Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1695-451/2022, kuria ieškinys laikytas nepaduotu, nepašalinus jo trūkumų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, šiuo atveju nenustatyta.

10. Byloje keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu, ieškovei nepašalinus teismo nustatytų trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Teisė kreiptis į teismą, kaip konstitucinė asmens teisių ir laisvių garantija, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje. Jos turinys sietinas su kiekvieno suinteresuoto asmens teise įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama CPK nustatyta tvarka ir laikantis įstatyme numatytų ieškinio formos ir turinio reikalavimų, ji yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena iš teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlygų yra įstatymo reikalavimus atitinkančio ieškinio pateikimas. CPK 135 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui pateikiamas ieškinys turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111 str.), ir specialiuosius ieškinio turiniui keliamus reikalavimus. Teismo pareiga, vadovaujantis civilinio proceso tikslais, imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai (CPK 2 str.).

12. Nustatęs, kad procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų teismas priima nutartį ir nustato terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d.). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.).

13. Nagrinėjamoje byloje Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 22 d. nutartimi ieškovei nustatė terminą ieškinio trūkumams pašalinti – patikslinti atsakovą, nurodyti ieškinio faktines aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, o skundžiama nutartimi konstatavo, kad ieškovė nurodytų trūkumų nepašalino.

14. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad esminių trūkumų, trukdančių pradėti procesą, ieškovė nepašalino, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą ieškinį laikyti nepaduotu.

15. Vienas pagrindinių civilinio proceso principų – dispozityvumo principas (CPK 13 str.), kuris reiškia, kad šalys, vykstant procesui, laisvai naudojasi savo materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis, taip veikdamos proceso eigą. Nurodytas principas, be kita ko, pasireiškia tuo, kad ieškovas, reikšdamas ieškinį, pats pasirenka asmenis, kuriems reiškia ieškinį (atsakovus), kaip ir pats apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, nurodydamas ieškinio pagrindą ir dalyką. Tai reiškia, kad tam tikras asmuo atsakovu ieškinyje gali būti nurodomas tik ieškovo reikalavimu arba jo sutikimu. Procesinis dispozityvumo principo aspektas išreikštas ir CPK 45 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta ieškovo teisė pakeisti pradinį ieškovą arba atsakovą tinkamu ieškovu arba atsakovu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-378/2020). Būtent ieškovas disponuoja procesine teise pasirinkti atsakovą.

16. CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad kiekviename dalyvaujančio byloje asmens procesiniame dokumente turi būti: dalyvaujančių byloje asmenų procesinės padėtys, vardai, pavardės, asmens kodai (jeigu jie žinomi), gyvenamosios vietos, pareiškėjui žinomi kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kiti adresai bei kiti rekvizitai.

17. Išimtiniais atvejais teismas gali įpareigoti ieškovą pateikti atitinkamus duomenis (pvz., asmens kodą, gyvenamąją vietą) apie byloje dalyvaujančius asmenis, tačiau teismas visada turėtų įvertinti, ar tų duomenų trūkumas yra esminė kliūtis tolesnei proceso eigai, be to, ar ieškovui šie duomenys yra arba turėtų būti žinomi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016; 2021 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-381/2021).

18. Kaip minėta, vienas iš teismo nustatytų ieškovės ieškinio trūkumų buvo sukonkretinti atsakovą byloje.

19. Ieškinyje atsakovais nurodyti M. R., gim (duomenys neskelbtini) m., ir M. R. turto paveldėtojai (jei M. R. miręs). Tuos pačius atsakovus ieškovė nurodė ir, šalinant trūkumus, pateiktame ieškinio papildyme.

20. Ieškovė teigia, kad ji yra pasirinkusi konkretų atsakovą byloje – M. R., tačiau tiek ieškinyje, tiek jo papildyme nurodė, jog šis asmuo gali būti miręs. Kaip alternatyvų atsakovą ieškovė nurodo jo turto paveldėtojus, tuo atveju, jei M. R. yra miręs, tačiau jie nurodyti abstrakčiai, konkrečių asmenų neįvardijant (CPK 111 str. 2 d. 2 p.). Iš ieškovės procesinių dokumentų turinio matyti, kad, jau teikiant ieškinį turėdama tam tikrų žinių apie galimą M. R. mirtį, ji šių aplinkybių nesiaiškino, nors pareigą teikti šiuos įrodymus teismas ieškovei jau buvo išaiškinęs 2019 m. lapkričio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-2038-480/2019. Nagrinėjamu atveju, prašydama teismo tai patvirtinančius duomenis išreikalauti iš (duomenys neskelbtini) kompetentingų institucijų, ką pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad nei ji, nei jos atstovas šių duomenų gauti negalėjo (CPK 199 str. 5 d.). Pažymėtina, kad šios kategorijos bylose teismas neturi pareigos būti aktyviu, todėl ieškovė įrodymų rinkimo pareigą nepagrįstai siekia perkelti teismui, vien delaratyviai teigdama, kad tokių duomenų gauti negali, nes yra su M. R. išsituokusi (CPK 178 str.).

