- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-10-31
- Bylos Nr.
- 1-55-491/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-7-00007-2015-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Valdas Meidus
- Kaltinamasis
- A. I., K. I.
- Advokatai
- Raimundas Lideika
2017 m. spalio 31 d.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :
A. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, vedęs, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) klinikos vedėjas, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 str. 1 d., 24 str. 5 d. ir 300 str. 1 d.;
Žemesnės instancijos teismas
K. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1984 m. spalio 4 d. Panevėžyje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis Panevėžyje, Aukštaičių g. 38, nevedęs, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, neteistas, kaltinamas pagal BK 24 str. 6 d. ir 225 str. 1 d., 300 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kaltinamasis A. I., laikotarpyje nuo 2014 m. vasario 12 d. iki 2014 m. balandžio 4 d., būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Ligoninė) direktoriaus pavaduotoju (duomenys neskelbtini) reikalams, o taip pat nuo 2013-03-20 ir Ligoninės Viešųjų pirkimų komisijos pirmininku, padedant K. I., savo naudai neteisėtai tiesiogiai pareikalavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) padalinio vadovo V. B. (kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 str. 1 d.) duoti kyšį, t. y. apmokėti dalį jo naudojamo automobilio „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remontui reikalingų kuro purkštukų „(duomenys neskelbtini)“, kurių bendra vertė 8307 litų (2405,87 euro), kainos – 8000 litų (2316,96 eurų), ir priėmė kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus bei už palankumą – už praeityje priimtus palankius sprendimus viešuosiuose pirkimo konkursuose tiekėjo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ naudai ir už gerų santykių palaikymą ateityje vykdant jo tiesiogines pareigas; įgyvendindamas šį nusikalstamą sumanymą, jis paprašė padėjėjo K. I., kad pastarasis surastų viešąją įstaigą, kuriai UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip paramą pervestų pinigus, skirtus apmokėti už kuro purkštukus ir susitartų su tuo tikslu surastos VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi E. Č. dėl iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautos paramos neteisėto panaudojimo, o K. I. padėjo A. I. priimti kyšį ir suklastojo tikrą dokumentą, o būtent :
A. I., pagal Ligoninės vyr. gydytojo pavaduotojo (duomenys neskelbtini) reikalams pareigų instrukciją, patvirtintą 2010 m. liepos 1 d., būdamas atsakingas už savo padarytas klaidas, aplaidumą, netinkamą jam paskirtų funkcijų vykdymą ar bioetikos reikalavimų pažeidimą ar savo įgaliojimų viršijimą Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka; pagal Viešųjų pirkimų komisijos darbo reglamentą, Ligoninės vyr. gydytojo patvirtintą 2010 m. balandžio 22 d. Nr. (duomenys neskelbtini) įsakymu, privalėdamas sprendimus priimti laikydamasis lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų; būdamas Viešųjų pirkimų komisijos pirmininku, turėdamas įgaliojimus komisijos balsams pasiskirsčius po lygiai, kaip pirmininkas priimti galutinį sprendimą ir galėdamas teisėtai daryti įtaką viešųjų pirkimų konkursų rezultatams, jis 2014 m. vasario 12 d. apie 14 val., Ligoninės (duomenys neskelbtini) klinikos patalpose (duomenys neskelbtini), savo darbo kabinete, tiesiogiai pareikalavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) padalinio vadovo V. B., kad jo atstovaujama įmonė surastų galimybę prisidėti pinigais prie jo naudojamo automobilio „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remontui reikalingų variklio kuro purkštukų įsigijimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės, už jo praeityje priimtus palankius sprendimus viešuosiuose pirkimo konkursuose tiekėjo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ naudai ir už gerų santykių palaikymą ateityje; tęsdamas šią nusikalstamą veiką, jis nurodė V. B. nuvykti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir suderinti jam reikalingų automobilio detalių įsigijimo sąlygas ir kainą, o vėliau pasirūpinti, kad būtų skirta parama jo nurodytai viešajai įstaigai; po ko V. B. 2014 m. vasario 12 d. apie 17 val., UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose (duomenys neskelbtini), susitiko su A. I. nurodytu UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsarginių detalių pardavimo vadovu R. R. ir suderino pirkimo sąlygas bei keturių vienetų variklio kuro purkštukų kainą – 8307 litus (2405,87 euro);
2014 m. vasario 21 d. A. I. paprašė padėjėjo K. I., kad pastarasis surastų viešąją įstaigą, kuriai UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip paramą pervestų pinigus, skirtus apmokėti už kuro purkštukus, ir šios viešosios įstaigos vardu sumokėtų pinigus už kuro purkštukus; K. I. suradus VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, 2014 m. vasario 28 d. jis paprašė K. I. susitarti su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi E. Č. (kuris šioje byloje atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą), kad šis priimtų UAB „(duomenys neskelbtini)“ paramą, o vėliau iš gautos paramos lėšų apmokėtų UAB „(duomenys neskelbtini)“ už kuro purkštukus;
E. Č., vykdydamas K. I. prašymą, 2014 m. kovo 13 d. 9.23 val. išsiuntė V. B. į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vardu 2014 m. kovo 12 d. prašymą paramai gauti, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ įstatų kopiją ir VĮ „Registrų centras“ juridinių asmenų registro elektroninį sertifikuotą išrašą; V. B. 2014 m. kovo 13 d. 9.23 val. gavęs iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus E. Č. šiuos dokumentus, ant VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2014-03-12 prašymo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui savo ranka patvirtino, jog reikalinga suteikti paramą šiai įmonei; po to, UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius S. O. A. 2014 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskyrė 8000 litų (2316,96 eurų) dydžio paramą sporto klubui VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, ir 2014 m. kovo 25 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos buvo atliktas 8000 litų (2316,96 eurų) bankinis pavedimas pavadinimu „Parama pagal 2014-03-12“ į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą;
tęsiant šią nusikalstamą veiką, 2014 m. kovo 27 d. K. I. su UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavėju konsultantu T. P. elektroniniu paštu suderino, kada apmokėti avansą ir kada atvykti pasiimti prekes į UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir tą pačią dieną E. Č. atlikus bankinį pavedimą „Užsakymo patvirtinimas Nr. (duomenys neskelbtini)“ 8000 litų (2316,96 eurų) sumai iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą, jis 2014 m. balandžio 4 d. nuvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur ir pagal K. I. pateiktus duomenis šios bendrovės pardavėjas konsultantas T. P., nežinodamas apie daromą nusikalstamą veiką, išrašė 2014-04-04 PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), joje nurodęs, kad kuro purkštukų pirkėjas yra VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, o pats K. I. grynaisiais pinigais sumokėjo likusią keturių variklio kuro purkštukų kainą – 307 litus (88,91 euro), ir atsiimdamas juos suklastojo tikrą dokumentą – 2014-04-04 kasos pajamų orderį (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), jame grafoje „Priimta iš“ įrašęs žinomai melagingus duomenis, kad 307 litus (88,91 eurus) sumokėjo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorius E. Č., nors realiai pinigus sumokėjo ir prekę įgijo pats K. I..
ĮRODYMAI
Kaltinamasis A. I., teisiamajame posėdyje prokurorei pateikus naują kaltinimą pagal BK 225 str. 1 d. ir patikslinus kaltinimą pagal BK 24 str. 5 d. 300 str. 1 d., savo kaltę pripažino ir parodė, kad automobilis „Toyota Land Cruiser“, apie kurį kalbama kaltinime, yra VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Jis juo kartais naudojasi. Šis automobilis visą laiką buvo aptarnaujamas (duomenys neskelbtini) g. esančiame autoservise, kuriame dirbo ir E. Č. 2013 m. automobilis sugedo, E. Č. jį apžiūrėjo ir pasakė, kad reikia pakeisti kuro purkštukus, kurių kaina buvo vos ne pusė automobilio vertės. 2014-02-12 (duomenys neskelbtini) ligoninėje kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas lankėsi V. B., kuris norėjo pristatyti naują vadovybę, naują šios įstaigos koncepciją. Su V. B. jis kalbėjosi ir apie viešuosius pirkimus, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiekė ligoninei įvairią medicinos įrangą. Pokalbio metu užsiminė, kad jis stebės pirkimų eigą, užsiminė apie kuro purkštukus, kurie jam pasirodė labai brangūs, paprašė padėti juos įsigyti, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ oficialiai teikdavo įvairią paramą. V. B. sutiko, pasakė, kad pasidomės tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Po kiek laiko V. B. jį informavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ negali nupirkti tokių purkštukų, pasiūlė paieškoti kitokio sprendimo. Pasirūpinti tuo jis paprašė savo sūnaus K. I.. 2014 m. pradžioje sūnus jam pasakė, kad E. Č. turi įmonę, kuri gali gauti paramą ar labdarą, sutinka jiems padėti. Su E. Č. buvo sutarta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ perves jo vadovaujamai VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 8000 litų, už kuriuos ir bus įsigyti 4 purkštukai. Apie tolesnį pinigų, dokumentų judėjimą jis nežinojo, tuo nesidomėjo. Pripažįsta neteisėtai gavęs 8000 litų, nes kuro purkštukai galiausiai buvo įsigyti ir sumontuoti automobilyje. Jis tiesiogiai sūnaus nekurstė klastoti dokumentus, tačiau supranta, jog pats sandoris buvo neteisėtas, todėl suvokia, kad ir dokumentai galėjo būti klastojami. Jis tik po įvykio suprato, kad ne taip suvokė labdaros – paramos principus, tačiau mano, kad kažkokios žymios žalos ligoninei jis nepadarė. Nuo 2013 m. iki 2014 m. balandžio mėnesio ligoninėje jis dirbo (duomenys neskelbtini), nuo 2013 m. pabaigos ar nuo 2014 m. pradžios tapo (duomenys neskelbtini) klinikos vadovu. Nuo 2013 m. iki gegužės mėnesio jis taip pat buvo ligoninės direktoriaus pavaduotoju. Minimu laikotarpiu viešųjų pirkimų srityje jis ligoninės direktoriaus įsakymais buvo skiriamas arba viešųjų pirkimų komisijos pirmininku arba nariu.
