Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 1A-120-255/2020

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-05-28
Bylos Nr.: 1A-120-255/2020
Teisminio proceso Nr.: 01-1-17839-2019-3
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Dalius Jocys, Kristina Baškienė, Regina Bertašienė
Nuteistasis: M. P., ir D
Advokatai: Irmantas Balčiūnas

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1A-120-255/2020Proceso Nr. 01-1-17839-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.5.4.1; 1.2.6.1.2; 1.2.10.1; 1.1.6.3; 2.4.6.1 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 28 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Reginos Bertašienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Kristinos Baškienės ir Daliaus Jocio,

sekretoriaujant Redai Tamošauskaitei,dalyvaujant prokurorei Snieguolei Lukošienei,nuteistojo gynėjui advokatui Irmantui Balčiūnui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. vasario 20 d. nuosprendžio, kuriuo M. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 165 straipsnio 1 dalį – 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 146 straipsnio 2 dalį – 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 5 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir paskirta 1 (vienerių) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant nuteistąjį visą bausmės vykdymo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą, o jo netekus – registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ministerijos ir per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje, išklausant visą vieną jos ciklą. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2019-04-30 iki 2019-05-02 (2 paros).

Žemesnės instancijos teismas

Nuosprendžiu taip pat nuteistas ir D. L., tačiau nuosprendis dėl jo nėra skundžiamas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1.1. M. P. nuteistas už tai, kad grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, dėl to buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, ir neteisėtai atvirai, panaudodamas apgaulę ir smurtą, prieš savininko ir jo įgalioto asmens valią įsibrovė į kito žmogaus butą: 2019 m. balandžio 29 d., apie 23.10 val. veikė bendrininkų grupe kartu su D. L., abu turėdami tikslą neteisėtai patekti į svetimą butą, mūvėdami veidus dengiančias kaukes, atvirai, panaudodami apgaulę ir smurtą, neteisėtai įsiveržė į V. B. priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini), t. y. pabeldė į minėto buto lauko duris ir prisistatė „savais“, o, bute kartu su jo savininku buvusiam R. V. jas pravėrus, M. P. nukreipė daiktą, panašų į ginklą, į R. V. veidą ir, laikydamas jį apie 15 cm nuo nukentėjusiojo atstumu, garsiai rėkdė, vartodamas necenzūrinius žodžius, grasino jį nužudyti ar sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą, sakydamas: ,,tavo draugui tuoj skylę padarysiu, raminkis, gulėk, nes tave tuoj (necenzūrinis žodis) nuo vaizdo“, po to, R. V. bandant uždaryti duris, D. L. įkišo rankose turėtą medinę lazdą pro pravirų durų tarpą ir jas jėga atstūmė, taip neteisėtai, prieš savininko valią įsiveržė į buto vidų, po to, turėdami tikslą patekti į kambarį, buto koridoriuje D. L. medine lazda, o M. P. daiktu, panašiu į ginklą, smogė po vieną kartą R. V. į galvą, tačiau pastarasis smūgių išvengė ir baimindamasis dėl savo gyvybės ir sveikatos iš buto pabėgo.

1.2. Be to, M. P. nuteistas ir už tai, kad, pavartodamas smurtą ir sukeldamas pavojų nukentėjusio asmens sveikatai, neteisėtai atėmė žmogui laisvę: 2019 m. balandžio 29 d., apie 23.10 val., veikdamas bendrininkų grupe kartu su D. L., po to, kai jie kartu neteisėtai įsibrovė į V. B. priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini), garsiai rėkdami, vartodami necenzūrinius žodžius ir liepdami visiems bute buvusiems asmenims gultis ant grindų, kambaryje, D. L. stovint tarpduryje į koridorių ir rankoje laikant medinę lazdą, taip ją demonstruojant, M. P. daiktu, panašiu į ginklą, sumušęs V. B., paėmė minėtą lazdą iš D. L. rankų ir tyčia vieną kartą smogė ja sėdinčiam ant lovos V. D. į galvą, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, o, pastarajam nuo smūgio nuvirtus ant sofos, vieną kartą lazda sudavė nukentėjusiajam į kairįjį šoną, o po to pareikalavo važiuoti kartu su jais ir grasindamas tuoj pat vėl pavartoti fizinį smurtą, t. y. suduoti lazda, jei V. D. atsisakys, bendrais veiksmais įbaugino nukentėjusįjį, po to paėmė ir laikydamas V. D. už rankos, o D. L. rankoje laikant medinę lazdą, prieš nukentėjusiojo valią išsivedė jį iš buto, po to (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), įsodino nukentėjusįjį prieš jo valią į taksi automobilį ir nuvežė į namą, esantį (duomenys neskelbtini).

1.3. Taip pat M. P. nuteistas už tai, kad mušdamas nežymiai sužalojo žmogų: 2019 m. balandžio 29 d., apie 23.10 val., po to, kai kartu su D. L. neteisėtai įsibrovė į V. B. priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje tyčia pastūmė V. B., o, pastarajam pargriuvus ant grindų, ne mažiau kaip tris kartus daiktu, panašiu į ginklą, smogė V. B. į galvą, padarydamas galvos sumušimą su odos nubrozdinimais kaktoje ir taip nežymiai sutrikdė jo sveikatą.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. P. prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. vasario 20 d. nuosprendį dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir netinkamų teismo išvadų dėl bylos aplinkybių išdėstymo pakeisti ir pritaikius BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas baudžiamąją bylą jam, M. P., nutraukti kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.

