Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, dirbantis pagal individualios veiklos pažymą, (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. 2024 m. vasarą, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, neatlygintinai iš asmens, kuris 2024 m. rugpjūčio 5 d. mirė, neteisėtai įgijo, tiksliai nenustatytą kiekį, tačiau ne mažiau kaip 43,872 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurias tas asmuo atnešė jam į namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), K. S. (duomenys neskelbtini), kur jis, turėdamas tikslą platinti, šias narkotines medžiagas neteisėtai laikė iki tol, kol 2025 m. balandžio 18 d., laike nuo 7.00 val. iki 10.50 val., kratos metu, jas rado ir paėmė Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai. Be to jis, tuo pat metu, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytą kiekį narkotinės medžiagos, tai yra dalį iš neteisėtai laikomos narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) pagamino, sumaišęs narkotinę medžiagą kanapes su rudos spalvos augalinės kilmės medžiaga, galimai tabaku, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį augalinės kilmės mišinio, kurio sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – delta-9-tetrahidrokanabinolio, kurį paliko savo gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), rūsyje, vartojimui savo broliui V. K., kuris ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį kartų šias psichotropines medžiagas rūkė, ir tokiu būdu jis platino paties pagamintą augalinės kilmės mišinį, kurio sudėtyje buvo psichotropinės medžiagos – delta-9-tetrahidrokanabinolio, o likusį nedidelį kiekį – 0,001 g psichotropinės medžiagos – tetrahidrokanabinolio (delta-9-tetrahidrokanabinolio) neteisėtai laikė, turėdamas tikslą platinti, savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), iki tol, kol 2025 m. balandžio 18 d., laike nuo 7.00 val. iki 10.50 val., kratos metu, šias psichotropines medžiagas rado ir paėmė Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, ir šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalyje.

Įrodymai, jų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis S. K. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2010 m. gyveno (duomenys neskelbtini), ten kartais pavartodavo narkotinių medžiagų, tai jam būdavo kaip vaistai, atsipalaidavimas. Grįžus iš (duomenys neskelbtini), išvažiavo dirbti į (duomenys neskelbtini), kur kiekviename name tiek lietuviai, tiek ne lietuviai, turėjo prisistatę aparatūros, augino „žolę“ savo reikmėms, jos vienas kitam duodavo. Jam pasiūlė, kad gali pamokyti auginti, tada ir nusipirko aparatūrą, galvodamas, kad pabandys. Pasisodino 6 krūmus „žolės“, pusę metų augino, tačiau jam niekas nesigavo. Darbams pasibaigus, grįžo į Lietuvą. Su sugyventine buvo nusprendę, kad tą aparatūrą panaudos, nes turėjo žemės sklypą, galvojo šiltnamyje pradėti pardavimui auginti gėles, kad galėtų finansiškai pasigerinti gyvenimą. Sugyventinė pasiliko toliau dirbti (duomenys neskelbtini) ir jis pradėjo siūlyti tą aparatūrą pardavimui. 2024 m. vasarą, nepamena, prie kokio ežero, ar tai prie Germanto, ar Ilgio ežero, sutiko pažįstamą iš senų laikų A. A., kuris pasakė, kad nori iš jo pirkti minėtą apratūtą už 1000 Eur. Jis buvo mokėjęs 1500 Eur, tačiau aparatūra buvo jau šiek tiek nusidėvėjusi, todėl pardavė už pigesnę kainą. K. A. atvažiavo pasiimti aparatūros, atvežė jam dovanų kanapių maišelį, kurias susidėliojo į atskirus maišelius, nes jų kvapas yra labai aitrus, ir sudėjo į sugyventinės „tašę“, kurioje buvo jos drabužiai. Tuo metu pas jį gyveno jo brolis, todėl tą „žolę“ tiek jis, tiek brolis susukdavo ir kartu savaitgaliais parūkydavo. Rūkymui „žolę“ abu maišydavo su tabaku. Tiksliai negali pasakyti, ar brolis žinojo, kur jis laiko kanapes. Jis paimdavo tą „žolę“, o rūkymui susisukdavo abu. „Žolę“ parūkydavo kartą per savaitę. Nežino, ar be brolio dar kas nors žinojo apie „žolę“. Tos „žolės“ niekur nenešė, ją visada laikydavo namuose. Nepagalvojo, kad daro kažką blogo, nes „žolė“ jam buvo kaip raminamasis vaistas. Kadangi brolis alkoholio nevartojo, jam taip pat buvo kaip vaistas. Kai „žolę“ susimaišydavo, padarytas mišinys netilpdavo į tūtelę, gal brolis tą likutį ir parūkydavo vienas, jam nesakydavo. Kai pareigūnai jo namuose rado „žolę“, brolis pasakė, kad vakar vakare rūkė, tai tas nedidelis kiekis, kurį rado policijos pareigūnai, buvo likutis iš suktinių. Nežino, ar brolis galėjo pats pasiimti „žolės“ ir rūkyti vienas. Šiuo metu nebevartoja, net negali apie tai pagalvoti. Su inkriminuojama veika sutinka, tuo metu nepagalvojo, kad pasidalinimas su broliu gali būti platinimas, tačiau kaltės neginčija ir labai gailisi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

