- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-02-03
- Bylos Nr.
- e2-44-1118/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-01404-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Žemgulienė
- Atsakovas
- E. V.
- Advokatai
- Gintaras Gricius
dalyvaujant vaizdo konferenciniu būdu atsakovui E. V. ir jo atstovui advokatui Gintarui Griciui,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Besmegeniai“ ieškinį atsakovui E. V. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė UAB „Besmegeniai“ 2020 m. birželio 18 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovo E. V. priteisti 138,41 Eur skolos, 49,83 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje ieškovė nurodo, kad atsakovas su ieškove 2009 m. gruodžio 24 d., 2011 m. spalio 4 d., ir 2011 m. lapkričio 1 d. sudarė Interneto paslaugų teikimo sutartį Nr. 6088, o 2011 m. spalio 4 d. ir 2012 m. lapkričio 2 d. sudarė Kabelinės televizijos paslaugų teikimo sutartį Nr. 10336, pagal kurias atsakovui buvo teikiamos paslaugos, o atsakovas įsipareigojo už jas sumokėti. Pažymėjo, kad sutartys įsigaliojo nuo jų pasirašymo dienos ir jeigu nei viena iš šalių likus vienam mėnesiui iki sutarties galiojimo termino pabaigos nepateikia raštiško pasiūlymo kitai šaliai nutraukti sutartį, tai sutartis laikoma neterminuota, automatiškai pratęsiama kasmet vieneriems metams. Nurodo, kad atsakovas tinkamai nevykdė sutarčių, todėl ieškovė, remdamasi sutarčių nuostatomis, 2014 m. kovo 4 d. vienašališkai nutraukė sutartis be atskiro įspėjimo, tačiau pagal sutarties nuostatas atsakovė privalo atsiskaityti už faktiškai suteiktas paslaugas bei suteiktas nuolaidas už visą naudojimosi laikotarpį. Pažymėjo, kad atsakovas savo įsipareigojimo nėra įvykdęs ir liko skoloje 138,41 Eur. Be to, pagal sutarties nuostatas atsakovas visas įmokas turėjo pervesti per dešimt dienų nuo sąskaitos išrašymo dienos, todėl atsakovui laiku nesumokėjus skolos, ieškovė paskaičiavo 124,95 Eur delspinigių už visą pradelstą laikotarpį, tačiau ieškovė savo iniciatyva sumažino iš atsakovo ieškovės naudai prašomas priteisti netesybas ir delspinigių dydį apskaičiavo už 180 dienų, taikant šalių sutartimi nustatytą 0,2 procentų normą, t. y. 49,83 Eur.
Atsiliepimas
Atsakovo E. V. atstovas advokatas Gintaras Gricius teismui pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškovės ieškiniu visiškai nesutinka, nes atsakovas su šeima anksčiau gyveno (duomenys neskelbtini), ir būtent interneto ir kabelinės televizijos paslauga buvo teikiama šiuo adresu, tačiau 2014 m. rudenį atsakovas persikraustė su šeima gyventi kitu adresu, esančiu (duomenys neskelbtini), o persikraustęs iškarto informavo ieškovės atstovę, jog interneto ir kabelinės televizijos paslaugomis nebesinaudos. Nurodė, kad ieškovės teikiamomis paslaugomis atsakovas naudojosi iki 2014 m. lapkričio 30 d., o ieškovė netiksliai nurodo, kuriuo laikotarpiu tiksliai atsakovui buvo teikiama interneto ir kabelinės televizijos paslauga, be to, neaišku, už ką ir kokį laikotarpį ieškovė skaičiuoja susidariusį įsiskolinimą. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad paslaugų teikimo sutartis buvo nutraukta 2014 m. kovo 4 d., tačiau pateiktoje lentelėje „Abonento paslaugų peržiūra“ nurodoma, jog sutartis nutraukta 2015 m. spalio 3 d., ir toje pačioje lentelėje nurodoma, kad atsakovas naudotis teikiamomis paslaugomis įsipareigojo iki 2014 m. lapkričio 2 d. Pažymėjo, kad atsakovas visada sąžiningai mokėjo už gautas paslaugas, todėl nesijaučia skolingas ir tai įrodo prie atsiliepimo pateikiamas atsakovas sąskaitos išrašas, kuriame nurodyti visi mokėjimai ieškovei. Atkreipė dėmesį, kad Mažeikių rajono apylinkės teisme jau buvo nagrinėta civilinė byla Nr. e2-115-832/2016, kurioje ieškovė buvo atsakovui pareiškusi analogiškus reikalavimus dėl skolos už suteiktas paslaugas priteisimo, tačiau teismas 2016 m. sausio 7 d. nutartimi ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtu. Atsiliepimu prašė ieškinį atmesti ir iš ieškovės priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybei. Papildome atsiliepime nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovo visos paslaugų tiekimo sutartys buvo nutrauktos, todėl tarp atsakovo ir ieškovės nėra susiklosčiusių jokių teisinių santykių, be to, ieškinio reikalavimui prašo taikyti 3 metų senaties terminą.
