Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs J. N., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) atstovo advokato R. D. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos M. P. 2023-07-12 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinio nusižengimo tyrimas buvo pradėtas gavus pranešimą, jog 2022-04-10 apie 19.50 val. (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurio metu J. N. vairuojamas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kliudė per gatvę judėjusią mažametę E. R., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuriai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus tyrėjos I. Z. 2022-05-05 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) administracinio nusižengimo bylos teisena buvo nutraukta, kadangi veiką padarė jaunesnis negu šešiolikos metų asmuo. Apibendrinus visų dalyvių paaiškinimus, padaryta išvada, jog dėl eismo įvykio kalta mažametė E. R., kuri išėjo iš už stovėjusios transporto priemonės ir nebuvo įsitikinusi, kad nebus trukdoma transporto priemonėms, t. y. padarė veiką, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekos (toliau – ANK) 428 str. 6 d. Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 48.4 punkte numatyta, kad pėstiesiems draudžiama išeiti iš už stovinčios transporto priemonės ar kitos kliūties, trukdančios apžvelgti vietą, neįsitikinus, kad nėra artėjančių transporto priemonių.

E. R. įstatyminei atstovei V. B. pateikus skundą, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. M. 2022-06-02 nutarimu skundas buvo patenkintinas, panaikintas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus tyrėjos I. Z. 2022-05-05 nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo byla buvo grąžinta papildomų tyrimo veiksmų atlikimui.

Atlikus papildomą tyrimą, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus tyrėjos I. Z. 2022-08-03 nutarimu administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta, nes nėra administracinio nusižengimo sudėties. Nutarime nurodyta, jog atsižvelgiant į tai, kad nėra galimybės nustatyti mažametės E. R. ėjimo per važiuojamąją kelio dalį greičio, nepakanka įrodymų, jog E. R. ir J. N. padarytos veikos turi administracinio nusižengimo požymių.

E. R. įstatyminei atstovei V. B. pateikus skundą, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022-10-07 nutartimi skundas buvo patenkintas, panaikintas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus tyrėjos I. Z. 2022-08-03 nutarimas ir medžiaga grąžinta Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariatui papildomam bylos aplinkybių tyrimui. Teismo nutartyje konstatuota, kad tiriant administracinio nusižengimo bylą nebuvo atlikti procesiniai veiksmai, kuriais remiantis būtų buvę galima nustatyti, koks atstumas buvo tarp J. N. vairuoto automobilio ir mažametės tuo metu, kai ji pradėjo kirsti kelio važiuojamąją dalį, kurioje tiksliai kelio vietoje įvyko eismo įvykis. Liudytojas J. O. 2022-04-10 paaiškinime nurodė, kad jis ėjo kartu su savo dukra Ž. O., tačiau ši liudytoja nebuvo apklausta dėl įvykio aplinkybių. Taip pat tiriant įvykio aplinkybes buvo paimti tik asmenų pirminiai paaiškinimai, tačiau nebuvo atliktos liudytojų apklausos. Taip pat, nebuvo tirta, ar vairuotoja matė ir, ar galėjo matyti pėsčiąją iki jai išeinant į kelio važiuojamąją dalį pro kelyje stovinčius automobilius, tai yra nebuvo tirtas mažametės ūgis, automobilio, iš po kurio mažametė išėjo į važiuojamąją dalį, aukštis, vairuotojos matymo kampas, prie bylos nebuvo prijungti ir ištirti vaizdo įrašai, daryti pareigūnų naudotomis techninėmis priemonėmis „Bodycam“, kuriuose užfiksuoti reikšmingi duomenys apie J. N. nurodytas eismo įvykio aplinkybes. Taip pat prie bylos nebuvo prijungtos ir vertintos nuotraukos, darytos fiksuojant automobilio apgadinimus. Nebuvo vertinama, ar važiuojant 25 km/h greičiu J. N. turėjo galimybę sustabdyti vairuojamą automobilį, atsižvelgiant į paros laiką, meteorologines sąlygas, kelio būklę, kelio plotį ir anksčiau minėtą atstumą, į automobilio vietą, su kuria buvo kliudyta mažametė, mažametės sužalojimus, automobilio apgadinimus ir kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat nebuvo tirtas J. N. važiavimo greitis. Be to, 2022-06-02 Šiaulių apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus nutarime buvo nurodyti procesiniai veiksmai, kuriuos buvo būtina atlikti, tačiau jie nebuvo atlikti.

