Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilkaviškio rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutarimo A. Ū. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Institucija skundžia šį Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutarimą, prašo jį panaikinti ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje paskiriant nuobaudą ATPK 130² str. sankcijos ribose, t.y. baudą arba administracinį areštą kartu su transporto priemonės „Volkswagen Vento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

Skunde nurodoma, kad už A. Ū. padarytą nusižengimą įstatymas numato nuobaudą su transporto priemonės konfiskavimu. Šiuo atveju teismas, pritaikęs ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatas, skyrė švelnesnę nei sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje nurodyta, kad ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatų taikymas sietinas tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos kaip ypač švelninančios asmens atsakomybę, buvimu. Teigiama, kad skundžiamame nutarime išdėstytos aplinkybės, kuriomis remiantis paskirta švelnesnė nuobauda, nėra išskirtinės, galinčios sąlygoti ATPK 30¹ str. taikymą ir nuobaudos sumažinimą. Institucijos manymu, pritaikius ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatas A. Ū. nebus pasiekti administracinės nuobaudos tikslai.

Atsiliepimas į Institucijos skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Skundžiamu nutarimu A. Ū. buvo paskirta administracinė nuobauda už jo padarytą pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje. Ginčo dėl šio pažeidimo nėra, todėl apygardos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi jokio pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, t. y. nesutinkama su teismo sprendimu nekonfiskuoti pažeidėjo vairuotos transporto priemonės. Apeliacinės instancijos teismas, neviršydamas apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio teisės pažeidimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ATPK 302¹¹ str.).

ATPK 130² straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda asmenims, neturintiems teisės vairuoti – bauda nuo 1158 iki 1448 eurų arba administracinis areštas nuo 20 iki 30 parų yra nustatyta kaip pagrindinė administracinė nuobauda, o transporto priemonės konfiskavimas, yra ne alternatyvi, o privaloma, papildoma administracinė nuobauda.

Daiktų, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankiai arba tiesioginiai objektai, konfiskavimo tvarką reglamentuoja ATPK 26 straipsnis. Bendra šiame straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad konfiskuotas gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, tačiau įstatymų leidėjas yra numatęs išimtį iš šios bendros taisyklės ir nurodęs, kokius pažeidimus padarius, gali būti konfiskuojamas ir daiktas ar pajamos, nesantys pažeidėjo nuosavybe. Prie tokių išimčių priskiriamas ir administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130² straipsnyje padarymas. Įstatymas leidžia konfiskuoti daiktą, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130² straipsnyje padarymo įrankis arba tiesioginis objektas ir tuo atveju, kai jis priklauso kitam asmeniui.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad transporto priemonė „Volkswagen Vento“, kurią vairuodamas A. Ū. padarė administracinį teisės pažeidimą, priklauso G. Š.. Pirmosios instancijos teismas neskyrė transporto priemonės konfiskavimo, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo kriterijais, siekdamas apsaugoti G. Š. interesus, nenustatęs, kad ji leido A. Ū. vairuoti jai priklausančią transporto priemonę. Aukštesnės instancijos teismas su šiuo sprendimu sutinka.

Apygardos teismas taip pat sutinka ir su Institucijos skunde išdėstytomis aplinkybėmis, kad pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas, pagal teismų praktiką, pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams. Toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarime konstatuota, jog vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims.

Vis dėlto, atsižvelgiant tiek į Konstitucinio Teismo doktrinoje, tiek į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir LVAT praktikoje suformuotas nuostatas, ATPK 30¹ str. 1 d. pagrindu transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 130² str. pažeidimą gali būti netaikomas. Tokia galimybė egzistuoja tais atvejais, kai byloje nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu, t. y. nustačius, kad automobilis buvo paimtas prieš savininko valią, juo buvo disponuojama neteisėtai ir kt.

Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis „Volkswagen Vento“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas G. Š. vardu, kuri paaiškino, kad pažeidimo padarymo dieną ji buvo nuėjusi prigulti, kada A. Ū. paskambinęs pasakė, kad policija nuvežė jos automobilį. Kad A. Ū. neturi teisės vairuoti – ji žinojo, teigė, kad vairuoti jam neleidžia. Automobilio rakteliai buvo padėti virtuvės spintelėje, A. Ū. juos pasiėmė jai nežinant, tuo metu, kai ji buvo nuėjusi prigulti (b. l. 10). Šiuo atveju, tikrasis teisės pažeidėjas – A. Ū., kuris privalo būti teisingai nubaustas ir patirti atitinkamus neigiamus suvaržymus, nėra automobilio valdytojas. Dėl šių nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, netinkamo A. Ū. elgesio, nukenčia šeima, kadangi pati G. Š. yra senyvo amžiaus, būdama teisėta automobilio savininkė ir valdytoja, ji nėra atsakinga už administracinio teisės pažeidimo padarymą, ir dėl to negali nukentėti jos interesai.

2005 m. lapkričio 3 d. nutarime Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad įstatymuose nustatytos nuobaudos ir jų sistema turi būti tokios, kad teismas, skirdamas nuobaudas, galėtų įvykdyti teisingumą, pagal Konstituciją įstatymų leidėjas negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad teismas, pagal įstatymą priimantis sprendimą dėl nuobaudos už teisės pažeidimą skyrimo, apskritai negalėtų, atsižvelgdamas į pažeidimo pobūdį, pavojingumą (sunkumą), mastą, kitus požymius, atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, individualizuoti įstatyme įtvirtintos nuobaudos, dydžio ir skirti švelnesnės nuobaudos nei įstatyme įtvirtinta sankcijos žemutinė riba, o jeigu toks teisinis reguliavimas būtų nustatytas, būtų suvaržytos teismo galios – apriboti Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti teismo išimtiniai įgaliojimai vykdyti teisingumą, taip pat sudarytos prielaidos pažeisti subjektų konstitucines teises, inter alia asmens konstitucinę teisę į teisingą teismą. Kaip ne kartą konstatuota Konstitucinio Teismo aktuose, vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.) Taigi skiriama administracinė nuobauda turi nubausti konkretų teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes.

Tuo tarpu šioje administracinio teisės pažeidimo bylos teisenoje taikant ar netaikant konfiskavimo nuobaudą yra sprendžiama dėl G. Š. civilinės teisės – teisės netrukdomai naudotis savo nuosavybe. Šiuo atveju atsakomybė būtų nepagrįstai pritaikyta dėl pažeidimo visiškai neatsakingam asmeniui, o tai neatitiktų ATPK 20 straipsnyje nustatytų administracinės nuobaudos tikslų. Nustatyta griežta valstybės politika nagrinėjamu atveju siekiama mažinti kelių eismo įvykiuose žūstančių ir sužeidžiamų žmonių skaičių bei efektyviau pasiekti administracinei nuobaudai keliamus tikslus. Tačiau netiesiogiai baudžiant už teisės pažeidimą neatsakingą asmenį, iškreipiama teisės sistemos paskirtis.

Remiantis aukščiau išdėstytais motyvais, teisingumo bei protingumo principais, apygardos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismo nutarimas A. Ū. administracinio teisės pažeidimo byloje yra pagrįstas, teisingas ir teisėtas, kad jį keisti ar naikinti Institucijos skundo argumentais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutarė:

palikti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutarimą nepakeistą ir Institucijos apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.