2.1. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė BK 38 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai atsisakė taikyti jam, M. P., atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą, kai kaltininkas ir nukentėjusysis susitaiko. Pažymi, jog pateikė susitarimus su nukentėjusiaisiais V. B., V. D. ir R. V. ir nuo pat bylos nagrinėjimo teisme pradžios nurodė, jog visiškai pripažįsta kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, kurios pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriamos prie nesunkių nusikaltimų. Apeliantas nurodo, jog baudžiamasis įstatymas nenumato jokių apribojimų atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį dėl padarytų nusikalstamų veikų skaičiaus, t. y. įstatymas nedraudžia teismui, esant visoms BK 38 straipsnyje numatytoms sąlygoms, taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės už keletą nusikalstamų veikų, numatytų minėto straipsnio 1 dalyje.

2.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nusikalstamų veikų padarymo metu, t. y. 2019-04-29, jam, M. P., teistumas buvo išnykęs, todėl laikoma, jog nusikalstamas veikas jis padarė pirmą kartą, savo noru atlygino nukentėjusiesiems padarytą žalą, su jais susitaikė, kitų nusikalstamų veikų, dėl kurių būtų atliekami ikiteisminiai tyrimai, padaręs nebuvo. Be to, apeliantas nurodo, jog yra charakterizuojamas teigiamai, dirba pagal individualios veiklos pažymą statybos apdailos darbus, prisideda prie vaikų išlaikymo, taip pat prisideda prie partnerės nepilnamečio vaiko išlaikymo. Apeliantas pažymi, jog nukentėjusiųjų atsiprašė ir jie jam atleido. Apelianto manymu, nėra pagrindo manyti, jog jis, M. P., darys naujas nusikalstamas veikas, dėl to jam galima taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiesiems susitaikius.

2.3. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje padarė nepagrįstą išvadą, jog jis, M. P., tvirtindamas, kad įsibrovė į nukentėjusiųjų butą tik norėdamas pajuokauti, o nukentėjusieji dėl girtumo netinkamai juos suprato ir puolė gintis bei muštis, iš esmės savo kaltės dėl šių nusikalstamų veikų nepripažino. Mano, jog būtina atsižvelgti į tai, kad jis, M. P., turi devynių klasių išsilavinimą, todėl teisme ir nurodė, jog tik juokais norėjo pagąsdinti bute buvusius asmenis. Be to, apelianto manymu, tai, kad jis pasiėmė žaislinį kieme buvusį vaiko šautuvą, o D. L. – plastmasinę lazdą, įrodo, jog jokių realių ketinimų panaudoti fizinę jėgą ar prievartą jie neturėjo. Apeliantas sutinka, kad tokių įrankių pasirinkimas jo kaltės neeliminuoja, tačiau iš byloje esančių duomenų buvo nustatyta, be to, tai patvirtino ir patys nukentėjusieji, kad iki įvykio nukentėjusieji kurį laiką vartojo alkoholį, dėl to galbūt klaidingai įvertino visą situaciją.

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

4. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo M. P. apeliacinis skundas atmestinas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

7. Pagal BK 38 straipsnio nuostatas, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra šio straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytų būtinų sąlygų visuma, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas nuosprendyje turi ne tik konstatuoti, bet ir įrodymais pagrįsti visų BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų buvimą ir, tik esant visoms nurodytoms sąlygoms, apsvarstyti galimybę taikyti kaltininkui šią baudžiamojo įstatymo nuostatą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-582/2011, 2K-589/2011, 2K-536/2012).

8. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. P. tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog nėra galimybės jam taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Apelianto manymu, baudžiamasis įstatymas nenumato jokių apribojimų atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį dėl padarytų nusikalstamų veikų skaičiaus, t. y. įstatymas nedraudžia teismui, esant visoms BK 38 straipsnyje numatytoms sąlygoms, taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės už keletą nusikalstamų veikų, numatytų minėto straipsnio 1 dalyje. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka, kadangi BK 38 straipsnyje iš tiesų yra numatyta galimybė taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui, padariusiam tik vieną nusikaltimą, o M. P. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu net dėl keturių nusikaltimų padarymo. Pagal formuojamą teismų praktiką, asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu pripažįstama, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas, kurios viena kitos atžvilgiu nėra pakartotinės ir sudaro idealiąją sutaptį (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-85/2008, 2K-P-82/2010, 2K-7-75/2011, 2K-305/2011, 2K-138/2015). Tačiau šiuo konkrečiu atveju tik dvi iš keturių M. P. kartu su D. L. padarytų nusikalstamų veikų – grasinimas nužudyti ir neteisėtas įsibrovimas į kito asmens butą – sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, tuo tarpu vieno iš nukentėjusiųjų – V. B. sužalojimas ir kito nukentėjusiojo – V. D. laisvės atėmimas į šią sutaptį neįeina. Pažymėtina, jog M. P. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, BK 165 straipsnio 1 dalyje, BK 146 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje, padarytos esant skirtingiems sumanymams (tyčios kryptingumui) – įsiveržus į butą grasinti nužudyti ar sunkiai sužaloti, atimti vieno iš nukentėjusiųjų laisvę bei sužaloti kitą nukentėjusįjį, todėl laikyti visų šių sumanymų bendru nėra jokio pagrindo, todėl nėra pagrindo ir konstatuoti, kad asmuo padarė vieną veiką, kaip to reikalauja BK 38 straipsnio 1 dalis.

