- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-04
- Bylos Nr.
- 1A-108-282/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-05-1-00122-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laisvydas Zederštremas, Nerijus Masiulis, Virginija Žindulienė
- Nuteistasis
- S. D., A. B., E. B., D. D.
- Nukentėjusysis
- V. M.
- Advokatai
- Jurgita Šlapaitienė
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Žindulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nerijaus Masiulio, Laisvydo Zederštremo,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. B. ir S. D. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo
A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 9 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, A. B. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams;
S. D. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, S. D. paskirta sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą sumažintą laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019-10-28 nuosprendžiu paskirta galutine 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020-09-17 nuosprendžiu paskirta nebendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnių bausmių dalis, S. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 6 punktu, 8 punktu, iš dalies atidėtas S. D. paskirtos 3 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas, nustatyti 6 mėnesiai po nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalis, jos pradžią skaičiuojant nuo S. D. faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos, ir nustatyta 2 metų likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas, įpareigojant S. D. šį laikotarpį dirbti arba būti registruotai Užimtumo tarnyboje; dalyvauti elgesio pataisos programoje ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019-10-28 ir 2020-09-17 nuosprendžius atliktas ir įskaitytas laikas.
Nukentėjusiojo V. M. pareikštas civilinis ieškinys dėl 14 720 Eur turtinės žalos atlyginimo patenkintas visiškai ir priteista V. M. solidariai iš A. B., E. B., S. D., D. D., S. F., P. F., M. G., A. R., M. S. 14 720 Eur turtinei žalai atlyginti.
Taip pat šiuo nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti E. B., D. D., S. F., P. F., M. G., A. R., M. S., tačiau nuosprendis jų atžvilgiu neskundžiamas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. A. B. ir S. D. nuteisti už tai, kad jie, veikdami bendrininkų grupėje su E. B., D. D., S. F., P. F., M. G., A. R., M. S. – A. B., būdamas padėjėjas, E. B., būdamas bendravykdytojas ir atlikdami laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, (duomenys neskelbtini), S. D., D. D., S. F., M. S., būdami padėjėjais, P. F., M. G., A. R., būdami padėjėjais ir atlikdami laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, (duomenys neskelbtini), kartu su laisvės atėmimo bausmę atliekančiais nuteistaisiais: asmeniu Nr. 1, asmeniu Nr. 2, asmeniu Nr. 3 (pastarųjų trijų atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas ir nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)), su asmeniu Nr. 4 (moteris, pastarosios atžvilgiu išskirta baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat su kitais nenustatytais asmenimis, E. B. pasisavino, o A. B., S. D., D. D., S. F., P. F., M. G., A. R., M. S. padėjo pasisavinti didelės vertės svetimą turtą, t. y. nukentėjusiajam V. M. priklausančias pinigines lėšas – 17 100 Eur, o būtent:
(duomenys neskelbtini) pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančiam asmeniui Nr. 2 2018-07-17, tiksliai nenustatytu laiku, telefonu susisiekus su (duomenys neskelbtini) pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančiu A. R. ir paprašius surasti banko sąskaitą, į kurią būtų pervesti neteisėtai įgyti pinigai, o A. R. vykdant asmens Nr. 2 prašymą, iš (duomenys neskelbtini) pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančio P. F. sužinojus S. D. AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos duomenis ir telefoninio pokalbio metu perdavus juos asmeniui Nr. 2, pastarajam iš A. R. įgijus S. D. AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos duomenis, o iš (duomenys neskelbtini) pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančio E. B. tiksliai nenustatytu laiku įgijus D. D. AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos duomenis, tęsė nusikalstamą sumanymą, tai yra, E. B. naudojantis asmens Nr. 2 suteikta nusikalstamos veikos priemone – mobiliojo ryšio telefonu „Gtstar“, IMEI (duomenys neskelbtini), į kurį buvo dėta išankstinio apmokėjimo SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) ir vykdant asmens Nr. 2 nurodymus, 2018-07-17, 14.46 val. paskambinus V. M. į fiksuoto ryšio telefoną ir prisistačius finansinių nusikaltimų skyriaus tyrėju E. V., apgaule įtikinus nukentėjusįjį V. M. padiktuoti elektroninės bankininkystės prisijungimų duomenis, po to mobiliojo ryšio telefoną perdavus šalia buvusiam asmeniui Nr. 1, pastarajam apsimetus banko darbuotoju, tęsiant melagingą pasakojimą, kad per V. M. asmeninę banko sąskaitą pervedinėjami nelegalūs pinigai, apgaule išviliojus AB „(duomenys neskelbtini)“ atidarytas sąskaitas – V. M. asmeninės banko sąskaitos ir jo individualios įmonės banko sąskaitos elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis, kuriuos E. B. užsirašius ant lapelio ir perdavus šalia buvusiam asmeniui Nr. 2, pastarajam neteisėtai įgytus elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis perdavus nenustatytam asmeniui tam, jog V. M. vardu būtų atliktos neteisėtos finansinės operacijos ir nurodžius S. D. ir D. D. turimų AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų duomenis neteisėtai įgytiems pinigams pervesti, po to:
1. nenustatytam asmeniui pervedus 8 100 Eur iš V. M. AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) į asmens Nr. 2 nurodytą S. D. AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą (duomenys neskelbtini), A. R. davus nurodymus P. F. dėl pinigų išgryninimo ir perdavimo, pastarajam telefonu susisiekus su S. D., kuriai veikiant pagal P. F. telefoninio pokalbio metu duotus nurodymus, į jos AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą pervestus 8 100 Eur per kelis kartus išgryninus 2018-07-17 AB „(duomenys neskelbtini)“ bankomate, (duomenys neskelbtini), 1 000 Eur pasilikus sau, o 7 100 Eur tolimesnių veiksmų su pinigais atlikimui perdavus S. F., pastarajai:
1.1. dalį neteisėtai įgytų pinigų – 5 000 Eur (veikiant pagal P. F. telefoninio pokalbio metu duotus nurodymus) tą pačią dieną perdavus A. S. (minėto asmens atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 212 straipsnio 1 dalies 2 punktu), po to, A. R. nurodžius (duomenys neskelbtini) pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančiam M. G. organizuoti tolimesnį pinigų perdavimą, pastarajam paprašius (duomenys neskelbtini) pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančių M. B. ir G. S. (minėtų asmenų atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas vadovaujantis BPK 212 straipsnio 1 dalies 2 punktu) tarpininkauti dėl neteisėtai įgytų pinigų perdavimo, to pasekoje M. B. telefoninio pokalbio metu davus nurodymus A. S. nunešti neteisėtai įgytus 5 000 Eur Ž. B. (minėto asmens atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas vadovaujantis BPK 212 straipsnio 1 dalies 2 punktu), o pastarajai veikiant pagal M. B. telefoninio pokalbio metu duotus nurodymus, 1 600 Eur pasilikus sau, 3 400 Eur perdavus H. B., kuriam neturint tyčios apgaule įgyti svetimo turto, pagal M. B. nurodymus 2018-07-18 pasinaudojant autobusų siuntų paslauga 3 300 Eur persiuntus D. B.-S. (minėto asmens atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas vadovaujantis BPK 212 straipsnio 1 dalies 2 punktu), kuriai veikiant pagal G. S. nurodymus, gautus pinigus perdavus nenustatytam asmeniui;
1.2. dalį neteisėtai įgytų pinigų – 1 500 Eur (veikiant pagal P. F. telefoninio pokalbio metu duotus nurodymus) tą pačią dieną perdavus asmeniui Nr. 4 (moteris), kuriai veikiant pagal (duomenys neskelbtini) pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens Nr. 3 nurodymus 2018-07-18 1 200 Eur perdavus nenustatytam asmeniui;
1.3. dalį neteisėtai įgytų pinigų – 400 Eur (veikiant pagal P. F. telefoninio pokalbio metu duotus nurodymus) perdavus G. B., 100 Eur perdavus K. F., kurios neturėjo tyčios apgaule įgyti svetimo turto;