Kaltinamasis K. I., teisiamajame posėdyje prokurorei pateikus naują kaltinimą jam pagal BK 24 str. 6 d. 225 str. 1 d. ir patikslinus kaltinimą pagal BK 300 str. 1 d., savo kaltę iš esmės pripažino. Parodė, kad 2013 – 2014 m., laiko tiksliau nežino, tėvas A. I., kuris jam buvo ir yra didžiulis autoritetas, jo paklausė, ar jis nežino įmonės, kuri galėtų gauti paramą. Jis nežinojo apie tėvo reikalus, jo santykius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir V. B., apie tėvo pokalbį su juo ligoninėje 2014-02-14 ir jo prašymą V. B. padėti įsigyti kuro purkštukus. V. B. jis iš viso nepažįsta. Paprašius tėvui, jis sužinojo, kad jo pažįstamas E. Č. neseniai įkūrė VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kuri turėjo paramos gavėjo statusą ir ieškodavo paramos iš įvairių Lietuvos įmonių. Tuo metu jie turėjo automobilį „Toyota Land Cruiser“, kuris pradėjo gesti. E. Č., kuris tuo metu buvo ir serviso priėmėjas ar vadovas, nustatė, kad šiam automobiliui sugedę kuro purkštukai. Naujų tokių purkštukų kaina buvo didelė, laužyne tokių purkštukų E. Č. negavo. Po kurio laiko jis iš tėvo išgirdo, kad tokius purkštukus galima būtų įsigyti suorganizavus piniginę paramą. Jis žinojo, kad oficialus „Toyota“ automobilių pardavėjas – UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonėms taiko didesnes nuolaidas, todėl galvojo, kad purkštukai bus nupirkti per kažkokią įmonę tam, kad gauti didesnę nuolaidą. E. Č. rūpinosi paramos gavimo formalumais, smulkmenų jis nežino. Tėvas domėdavosi, kaip klostosi jų bendri reikalai. Po kurio laiko E. Č. jam pasakė, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ gavo 8000 Lt paramos pinigus, kuriuos kaip avansinį mokėjimą už purkštukus pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir kad juos jau galima pasiimti. Jis galėjo elektroniniu paštu ir pats bendrauti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovais, tačiau šių aplinkybių tiksliai nepamena. Jis pats nuvyko į Vilnių, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovybę, kur už kuro purkštukus pats grynais sumokėjo 307 litus. Kita suma buvo pervesta iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Jis su E. Č. buvo sutaręs, kad jo vardu pasirašys purkštukų pirkimo dokumentus. Sąskaita faktūra buvo išrašyta VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, jis ją paėmė, pasirašė kasos pajamų orderyje už E. Č., parašė jo duomenis, pasiėmė purkštukus, ir sąskaitą bei orderį parvežė E. Č.. Purkštukus jis pats vėliau sumontavo automobilyje. Tuo metu negalvojo, kad daro kažką nusikalstamo, visiškai pasitikėjo savo tėvu ir juo tikėjo. Pagal dokumentus, tie purkštukai buvo skirti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Toks paramos gavimas jam nepasirodė nei kaip kyšis, nei kaip kažkoks piktnaudžiavimas. Tėvas jo klastoti dokumentų neprašė, jis nei žinojo, nei domėjosi, ką jiedu su E. Č. tardavosi. Tėvas galutinės purkštukų pirkimo kainos taip pat nežinojo.
Liudytojas V. B. parodė, kad 2014 m. vasario mėnesį jis darbiniais reikalais susitiko su A. I.. Pokalbio metu kaltinamasis užsiminė, kad jam asmeniškai reikia purkštukų automobiliui „Toyota“, paklausė ar UAB „(duomenys neskelbtini)“, kaip įmonė, galėtų jį paremti, prisidėti prie jų nupirkimo. Iš A. I. jis gavo lapelį su detalių kodais. Vilniuje, „Toyotos“ atstovybėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis pateikė kodus, sužinojo, kad tokie purkštukai gali kainuoti apie 8000 litų. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip įmonė jų negalėjo nupirkti, nes įmonė neturėjo tokių automobilių. Jis apie tai informavo A. I., jam taip pat pasakė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduodama purkštukus negali išrašyti kitokios sąskaitos, pasiūlė jam paieškoti kitokios galimybės. Po kažkiek laiko A. I. jam paskambino ir paprašė, ar jie gali skirti paramą sporto klubui „(duomenys neskelbtini)“. Siekiant ir toliau palaikyti gerus santykius su kaltinamuoju, Įmonės generaliniam direktoriui leidus, buvo gautas iš „(duomenys neskelbtini)“ prašymas 8000 litų paramai ir buvo priimtas sprendimas ją skirti. Generalinis direktorius žinojo apie A. I. prašymą nupirkti tuos purkštukus, apie paramos paskirtį. Su A. I. pažįstamas seniai, žinojo, kad jis yra ligoninės vadovo pavaduotojas (duomenys neskelbtini), tačiau kad jis yra ir viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas, jam nebuvo žinoma. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiekdavo (duomenys neskelbtini) ligoninei įvairias medicinos vienkartines priemones, nuolat dalyvaudavo ligoninės organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose. Dėl šio įvykio jis apklaustas buvo tik 2016-01-27. Tyrimo metu jo surašytas protokolas – pareiškimas apie pareikalautą kyšį buvo surašytas STT pareigūnų iniciatyva. Paramos pinigai buvo pervesti klubui „(duomenys neskelbtini)“, o kur jie buvo panaudoti, jis nesidomėjo.
Liudytojas E. Č. parodė, kad 2011 – 2012 m. jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ serviso vadovu, K. I. pažinojo labai gerai, o A. I. žinojo kaip K. tėvą. A. I. važinėjo a/m „Toyota Land Cruiser“, kurį tvarkydavo servise. Vienos iš šio automobilio apžiūrų metu jis įtarė, kad blogai dirba variklio purkštukai, kurių vienas tuo metu kainavo apie 2000 litų. Pasakė apie tai A. I.. 2013 – 2014 m. K. I. užsiminė, kad jo neseniai įkurtas sporto klubas „(duomenys neskelbtini)“ gaus paramą. Tai jo nenustebino, nes jis kaip tuometis klubo direktorius ieškojo rėmėjų paramai gauti, ryšių su verslininkais, norėjo užmegzti pažintis su žymesniais žmonėmis tam, kad klubas galėtų sėkmingai vystyti savo veiklą. K. I. jo paprašė parašyti prašymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ 8000 litų paramai gauti, o po to gautus pinigus pervesti UAB „(duomenys neskelbtini)“, iš kurios bus nupirkti kažkokie purkštukai. Sutiko su prašymu, nes K. I. buvo žinomas žmogus, galvojo, kad jie ir toliau bendraus siekiant gauti paramos iš kitų įmonių. Dokumentus paramos gavimui užpildė jis, išsiuntė UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroniniu paštu. Šios įmonės iki tol nežinojo. Vėliau klubui kaip parama buvo pervesti 8000 litų, kuriuos jis pervedė UAB „(duomenys neskelbtini)“ už purkštukus. K. I. jam atvežė sąskaitą, kurią jis pridėjo prie įmonės buhalterinių dokumentų. Kokiai sumai buvo išrašyta sąskaita, nepamena. Tyrimo metu apie šias aplinkybes davė tikslius parodymus. Klubas iš gautos paramos jokios naudos negavo, negavo ir purkštukų, kam jie atiteko, jam nežinoma. Byloje esantį kasos pajamų orderį galimai išrašė jis, bet jame esantis parašas yra ne jo. Šį orderį jis gavo kartu su sąskaita. Jis K. I. dėl jo pateiktų dokumentų jokių pretenzijų neturėjo. Su A. I. nebuvo jokio pokalbio apie paramos reikalus.