K. S. K. inkriminuojama nusikalstama veika be jo paties prisipažinimo įrodyta ir kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. K. parodė, kad pas jo brolį S. K. buvo atlikta krata ir, kiek jam žinoma, rasta narkotinių medžiagų. Neneigia, kad žinojo, jog brolis turi narkotinių medžiagų – kanapių. Pats brolis jam sakė, kad narkotinių medžiagų jis gavo už parduotą aparatūrą iš žmogaus, kuris yra miręs. Žinojo, kad brolis Airijoje, kur kurį laiką gyveno, turėjo įrangą, skirtą auginti kanapes. Airijoje leidžiama auginti kanapes. Lietuvoje, kiek žino, jis tų kanapių neaugino. Nežino, kiek tiksliai brolis turėjo kanapių, bet tikrai ne 1 ar 2 kg. Gyvendamas pas brolį namuose žinojo, kur jis jas laiko, nes brolis jam leido jų parūkyti. Su juo labai gerai sutarė, todėl gavęs kanapių už aparatūrą, brolis jam leido jų pasiimti, kada nori, ir parūkyti. Atlikus šlapimo tyrimą, pas jį (V. K.) buvo rasta narkotinių medžiagų pėdsakai, kas patvirtina jo parodymus. Kasdien tų kanapių nerūkydavo, bet kartais jų parūkęs atpalaiduodavo nervus. Žinojo, kad kanapės buvo laikomos stiklainyje, kambaryje buvusioje tašėje. Jam nebuvo draudžiama iš ten jų pasiimti rūkymui. Rūkydavo pas brolį name esančiame rūsyje, kur kratos metu kanapių likučius surado policijos pareigūnai. Jis pats ten rūkymui sumaišė kanapes su tabaku. Taip jas ir surado pareigūnai. Neneigia, kad brolis kartais irgi parūkydavo, bet jis dažniau. Kiek jam žinoma, brolis S. daugiau niekam nėra davęs kanapių. Papildomai apklaustas liudytojas V. K. parodė, kad brolis S. stiklainį su kanapėmis laikydavo vis skirtingose vietose, taip jas slėpė. Jis kartais žinodavo, kur jis slepia, kartais ne. Būdavo, kad dažnai rūkydavo kartu, bet dažniau gal net jis vienas, tačiau brolis visada žinojo, kad jis rūko jo kanapes. Brolis paduodavo kanapių gabaliuką, jis jas susimaišydavo su tabaku ir rūkydavo. Neneigia, kad yra buvę atvejų, kai žinodamas, kur laikomas stiklainis su kanapėmis, jis pats iš to stiklainio pasiimdavo rūkymui kanapių. Tačiau tai darydavo su brolio žinia ir leidimu. Nėra buvę, kad būtų ėmęs slapta, broliui nežinant. Brolis kanapes už aparatūrą gavo 2024 m. vasarą, negali pasakyti tikslesnės datos. Nuo tada, kai jų gavo, periodiškai, kiekvieną savaitgalį jis su broliu jų parūkydavo. Pats kartais dar ir savaitės viduryje. Rūkydavo su brolio žinia, nepriklausomai nuo to, ar kartu su broliu, ar vienas pats. Paskutinį kartą rūkė rūsyje, kur kratos metu rastas kanapių ir tabako mišinio likutis. Kiek pamena, jis pats jį sumaišė ir likutį paliko. Tai buvo brolio S. kanapės, sumaišytos su tabaku. Brolis, kiek pamena, tos suktinės nenorėjo ir nerūkė. Ją rūkė jis, bet su brolio žinia (1 t., b. l. 28-31, 32-35).

