Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Olegas Šibkovas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. K. ir suinteresuoto asmens I. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutarimo J. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2016 m. vasario 7 d., 2.55 val., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytos 1,09 promilės), kai jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, taip pat už tai, kad nepateikė automobilio registracijos liudijimo, automobilio techninės apžiūros talono, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo. Šiais veiksmais J. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 16 punktų reikalavimus.J. K. Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 9 d. nutarimu pripažin­tas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respu­b­likos administraci­nių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ straipsnio 8 dalyje ir 129 straipsnyje. J. K. pagal ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį (už transporto priemonės be automobilio registracijos liudijimo, valstybinės techninės apžiūros talono ir privalomojo civilinės atsakomybės draudimo vairavimą) skirta 10 Eur bauda. Pagal ATPK 129 straipsnį (už transporto priemonės vairavimą, esant neblaiviam bei neturint teisės vairuoti) skirta 1448 Eur bauda be transporto priemonės konfiskavimo. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, nuobaudos subendrintos ir J. K. paskirta galutinė nuobauda – 1448 Eur bauda be transporto priemonės konfiskavimo. Kauno apygardos teismas 2016 m. balandžio 28 d. nutartimi tenkino Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą, panaikino Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 9 d. nutarimą dalyje dėl pažeidimo, numatyto ATPK 129 straipsnyje, ir J. K. administracinio teisės pažeidimo bylą šioje dalyje grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutarimu pažeidimas, numatytas ATPK 129 straipsnyje (transporto priemonės vairavimas neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, neturinčių teisės vairuoti), perkvalifikuotas į ATPK 130² straipsnį (pakartotinis transporto priemonių vairavimas neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų), ir pagal šį straipsnį J. K. skirta 1448 Eur bauda su transporto priemonės Volkswagen Golf, valst. nr. (duomenys neskelbtini), priklausančios I. K., konfiskavimu. Taip pat J. K. pripažin­tas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje, už kurį jam skirta 10 Eur bauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, nuobaudos subendrintos ir J. K. paskirta galutinė nuobauda – 1448 Eur bauda su transporto priemonės Volkswagen Golf, valst. nr. (duomenys neskelbtini), priklausančios I. K., konfiskavimu.Kauno apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad įvertinus administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti J. K. paskyrus maksimalią šio kodekso 130² straipsnio sankcijoje numatytą baudą su transporto priemonės konfiskavimu bei ATPK straipsnio 8 dalies sankcijos ribose numatytą baudą, galutinę nuobaudą parenkant sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytų administracinių teisės pažeidimų, ribose. Apeliaciniame skunde J. K. ir I. K. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutarimą – panaikinti nutarimą dalyje dėl baudos pagal ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį paskyrimo ir transporto priemonės Volkswagen Golf, priklausančios I. K., konfiskavimo, paskirto pagal ATPK 130² straipsnį, taip pat sumažinti pagal pastarąjį straipsnį paskirtą baudą.Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į byloje nustatytas J. K. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, nepagrįstai nustatė sunkinančių aplinkybių, be pagrindo neigiamai vertino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę ir todėl skyrė jam už ATPK 130² straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą neproporcingai didelę baudą. Be to, teigiama, kad apylinkės teismas nepagrįstai sprendė, jog I. K. buvo sąmoningai perdavusi automobilį J. K. teisės pažeidimams daryti, todėl neesant teisiniam pagrindui nutarė konfiskuoti transporto priemonę.Anot skundo autorių, J. K. skirta neproporcingai didelė bauda, kadangi pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog bylos aplinkybės patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažeidimą padarė, siekdamas išsaugoti savo sveikatą, t. y. veikdamas būtinojo reikalingumo sąlygomis, kas laikytina atsakomybe lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 5 punktas). J. K. paaiškinimas apie įvykio aplinkybes yra racionalus, atitinka byloje nustatytas aplinkybes, priešingai teigiančių įrodymų byloje nėra, todėl mano, kad nepagrįstai nepripažinta minėta atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Teigia, kad teismas taip pat turėjo atsižvelgti į tai, jog J. K. sumokėjo Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 9 d. nutarimu visą jam paskirtą baudą. Pažymi ir tai, kad skundžiamame nutarime nepagrįstai pripažinta atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda, kadangi pakartotinumas yra ATPK 130² straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties požymis. Be to, nesutinkant su teismo išvada, kad J. K. praeityje ne karą baustas už itin šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, pabrėžia, kad ši nutarimo dalis nėra pagrįsta byloje esančiais įrodymais, nėra tinkamai motyvuota, todėl į tai negali būti atsižvelgta skiriant nuobaudą. Apeliantų teigimu, skundžiamame nutarime taip pat nepagrįstai nustatytos aplinkybės, kad J. K. nėra sumokėjęs už Kelių eismo taisyklių tam tikrus pažeidimus paskirtų baudų bei nėra atlikęs paskirto administracinio arešto. Pažymima, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nėra pilnai sumokėjęs tik vienos jam paskirtos baudos, jos nesumokėjo dėl lėšų trūkumo, tačiau ją moka dalimis. Tuo tarpu apie paskirtą ir neatliktą administracinį areštą J. K. nėra žinoma. Atkreipiamas dėmesys, kad pastarosios aplinkybės bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo tiriamos, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pasisakyti dėl jų neturėjo galimybės, teismas nenustatė menamų baudų nesumokėjimo ir tariamo arešto neatlikimo priežasčių. Akcentuojama ir tai, kad teismas padarė logiškai prieštaringas išvadas dėl J. K. asmenybės. Teigiama, kad teismui nustačius, jog J. K. sumokėjo paskirtą baudą ir prisiėmė atsakomybę už padarytą pažeidimą, nėra pagrindo teigti, kad anksčiau paskirtos nuobaudos nepasiekė administracinės nuobaudos tikslų. Priešingai, skundo autorių nuomone, bylos aplinkybės patvirtina, kad J. K. pasikeitė, supranta savo padarytų pažeidimų rimtumą, jais keliamą grėsmę visuomenei ir daugiau eismo saugumo reikalavimų nepažeidinės, administracinių pažeidimų nedarys. Be to, pabrėžiama, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo rūpinasi šeima, kartu su I. K. augina nepilnametį vaiką, sulaikytas policijos pareigūnų, jiems nesipriešino, jam buvo nustatytas tik lengvas neblaivumo laipsnis, jis jokios žalos (nei asmeniui, nei turtui) nepadarė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundo autorių manymu, J. K. už ATPK 130² straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą, kaip ir galutinė subendrinta nuobauda, skirtina 1158 Eur bauda. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutarė konfiskuoti automobilį, kadangi vadovavosi subjektyviomis prielaidomis ir spėlionėmis, nepagrįstomis jokiais byloje esančiais įrodymais, be to, nepagrįstai užkrovė pareigą I. K. įrodyti, kad ji automobilio J. K. neperdavė. Pažymima, kad I. K. teiginius apie tai, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo automobilį paėmė jai miegant, be jos leidimo, patvirtina J. K. paaiškinimai, taip pat byloje nustatytos aplinkybės, kad pažeidimas padarytas nakties metu, pažeidėjas automobilį vairavo vienas. Nesutinkant su teismo išvada, kad I. K., kaip administracinėn atsakomybėn patraukto asmens sutuoktinė, žinojo, jog jis yra netekęs teisės vairuoti, pabrėžiama, kad ši išvada grindžiama subjektyvia prielaida, jokie byloje esantys įrodymai jos nepatvirtina. Vien tai, kad I. K. yra J. K. sutuoktinė, neteikia pagrindo spręsti, kad ji žino apie sutuoktiniui paskirtas administracines nuobaudas, juo labiau apie nuobaudų terminus. Tvirtinama, kad I. K. apie tai, jog J. K. yra atimta teisė vairuoti ir kad yra nepasibaigęs šios nuobaudos terminas, nežinojo, nes jis jai to nebuvo pasakojęs. Taip pat skundo autorių nuomone, aplinkybė, kad