- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-19
- Bylos Nr.
- e2S-2038-480/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12657-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Pareiškėjas
- M. P.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonei Turto bankui
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. P. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-20775-1070/2019 pagal pareiškėjos M. P. pareiškimą suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja M. P. kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turtinį faktą, kad ji nuosavybės teise valdo visą butą, esantį (duomenys neskelbtini).
2. Pareiškime nurodo, kad Kauno apylinkės teismo 1991 m. rugsėjo 9 d. sprendimu buvo nutraukta pareiškėjos ir M. A. R., gimusio (duomenys neskelbtini) m., santuoka. Šis teismo sprendimas Lietuvos Respublikos civilinės metrikacijos biure neįregistruotas, ištuokos liudijimas neišduotas. Pareiškėja nesusilaukė vaikų santuokoje su M. A. R.. (duomenys neskelbtini) CBAĮ skyrius išdavė ištuokos liudijimą apie pareiškėjos ir M. A. R. santuokos nutraukimą (duomenys neskelbtini) įrašu civilinės būklės aktų įrašų ištuokų knygoje Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos turimais duomenimis, M. A. R. mirė (duomenys neskelbtini) m. Nutraukiant jo ir pareiškėjos santuoką (duomenys neskelbtini) m. sutuoktinių turtas nebuvo padalintas. Pareiškėja 1992 m. kovo 26 d. sudarė buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį su Kauno miesto valdyba. Šis butas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip pareiškėjos nuosavybė. Nors butas buvo įgytas iš asmeninių pareiškėjos lėšų, o ji negyveno su M. A. R. nuo 1991 m., dėl to, kad santuokos nutraukimas nebuvo įregistruotas laiku, butas valstybės institucijų gali būti vertinamas kaip bendroji pareiškėjos ir M. A. R. jungtinė nuosavybė, todėl pareiškėjai kyla kliūčių dėl disponavimo minėtu turtu. Iki 2001 m. liepos 1 d. galiojusio Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) 23 straipsnio pagrindu turtas, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, gali būti padalintas ir santuokos metu, ir po santuokos nutraukimo. Reikalavimui padalyti turtą taikomas 3 metų senaties terminas. Todėl jei butas, esantis (duomenys neskelbtini), būtų vertinamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, niekas negali reikšti į jį pretenzijų, nes suėjo ieškinio senatis.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjos pareiškimą prašo nagrinėti teismo nuožiūra.
4. Nurodė, kad bylos duomenimis butas, esantis (duomenys neskelbtini), įsigaliojus Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymui buvo privatizuotas pareiškėjos. Pareiškėjos ir M. A. R. santuoka pasibaigė (duomenys neskelbtini), kai buvo įregistruotas santuokos nutraukimas civilinės metrikacijos biure. Butas įgytas santuokai nepasibaigus. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad pareiškime minėtas butas yra bendroji pareiškėjos ir M. A. R. jungtinė nuosavybė. Pareiškėjos pareiškimas galėtų būti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu teismas Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu nustatytų esant šioje teisės normoje nurodytų sąlygų visumą, t. y. 1) kad pareiškėja ginčo turtą pirko iš asmeninių lėšų arba lėšų, gautų realizavus jos asmenine nuosavybe esantį turtą; 2) turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta pareiškėjos valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Tuo atveju, jei byloje bus nustatyta, jog ieškovė ginčo turtą pirko iš asmeninių lėšų arba lėšų, gautų realizavus jos asmenine nuosavybe esantį turtą, ir turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta jos valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, tokiu atveju suinteresuotas asmuo neprieštarauja, kad pareiškimas būtų patenkintas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 1 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą pagal pareiškėjos M. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, išaiškino pareiškėjai, kad su pareiškime nurodytu reikalavimu ji turi kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka pateikdama ieškinį.
Šalies argumentai
6. Teismas nustatė, kad iš esmės pareiškėja prašo pripažinti butą, esantį (duomenys neskelbtini) jos asmenine nuosavybe. Pareiškėja pripažįsta, kad šiuo metu minėtas butas turi bendrosios jungtinės nuosavybės statusą ir būtent dėl to kreipėsi į teismą su pareiškimu, siekdama pakeisti buto statusą iš bendrosios jungtinės nuosavybės į asmeninę nuosavybę.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas nurodė, kad pareiškėja nepateikė teismui jokių aplinkybes, jog jos turimais duomenimis jos buvęs sutuoktinis M. A. R. yra miręs, patvirtinančių įrodymų.
8. Teismas konstatavo, kad pareiškėjos prašymas dėl buto pripažinimo jos asmenine nuosavybe gali būti išnagrinėtas tik ginčo teisena, pareiškėjai pateikus ieškinį jos buvusiam sutuoktiniui M. A. R. (ar jo turto paveldėtojui, tuo atveju, jei M. A. R. yra miręs).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Atskiruoju skundu pareiškėja M. P. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad M. P. nuosavybės teise valdo visą butą, esantį (duomenys neskelbtini).
1.1. Iš pateiktų duomenų akivaizdu, kad M. A. R. jau daugiau kaip 20 metų negyvena Lietuvoje, todėl nesuprantama, jog teismas kreipėsi dėl jo mirties fakto į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą, nes tokius duomenis galėtų pateikti tik Rusijos Federacijos atitinkamos institucijos. Pareiškėja pateikė teismui visus jos žinomus duomenis apie M. A. R. mirtį, jo gyvenamąją vietą iki mirties. Kadangi jau yra išsituokusi, daugiau jokių duomenų pareiškėja neturi galimybės gauti.
