Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Danutė Žvinklytė, dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Joanai Runelienei, ieškovo Vilniaus apskrities vyriausojo policijos komisariato atstovei Mildai Sokolovskienei, atsakovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pakrančių apsaugos rinktinės atstovei Ingridai Kasparavičienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Vilniaus apskrities vyriausojo policijos komisariato ieškinį atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pakrančių apsaugos rinktinei, dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo priteisti 51,62 Eur (177,00 Lt) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad reikalavimas dėl 51,62 Eur (177,00 Lt) skolos kildinamas iš Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių rinktinės 2002 m. liepos 22 d. sutarties Nr. 78, kuri buvo nutraukta 2008 m. sausio 31d. Sutarties nutraukimo dieną Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių rinktinės skolos likutis buvo 51,62 Eur (177,00 Lt) už paslaugas suteiktas 2008 m. sausio mėn. (PVM sąskaita faktūra išrašyta 2008 m. sausio 21 d.). Skolos likutis iki šiol nėra apmokėtas.

Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su ieškinio reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad atsakovė 2014 m. birželio 19 d. raštu, Nr. 21/23-15-1837, informavo ieškovą apie tai, kad nutraukus 2008 m. sausio 31 d. sutartį Nr. 78, tarp Panevėžio m. VPK Apsaugos skyriaus ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių rinktinės, 2008 m. vasario l d. buvo pasirašyta nauja sutartis, Nr. 120-ST2-214, tarp Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių rinktinės ir Viešosios policijos apsaugos tarnybos (buvusios Panevėžio m. VPK Apsaugos skyriaus). 2008 m. vasario l d. sutartis, Nr. 120-ST2-214, buvo vykdoma ankstesnės sutarties (2002 m. liepos 22 d. Nr. 78) ir papildomų objektų apsauga. 2008 m. gruodžio mėn. atliekant debitorių - kreditorių inventorizaciją buvo atliktas skolų suderinimas su Viešosios policijos apsaugos tarnyba, kurio metu buvo patvirtintas įsiskolinimas tik už 2008 m. lapkričio mėn. išrašytas sąskaita faktūras. Reorganizacijos metu, 2010 m. gruodžio 31d., Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos perėmus visus Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių rinktinės kreditorinius įsipareigojimus ir galiojančių sutarčių vykdymą šis įsiskolinimas neišaiškėjo, reikalavimų pareikšta nebuvo, todėl atsakovė neturi pagrindo skolos įtraukti į įstaigos buhalterinę apskaitą. Be to, reikalavimas dėl skolos sumokėjimo kildinamas iš Panevėžio miesto vyriausiojo policijos komisariato ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių rinktinės 2002 m. liepos 22 d. Apsaugos paslaugų sutarties Nr. 78. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių rinktinė neapmokėjo už 2008 m. sausio mėn. suteiktas paslaugas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.124 straipsnyje nustatyta, kad ieškinio senatis - tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Teisės doktrinoje ir praktikoje pripažįstama, kad ieškinio senaties institutu įstatymų leidėjas visų pirma siekia užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą. Civilinių santykių dalyviams garantuojama, kad suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotasis asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę arba įstatymo saugomą interesą, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog jis arba atsisako savo teisės arba nemano, kad ši yra pažeista. Bendrasis ieškinio senaties terminas, taikomas visais atvejais, kai įstatyme nenustatyta kitaip, yra dešimt metų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio l dalis). Atskirų rūšių reikalavimams įstatyme nustatyti sutrumpinti ieškinio senaties terminai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 2 dalis). Iš sutrumpintų ieškinio senaties terminų taikymo atvejų įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 9 dalyje, kurioje nustatyta, kad sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo. Taigi šioje įstatymo normoje, kaip atskira reikalavimų rūšis, išskirtos palūkanos ir kitokios periodinės išmokos. Iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 9 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo logikos išplaukia, kad tai pačiai reikalavimų rūšiai priskirtini reikalavimai dėl prievolių, kurioms būdingi analogiški periodiškumo požymiai kaip palūkanoms. Nagrinėjamu atveju Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos mano, kad reikalavimams dėl periodiškai mokėto apsaugos paslaugos mokesčio, pagal 2002 m. liepos 22 d. sutartį Nr. 78, turi būti taikomas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas, nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 9 dalyje. 2002 m. liepos 22 d. sutarties Nr. 78, 4.3 punkte nustatyta, kad užsakovas privalo „Apmokėti Apsaugai mėnesinį mokestį, nurodytą sutarties l.2 punkte per 10 dienų nuo sąskaitos - faktūros gavimo". Ieškovas dėl skolos priteisimo privalėjo kreiptis iki 2013 m. sausio 31 d.

Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 9 dalyje nustatyto sutrumpinto ieškinio senaties termino aiškinimo ir taikymo

Atsakovė prašė taikyti ieškinio senatį, nes mano, kad ieškovui mokėjo ne už suteiktas paslaugas, bet periodines įmokas.

Iš 2002 m. liepos 22 sutarties Nr. 78 matyti, kad ieškovas (perėmęs Panevėžio m. VPK Apsaugos skyriaus teises ir pareigas, b.l.17) sudarė su atsakove (perėmusi Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių rinktinės teises ir pareigas, b.l. 18) sutartį Nr. 78, pagal kurios sąlygas atsakovė įspareigojo perduodti ieškovui stebėti Šiaulių rinktinės radijo ryšių retransliatorių patalpas, kuriose apsauginė įsilaužimo ir gaisro signalizacija pastoviai prijungta prie ieškovo centralizuotos stebėjimo sistemos, o atsakovė įsipareigojo už minėtas paslaugas sumokti ieškovui sutartyje nustatytą mokestį (b.l. 9, 10). Minėtoje sutartyje šalys aptarė ir sankcijas (delspinigiai, vienašališkas sutarties nutraukimas, nuostolių atlyginimas) už sutarties įsipareigojimų nevykdymą (2002 m. liepos 22 sutarties Nr. 78 5.1, 5.2, 5.3 punktai).