Teismo posėdžio metu atsakovo E. V. atstovas advokatas Gintaras Gricius palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus dėl nesutikimo su ieškiniu. Papildomai paaiškino, kad ieškovės atstovas iš viso nepateikė jokių duomenų apie tai, kada ir kokiu laikotarpiu buvo susidaręs atsakovo įsiskolinimas. Ieškinyje nurodoma, kad sutartys buvo nutrauktos ieškovės iniciatyva, tačiau jau matyti, kad vėlesniu laikotarpiu po sutarčių nutraukimo buvo išrašinėjamos sąskaitos faktūros, nors atsakovas iki nutraukiant sutartis buvo visiškai atsiskaitęs su ieškove. Be to, ieškovė ne pirmą kartą kreipiasi dėl analogiškos skolos priteisimo į teismą ir anksčiau Mažeikių rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-115-832/2016, kurioje ieškovė buvo atsakovui pareiškusi reikalavimus dėl skolos už suteiktas paslaugas priteisimo, teismas 2016 m. sausio 7 d. nutartimi ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtu. Atstovas prašo taikyti sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą. Vien tai, kad jau ieškovė buvo anksčiau kreipusis į teismą dėl skolos priteisimo ir jau tada atsakovas nesutiko su ieškovės reikalavimais, o ieškovė nesiėmė veiksmų ir neįrodinėjo skolos buvimo fakto, rodo, kad ieškovė neturi jokių konkrečių duomenų ir įrodymų dėl skolos pagrįstumo. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovė su advokatu sudarė sutartį dėl ieškinių rengimo, kurio pagrindu buvo rengiamas didelis kiekis ieškinių teismui dėl skolų priteisimo, todėl mano, kad ieškovė atidavė ieškinius teismui dėl analogiškų reikalavimų priteisimo su manymu, kad kai kurie atsakovai sutiks su prašomomis priteisti skolomis, nesipriešins ir menamos skolos bus priteistos iš atsakovų ieškovei. Atsakovas visiškai nesutinka su prašoma priteisti skola ir delspinigiais ir mano, kad ieškovė vilkina procesą ir neturi jokių įrodymų dėl skolos pagrįstumo. Be to, ieškovė turėjo pakankamai laiko nuo atsiliepimo pateikimo, pateikti įrodymus, kad skola tikrai egzistuoja, kokiu laikotarpiu ir kokios paslaugos buvo teikiamos konkrečiu laikotarpiu, tačiau to nepadarė, todėl ieškovės reikalavimas privalo būti atmestas kaip nepagrįstas. Papildomai pažymėjo, kad ieškovė į sutarčių punktą buvo įtraukusi įdomią sąlygą, kad jei klientas pats neateina į bendrovę prašyti prašymo dėl sutarties nutraukimo, kad nutraukti sutartį, ieškovė toliau gali skaičiuoti skolą už tiekiamas paslaugas. Atsakovas buvo pateikęs 2016 m. sausio 8 d. raštą, dėl sutarties nutraukimo nuo 2014 m. kovo 4 d. ieškovei, kai buvo prasidėjęs pirmas procesas dėl skolos priteisimo, kad ieškovė nebemanipuliuotų šia situacija dėl skolos priteisimo. Ieškovė jau ankstesnio proceso metu būtų apgynusi skolos pagrįstumą, tačiau ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas.