Liudytojas T. P. parodė, kad įvykio metu jis dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsarginių detalių pardavėju. Jo vadovas R. R. telefonu paprašė susisiekti su žmogumi, kuriam reikalingos kažkokios detalės. Jo nepažinojo, nes tai nebuvo nuolatinis klientas. Buvo užsakyti 4 kuro purkštukai automobiliui „Toyota Land Cruiser 120“, už juos mokėjo kažkokia tai viešoji įstaiga. Tai buvo netipinis pirkimas – 4 purkštukai iš karto, nes tai pakankamai didelė vienkartinė investicija, nes ne kasdieną perkami 4 purkštukai beveik po 1000 eurų kiekvienas. Galėjo būti iš viso sumokėta 8307 litų, nes buvo taikyta nemaža nuolaida – apie 10 – 12 procentų. Purkštukai buvo surasti pagal paliktą automobilio kėbulo numerį. Kiek pamena, iš pradžių buvo padarytas nemažas avansinis mokėjimas, nes tai sunkiai parduodama prekė, todėl niekas su mažu avansu tokių detalių neužsakinėjo. Jis po to išrašė sąskaitą faktūrą. Sąskaita galėjo būti išrašyta įmonei „(duomenys neskelbtini)“, kasos išlaidų orderį išrašė įmonės kasininkė – apskaitininkė. Įmonės „(duomenys neskelbtini)“ atstovu prisistačiusio ir pasiėmusio purkštukus žmogaus jis nepažinojo, pamena, kad jis sumokėjo likutį tarp galutinės sumos ir avansinio mokėjimo, kuris galėjo būti 307 litai.
Liudytoja R. K. parodė, kad įvykio metu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Įmonėje apsilankę pareigūnai iš archyvo paėmė sąskaitą faktūrą, apmokėjimo dokumentus dėl įmonės „(duomenys neskelbtini)“, kurie pas mūsų bendrovėje įsigijo kuro purkštukus. Purkštukai parduoti buvo kaip įprastai. Žino, kad 2014-03-27 iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ į įmonės atsiskaitomąją sąskaitą buvo gautas 8000 litų avansas, po jo detalės buvo užsakytos. 2014-04-04 buvo išrašyta sąskaita faktūra, detalės atiduotos, likusi suma buvo sumokėta į mūsų įmonės kasą grynais pinigais, buvo išrašytas kasos pajamų orderis. Viso sąskaita faktūra buvo išrašyta 8307 litų sumai.
Liudytojas R. R. parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pas jį į kabinetą atėjo nepažįstamas žmogus pasiteirauti apie kuro purkštukus, kaip įsigyti, apie kainą. Visą informaciją jis pateikė klientui. Ant popieriaus lapelio jis turėjo parašytą automobilio kėbulo numerį, pagal jį pasižiūrėjo, kokia bus to purkštuko kaina ir per kiek laiko galės pristatyti. Užsakant detalę prašė avanso. Po kažkiek laiko atvyko kitas klientas, pasakė, kad atvyko pasiimti purkštukų. Palydėjo jį į pardavimų skyrių, kad užsisakytų detales. Tolimesniu procesu nesidomėjo. Vienas purkštukas kainavo virš 2000 litų, užsakė juos 4. Galutinę kainą su 10 – 12 procentų nuolaida suderino su pirmą kartą apsilankiusiu klientu. Jis taip pat domėjosi, ar sąskaitoje faktūroje galima būtų įrašyti kažką kitą, o ne įvardinti parduodamą detalę. Pasakė jam, kad to nedarys. Purkštukai buvo skirti automobiliui „Toyota Land Cruiser“.
Liudytoja S. N. parodė, kad dirba VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ teisės skyriaus juriste. Įvykio metu įstaigoje ji buvo vienintelis teisininkas, todėl rengė visus dokumentus, kurie buvo susiję su sutarčių vykdymu, jų pratęsimu. Byloje esantį 2014-02-13 pranešimą „Dėl sutarties vykdymo“ (4 t., 24 b. l.) parengė ji, nes buvo reikalingas anksčiau sudarytos sutarties pratęsimas. Tokie pranešimai būdavo siunčiami įvairiems tiekėjams, kurie pagal dvišales sutartis tiekdavo ligoninei įvairias prekes. Pagal tuo metu galiojusią viešųjų pirkimų tvarką, tokius pranešimus inicijuodavo pirkimo iniciatorius arba viešųjų pirkimų specialistė. Jei viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas buvo pirkimų iniciatorius, tai jis ir privalėjo inicijuoti sutarties pratęsimą. 2014 m. vasario mėnesį viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas buvo A. I.. Šiuo atveju jis ir buvo pranešime nurodytos sutarties pratęsimo iniciatorius. Medicininės paskirties prekių įsigijimo konkursai dažnai užtrunka ilgą laiką, todėl sutartys taip buvo pratęsiamos, kad nenutrūktų ligoninei reikalingų prekių tiekimas. Už medicininės paskirties prekių viešą pirkimą atsakinga buvo visa komisija, o A. I. buvo komisijos pirmininkas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ žino iš sutarčių kaip vieną medicininės paskirties prekių tiekėjų.
Liudytoja K. N. parodė, kad įvykio metu ji dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. buhaltere. V. B. pasiūlė suteikti paramą VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Ji paruošė įsakymo projektą, pateikė jį generaliniam direktoriui. Jis pasirašė ir buvo pervesti pinigai – 8000 litų. Paramą įmonė skiria dažnai, tai nebuvo vienetinis atvejis. Apie tai, kad ši parama buvo panaudota ne pagal paskirtį, ji sužinojo tyrimo metu bei iš A. I. prieš posėdį gauto laiško. Panevėžio ligoninė yra jų klientas, jie turi tarpusavio sutartis, tiekia jiems pagal viešųjų pirkimų metu laimėtus konkursus intervencinės kardiologijos prekes, vienkartines medicinos prekes, medicininę įrangą. „(duomenys neskelbtini)“ parama buvo suteikta šį vienintelį kartą.
Iš STT Panevėžio valdybos specialisto tarnybinio pranešimo matyti, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje buvo pradėtas 2015-10-09 pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 225 str. 1 d., 227 str. 1 d. (1 t., 1 – 2 b. l.).
VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ SEB banko sąskaitos išrašas įrodo, kad 2014-03-25 įmonė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip paramą gavo 8000 litų, kurie skirti pagal 2014-03-12 prašymą. 2014-03-27 ši suma buvo pervesta į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą kaip užsakymo patvirtinimas Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 36 b. l.).
Iš 2016-01-26 „(duomenys neskelbtini)“ – Didžioji knyga – UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašo matyti, kad 2014-04-04 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautos prekės už 8307 litus VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterijoje buvo apskaitytos kaip remonto išlaidos (1 t., 35 b. l.).
Iš 2014-03-27 UAB „(duomenys neskelbtini)“ užsakymo patvirtinimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ketina įsigyti keturis kuro purkštukus už 8307 litus (1 t., 77 b. l.).
2016-01-27 išrašas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ kompiuterinės sistemos patvirtina, kad pirkėjo – VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kontaktinėje informacijoje nurodytas K. I. el. p. adresas : (duomenys neskelbtini), ir mobilaus telefono numeris (duomenys neskelbtini) (1 t., 78 b. l.).
2004-09-24 darbo sutartis patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2004-09-24 iki 2014-05-05 A. I. dirbo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vyr. gydytojo pavaduotoju (duomenys neskelbtini) reikalams (1 t., 123 – 127 b. l.).
Iš 2013-02-13 – 2015-09-08 VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vyr. gydytojo (direktoriaus) įsakymų kopijų matyti, kad A. I. šiuo laikotarpiu buvo nuolat skiriamas įvairių ligoninėje sudaromų komisijų, atsakingų už įstaigai reikalingų medicinos priemonių, įvairios įrangos ir medicininės paskirties komponentų pirkimų darbo organizavimą bei pirkimų atlikimą, pirmininku arba nariu (1 t., 129 – 140 b. l.).
2016-01-27 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ paimtas pardavėjo T. P. susirašinėjimas elektroniniu paštu su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ atstovu laikotarpiu nuo 2014-03-01 iki 2014-04-04, iš kurio matyti, kad susirašinėjimas vyko tarp K. I., kaip VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ atstovo, ir T. P.; 2014-03-27 11.33 val. K. I. derino 8000 litų avanso pervedimą iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos; T. P. nurodė, kad purkštukai bus gauti kovo 29 d. (2 t., 50 – 57 b. l.).