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos J. K. 2025 m. vasario 26 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuotų nusikaltimų tyrimo skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini), pagal BK 253 straipsnį dėl S. K., gim. (duomenys neskelbtini), galimai neteisėto disponavimo šaunamuoju ginklu, kurį galimai slepia užkastą savo namų kieme, adresu (duomenys neskelbtini). Vykdant Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2024 m. lapkričio 28 d. priimtą nutartį, t. y. atliekant elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolę ir fiksavimą S. K. atžvilgiu, buvo gauta duomenų, kad S. K. taip pat gali užsiimti neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis, dėl ko tikslinga pradėti tyrimą dėl naujos nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straispnio 1 dalyje (1 t., b. l. 14-17).?

2025 m. balandžio 29 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole nurodyta, kad atliekant S. K. naudojamo mobiliojo ryšio abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) kontrolę, fiksuoti tyrimui reikšmingi duomenys: 2025 m. sausio 27 d., 08:02 val., S. K. skambina (sujungimas Nr. (duomenys neskelbtini)) V. K., kuris naudojasi mobiliojo ryšio abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Pokalbio trukmė 07:20 min. Pokalbyje nuo 00:00:44 minutės galimai kalbama apie asmenų vartojamas narkotines medžiagas bei jų poveikį jas pavartojus (parūkius), nuo kurių „sukasi galva”. Pokalbio fone (nenustatytam asmeniui būnant kartu su V. K.) taip pat girdimi žodžiai „trys dūmai, apsisuku į enu gult“. Iš pokalbio turinio galima pagrįstai manyti, kad narkotines medžiagas vartojimui perdavė S. K., nurodydamas „vienu žodžiu poveikis yr gers ane”. V. K. pritaria „gers gers pizda nahui yr”, „zaibis žinok”. S. K. kalba „nu man svarbiausia žinoti tokį vo, viens, kits daba pažiūrės žiną, daviau”. V. K. sako, kad pavartojus „nu nu kojos kelnuojas nahui, nuoras bėgt kažkur” (1 t., b. l. 79-81).

2025 m. balandžio 29 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad atliekant S. K. naudojamo mobiliojo ryšio abonentinio numerio (duomenys neskelbtini) kontrolę, buvo gauti šie duomenys: 2025 m. kovo 7 d. 14:10 val., (sujungimo Nr. 163) S. K. skambina V. K. abonentiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Pokalbio trukmė 01:32 minutės. Pokalbio metu nuo 00:38 minutės S. K. teiraujasi, ar V. K. su savimi turi rūkomojo popieriaus „popieriukų turi dar“. V. K. atsakius „aha“, S. K. sako „ta atšoksu neužilgo“. Toliau kalbama apie tai, kaip atvykti iki V. K. buvimo vietos. 2025 m. kovo 11 d. 16:38 val., (sujungimo Nr. 402) S. K. skambina V. K. iš abonentinio numerio (duomenys neskelbtini). Pokalbio trukmė 07:48 minutės. Pokalbio metu nuo 06:31 minutės V. K. sako „susisukti reik“ (galimai marihuanos suktinę). Toliau S. K. pasakoja apie galimai narkotinių medžiagų perdavimus tretiems asmenims, tų medžiagų kokybę, jas apibūdinant „saka pizda“, „gers“. Taip pat pasakoja, kad iš jo vakar neįvardintas asmuo pasiėmė pabandymui „nežinau čia vakar veins pasiėmė išbandymui žiną, blet sako čia buvo visokia šūda žiną visur, sakau nu bybi žėna kurva, da vakar ble sakau į tu žiną, kad uns vis teik jau gaudos žiną ir saka pizda nahui kurva, da čia tokiam sakiau buvau veinam padavęs žiną ten“. V. K. klausia „a gers saka a jė“ ir S. K. atsako „nu kon aš nežinau V., da nieka nežinau, vakare tik padaviau“. V. K. pasitikslina „šiandien vakare padavei“ ir S. K. jam atsako „ne vakar, padaviau ir, šiandei kaip ir turėjo duot informacijos, a ten norės a nenorės žiną, bet jeigu ten sakė ims, tai ims šimtą kilogramų“. V. K. sako „palik munei kurva“ (1 t., b.l. 76-78).