Atsakovas E. V. teismo posėdžio metu palaikė savo atstovo teismo posėdžio metu išsakytą poziciją ir papildomai paaiškino, kad yra visiškai atsiskaitęs su ieškove už jos teiktas paslaugas iki sutarties nutraukimo, todėl nėra skolingas ieškovei. Prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Jau septyneri metai gyvena Tirkšliuose ir išsikraustant informavo ieškovę apie išsikraustymą, o ieškovė informavo, kad turi sumokėti atsakovas už sutartį iki termino pasibaigimo, mokėjo dalimis, kad galėtų nutraukti sutartį iki sutarties galiojimo. Atsakovui nebuvo pranešta ir niekas neinformavo dėl sutarties nutraukimo vienašališkai nuo 2014 m. kovo 4 d. 20,80 Eur sumą sumokėjo 2016 metais, nes buvo likęs įsiskolinimas už delspinigius, pagal anksčiau prašomą priteisti sumą civilinėje byloje Nr. e2-115-832/2016, už ką ta skola buvo susidariusi, nepamena ir pasakyti negali. Iš mokėjimo išrašo matyti, kad mokėta buvo už paslaugas (duomenys neskelbtini), adresu, 2013 m. spalio 31 d. – 2014 m. lapkričio 30 d. ieškovės paskaičiuotus atsakovui susidariusius delspinigius. Kai anksčiau buvo iškelta byla ir ieškinys paliktas nenagrinėtas teisėjo sekretorė ar padėjėja nurodė, kad atsakovas dar ieškovei yra skolingas 20,80 Eur sumą už delspinigius ir patarė šią sumą sumokėti. Jau gyvenant T. atsakovas toliau mokėjo už ankstesnio adreso butui buvusią sudarytą sutartį, nors ten negyveno ir paslaugos nebuvo teikiamos, bet kaip suprato skola buvo skaičiuojama už mėnesius iki sutarties galiojimo pabaigos.
Ieškovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, nors apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai. Ankstesnio posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinį jame išdėstytais motyvais, tačiau detaliau paaiškinti atsakovui susidariusios skolos aplinkybes ir už kokį laikotarpį buvo paskaičiuota skola negalėjo, prašė atidėti bylos nagrinėjimą dėl pasiruošimo bylai, tačiau, patenkinus ieškovės atstovo prašymą, 2021 m. sausio 21 d. teismo posėdyje ieškovės atstovas nedalyvavo ir prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė su atsakovu 2009 m. gruodžio 24 d. sudarė Interneto paslaugų teikimo sutartį Nr. 6088 su priedu Nr. 1, pagal kurią atsakovas gavo prisijungimo prie interneto tinklo paslaugas ir įsipareigojo naudotis teikiamomis paslaugomis ir mokėti abonentinį 40,00 LT mokestį pagal nustatytą kainoraštį. Vėliau pasibaigus sutarties galiojimui 2011 m. spalio 4 d. ir 2011 m. lapkričio 1 d. ieškovė su atsakovu sudarė naujas sutartis dėl Interneto paslaugų teikimo tuo pačiu numeriu 6088 su priedu Nr. 1, pagal vėliausią sudarytą sutartį ieškovė suteikė atsakovui prisijungimo prie interneto paslaugas, o atsakovas įsipareigojo naudotis suteiktomis paslaugomis vienerius metus ir mokėti paslaugos kainą pagal nustatytą kainoraštį (Sutarties Nr. 6088 1.1., 2.1., 2.3, 5.1., 5.2. punktai). Ieškovė įsipareigojo pateikti atsakovui mėnesines sąskaitas už suteiktas paslaugas iki sekančio mėnesio 10 dienos, o atsakovas apmokėti jas iki einamojo mėnesio paskutinės dienos (Sutarties Nr. 6088 2.4. punktas). Sutarties šalys 5.1. punktu susitarė, kad sutartis galioja 3 metus, jeigu nei viena šalis likus vienam mėnesiui iki minėtos sutarties galiojimo termino pabaigos nepateiks raštiško pasiūlymo kitai šaliai nutraukti sutartį, tai minėta sutartis bus laikoma neterminuota ir automatiškai pratęsiama kasmet vieneriems metams ir galios tol, kol jos nenutrauks bet kuri iš šalių, pranešusi apie tai raštu kitai šaliai ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki sutarties nutraukimo (Sutarties Nr. 6088 5.1. punktas). Iš priedo Nr. 1 prie Sutarties Nr. 6088 matyti, kad šalys susitarė, jog atsakovas mokės 20 LT abonentinį mokestį. Interneto tinklo paslaugos atsakovui pradėtos teikti nuo 2009 m. gruodžio 24 d.