9. Apeliantas skunde teigia, kad jis nukentėjusiesiems padarytą žalą atlygino, su nukentėjusiaisiais susitaikė, todėl yra visos sąlygos taikyti BK 38 straipsnį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. BK 38 straipsnyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra šio straipsnio 1–4 punktuose nurodytos sąlygos. Taigi baudžiamajame įstatyme įtvirtinta nuostata, kad ir tais atvejais, kai yra išvardytos sąlygos, teismas gali, bet neprivalo kaltininką atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Be to, pažymėtina tai, kad šioje byloje nebuvo nustatyta BK 38 straipsnio 1 punkte nurodyta sąlyga, kad M. P. prisipažino padaręs visas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog M. P. dėl grasinimo nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą neatitinka ir BK 38 straipsnio 1 dalies 1 punkto sąlygos – jis ne visiškai, o tik iš dalies pripažino padaręs šią nusikalstamą veiką, kadangi teisme tvirtino, jog įsibrovė su D. L. į nukentėjusiųjų butą tik norėdami pajuokauti, o ši aplinkybė glaudžiai siejasi ir dar viena BK 38 straipsnio taikymo sąlyga, t. y. teismui turi būti susiformavęs pagrindas manyti, kad atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismui, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tokia nuomonė nesusiformavo, priešingai, teismas nurodė, jog bandymas perkelti kaltę dėl savo bauginančių ir smurtinių veiksmų patiems nukentėjusiesiems rodo, kad kaltinamieji nei nuoširdžiai pripažino savo kaltę, nei nuoširdžiai dėl įvykdytų nusikaltimų gailėjosi.

10. Kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis susideda iš dviejų būtinųjų elementų: 1) kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką; 2) kaltininkas nuoširdžiai gailisi. Kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką siejamas su faktinių aplinkybių pripažinimu, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo institucijoms bei teismui duoda teisingus parodymus apie esmines padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes. Tai reiškia, kad vien kaltininko pareiškimo, kad jis yra kaltas, nepakanka tam, kad būtų galima konstatuoti, jog kaltininkas visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką. Kitaip tariant, kaltininkas turi ne tik visiškai prisipažinti padaręs nusikalstamą veiką pareikšdamas, kad jis yra kaltas, bet jis turi pripažinti faktines aplinkybes, kai jis ikiteisminio tyrimo institucijoms bei teismui duoda teisingus parodymus apie esmines padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes. Taip pat kaip kaltininko nuoširdus gailėjimasis negali būti suprantamas kaip formalaus pobūdžio pareiškimas apie nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos nusikalstamos veikos ar formalaus pobūdžio pareiškimas dėl kaltės pripažinimo. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis turi pasireikšti kaltininko elgesyje, objektyvioje tikrovėje taip, kad sudarytų pagrindą teismui manyti, jog kaltininkas nuoširdžiai gailisi, o ne tokį gailėjimąsi tik deklaruoja.

11. Nors apeliantas skunde tvirtina, jog jis kaltę dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš M. P. parodymų pirmosios instancijos teisme ir jo apeliacinio skundo argumentų matyti, kad jis vis dėlto dėl dalies jam inkriminuotų kaltinimų bando pateisinti savo elgesį, tvirtindamas, jog jokių realių ketinimų panaudoti fizinę jėgą ar prievartą prieš nukentėjusiuosius neturėjo, o jo ir bendrininko D. L. pasirinkti žaisliniai įrankiai šią aplinkybę tik patvirtina. Pažymėtina ir tai, kad M. P. tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde tvirtina, jog vis dėlto patys nukentėjusieji dėl prieš tai jų vartoto alkoholio neteisingai įvertino susiklosčiusią situaciją. Apeliacinės instancijos teismo manymu, tokia nuteistojo M. P. pozicija iš esmės menkina nukentėjusiųjų parodymus, ginčija teismo nustatytas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog apeliantas pripažįsta savo kaltę dėl visų jam inkriminuotų kaltinimų ir tikrai nuoširdžiai gailisi, o ne tokį gailėjimąsi deklaruoja turėdamas tikslą būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

12. Taigi, įvertinus visas anksčiau paminėtas aplinkybes matyti, jog nuteistojo M. P. apeliacinio skundo argumentai dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto taikymo yra nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindų atleisti M. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ar padarė netinkamas išvadas dėl bylos aplinkybių, todėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2020 m. vasario 20 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. P. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Regina BertašienėKristina BaškienėDalius Jocys