2025 m. balandžio 18 d. kratos protokole nurodyta, kad kratos metu S. K. gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo rūsio patalpoje, atviroje sienos nišoje rastas ir paimtas sulankstytas popieriaus lapas su augalinės kilmės medžiaga (supakuota į voką Nr. T05440). Tęsiant kratą, viename iš namo kambarių yra didelis kelioninis krepšys, kuriame tarp moteriškų drabužių rastas 820 ml talpos stiklainis užsukamu dangteliu, o jame užspaudžiamuose maišeliuose supakuota augalinės kilmės medžiaga. Stiklainis su jame esančiu turiniu ir baltos spalvos plastikinis maišelis su užrašu „Norfa“, kuriame rastas stiklainis, paimtas ir supakuotas į voką Nr. T05439 (1 t., b. l. 94-109).??

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos 2025 m. birželio 5 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad žalios ir rudos spalvos augalinės kilmės medžiagų mišinio iš sulankstyto popieriaus lapo (vokas Nr. T05440), rasto ir paimto 2025 m. balandžio 18 d. kratos metu pas S. K. adresu (duomenys neskelbtini), sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – tetrahidrokanabinolio (delta-9-tetrahidrokanabinolio), kurio masė yra 0,001 g; žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga iš 9 vnt. bespalvių plastikinių užspaudžiamų maišelių, įdėtų į stiklainį (paketas Nr. T05439), rasta ir paimta 2025 m. balandžio 18 d. kratos metu pas S. K. adresu (duomenys neskelbtini), yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 43,872 g, delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 13,5 % (1 t., b. l. 149-154).

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos 2025 m. rugsėjo 18 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad ant pateikto tirti maišelio „Norfa“, tiriant pažymėto Nr. 1, paimto 2025 m. balandžio 18 d. atliekant kratą pas S. K. T. r., (duomenys neskelbtini), rasta ne mažiau kaip dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų (mėg. Nr. 1), tinkamų vieno vyro tapatybei nustatyti tiriant DNR (1 t., b. l. 157-160).

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos 2025 m. rugsėjo 18 d. rašte nurodyta, kad vyro biologinių pėdsakų, rastų ant maišelio „Norfa“, tiriant pažymėto Nr. 1, paimto 2025 m. balandžio 18 d. atliekant kratą pas S. (duomenys neskelbtini) (žiūrėti 2025 m. rugsėjo 18 d. specialisto išvadoje, pateiktoje atlikus objektų DNR tyrimą) genotipas sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys DNR duomenų registre nurodyti: S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 161-162).

Viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) Regioninės Telšių ligoninės Priėmimo – skubios pagalbos skyriaus 2025 m. balandžio 18 d. išraše nurodyta, kad 2025 m. balandžio 18 d. atlikus S. K. medicininį tyrimą, nenustatyta, kad jis būtų vartojęs narkotines ar psichotropines medžiagas, testai neigiami (1 t., b. l. 193).

VšĮ Regioninės Telšių ligoninės Priėmimo – skubios pagalbos skyriaus 2025 m. balandžio 18 d. išraše nurodyta, kad 2025 m. balandžio 18 d. atlikus V. K. medicininį tyrimą, nustatyta, kad jis vartojęs tetrahidrokanabinolį (THC) (1 t., b. l. 37).