I. K. yra automobilio savininkė, tačiau neturi teisės vairuoti, nepagrįstai vertinta kaip įrodanti, jog automobiliu išimtinai naudojasi tik jos sutuoktinis J. K.. Ši teismo išvada taipogi grindžiama subjektyvia, jokiais įrodymais nepatvirtinta prielaida, spėlione. Be to, atkreipiamas dėmesys, kad nors J. K. padaryto pažeidimo metu I. K. neturėjo teisės vairuoti, vėliau ją įgijo. Akcentuojama ir tai, kad I. K., kaip savininkė, turi teisę laikyti automobilį asmeniškai sau. Tai, kad ji J. K. padaryto pažeidimo metu neturėjo teisės vairuoti automobilį, nereiškia, kad ji nenorėjo tokios teisės įgyti. Teisės vairuoti transporto priemonę įgijimas reikalauja gana didelių išlaidų ir daug laiko, tačiau vėliau I. K. teisę vairuoti automobilį įgijo, kas patvirtina, jog automobilį ji laikė sau, jis nebuvo skirtas naudotis J. K.. Taip pat, anot skundo autorių, nepagrįsta jokiais byloje esančiais įrodymais ir teismo išvada, kad I. K., žinodama, jog J. K. yra netekęs teisės vairuoti, perdavė jam automobilį, kurį jis ne kartą vairavo darydamas administracinius teisės pažeidimus. Pabrėžiama, kad J. K. tik nagrinėjamu atveju yra traukiamas administracinėn atsakomybėn už tai, jog automobilį vairavo praradęs teisę vairuoti. Daugiau tokių administracinių pažeidimų J. K. nėra padaręs. Be to, nepagrįstas skundžiamo nutarimo teiginys, kad I. K. perdavė automobilį J. K.. Šios teismo išvados nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai. Taip pat, apeliantų manymu, teismas nepagrįstai laikė, kad I. K. turi pareigą įrodyti, nepaliekant jokių abejonių, kad automobilio administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui neperdavė. Toks išaiškinimas neatitinka konstitucinio teisingumo principo, kadangi valstybė administraciniuose teisiniuose santykiuose su asmeniu yra stipresnioji pusė, todėl asmeniui rungtis su valstybe įrodinėjant aplinkybę, kad neliktų jokių abejonių, yra neįmanoma. Nurodoma, kad automobilio konfiskavimas asmeniui, kuris nepadarė administracinio teisės pažeidimo, yra griežta sankcija. Minėta sankcija savo griežtumu prilygsta ne tik administracinės teisės, bet ir baudžiamosios teisės sankcijai. Todėl nėra jokio pagrindo nukrypti nuo administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje ir baudžiamajame procese taikomo principo, kad visos abejonės yra aiškinamos administracinėn/baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Nagrinėjamu atveju šis principas pagal analogiją turi būti taikomas I. K. atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas to nepadarė, todėl, skundo autorių teigimu, buvo pažeistas konstitucinis teisingumo principas, nebuvo užtikrintas sąžiningas procesas I. K., t. y. buvo pažeistas Europos Žmogaus Teisių ir Pagrindinių Laisvių Apsaugos Konvencijos 6 straipsnis. Pažymima ir tai, kad nutarimas, kuriuo buvo paskirtas automobilio konfiskavimas, neatitinka socialinės realybės. Anot apeliantų, iš I. K. reikalaujama tai, kas praktiškai yra neįmanoma. Teismas neatsižvelgė į tai, kad I. K. ir J. K. gyvena tame pačiame bute, dėl ko I. K. galimybės saugoti automobilio raktelį nuo J. K. buvo labai ribotos. Teigiama, kad I. K. dėjo protingas pastangas, jog automobilio raktelio nepasiektų kiti asmenys, t. y. laikė padėjusi tarp savo asmeninių daiktų, tačiau J. K. yra suaugęs, sumanus žmogus, automobilio raktelį jis pats atsitiktinai dar iki pažeidimo padarymo dienos buvo suradęs ir pažeidimo padarymo dieną be I. K. leidimo paėmė. Todėl teismo išvada, kad I. K. automobilį perdavė J. K., nepagrįsta, padaryta pažeidžiant fundamentaliuosius teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Tvirtinama, kad jei būtų vadovaujamasi nutarime išdėstytais samprotavimais, kartu gyvenančio šeimos nario automobilis būtų konfiskuojamas praktiškai visuomet, jei jį be leidimo paimtų kitas šeimos narys ir padarytų administracinį pažeidimą, už kurį skirtinas transporto priemonės konfiskavimas. Pabrėžiama ir tai, kad iki nutarimo priėmimo automobilis I. K. buvo grąžintas, kas patvirtina, kad jokios grėsmės automobilio buvimas pas I. K. visuomenei nekelia. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teigiama, kad automobilį teismas nutarė konfiskuoti neteisėtai ir nepagrįstai, toks sprendimas pažeidžia I. K. nuosavybės teises.Taip pat skunde keliamos abejonės dėl pirmosios instancijos teismo nutarimo dalies dėl J. K. atsakomybės pagal ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį. Nurodoma, kad skundžiamu nutarimu buvo nagrinėjama iš naujo tik dalis J. K. administracinio teisės pažeidimo bylos, klausimas dėl jo atsakomybės pagal ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį buvo išspręstas Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 9 d. nutarimu, šioje dalyje pastarasis nutarimas nebuvo panaikintas ir byla nebuvo grąžinta nagrinėti iš naujo. Teigiama, kad skundžiamo nutarimo rezoliucinėje dalyje teismas nepagrįstai iš naujo nutarė dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybės pagal ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį.Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus atsiliepime prašoma netenkinti J. K. ir I. K. apeliacinio skundo ir palikti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutarimą nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

J. K. ir I. K. skundas tenkinamas iš dalies.Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu J. K. buvo pripažintas kaltu pagal ATPK 130² straipsnį ir ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį. Ginčo dėl paties pažeidimų fakto nėra. Apeliaciniu skundu keliamas tik administracinės nuobaudos, paskirtos už ATPK 130² straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą, individualizavimo klausimas, nurodant, kad nagrinėjamu atveju skirta neproporcingai didelė bauda, o administracinė nuobauda – daikto, kuris buvo admi­nis­tra­ci­nio teisės pažeidimo padarymo įrankis (automobilio) ir kuris nuosavybės teise priklauso I. K., konfiskavimas, taikyta neteisingai ir nepagrįstai, taip pat ginčijamas pirmosios instancijos teismo nutarimas pripažinti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu pagal ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį, teigiant, kad šiuo sprendimu J. K. pripažįstamas kaltu už tą patį pažeidimą pakartotinai. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, patikrina administracinio teisės pažeidimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ straipsnis). Kaip minėta apylinkės teismas skundžiamu nutarimu J. K. už pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje, paskyrė 1448 Eur baudą su transporto priemonės, priklausančios I. K., konfiskavimu.ATPK 130² straipsnyje numatyta, kad už šio pažeidimo padarymą <...> teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims skiriama bauda nuo 1158 iki 1448 Eur eurų su transporto priemonės konfiskavimu arba administracinis areštas nuo 20 iki 30 parų su transporto priemonės konfiskavimu, o teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims, kuriems administracinis areštas negali būti skiriamas skiriama bauda nuo 1158 iki 1592 Eur su transporto priemonės konfiskavimu. Iš straipsnio matyti, kad už minėtą pažeidimą gali būti skiriama bauda su transporto priemonės konfiskavimu arba administracinis areštas su transporto priemonės konfiskavimu. Taigi šiuo atveju transporto priemonės konfiskavimas yra papildoma privaloma administracinė nuobauda. Pirmosios instancijos teismas skyrė transporto priemonės, priklausančios kitam, ne administracinį teisės pažeidimą padariusiam, asmeniui, konfiskavimą, konstatuodamas, kad transporto priemonės savininkės I. K. interesai nagrinėjamu atveju negali būti ginami, su kuo sutinka skundą nagrinėjantis teismas. Apeliantai prašo panaikinti J. K. už ATPK 130² straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą paskirtą transporto priemonės konfiskavimą, nurodydami, kad I. K., būdama automobilio Volkswagen Golf, savininkė nėra atsakinga už jai priklausančios transporto priemonės kito asmens panaudojimą teisės pažeidimams daryti. Skundą nagrinėjantis teismas atkreipia apeliantų dėmesį, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimo taikymo pagrindai reglamentuojami ATPK 26 straipsnyje. Šio straipsnio 1 d. numatyta, kad daiktas, kuris buvo ATPK 130² straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo įrankis, konfiskuotinas nepriklausomai nuo to, kam nuosavybės teise jis priklauso. Teismų praktikoje pripažinta (KLAT nutartis Nr. ATP-645-107/2015, KAT nutartis Nr. ATP-322-175/2015, VAT nutartis Nr. ATP-303-387/2015, LVAT