Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas, e2-1333-1006/2023

Teismas: Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2023-01-09
Bylos Nr.: e2-1333-1006/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-10-3-00476-2022-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Justė Kliučinskienė
Ieškovas: S. M.
Atsakovas: A. J.
Advokatai: Drąsutis Tauras Normantas

Kategorijos

3.2.6Teismo sprendimas

Civilinė byla Nr. e2-1333-1006/2023Teisminio proceso Nr. 2-10-3-00476-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.; 3.2.7.; 2.3.5.2.; 2.3.5.2.1. (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 9 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justė Kliučinskienė,sekretoriaujant Audronei Glambienei,

dalyvaujant ieškovui S. M., ieškovo atstovui advokato padėjėjui Drąsučiui Taurui Normantui,

atsakovei A. J., atsakovės atstovams advokato padėjėjams Aušrinei Ramanauskytei ir Karoliui Stankui,

išvadą teikiančios institucijos atstovėms Agnei Artamonovai ir Eglei Matonytei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal ieškovo S. M. ieškinį atsakovei A. J. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku nustatymo ir atsakovės A. J. priešieškinį ieškovui S. M. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku nustatymo, išvadą, teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė.

1. Ieškovas S. M. (toliau – ir ieškovas) teismui pateiktu ieškiniu prašė: 1) nustatyti ieškovo ir nepilnametės dukros A. M. (toliau – ir nepilnametis vaikas / dukra) bendravimo tvarką: a) ieškovas gali pasiimti nepilnametę dukrą vieną savaitgalį per mėnesį – nuo penktadienio vakaro (pasiimant dukrą iš vaiko gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos) ir sekmadienio vakarą grąžinant nepilnametę dukrą į jos gyvenamąją vietą; b) nelyginiais metais vaikas šventes praleidžia tokia tvarka: Šv. Kūčias – su ieškovu, Šv. Kalėdas – su atsakove; Naujuosius metus – su atsakove; Šv. Velykų pirmąją dieną – su atsakove, antrąją – su ieškovu. Lyginiais metais – atvirkščiai; c) atsakovė turi sudaryti sąlygas ir leisti ieškovui su nepilnamete dukra kiekvieną dieną bendrauti internetu ir telefonu; d) atsakovė įsipareigoja pranešti ieškovui apie jos ir nepilnametės dukters gyvenamosios vietos pasikeitimą ir apie kitas aplinkybes, susijusias su vaiku (pvz., vaiko ugdymo įstaigos keitimas, būrelių keitimas ir kt.), po tų aplinkybių atsiradimo per tris darbo dienas; e) atsakovė įsipareigoja pranešti ieškovui apie tai, kada ir kur yra rengiamos svarbios nepilnamečio vaiko gyvenimo šventės (gimtadienis, religinė šventė, mokyklos šventė, kitos svarbios šventės) ir leisti ieškovui jose dalyvauti; f) atsakovė su nepilnamete dukra, norėdama išvykti į užsienio valstybę, apie kelionę ir jos trukmę turi informuoti ieškovą; g) ieškovas gali pasiimti nepilnametę dukrą pusę nepilnametės dukros atostogų laikų (vasaros, rudens, žiemos ir kt.); h) ieškovas gali su nepilnamete dukra išvykti atostogų į užsienio šalį, prieš tai informavęs atsakovę; i) atsakovė su nepilnamete dukra gali persikelti gyventi į užsienio valstybę tik gavusi rašytinį ieškovo sutikimą; j)atsakovė įsipareigoja sudaryti sąlygas nepilnamečiui vaikui bendrauti su ieškovu šioje tvarkoje nustatyta tvarka, o taip pat galimybę bendrauti su ieškovo artimais giminaičiais (CK 3.135 str.); k) šalys susitaria šioje tvarkoje įtvirtintas teises bei įsipareigojimus vykdyti atsižvelgdamos ir netrikdydamos nepilnamečio vaiko užimtumo: lavinimosi ir mokymosi proceso, užklasinės veiklos (stovyklos, būreliai, kt. renginiai); l) šalys susitaria visais atvejais, spręsdamos klausimus dėl nepilnamečio vaiko auklėjimo, bendravimo tvarkos, atsižvelgti į jo norus ir pageidavimus, jei jie neprieštarauja jo paties interesams; 2) iš atsakovės ieškovo naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. birželio 14 d. priėmė sprendimą (toliau – Sprendimas) civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutraukė ieškovo ir atsakovės santuoką. Sprendimu teismas patenkino šalių prašymą nutraukti santuoką pagal šalių patikslintą sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo. Šalys turi nepilnametį vaiką A. M., todėl susitarė, kad po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo, nepilnametės dukros gyvenamoji vieta nustatoma su mama (atsakove), nepilnametės dukros išlaikymui ieškovas skiria po 350 Eur kasmėnesinių įmokų. Šalys nenustatė skyrium gyvensiančio ieškovo konkrečios bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra, tačiau susitarė, kad ieškovas su vaiku bendraus pagal abipusį šalių susitarimą, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko norus, užimtumą ir interesus. Pažymi, kad ieškovas supranta, jog nepilnametei dukrai, kuriai dar tik 7-eri, geriausia augti su mama (atsakove), tačiau ieškovas savo dukrą labai myli, todėl nori su ja matytis, tačiau tokią teisę atsakovė jam apribojo iki nulio, todėl atsakovas reiškia šį ieškinį dėl konkrečios bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos, nustatymo. Ieškovas, nutraukdamas santuoką su atsakove, neprieštaravo dėl nepilnametės dukros gyvenimo su mama, tačiau tikėjosi, kad abipusiu sutarimu, galės nevaržomai bendrauti su dukra, tačiau šiuo metu ieškovas ne tik, kad negali bendrauti su nepilnamete dukra, nes atsakovė ne tik, kad nesudaro tam sąlygų, nekomunikuoja, bet apskritai nesako ieškovui kur yra šalių dukra, nesuteikia ieškovui informacijos apie tai, kokią mokyklą dukra lanko.Ieškovas ne tik nori bendrauti su savo nepilnamete dukra, bet ir domėtis jos mokslais (žinoti kur ir kaip šalių dukra mokosi), taip pat sudaryti galimybę bendrauti ir su nepilnametės dukros giminaičiais (nepilnametės dukros seneliais, ieškovo tėvais). Ieškovas norėtų su dukra matytis bent vieną savaitgalį per mėnesį nepertraukiamai nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio vakaro. Ieškovas nurodo, kad pasiimtų dukrą nuo jos gyvenamosios vietos ir/ar ugdymo įstaigos ir grąžintų sekmadienio vakarą į nepilnametės dukros gyvenamąją vietą. Taip pat, jeigu tą savaitgalį, kurį nepilnametė dukra praleidžia su ieškovu turi būrelio užsiėmimų ieškovas įsipareigoja nepilnametę dukrą nuvežti ir parvežti iš jos lankomų būrelių. Ieškovas nurodo, kad tą savaitgalį leistų su nepilnamete dukra pas ieškovo tėvus (nepilnametės dukros giminaičius - jos senelius), kad tuo metu dukra galėtų bendrauti ne tik su ieškovu, bet ir su savo artimais giminaičiais – seneliais. Ieškovas nurodė, kad šiuo metu dirba ir nemažai laiko praleidžia užsienyje, tačiau nori bendrauti su nepilnamete dukra ne tik grįžęs į Lietuvos Respubliką, bet ir sudarant jam galimybę tai daryti elektroninėmis ryšio priemonės (telefonu, internetu, vaizdo skambučiais). Ieškovui taip pat norėtųsi dalyvauti svarbiose dukros gyvenimo šventėse (gimtadieniuose, ugdymo įstaigos išleistuvėse) bei gauti informaciją apie tai, kur ir kada tokios šventės organizuojamos. Ieškovas taip pat nori praleisti kas antrus metus tokias šventes kaip Šv. Kalėdos, Šv. Velykos Naujieji metai ir pan. Ieškovas savo atostogų metu norėtų pasiimti dukrą ir kartu su ja atostogauti.Ieškovas taip pat prašo, kad atsakovė informuotų ieškovą apie tai, jei ji išvyksta su nepilnamete dukra į kitą šalį bei kuriam laikotarpiui ir tik gavus ieškovo rašytinį sutikimą išvykti į užsienio valstybę ilgesniam nei vieno mėnesio laikotarpiui.