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos J. K. 2025 m. gegužės 2 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad tikrinant įtariamojo S. K. parodymų metu pateiktą versiją, kad narkotines medžiagas įgijo iš A. A., nustatyta, kad toks asmuo realiai egzistavo, tai A. A., gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini). Pastarasis nuo 2024 m. birželio 12 d. gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini). Prieš tai pagal duomenų bazėje esančius duomenis, jis nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2024 m. birželio 12 d. nuolat gyveno užsienyje. Teistumo duomenimis nustatyta, kad A. A. buvo teistas Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 21 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis). Administracinių nusižengimų registro duomenimis nustatyta, kad A. A. nuo 2020 m. buvo Lietuvoje, nes ne kartą baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Paskutiniai administraciniai nusižengimai fiksuoti 2023 m. birželio 25 d., 2024 m. sausio 13 d., 2024 m. vasario 25 d. ir 2024 m. balandžio 16 d., kas duoda pagrindą manyti apie jo dažną buvimą Lietuvoje. Pagal duomenis, gautus dėl Lietuvos Respublikos sienos kirtimo, nustatyta, kad 2024 m. jis Lietuvos Respublikos sienos nebuvo kirtęs. Darbo biržos sistemos duomenimis nustatyta, kad 2024 m. birželio 12 d. jis buvo įregistruotas į darbo biržos sistemą, kaip ieškantis darbo Lietuvoje. Pagal surinktus aukščiau paminėtus duomenis nepaneigtina S. K. informacija, kad narkotines medžiagas jis galėjo gauti iš A. A., kuris mirė (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 8-10, 11-13, 14-22, 23-30, 31, 32-35, 36, 37).

Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Platinimu laikoma tiek psichotropinių ar narkotinių medžiagų pardavimas, tiek ir kitoks jų platinimas: perdavimas kitiems asmenims, išmainant jas į kitus daiktus, dovanojant, apmokant skolą, atlyginant už darbą ar paslaugas, duodant paskolą ir pan., taip pat ir neatlygintinai duodant jas vartoti kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-286/2006, 2K-180/2007, 2K-225/2008, 2K-350/2009, 2K-549/2013, 2K-21-139/2015, 2K-95-489/2018, 2K-131-719/2022). Teismų praktikoje išaiškinta, kad tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, jo prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis, taigi, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrame bylos kontekste. Teismų praktikoje nurodyta, kad sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju, kiti objektyvūs bylos duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-131-719/2022, 2K-167-303/2022, 2K-258-719/2024, 2K-35-1214/2025, 2K-71-976/2025).