2. nenustatytam asmeniui pervedus 9 000 Eur iš V. M. priklausančios įmonės AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) į asmens Nr. 2 nurodytą D. D. AB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą (duomenys neskelbtini), pastarajai veikiant pagal E. B. telefoninio pokalbio metu duotus nurodymus, 8 928 Eur išgryninus 2018-07-17 AB „(duomenys neskelbtini)“ padalinyje, (duomenys neskelbtini), iš kurių 6 000 Eur tą pačią dieną perdavus M. S., likusią dalį – 3 000 Eur pasilikus sau, o M. S. veikiant pagal (duomenys neskelbtini) pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančio A. B. telefoninio pokalbio metu duotus nurodymus, kuris davė nurodymus dėl neteisėtai įgytų pinigų paėmimo ir perdavimo, dalį neteisėtai įgytų pinigų pasilikus sau, dalį nuvežus į (duomenys neskelbtini) miestelį, (duomenys neskelbtini) rajone, ten perdavė nenustatytam asmeniui, tokiu būdu E. B. apgaule įgijo, o A. B., duodamas nurodymus dėl neteisėtai įgytų pinigų paėmimo ir perdavimo, S. D., išgrynindama į jos banko sąskaitą neteisėtai pervestus pinigus ir perduodama nurodytiems asmenims, D. D., išgrynindama į jos banko sąskaitą neteisėtai pervestus pinigus ir perduodama nurodytiems asmenims, S. F., paimdama neteisėtai įgytus pinigus ir perduodama nurodytiems asmenims, P. F., duodamas nurodymus dėl neteisėtai įgytų pinigų išgryninimo ir perdavimo, M. G., duodamas nurodymus dėl neteisėtai įgytų pinigų paėmimo ir perdavimo, A. R., surasdamas banko sąskaitą neteisėtai įgytiems pinigams pervesti ir duodamas nurodymus dėl neteisėtai įgytų pinigų perdavimo, M. S., paimdamas neteisėtai įgytus pinigus ir perduodamas nurodytiems asmenims, apgaule padėjo įgyti svetimas, nukentėjusiajam V. M. priklausančias pinigines lėšas – 17 100 Eur.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. B. prašo perkvalifikuoti jo nusikalstamą veiką iš BK 182 straipsnio 2 dalies į BK 182 straipsnio 1 dalį, skirti jam minimalią bausmę, iš jo priteisti tik 500 Eur turtinei žalai atlyginti.
2.1. Nurodo, kad jis nuo pat tyrimo pradžios davė nuoširdžius parodymus, nurodė organizatorių ir jo parodymų dėka organizatorius buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Nurodo, kad jis pats asmeniškai nusikaltimo padaryme tiesiogiai nedalyvavo ir jo, kaip padėjėjo vaidmuo nebuvo svarbus, nes nuo jo veiksmų nepriklausė nusikaltimo eiga ar baigtis, kadangi į nusikaltimą jis buvo įtrauktas jau įvykdžius nusikaltimą, t. y. apgaule išviliojus pinigus – 9 000 Eur ir juos išgryninus iš banko sąskaitos, jis tik surado M. S., kuris iš kitos bendrininkės turėjo paimti pinigus ir perduoti kitam žmogui. Teigia, kad jis nedalyvavo pirmame epizode iš viso, tik girdėjo ir matė tiesiogiai nusikaltime dalyvavusių asmenų veiksmus, todėl mano, kad jo dalyvavimas nusikaltime dėl 9 000 Eur pasisavinimo neviršija BK 182 straipsnio 1 dalyje nustatytos sumos ribų.
2.2. Taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad jis nuo pat tyrimo pradžios bendradarbiavo su teisėsaugos pareigūnais tiriant šį nusikaltimą, nurodė nusikaltime dalyvavusius asmenis, jam žinomas nusikaltimo aplinkybes. Taip pat nurodo, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs šį nusikaltimą.
2.3. Taip pat paršo priteistą ieškinį 14 720 Eur jo atžvilgiu išskaidyti ir iš jo priteisti tik 500 Eur, kuriuos jis gavo už tai, jog draugo paprašė paslaugos perduodant pinigus, prie kitos pinigų sumos jis neturėjo jokios prieigos ir nenumanė nei kiek žmonių dalyvauja, nei kokiomis dalimis tie pinigai pasidalinti buvo.
2. Apeliaciniu skundu nuteistoji S. D. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020-12-10 nuosprendį ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti jai bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.
3.1. Teigia, kad jai paskirta bausmė yra per griežta, nes teismas neteisingai individualizavo jai paskirtą bausmę, neįvertino to, kad ji taisosi, stengiasi dorai ir sąžiningai gyventi, nepažeidinėti įstatymų. Nurodo, kad viso proceso metu ji prisipažino padariusi jai inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, nusikaltimą padarė būdama neteista, labai jauna (19 metų), nebuvo nusikalstamos veikos iniciatorė, yra nuteista kaip padėjėja.