Atlikus papildomą tyrimą, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus tyrėjos I. Z. 2022-11-29 nutarimu (ROIK: (duomenys neskelbtini)) administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta, nesant administracinio nusižengimo sudėties (subjekto – kaltininko). Nutarime nurodoma, kad atsižvelgiant į medžiagoje surinktus duomenis, nėra pakankamai duomenų, įrodančių kad automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja galėjo laiku pamatyti ir sustoti iki įvykstant eismo įvykiui, nepakanka įrodymų E. R. ėjimo-bėgimo per važiuojamąją kelio dalį greičiui nustatyti, nepakanka įrodymų, ar mergaitė matė atvažiuojantį automobilį ir galėjo įvertinti atstumą tarp jos ir atvažiuojančio „(duomenys neskelbtini)“ automobilio. Kadangi įvykį mačiusių nėra, yra tik po eismo įvykio pradėję dairytis asmenys, vaizdo kamerų įrašų nėra, nepakanka įrodymų, įrodančių vieno ar kito kaltę, dėl ko byla nutraukta.

E. R. įstatyminei atstovei V. B. pateikus skundą, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023-01-23 nutartimi pareiškėjos V. B. skundas netenkintas ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus tyrėjos I. Z. 2022-11-29 nutarimas (ROIK: (duomenys neskelbtini)), kuriuo administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta, paliktas nepakeistas. Teismo nutartyje konstatuota, kad nėra galimybės nustatyti E. R. judėjimo greitį. Dėl E. R. judėjimo greičio parodymai prieštaringi – pati E. R. paaiškinime nurodė, jog ji per kelią ėjo greitu žingsniu, automobilio vairuotoja J. N. nurodo, jog mergaitė bėgo, teisme pareiškėja V. B. nurodė, jog jos dukra E. R. per gatvę „ėjo pasišokinėdama“. Kiti asmenys įvykio nematė, J. O. ir Ž. O. į įvykį sureagavo tik išgirdę smūgio garsą, tai yra, jau po eismo įvykio. Prieštaravimų dėl E. R. judėjimo greičio, teismo nuomone, nebus galima pašalinti net ir atlikus skunde nurodomus papildomus veiksmus – parodymų patikrinimą vietoje, eksperimentą ir pan. Taip pat, teismo nuomone, net ir atliekant papildomus tyrimo veiksmus, nebus galima nustatyti J. N. įvykio metu vairuoto automobilio greičio – stabdymo žymių nėra, o J. O. paaiškinimai, kad vairuotoja viršijo leistiną greitį, niekuo nepagrįsti – paties įvykio J. O. nematė, iki įvykio važiuojančio automobilio nestebėjo, buvo pakankamai dideliu atstumu nuo įvykio vietos, be to, kaip matyti iš eismo įvykio vietos schemos, įvykio vietą užstojo stovintys automobiliai. Todėl objektyvių galimybių nustatyti, ar automobilio vairuotojos J. N. veiksmai prieštaravo kelių eismo taisyklių reikalavimams ir tai galėjo sąlygoti eismo įvykio kilimą, nėra.