Iš tarnybinių pranešimų, teikimų bei teismo nutarčių kopijų matyti, kad techninių priemonių panaudojimas specialia tvarka A. I. atžvilgiu buvo sankcionuotas nuo 2013-03-08 iki 2014-03-06 (3 t., 2 b. l.; 6 t., 70 – 93 b. l.).
Iš 2015-10-09 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole esančių pokalbių suvestinių matyti, kad : A. I. tuo laikotarpiu naudojosi mobilaus ryšio telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), V. B. – telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), K. I. telefonu Nr. (duomenys neskelbtini):
- iš A. I. ir nenustatyto asmens kontaktų 2014-02-07 seka, kad kaltinamasis jau tuo metu ieškojo, kur pigiau galėtų įsigyti kuro purkštukus automobiliui Toyota;
- 2014-02-12 A. I. bendraudamas telefonu su K. I. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbančiu M. Š. išsiaiškino, kad dėl purkštukų reikėtų kreiptis į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsarginių dalių pardavimo vadovą R. R., per M. Š. pranešė, kad pas jį užvažiuos kitas žmogus;
- 2014-02-12 18.17 val. A. I. gavo žinutę nuo V. B., kad jam pavyko pasiaiškinti dėl purkštukų (duomenys neskelbtini); kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalės išrašyti sąskaitos taip, kaip jie norėtų;
- 2014-02-17 13.24 val. pokalbio tarp A. I. ir V. B. metu šis informavo kaltinamąjį, kad gavo geras nuolaidas kitiems purkštukams (ne (duomenys neskelbtini), tačiau pardavėjas nėra lankstus ir negalės išrašyti sąskaitos tokios, kokios jie norėtų; V. B. pasiūlė A. I. pagalvoti apie kitokį ilgesnį variantą kaip realizuoti jų sumanymą;
- iš pokalbių tarp A. I., V. B. ir K. I. 2014-02-20 matyti, kad visi jie kalbėjosi apie tai, kaip su R. R. suderinti purkštukų pirkimo aplinkybes, kad šis atsisako klastoti PVM sąskaitą (iš pokalbių galima suprasti – sąskaitoje pardavimą rodant kaip remonto išlaidas), nes parduodamos originalios detalės ir jų pardavimą forminti kitaip neleidžia kompiuterinė programa. K. I. užsiminė tėvui, kad gal galima kaip nors nurašyti apie 20 % mokesčių, tačiau šis nesutinka, nes tai tik trupinėlis;
- 2014-02-21 14.23 val. pokalbio tarp A. I. ir V. B. metu kaltinamasis užsiminė apie paramą per sporto klubą, kuris yra viešoji įstaiga, turi paramos gavėjo statusą. V. B. iš karto tam pritarė, pasisiūlė pats su jais sukontaktuoti ir tiesiogiai, ir elektroninėmis ryšio priemonėmis ir padėti išspręsti problemą. Tada A. I. pasakė, kad duos klubo atstovams V. B. telefono numerį;
- 2014-02-21 14.27 val., iš karto po pokalbio su V. B., A. I. paskambino K. I. ir pasakė, kad V. B. sutiko bendrauti per klubą, nes jie su klubais paramos gavėjais bendrauja; K. I. patvirtino, kad viską suprato ir pažadėjo toliau pakalbėti; A. I. pasakė, kad jis sūnui viską persakys, ko reikia, ką V. B. ten norėtų; abu sutaria susitikti;
- 2014-02-24 17. 49 val. A. I. paskambino V. B. ir pasiteiravo, kodėl šis neatsiliepia, nes tie žmonės sunerimę, jam kelis kartus skambino, mėgino susisiekti, bet jis nekelia ragelio; V. B. atsakė, kad jam šiais klausimais niekas neskambino;
- 2014-02-25 A. I. paskambino K. I., šis pažadėjo nuvažiuoti pašnekėti pas E. (E. Č.);
- 2014-02-26 11.07 val. A. I. gavo SMS iš V. B., kad vakar paskambino;
- 2014-02-28 16.50 val. A. I. pasiteiravo K. I., ar tie žmonės paramos dar negavo; K. I. pranešė, kad važiuoja pas juos pažiūrėti; A. I. paprašė, kad reikėtų jau šį klausimą kaip nors užbaigti;
- netrukus po šio pokalbio, 2014-02-28 17.05 val. A. I. paskambino K. I. ir pranešė, kad ten viskas yra tvarkoje, dokumentai atėję, pirmadienį jie kontaktuoja ir juda į priekį; A. I. paklausė, ar jie atitinkamai paprašė tiek, kiek reikia ? K. I. atsakė, kad taip, kiek jie buvo kalbėję; A. I. pasiteiravo ar suapvalino prašomą sumą, o K. I. atsakė taip, suma lyginė, kad nebūtų „ten tų kapeikų“;
- 2014-03-07 13.24 val. K. I. informavo, kad dėl reikalo iš Vilniaus viskas yra sutvarkyta, laukti reikia pavedimo. Jis žino tai iš E. Tada A. I. paprašė K. I. susitikti su E. ir viską paskubinti, nes reikia išvažiuoti, kadangi prasideda čempionatas; K. I. patvirtino viską supratęs;
- 2014-03-07 13.47 val. A. I. paskambinęs K. I. pranešė, kad pavedimas bus padarytas tik po išeiginių; be to, jie kalbasi apie tai, kad kažkokiame forume bendraujantys žmonės nurodė, kad detales galima gauti už pusę kainos, tačiau A. I. atsakė, kad tegu tuo rūpinasi kiti žmonės, kad šis reikalas jau yra išspręstas ir jam jis nebeįdomus; pasakė, kad reikia viską užbaigti, nes jam jau reikia su kažkuo „jodinėti“ (3 t., 5 – 20 b. l.).
Iš 2016-01-12 tarnybinio pranešimo, kuriame atlikta banko sąskaitų išrašų analizė matyti, kad 2014-03-25 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ AB „DNB“ banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) atliktas 8000 litų vertės pavedimas (parama pagal 2014-03-12 prašymą) į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ AB „SEB“ banko sąskaitą (duomenys neskelbtini); 2014-03-27 iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ tos pačios sąskaitos 8000 litų pervesti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą „Danske Bank A/S“ Lietuvos filiale (duomenys neskelbtini) (3 t., 93 – 95 b. l.).
2016-01-27 apžiūros protokolas įrodo, kad automobilis „Toyota Land Cruiser“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso J. I. įmonei, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (3 t., 96 – 98 b. l.).
Iš 2016-03-16 apžiūros protokolo matyti, kad VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ kratos metu paimta : 1) PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), išrašyta UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014-04-04, pirkėjas - (duomenys neskelbtini),VŠĮ; 8307 litų sumai; prekės kodas – (duomenys neskelbtini), aprašymas – purkštukas kuro, 4 vnt.; prekes išdavė atsarginių detalių pardavėjas T. P. (parašas); prekes (paslaugas) gavo, pretenzijų neturiu : E. Č. (parašas), 1 lapas; 2) VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2014-04-04 kasos išlaidų orderis, suma – 307 Lt, išduota – direktorius E. Č.; pagrindas – (duomenys neskelbtini); pasirašė vyriausias (vyresnysis) finansininkas R. G. (parašas) ir išdavė kasininkas E. Č. (parašas), 1 lapas; 3) kasos pajamų orderio kvitas (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 2014-04-04; jame nurodyta, kad priimta iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ Ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio turinys galutinis mokėjimas pagal PVM SF (duomenys neskelbtini) 307 Lt; gavo kasininkas/buhalteris A. J. (parašas); 1 lapas (3 t., 119 – 133 b. l.).
2016-03-15 apžiūrėjus kratos metu paimtą V. B. kompiuterį Lenovo L 412 nustatyta, kad 2014-03-14 11.39 val. iš jo buvo išsiųstas S. U. (duomenys neskelbtini) elektroninis laiškas V. B. (duomenys neskelbtini), pavadinimu „Prašymas“, kuriame parašytas el. laiškas: „Sveiki, Siunčiu prašymą ir įmonės dokumentus, prašau susipažinti ir tikimės malonaus bendravimo. Pagarbiai, S. U. Buhalterė, Mob.:(duomenys neskelbtini), Tel. faks. (duomenys neskelbtini), El.paštas: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)“. Kaip šio elektroninio laiško priedas, be kita ko, buvo išsiųstas Prasymas.pdf, kuriuo prašoma skirti VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ paramą klubo veiklai vystyti. Prašymą pasirašė direktorius E. Č.. Prašyme konkreti suma nenurodyta (3 t., 152 – 172 b. l.).
2016-07-25 apžiūrėjus kratos metu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpų paimtus dokumentus nustatyta, kad : 1) rasta 2014-03-12 VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus E. Č. prašymo kopija, patvirtinta V. B. parašu, kuriame prašoma paramos sporto klubui VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, tiksli suma nėra nurodyta; 2) 2014-03-24 UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius S. O. A. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl paramos“ paskyrė sporto klubui – VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, 8000 litų dydžio paramą pagal 2014-03-12 prašymą; 3) 2014-03-25 iš AB DNB banko sąskaitos (duomenys neskelbtini) kaip parama pagal 2014-03-12 prašymą į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą AB SEB (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 8000 litų (3 t., 173 – 179 b. l.).