3.2. Apeliantė skunde taip pat teigia, kad jos atskyrimas nuo šeimos, visuomenės neigiamai paveiks jos socialinius ryšius. Nurodo, kad augina mažametę dukrą A. S., gim. (duomenys neskelbtini), kuri šiuo metu iš jos yra paimta, bet ji stengiasi susigrąžinti dukrą, kad galėtų ja rūpintis ir būti jai gera mama.
3.3. Skunde apeliantė teigia, kad padarė išvadas ir pasižada daugiau nebenusikalsti, dorai ir sąžiningai gyventi, daugiau nusikalstamų veikų nėra padariusi, jokių ikiteisminių tyrimų jos atžvilgiu nėra pradėta, ankstesniu nuosprendžiu paskirtus bausmės vykdymo atidėjimo įpareigojimus vykdo, jų nepažeidinėja. Teigia, kad visos jos skunde paminėtos aplinkybės lemia, kad jos padaryto nusikaltimo pavojingumas yra daug mažesnis negu rūšinis nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje, todėl mano, kad jai paskirta laisvės atėmimo bausmė neatitinka teisingumo principo. Taip pat mano, kad teisingumo principas bus įgyvendintas ir bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą nusikalstamą veiką jai paskiriant bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, t. y. jos atžvilgiu taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.
3. Teismo posėdyje nuteistoji S. D. ir jos gynėja adv. Jurgita Šlapaitienė prašė nuteistosios apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo A. B. gynėjas adv. Edmundas Jankaitis prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
4. Apeliaciniai skundai netenkintini.
5. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, nuteistuosius A. B. ir S. D. pripažino kaltais padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje.
6. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. B. neginčija padėjęs neteisėtai įgyti svetimą turtą – pinigines lėšas, tačiau teigia, kad jo veika turėtų būti kvalifikuota ne pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, o pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, nes jis padėjo įgyti tik 9 000 Eur, kitame nusikalstamos veikos epizode jis nedalyvavo. Nuteistoji S. D. neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, kvalifikacijos, tik nesutinka su nuosprendžiu jai paskirta bausme. Dėl to apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniais skundais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
Dėl nuteistojo A. B. nusikalstamos veikos kvalifikacijos
7. Nuteistasis A. B. teigia, kad jo veika nuosprendžiu neteisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, nes jis dalyvavo neteisėtai įgyjant tik 9 000 Eur.
8. Kvalifikuoto sukčiavimo bylose tiesioginės tyčios turinį sudaro turtinės naudos gavimo, didelės žalos padarymo panaudojant apgaulę suvokimas ir noras panaudojant apgaulę tokią turtinę naudą gauti.
9.1. Bendrininkavimo sukčiaujant atveju būtina nustatyti asmenų veikos bendrumą: susitarimą daryti nusikalstamą veiką kartu ir bendrą vieningą tyčią, t. y. situaciją, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu, kuris irgi suvokia atliekamus nusikalstamus veiksmus (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-403-648/2016). BK 26 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad padėjėjas atsako pagal šio kodekso straipsnį, nustatantį atsakomybę už vykdytojo padarytą veiką, ir šio kodekso 24 straipsnio 4, 5 ar 6 dalį. Taigi pats įstatymų leidėjas nustatė, kad padėjėjas atsako už vykdytojo padarytą veiką.