2011 m. spalio 4 d. ir 2012 m. lapkričio 2 d. atsakovas ir ieškovė sudarė Kabelinės televizijos paslaugų teikimo sutartį Nr. 10336 ir prie sutarties priedą Nr. 1, kurių pagrindu ieškovė įsipareigojo teikti atsakovui prisijungimo prie kabelinės televizijos tinklo paslaugas, o atsakovas įsipareigojo mokėti mėnesinį (abonentinį) mokestį (Sutarties Nr. 10336 2.1., 3.3. punktai). Iš byloje pateikto 2012 m. lapkričio 2 d. Priedo Nr. 1 prie sutarties Nr. 10336 matyti šalys sutarė dėl paslaugų kainos – 24,00 LT ir kad mažiausias paslaugos naudojimosi terminas 24 mėnesiai. Ieškovės pateiktoje detalizuotoje skolos ir delspinigių priskaičiavimo pažymoje nurodoma, kad atsakovo skola susidarė už laikotarpį nuo 2013 m. spalio 31 d. iki 2015 m. spalio 31 d., nors pati ieškovė ieškinyje nurodo, kad atsakovo sudarytos sutartys buvo vienašališkai nutrauktos 2014 m. kovo 4 d.
Dėl ieškovės reikalavimo
CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).
Pagal CK 6.716 straipsnio 1 dalį paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. Taigi esminis atlygintinų paslaugų sutarties požymis yra nematerialaus pobūdžio paslaugų, už kurias sumokamas atlygis, teikimas. Paslaugų sutarties vykdymas grindžiamas CK 6.718 straipsnyje įtvirtintu kliento interesų prioriteto principu, kuris paslaugos vykdytoją įpareigoja veikti sąžiningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2012).
Kaip minėta, nagrinėjamu atveju ieškovė pateiktame ieškinyje nurodo, kad šalys 2009 m. gruodžio 24 d., 2011 m. spalio 4 d., ir 2011 m. lapkričio 1 d. sudarė Interneto paslaugų teikimo sutartis Nr. 6088, ir prie Sutarčių priedą Nr. 1, o 2011 m. spalio 4 d. ir 2012 m. lapkričio 2 d. sudarė Kabelinės televizijos paslaugų teikimo sutartį Nr. 10336 ir prie Sutarčių priedą Nr. 1, pagal kurias atsakovui buvo teikiamos paslaugos, o atsakovas įsipareigojo už jas sumokėti. Pažymėjo, kad sutartys įsigaliojo nuo jų pasirašymo dienos ir jeigu nei viena iš šalių likus vienam mėnesiui iki sutarties galiojimo termino pabaigos nepateikia raštiško pasiūlymo kitai šaliai nutraukti sutartį, tai sutartis laikoma neterminuota, automatiškai pratęsiama kasmet vieneriems metams. Nurodo, kad atsakovas tinkamai nevykdė sutarčių, todėl ieškovė, remdamasi sutarčių nuostatomis 2014 m. kovo 4 d. vienašališkai nutraukė sutartis be atskiro įspėjimo, tačiau pagal sutarties nuostatas atsakovas privalo atsiskaityti už faktiškai suteiktas paslaugas bei suteiktas nuolaidas už visą naudojimosi laikotarpį. Pažymėjo, kad atsakovas savo įsipareigojimo nėra įvykdęs ir liko skoloje 138,41 Eur už suteiktas paslaugas.
Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Kasacinis teismas yra taip pat yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012; kt.).
Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad kai paslaugos tiekėjas yra verslininkas, įrodinėjimo našta negali būti perkeliama silpnesniajai šio santykio šaliai – vartotojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2006).
Šiuo konkrečiu atveju ieškovė skolos susidarymo faktą grindžia sudarytomis sutartimis su atsakovu, tačiau teismui susipažinus su byloje esančiais dokumentais nustatyta, kad visos sutartys buvo nutrauktos ieškovės iniciatyva 2014 m. kovo 4 d., kaip ir nurodė pati ieškovė ieškinyje. Atsakovas atsiliepime ir teismo posėdyje nurodė, kad ieškovės paslaugos pagal sudarytas sutartis buvo teikiamos adresu – (duomenys neskelbtini), tačiau 2014 m. rudenį atsakovas persikraustė su šeima gyventi kitu adresu, esančiu (duomenys neskelbtini), o persikraustęs iškarto informavo ieškovės atstovę, jog interneto ir kabelinės televizijos paslaugomis nebesinaudos. Nors byloje yra pateiktas atsakovo prašymas dėl paslaugų nutraukimo nuo 2014 m. lapkričio 30 d., rašytas 2016 m. sausio 8 d., tačiau atsakovui neginčijant aplinkybės dėl ieškovės nurodytos sutarties nutraukimo laiko, teismas laiko, kad sutartis buvo nutraukta ieškinyje nurodytą datą – 2014 m. kovo 4 d.
Iš teismui pateikto atsakovo banko sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovas nuo 2014 m. kovo 4 d. kas mėnesį iki 2014 m. spalio 15 d. mokėjo ieškovei dar po 30,00 Eur mokestį, pervesdamas į ieškovės depozitinę sąskaitą, tačiau kaip nurodė atsakovas ir jo atstovas teismo posėdyje mokėjimai buvo atliekami už teikiamas paslaugas iki Sutarties galiojimo termino pabaigos ir šiais atsakovo argumentais teismas neturi pagrindo netikėti. Iš skolos skaičiuotės matyti, kad ieškovė paskaičiavusi skolos susidarymą už dvejus metus, laikotarpyje nuo 2013 m. spalio 31 d. iki 2015 m. spalio 31 d., tačiau skolos skaičiuotėje nėra įtraukti atsakovo mokėjimai už laikotarpį nuo 2014 m. kovo 4 d. iki 2014 m. spalio 15 d., todėl teismui kyla pagrįstų abejonių dėl tokios skolos skaičiuotės teisingumo ir mano, kad skolos ir delspinigių paskaičiavimo pažyma yra klaidinga, o ir pati ieškovė nepateikė jokių paaiškinimų, kokia yra iš tikrųjų atsakovo skola, nepaaiškino skolos susidarymo fakto, ei už kokį laikotarpį yra paskaičiuota skola. Be to, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovui buvo teikiamos paslaugos Sutarčių paslaugų tiekimo adresui, po Sutarties nutraukimo, todėl teismas laiko ieškinį ir jo reikalavimus neįrodytais, o skolos skaičiavimą dėl nemokėtų įmokų po 2014 m. kovo 4 d. nepagrįstu. Jokių papildomų duomenų apie mokėjimų sumų apskaičiavimą ieškovė į bylą nepateikė, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovas pagal ieškinyje nurodytas sudarytas sutartis yra atsiskaitęs visiškai.