Atsiliepimas

3. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo jį atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime atsakovė nurodo, kad šalims nutraukus santuoką, kurį laiką tarpusavio ginčų nebuvo, tačiau, ieškovui sužinojus apie naują atsakovės santuoką, šiuo metu atsakovei teisminiais ginčais bandoma daryti spaudimą ir sukelti tam tikrus nepatogumus. Pažymėjo, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) taip pat nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovo pareikštą ieškinį atsakovei ir atsakovės priešieškinį dėl skolos priteisimo. Šio ginčo pagrindas taip pat yra patvirtina sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Be to, atsakovės šeima Vaiko teisių apsaugos skyriui yra žinoma būtent dėl ieškovo pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus, kurie nepasitvirtino. Ieškovo iniciatyva (jam pateikus skundą) (duomenys neskelbtini) buvo inicijuotas šeimos atvejo vadybos procesas, tačiau atvejo vadyba šeimai netaikyta. Pažymi, kad ieškovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje (duomenys neskelbtini). Atsakovė, priešingai nei teigia ieškovas, niekada nedraudė ir nedraudžia ieškovui matytis su dukra. Be to, ir pats ieškovas nepateikė jokių įrodymų, jog jam draudžiama pasimatyti su dukra ar kitaip būtų nepagrįstai apribotas jų tarpusavio bendravimas. Aukščiau nurodytais nepagrįstais ikiteisminiais/teisminiais procesais, jų iniciavimu (kartu ir šiuo), ieškovas bando paveikti atsakovę, galimai ją įbauginti ir priverčia patirti papildomų piniginių išlaidų teisminiams procesams, o tuo pačiu – emocinių išgyvenimų. Atsakovės manymu, ieškovo ieškinyje nurodyta prašoma nustatyti bendravimo tvarka neatitinka dukros interesų.

Šalies argumentai

4. Atsakovė teismui taip pat pateikė priešieškinį, kuriuo prašo: 1) nustatyti jos siūlomą ieškovo bendravimo su vaiku tvarką: a) ieškovui esant Lietuvoje, ieškovas su dukra bendrauja vieną savaitgalį per mėnesį – šeštadienį nuo 10.00 val. iki 19.00 val., ir sekmadienį nuo 10.00 val. iki 19.00 val., paimdamas dukrą iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžinant dukrą atgal. Apie planuojamą susitikimą su dukra ieškovas atsakovę privalo informuoti ne vėliau kaip prieš 10 (dešimt) dienų; b) ieškovas turi teisę bendrauti su dukra telefono ir interneto ryšio priemonėmis kiekvieną dieną iki 20.00 valandos, išskyrus vaiko buvimo ugdymo įstaigoje metu; c) jeigu pagal bendravimo tvarką nustatytu laiku dėl kokių nors priežasčių, nepriklausomų nuo tėvų, bendravimas su dukra nebus galimas (dukros liga ar pan.), atsakovė apie tai informuoja ieškovą telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) dieną; d) visais šioje bendravimo tvarkoje nurodytais atvejais, prieš perduodant dukrą ieškovui, yra atsižvelgiama į dukros norą bendrauti su ieškovu, taip pat atsižvelgiama į dukros emocinę ir psichologinę būseną perdavimo metu. Perdavimo metu dukrai aiškiai išreiškus atsisakymą bendrauti su ieškovu, atsakovė turi teisę neperduoti dukros tėvui; e) šalys, bendraudamos su dukra, įsipareigoja nenuteikinėti dukros kito iš tėvų atžvilgiu, savo tėvų teisėmis nepiktnaudžiauti, jomis naudotis sąžiningai, nenaudoti tėvų valdžios priešingai vaiko interesams, taip pat tinkamai vykdyti savo pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti vaiką, rūpintis jo sveikata, atsižvelgiant į jo fizinę ir protinę būklę sudaryti jam palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis; 2) priteisti iš ieškovo atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

5. Atsakovė priešieškinyje nurodo, kad ieškovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), Lietuvoje ieškovo gyvenimo sąlygos yra neaiškios, atsakovas ilgą laiką nebendravo ir nerodė iniciatyvos bendrauti su dukra, todėl jų tarpusavio ryšys yra atšalęs. Dukra yra labai prisirišusi prie atsakovės ir niekada nebuvo atskirta nuo motinos, todėl vaiko paėmimas ilgam laikui gali pažeisti vaiko interesus. Atsakovei kyla abejonių dėl ieškovo sugebėjimų tinkamai pasirūpinti nepilnamete dukra, taip pat, ar jis turi galimybę užtikrinti tinkamas sąlygas augti mažamečiam vaikui. Be kita ko, atsižvelgiant ir į dukros amžių, nakvynės pas ieškovą savaitgaliais neužtikrintų geriausių dukros interesų. Tikėtina, kad ieškovo bendravimo su dukra laiku (įskaitant ir nakvynes), dukra būtų pas ieškovo tėvus, o dukra yra išreiškusi savo nenorą bendrauti su seneliais dėl to, kad šie negražiai atsiliepia apie atsakovę. Be to, tarp šalių kyla nesutarimai, kai ieškovas prašo susitikti su dukra iš anksto nepranešęs atsakovei apie norimą susitikimą, pavyzdžiui, tą pačią dieną, o atsakovė ir dukra jau būna susiplanavusios dieną. Todėl, siekiant ateityje išvengti tarpusavio konfliktų, ieškovas turėtų įspėti atsakovę per protingą terminą apie planuojamą grįžimą į Lietuvą ir norą pasimatyti su dukra. Taip pat, atsakovė neprieštarauja ieškovo bendravimui su dukra nuotolinio ryšio priemonėmis, tačiau, atsižvelgiant į vaiko amžių ir siekiant užtikrinti vaiko dienos ir poilsio rėžimą, svarbu nustatyti tikslų bendravimo laiką.

6. Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovės priešieškinį, kuriame nurodo, kad tokia bendravimo tvarka, kai ieškovas turėtų kiekvieną dieną grąžinti dukrą į gyvenamą vietą, ne tik apribotų ieškovo galimybes palaikyti kuo glaudesnį ryšį su dukra, tačiau ir apribotų laisvalaikio leidimo galimybes. Kadangi atsakovė nesudaro sąlygų dukrai bendrauti ir su artimais giminaičiais (ieškovo tėvais), šis laikas kartu būtų skirtas buvimui ir su dukros seneliais (ieškovo tėvais). Atsakovė pabrėžia, jog neva tai seneliai (ieškovo tėvai) neigiamai atsiliepia apie ieškovę, todėl dukra nenori su jais leisti laiko, tačiau yra priešingai, dukra labai myli savo senelius, noriai su jais leidžia laika ir bendrauja. Dukros seneliai savo sode yra pastate sūpynes būtent savo anūkei, kurios labai laukia ir su ja nori bendrauti. Atsakovė bando painioti ir suklaidinti teismą dėl to, jog tarp šalių šiuo metu (duomenys neskelbtini) taip pat nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovo pareikštą ieškinį atsakovei ir atsakovės priešieškinį dėl skolos priteisimo, tačiau ieškovas pažymi, kad tai jokiu būdų nėra susiję su šia byla ir ieškovo prigimtiniu noru matytis ir bendrauti su dukra. Atsakovė teismo papildomai prašo nustatyti, jog jeigu pagal bendravimo tvarką nustatytu laiku dėl kokių nors priežasčių, nepriklausomų nuo tėvų, bendravimas su dukra nebus galimas (dukros liga ar pan.), atsakovė apie tai informuoja ieškovą telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) dieną. Ieškovas kategoriškai nesutinka su šiuo reikalavimu, nes tokiu būdu atsakovei būtų sukuriama terpė tiesiog manipuliuoti bet kokia priežastimi, dėl kurios atsakovė tiesiog neleistų ieškovui matytis su dukra įspėjus ieškovą tiesiog prieš vieną dieną. Ieškovas sutinka, kad dukros liga yra rimtas pagrindas, tačiau vėlgi, ieškovas mano, kad ligai gali būti priskiriami tokie dalykai kaip čiaudulys ir/ar pan., o esant tokiai situacijai, ieškovas į tai atsižvelgtų, suteiktų geriausią įmanomą priežiūrą esant matymosi laikui. Dar daugiau, savo ieškinyje ieškovas nurodė, kad esant situacijai, jeigu tą savaitgalį, kurį nepilnametė dukra praleidžia su ieškovu, dukra turi būrelio užsiėmimų, ieškovas įsipareigoją nepilnametę dukrą nuvežti ir parvežti iš jos lankomų būrelių ir/ar į draugų gimtadienių ar kitas vietas, kur tik reikės šalių nepilnametei dukrai, todėl akivaizdu, kad ši sąlyga tiesiog lengvai leistų atsakovei uždrausti matytis ieškovui su dukra, ieškovei sugalvojus menkavertę priežastį.

7. Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą dėl ieškinio ir priešieškinio, kurioje nurodė, kad motinos ir tėvo pareiga yra imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiaipasiekiamas vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo kontaktas, jų tarpusavio ryšio kūrimas ir palaikymas. Nurodė, kad vertinant ieškiniu ir priešieškiniu prašomų nustatyti bendravimo tvarkų sąlygas, Tarnybos vertinimu, mergaitės bendravimas su tėvu vieną savaitgalį per mėnesį, pasiimant vaiką penktadienįir su nakvynėmis labiau atitiktų jos interesus nei bendravimas vieną savaitgalį per mėnesį benakvynių, tačiau turėtų būti nurodomas tikslus laikas (laiko intervalas) kada tėvas turėtų pasiimti irgrąžinti vaiką į jo gyvenamąją vietą. Tarnybos nuomone, dėl tėvo bendravimo su dukra nuotolinėmis ryšio priemonės, vaiko interesus labiau atitiktų priešieškiniu reiškiamas reikalavimas – nustatant konkretų laiką iki kurio tėvas galėtų bendrauti su vaiku.

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė.

8. Teismo posėdžio metu ieškovas prašė ieškinį tenkinti visiškai, o priešieškinį atmesti. Ieškovas palaikė ieškinyje ir atsiliepime į priešieškinį nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad iki santuokos nutraukimo, ryšys su dukra buvo labai stiprus, skyrybos buvo tragedija abiem. Skyrybų metu buvo pasirašyta sutartis su atsakove, kad ji netrukdys bendrauti su dukra. Tačiau, atsakovė neleido, trukdė matytis su dukra, bendrauti su ja. Atsakovė neteikia jokios informacijos apie dukrą, nei kur ji mokosi, nei kur gyvena. Kreipėsi į Tarnyba, kad padėtų sužinoti kur dukra gyvena. Taip pat ieškovo tėvams, dukros seneliams, atsakovė neleidžia bendrauti su anūke. Dukros seneliai nuo gimimo padėjo prižiūrėti dukrą, ja rūpintis ir ją labai myli bei nori bendrauti. Todėl ieškovas nusprendė kreiptis įteismą, kad būtų sudarytos sąlygos matytis su dukra. Kadangi jis gyvena ne Lietuvoje, o (duomenys neskelbtini), todėl jo prašoma nustatyti bendravimo tvarka yra niekuo neišskirtinė, tiesiog ieškovas norėtų su dukra matytis vieną savaitgalį per mėnesį nuo penktadienio iki sekmadienio. Taip pat kartu praleisti šventes, atostogas. Po skyrybų su dukra matėsi ir bendravo mažai, kelis kartus susitiko, kalbėjo telefonu, nes atsakovėnesudarė sąlygų pasimatyti su dukra. Sutiktų iš anksto informuoti atsakovę, apie norą susitikti su dukra, apie planus dėl atostogų. Mano, kad tikslinga nustatyti kurią valandą ieškovas pasiima dukrą iš namų ir kada gražina bei, kad būtų nurodytos valandos kada ieškovas gali bendrauti su dukra internetu ir telefonu kiekvieną dieną. Mano, kad tikslinga jog pavasario ir rudens atostogos būtų paskirstomos poriniais ir neporiniais metais, o vasaros atostogos pagal susitarimą. Nurodė, kad atsisako reikalavimo dėl ieškovo bendravimo tvarkos su dukra nustatymo žiemos atostogų metu, kadangi žiemos švenčių leidimas yra aptartas kitame ieškinio reikalavime. Mano, kad pereinamasis laikotarpis dėl nakvynių nereikalingas, nes su dukra sutaria gerai.

Žemesnės instancijos teismas

9. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti visiškai, o priešieškinį atmesti. Papildomai paaiškino, kad ieškovas didžiąją dalį laiko gyvena užsienio valstybėse, todėl prašo kartą per mėnesį leisti bendrausi su dukra. Sutinka, kad ieškovas turėtų iš anksto informuoti atsakovę apie vizitą į Lietuvą, dėl atostogų. Neprieštarauja, kad būtų nustatytos konkrečiosvalandos, kada ieškovas gali bendrauti nuotoliu būdu, naudojant ryšio priemones, su dukra. Taip pat, jei teismas manytų jog yra būtina, neprieštarauja, kad būtų nustatytas pereinamasis laikotarpis, nors jis nėra reikalingas. Taip pat prašo, kad būtų nustatyta galimybė ieškovui praleisti su dukra atostogas (tiek vasaros, tiek mokymosi metu nustatytas atostogas). Mano, kad tikslinga nustatyti, jog ieškovas su dukra gali praleisti rudens atostogas poriniais metais, o pavasario atostogasneporiniais, atitinkamai rotuojant. Dėl žiemos atostogų – mano, kad nėra būtina nustatyti bendravimo tvarkos, kadangi ieškiniu yra siūloma bendravimo tvarka žiemos švenčių metu. Mano, kad atsakovės siūlomos bendravimo tvarkos 27.6 ir 27.7 punktai suteiks galimybę atsakovei piktnaudžiauti ir nepagrįstai neleisti ieškovui bendrauti su dukra, skatintų konfliktus tarp šalių.Iš vaiko apklausos matyti, kad vaikas apmokytas kaip kalbėti, visi paaiškinimai tendencingi, nes atsakovė rodo ieškovo laiškus, žinutes, manipuliuoja dukra, siekdama parodyti, kad ieškovas yra blogas. Atsižvelgiant įtai, kad atsakovė atsisakė dalyvauti iki teisminėje mediacijoje, dėl ko ieškovui teko kreiptis į teismą ir dėl to jis patyrė bylinėjimosi išlaidų, todėl į tai turi būti atsižvelgiama skirstantbylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

10. Atsakovė teismo posėdžio metu prašė ieškovo ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti visiškai. Atsakovė palaikė priešieškinyje nurodytas aplinkybes, teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad dukra nuo pat gimimo gyveno tik su atsakove, ieškovas dažnai būdavo užsienyje, nėra dalyvavęs dukters gimtadieniuosear kitokiose šventėse. Jeigu bus nustatytas ilgesnis ieškovo su dukra bendravimas, su nakvynėmis, tai bus didelis stresas dukrai, nes yra nutrukęs ryšys su ieškovu. Mano, kad ieškovo noras bendrauti su dukra nėra nuoširdus, o tiesiog savo kažkokių ambicijų pateisinimas. Atsakovė neprieštarauja, kad ieškovas bendrautų su dukra, tačiau nori konkretumo – kada ieškovas turi informuoti jog nori atvykti, informuotų kur jie bus, ką veiks. Nori, kad tai būtų sveikas bendravimas, kad dukra jaustųsi gerai. Nori, kad bendravimas būtų aiškus, konkretus. Sutinka, kad ieškovas informuotų atsakovę prieš 7 dienas, kada norės, planuos susitikti su dukra. Nenori, kad dukra būtų su nakvynėmis iš karto. Palaipsniui, nustačius pereinamąjįlaikotarpį, neprieštarautų, kad dukra liktų su nakvynėmis. Dukra pripratusi miegoti namuose, todėl miegoti svetimoje vietoje jai būtų stresas. Mano, kad atsakovas negalėtų pasirūpinti dukra, kai ji serga, nes nėra niekas ja rūpinęsis be atsakovės. Atsakovė patvirtino, kad rodo dukrai ieškovo parašytus laiškus, sms žinutes, skirtas atsakovei. Dukra prašo parodyti tėčio žinutes, todėl ir rodo.

11. Atsakovės atstovai teismo posėdžių metu prašė ieškinį atmesti, o priešieškinį tenkinti. Papildomai nurodė - kadangi ieškovo ir dukters ryšys yra atšalęs, yra reikalingas pereinamais laikotarpis, kad būtų sustiprintas ieškovo ryšys su dukra.Mano, kad nėra tikslinga šiuo metu aptarti ieškovo bendravimo su dukra švenčių ir atostogų metu. Vaiko interesus labiau atitinka atsakovės siūloma bendravimo tvarka, nes emocinis ryšys nėra toks stiprus, mergaitė yra atpratusi nuo tėčio. Nėra duomenų, kad ieškovas stengėsi, rodė norą bendrauti su vaiku. Tik nuo 2022 m. gegužės mėnesio pradėjo norėti matytis su dukra. Ieškovo siūloma bendravimo tvarka yra labai abstrakti, trūksta konkretumo, kas programuoja iš karto ginčus, kaip pvz. nėra nurodytos valandos kada ieškovas turi pasiimti vaiką, kada gražinti, kada gali bendrauti su vaiku ryšio priemonėmis ir pan. Reikalavimas gauti rašytinį sutikima išvykti į užsienį yra perteklinis, nes numatytas įstatymuose imperatyviai. Vaikas apklausos metu aiškiai nurodė, kad miegotisavaitgaliais pas tėtį ir atostogauti nori tik minimaliai. Mano, kad yra būtina nustatyti pereinamąjį laikotarpį, nes priešinga tvarka pažeistų vaiko interesus. Ieškovo atstovas neįrodė, jog atsakovė piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, dėl ko turėtų būti nukrypta nuo bylinėjimosi išlaidųpaskirstymo taisyklių. O dėl ikiteisminės mediacijos, tai ieškovas nurodė atsakovės gyvenamąjį adresą, kur ji nebegyveno ir todėl ji nebuvo informuota apie teisminį ginčą.

12. Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kadšeima Tarnybai yra žinoma, dėl šalių nesutarimų dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos. Mano, kad ieškiniu siūloma bendravimo tvarka yra konkretesnė ir labiau atitiktų vaiko interesus. Mano, joggali būti nustatytas pereinamasis laikotarpis, kad vaikas bendrautų su vaiku be nakvynių. Tačiau turi būti palikta galimybė, vaikų išreiškus norą, likti su nakvynėmis pas tėtį, iš karto, dar nesibaigus pereinamajam laikotarpiui. Sutinka, kad turėtų būti nustatytas konkretus laikas, kada ieškovas galėtų bendrauti su dukra telefonu ar internetu. Taip pat mano, kad 1 diena informuoti, apie dukters ligą yra per trumpaslaiko tarpas, atsižvelgiant, kad ieškovas gyvena ne Lietuvoje. Mano, kad 27.7 priešieškinio punktas yra perteklinis ir būtų sudarytos sąlygos piktnaudžiauti tėvams. Turi būti nustatyta konkreti bendravimo tvarka švenčių ir atostogų metu. Vaikas neturėtų būti įtraukiamas į tėvų ginčus, abu tėvai turi stengtis, kad vaikas bendrautų su abiem tėvais.

13. Vaiko apklausos metu, šalių nepilnametė dukra A. M. paaiškino, kad mama jai rodo laiškus, žinutes, kurias rašo ieškovas atsakovei. Paskutinį kartą su tėčiu matėsi lapkričio mėnesį, bendravo su seneliais, leido laiką kartu. Nepatinka, kai tėtis meluoja. Tiek kiek dabar matosi su tėčiu, tiek užtenka, neprieštarautų nakvoti vieną ar dvi dienas pas tėtį, bet mėnesį ir visas šventes leisti su tėčiu nenorėtų, nes norėtų šventes leisti su mama ir tėčiu (duomenys neskelbtini). Sutiktų su ieškovu praleisti 3 dienas atostogų. Paaiškino, kad atsakovą vadina „biologiniu tėčiu“ nes šį žodį mama paaiškino. Patinka būti pas senelius, nes ten būna pusseserė (duomenys neskelbtini). Nepatinka, kad tėtis nervuoja mamą, jis šimtą kartų ją įskaudino. Tėtis turi atsiprašyti mamos ir jos, turi atiduoti mašiną, pinigus, papuošalus kuriuos pavogė iš jos. Tai, kad tėtis pavogė mašiną, pinigus, papuošalus papasakojo mama. Mama kartais paskaito, parodo tėčio rašytus raštelius, o kartais tik papasakoja, ką parašė tėtis. Teigė, kadjai ne tik tėtis meluoja, bet ir seneliai, tačiau ką meluoja negalėjo pasakyti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados.

14. Iš šalių paaiškinimų, byloje esančių procesinių dokumentų nustatyta, kad šalys turi nepilnametę dukrą A. M., gimusią (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutraukė ieškovo ir atsakovės santuoką (el. b. I t. 14-18 psl). Sprendimu teismas patenkino šalių prašymą nutraukti santuoką pagal šalių patikslintą sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo, nustatė, kad po santuokos apskaitos įrašo panaikinimo, nepilnametės dukros gyvenamoji vieta nustatoma su mama (atsakove), nepilnametės dukros išlaikymui ieškovas skiria po 350 Eur kasmėnesinių įmokų. Taip pat šalys nenustatė skyrium gyvensiančio ieškovo konkrečios bendravimo tvarkos su nepilnamete dukra, tačiau susitarė, kad ieškovas su vaiku bendraus pagal abipusį šalių susitarimą, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko norus, užimtumą ir interesus. Ieškovas šiuo metu gyvena Vokietijoje. Į bylą pateikti šalių susirašinėjimai, Tarnybos pateikta medžiaga, patvirtina, kad tarp šalių yra susiklostę konfliktiški santykiai, šalys nesusitaria dėl ieškovo bendravimo su šalių dukra tvarkos (el. b. I t. 63-64 psl; 75-82; 133-156; II tomas b.l. 2-7, 23-26, 53-66).

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

15. Įstatymu įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium (CK 3.156 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad net ir negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaikų auklėjimą ir tinkamųjų raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų– bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas. Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl bendravimo tvarkos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į nepilnamečio vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013). Įstatymas numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Bet kuriuo atveju, sprendžiant bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimus, prioritetinis yra vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

16. Tėvo (motinos), negyvenančio kartu su vaiku, teisė bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką yra asmeninio pobūdžio teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena, nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

17. Kaip matyti iš šalių pateiktų procesinių dokumentų bei paaiškinimų teismo posėdžio metu, tiek ieškovas, tiek atsakovė prašo patvirtinti jų pateiktas ieškovo bendravimo su dukra tvarkas. Ieškovas prašo patvirtinti tokią ieškovo bendravimo tvarką su dukra – a) ieškovas gali pasiimti nepilnametę dukrą vieną savaitgalį per mėnesį – nuo penktadienio vakaro (pasiimant dukrą iš vaiko gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos) ir sekmadienio vakarą grąžinant nepilnametę dukrą į jos gyvenamąją vietą; b) nelyginiais metais vaikas šventes praleidžia tokia tvarka: Šv. Kūčias – su ieškovu, Šv. Kalėdas – su atsakove; Naujuosius metus – su atsakove; Šv. Velykų pirmąją dieną – su atsakove, antrąją – su ieškovu. Lyginiais metais – atvirkščiai; c) atsakovė turi sudaryti sąlygas ir leisti ieškovui su nepilnamete dukra kiekvieną dieną bendrauti internetu ir telefonu; d) atsakovė įsipareigoja pranešti ieškovui apie jos ir nepilnametės dukters gyvenamosios vietos pasikeitimą ir apie kitas aplinkybes, susijusias su vaiku (pvz., vaiko ugdymo įstaigos keitimas, būrelių keitimas ir kt.), po tų aplinkybių atsiradimo per tris darbo dienas; e) atsakovė įsipareigoja pranešti ieškovui apie tai, kada ir kur yra rengiamos svarbios nepilnamečio vaiko gyvenimo šventės (gimtadienis, religinė šventė, mokyklos šventė, kitos svarbios šventės) ir leisti ieškovui jose dalyvauti; f) atsakovė su nepilnamete dukra, norėdama išvykti į užsienio valstybę, apie kelionę ir jos trukmę turi informuoti ieškovą; g) ieškovas gali pasiimti nepilnamete dukrą pusę nepilnametės dukros atostogų laikų (vasaros, rudens, žiemos ir kt.); h) ieškovas gali su nepilnamete dukra išvykti atostogų į užsienio šalį, prieš tai informavęs atsakovę; i) atsakovė su nepilnamete dukra gali persikelti gyventi į užsienio valstybę tik gavusi rašytinį ieškovo sutikimą; j) atsakovė įsipareigoja sudaryti sąlygas nepilnamečiui vaikui bendrauti su ieškovu šioje tvarkoje nustatyta tvarka, o taip pat galimybę bendrauti su ieškovo artimais giminaičiais (CK 3.135 str.); k) šalys susitaria šioje tvarkoje įtvirtintas teises bei įsipareigojimus vykdyti atsižvelgdamos ir netrikdydamos nepilnamečio vaiko užimtumo: lavinimosi ir mokymosi proceso, užklasinės veiklos (stovyklos, būreliai, kt. renginiai); l) šalys susitaria visais atvejais, spręsdamos klausimus dėl nepilnamečio vaiko auklėjimo, bendravimo tvarkos, atsižvelgti į jo norus ir pageidavimus, jei jie neprieštarauja jo paties interesams. Atsakovė prašo patvirtinti tokią bendravimo tvarką - a) ieškovui esant Lietuvoje, ieškovas su dukra bendrauja vieną savaitgalį per mėnesį – šeštadienį nuo 10.00 val. iki 19.00 val., ir sekmadienį nuo 10.00 val. iki 19.00 val., paimdamas dukrą iš jos nuolatinės gyvenamosios vietos ir grąžinant dukrą atgal. Apie planuojamą susitikimą su dukra ieškovas atsakovę privalo informuoti ne vėliau kaip prieš 10 (dešimt) dienų; b) ieškovas turi teisę bendrauti su dukra telefono ir interneto ryšio priemonėmis kiekvieną dieną iki 20.00 valandos, išskyrus vaiko buvimo ugdymo įstaigoje metu; c) jeigu pagal bendravimo tvarką nustatytu laiku dėl kokių nors priežasčių, nepriklausomų nuo tėvų, bendravimas su dukra nebus galimas (dukros liga ar pan.), atsakovė apie tai informuoja ieškovą telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) dieną; d) visais šioje bendravimo tvarkoje nurodytais atvejais, prieš perduodant dukrą ieškovui, yra atsižvelgiama į dukros norą bendrauti su ieškovu, taip pat atsižvelgiama į dukros emocinę ir psichologinę būseną perdavimo metu. Perdavimo metu dukrai aiškiai išreiškus atsisakymą bendrauti su ieškovu, atsakovė turi teisę neperduoti dukros tėvui; e) šalys, bendraudamos su dukra, įsipareigoja nenuteikinėti dukros kito iš tėvų atžvilgiu, savo tėvų teisėmis nepiktnaudžiauti, jomis naudotis sąžiningai, nenaudoti tėvų valdžios priešingai vaiko interesams, taip pat tinkamai vykdyti savo pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti vaiką, rūpintis jo sveikata, atsižvelgiant į jo fizinę ir protinę būklę sudaryti jam palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis.

18. Teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ginčo tarp šalių, dėl šių ieškovo reikalavimų,nustatant bendravimo tvarką su dukra, nėra – 1) atsakovė įsipareigoja pranešti ieškovui apie jos ir nepilnametės dukters gyvenamosios vietos pasikeitimą ir apie kitas aplinkybes, susijusias su vaiku (pvz., vaiko ugdymo įstaigos keitimas, būrelių keitimas ir kt.), po tų aplinkybių atsiradimo per tris darbo dienas; 2) atsakovė įsipareigoja pranešti ieškovui apie tai, kada ir kur yra rengiamos svarbios nepilnamečio vaiko gyvenimo šventės (gimtadienis, religinė šventė, mokyklos šventė, kitos svarbios šventės) ir leisti ieškovui jose dalyvauti; 3) atsakovė su nepilnamete dukra, norėdama išvykti į užsienio valstybę, apie kelionę ir jos trukmę turi informuoti ieškovą; 4) ieškovas gali su nepilnamete dukra išvykti atostogų į užsienio šalį, prieš tai informavęs atsakovę; 5) atsakovė įsipareigoja sudaryti sąlygas nepilnamečiui vaikui bendrauti su ieškovu šioje tvarkoje nustatyta tvarka, o taip pat galimybę bendrauti su ieškovo artimais giminaičiais (CK 3.135 str.); 6) šalys susitaria šioje tvarkoje įtvirtintas teises bei įsipareigojimus vykdyti atsižvelgdamos ir netrikdydamos nepilnamečio vaiko užimtumo: lavinimosi ir mokymosi proceso, užklasinės veiklos (stovyklos, būreliai, kt. renginiai); 7) šalys susitaria visais atvejais, spręsdamos klausimus dėl nepilnamečio vaiko auklėjimo, bendravimo tvarkos, atsižvelgti į jo norus ir pageidavimus, jei jie neprieštarauja jo paties interesams. Taip pat tarp šalių nėra ginčo dėl šio atsakovės priešieškinio reikalavimo –šalys, bendraudamos su dukra, įsipareigoja nenuteikinėti dukros kito iš tėvų atžvilgiu, savo tėvų teisėmis nepiktnaudžiauti, jomis naudotis sąžiningai, nenaudoti tėvų valdžios priešingai vaiko interesams, taip pat tinkamai vykdyti savo pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti vaiką, rūpintis jo sveikata, atsižvelgiant į jo fizinę ir protinę būklę sudaryti jam palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis.Tarnyba dėl minėtų sąlygų prieštaravimų taip pat nenurodė. Todėl teismas dėl šių reikalavimų nepasisakys išsamiau, kadangi ginčo tarp šalių nėra, taip pat nenustatyta, kad minėti reikalavimai prieštarautų imperatyvioms teisės normoms.

Dėl ieškovo bendravimo tvarkos su dukra savaitgaliais

19. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pagrindinis nesutarimas tarp šalių yra dėl ieškovo reikalavimo praleisti su dukra vieną savaitgalį per mėnesį su nakvynėmis. Atsakovė sutinka, kad ieškovas praleistų su dukra vieną savaitgalį per mėnesį, tačiau be nakvynių.

20. Tarnyba pateiktose išvadose ir teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka yra konkretesnė, mano kad mergaitės bendravimas su ieškovu vieną savaitgalį per mėnesį, paimant vaiką penktadienį ir su nakvynėmis, labiau atitiktų mergaitės interesus, nei bendravimas vieną savaitgalį per mėnesį be nakvynių, tačiau turėtų būti nustatytas tikslus laiko intervalas kada tėvas turėtų pasiimti ir grąžinti vaiką į jo gyvenamąją vietą. Taip pat pažymėjo, kad jei teismas spręs, kad tai yra būtina, gali būti nustatytas pereinamasis laikotarpis dėl nakvynių, tačiau jei mergaitė paprašytų, sutiktų, galėtų iš karto praleisti savaitgalį su ieškovu su nakvynėmis, netaikant pereinamojo laikotarpio.

21. Įvertinus ieškovo ir atsakovės teismui pateiktų procesinių dokumentų turinį, jų paaiškinimus teismo posėdžio metu, matyti, jog tarp šalių yra susiklostę įtempti, konfliktiški tarpusavio santykiai. Tarp šalių kyla konfliktai dėl ieškovo bendravimo su dukra, šalys nesutaria kaip ir kada ieškovas turėtų bendrauti su dukra, prieš kiek laiko ieškovas turėtų informuoti atsakovęapie planus praleisti su dukra savaitgalį, į nesutarimus įtraukiami Tarnybos atstovai, abu yra kritiški vienas kito atžvilgiu. Ir nors abi ginčo šalys sutinka, kad jų nepilnametė dukra turėtų bendrautų su ieškovu, tačiau esminis ginčas yra dėl šalių vaiko buvimo kartu su ieškovu su nakvynėmis. Atsakovės nuomone, dukrai likti su ieškovu savaitgalį su nakvyne, būtų per daug stresinė situacija, nes ieškovo ryšys su dukra yra nutrūkęs, todėl dukters interesus labiau atitiktų ieškovobendravimas su dukra vieną savaitgalį per mėnesį be nakvynių ir nustatant pereinamąjį laikotarpį. Ieškovas su tuo nesutinka ir nurodo, kad ryšys su dukra yra stiprus, o atsakovė nuteikinėja dukrą prieš jį.

22. Teismo posėdžio metu, šalių nepilnametė dukra paaiškino, kad sutiktų su tėčiu nakvoti vieną arba dvi dienas, tačiau ne ilgiau. Taip pat paaiškino, kad jai patinka svečiuotis pas senelius, ypač kai yra pusseserė (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad pyksta ant ieškovo, nes šis pavogė, negrąžino mamai (ieškovei) automobilio, pinigų, papuošalų, kartais negražiai kalba apie mamą. Papasakojo, kad atsakovė, jai rodo ieškovo rašomus laiškus, sms žinutes, papasakoja dėl ko su ieškovu nesutaria. Šias aplinkybes, kad ieškovo jai rašomus laiškus, sms žinutes atsakovė rodo dukrai, patvirtino ir pati atsakovė. Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes konstatuoja, kad abi šalys nepagrįstai, į savo tarpusavio nesutarimus, įtraukia ir nepilnametę dukrą, nepagrįstai savo tarpusavio konfliktus bando spręsti per dukrą, kalbėdami vienas apie kitą nepagarbiai. Atkreiptinas šalių dėmesys, kad tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas, turi dėti visas pastangas, kad vaiko teisė į bendravimą su kartu negyvenančiu vienu iš tėvų būtų maksimaliai įgyvendinta. Tik abiejų tėvų pastangomis gali būti tinkamai užtikrinti nepilnamečio vaiko interesai bei atkurtas normalus vaiko ir tėvo bendravimas, todėl tam būtinas abiejų tėvų bendradarbiavimas ir kooperavimasis. Vaikų interesus atitinka galimybė nevaržomai bendrauti su abiem tėvais, nebent būtų nustatyta, kad dėl ypatingų aplinkybių bendravimas su vienu iš tėvų būtų ribojamas nepilnamečio vaiko interesais. Be to, Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas). Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja.