9.2. Iš bylos matyti, kad nuteistasis A. B. kaltę padėjus neteisėtai užvaldyti nukentėjusiojo V. M. pinigines lėšas (iš viso 17 100 Eur), pripažino ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme. Ikiteisminio tyrimo metu A. B. parodė, kad žino, jog E. B. ir nuteistasis pravarde „A.“, su kuriuo tuo metu buvo kartu (girdėjo ir matė), skambino vyriškiui, iš kurio išviliojo elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis, kad nusikalstamos veikos organizatorius M. Z., pravarde „B.“ derino reikalus dėl banko sąskaitos, kur būtų galima pervesti pinigus bei kalbėjo su asmeniu, kuris turėjo daryti neteisėtus pavedimus, kad M. Z. suderino, jog dalis pinigų bus pervesta į jų surastą banko sąskaitą, o kitą banko sąskaitą, į kurią buvo pervesti 9 000 Eur, parūpino E. B., kad už pagalbą M. Z. jam ir M. S. leido pasiimti po 500 Eur, kad pats girdėjo M. Z. ir jo žmonos pokalbį, jog ji pinigus pasiėmė, žino, kad po šio įvykio, kai buvo apgaule išvilioti 17 000 Eur, M. Z. dar suorganizavo kelis sukčiavimus (t. 8, b. l. 147–151, 160–162). Nors teisme nuteistasis A. B. nurodė, kad girdėjo tik pokalbį tarp E. B. ir asmens, kurio pavardė prasideda iš „L“ dėl 9 000 Eur, dėl kitų pinigų pokalbio negirdėjo, tačiau nuteistasis teisme nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra teisingi. Taigi, iš nuteistojo A. B. parodymų matyti, kad jis ne tik girdėjo ir matė kaip iš nukentėjusio asmens buvo išvilioti prisijungimo prie jo banko sąskaitos duomenys, bet ir suprato, kad iš to paties nukentėjusiojo banko sąskaitos pinigai bus pervesti į kitų asmenų banko sąskaitas ir iš jų išgryninus pinigus, per kitus asmenis pinigai bus perduoti reikiamiems asmenims, taip nukentėjusiojo pinigus pasisavinant. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog iš nukentėjusiojo nusikalstamos veikos bendrininkai išviliojo iš viso 17 100 Eur, kuriuos dalimis – po 9 000 ir 8 100 Eur pervedė į bendrininkų surastų dviejų asmenų – S. D. ir D. D. banko sąskaitas, į sąskaitas pervesti pinigai iš karto buvo išgryninami ir perduodami kitiems bendrininkams tolesniam perdavimui. Nuteistojo A. B. tvirtinimas, kad jis nieko nežino apie kitus, t. y. 8 100 Eur, iš nukentėjusiojo išviliotus pinigus, vertinama kaip jo siekis palengvinti savo teisinę padėtį, kad jo veika būtų kvalifikuojama pagal lengvesnį BK straipsnį, nes pats nuteistasis pripažino supratęs, jog dalyvauja nusikaltime įgyjant 17 100 Eur, nes jis girdėjo ir matė kaip iš nukentėjusiojo buvo išvilioti prisijungimo duomenys prie banko sąskaitos, kad suprato, jog iš nukentėjusiojo buvo pasisavinta 17 000 Eur, kurie buvo pervesti į surastų asmenų banko sąskaitas, kad jis, sutardamas su savo draugu M. S. dėl neteisėtai įgytų pinigų paėmimo ir tolesnio jų perdavimo kitiems asmenims, suprato prisidedant prie bendros nusikalstamos veikos darymo.
9.3. Taip pat byloje ištirti įrodymai (nuteistųjų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai, jų visiškas kaltės pripažinimas, nukentėjusiojo V. M., kaltinamosios A. P. (jos atžvilgiu byla išskirta į atskirą), liudytojų T. J., A. F., H. B., A. V., R. G., B. Z. parodymai, įtariamaisiais apklaustų K. S., A. S., Ž. B., D. B.-S., M. B., G. S. parodymai, rašytiniai įrodymai – banko sąskaitos išrašuose, apžiūros, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys) patvirtina, kad nuteistasis A. B., suvokė, kad veikia kartu su kitais bendrininkais jiems padėdamas neteisėtai užvaldyti nukentėjusiojo V. M. pinigines lėšas – iš viso 17 100 Eur.
9.4. Kadangi neteisėtai iš nukentėjusiojo įgytų piniginių lėšų suma viršija 250 MGL dydį, kuris BK 190 straipsnio prasme vertinamas didele žala ir yra BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos kvalifikuojantis požymis, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, teisingai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistojo A. B. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį. Dėl to tenkinti nuteistojo A. B. skundą ir jo veiką perkvalifikuoti į BK 182 straipsnio 1 dalį netenkinamas.
Dėl nuteistajam A. B. paskirtos bausmės
9. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, į nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas minėtų BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatų nepažeidė.
10.1. Nuteistasis A. B. padarė vieną sunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika yra baigta. A. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pripažino tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad nusikalstamą veiką A. B. padarė veikdamas bendrininkų grupėje ir, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 ir 13 punktai).