2016-07-22 apžiūrėjus dokumentus, paimtus 2015-01-23 kratos VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ metu nustatyta, kad : 1) 2013-03-27 buvo pasirašyta Viešojo pirkimo – pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl medicininės paskirties prekių pirkimo, sutarties vertė – 396709,43 litai (114895 eurai); ją pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė J. V. ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vyriausiasis gydytojas Č. G.; Pirkėjo atstovu joje nurodytas vyr. gydytojo pavaduotojas (duomenys neskelbtini) reikalams A. I.; 2) iš 2013-03-07 VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ Viešojo atviro konkurso medicininės paskirties prekių pirkimo komisijos posėdžio protokolo matyti, kad jį kaip komisijos nariai pasirašė A. B., J. G., J. B., I. M., o komisijos pirmininkas buvo A. I.; 3) 2014-02-13 VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pranešimu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorę J. V. informavo, kad ligoninė 2013-03-27 su šia bendrove sudarė viešojo pirkimo – pardavimo sutartį dėl ligoninei reikalingų prekių tiekimo. Vadovaujantis šios sutarties 8.1 p., ši sutartis galioja 12 mėnesių. Toliau nurodyta, kad ligoninė greitu laiku planuoja organizuoti naują medicininės paskirties prekių viešąjį pirkimą, ir prašoma pasirašyti Sutarties pratęsimą vieneriems metams tomis pačiomis sąlygomis ir užtikrinti sutarties vykdymą iki viešojo pirkimo procedūrų užbaigimo, bet ne ilgiau kaip 12 mėnesių. Pranešimą pasirašė direktorius I. D., jį parengė S. N.. Kartu su šiuo pranešimu buvo išsiųstas susitarimas; 4) 2014-02-13 susitarimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl viešojo pirkimo – pardavimo sutarties pakeitimo“, kurį pasirašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyr. finansininkė K. N. ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorius I. D., buvo pratęstas 2013-03-27 tarp šalių pasirašytos Viešojo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimas iki Pirkėjo (VšĮ „(duomenys neskelbtini)“) naujų medicininės paskirties prekių viešojo pirkimo procedūros užbaigimo, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams tomis pačiomis sąlygomis, tokiam pačiam Sutartyje numatytam orientaciniam metiniam prekių kiekiui (4 t., 21 – 70 b. l.).
2016-05-27 specialisto išvada įrodo, kad rankraštinis įrašas 2014-04-04 UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderyje (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), eilutėje „Priimta iš (ūkio subjekto pavadinimas, pinigus mokančio asmens pareigos, vardas, pavardė, parašas)“, yra atliktas K. I.. Parašas, esantis to paties pajamų orderio eilutėje „Priimta iš (ūkio subjekto pavadinimas, pinigus mokančio asmens pareigos, vardas, pavardė, parašas)“, yra atliktas ne E. Č., o kito asmens ranka (4 t., 75 – 77 b. l.).
Iš 2016-11-30 specialisto išvados dėl VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos matyti, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko pavedimu gautos 8000 litų (2316,96 €) piniginės lėšos VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buvo apskaitytos klubo apskaitoje kaip gauta parama iš Lietuvos įmonių. 2014-04-04 PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje įforminta, kad klubas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirko 4 purkštukus „(duomenys neskelbtini)“ už 8307 Lt (2405,87 €), buvo įtraukta į VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ tvarkomą buhalterinę apskaitą. Šie purkštukai 2014-04-04 buvo neteisėtai nurašyti į remonto sąnaudas. Pagal VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų istoriją (5001 parama iš Lietuvos įmonių) ir banko išrašą nustatyta, kad klubas 2014-03-25 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo 8000 litų (2316,96 €) paramą klubo veiklai vystyti; 2014-03-27 pervedė tuos pačius pinigus UAB „(duomenys neskelbtini)“ už užsakymo patvirtinimą Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. gautą paramą panaudojo atsiskaityti su UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 4 kuro purkštukus. Taip bendrovė į 2014 m. tvarkomą buhalterinę apskaitą įtraukė faktiškai neįvykusią ūkinę operaciją su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (4 t., 155 – 181 b. l.).
STT Panevėžio valdybos prašymų, teikimų ir teismo nutarčių kopijos įrodo, kad kriminalinės žvalgybos veiksmai prieš A. I. buvo pradėti ir teismo sankcionuoti 2013-03-08 įtariant jį dėl galimai daromos nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 str. 2 d., VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ atliekamų viešųjų pirkimų srityje (6 t., 70 – 93 b. l.).
Iš 2017-04-27 VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pranešimo matyti, kad A. I. po šio įvykio nebus skiriamas vykdyti ar dalyvauti ligoninės vykdomose viešųjų pirkimų procedūrose (6 t., 107 b. l.).
2017-05-08 pranešimas iš Swedbank AB patvirtina, jog savo vardu A. I. atidarė sąskaitą (duomenys neskelbtini) šiame banke, į kurią pervedė 2316,96 Eur, t. y. tą sumą pinigų, kurią jis kaip kyšį gavo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (6 t., 108 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
ĮRODYMŲ VERTINIMAS IR VEIKŲ KVALIFIKAVIMAS
Aukščiau išvardintais įrodymais, kurių kaltinamieji iš esmės neginčijo, yra nustatytos ir įrodytos faktinės aplinkybės, kad A. I. 2014-02-12 Ligoninės patalpose susitiko su UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri pagal sutartis tiekė Ligoninei įvairias medicininės paskirties prekes, atstovu V. B., ir kaip kyšio paprašė jo nupirkti 4 naujus kuro purkštukus kaltinamojo naudojamam automobiliui „Toyota Land Cruiser“. V. B. sutiko tai padaryti, siekdamas su A. I., kaip vienu iš Ligoninės vadovų bei jos Viešųjų pirkimų komisijos pirmininku, palaikyti gerus santykius ateityje ir tikėtis, kad ir toliau ši bendrovė galės tiekti Ligoninei medicininės paskirties prekes. V. B. UAB „(duomenys neskelbtini)“ išsiaiškinus kuro purkštukų kainą, sužinojus, kad ši bendrovė neparduos jų klastodama oficialius dokumentus, t. y. pardavimo dokumentuose nurodydama kitokius detalių pavadinimus, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ kuro purkštukų automobiliui „Toyota Land Cruiser“ negalės užsipajamuoti, nes tokių automobilių tiesiog neturi, buvo sugalvotas planas purkštukus įsigyti per tarpininką – VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kuriai vadovavo E. Č.. E. Č. gerai pažinojo I-čius, nes autoservise „(duomenys neskelbtini)“, kuriame jis dirbo, buvo prižiūrimas ir tvarkomas minėtas automobilis „Toyota“, K. I. jis pažinojo asmeniškai, o, be to, pats E. Č. ir nustatė, jog šiam automobiliui reikia pakeisti kuro purkštukus. Be to, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ turėjo paramos gavėjo statusą ir galėjo gauti paramą iš kitų Lietuvos įmonių. Būtent kaip paramą pagal VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ prašymą UAB „(duomenys neskelbtini)“ pastarajai pervedė 8000 Lt, kurie netrukus buvo pervesti UAB „(duomenys neskelbtini)“ už kaltinamiesiems reikalingus kuro purkštukus. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ vardu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninėmis ryšio priemonėmis bendravo K. I., pagal kurio pateiktus duomenis T. P. išrašė PVM sąskaitą faktūrą, kad purkštukų pirkėjas yra VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, pats K. I. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiėmė kuro purkštukus, sumokėjo už juos grynais pinigais trūkstamą 307 Lt sumą, ir pats suklastojo kasos pajamų orderį, įrašydamas jame E. Č. duomenis.