23. Atsakovė ir jos atstovai bylos nagrinėjimo metu išreiškė reikalavimą, kad būtų nustatytas pereinamasis laikotarpis dėl dukters nakvynių su ieškovu, savaitgaliais. Ieškovas ir jo atstovas išreiškė poziciją, kad pereinamasis laikotarpis nėra būtinas nes ieškovas su dukra sutaria gerai, ryšys tarp jų nėra nutrūkęs. Pažymėtina, kad tokio pobūdžio bylose, sprendžiant klausimą dėl pereinamojo laikotarpio nustatymo, yra vertinamas vieno iš tėvų, kuris gyvena skyriumi nuo nepilnamečio vaiko, (šiuo atveju ieškovo) elgesys su vaiku laikotarpiu šalims pradėjus gyventi skyrium ir prašymo nagrinėjimo metu. Teismo vertinimu,byloje nėra pateikta objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų žalojantį ieškovo elgesį mergaitės atžvilgiu, dėl kurio ieškovas negalėtų betarpiškai bendrauti su dukra. Priešingai, ieškovas teismo posėdžių metu nurodė, kad turi artimą ryšį su dukra, stengiasi dalyvauti dukters gyvenime, oišklausant šalių duktersnuomonę teisme, ji neišreiškė prieštaravimo dėl bendravimo su tėčiu, netgi paaiškino, kad sutiktų su tėčiu pralesti laiką kartu ir su nakvynėmis (1 arba 2 naktis).

24. Taigi, teismas atsižvelgdamas į šalių dukters išsakytą nuomonę, į tai, kadbyloje nenustatyta, jog ryšys tarp ieškovo ir dukters būtų nutrūkęs, jog objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų žalojantį ieškovo elgesį mergaitės atžvilgiu nėra, į tai, kad vaiko nurodomos aplinkybės (nes ieškovas pavogė iš mamos (atsakovės) automobilį, pinigus, papuošalus ir pan.), kodėl ji ilgiau (savaitę, mėnesį) nenorėtų praleisti laiko su ieškovu, patvirtina konfliktiškus santykius tarp šalių, kad tėvai į tarpusavio konfliktines situacijas įtraukia ir vaiką, nors tai kenkia vaiko interesams ir tėvai neturėtų taip elgtis, į tai, kad ir Tarnybos nuomone nepilnamečio vaiko interesus geriau atitiktų bendravimas su tėvu vieną savaitgalį per mėnesį su nakvynėmis, sprendžia, kad pagrindo nustatyti pereinamąjį tėvo bendravimo su dukra laikotarpį nėra, o ieškovo siūloma bendravimo tvarka vieną savaitgalį per mėnesį su nakvynėmis, geriausiai atitiks tiek nepilnametės dukters interesus, tiek ieškovo ir atsakovės interesus, užtikrins šalių lygiateisiškumo principą bendraujant su vaiku prasme.

25. Taip pat, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal kasacinio teismo praktiką tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos, bendravimo tarpininkaujant tretiesiems asmenims nustatymas) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005).

26. Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių yra susiklostę konfliktiški santykiai, šalims nepavyksta taikiai išspręsti ginčo dėl ieškovo bendravimo su dukra tvarkos nustatymo, teismas mano, kad yra pagrįstas atsakovės reikalavimas nustatyti konkretų laiko tarpą, per kurį ieškovas turėtų paimti dukrą penktadienį iš namų ir kada gražinti į jos nuolatinę gyvenamąją vietą sekmadienį, siekiant užkirsti kelią kilti konfliktiškoms situacijoms tarp šalių. Ieškovas tam neprieštaravo. Pažymėtina ir tai, kad bylos nagrinėjimo metu, abi šalys sutiko, kad butų nustatyta, jog ne vėliau kaip prieš 7 dienas, ieškovas turi informuoti atsakovę, apie planuojamą susitikimą su dukra.

Dėl ieškovo bendravimo su dukra ryšio priemonėmis

27. Kitas ieškovo ieškinio reikalavimas – nustatyti, kad atsakovė turi sudaryti sąlygas ir leisti ieškovui su nepilnamete dukra kiekvieną dieną bendrauti internetu ir telefonu. Pažymėtina, kad analogišką reikalavimą yra pareiškusi ir atsakovė priešieškinyje – ieškovas turi teisę bendrauti su dukra telefono ir interneto ryšio priemonėmis kiekvieną dieną iki 20.00 valandos, išskyrus vaiko buvimo ugdymo įstaigoje metu.

28. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog ginčo tarp šalių, kad ieškovas gali bendrauti su dukra internetu ir telefonu, nėra. Ieškovas sutiko su atsakovės priešieškinyje nurodytu reikalavimu, kad ieškovas turi teisę bendrauti su dukra telefonu ir interneto ryšio priemonėmis kiekvieną dieną iki 20 val., išskyrus vaiko buvimo ugdymo įstaigoje metu.Teismas sprendžia, kad atsakovės priešieškinyje nurodytas reikalavimas dėl ieškovo bendravimo su dukra telefonu ir interneto ryšio priemonėmis yra konkretesnis ir aiškesnis, todėl tenkintinas.

Dėl ieškovo bendravimo su dukra švenčių metu

29. Ieškovas ieškiniu prašo nustatytibendravimo su dukra tvarką švenčių metu, t. y. nelyginiais metais vaikas šventes praleidžia tokia tvarka: Šv. Kūčias – su ieškovu, Šv. Kalėdas – su atsakove; Naujuosius metus – su atsakove; Šv. Velykų pirmąją dieną – su atsakove, antrąją – su ieškovu. Lyginiais metais – atvirkščiai. Atsakovė su tokiu ieškinio reikalavimu nesutiko, nes dukra yra įpratusi švęsti šventes tik su atsakove, dukters emocinis ryšys su ieškovu yra nutrūkęs.Tarnybos nuomone, toks ieškovo reikalavimas yra pagrįstas ir turi būti tenkintinas.

30. Teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovės teiginius, kad emocinis ryšys tarp ieškovo ir dukters yra nutrūkęs, nes tai yra deklaratyvūs, niekuo neapgrįsti teiginiai. Priešingai, vaiko apklausos metu, šalių dukra nurodė, kad bendrauja su tėčiu ir neprieštarautų tam tikrą laiką leisti kartu. Be to, kaip minėta ankščiau, CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta. Pažymėtina, kad tokiais atvejais, kai teismo yra nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka, pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos režimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). Todėl teismas mano, kad ieškovo reikalavimas nustatyti ieškovo ir dukters bendravimo tvarką švenčių metu yra pagrįstas ir tenkintinas. Tačiau atsižvelgiant į šalių konfliktinius santykius, teismo nuomone yra tikslinganustatyti konkretų laiko tarpą, per kurį ieškovas turėtų paimti dukrą ir kada gražinti į jos nuolatinę gyvenamąją vietą švenčių metu.

Dėl ieškovo bendravimo su dukra atostogų metu

31. Ieškovas ieškiniu taip pat prašė nustatyti, kad ieškovas gali pasiimti nepilnametę dukrą pusę nepilnametės dukros atostogų laikų (vasaros, rudens, pavasario ir kt.). Teismo posėdžio metu patikslino reikalavimą ir nurodė, kad tikslinga būtų nurodyti, jog dukters rudens ir pavasarioatostogų metu, ieškovas gali leisti laiką kartu atitinkamai poriniais ir neporiniais metais, rotuojant. O dėl ieškovo bendravimo su dukra žiemos atostogų metų reikalavimo atsisakė, nes kitu ieškinio reikalavimu yra prašoma nustatyti ieškovo bendravimo tvarką su dukra žiemos švenčių metu. Taip pat prašo, kad būtų numatyta ieškovui galimybė bendrauti su dukra vasaros atostogų metus. Sutiko, kad atsakovę, apie norą leisti dalį atostogų su dukra, ieškovas informuotų iš anksto.Atsakovė su šiuo reikalavimu nesutiko, nes jos teigimu dukra visuomet atostogasleido kartu su atsakove, ji nėra pratusi atostogasleisti su ieškovu, o tarp jų yra nutrūkęs emocinis ryšys. Be to, mokykloje, kurią lanko šalių nepilnametė dukra, atostogų nėra, t.y. kai būna atostogos, dukrai pamokos nevyksta, tačiau ji vis tiek leidžia laiką mokykloje.

