Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Erika Misiūnienė Civilinė byla Nr. 2A-935-524/2015

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

2015 m. birželio 18 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, teisėjų Irmos Čuchraj, Virginijos Nijolės Griškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-03-12 sprendimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ieškinį atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinei dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pažymėtina, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Ieškinio senaties termino tikslas yra užtikrinti teisinių santykių stabilumą, sudaryti asmeniui realią galimybę apginti savo pažeistą teisę, užkirsti kelią begaliniam bylinėjimuisi, skatinti asmenį kuo greičiau ginti savo pažeistą teisę, palengvinti įrodinėjimo procesą. Šis terminas yra nustatytas abiejų šalių interesais. Ieškovo reikalavimas kyla iš 2008-01-21 išrašytos PVM sąskaitos faktūros apmokėjimo vykdant 2002-07-22 apsaugos paslaugos teikimo sutartį (b. l. 8–9). CK 1. 125 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo. Taigi šioje įstatymo normoje kaip atskira reikalavimų rūšis išskirtos palūkanos ir kitokios periodinės išmokos. Palūkanoms (CK 6.37, 6.210 ir kt. straipsniai) būdinga tai, kad prievolė jas mokėti atsiranda įstatyme ar sutartyje nustatytais vienodais besikartojančiais laikotarpiais, kiekvienam tokiam laikotarpiui pasibaigus, paaiškėja skolininko prievolės dydis, atsiranda pareiga prievolę vykdyti ir atitinkama kreditoriaus reikalavimo teisė. Iš CK 1.125 straipsnio 9 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo logikos išplaukia, kad tai pačiai reikalavimų rūšiai priskirtini reikalavimai dėl prievolių, kurioms būdingi analogiški periodiškumo požymiai kaip palūkanoms. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad bendrieji kokybiniai požymiai, sujungiantys reikalavimus į tą pačią rūšį ir kartu išskiriantys iš civilinių teisinių reikalavimų visumos, šiuo atveju yra ne materialinių santykių prigimtis ar skolininko prievolei apibūdinti vartojamas terminas (išmoka, įmoka, mokestis), o tai, kad reikalavimas (kaip ir palūkanų išieškojimo atveju) pagal savo prigimtį nukreiptas į periodiškai pasikartojantį prievolės vykdymą. Nustatydamas sutrumpintą ieškinio senaties terminą periodinio pobūdžio išmokoms (įmokoms, mokesčiams), įstatymų leidėjas siekė užkirsti kelią susikaupti skoloms, kurias skolininkas turi dengti iš einamųjų pajamų, išvengti beviltiškų skolų atsiradimo ir neigiamo skolų susikaupimo poveikio tiek skolininko, tiek kreditoriaus interesams. Periodinės išmokos (įmokos, mokesčiai) dėl savo dydžio paprastai gali būti mokamos iš skolininko einamųjų pajamų ir daro mažesnę įtaką jo finansinei padėčiai ir ūkinei veiklai negu vienkartinės didelės sumos, atitinkamai kreditoriui tenka mažesnė rizika, kad skolininkas neįvykdys prievolės dėl nemokumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, civilinė byla Nr. 3K-3-4/2011).

Nagrinėjamu atveju aktualus klausimas, ar sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje, turi būti taikomas periodiškai mokamam 2002-07-22 apsaugos paslaugų teikimo sutarties 1.2 p. nustatytam mokesčiui. Lietuvos kasacinis teismas paminėtoje nutartyje yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai nuomos mokestis turi būti mokamas periodiškai, t. y. už tam tikrą pasikartojantį laikotarpį, jis atitinka periodinių išmokų, įtvirtintų CK 1.125 straipsnio 9 dalyje, požymius: paslaugos gavėjo pareiga mokėti mokestį už suteiktą paslaugą ir atitinkama šios sutarties vykdytojo reikalavimo teisė atsiranda periodiškai tam tikrais šalių sutartyje nustatytais pasikartojančiais intervalais, t. y. kiekvieną mėnesį. Paminėtos sutarties 3.4 p. įpareigojo vykdytoją iki kiekvieno mėnesio 25 d. išsiųsti atsakovei PVM sąskaitą faktūrą už suteiktas paslaugas, o pagal 4.3 p. užsakovė privalėjo per 10 dienų nuo sąskaitos faktūros gavimo dienos nurodytą sutarties 1.2 p. sumą sumokėti. Aptarto teisinio reglamentavimo analizės pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad reikalavimams dėl periodiškai mokamo kiekvieną mėnesį nekintančio mokesčio už suteiktą paslaugą turi būti taikomas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 1.125 straipsnio 9 dalyje. Šioje byloje įrodyta, kad ieškovas paminėtą terminą praleido, nes ginčo sąskaitą išrašė 2008-01-21 už 2008 m sausio mėnesį suteiktą paslaugą, iki 2008-01-25 pagal sutartį šią sąskaitą turėjo gauti atsakovė ir per 10 dienų sumokėti, todėl 2008 m. vasario mėnesio pradžioje, apie 5 dieną, ieškovas, negavęs tokio apmokėjimo, turėjo žinoti apie savo teisės pažeidimą. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo reorganizacija prasidėjo 2012 m. gegužę, o atsakovės – 2010 m. gruodžio mėnesį. Šios bylos šalys 2008-12-02 akte tikrino savo 2008-12-01 apskaitos duomenis (b. l. 19), todėl ieškovas realiai galėjo sužinoti, pasitikrinti ginčo PVM sąskaitos faktūros apmokėjimą. CK nuostatos (1.127 str. 1 d.) numato, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos; teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Teisės į ieškinį atsiradimo momentas nustatomas taikant tiek subjektyvųjį kriterijų – subjektinės teisės turėtojo suvokimą, kad jo teisė pažeista, tiek objektyvųjį kriterijų – turėjimą sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Sprendžiant, kada asmuo turėjo sužinoti apie pažeistą teisę, reikia išsiaiškinti, kada rūpestingas ir apdairus žmogus, esant tokioms aplinkybėms, turėjo ir galėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista. Akivaizdu, kad ieškovas, kaip ir 2002-07-12 sutarties šalies teisių ir pareigų perėmėjas yra biudžetinė įstaiga, jai keliami aukštesni finansinio atskaitingumo reikalavimai, todėl 2008 metų pabaigoje ji privalėjo nustatyti visus skolininkus. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo faktinę aplinkybę, kad ginčo skola pagal 2002-07-22 sutartį Nr. 78 nuosekliai buvo perkeliama iš balanso į balansą visų reorganizacijų metu, todėl įrodyta, kad apie skolą ieškovui kiekvienais metais ruošiant balansą buvo žinoma. Ieškovas neprašė atnaujinti praleisto ieškinio senaties termino pagal CK 1.131 str. 2 d., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį atmetė ir apeliacinio skundo motyvais naikinti skundžiamo teismo sprendimo nėra teisinio pagrindo, nes ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti, kai atsakovė prašo taikyti ieškinio senaties terminą (CPK 326 str. 1d. 1p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-03-12 sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.