10.2. Nuteistasis A. B. vedęs, nuo 2008-10-19 neregistruotas Užimtumo tarnyboje, nuo 2008-09-29 niekur nedirba, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose. Iš bylos matyti, kad A. B. per paskutinius penkerius metus administracine tvarka nebuvo baustas, tačiau iš pažymos apie ankstesnius apelianto teistumus matyti, kad jis iki naujai padarytos nusikalstamos veikos, už kurios padarymą nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, buvo teistas 10 kartų, tarp jų ir už nusikalstamas veikas nuosavybei (vagystes, sukčiavimą). Naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui ir atlikinėdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose pagal ankstesnius nuosprendžius. Be to, po šios naujos nusikalstamos veikos padarymo A. B. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019-06-07 nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Iš pažymos apie ankstesnius apelianto teistumus matyti, kad paskirtomis bausmėmis, taikytu laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimu, lygtiniu paleidimu iš pataisos įstaigos prieš terminą ir Įstatymo dėl amnestijos taikymu BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nuteistasis neparodė noro taisytis, laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtų elgesio normų, jis toliau vykdė tyčines nusikalstamas veikas.
10.3. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių bei atsižvelgus į tai, kad BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam A. B. parinko griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą.
10.4. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad už šį nusikaltimą skiriamas laisvės atėmimas iki 8 metų (bausmės vidurkis 4 metai 1 mėnuo 15 dienų). Atsižvelgęs į nustatytą nuteistojo A. B. atsakomybę lengvinančią ir dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes bei į kitas nustatytas aplinkybes (kad nuteistasis aktyviai bendradarbiavo su teisėsaugos pareigūnais, padėdamas išaiškinti padarytą nusikalstamą veiką, į daugkartinius jo teistumus), kitas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes (nusikaltimo pavojingumą ir pobūdį, nusikaltimo padarymo aplinkybes, į nuteistojo vaidmenį darant nusikalstamą veiką (padėjėjas), nusikalstama veika padarytos žalos dydį (iš viso neteisėtai įgyta 17 100 Eur), į nuteistajam realiai atitekusią neteisėtai įgytų pinigų dalį (500 Eur)), pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri savo dydžiu yra žymiai mažesnė nei BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos šios rūšies bausmės vidurkis. Dėl to apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad A. B. skundžiamu nuosprendžiu už jo padarytą tyčinę sunkią nusikalstamą veiką paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, atitinka apelianto asmenybę bei yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai. Pirmosios instancijos teismas taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą 1 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu. Taigi, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas apeliantui bausmę, BK 61, 64¹ straipsnių nuostatų nepažeidė, nuteistajam paskirta galutinė bausmė (laisvės atėmimas 1 metams 2 mėnesiams) savo dydžiu nėra aiškiai per griežta, švelninti jos nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Dėl nuteistajai S. D. paskirtos bausmės
10. Apeliaciniu skundu nuteistoji S. D. teigia, kad jai nuosprendžiu paskirta bausmė yra per griežta, aiškiai prieštaraujanti teisingumo principui, todėl mano, kad jos atžvilgiu yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę.
11.1. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). BK 42 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų minėtame straipsnyje, yra bausmės teisingumo principas. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi, bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos. Teisingumo principas yra bendrasis, visoms teisės šakoms būdingas principas, tačiau skiriant bausmes jis įgauna specifinių ypatumų, kuriuos nulemia būtinumas užtikrinti kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnyje. Paprastai švelnesnė negu numatyta įstatymo bausmė skiriama vadovaujantis BK 62 straipsnio nuostatomis, BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir kai nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę, remiantis BK 62 straipsnio nuostatomis.
11.2. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytos žalos dydį.
11.3. BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos įgyvendinti teisingumo principą ir paskirti teisingą bausmę. Ši baudžiamojo įstatymo įtvirtinta galimybė paskirti švelnesnę bausmę susijusi su bausmės tikslų tinkamu realizavimu (BK 41 straipsnio 2 dalis) – teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas taip pat numatytas kaip vienas bausmės tikslų, kuris teismų praktikoje suprantamas kaip teisingos bausmės paskyrimas, reiškiantis tiek tinkamos poveikio priemonės kaltininkui parinkimą, tiek ir nukentėjusiųjų interesų gynimo užtikrinimą. Šio straipsnio taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-45/2007, 2K-123/2008, 2K-189/2008, 2K-251/2008, 2K-39/2009, 2K-84/2009, 2K-105/2009, 2K-152/2009, 2K-3/2010, Nr. 2K-102/2011, 2K-128/2011, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-432/2014, 2K-531-2014, 2K-P-89/2014, Nr. 2K-2-489/2015, Nr. 2K-186-942/2015, 2K-235-648/2017, 2K-377-489/2018, 2K-179-693/2019, 2K-59-697/2019, 2K-108-3030/2020, 2K-119-689/2020 ir kt.). Pagal teismų praktiką į kaltininko asmenybę, šeimines aplinkybes teismas atsižvelgia skirdamas bausmę bei nustatydamas jos rūšį ir dydį, tačiau vien šios aplinkybės savaime nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.