Byloje ištirtų ir auksčiau aptartų, tarpusavyje sutampančių ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma, leidžia teismui daryti išvadą, kad S. K. 2024 m. vasarą, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, neatlygintinai iš asmens, kuris (duomenys neskelbtini) mirė, neteisėtai įgijo, tiksliai nenustatytą kiekį, tačiau ne mažiau kaip 43,872 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurias tas asmuo atnešė jam į namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), kur jis, turėdamas tikslą platinti, šias narkotines medžiagas neteisėtai laikė iki tol, kol 2025 m. balandžio 18 d., laike nuo 7.00 val. iki 10.50 val., kratos metu, jas rado ir paėmė Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai. Be to jis, tuo pat metu, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytą kiekį narkotinės medžiagos, tai yra dalį iš neteisėtai laikomos narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) pagamino, sumaišęs narkotinę medžiagą kanapes su rudos spalvos augalinės kilmės medžiaga, galimai tabaku, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą kiekį augalinės kilmės mišinio, kurio sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – delta-9-tetrahidrokanabinolio, kurį paliko savo gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), rūsyje, vartojimui savo broliui V. K., kuris ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą kiekį kartų šias psichotropines medžiagas rūkė, ir tokiu būdu jis platino paties pagamintą augalinės kilmės mišinį, kurio sudėtyje buvo psichotropinės medžiagos – delta-9-tetrahidrokanabinolio, o likusį nedidelį kiekį – 0,001 g psichotropinės medžiagos – tetrahidrokanabinolio (delta-9-tetrahidrokanabinolio) neteisėtai laikė, turėdamas tikslą platinti, savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), iki tol, kol 2025 m. balandžio 18 d., laike nuo 7.00 val. iki 10.50 val., kratos metu, šias psichotropines medžiagas rado ir paėmė Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai. Šios aplinkybės visiškai įrodytos tiek paties kaltinamojo S. K. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais ir kaltės pripažinimu, tiek ikiteisminio tyrimo metu liudytojo V. K. duotais parodymais bei kitais rašytiniais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. 2025 m. balandžio 18 d. kratos protokolas ir 2025 m. birželio 5 d. specialisto išvada patvirtina, jog pas S. K. rastos ir paimtos medžiagos, vadovaujantis nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtinto Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašu (toliau – ir Sąrašas), yra kanapės (antžeminės dalys), t. y. narkotinės medžiagos, ir tetrahidrokanabinolis, t. y. psichotropinės medžiagos. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. K. pripažino, kad 2024 m. neatlygintinai įgytas narkotines medžiagas – kanapes laikė savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kur dalį jų, sumaišęs su tabaku, „rūkydavo“, t. y. vartodavo kartu su broliu V. K. (2 t., b. l. 4-7, 51-54, 61-64). Nurodytas aplinkybes patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojo V. K. parodymai, kad gyvendamas pas brolį S. K., kartu su juo sumaišydami kanapes su tabaku, vartodavo šias narkotines medžiagas, kurias neatlygintinai, vaišindamas, duodavo jam S. K. (1 t., b. l. 28-31, 32-35). Esant išdėstytų ir ištirtų įrodymų visumai, teismas sprendžia, kad kaltinamasis S. K. narkotines medžiagas (kanapes) laikė platinimo tikslu, o dalį įgytų minėtų narkotinių medžiagų sumaišęs su kita medžiaga, galimai tabaku, pagamino mišinį, kurio sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – tetrahidrokanabinolio, kurį pasidalindamas su broliu V. K. ir kartu vartodamas, tokiu būdu šią medžiagą platino, todėl S. K. padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, numatyta BK 260 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį (BK 61 straipsnio 2 dalis). Teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgdamas į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Kartu pažymėtina, kad BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte pabrėžiama, jog bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgyja specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, 2K-265-1073/2018, 2K-98-1073/2019, 2K- 49- 976/2020). Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką individualizuojant bausmę, visoms jai individualizuoti turinčioms reikšmės aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-30/2014, 2K-481/2014, 2K-477-746/2015, Nr. 2K-91-891/2025).

S. K. padaryta nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, kaltinamasis neteistas (teistumas išnykęs), nebaustas administracine tvarka, dirba pagal individualios veiklos pažymą (1 t., b. l. 175-182, 183-184, 185-186). S. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtinta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų. Baudžiamasis įstatymas nenumato alternatyvių bausmių už nurodytų veikų padarymą.

Vienas bausmės skyrimo principų, įtvirtintų BK, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-126-693/2018). Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Švelnesnė, negu straipsnio sankcijoje numatyta, bausmė skiriama tik esant BK 62 straipsnio arba 54 straipsnio 3 dalyje nurodytiems pagrindams.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinių aplinkybių ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei ir kitoms bylos aplinkybėms. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, 2K-179-719/2022, 2K-221-976/2023, 2K-7-29-594/2025). Taigi, prieš sprendžiant dėl galimybės taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, būtina įvertinti BK 62 straipsnyje numatytas sąlygas dėl galimybės skirti švelnesnę bausmę, nei numatyta įstatyme. Šiuo metu galiojančioje BK 62 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką arba sulaikytas užklupus darant nusikalstamą veiką ar tuoj po jos padarymo prisipažino ją padaręs, nuoširdžiai gailisi ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui ir teismui išaiškinti nusikalstamą veiką ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai yra šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos sąlygos, teismas gali: 1) paskirti mažesnę bausmę, negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta mažiausia bausmė, arba 2) paskirti mažesnę bausmę, negu nustatyta šio kodekso 47 straipsnio 3, 4, 41 ir 6 dalyse, 56 straipsnyje ir 90 straipsnio 3 dalyje, arba 3) paskirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką.