1.2. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino svarbių aplinkybių – apie nekilnojamojo turto įsigijimo laiką, sutarties sudarymą ir registravimą, ieškininės senaties terminą padalyti turtą. Kadangi teismas nepasisakė dėl visų pareiškimo argumentų, vien dėl šios priežasties nutartis yra nepagrįsta ir naikintina.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į atskirąjį skundą VĮ Turto bankas prašo atskirąjį skundą nagrinėti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
12. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo nutraukta civilinė byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kaip nenagrinėtina civilinio proceso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo.
13. Nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama pripažinti juridinį faktą, jog ji nuosavybės teise valdo visą butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškime ir pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodomas buto numeris laikytinas rašymo klaida, nes, remiantis pateiktais dokumentais į bylą, akivaizdžiai matyti, jog kalbama ne apie butą, esantį (duomenys neskelbtini), o apie – (duomenys neskelbtini).
15. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas nustato tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).
16. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444 straipsnis, 445 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010).
17. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ar pareigos. Tais atvejais, kai juridiniai faktai nėra akivaizdūs arba nėra juos patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės, todėl įstatymas numato galimybę suinteresuotam asmeniui kreiptis į teismą su prašymu nustatyti faktą. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, tai yra sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, tai yra ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444, 445 straipsniai). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2009).
18. Nagrinėjamu atveju pareiškėja pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jog pareiškėjos santuoka su M. A. R. nutraukta Kauno miesto liaudies teismo 1991 m. rugsėjo 9 d. sprendimu, 1992 m. kovo 26 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pareiškėjos vardu įgytas butas, esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) CBAĮ skyrius išdavė ištuokos liudijimą, kuriame nurodoma, kad santuoka tarp M. A. R. ir M. P. R. nutraukta, o apie tai (duomenys neskelbtini) įrašyta civilinės būklės aktų įrašų ištuokų knygoje.
19. Įrodinėjimo dalyką civilinėse bylose sudaro: materialinio teisinio pobūdžio juridiniai faktai, kurių pagrindu byloje dalyvaujantiems asmenims atsiranda teisės ir pareigos, bei įrodomieji faktai, kurių pagrindu teismas sprendžia apie reikšmingų bylos aplinkybių egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3 K-3-497/2004).
20. Pagal pateiktus duomenis matyti, kad pareiškėja turi duomenis, kurie vertinti kaip įrodymai, taigi nagrinėjamu atveju nėra juridinio fakto nustatymo būtinosios sąlygos – nėra galimybės gauti duomenis kitokia tvarka arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sutinkant su pirmosios instancijos teismu, pareiškėjos prašomas nustatyti juridinis faktas, jog dar iki (duomenys neskelbtini) m. santuokos nutraukimo pareiškėja negyveno su M. A. R. ir butą įgijo iš savo asmeninių lėšų, todėl butas, esantis (duomenys neskelbtini), jai priklauso asmeninės nuosavybės teise, yra siekimas nustatyti ne juridinę reikšmę turintį faktą, o turto teisinį rėžimą.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Paneigti prezumpciją dėl buto teisinio statuso ir įrodyti, kad šis nekilnojamasis turtas yra asmeninė pareiškėjos nuosavybė, yra asmens, siekiančio įgyti teises į šį butą, pareiga. Faktas apie pareiškėjos panaudotas lėšas įgyjant butą ir apie santuokos nutraukimą gali būti vertinamas kaip įrodomasis, kartu su kitų faktų visuma patvirtinantis ar paneigiantis kurias nors bylos aplinkybes ir nagrinėjant ieškinį, o CPK 444–448 straipsniuose nurodyta tvarka nenustatinėjamas. Pareiškėja siekia įrodyti reikšmingus faktus – teisiškai individualizuoti jai priklausančią turtą, t. y. pareiškėjos turto teisinį rėžimą, bei siekdama nuginčyti turto režimą gali įrodinėti reikšmingas aplinkybes, reikšdama ieškinį. Tokiu atveju, kai faktai yra įrodomieji, o ne juridiškai reikšmingi, jie nenustatinėjami CPK 444 straipsnio tvarka.
22. Pareiškėja pareiškime nurodė, kad jos turimais duomenimis jos buvęs sutuoktinis yra miręs, tačiau, kaip tai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Atskirajame skunde pareiškėja nurodo, jog iš pateiktų duomenų akivaizdu, kad M. A. R. Lietuvoje daugiau kaip 20 metų negyvena. Su šiais pareiškėjos argumentais apeliacinės instancijos teismas sutikti negali, nes vertinant į bylą pateiktus duomenis, nėra akivaizdu, kad pareiškėjos buvęs sutuoktinis yra miręs. Atkreipiamas pareiškėjos dėmesys, kad byloje ji turi atstovą, kuris ją atstovauja, o atstovaudamas pataria dėl atitinkamų veiksmų atlikimo bei duomenų gavimo, todėl pareiškėjos teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo kreiptis ne į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą, o į Rusijos Federacijos atitinkamas institucijas, nepagrįsti, nes tokio pobūdžio bylose teismas nėra aktyvus ir įrodymus į bylą turėtų teikti pareiškėja, o negalėdama jų gauti, prašyti teismo, kad šis tokius duomenis išreikalautų.
23. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
24. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylos nutraukimą, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.