11.4. S. D. padarė vieną tyčinį sunkų nusikaltimą veikdama tiesiogine tyčia. Nusikalstama veika yra baigta. Pirmosios instancijos teismas nuteistosios S. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino, kad nusikalstamą veiką padarė veikdama bendrininkų grupėje kaip padėjėja (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nuteistoji S. D. yra ištekėjusi, turi mažametį vaiką, kurį Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. sausio 20 d. nutartimi leista paimti iš motinos S. D. (Liteko duomenimis). Iš bylos matyti, kad S. D. yra jauna (nusikalstamą veiką padarė būdama vos 19 metų), tačiau nuo 2017-12-04 niekur nedirbo, registruota Užimtumo tarnyboje. Taip pat iš bylos matyti, kad nuteistoji S. D. administracine tvarka nebausta. Nors nusikalstamą veiką, už kurią yra nuteista skundžiamu nuosprendžiu, S. D. padarė būdama neteista, tačiau šiuo metu ji yra nuteista jau šeštą kartą (įskaitant ir skundžiamą nuosprendį), tarp jų ir už sukčiavimą bei kitas nusikalstamas veikas nuosavybei (2 kartus už plėšimą, 1 kartą už vagystę). Visos nusikalstamos veikos, už kurių padarymą S. D. yra nuteista, padarytos per gana neilgą laiko tarpą – per vienerius metus (nuo 2018-05-08 iki 2019-09-09). Šios paminėtos aplinkybės rodo, kad nuteistosios S. D. padaryta nusikalstama veika, už kurios padarymą yra nuteista skundžiamu nuosprendžiu, nebuvo atsitiktinė.
11.5. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas S. D. 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę už jos padarytą sunkų tyčinį nusikaltimą, atsižvelgė į tai, kad nustatyta po vieną apeliantės atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę, į tai, kad apeliantės vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo padėjėja, kad ji užvaldė gana nemažą pinigų sumą, taip pat į S. D. charakterizuojančius duomenis. Taigi, pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantei bausmę, įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir S. D. apeliaciniame skunde nurodytas, todėl pakartotinai atsižvelgti į jau įvertintas aplinkybes, nėra pagrindo.
11.6. BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta tik vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki 8 metų (bausmės vidurkis 4 metai 1 mėnuo 15 dienų). Skundžiamu nuosprendžiu S. D. už jos padarytą sunkų tyčinį nusikaltimą paskirta bausmė yra žymiai mažesnė nei sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Įvertinus ne tik nuteistąją teigiamai charakterizuojančius duomenis, bet ir neigiamus (ankstesnius teistumus), teisėjų kolegija daro išvadą, kad S. D. už padarytą sunkų tyčinį nusikaltimą paskirta bausmė savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežta. Be to, apylinkės teismas taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu, paskirdamas 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Taip pat subendrindamas paskirtą bausmę pirmosios instancijos teismas BK 63 straipsnio nuostatų nepažeidė. S. D. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams – savo dydžiu taip pat nėra aiškiai per didelė.
11.7. Pažymėtina, kad bausme siekiama nusikalstamą veiką padariusį asmenį nubausti, sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, todėl dėl paskirtos bausmės atsiradę neigiami padariniai yra natūralus nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Nuteistosios skunde nurodytos aplinkybės – jaunas amžius, jos vaidmuo nusikalstamos veikos padaryme, mažamečio vaiko turėjimas, stengimasis dorai gyventi –nebuvo kliūtis nuteistajai tinkamai suvokti vykdomos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, todėl nėra pagrindo šias aplinkybes pripažinti švelninančiomis nuteistosios padėtį ir leidžiančiomis manyti, kad sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Pažymėtina, kad išlaikytinių turėjimas egzistavo ir nusikalstamos veikos padarymo metu ir nesukliudė daryti visuomenei pavojingą nusikalstamą veiką – padėti bendrininkams įgyti svetimą turtą ir jį išgryninus pasidalinti. Be to, teigiamai nuteistąją charakterizuojančios aplinkybės buvo įvertintos nustatant bausmės dydį. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nuteistosios atžvilgiu taikė nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusio BK 75 straipsnio nuostatas ir S. D. paskirtos subendrintos 3 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo iš dalies, nustatydamas tik 6 mėnesius atlikti pataisos namuose, o likusią bausmės dalį atidėdamas 2 metams. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti realiai atlikus tik dalį paskirtos bausmės, t. y. teismas suteikė nuteistajai galimybę įrodyti, kad ji taisosi, pakeitė savo požiūrį į nusikalstamų veikų darymą, ir taip įgyvendino BK 41 straipsnyje numatytą bausmės paskirtį.
