atsakovai nedeklaravo geriamojo vandens vartojimo, nepagrindžia aplinkybių, jog vanduo patekti į atsakovams priklausančias patalpas negalėjo, nes sklendė buvo uždaryta. Minėta pažyma įrodo tik tai, jog atsakovai vandens arba nenaudojo minėtu laikotarpiu, arba apie vandens sunaudojimą neinformavo UAB „Palangos vandenys“. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog ieškovo neteisėtų veiksmų dėl patalpų užliejimo nenustatyta. Kaip nepagrįstas atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog atsakovų patalpos nešildomos, todėl jie kasmet užsuka sklendę, esančią pas ieškovą A. S.. Minėtos aplinkybės, kaip teisingai padarė išvadą pirmosios instancijos teismas, pagrindžia, jog patys atsakovai nešildydami savo patalpų nepasirūpino, kad vamzdynas, skirtas jų reikmėms, neužšaltų.
Apeliantų teigimu, svarbi yra ekspertizės Nr. 14-08E pirmoji išvada, teigianti, jog vandentiekio dalis su sklende, esanti A. S. valdomoje dalyje, yra bendrojo naudojimo pastato inžinerinių sistemų dalis, todėl ieškovas A. S., atsukęs sklendę, yra atsakingas už įvykusią vandentiekio avariją. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantu argumentu.
Žemesnės instancijos teismas
Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog sklendė Nr. 2 nėra bendrojo naudojimo pastato inžinerinių sistemų dalis, kadangi pagrindo abejoti ekspertizės išvada, kuri teigia priešingai, nėra. Tačiau faktas, ar sklendė Nr. 2 yra bendrojo naudojimo pastato inžinerinių sistemų dalis, nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės, kadangi byloje esančiais įrodymais nenustatyta, jog ieškovų patalpų užliejimas įvyko dėl sklendės Nr. 2 atsukimo ar užsukimo ar jos gedimo, tačiau nustatyta, kad tai įvyko dėl trūkusios sklendės antrajame pastato aukšte, patalpose, kurios nuosavybės teise priklauso atsakovams, virtuvėje, po kriaukle. Pažymėtina, jog iš 2014-11-06 teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, jog ekspertas R. M. teismo posėdžio metu nurodė, jog sklendė, esanti atsakovų patalpose, yra atsakovų nuosavybė ir atsakovai yra atsakingi už šios sklendės priežiūrą.
Todėl atsakant į apeliacinio skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl teismo ekspertizės akto Nr. 14-08E bei eksperto apklausos, dėl to pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, iš dalies sutiktina, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ekspertizės išvadų. Tačiau vertinant šio įrodymo atmetimo neargumentavimą ir to reikšmę bylos išsprendimui, atsižvelgtina į įrodymo pobūdį, jo reikšmę nustatinėjant bylai išspręsti reikšmingas aplinkybes.
CPK185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Įrodymų vertinimas pagal CPK185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas, remdamasis nurodyta įstatymo norma. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Dėl to teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2009 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2009; 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2008 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268/2008). Kadangi, kaip nurodyta anksčiau, sklendės užsukimo, atsukimo faktas neįrodytas, todėl ekspertizės akto 2 išvada, jog vandentiekio avarija galėjo įvykti dėl atsuktos sklendės, nagrinėjamu atveju teisiškai nereikšminga. Kadangi apeliantai siekė įrodyti, jog sklendė yra bendrojo naudojimo inžinerinių tinklų dalis, todėl atsakovų atsakomybės dėl atsuktos sklendės ir įvykusio užliejimo, jų kaltės nėra, tačiau nenustačius faktinių aplinkybių nei dėl to, jog atsakovai sklendę užsuko, nei fakto, jog ieškovas atsuko sklendę, ekspertizės akto 1 išvada, jog sklendė yra bendrojo naudojimo objektas, taip pat neturi teisinės reikšmės. Pažymėtina, kad įstatyme reikalaujama sprendimą argumentuoti glaustai, t. y. pasisakyti kiek įmanoma trumpai ir tik dėl esminių klausimų, plačiai neaptarinėti akivaizdžių išvadų. Be to, pagrindas pakeisti teismo sprendimą gali būti tik esminiai proceso teisės normų pažeidimai, dėl kurių byla galėjo būti išnagrinėta neteisingai. Kolegija konstatuoja, kad išdėstytomis aplinkybėmis ekspertizės akto kaip įrodymo atmetimo neargumentavimas negali būti vertinamas kaip esminis proceso teisės pažeidimas.
Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų), yra išaiškinta, kad asmens neteisėti veiksmai tokiu atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008).
Kaip nustatyta, faktą, kad ieškovų patalpos buvo aplietos iš atsakovams priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), antrojo aukšto, patvirtina byloje esantis 2013-03-01 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 512, kuriame nurodyta: „Kol atvyks A. S., einame apžiūrėti, kur įvyko vandentiekio avarija. Antrame aukšte, virtuvėje, po kriaukle, trūko vamzdis“ (b. l. 98, I tomas). Minėtas aplinkybes patvirtina fotonuotraukos Nr. 2, Nr. 3 (b. l. 99, 100, I tomas). Kaip konstatuota pirmosios instancijos teismo, šalys taip pat neginčija, jog ieškovų patalpos užlietos iš atsakovams priklausančių patalpų.
Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių turėtų būti nukrypstama nuo rungtyniškumo principo, todėl taikytina bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė, t. y. kiekviena iš šalių turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; ir kt.).
Kadangi užpylimo priežastis yra atsakovams priklausančiose virš ieškovams priklausančių patalpų esančiose patalpose esančios sklendės trūkimas, o atsakovai neįrodė ieškovo A. S. neteisėtų veiksmų, tai yra, aplinkybių juos pagrindžiančių, kad sklendė, esanti ieškovui A. S. priklausančiose patalpose, buvo uždaryta 2012 m. rudenį, kurią ieškovas A. S. atidarė, dėl to teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo atveju atsakovams kyla deliktinė atsakomybė dėl užliejimu ieškovų turtui padarytos žalos CK 6.266 straipsnio 1 dalies pagrindu atlyginimo.
Apeliaciniame skunde atsakovai teigia, jog pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė, kodėl nesivadovavo ekspertizės Nr. 14-08-E, kurią atliko ekspertas R. M., išvadomis apie ieškovų turtui padarytos žalos dydį, bet rėmėsi ekspertizės akto Nr. E14-08(31) išvadomis.
Kaip nustatyta faktinių aplinkybių protokole, po vandentiekio avarijos ieškovų patalpų sienos, lubos, grindys, baldai, kilimai buvo visiškai šlapi, sienos, lubos patamsėjusios nuo bėgusio vandens, namo sienos iš lauko pusės taip pat permerktos vandeniu, lubų ir sienų dažai nukritę, tai užfiksuota fotonuotraukomis (b. l. 30–40, I tomas). Ieškovai, remdamiesi sudarytomis sąmatomis, prašė priteisti ieškovo A. S. naudai 6131,17 Lt, G. B. ir J. B. naudai 18 717,82 Lt. Atsakovams nesutinkant su ieškiniu, paskirta statybos techninė teismo ekspertizė, vienas iš ekspertui pateiktų klausimų buvo dėl ieškovams padarytos žalos dydžio pagrįstumo. Nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas paskyrė pakartotinę ekspertizę tenkindamas ieškovų prašymą bei tuo pagrindu, jog teismui kilo abejonių dėl 2014 m. balandžio mėnesio eksperto išvados, kurioje teismo ekspertas atlikdamas statybos techninę ekspertizę atsakė į klausimą, kuris priskiriamas nekilnojamojo turto vertinimo eksperto kvalifikaciją turinčio eksperto kompetencijai (b. l. 43–44, II tomas). Eksperto išvada yra viena iš įrodinėjimo priemonių (CPK 177 straipsnio 2 dalis), todėl pagal CPK 218 straipsnį ekspertizės aktą teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimą, kaip ir kitus įrodymus, o vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2014). Ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, nes teismo ekspertizė, kaip įrodymas, neturi išankstinės galios. Ekspertizės aktas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB ,,Ergo Lietuva“ v. H. P. B., bylos Nr. 3K-3-503/2009). Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes bei formuojamą teismų praktiką, į tai, jog dėl pakartotinės ekspertizės prieštaravimų atsakovai nereiškė, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi pakartotinės ekspertizės Nr. E14-08(31) išvadomis apie žalos dydį. Kadangi pirmosios instancijos teismas prieš skirdamas pakartotinę ekspertizę buvo išsakęs savo poziciją dėl 2014 m. statybos techninės teismo ekspertizės trečiuoju klausimu dėl žalos dydžio nepatikimumo, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pagrindo papildomai pasisakyti skundžiamame teismo sprendime nebuvo.
Kadangi apeliantai neginčija priteistino žalos atlyginimo dydžio teisėtumo ir pagrįstumo, kolegija dėl šio klausimo bylos aplinkybių nevertina ir nepasisako.
Kadangi teisėjų kolegija sutinka, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą išvadai padaryti, jog apeliantams taikytina civilinė atsakomybė, vadovaujantis CK 6.266 straipsnio nuostatomis, taip pat sutinka su išvada, jog atsakovai, turėdami pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis jie grindė tai, jog dėl žalos atsiradimo galėjo būti kaltas kitas asmuo, šių aplinkybių neįrodė, todėl nesutinka su apeliantų nuomone, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą, nemotyvuotą sprendimą (CPK 263 straipsnis 270 straipsnio 4 dalis).
Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas bylos aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus (CPK 185 straipsnis), priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Atsakovai pateikė įrodymus apie turėtas 1000,00 Lt išlaidas už apeliacinio skundo parengimą (b. l. 120, II tomas) bei apie 412,00 Lt sumokėtą žyminį mokestį (b. l. 119, II tomas). Ieškovai pateikė įrodymus apie sumokėtus 300,00 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (b. l. 124, II tomas).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnis).
Atmetus atsakovų apeliacinį skundą, atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Iš atsakovų L. P. ir V. P. lygiomis dalimis priteistinos 300,00 Eur ieškovų patirtos ir įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurios, vadovaujantis Rekomendacijų nuostatomis, neviršija numatytų maksimalių dydžių (CPK 98 straipsnis, 2004-04-02 LR teisingumo ministro įsakymu Nr. IR-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.11 punktas, kadangi byla užbaigta nagrinėti iš esmės iki teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 priėmimo ir įsigaliojimo).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325?330 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Palangos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovų L. P. ir V. P. lygiomis dalimis iš kiekvieno po 150,00 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovams G. B., J. B., A. S..