Nagrinėjamoje byloje kaltinamasis S. K. ikiteisminio tyrimo metu, įteikus pranešimą apie įtarimą, savo kaltę pripažino, davė išsamius parodymus (2 t., b. l. 4-7, 51-54, 61-64). Teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, kritiškai vertino savo veiksmus, rodė pasiryžimą keisti savo gyvenimo būdą ir daugiau nenusikalsti. Byloje nėra duomenų, kad nusikalstama veika buvo padaryta turtinė ar neturtinė žala. Teismas įvertina ir tai, jog nors praeityje S. K. teistas, ankstesni teistumai yra išnykę (paskutinį kartą teistas 2008 m. kovo 17 d.), jie nebuvo susijęs su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Pažymėtina ir tai, kad šiuo atveju kaltinamojo padaryto sunkaus nusikaltimo pavojingumo laipsnis nelaikytinas dideliu, narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimas nebuvo vykdomas plačiu mastu. Teismo vertinimu, visos šios nurodytos kaltinamąjį ir jo padarytą veiką charakterizuojančios aplinkybės rodo, jog jo padaryta veika yra daugiau nulemta atsitiktinio neapgalvoto elgesio, tinkamai neįvertinus galimų itin griežtų tokio elgesio pasekmių, o ne kaip pasekmė teisei priešingo kaltinamojo elgesio.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos ir jo asmenybės pavojingumą apibūdinančių aplinkybių visumą, sprendžia, kad šiuo atveju kaltinamajam S. K. paskyrus vienintelę, BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje nurodytą bausmę – laisvės atėmimą, ši bausmė neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo, būtų aiškiai neproporcinga ir neteisinga šiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju parenkant bausmės rūšį kaltinamajam S. K. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, gali būti taikoma BK 62 straipsnio 1 dalis, nes nagrinėjamu atveju egzistuoja formalios BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatos, sprendžiant dėl galimybės kaltinamajam už įvykdytą nusikalstamą veiką skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas, sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti S. K. skiriant už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant laisvės apribojimo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei visą laisvės apribojimo laiką uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 1 dalis, 4 dalies 1, 4 punktai, 5 dalies 4 punktas). Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

BK 67 straipsnyje nustatyta, kad siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu su bausme gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės. Kadangi kaltinamojo padaryta nusikalstama veika, susijusi su narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimu, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas 9 mėnesius dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose (BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktas, 3 dalis, 72⁵ straipsnis).

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios S. K. paliktina galioti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) po narkotinių ir psichotropinių medžiagų tyrimo likusios narkotinės medžiagos – kanapės, supakuotos į voką Nr. A048562, objekto pakuotė – vokas Nr. T05440 ir sulankstytas popieriaus lapas, perduoti saugoti Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, adresu Vilnius, Liepyno g. 72; stiklainis su užsukamu dangteliu, kurio viduje devyni užspaudžiami maišeliai, polietileninis maišas „Norfa“, kurio viduje du mažesni užspaudžiami maišeliai, perduoti saugoti Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, adresu Telšiai, Žemaitės g. 34, sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai);

2) mobiliojo ryšio telefonas Samsung Galaxy A52s, IMEI: (duomenys neskelbtini), kartu su jame esančiomis SIM kortelėmis, ikiteisminio tyrimo metu grąžintas savininkui S. K., paliktinas savininko nuosavybėje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalyje, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 62 straipsnio 1 dalimi, 3 dalies 3 punktu, paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant visą laisvės apribojimo laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 2 (dvejiems) mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo metu dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant visą laisvės apribojimo laiką vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 10 punktu, 3 dalimi, 72⁵ straipsniu, paskirti S. K. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose.

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti galioti S. K. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) po narkotinių ir psichotropinių medžiagų tyrimo likusias narkotines medžiagas – kanapes, supakuotos į voką Nr. A048562, objekto pakuotę – voką Nr. T05440 ir sulankstytą popieriaus lapą, perduotus saugoti Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, adresu Vilnius, Liepyno g. 72; stiklainį su užsukamu dangteliu, kurio viduje devyni užspaudžiami maišeliai, polietileninis maišas „Norfa“, kurio viduje du mažesni užspaudžiami maišeliai, perduotus saugoti Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriui, adresu Telšiai, Žemaitės g. 34, sunaikinti;

2) mobiliojo ryšio telefoną Samsung Galaxy A52s, IMEI: (duomenys neskelbtini), kartu su jame esančiomis SIM kortelėmis, paliktinas savininko S. K. nuosavybėje.

K. S. K. išaiškinti, jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.