Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Loreta Šiškienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. M. pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja S. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama atnaujinti terminą palikimui po sesers L. M. mirties priimti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jos sesuo L. M.. Pareiškėja liko viena palikėjos turto paveldėtoja. Kadangi neturi teisinių žinių, nesuprato, kad palikimą reikėjo priimti per 3 mėnesius nuo sesers mirties. Nesikreipė į notarą dar ir dėl to, kad buvo įsitikinusi, kad velionė neturi jokio turto. Manė, kad gautus pinigus sesuo išleido gydymui, būsto pagerinimui ir išlaikymui. Tik po pusmečio nuo sesers mirties, maždaug (duomenys neskelbtini), tarp velionės daiktų rado (duomenys neskelbtini) kaupiamojo indėlio sutartį. Mėgino išsiaiškinti, ar sutartis galiojanti, todėl po kelių savaičių nuvyko į banką, tačiau banke jai paaiškino, kad informaciją gali gauti tik jai priimtų palikimą. Tuomet ėmė rinkti pažymas iš Gyventojų, Testamentų registrų, kreipėsi duomenų į notarą, o (duomenys neskelbtini) parengė pareiškimą teismui.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje esantis medicininis mirties liudijimas patvirtina, kad L. M., mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 3). Tai patvirtina ir iš Valstybės įmonės „Registrų centro“ Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis. Iš jos matyti, kad L. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), šeiminė padėtis – netekėjusi (b.l. 5). Byloje esančios pareiškėjos ir L. M. gimimo liudijimų kopijos patvirtina, kad pareiškėjos S. M. ir palikėjos L. M. tėvai yra I. M. ir Z. M. (b.l. 16-17). Taigi jos seserys. Iš (duomenys neskelbtini) rašto Dėl paveldėjimo bylos nustatyta, kad po L. M. mirties minėtame biure paveldėjimo byla nebuvo užvesta (b.l. 7). Minėtas aplinkybes patvirtina ir Valstybės įmonės „Registrų centro“ Testamentų registro išrašas, iš kurio matyti, kad po L. M. mirties dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė (b.l. 6). (duomenys neskelbtini) Kaupiamojo indėlio sutartis ir nurodymas pervesti pinigus į AB SEB banko sąskaitą patvirtina, kad L. M. turėjo SEB banke kaupiamąjį indėlį (b.l. 8, 18).

(duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), terminas jos palikimui priimti suėjo (duomenys neskelbtini). Palikimas nepriimtas, terminas jam priimti praleistas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 3 dalis). Jį prašo atnaujinti palikėjos sesuo, ketvirtos eilės įpėdinė (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą pratęsti (atnaujinti), jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paprastai yra atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas, nes praleidimo trukmė tiesiogiai susijusi su būtinumu išlaikyti pareiškėjo ir palikimą priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012; 2017-03-31 nutartis civilinėje byloje 3K-3-154-378/2017).

Pareiškėja nurodė, kad ji neturi teisinių žinių ir nesuprato, kad palikimą reikėjo priimti per 3 mėnesius po sesers mirties. Be to, remiantis jos rašytiniais paaiškinimais, ji buvo įsitikinusi, kad sesuo jokio turto neturi, todėl į notarą apskirtai nėra ko kreiptis. Ji tik po pusmečio nuo sesers mirties, maždaug (duomenys neskelbtini), tarp velionės daiktų rado (duomenys neskelbtini) kaupiamojo indėlio sutartį ir tik tada suprato apie galimą (nes nežinojo, ar pinigai vis dar sąskaitoje) palikimą. Atkreiptinas dėmesys, kad sužinojusi apie galimą palikimą pareiškėja iš karto ėmėsi aktyvių veiksmų, t. y. vyko į banką dėl tikslesnės informacijos, rinko pažymas iš Gyventojų, Testamentų registrų, kreipėsi duomenų į notarą, o (duomenys neskelbtini) parengė pareiškimą teismui. Šiuos aktyvius veiksmus ji atliko per ne ilgesnį nei 3 mėnesių terminą nuo sužinojimo apie galimą palikimą. Darytina išvada, kad terminą palikimui priimti pareiškėja praleido dėl svarbių priežasčių (teisnių žinių stokos, įsitikinimo, kad palikimo apskritai nėra), o vos sužinojusi ėmėsi aktyvių veiksmų terminui atnaujinti. Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų galima padaryti išvadą, jog termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų kitų asmenų teisėtus interesus, nes palikimo nieks nepriėmė ir nėra duomenų apie kitus galimus įpėdinius, todėl CK 5.57 straipsnio pagrindu pareiškėjos pareiškimas tenkinamas, terminas palikimui priimti atnaujinamas.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 6,64 Eur. Jos viršija CPK 96 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro bei Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020-01-13 įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytą minimalią valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl priteisiamos iš bylą iniciavusios pareiškėjos valstybei (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 443, 578 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatymu nustatytą terminą priimti palikimą, atsiradusį po L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti pareiškėjai, kad ji turi teisę per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą pagal L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), paskutinę nuolatinę gyvenamąją vietą.

Priteisti valstybei iš pareiškėjos S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6,64 Eur (šešis eurus 64 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą, esančią: (duomenys neskelbtini) AB „Citadele“ banke; (duomenys neskelbtini) AB Luminor Banke; (duomenys neskelbtini) AB SEB banke; (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių banke; (duomenys neskelbtini) Danske Bank A/S Lietuvos filiale; (duomenys neskelbtini) AB Swedbank; (duomenys neskelbtini) UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5662. Sumokėjus pašto išlaidas, teismui turi būti pateiktas tai patvirtinantis dokumentas.

Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.