Be to, teismas vertina ir tą aplinkybę, kad ieškovė jau anksčiau buvo kreipusis į teismą dėl ts pačios skolos priteisimo iš atsakovo E. V., tačiau Mažeikių rajono apylinkės teismas 2016 m. sausio 7 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. e2-115-832/2016, ieškovės ieškinį paliko nenagrinėtą, nes į 2016 m. sausio 7 d. 15.00 val. paskirtą teismo posėdį neatvyko ieškovės, tuo metu vadinamos (UAB „KLI LT“) atstovas, nors apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai per Lietuvos teismų elektroninį paslaugų portalą (EPP), todėl akivaizdu, kad ir šios bylos nagrinėjimo metu ieškovė neteikė skolos pagrįstumą įrodančių duomenų ir ieškinio turimais duomenimis nepagrindė skolos susidarymo. Be to, atsakovas sekančią dieną, t. y. 2016 m. sausio 8 d., po Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 7 d. nutarties parašė ieškovei atsisakymą dėl teikiamų paslaugų buto, esančio (duomenys neskelbtini), tiekimo ir kaip atsakoMAžeik nurodė teismo posėdyje tokį atsisakymą parašė po ankstesnės bylos nagrinėjimo su siekiu, kad ieškovė pagaliau nutrauktų skolos skaičiavimą atsakovui, nes ieškovė skolą gali skaičiuoti iki begalybės, net ir nutraukus sutartį ir nebetiekiant paslaugų. Taip pat svarbu paminėti, kad iš atsakovo banko sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovas po Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 7 d. nutarties priėmimo, tą pačią dieną ieškovei sumokėjo 20,80 Eur įmoką ir paskirtyje nurodė, kad mokama už delspinigius, laikotarpyje nuo 2013 m. spalio 31 d. iki 2014 m. lapkričio 30 d. Tačiau ieškovės pateiktoje skolos skaičiuotėje taip pat nėra nurodyto šios įmokos minusavimo, todėl tai dar kartą teismui kelia abejonių dėl skolos detalizacijos teisingumo ir skolos skaičiavimo iš atsakovo pagrįstumo.
Atsižvelgus į aptartas aplinkybes ir ieškovės bei atsakovo teiktus įrodymus dėl savo pozicijų argumentavimo, konstatuotina, kad ieškovė neįrodė ieškinio reikalavimų dėl 138,41 Eur skolos, 49,83 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo.
Dėl ieškinio senaties termino.
Atsakovo atstovas tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdžio metu prašė taikyti CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatytą sutrumpiną 3 metų ieškinio senaties terminą.
Pažymėtina, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį ( CK 1.124 straipsnis). Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu. Tai reiškia, kad prašyti taikyti ieškinio senatį turi teisę ginčo materialinio teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialinis teisinis reikalavimas. Jeigu toks prašymas nepareiškiamas, bylą nagrinėjantis teismas neturi teisinio pagrindo taikyti ieškinio senaties terminą savo iniciatyva.
CK 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo, todėl atsakovo atstovas klaidingai prašo taikyti sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą, kadangi CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nurodytas senaties terminas taikytinas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produkcijos. Kadangi atsakovas vis tik prašė taikyti senaties terminą ieškovės reikalavimams, teismas, vadovaudamasis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, pasisako dėl ieškinio senaties termino taikymo pagrįstumo. Pažymėtina, kad šioje įstatymo normoje kaip atskira reikalavimų rūšis išskirtos palūkanos ir kitokios periodinės išmokos. Palūkanoms (CK 6.37, 6.210 ir kt. straipsniai) būdinga tai, kad prievolė jas mokėti atsiranda įstatyme ar sutartyje nustatytais vienodais besikartojančiais laikotarpiais, kiekvienam tokiam laikotarpiui pasibaigus, paaiškėja skolininko prievolės dydis, atsiranda pareiga prievolę vykdyti ir atitinkama kreditoriaus reikalavimo teisė. Iš CK 1.125 straipsnio 9 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo logikos išplaukia, kad tai pačiai reikalavimų rūšiai priskirtini reikalavimai dėl prievolių, kurioms būdingi analogiški periodiškumo požymiai kaip palūkanoms. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad bendrieji kokybiniai požymiai, sujungiantys reikalavimus į tą pačią rūšį ir kartu išskiriantys iš civilinių teisinių reikalavimų visumos, šiuo atveju yra ne materialinių santykių prigimtis ar skolininko prievolei apibūdinti vartojamas terminas (išmoka, įmoka, mokestis), o tai, kad reikalavimas (kaip ir palūkanų išieškojimo atveju) pagal savo prigimtį nukreiptas į periodiškai pasikartojantį prievolės vykdymą. Nustatydamas sutrumpintą ieškinio senaties terminą periodinio pobūdžio išmokoms (įmokoms, mokesčiams), įstatymų leidėjas siekė užkirsti kelią susikaupti skoloms, kurias skolininkas turi dengti iš einamųjų pajamų, išvengti beviltiškų skolų atsiradimo ir neigiamo skolų susikaupimo poveikio tiek skolininko, tiek kreditoriaus interesams. Periodinės išmokos (įmokos, mokesčiai) dėl savo dydžio paprastai gali būti mokamos iš skolininko einamųjų pajamų ir daro mažesnę įtaką jo finansinei padėčiai ir ūkinei veiklai negu vienkartinės didelės sumos, atitinkamai kreditoriui tenka mažesnė rizika, kad skolininkas neįvykdys prievolės dėl nemokumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2011).