Kaltinamasis A. I. pripažino reikalavęs iš V. B. kyšio ir jį priėmęs pridengus jį parama, t. y. per VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ gavęs iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 8000 Lt jo naudojamo automobilio „Toyota“ kuro purkštukams įsigyti, kurie galiausiai ir buvo sumontuoti šiame automobilyje. Kaltinamasis parodė supratęs, kad ši parama buvo tik tariama, neginčijo, kad ja buvo užmaskuotas neteisėtas sandoris, parodė suvokęs, kad esant tokiam sandoriui jo metu galėjo būti klastojami dokumentai. Kaltinamasis pripažino ir tai, kad į savo nusikalstamą veiką jis įtraukė ir savo sūnų K. I., paprašęs jo surasti tariamą paramos gavėją ir kontaktuojant su juo atlikti pagalbinius veiksmus tam, kad kuro purkštukai būtų užsakyti, nupirkti, apmokant už juos UAB „(duomenys neskelbtini)“ skirtais pinigais, paimti iš Vilniuje esančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir atvežti į Panevėžį. Kaltinamasis A. I., būdamas vienu iš Ligoninės vadovų ir tuo pačiu metu Viešųjų pirkimų komisijos pirmininku, kyšio reikalavo ir priėmė už teisėtą konkretų veikimą vykdant įgaliojimus bei palankumą praeityje ir ateityje – kaltinamasis parodė, kad jis V. B. pažadėjo ir toliau domėtis pirkimais iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir jau kitą dieną, t. y. 2014-02-13 po susitikimo su V. B., neabejotinai A. I. iniciatyva (tai matyti iš liudytojos S. N. parodymų) buvo dar metams pratęstas sutarties tarp Ligoninės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ galiojimas sutartyje numatytomis sąlygomis. Teismų praktikoje išaiškinta, kad BK 225 str. netaikomas, jeigu valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo gauna turtines vertybes ar paslaugas, kurias kitas asmuo jam perduoda ar suteikia ne už konkrečių veiksmų atlikimą (ar neatlikimą) vykdant įgaliojimus. Tokia veika, atsižvelgiant į kitas nustatytas bylos aplinkybes, gali būti kvalifikuojama kaip piktnaudžiavimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-89/2009, 2K-291-303/2015, 2K-288-696/2016). Šioje byloje įrodyta, kad A. I. reikalavo konkrečios turtinės naudos – nupirkti jam automobilio kuro purkštukus, ir tokią naudą – 8000 Lt, gavo už taip pat konkrečius veiksmus vykdant savo įgaliojimus – už praeityje UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priimtus sprendimus bei už palankumą ir bendradarbiavimą ateityje. Todėl, kaltinamojo A. I. veika šiuo atveju negalėtų būti vertinama kaip piktnaudžiavimas tarnyba – ji atitinka BK 225 str. 1 d. numatyto kyšininkavimo sudėtį, nes jis reikalavo ir priėmė kyšį.
Kaltinamasis K. I. parodė, jog paprašytas tėvo – kaltinamojo A. I., jis surado įmonę, turinčią paramos gavėjo statusą ir galinčią gauti paramą – VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kuriai vadovavo E. Č.. Tai matyti ir iš A. I. parodymų. Kad nepažįsta K. I., teisme parodė ir V. B.. Tokiu būdu, būtent nuo šio momento K. I. prisijungė prie A. I. daromos veikos – kyšio gavimo, ir veikdamas aktyviai padėjo jam kyšį priimti. Nors K. I. tvirtino nesupratęs, jog tėvas daro kažką tai nusikalstamo, juo tikėjo ir pasitikėjo, tokie jo parodymai neįtikinami. Visų pirma, K. I. žinojo, jog iš rikiuotės išėjo jų šeimos naudojamo automobilio „Toyota Land Cruiser“ kuro purkštukai, kurie buvo pakankamai brangūs, ir A. I. ieškojo, kur juos įsigyti. Tai matyti iš E. Č. parodymų, kad, visų pirma, jis buvo paprašytas pabandyti purkštukus surasti kur nors laužyne. Kadangi E. Č. kuro purkštukų autolaužyne nerado, buvo nutarta juos nupirkti UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. oficialiame „Toyota“ automobilių servise. K. I. neneigė, kad tėvas jo paprašė surasti įmonę, turinčią paramos gavėjo statusą, ir K. I. surado VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kuriai vadovavo tas pats E. Č.. Teisiamajame posėdyje K. I. parodė, jog jam buvo žinoma, kad perkant detales per kokią nors įmonę galima gauti geresnių nuolaidų, todėl manė, kad būtent todėl purkštukai ir perkami per kitas įmones – UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Tačiau, tokius jo parodymus paneigia kriminalinės žvalgybos metu užfiksuotas jo ir A. I. pokalbis 2014-02-20 18.33 val., iš kurio matyti, jog K. I. puikiai žinojo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai nesutinka klastoti dokumentus ir ketinamus įsigyti kuro purkštukus nurašyti kaip remonto išlaidas. Šio pokalbio metu K. I. pasiūlė tėvui apsvarstyti variantą, kad perkant kuro purkštukus per įmonę jų kaina būtų sumažinta apie 20 % mokesčių (savaime suprantama, jog čia kalbama apie PVM mokestį), tačiau A. I. su tuo nesutiko, nes jam tai pasirodė tik „trupinėlis“, t. y. per maža nuolaida. Iš kaltinamųjų pokalbių atliekant kriminalinę žvalgybą matyti, kad jie puikiausiai suprato, jog E. Č. prašoma gauti parama yra skirta būtent kuro purkštukams nupirkti, nes jie patys 2014-02-21 V. B. ir pasiūlė šį variantą. Po to, K. I. su E. Č. derino prašymo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikimo aplinkybes, matė, jog prašoma parama skiriama VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, tačiau jos gauti pinigai buvo pervesti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Po to, pats K. I. su T. P. suderinęs laiką, kada jis gali atvykti ir paimti purkštukus, taip pat matė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytuose dokumentuose kuro purkštukų pirkėjas yra VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kuriai jie taip ir neatiteko, nes juos paėmęs K. I., pagal jo paties parodymus, juos sumontavo automobilyje „Toyota Land Cruiser“. Na ir pagaliau, pasak K. I., nors jis ir tikėjosi, kad tėvas atsiskaitys už įsigytus purkštukus, už juos nė vienas iš I-čių iki šiol taip ir neatsiskaitė. Tokiu būdu, šie duomenys vienareikšmiai rodo, jog K. I. puikiausiai suvokė savo nusikalstamų veiksmų pobūdį ir jų esmę, ir tikrai suprato, jog prisidengus parama A. I. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteisėtai gavo kyšį pinigais, už kuriuos buvo įgyti kuro purkštukai, ir padėjo jam tai padaryti, t. y. priimti kyšį. Šie K. I. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 24 str. 6 d. 225 str. 1 d. Įrodymų, kad K. I. prisijungė prie A. I. daromos nusikalstamos veikos jam iš V. B. jau neteisėtai reikalaujant kyšio, byloje nėra.
Kaltinimo A. I. pagal BK 24 str. 5 d. 300 str. 1 d. esmė yra ta, kad pareikalavęs ir priimdamas kyšį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, paprašydamas K. I., kad pastarasis surastų viešąją įstaigą, kuriai UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip paramą pervestų pinigus, skirtus apmokėti už kuro purkštukus, susitartų su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi E. Č. dėl iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautos paramos neteisėto panaudojimo, jis sukurstė K. I. suklastoti tikrus dokumentus – 2014-04-04 kasos pajamų orderį (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir tos pačios dienos PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), juos pargabenti iš Vilniaus į Panevėžį ir panaudoti. Pagal BK 24 str. 5 d., kurstytoju yra laikomas asmuo, palenkęs kitą asmenį daryti nusikalstamą veiką. Teismų praktikoje įtvirtinta, jog kurstytojo, kaip ir kiekvieno kito bendrininko, dalyvavimas darant nusikalstamą veiką turi būti nustatytas atskirai. Išvada, kad vienas asmuo atliko baudžiamuoju įstatymu draudžiamus veiksmus, savaime nereiškia, kad nusikalstamą veiką padarė apie tų veiksmų atlikimą žinojęs, galbūt net suinteresuotas tokių veiksmų atlikimu asmuo. Kurstymu gali būti laikomi tik konkretūs, aktyvūs, nusikalstamos veikos padarymą inicijuojantys veiksmai, kuriais kiti asmenys lenkiami padaryti nusikalstamą veiką. Vien tai, kad vieno asmens atlikti veiksmai gali būti naudingi kitam asmeniui, dar nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog asmuo, kurio naudai veiksmai buvo atlikti, veikė kaip kurstytojas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-98/2014).