nutartis Nr. N575-1742/2008, LAT nutartis Nr. 2AT-23/2012), kad pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas yra proporcinga administracinė nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti.Kita vertus, formuojamoje administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant transporto priemonės, kuri buvo tiesioginė administracinio teisės pažeidimo padarymo priemonė, konfiskavimo klausimą, privalu išsiaiškinti aplinkybes, kurios leistų daryti kategorišką išvadą dėl transporto priemonės savininko atsakomybės panaudojant jo nuosavybę darant neteisėtus veiksmus. Vadovaujantis teismų praktika, laikomasi nuostatos, kad siekiant apginti automobilio savininko teisėtus interesus, taikant teisingumo vykdymo ir teisinio tikrumo principus, turi būti atsižvelgiama ne tik į pažeidimo padarymo esmę, tačiau ir į tai, ar transporto priemonės savininkas yra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą teisės pažeidimo metu bei į tai, ar turto disponavimas buvo su jo žinia, ar be jos (LVAT nutartis byloje Nr. N575-1742/2008).Iš bylos medžiagos matyti, kad J. K. ATPK 130² straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą padarė vairuodamas kitam asmeniui – I. K. nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę. Apeliaciniame skunde prašymas neskirti transporto priemonės konfiskavimo siejamas su aplinkybe, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo automobilį pasiėmė savavališkai, be automobilio savininkės žinios. Pažymėtina, kad nors apeliantai savo paaiškinimuose, duotuose apylinkės teisme (22 b. l.), taip pat nurodė, jog J. K. ne jam priklausantį automobilį pasiėmė savavališkai, byloje nėra duomenų, jog automobilis Volkswagen Golf buvo paimtas prieš savininkės I. K. valią ir juo J. K. disponavo neteisėtai, todėl negalima išvada, kad I. K. neatsakinga už savo nuosavybės panaudojimą administraciniam teisės pažeidimui daryti. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad automobilis buvo paimtas su I. K. žinia. Pažymėtina, kad pati I. K. savo paaiškinime nurodė, jog neturi teisės vairuoti automobilį (22 b. l.), taigi, darytina išvada, kad ginčo objektu esanti transporto priemonė pažeidėjui buvo perleista naudotis ne pirmą kartą. Tuo tarpu, apeliacinio skundo argumentai, kad I. K. automobilį laikė savo asmeniniam naudojimui, siekdama įgyti teisę vairuoti, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Pastebėtina, kad objektyvių duomenų, pagrindžiančių pastarąsias aplinkybes, nei bylą nagrinėjant apylinkės teisme, nei teikiant nagrinėjamą skundą aukštesniajam teismui, nepateikta. Be to, kaip nurodė apeliantai jie yra sutuoktinai, taigi kartu veda bendrą šeimos ūkį, todėl I. K. turėjo būti žinoma apie tai, kad jos sutuoktinis anksčiau yra baustas už administracinio teisės pažeidimo padarymą ir jis yra praradęs teisę vairuoti. Taigi, apeliantė privalėjo būti rūpestingesnė ir atsakingesnė savo nuosavybės atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad iš byloje esančių duomenų neseka išvada, jog automobilis Volkswagen Golf buvo paimtas prieš savininkės ar valdytojos valią ir juo buvo disponuojama neteisėtai. Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas taikyti ATPK 130² straipsnyje numatytą papildomą privalomą administracinę nuobaudą, teisės taikymo klaidos nepadarė. Teismas laiko, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui teisėtai ir pagrįstai skirtas ne jam priklausančios transporto priemonės konfiskavimas, todėl panaikinti šią nuobaudą apialiacinio skundo motyvais nėra pagrindo.Apeliaciniame skunde taip pat keliamas J. K. už ATPK 130² straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą paskirtos administracinės nuobaudos – baudos individualizavimo klausimas. Teigiama, kad šio straipsnio sankcijoje numatytos maksimalios baudos paskyrimas yra per griežta nuobauda. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašą nustato šio kodekso 31 ir 32 straipsniai. Kaip numato ATPK 30² straipsnio 1 dalis, skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nuobaudos paskyrimo klausimą, minėtų įstatymo nuostatų nepažeidė – įvertino visas nuobaudos skyrimui reikšmingas bylos aplinkybes. Apylinkės teismas atsižvelgė į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padaryto teisės pažeidimo pobūdį – būdamas neblaivus (nustatytos 1,09 promilės), kai teisė vairuoti jam atimta, vairavo automobilį, padarytas itin šiurkštus pažeidimas; pažeidėjo asmenybę – yra baustas administracine tvarka už itin šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nėra sumokėjęs paskirtų baudų, atlikęs paskirto administracinio arešto, tačiau sumokėjo Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 9 d. nutarimu paskirtą 1448 Eur baudą; atsižvelgė į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad asmuo nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad pakartotinai per metus padarytas tos pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas).Nors apeliaciniame skunde taigiama, kad apylinkės teismas nepagrįstai pripažino pastarąją aplinkybę, atkreiptinas dėmesys, kad pagal minėtą normą, atsakomybę už administracinio teisės pažeidimą sunkinančia aplinkybe laikomas pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Pastebėtina, kad pakartotinai per metus padarytu tos pačios rūšies pažeidimu ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkto prasme laikomi ne tapatūs, o tame pačiame ATPK skirsnyje numatyti pažeidimai, šiuo atveju – dešimtame skirsnyje „Administraciniai teisės pažeidimai transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje“. Iš byloje esančio išrašo apie asmeniui registruotus teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (15-17 b. l.) matyti, kad J. K. iki šio pažeidimo padarymo (2016 m. vasario 7 d.) per vienus metus vieną kartą padarė administracinį teisės pažeidimą, už kurį jam buvo paskirta administracinė nuobauda. 2015 m. spalio 14 d. nutarimu jis buvo nubaustas pagal ATPK 128 straipsnio 2 dalį ir 134 straipsnio 1 dalį – už transporto priemonės vairavimą, neužsisegus saugos diržo, kai teisė vairuoti atimta (pažeidimas padarytas 2015 m. rugsėjo 29 d.), 500 Eur bauda. Šis pažeidimas yra tame pačiame skirsnyje, kaip ir ATPK 130² straipsnyje numatytas pažeidimas, tačiau nėra pastarajam tapatus, ir jis buvo padarytas prieš mažiau nei metus iki nagrinėjamo pažeidimo padarymo datos. Todėl apylinkės teismas teisingai nustatė, kad J. K. baustas administracine tvarka, ir jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad pakartotinai per metus jis padarė tokios pat rūšies pažeidimą, už kurį jam paskirta administracinė nuobauda. Tai, kad J. K. praeityje buvo baustas už kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, pirmosios instancijos teismas nurodė tik kaip asmenį charakterizuojančią, o ne jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Pastebėtina, kad priešingai nei teigia skundo autoriai, ši ir kitos administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį apibūdinančios aplinkybės – paskirtų baudų nemokėjimas, administracinio arešto neatlikimas, pagrįstos byloje esančiais objektyviais įrodymais, kurie buvo ištirti bylą nagrinėjant pirmosisios instancijos teisme, todėl nėra pagrindo teigti, kad jos įvertintos neteisingai ir nepagrįstai.Taip pat atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl būtinojo reikalingumo egzistavimo J. K. veiksmuose ir šio duomens pripažinimo jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pažymėtina, kad būtinojo reikalingumo sąlygos reglamentuojamos ATPK 17 straipsnyje, kuriame numatyta, jog administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kitose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo minėtų būtinojo reikalingumo sąlygų neatitinka. Byloje nėra duomenų, objektyviai patvirtinančių, kad J. K. sveikatai administracinio teisės pažeidimo dieną buvo kilęs realus pavojus, taip pat kad toks pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis (administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo galėjo pasinaudoti taksi paslaugomis). Be to, tam, kad pripažinti būtinąjį reikalingumą, būtina nustatyti, jog padaryta žala būtų mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Tuo tarpu byloje nustatyta, kad J. K. vairavo automobilį, būdamas neblaivus, taigi, tokiu būdu sukėlė grėsmę eismo saugumui, kitų asmenų sveikatai, gyvybei bei turtui, kas vertintina svarbesniu įstatymo saugomu interesu. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nėra pagrindo pripažinti J. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ATPK 31 straipsnio 1 dalies 6 punkte. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad aplinkybė, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo sumokėjo visą Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 9 d. nutarimu paskirtą baudą, nelaikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kadangi paskirtų administracinių nuobaudų vykdymas yra pažeidimą padariusio asmens prievolė.Atmetant apeliacinį skundą dalyje dėl nuobaudos paskyrimo teisėtumo ir pagrįstumo, pabrėžtina ir tai, kad visas apeliaciniame skunde išdėstytas aplinkybes (tai, kad J. K. rūpinasi šeima, kartu su I. K. augina nepilnametį vaiką), prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus privalėjo įvertinti pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, o to nepadaręs, jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam ir jo artimiesiems dėl padarytų teisės pažeidimų, riziką. Darant šią išvadą, pažymėtina ir tai, kad administracine nuobauda yra siekiama nubausti administracinį teisės pažeidimą padariusius asmenis, auklėti juos, kad laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat sulaikyti tiek patį teisės pažeidėją, tiek ir kitus asmenis nuo naujų teisės pažeidimų padarymo, todėl tai, kad jų paskyrimas sukelia teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, prastina jo gyvenimo kokybę, nelaikytina esmine aplinkybe, kurios pagrindu jam skiriama administracinė nuobauda turėtų būti švelninama. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad J. K. skundžiamu apylinkės teismo nutarimu paskirta 1448 Eur bauda nėra aiškiai per griežta ar neadekvati padarytam teisės pažeidimui. Bendrųjų administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių pirmosios instancijos teismas nepažeidė, todėl keisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutarimą šioje dalyje, vadovaujantis apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, teisinio pagrindo nėra. Kita vertus, apeliaciniame skunde keliamas ATPK 124¹ straipsnio 8 dalies nuostatų taikymo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Nurodoma, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pakartotinai pripažintas kaltu už šiame straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą. Skundą nagrinėjantis teismas su šiuo apeliantų teiginiu sutinka. Pažymėtina, kad iš skundžiamo nutarimo matyti, jog teismas pripažino J. K. kaltu pagal ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį, nors byla dėl šio pažeidimo padarymo Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartimi grąžinta nagrinėti iš naujo tik dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130² straipsnyje. Tokiu būdu Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 9 d. nutarimas dalyje dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pripažinimo kaltu už ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nebuvo panaikintas ir įsiteisėjo. Taigi pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pakartotinai pripažinti J. K. kaltu pagal ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. K. ir I. K. apeliacinį skundą apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutarimo dalį dėl J. K. pripažinimo kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje.

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 30 d. nutarimo dalį dėl J. K. už ATPK 130² straipsnyje ir 124¹ straipsnio 8 dalyje paskirtų administracinių nuobaudų subendrinimo: vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, J. K. už ATPK 130² straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą paskirtą nuobaudą subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 9 d. nutarimu už 124¹ straipsnio 8 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirta 10 Eur bauda, ir paskirti galutinę nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t.y. galutinę nuobaudą paskirti 1448 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų) baudą su transporto priemonės Volkswagen Golf, valst. nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis numeris (VIN kodas) (duomenys neskelbtini), priklausančios I. K., a.k. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Kitoje dalyje nutarimą palikti galioti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.