32. Teismas pažymi, kad tiek atsakovė, tiek ieškovas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo dukra susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta. Teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka, pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, todėl ieškovo reikalavimas nustatyti ieškovo ir dukters bendravimo tvarką atostogų metu yra pagrįstas.

33. Atkreiptinas atsakovės dėmesys ir į tai, kad giminystės ryšiams ir šeimai stiprinti nustatyta įstatymo ginama vaiko teisė bendrauti su artimaisiais giminaičiais, taip pat kitaisvaiko giminaičiais, kurios praktinis įgyvendinimas įtvirtintas CK 3.172, 3.176 straipsniuose. Vaiko bendravimas su artimaisiais giminaičiais, taip pat kitais vaiko giminaičiais yra itin svarbus vaiko tapatybės jausmui, jo visapusiškai ir harmoningai raidai, todėl turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas galėtų palaikyti ryšius ne tik su tėvais, bet ir su kitais artimais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2007; 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-203/2009; kt.).

34. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatyta pagrindų mažinti ar riboti vaiko bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu: nėra duomenų, jog tėvo elgesys ar gyvenimo būdas būtų žalingas vaiko interesams, ar vaikas nenorėtų su juo bendrauti, priešingai – Tarnybos užfiksuota vaiko nuomonė bei teismo posėdžio metu dukros išsakyta pozicija patvirtina, kad tarp jos ir tėvo yra ryšys, ji neprieštarauja bendrauti su juo bei seneliais. Be to, atostogų metu šalių dukrai būtų sudarytos sąlygos ilgiau pabendrauti ne tik su ieškovu (tėčiu), bet ir su seneliais, ieškovo tėvais. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismo nuomone ieškovo reikalavimas nustatyti ieškovo bendravimo tvarką su dukraatostogų metu yra pagrįstasir tenkintinas. Atsakovės teiginiai, kad emocinis ryšys tarp ieškovo ir dukters yra nutrūkęs, kad dukrai bus didelis stresas atostogauti ne su atsakove, yra deklaratyvūs, niekuo neapgrįsti teiginiai. Priešingai, vaiko apklausos metu, šalių dukra nurodė, kad bendrauja su tėčiu ir neprieštarautų tam tikrą laiką leisti kartu, taip pat patvirtino, jog yra ankščiau atostogavusi kartu su tėčiu.

Dėl rašytinio sutikimo išvykti nuolat gyventi į užsienį

35. Ieškovas ieškiniu taip pat prašo nustatyti, kad atsakovė su nepilnamete dukra gali persikelti gyventi į užsienio valstybę tik gavusi rašytinį ieškovo sutikimą. Teismas pažymi, jog CK 3.174 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teisę nepilnametį vaiką, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, išvežti į užsienio valstybę nuolat gyventi turi tas iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tik gavęs rašytinį antrojo iš tėvų sutikimą. Taigi,įstatymas imperatyviai numato reikalavimą vienam iš tėvų, su kuriuo yra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, gauti sutikimą iš skyriumigyvenančio tėvo, jeigu nuspręstų su nepilnamečiu vaiku išvykti gyventi nuolat į užsienio valstybę, todėl toks ieškinio reikalavimas yra perteklinis ir netenkintinas.

Dėl atsakovės priešieškinio reikalavimų

36. Teismas pažymi, kad dėl ieškovės prašomos nustatyti bendravimo tvarkos 27.4., 27.5., 27.8 punktų (ne)pagrįstumo teismas pasisakė ankščiau, todėl toliau pasisakys dėl dviejų likusių reikalavimų – 27.6 ir 27.7 punktų.

37. Atsakovė prašo nustatyti, kad – jeigu pagal bendravimo tvarką nustatytu laiku dėl kokių nors priežasčių, nepriklausomų nuo tėvų, bendravimas su dukra nebus galimas (dukros liga ar pan.), atsakovė apie tai informuoja ieškovą telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis ne vėliau kaip prieš 1 (vieną) dieną (27.6. punktas). Teismas sutinka su ieškovo ir Tarnybos argumentais, kad konkrečiai nenurodytos priežastys, dėl kurių bendravimas su dukra bus negalimas, sudarys galimybes piktnaudžiautiatsakovei bei kilti konfliktinėms situacijoms tarp šalių. Be to, teismo manymu, vaiko ligos atveju skyriumi gyvenantis tėvas neturėtų prarasti galimybės bendrauti su dukra, juolab, kad bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas yra rūpestingas ir gebantis užtikrinti vaiko priežiūrą. Tuo tarpu, jeigu vaikas jaučiasi tikrai blogai – bendravimas gali būti perkeliamas į kitą, abiem pusėms patogų laiką, kai vaikas jausis geriau. Todėl ieškovės reikalavimas nustatyti, kad visuomet vaiko ligos atveju ir esant kitoms, nuo tėvų nepriklausančiomis priežastims, kurios yra nekonkrečios ir neaiškios, su vaiku būna tik ieškovė, yra nepagrįstas ir netenkintinas. Be to, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas gyvena ne Lietuvoje, jo atvykimas į Lietuvąturi būti planuojamas iš anksto, tai kainuoja, todėl prašomas nustatyti 1 dienos terminas, kada atsakovė gali informuoti ieškovą, pavyzdžiui dėl dukters ligos, yra nepagrįstas ir nesąžiningas ieškovo atžvilgiu. Atsakovė tokiu atveju, turėtų įspėti ieškovą kiek įmanoma ankščiau.

38. Atsakovė taip pat prašo nustatyti, kad visais šioje bendravimo tvarkoje nurodytais atvejais, prieš perduodant dukrą ieškovui, yra atsižvelgiama į dukros norą bendrauti su ieškovu, taip pat atsižvelgiama į dukros emocinę ir psichologinę būseną perdavimo metu. Perdavimo metu dukrai aiškiai išreiškus atsisakymą bendrauti su ieškovu, atsakovė turi teisę neperduoti dukros tėvui (27.7 punktas). Teismas sutinka su ieškovo ir Tarnybos argumentais, kad nustačius tokią sąlygą bendravimo tvarkoje, būtų sudarytos galimybėspiktnaudžiauti, kilti konfliktinėms situacijoms tarp šalių. Atkreiptinas atsakovės dėmesys, kad tėvas, su kuriuo gyvena vaikas, turi dėti visas pastangas ir skatinti vaiką bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu, nebent būtų nustatyta, kad dėl ypatingų aplinkybių bendravimas su vienu iš tėvų būtų ribojamas nepilnamečio vaiko interesais. Tik abiejų tėvų pastangomis gali būti tinkamai užtikrinti nepilnamečio vaiko interesai bei atkurtas normalus vaiko ir tėvo bendravimas, todėl tam būtinas abiejų tėvų bendradarbiavimas ir kooperavimasis.Be to, kaip minėt ankščiau, Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai tėvams randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja.Todėl atsižvelgiant į aukščiaunustatytasaplinkybes, konstatuotina, jog atsakovės priešieškiniu prašomos patvirtinti ieškovo bendravimo tvarkos su dukra 27.6 – 27.7 punktai yra nepagrįsti ir netenkinti, nes prieštarauja šalių lygiateisiškumo principui, vaiko interesams.

39. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios ir dėl jo pakeitimo (papildymo) tėvas ar motina gali kreiptis ateityje į teismą (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

40. Paminėtina, kad šalys pačios gera valia kiekvieną kartą tarpusavyje gali susitarti dėl bendravimo su vaiku tvarkos, padėti vienas kitam, siekiant užtikrinti atitinkamų tėvų teisių ir pareigų įgyvendinimą. Abiejų tėvų tikslas turi būti vienas – užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais. Besitęsiantys tėvų konfliktai ir teismo procesai neleidžia nusistovėti tarpusavio santykiams ir tam tikram gyvenimo ritmui, kuris užtikrintų vaiko saugumą. Dėl to abi šalys turėtų stengtis objektyviai įvertinti susiklosčiusią situaciją ir geranoriškai bendradarbiauti savo nepilnamečio vaiko labui.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

41. 2022 m. liepos 5 d. (duomenys neskelbtini) nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta laikina ieškovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka. Laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

42. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1–2 dalys). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

43. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas nurodė, kad atsakovė atsisakė dalyvauti iki teisminėje mediacijoje, dėl ko ieškovui teko kreiptis į teismą ir dėl to jis patyrė bylinėjimosi išlaidų, todėl į tai turi būti atsižvelgiama skirstant bylinėjimosi išlaidas. Teismas pažymi, kad CPK 93 straipsnio 4 dalyje suteikta galimybė teismui nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Teismas, nustatęs, kad šalis neargumentuotai atsisakė pasinaudoti privalomąja mediacija arba prašymą perduoti ginčą spręsti mediacijos būdu pareiškė nesąžiningai, arba nesąžiningai naudojosi mediacija, arba mediacijos metu reiškė nesąžiningus prašymus, taip pat gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių. Teismas atmeta kaip nepagrįstus ieškovo atstovo teiginius, kad atsakovė nesąžiningai elgėsi nesutikdama pasinaudoti privalomąja mediacija. Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad pats ieškovas elgėsi nesąžiningai, nes pasiūlymas mediuoti buvo siunčiamas adresu, kuriuo ji jau senai negyvena ir apie siūlomą mediaciją atsakovė nieko nežinojo. Atsakovės teiginius paneigiančių aplinkybių nenustatyta, todėl ieškovo reikalavimas nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atmestinas kaip nepagrįstas.