Kaltinamasis A. I. parodė supratęs, kad paramos gavimu pridengtas kuro purkštukų įsigijimo sandoris buvo neteisėtas, kad iš esmės neteisėto sandorio metu dokumentai galėjo būti klastojami. Tačiau, jis visą laiką nuosekliai tvirtino, jog jis pats tiesiogiai sūnaus klastoti kokius nors dokumentus neprašė ir su juo dėl to nesitarė. Kaltinamasis K. I. parodė, kad apie kaltinime minimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytus tikrus dokumentus jo tėvas A. I. tikrai nieko nežinojo, šiuos dokumentus klastoti, vežti į Panevėžį ir panaudoti juos perduodant E. Č. tėvas jo neprašė. T. P. parodė su K. I. bendravęs kaip su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ atstovu, patvirtino, kad A. I. jis nepažįsta. Tokiu būdu, apibendrinus aukščiau išdėstytą, galima daryti išvadą, jog K. I., A. I. paprašytas surasti įstaigą, kuri turi paramos gavėjo statusą, ir sutvarkyti kuro purkštukų įgijimo klausimą, rado VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, ir toliau jau pats savarankiškai tvarkėsi veikdamas kaip VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, t. y. jis pats bendravo su E. Č., UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavėju T. P., pats nuvyko į Vilnių, UAB „(duomenys neskelbtini)“, paėmė kuro purkštukus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtus jų pardavimo dokumentus, padarė įrašą kasos pajamų orderyje, šiuos dokumentus parvežė į Panevėžį ir atidavė E. Č., kuris dokumentus įtraukė į įstaigos buhalterinę apskaitą. A. I. tiesiogiai nei su E. Č., nei su UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovais neteisėtos paramos gavimo bei kuro purkštukų įsigijimo klausimais nebendravo. Vien tik A. I. galimo suvokimo, jog kažkokie dokumentai šiuo atveju galėjo būti klastojami, nepakanka pripažinti jį kaltu kaip kurstytoją, nes patikimų įrodymų, jog A. I. pats tiesiogiai, aktyviais veiksmais, įtikino ar palenkė savo sūnų K. I. suklastoti kaltinime jam nurodytus tikrus dokumentus, šioje byloje nėra. Todėl A. I. pagal BK 24 str. 5 d. 300 str. 1 d. išteisinamas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BK 303 str. 5 d. 1 p.).
K. I. pagal BK 300 str. 1 d. kaltinamas suklastojęs du tikrus dokumentus, t. y. : 1) pasitelkęs T. P., davė jam nurodymą tikrame dokumente – 2014-04-04 PVM sąskaitoje faktūroje (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), įrašyti neteisingus duomenis, kad kuro purkštukų pirkėjas yra VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, ir 2) pats suklastojo tikrą dokumentą – tos pačios dienos kasos pajamų orderį (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame grafoje „Priimta iš“ jis įrašė „E. Č. direktorius“, patvirtindamas, kad 307 litus (88,91 eurus) sumokėjo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorius E. Č., bei šiuos suklastotus dokumentus iš Vilniaus pargabenęs į Panevėžį ir panaudojęs atiduodamas juos E. Č.. K. I. parodė, kad 2014-04-04 būdamas Vilniuje, UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis matė ir suvokė, jog T. P. išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje nurodytas purkštukų pirkėjas yra VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, su T. P. jis bendravo elektroninėmis ryšio priemonėmis kaip VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ atstovas. K. I. taip pat neneigė ir to, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ jam pateiktame kasos pajamų orderyje, pagal susitarimą su E. Č., grafoje „Priimta iš“ jis tikrai pats padarė įrašą, kad 307 litus (88,91 eurus) sumokėjo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ direktorius E. Č.. Kad šis įrašas padarytas K. I., patvirtina ir byloje esanti rašysenos specialisto išvada. Ar už E. Č. jis ir pasirašė, K. I. neprisiminė. Tyrimo metu nebuvo nustatyta, kieno parašas yra ant šio orderio. K. I. parodė ir tai, kad minėtą PVM sąskaitą faktūrą bei jam UAB „(duomenys neskelbtini)“ tą pačią dieną išduotą kasos pajamų orderio (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) kvitą jis parvežė į Panevėžį ir atidavė E. Č.. Tyrimo metu minimo kasos pajamų orderio originalas su K. I. padarytu įrašu buvo rastas UAB „(duomenys neskelbtini)“, o to paties kasos pajamų orderio kvitas – tarp VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinių dokumentų. Tokiu būdu, iš išvardintų faktinių bylos duomenų aišku, kad : 1) K. I. nėra kaltinamas suklastojęs kasos pajamų orderio (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) kvitą, beje, ši aplinkybė nebuvo jam inkriminuota ir prokurorei pateikus kaltinimą; 2) dėl kasos pajamų orderio (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) jis nepagrįstai kaltinamas suklastoto tikro dokumento gabenimu ir panaudojimu, nes jis šio dokumento į Panevėžį 2014-04-04 neparvežė – dokumentas liko UAB „(duomenys neskelbtini)“ Vilniuje.
Kad K. I., 2014-04-04 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ biure, suklastojo tikrą dokumentą – 2014-04-04 kasos pajamų orderį (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), jame padaręs aukščiau nurodytą įrašą ir taip patvirtindamas melagingą informaciją, kad likusią 307 Lt sumą grynais UAB „(duomenys neskelbtini)“ už kuro purkštukus sumokėjo ne jis, o E. Č., abejonių nekyla. Tai yra taip vadinamas intelektualusis dokumento suklastojimas, kuomet į tikrą dokumentą įrašoma tikrovės neatitinkanti informacija. Ši jo veika atitinka BK 300 str. 1 d., nes kasos pajamų orderis yra pakankamai reikšmingas buhalterinės apskaitos dokumentas, kuris šiuo atveju buvo panaudotas teisinėje apyvartoje ir sukėlė tam tikras teisines pasekmes, t. y. jis suteikė galimybę K. I. pasiimti kuro purkštukus ir be to jis buvo įtrauktas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą.
Tačiau, byloje nėra įrodymų teigti, kad K. I., pasitelkęs T. P., asmeniškai davė jam nurodymą suklastoti kaltinime nurodytą PVM sąskaitą faktūrą. Šis kaltinimas K. I. nepagrįstas. Visų pirma, bet kokį prašymą ar net nurodymo davimą duodami parodymus neigė tiek pats K. I., tiek T. P.. Antra, nors K. I. su T. P. kuro purkštukų įsigijimo klausimu galimai ir bendravo kaip VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ atstovas, ką T. P. iš esmės patvirtino, tačiau sąskaitą faktūrą jis išrašė ne asmeniškai K. I., o VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kuris realiai purkštukus užsakė ir ketino įsigyti padaręs 8000 Lt avansinį mokėjimą. Trečia, galima sutikti, kad ši sąskaita, vertinant ją viso įvykio kontekste bendrai, atspindėjo iš dalies netikrą informaciją, kad kuro purkštukus neva tai sau įsigyja VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Bet tada, į ką visiškai pagrįstai dėmesį atkreipė kaltinamojo A. I. gynėjas, iš esmės tokia pat tikrovės neatitinkanti informacija buvo fiksuojama visuose dokumentuose, kurie buvo parengti pridengiant A. I. kyšio gavimą, t. y. tiek VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ prašyme skirti paramą, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“ paramos skyrimo dokumentuose, tiek tame pačiame UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengtame kasos pajamų orderyje (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame taip pat nurodyta, jog gryni pinigai priimti iš (duomenys neskelbtini) VšĮ. Ketvirta, toks pirkimo – pardavimo sandoris buvo iš tikro, t. y. kuro purkštukus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikrai įsigijo VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, todėl teigti, kad aptariama PVM sąskaita faktūra, iš tikro atspindėjusi realiai įvykusį sandorį, buvo suklastota šiuo atveju negalima. Pripažinus, kad 2014-04-04 T. P. parengta tos pačios dienos PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo suklastota, nėra pagrindo teigti, jog ji buvo neteisėtai pargabenta į Panevėžį ir panaudota. Apibendrinus aukščiau išdėstytą iš kaltinimo K. I. pagal BK 300 str. 1 d. šalinama tai, kad : 1) jis suklastojo 2014-04-04 PVM sąskaitą faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), ją gabeno ir panaudojo; 2) jis gabeno ir panaudojo žinomai suklastotą tikrą dokumentą – kasos pajamų orderį (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini).
Kaltinamieji prašo taikyti BK 40 str. nuostatas ir atleisti juos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant A. I. jo žmonos J. I. I. atsakomybei, o K. I. – jo sesers J. I. atsakomybei.
BK 40 str. 1 d. numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 str. 2 d. įtvirtintos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, apibūdinančios nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką. Čia nurodyta, jog asmuo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis : 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatyta BK 40 str. 2 d. 1 – 4 p. nurodytų sąlygų visuma. Teismų praktikoje nustatyta, jog net ir nustačius visas BK 40 str. nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Be to, asmeniui, vykdančiam profesinę veiklą padarius korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, neskyrus baudžiamojo poveikio priemonės, uždraudžiančios užsiimti profesine veikla, neatitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, jos pavojingumo ir šiuo aspektu yra neteisingas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008, 2K-P-82/2010, 2K-71/2011, 2K-312/2011, 2K-140/2015, 2K-137/2015, 2K-86/2015, 2K-120/2016).
