Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Nekrašas, dalyvaujant:

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini) (iš jo žodžių).

išnagrinėjęs administracinę bylą dėl pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. 2016-12-31, 11 val. 43 min., Kėdainių r. sav., Berželės k., kelyje Kėdainiai–Krekenava–Panevėžys, vairavo automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, sankryžoje sukdamas į kairę nepraleido priešpriešiais tiesiai važiavusio automobilio, su juo susidūrė, dėl to apgadino abu automobilius, iš eismo įvykio vietos pasišalino, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 157, 219.1 punktų reikalavimus.

R. S. savo kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, kad 2016-12-31 nuvažiavo paimti automobilį pas draugą. Apie 11 val., pasiėmęs automobilį vienas važiavo namo. Berželės kaime suko į kairę ir kliudė nespėjusio pro jį pravažiuoti automobilio galinę dalį. Kadangi neturi vairuotojo pažymėjimo, išsigandęs iškarto nuvažiavo namo. Kliudyta mašina liko stovėti ant kelio. Atvykę policijos pareigūnai automobilį išsivežė. Iš vakaro buvo išgėręs, ryte jautėsi visas šiltas. Automobilis priklauso draugei, ji jam davė raktelius. Jis naudojasi šiuo automobiliu, faktinis automobilio savininkas yra jis. Pripažįsta, kad negerai, negražiai pasielgė.

Transporto priemonės savininkė paaiškino, kad ji R. S. davė transporto priemonės raktelius ir dokumentus- registracijos pažymėjimą, draudimo liudijimą ir techninės apžiūros taloną, tačiau nesitikėjo, kad jis vairuos. Jai žinomos aplinkybės, kad jis neturi teisės vairuoti ir kad praeityje baustas už vairavimą neturint tam teisės.

Motyvuojamoji dalis

Be R. S. visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir bylos medžiaga: 2017-01-05 administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 66P-82008732-17 (b. l. 1), įvykio suvestine (b. l. 2-3), tarnybiniu pranešimu (b. l. 4), eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuotas eismo įvykis ir transporto priemonės apgadinimas (b. l. 5-6), R. S. paaiškinimu (b. l. 7), L. K., kurio automobilis buvo apgadintas eismo įvykio metu, paaiškinimu (b. l. 8), draudimo bendrovės „Gjensidige“ automobiliui „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarytos žalos sąmata, iš kurios matyti, kad padaryta žala – 360,91 Eur (su PVM) (b. l. 9-11), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu (b. l. 14), automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) fotonuotraukomis (b. l. 16-22), asmens duomenimis, iš kurių matyti, kad pažeidėjas neturi galiojančio vairuotojo pažymėjimo (b. l. 26), informacija apie pažeidėją nacionaliniuose registruose ir tarptautinėse sistemose (b. l. 29), VĮ „Regitra“ išrašu (b. l. 30).

Nuo 2017 m. sausio 1 d. vietoj galiojusio ATPK (patvirtinto 1984 m. gruodžio 13 d. įstatymu Nr. X-4449) įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK). Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigalioji­mo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Perkvalifikuojant veiką pagal šio straipsnio 1 dalį, švelnesnė administracinė atsakomybė yra ir tuo atveju, kai pagal ATPK už padarytą administracinį teisės pažeidimą buvo nustatyta administracinė nuobauda – administracinis areštas (Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Pagal Įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punktą, administra­ci­nio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme metu šio įstatymo 3 straipsnyje nuro­­­­dytais atvejais veikos perkvalifikuojamos teismo sprendimu. Asmuo, pada­ręs administracinį nusižengimą, atsako pagal įstatymus, galiojusius to nusižen­gi­mo padarymo metu (ANK 3 straipsnio 1 dalis). Įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens <...>, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią. Įstatymas, nustatantis ar griežtinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip sunkinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens <...>, teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios (ANK 3 straipsnio 2, 3 dalys).

R. S. administracinį teisės pažeidimą, atitinkantį ATPK 130 straipsnio 1 dalies požymius, padarė iki 2017 m. sausio 1 d. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje teisės vairuoti neturintiems asmenims viena iš administracinių nuobau­dų buvo numatytas ir administracinis areštas. Kadangi nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigalioju­sia­me ANK šios nuobaudos rūšies nelieka, laikytina, kad ANK 426 straipsnio 1 dalyje nustatyta sankci­ja yra švelnesnė, todėl atsižvelgiant į aukščiau nurodytą pasikeitusį teisinį reglamentavimą, R. S. padarytas administracinis teisės pažeidimas perkvalifi­kuo­jamas iš ATPK 130 straipsnio 1 dalies į administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje. ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis pažeidimas pagal ANK 423 str. 1 d.) neperkvalifikuojamas, kadangi už padarytą veiką ANK nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis nėra daugiau negu dešimt eurų mažesnis negu ATPK (Įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 8 dalis).

R. S. padarytos veikos atitinka ANK 426 straipsnio 1 dalį, ATPK 127 straipsnio 2 dalį, todėl jis baustinas.

ANK 22 straipsnyje įtvirtintas pagrindinis administracinės nuobaudos tikslas – atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administraci­nius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų. Transporto priemonė laikytina padidinto pavojaus šaltiniu, o vairavimas neturint tam teisės, kelia ypatingai didelį pavojų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, jų turtui. Paskyrus nuobaudą, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėtų suprasti, kad administracinėmis nuobaudomis yra siekiama jį priversti patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių, kurie įspėjamai veiktų jį patį ir kitus asmenis, linkusius daryti pažeidimus, t. y. atliktų prevencinį vaidmenį.

Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į padarytų nusižengimų pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, į ANK 35 ir 36 straipsniuose nustatytas atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad pažeidėjas pripažįsta kaltę, gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. R. S. Lietuvos Respublikoje nedirba (b. l. 28)- kaip paaiškino dirba Danijos. Jis praeityje ne kartą baustas už šiurkščius KET pažeidimus- 2012 m. baustas už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos būnant neblaiviam, o 2013 m.- už pakartotiną transporto priemonės vairavimą neblaiviam (b. l. 23- 25). Įvertinus visas byloje nustatytas bei nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukimam asmeniui už pažeidi­mus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir ANK 426 straipsnio 1 dalyje, skirtinos sankcijose numatytos baudos, artimesnės minimalioms. Paskirtos nuobaudos subendrintinos ANK 38 straipsnio 2 dalies pagrindu.

R. S. taip pat skirtina ANK 426 straipsnio 8 dalyje numatyta administracinio poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas. Teismų praktikoje pripažinta, kad pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas yra proporcinga administracinė nuobauda, esant pada­­­ry­tiems tam tikriems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinėse bylose Nr. 2A-4-2012, 2AT-2-2013; Kauno apygar­dos teismo nutartys administracinėse bylose Nr. ATP-501-290/2016, Nr. ATP-660-317/2016, Nr. ATP-644-498/2016, Nr. ATP-712-327/2016, Nr. ATP-957-245/2016). ANK 29 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, 4 dalyje išvardintų teisės pažeidimų bylose. Šiame sąraše yra ir pažeidimas, numatytas ANK 426 straipsnio 1 dalyje. Nagrinėjamu atveju su automobiliu „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo padarytas R. S. inkriminuotas nusižengimas. Taigi, šis automobilis atitinka ANK 29 straipsnio 2 dalyje numatytus požymius ir yra nusižengimo padarymo priemonė. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Transporto priemonės savininkė teismo posėdžio metu patvirtino, kad jai žinoma, kad R. S. ne kartą buvo baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus bei kad jis neturi teisės vairuoti. Ji pati, nieko neverčiama, perdavė R. S. automobilio raktelius ir dokumentus. Taigi šių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad transporto priemonės savininkė perleisdama turtą žinojo, kad jis bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad transporto priemonė buvo paimta ir naudota prieš savininkės J. Ž. valią ir ja buvo disponuojama neteisėtai. Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes pažeidėjui R. S. skirtina ANK 426 straipsnio 8 dalyje numatyta administracinio poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas. Sprendžiant dėl automobilio konfiskavimo atsižvelgtina į tai, R. S. ne pirmą kartą baudžiamas už šiurkščius KET pažeidimus, yra baustas ir už analogišką pažeidimą (pasišalinimą iš eismo įvykio vietos), bei šis padarytas pažeidimas savo esme yra ypatingai šiurkštus- eismo įvykis padarytas kelyje, o iš jo pasišalinta net nepasiaiškinus apie padarytą žalą (turtui / sveikatai). Taigi turto konfiskavimas yra proporcinga administracinė nuobauda padaryto pažeidimo pavojingumo laipsniui ir R. S. asmenybei. Transporto priemonės savininkė savo teises gali ginti civilinio proceso tvarka, išsiieškant iš kalto asmens jai dėl automobilio konfiskavimo padarytus nuostolius.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, 8 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 29 straipsniu, 426 straipsnio 1, 8 dalimis, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, perkvalifikuoti į administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje.

R. S. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje, ir administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, ir skirti administracines nuobaudas:

- pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį – 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą ir administracinio poveikio priemonę – transporto priemonės – automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), konfiskavimą;

- pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį – 300 Eur (trijų šimtų eurų) baudą.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi paskirtas nuobaudas subendrinus galutinę nuobaudą paskirti – 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) baudą su transporto priemonės – automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugomo aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) įteikimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kėdainių rajono apylinkės teismą.

Išaiškinti: bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Bauda turi būti sumokėta pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamų sąskaitų: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB DNB bankas, banko kodas 40100; arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB bankas, banko kodas 70440; arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank", AB, banko kodas 73000; arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Atliekant mokėjimo pavedimą, būtina nurodyti įmokos kodą 1001 ir unikalaus mokėjimo kodo laukelyje įrašyti ROIK kodą: 17064442548.

Jeigu pažeidėjas baudos sumokėti negali, jis turi teisę kreiptis į Kauno apskrities VMI Mokestinių prievolių departamento Rajonų mokesčių mokėtojų skyriaus Kėdainių poskyrį (Didžioji g. 17, Kėdainiai, aptarnavimo salė, 113 kab.) dėl paskirtos baudos mokėjimo termino atidėjimo ar išdėstymo. Prašymas dėl paskirtos baudos mokėjimo termino atidėjimo ar išdėstymo gali būti pateikiamas ir internetu, adresu https://www.vmi.lt/manovmi. Laiku nesumokėjus baudos ir neprašius jos mokėjimo terminą atidėti ar išdėstyti, ji išieškoma priverstinai.