Nagrinėjamu atveju aktualus klausimas, ar sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje, turi būti taikomas ieškovės ir atsakovės sudarytų sutarčių pagrindu nustatytiems mokėjimams. Periodinė išmoka turi būti suprantama kaip tam tikros konkrečios piniginės sumos mokėjimas konkrečiais terminais (periodais). Šiuo konkrečiu atveju, išanalizavus ieškovės ir atsakovo sudarytas sutartis ir jų priedus matyti, kad šalys sutartyse susitarė, jog mėnesinis (abonentinis) mokestis pradedamas skaičiuoti nuo kliento prijungimo prie tinklo pasirašius abejoms šalims darbų atlikimo ir įrangos priėmimo-perdavimo aktą, kuris yra neatsiejama sutarčių dalis. Mėnesinės sąskaitos už paslaugas klientui pateikiamas paštu arba el. paštu kiekvieną mėnesį iki sekančio mėnesio 10 dienos. Mokestį klientas moka už einamąjį mėnesį iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Taigi iš sutarčių teksto ir jų priedų matyti, kad šalys mokamą mokestį už paslaugas įvardino abonentiniu mokesčiu, kuris periodiškai pasikartoja kiekvieną mėnesį šalių nustatytais pasikartojančiais intervalais ir kas mėnesį mokamas vienoda suma. Aptarto teisinio reglamentavimo analizės pagrindu teismas konstatuoja, kad šiuo atveju, šalims susitarus dėl periodiškai mokamo kiekvieną mėnesį nekintančio mokesčio už suteiktas paslaugas turi būti taikomas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje. Pažymėtina, jog tokios pat pozicijos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai, nurodydami, kad abonentiniam mokesčiui, kuris periodiškai pasikartoja ir turi būti mokamas kiekvieną mėnesį, turi būti taikomas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas (Panevėžio apygardos teismo 2015 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-62-198/2015, Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-935-524/2015, Kauno apygardos teismo 2020 m. vasario 4 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-286-657/2020).
Šiuo atveju ieškovė sutartis su atsakovu vienašališkai nutraukė 2014 m. kovo 4 d., tuo tarpu ieškinį teismui ieškovė pateikė tik 2020 m. birželio 18 d., t. y. praleidusi penkerių metų ieškinio pareiškimo teismui terminą. Atsakovas pareiškė reikalavimą taikyti ieškinio senaties terminą, todėl ieškinio senatis taikytina ir ieškinys šiuo pagrindu atmestinas.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės ieškinys atmestinas, todėl atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės. Atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu Nr. (8.4)TP-20-T-2120-8909 suteikta antrinė teisinė pagalba. 2020 m. lapkričio 12 d. pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (12.35) PT-5421, nurodyta, kad atsakovui buvo suteikta advokato antrinė teisinė pagalba – 234,00 Eur sumai, todėl iš ieškovės valstybės naudai priteistina ši antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 262-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Iš ieškovės UAB „Besmegeniai“, juridinio asmens kodas 267258020, priteisti 234,00 Eur (dviejų šimtų trisdešimt keturių eurų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų Valstybės naudai.
Ieškovei išaiškintina, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą (188659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.