11.8. Įvertinusi paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas S. D. mažesnę nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams – už jos padarytą tyčinį sunkų nusikaltimą, bendrųjų bausmės skyrimo nuostatų nepažeidė, tokia S. D. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, yra adekvati jos padarytam nusikaltimui bei jos asmenybei, todėl taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir švelninti S. D. paskirtą bausmę nėra pagrindo. Be to, pažymėtina, kad tenkinus nuteistosios prašymą ir jai už sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą paskyrus švelnesnę, negu BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę, skiriant subendrintą bausmę nuteistajai vis tiek būtų paskirta laisvės atėmimo bausmė, nes laisvės atėmimo bausmė jai buvo paskirta ankstesniais nuosprendžiais.
Dėl civilinio ieškinio
19. Nuteistasis A. B. skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš jo priteisė su kitais nuteistaisiais visą civiliniu ieškiniu prašomą atlyginti žalą, nes jis realiai įgijo tik 500 Eur, kuriuos sutinka atlyginti.
19.1. BPK 109 straipsnyje įtvirtinta, kad civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, teisė reikalauti iš įtariamojo (kaltinamojo) ar už jo veikas materialiai atsakingų asmenų atlyginti padarytus nuostolius. Pagal BPK 115 straipsnio 1 dalį, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-129-697/2018).
19.2. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.6 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad skolininkų pareiga yra solidari, jeigu prievolė yra susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Tokia nuostata įtvirtinta ir CK 6.279 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad bendrai žalą padarę nusikalstamos veikos bendrininkai (vykdytojai, organizatoriai, kurstytojai, padėjėjai) nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos atsako solidariai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-133-677/2015, 2K-201-1073/2018). Pagal teismų praktiką solidarioji atsakomybė gali kilti ir tada, kai žala padaroma skirtingo pobūdžio bei savarankiškais, skirtingu laiku atliktais veiksmais su sąlyga, kad jie susiję faktiniu ir teisiniu priežastiniu ryšiu (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2009, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-49-788/2016, 2K-312-697/2016).
19.3. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad nors A. B., veikdamas kaip padėjėjas, tiesiogiai nerealizavo BK 182 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių, tačiau tarp jo ir kitų bendrininkų padarytų nusikalstamų veiksmų ir atsiradusios turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė visas byloje pareikšto civilinio ieškinio tenkinimo sąlygas (nuteistojo nusikalstamą veiką, padarytą turtinę žalą ir priežastinį ryšį tarp jų). Pagrįsta pirmosios instancijos teismo apkaltinamajame nuosprendyje padaryta išvada, kad dėl bendro dalyvavimo darant nusikalstamą veiką atsiradę padariniai yra bendri visiems bendrininkams ir neišskaidomi atskiriems bendrininkams. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad, pirmosios instancijos teismui priteisus iš A. B. ir kitų bendrininkų solidariai atlyginti nuketėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. M. padarytą turtinę žalą, buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios civilinio ieškinio išsprendimą (BPK 109 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Dėl to apelianto prašymas iš jo priteisti tik 500 Eur, kuriuos jis realiai įgijo, netenkinamas.
20. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius 2021 m. vasario 11 d. Šiaulių apygardos teismui pateikė pažymas Nr. (12.35 Mr) PT-966 ir Nr. (12.35 Mr) PT-960 iš viso dėl 450,00 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino A. B. ir S. D. atstovavimo apeliacinės instancijos teisme, priteisimo. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis A. B. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, nedirba, nors yra darbingas ir sveikas, kad išlaikytinių neturi, o S. D. yra jauna, nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje, turi mažametį vaiką, teisėjų kolegija Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas išlaidas pripažįsta proceso išlaidomis, tačiau jų iš nuteistųjų A. B. ir S. D. Valstybės naudai nepriteisia dėl nuteistųjų sunkios materialinės padėties (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
atmesti nuteistųjų A. B. ir S. D. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. gruodžio 10 d. nuosprendžio.