Išanalizavus minėtą sutartį, teismas daro išvadą, kad tarp šalių buvo sudaryta atlygintinų paslaugų teikimo sutartis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.63 straipsnio 1 ir 6 dalys, 6.716 straipsnis).

Bendrieji kokybiniai požymiai, sujungiantys reikalavimus į tą pačią rūšį ir kartu išskiriantys iš civilinių teisinių reikalavimų visumos, šiuo atveju yra ne materialinių santykių prigimtis ar skolininko prievolei apibūdinti vartojamas terminas (išmoka, įmoka, mokestis), o tai, kad reikalavimas (kaip ir palūkanų išieškojimo atveju) pagal savo prigimtį nukreiptas į periodiškai pasikartojantį prievolės vykdymą. Nustatydamas sutrumpintą ieškinio senaties terminą periodinio pobūdžio išmokoms (įmokoms, mokesčiams), įstatymų leidėjas siekė užkirsti kelią susikaupti skoloms, kurias skolininkas turi dengti iš einamųjų pajamų, išvengti beviltiškų skolų atsiradimo ir neigiamo skolų susikaupimo poveikio tiek skolininko, tiek kreditoriaus interesams. Periodinės išmokos (įmokos, mokesčiai) dėl savo dydžio paprastai gali būti mokamos iš skolininko einamųjų pajamų ir daro mažesnę įtaką jo finansinei padėčiai ir ūkinei veiklai negu vienkartinės didelės sumos, atitinkamai kreditoriui tenka mažesnė rizika, kad skolininkas neįvykdys prievolės dėl nemokumo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.716 straipsnio 1 dalį ir 6.720 straipsnį paslaugų kaina nustatoma šalių susitarimu. 2002 m. liepos 22 sutartyje Nr. 78 šalys sutarė dėl 50,00 Lt kainos už vieno objekto stebėjimą, šalys taip pat sutarė, kad, kad ieškovas iki kiekvieno mėnesio 25 dienos pateiks atsakovei PVM sąskaitas-faktūras, o atsakovė per 10 dienų šias sąskaitas apmokės. Kitaip tariant, ieškovas turi teisę pateikti sąskaitą bet kurią mėnesio dieną iki kiekvieno mėnesio 25 dienos, o atsakovė turi pareigą bet kurią mėnesio dieną, tačiau per 10 dienų, šias sąskaitas apmokėti.

Sprendžiant, ar yra tam tikras pasikartojantis laikotarpis, atitinkantis periodinių išmokų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 9 dalyje požymius: atsakovės pareiga mokėti paslaugos kainą ir atitinkamai ieškovo reikalavimo teisė atsiranda periodiškai tam tikrais šalių sutartyje nustatytais pasikartojančiais intervalais. Aptarto teisinio reglamentavimo analizės pagrindu teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju reikalavimui dėl mokamos paslaugos kainos neturi būti taikomas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas, nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 9 dalyje.

Dėl skolos priteisimo

Minėta, kad 2002 m. liepos 22 šalys sudarė sutartį Nr. 78, pagal kurios sąlygas atsakovė įspareigojo perduodti ieškovui stebėti Šiaulių rinktinės radijo ryšių retransliatorių patalpas, kuriose apsauginė įsilaužimo ir gaisro signalizacija pastoviai prijungta prie ieškovo centralizuotos stebėjimo sistemos, o atsakovė įsipareigojo už minėtas paslaugas sumokti ieškovui sutartyje nustatyta mokestį. Sutarties sudarymo, vykdymo ir kitų aplinkybių šalys neginčija.

Ieškovas nurodo, kad pateikė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą, serija VPAT Nr. 6-0000586, išrašytą 2008 m. sausio 21 d. (b.l. 8). Atsakovė neigia gavus minėtą sąskaitą –faktūrą ir savo argumentams pagrįsti nurodo ieškovo pateiktą šalių pasirašytą 2008 m. gruodžio 2 d. aktą Dėl skolų suderinimo (b.l.19), kuriame nėra įrašyta PVM sąskaita faktūra, serija VPAT Nr. 6-0000586, išrašyta 2008 m. sausio 21 d., nors kitos atsakovės neapmokėtos sąskaitos yra įrašytos. Ieškovo atstovė paaiškino, kad vykstant reorganizacijoms, “buvo perimta masė sutarčių, vienos sąskaitos neįrašė, pražiūrėjo”.

Sprendžiant reikalavimą, ar atsakovė skolinga ieškovui, teismas remiasi 2008 m. gruodžio 2 d. aktu Dėl skolų suderinimo, kuris yra oficialus rašytinis įrodymas, turintis prima facie galią (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 197 straipsnio 2 dalis). Minėtame akte nėra fiksuotos neapmokėtos PVM sąskaitos - faktūros, serija VPAT Nr. 6-0000586, išrašytos 2008 m. sausio 21 d., todėl teismas negali konstatuoti priešingai, jog atsakovė neapmokėjo PVM sąskaitos - faktūros, serija VPAT Nr. 6-0000586, išrašytos 2008 m. sausio 21 d.

Esant nurodytoms aplinkybėms, išklausius šalių paaiškinimus, įvertinus byloje surinktus įrodymus, bei vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, konstatuotina, kad ieškovo ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

atmesti ieškovo Vilniaus apskrities vyriausojo policijos komisariato ieškinį atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pakrančių apsaugos rinktinei, dėl skolos priteisimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.