A. I. pirmą kartą padarė tyčinį, apysunkį, savo esme savanaudišką nusikaltimą, neturi jokių administracinių nuobaudų. Jo nusikalstama veika, be to, kad buvo pakenkta gydytojo profesijos prestižui ir Ligoninės autoritetui, jokia tiesioginė turtinė žala nebuvo padaryta, nes byloje nepareikšti jokie civiliniai ieškiniai. Kaltinamasis apklausiamas tyrimo metu savo kaltės nepripažino, tačiau jis buvo įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 str. 1 d., ir 2016-01-26 pranešime apie įtarimą jam nurodytos veikos aplinkybės gerokai skyrėsi nuo teismo nustatytų. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis savo kaltę dėl kyšio reikalavimo ir priėmimo iš esmės pripažino ir davė parodymus apie esmines šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Prokurorei teisme pakeitus kaltinimą ir jį patikslinus, kaltinamasis A. I. savo kaltę taip pat pripažino visiškai. Todėl, galima tvirtinti, jog kaltinamasis, iš esmės savo kaltę pripažino. Jokių jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nėra. Jis akivaizdžiai pergyvena dėl padaryto, nuoširdžiai gailisi padaręs šią nusikalstamą veiką, pats ėmėsi priemonių palengvinti jo neteisėtai gautos sumos išieškojimą. Tiek darbovietėje, tiek gyvenamojoje vietoje jis apibūdinamas tik gerai, iš bylos duomenų matyti, kad jis pirmą kartą pažeidė baudžiamąjį įstatymą, labai seniai turėjęs administracinę nuobaudą už nežymų KET reikalavimų pažeidimą, daugiau su teisėsaugos institucijomis susidūręs nebuvo – tai rodo, kad ši kaltinamojo padaryta veika labiau atsitiktinė ir kad šiuo atveju pats pakankamai ilgas baudžiamasis procesas jam buvo pakankamai reikšmingas suprasti ir įvertinti savo neteisėtą elgesį ir nebedaryti naujų nusikaltimų ateityje. Be to, A. I. turi labai rimtą ligą, intensyviai gydosi, ligos prognozė nėra itin gera. Teisme apklausta kaltinamojo sutuoktinė J. I. I., t. y. asmuo, kuris sutinka būti laiduotoju, patvirtino, kad su kaltinamuoju santuokoje gyvena beveik 40 metų, pagal paskyrimą abu atvažiavo dirbti į (duomenys neskelbtini) ir iki šiol dirba (duomenys neskelbtini) ligoninėje, gyvena kartu, artimai bendrauja, sprendimus stengiasi priimti kartu, vyras į jos nuomonę atsižvelgia ir ją vertina. Pasak liudytojos, kaltinamojo ligą išprovokavo didžiulis stresas, jo sveikatos būklė pakankamai sunki, sutuoktinis pergyvena dėl įvykio ir visai šeimai yra pažadėjęs, jog daugiau tokių įvykių nebebus. J. I. I. yra gydytoja, neteista, nebausta administracinėmis nuobaudomis, turi autoritetą Ligoninės gydytojų tarpe, apibūdinama teigiamai. Šie duomenys rodo, jog laiduotoja J. I. I. gali būti vertinama kaip pasitikėjimo vertas asmuo, kuris turės teigiamos įtakos kaltinamajam, todėl esminių priežasčių netenkinti jos prašymo perduoti A. I. jos atsakomybei pagal laidavimą nėra.
K. I. baustas administracine tvarka, tačiau jis taip pat teisiamas pirmą kartą, padarė dvi veikas, kurių viena yra apysunkis, o kita – nesunkus nusikaltimai, ir jie abu atitinka idealiąją nusikaltimų sutaptį. Akivaizdu, kad jo kaip padėjėjo veiksmai šiuo atveju yra gerokai mažiau pavojingi, jis pats parodė, kad šias veikas padarė tik siekdamas padėti tėvui, kuris jam buvo ir yra didžiulis autoritetas, juo tikėdamas ir lengvabūdiškai pasitikėdamas. Kaltinamasis, nors tyrimo metu parodymų nedavė, tačiau teisiamajame posėdyje apie tas veikų padarymo aplinkybes, kurios buvo nustatytos šiuo nuosprendžiu, davė teisingus parodymus, savo kaltę pripažino, atsakomybės nevengė ir taip pat akivaizdžiai gailėjosi dėl savo elgesio. Jo veiksmais jokia materiali žala nebuvo padaryta. Jokių kitokių jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nėra. Gyvenamojoje vietoje jis charakterizuojamas gerai, turi verslą, dirba, rūpinasi sunkiai sergančiu savo tėvu. Be administracinių nuobaudų, kitokių reikalų su teisėsauga iki šio įvykio taip pat neturėjo. Tai leidžia manyti, jog jam taip pat šis baudžiamasis procesas buvo pakankamai veiksminga priemonė, kad ateityje jis nebedarytų naujų nusikaltimų. Teisme apklausta J. I., kuri sutinka būti laiduotoja ir prašo jos atsakomybei perduoti brolį, parodė, kad nuo pat tyrimo pradžios ji žinojo apie kaltinimus broliui, jam ši byla yra labai skausminga, jis dėl savo elgesio labai pergyvena. Jos vertinimu, brolis dėl įvykio patyrė stresą, kuris tiesiogiai sąlygoja jo sveikatą, nes jam dažnai kyla kraujospūdis. J. I. vertinimu, ji artima su broliu, turi ir gali jam turėti teigiamą įtaką, šis įvykis broliui buvo didžiulė pamoka. Iš apie J. I. pateiktų duomenų matyti, kad ji taip pat neteista, turi vienintelę galiojančią administracinę nuobaudą už KET reikalavimų pažeidimą, dirba ir užima pakankamai reikšmingas pareigas valstybės tarnyboje, darbovietėje apibūdinama tik teigiamai. Šie duomenys rodo, kad ir J. I. gali būti laikoma teismo pasitikėjimo vertu asmeniu, ji kaip vyresnė sesuo neabejotinai turi ir turės teigiamą įtaką K. I. ateityje, todėl yra visos sąlygos laikyti ją tinkama laiduotoja.
Tokiu būdu, įvertinus aukščiau išdėstytą, skirti abiem kaltinamiesiems kriminalines bausmes šiuo atveju nėra būtina, yra visos sąlygos bei galimybė juos atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir taikant BK 40 str. perduoti juos laiduotojų atsakomybei be užstato, nustatant laidavimo terminą dvejiems metams, t. y. įstatyme numatytą vidurkį (BK 40 str. 4 d.). Kadangi A. I. korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką padarė eidamas vadovaujančias pareigas Ligoninėje – būdamas Ligoninės direktoriaus pavaduotoju, bei būdamas jos vykdomų viešųjų pirkimų komisijos pirmininku ir nariu, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, laikinai (laidavimo laikotarpiui) atimant teisę toliau eiti Ligoninėje vadovaujančias pareigas bei dirbti su viešaisiais pirkimais (BK 68² str.). K. I. skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, jos dydį nustatant artimą įstatyme numatytam vidurkiui (BK 71 str.). Taip pat, kaip baudžiamoji priemonė konfiskuojamas šios nusikalstamos veikos rezultatas – 2316,96 Eur, kuriuos A. I. įnešė į jo paties atidarytą sąskaitą Swedbank AB Nr. (duomenys neskelbtini) (BK 72 str. 1 – 3 d.), iki turto konfiskavimo įvykdymo taikant šiam turtui laikiną nuosavybės teisės apribojimą (BPK 151 str. 1 d.).
Iš kaltinamųjų išieškoma po 23,13 Eur liudytojų kelionės į teismą išlaidų, nes tai yra proceso išlaidos (BPK 103 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 303 str., teismas
nusprendė:
A. I., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 225 str. 1 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 str. ir perduoti jį pagal laidavimą be užstato J. I. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), atsakomybei, nustatant dviejų metų laidavimo terminą, šio termino pradžią skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
A. I. pagal BK 24 str. 5 d. ir 300 str. 1 d. išteisinti jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Vadovaujantis BK 68² str., A. I. dviem metams nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atimti teisę VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ dirbti darbą, susijusį su vadovavimu šiai įstaigai arba įstaigos padaliniui bei darbą, susijusį su šioje įstaigoje vykdomais viešaisiais pirkimais.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki įsiteisės šis nuosprendis palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus – ją panaikinti.
K. I., padariusį nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 str. 6 d. ir 225 str. 1 d. bei 300 str. 1 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 str. ir perduoti jį pagal laidavimą be užstato J. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), atsakomybei, nustatant dviejų metų laidavimo terminą, šio termino pradžią skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 71 str., skirti K. I. 60 MGL (2259,60 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant jį šią įmoką sumokėti per 6 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki įsiteisės šis nuosprendis palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus – ją panaikinti.
Vadovaujantis BK 72 str. 1 – 3 d., konfiskuoti A. I. sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) Swedbank AB esančius 2316, 96 Eur. Iki bus įvykdytas šis turto konfiskavimas, laikinai apriboti A. I. nuosavybės teisę į šias lėšas, uždraudžiant jam šias lėšas valdyti, jomis naudotis ir disponuoti.
Šią baudžiamąją bylą A. I. ir K. I. nutraukti.
Išieškoti iš A. I. ir K. I. po 23,13 Eur proceso išlaidų.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teismui.