44. Teismas tenkino 92 proc. ieškinio reikalavimų dėl bendravimo tvarkos nustatymo tenkino (iš prašomų patvirtinti 12 bendravimo tvarkos punktų, 11 patenkinti).

45. Teismas tenkino 40 proc. priešieškinio reikalavimų dėl bendravimo tvarkos nustatymo (iš prašomų patvirtinti 5 bendravimo tvarkos punktų, 2 patenkinti).

46. Ieškovas patyrė 1220 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai (2022 m. spalio 20 d. ir 2022 m. gruodžio 19 d. prašymai priteisti bylinėjimosi išlaidas su priedais). Prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nurodytų maksimalių rekomenduojamų dydžių. Taip pat ieškovas patyrė 94 Eur dydžio išlaidas už žyminį mokestį už ieškinį dėl bendravimo tvarkos nustatymo.

47. Atsakovė patyrė 2057 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai (2022 m. spalio 20 d., 2022 m. lapkričio 29 d. ir 2022 m. gruodžio 19 d. prašymai priteisti bylinėjimosi išlaidas su priedais). Prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nurodytų maksimalių rekomenduojamų dydžių. Taip pat atsakovė patyrė 94 Eur dydžio išlaidas už žyminį mokestį už priešieškinį dėl bendravimo tvarkos nustatymo.

48. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo ieškinys patenkintas iš dalies, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas ieškovui iš atsakovės priteisti 1122,40 Eur bylinėjimosi išlaidų, proporcingai atmestų reikalavimų daliai (8 procentai atmesta reikalavimų) (CPK 79, 98 straipsniai).

49. Iš atsakovės ieškovui priteistina 86,48 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, proporcingai atmestų reikalavimų daliai (8 procentai atmesta reikalavimų) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 8 dalis).

50. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovėspriešieškinys patenkintas iš dalies, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas atsakovei iš ieškovo priteisti 822,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, proporcingai atmestų reikalavimų daliai (60 procentų atmesta reikalavimų) (CPK 79, 98 straipsniai).

51. Iš ieškovoatsakovei priteistina 37,60 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, proporcingai atmestų reikalavimų daliai (60 procentų atmesta reikalavimų) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 8 dalis).

52. Taigi, ieškovui iš atsakovės iš viso priteistina 1208,88 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų (1122,40 Eur + 86,48 Eur), o atsakovei iš ieškovo 860,40 Eur (822,80 + 37,60 Eur). Atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą ieškovui iš atsakovės priteistina 348,48 Eur bylinėjimosi išlaidų. (CK 6.130 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovo S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškinį tenkinti iš dalies.

Atsakovės A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti tokią ieškovo S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką su nepilnamete dukra A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

1. Ieškovas gali pasiimti nepilnametę dukrą vieną savaitgalį per mėnesį – nuo penktadienio, pasiimant dukrą iš vaiko gyvenamosios vietos ar kitos atsakovės nurodytos vietos nuo 17.00 val. iki 18.00 val. ir grąžinant sekmadienį į jos gyvenamąją vietą nuo 17.00 val. iki 18.00 val.

2. Ieškovas apie ketinimą praleisti savaitgalį su dukra,privalo ne vėliau kaip prieš 7 dienas informuoti atsakovę iš anksto.

3. Nelyginiais metais šalių nepilnametė dukra A. M. praleidžia tokia tvarka: Šv. Kūčias – su ieškovu, Šv. Kalėdas – su atsakove; Naujuosius metus – su atsakove; Šv. Velykų pirmąją dieną – su atsakove, antrąją – su ieškovu, o lyginiais metais – atvirkščiai, pasiimant vaiką iš jo gyvenamosios ar kitos atsakovės nurodytos vietos nuo 9:00 iki 10:00 val. ir grąžindamas į jos gyvenamąją ar kitą atsakovės nurodytą vietą nuo 18:00 iki 19:00 val.

4. Ieškovas galipraleisti su vaiku vaiko mokymo-ugdymo įstaigoje numatytas rudens atostogas poriniais metais, o pavasario atostogas neporiniais metais. Atsakovė praleidžia su vaiku vaiko mokymo-ugdymo įstaigoje numatytas rudens atostogas neporiniais metais, o pavasario atostogas poriniais metais.

5. Apie ketinimą praleisti su vaiku mokymo – ugdymo įstaigoje numatytas rudens ir pavasario atostogas,ieškovas privalo informuoti atsakovę ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki numatytų rudens ar pavasario atostogų pradžios.

6. Ieškovas gali praleisti su vaiku ½ (vieną antrąją) dalį vaiko mokymo-ugdymo įstaigoje numatytų vasaros atostogų. Apie ketinimą praleisti su vaiku mokymo-ugdymo įstaigoje numatytų vasaros atostogų dalį, ieškovas privalo informuoti atsakovę ne vėliau kaip prieš mėnesį iki numatytų atostogų pradžios.

7. Ieškovas turi teisę bendrauti su dukra telefono ir interneto ryšio priemonėmis kiekvieną dieną iki 20.00 val., išskyrus vaiko buvimo ugdymo įstaigoje metu.

8. Atsakovė įsipareigoja pranešti ieškovui apie jos ir nepilnametės dukters gyvenamosios vietos pasikeitimą ir apie kitas aplinkybes, susijusias su vaiku (pvz., vaiko ugdymo įstaigos keitimas, būrelių keitimas ir kt.), po tų aplinkybių atsiradimo per tris darbo dienas.

9. Atsakovė įsipareigoja pranešti ieškovui apie tai, kada ir kur yra rengiamos svarbios nepilnamečio vaiko gyvenimo šventės (gimtadienis, religinė šventė, mokyklos šventė, kitos svarbios šventės) ir leisti ieškovui jose dalyvauti.

10. Atsakovė su nepilnamete dukra, norėdama išvykti į užsienio valstybę, apie kelionę ir jos trukmę turi informuoti ieškovą.

11. Ieškovas gali su nepilnamete dukra išvykti atostogų į užsienio šalį, prieš tai informavęs atsakovę apie kelionę, jos trukmę.

12. Atsakovė įsipareigoja sudaryti sąlygas nepilnamečiui vaikui bendrauti su ieškovu šioje tvarkoje nustatyta tvarka, o taip pat galimybę bendrauti su ieškovo artimais giminaičiais (CK 3.135 str.);

13. Šalys susitaria šioje tvarkoje įtvirtintas teises bei įsipareigojimus vykdyti atsižvelgdamos ir netrikdydamos nepilnamečio vaiko užimtumo: lavinimosi ir mokymosi proceso, užklasinės veiklos (stovyklos, būreliai, kt. renginiai).

14. Šalys susitaria visais atvejais, spręsdamos klausimus dėl nepilnamečio vaiko auklėjimo, bendravimo tvarkos, atsižvelgti į jo norus ir pageidavimus, jei jie neprieštarauja jo paties interesams.

15. Šalys, bendraudamos su dukra, įsipareigoja nenuteikinėti dukros kito iš tėvų atžvilgiu, savo tėvų teisėmis nepiktnaudžiauti, jomis naudotis sąžiningai, nenaudoti tėvų valdžios priešingai vaiko interesams, taip pat tinkamai vykdyti savo pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti vaiką, rūpintis jo sveikata, atsižvelgiant į jo fizinę ir protinę būklę sudaryti jam palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis.

Kitoje dalyje ieškinio ir priešieškinio reikalavimus atmesti.

Priteisti iš atsakovės A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 348,48 Eur (tris šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus ir keturiasdešimt aštuonis centus) bylinėjimosi išlaidų.

Teismo sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2022 m. liepos 5 d. (duomenys neskelbtini) nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Justė Kliučinskienė