21. Kasacinio teismo praktikoje, kaip jau minėta, išaiškinta, kad ieškinio trūkumų šalinimo institutas, ieškinyje nenurodžius visų duomenų apie dalyvaujančius asmenis, gali būti taikomas tik tada, kai ieškovui šie duomenys yra arba turėtų būti žinomi. Jeigu atitinkami duomenys ieškovui viešuose registruose neprieinami ir negali būti žinomi iš tarp ginčo šalių anksčiau susiformavusių teisinių santykių (pavyzdžiui, iš ankstesnių sutarčių), ieškinio trūkumų šalinimo institutas netaikytinas. Tai reiškia, kad teismas, spręsdamas klausimą, ar konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 str., 138 str.), turi įvertinti ieškovo galimybę disponuoti tokiais duomenimis, taigi ir galimybę nurodytą konkretų ieškinio trūkumą pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016).

22. Ieškovei pilna jos buvusio sutuoktinio gimimo data, t. y. (duomenys neskelbtini) d., galėjo ir turėjo būti žinoma nuo 2019 m. rugpjūčio 30 d. Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis Nr. GR.4A-1516-2 gavimo Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.e2YT-20775-1070/2019, net jeigu ankstesnių duomenų ir nebuvo išlikę, tačiau pilnos M. R. gimimo datos ji nei ieškinyje, nei šalindama trūkumus, nenurodė, priešingai, teigė, kad tokių duomenų neturi. Konstatuotina, kad ir šis trūkumas nebuvo pašalintas.

23. Apeliacinės instancijos teismo vertimu, minėti teismo nustatyti ieškinio trūkumai yra esminiai, neleidžiantys pradėti procesą pagal ieškovės ieškinį, o ieškovė nustatytu terminu jų nepašalino.

24. Ieškinį iš esmės sudaro du privalomi elementai: ieškinio pagrindas ir ieškinio dalykas. Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia ieškinio dalyką. Ieškinio dalykas – tai atsakovui pareikštas materialinis teisinis reikalavimas. Neabejotina, kad tikslus ieškinio pagrindo ir dalyko suformulavimas leidžia tiek teismui, tiek kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims apibrėžti bylos nagrinėjimo ribas, užtikrina sklandesnį bylos nagrinėjimą, sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus, dėl to įstatymų leidėjas yra numatęs procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą bei pasekmes.

25. Pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog ieškovas kartu su ieškiniu nepateikė pakankamai įrodymų, o įstatyme ieškovui keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, tačiau šis pagrindas negali būti aiškinamas plečiamai taip, jog iš ieškovo jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008). Taigi, ieškovė, teikdama ieškinį, turėjo nurodyti ieškinio dalyką ir pagrindą, bet ne jį įrodyti.

26. Ieškovė nurodė, kad po santuokos nutraukimo jos buvęs sutuoktinis jai minėjo, jog išvyksta gyventi į (duomenys neskelbtini) miestą (duomenys neskelbtini). Ieškovės pateiktas (duomenys neskelbtini) CBAĮ skyriaus (duomenys neskelbtini) d. išduotas ištuokos liudijimas leidžia spręsti, kad paskutinė žinoma M. R. gyvenamoji vieta galėjo būti (duomenys neskelbtini), nors išsamesnių duomenų apie M. R. gyvenamąją vietą jame nėra nurodyta.

27. Ginčo buto įsigijimą už asmenines lėšas ieškovė grindžia į byla pateikta 1992 m. kovo 26 d. sutartimi, kiti įrodymai apie turėtas asmenines pajamas, leidusias įsigyti ginčo būstą, galėjo būti pateikti bylos nagrinėjimo procese.

28. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad esminiai ieškinio trūkumai nebuvo pašalinti, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai ir teisėtai jį laikė nepaduotu. Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.