E. R. įstatyminei atstovei V. B. pateikus apeliacinį skundą, Šiaulių apygardos teismo 2023-03-22 nutartimi Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023-01-23 nutartis panaikinta ir priimta nauja nutartis, kuria Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus tyrėjo 2022-11-29 nutarimas panaikintas ir administracinio nusižengimo byla grąžinta papildomam bylos aplinkybių tyrimui Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariatui. Aukštesniojo teismo nutartyje konstatuota, kad byloje nebuvo pateikti ir apžiūrėti į įvykio vietą atvykusių pareigūnų filmuotos „BodyCam“ vaizdo kamerų vaizdo įrašai. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, jog vaizdo įrašų pateikti ir apžiūrėti galimybės nėra. Pastebėta ir tai, kad prie bylos nebuvo prijungtos bei vertintos nuotraukos, darytos fiksuojant automobilio apgadinimus. Nurodoma, kad iš administracinio nusižengimo bylos duomenų taip pat matyti, jog po įvykio gauti pirminiai mažametės E. R., jos atstovės V. B., transporto priemonės vairuotojos J. N. ir įvykį mačiusio asmens J. O. rašytiniai paaiškinimai, o atliekant papildomą bylos aplinkybių tyrimą gautas kartu su J. O. ėjusios dukros Ž. O. rašytinis paaiškinimas (kuris nėra pasirašytas), visgi liudytoja apklausta tik J. N.. Apeliaciniame skunde pagrįstai akcentuota, jog rašytiniai administracinio nusižengimo padarymą galinčių patvirtinti asmenų paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams ir jų nepakeičia. Todėl siekiant, kad administracinio nusižengimo tyrimas byloje būtų atliktas išsamiai, būtina apklausti visus administracinį nusižengimo padarymą galinčius patvirtinti asmenis, kas šiuo atveju padaryta nebuvo. Taip pat, tiriant administracinio nusižengimo bylą nebuvo atlikti procesiniai veiksmai, kuriais remiantis būtų galima nustatyti E. R. ir transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) judėjimo greitį eismo įvykio metu ir tikslią judėjimo trajektoriją, atstumą tarp J. N. vairuoto automobilio ir mažametės tuo metu, kai ji pradėjo kirsti kelio važiuojamąją dalį, partrenkimo vietą. Šiuos duomenis galima gauti atliekant ANK 593 straipsnyje numatytus veiksmus, tarp kurių yra ir parodymų patikrinimas vietoje, eksperimentas, papildomos ekspertizės skyrimas (pateikus papildomus duomenis), specialisto paaiškinimai, tačiau jokie nurodyti tyrimo veiksmai nebuvo atlikti net kelis kartus grąžinus bylą papildomiems tyrimo veiksmams atlikti. Nurodyta, kad tik atlikus papildomus tyrimo veiksmus bus galima konstatuoti, ar automobilio vairuotoja turėjo objektyvią galimybę išvengti pėsčiosios partrenkimo, atsižvelgus į tai, kad eismo įvykio vietoje yra kelio ženklas „Vaikai“.

Atlikus papildomą eismo įvykio tyrimą, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus tyrėjas R. S. 2023-04-27 J. N. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį dėl to, kad ji 2022-04-10, 19.50 val. (duomenys neskelbtini) vairuodama automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kelio atkarpoje, kur stovi kelio ženklas Nr. 105 „Vaikai“, laiku nestabdė savo vairuojamo automobilio, nespėjo sustoti ir kliudė per kelią ėjusią pėsčiąją. Įvykio metu sužalota pėsčioji, specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tokiu būdu pažeidė KET 128 punktą.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos M. P. 2023-07-12 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį J. N. buvo paskirta administracinė nuobauda – 150 Eur bauda. Nutarime nurodoma, kad papildomai tiriant 2023-04-20 eismo įvykį gautas ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo atliktas remiantis atliktu policijos pareigūno eksperimentu, kurio metu buvo siekiama nustatyti, kokiu greičiu per važiuojamąją kelio dalį judėjo nukentėjusioji mažametė mergaitė. Ekspertizės akto išvadoje nurodyta, kad jeigu nurodytoje eismo situacijoje pėsčioji E. R. eismo įvykio metu per kelio važiuojamąją dalį judėjo mažesniu nei 8,9 km/h greičiu, tai automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoja J. N., važiuodama jos pačios nurodytu 25 km/h greičiu, tikėtina, laiku nestabdė vairuojamo automobilio ir kliudė pėsčiąją, - techniniu požiūriu buvo nepriimtina ir, tikėtina, tai sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Remiantis byloje surinktais duomenimis, tai yra ekspertizės aktu, eismo įvykio dalyvių paaiškinimais, J. N. bylos nagrinėjimo metu duotais parodymais, kad mažametę mergaitę kliudė su automobilio priekinio dešinio žibinto kampu, rodo, jog iki susidūrimo vaikas spėjo kirsti beveik visą kelio važiuojamąją dalį, taip pat tai, kad eismo įvykis įvyko esant geram matomumui bei didžiausias leistinas greitis eismo įvykio vietoje yra ribojamas iki 30 km/h, taip pat kelio atkarpoje, kur įvyko eismo įvykis, yra kelio ženklas Nr. 105 „Vaikai“, kuris įspėja, kad toje kelio atkarpoje reikia būti itin atsargiam, leidžia pagrįstai manyti, kad J. N. pažeidė KET 128 punktą, kuris nurodo, jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2023-08-07 gautas per Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariatą pateiktas J. N. atstovo advokato R. D. 2023-07-26 skundas dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos M. P. 2023-07-12 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo. Skunde nurodoma, kad su priimtu nutarimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną J. N. atžvilgiu prašoma nutraukti. Nurodoma, jog skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi J. N. kaltė, padarius administracinį nusižengimą, yra preziumuojama eksperto pateikta tikėtina, t. y. ginčytina, išvada, neatsižvelgiant į byloje surinktų duomenų visumą, tiksliai nenustačius visų bylos aplinkybių, dėl ko nutarimas yra prieštaraujantis tiek teismų praktikai, tiek teisės aktams ir yra naikintinas. Be to, pagal bendruosius teisės principus, visi administracinio nusižengimo tyrimo metu iškilę neaiškumai privalėjo būti vertintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens – J. N. naudai, tačiau tai padaryta nebuvo. Tikslinant eismo įvykio aplinkybes, 2023-04-12 buvo atliktas eksperimentas, kurio metu dalyvavo nukentėjusioji E. R. ir jos įstatyminė atstovė V. B.. Eksperimento metu nukentėjusiosios buvo paprašyta prisiminti, kokiu greičiu ji judėjo per gatvę įvykio metu. Eksperimento metu pasirinktas 10 metrų atstumas, kurį nukentėjusioji kiekvienu kartu įveikė skirtingu laiku. Atlikus dešimt bandymų, buvo gauti tokie dešimties metrų įveikimo rezultatai: 5,95 s; 5,17 s; 5,26 s; 5,24 s; 5,15 s; 4,81 s; 5,51 s; 4,75 s; 3,2 s; 3,63 s. Kaip matyti, eksperimento atlikimo metu to paties asmens tas pats atstumas skirtingais bandymais buvo įveiktas per itin skirtingą laiką, kuris svyravo vos ne dvigubai - nuo 3,2 s iki 5,95 s. Pastebėta, jog eksperimento atlikimo protokole nėra fiksuota, ar kuris nors bandymas atliktas mergaitei bėgant, einant greitesniu ar įprastu tempu, kas sukelia itin daug abejonių. Dėl eksperimento metu gautų labai skirtingų rezultatų itin svarbu nustatyti tai, ar įvykio metu nukentėjusioji ėjo ar bėgo kirsdama važiuojamąją kelio dalį. Ši aplinkybė, tiriant administracinio nusižengimo bylą, liko nenustatyta, nors ji yra esminė, kuri lemia tai ar J. N. turėjo techninę galimybę atsiradus kliūčiai laiku sustabdyti vairuotą automobilį. Iš bylos duomenų matyti, jog jau duodama pirminius paaiškinimus J. N. parodė, kad prieš ją išbėgo mergaitė. Tolimesnėje tyrimo eigoje, 2022-11-15, liudytoja apklausta J. N. parodė, kad pamatė, kaip iš už automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) staiga išniro mergaitė, kuri bėgo per kelią iš kairės važiuojamosios kelio pusės į dešinę. Kaip matyti, J. N. parodymai apie tai, jog nukentėjusioji eismo įvykio metu bėgo buvo nuoseklūs viso bylos nagrinėjimo metu, ko negalima teigti nukentėjusiosios atžvilgiu. Pati nukentėjusioji apklausos metu teigė, jog kelią kirto eidama greitu žingsniu, tačiau šiuos jos parodymus paneigia rašytiniai bylos duomenys. Po eismo įvykio nukentėjusioji buvo nuvežta į (duomenys neskelbtini), kur buvo stacionarizuota. Šioje byloje kartu su 2022-05-25 skundu nukentėjusiosios įstatyminė atstovė į bylą pateikė papildomus dokumentus, tarp kurių - ir medicininių duomenų išrašo ekrano nuotraukos, iš kurių matyti, jog medikams mergaitė nurodė, kad įvykį atsimena ir aiškino, jog buvo partrenkta bėganti per gatvę. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio vyresniosios tyrėjos tarnybiniame pranešime „Dėl eismo įvykio“ užfiksuotos tapačios aplinkybės, jog J. N. nedelsiant po eismo įvykio atvykusiems policijos pareigūnams nurodė, kad mažametė mergaitė įvykio metu bėgo. Dar daugiau, tame pačiame tarnybiniame pranešime nurodyta, jog nukentėjusiosios mama teigė, kad nežino, kodėl įvykio metu jos dukra bėgo, o ne, kaip įprasta, ėjo per greta buvusią perėją. Dar daugiau, bylos duomenys liudija ir tai, jog nukentėjusioji susidūrė su J. N. vairuota transporto priemone kontaktuojant su automobilio priekine dešine puse, kas taip pat parodo, jog mergaitės kelio kirtimas per važiuojamąją kelio dalį vyko jai judant pakankamai dideliu greičiu, todėl kyla pagrįstų abejonių, ar įprastu greičiu kertant važiuojamąją kelio dalį nukentėjusioji būtų galėjusi spėti įveikti beveik visą atstumą. Pažymėta ir tai, jog J. N. įvykio metu neviršijo šioje kelio atkarpoje nustatyto greičio, taip pat vos pamačiusi mergaitę bandė išvengti susidūrimo ir stabdė, tai paneigiančių aplinkybių byloje nenustatyta. Šiuo atveju sujungiant minėtus administracinio nusižengimo tyrimo metu gautus duomenis į nuoseklią loginę grandinę, atsiranda pagrindas vieno asmens (nukentėjusiosios) parodymus motyvuotai atmesti kaip gynybinę versiją, nes jie prieštarauja kitiems rašytiniams įrodymams, o kitus aukščiau aptartus įrodymus įvertinti kaip patikimus, dėl ko neginčijamai galima teigti, kad nukentėjusioji įvykio metu kelio važiuojamąją dalį kirto bėgdama, o ne eidama. Aktualu ir tai, jog atliekant eismo įvykio tyrimą buvo surašytas ne vienas ekspertizės aktas. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022-07-13 ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta tikėtina išvada, jog jeigu mergaitė per kelio važiuojamąją dalį judėjo mažesniu nei 8,9 km/h greičiu, tuomet J. N. tikėtina techniniu požiūriu turėjo galimybę sustabdyti automobilį. Tokia ekspertizės išvada savaime sąlygoja ir tai, kad jeigu mergaitė judėjo didesniu nei 8,9 km/h greičiu, tikėtinos galimybės sustabdyti automobilį nebuvo. Taigi, esminės aplinkybės - ar J. N. galėjo sustabdyti transporto priemonę iki susidūrimo, nustatymą sąlygoja mergaitės judėjimo (bėgimo) greitis. 2023-04-20 surašytas dar vienas ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio išvadoje nurodyta iš esmes tapati 2022-07-13 ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta išvada, kad jeigu nurodytojo eismo situacijoje, pėsčioji E. R. eismo įvykio metu per kelio važiuojamąją dalį judėjo mažesniu nei 8,9 km/h greičiu, tai automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoja J. N., važiuodama jos pačios nurodytu 25 km/h greičiu, tikėtina, laiku nestabdė vairuojamo automobilio ir kliudė pėsčiąją, - techniniu požiūriu buvo nepriimtina ir, tikėtina, tai sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Tačiau visą ekspertizės aktą reikia vertinti ne tik atsižvelgiant į jame pateiktą vieną iš tikėtinų išvadų, bet vertinant visą ekspertizės akto turinį. Pateikiant duomenis šios ekspertizė atlikimui, buvo prašoma atsakyti į klausimą: „Kurio eismo įvykio dalyvio veiksmai buvo pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui?“. Ekspertas pateikė atsakymą, jog šioje eismo situacijoje mažametė E. R. judėjo į kitą kelio važiuojamosios dalies pusę ne per pėsčiųjų perėję, iš už stovinčio automobilio prieš artėjantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, taip keldama grėsmę eismo saugumui, sudarė kliūtį link jos iš dešinės artėjusios J. N. vairuojamo automobilio „(duomenys neskelbtini)“ judėjimui, kas techniniu požiūriu, buvo nepriimtina ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Taigi, ekspertas neginčijamai nustatė, jog nukentėjusiosios veiksmai sąlygojo eismo įvykio kilimą, tačiau administracinėn atsakomybėn traukiama J. N., kurios atžvilgiu pateikta išvada, yra tik tikėtino pobūdžio. Be to, 2023-04-20 ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) aprašyta tyrimo eiga, iš kurios matyti, kad ekspertė atliko matematinius skaičiavimus, pagal kuriuos gauti tokie eismo įvykio metu nukentėjusiosios galimo judėjimo greičio rezultatai: 6,05 km/h; 6,96 km/h; 6,84 km/h; 6,87 km/h; 6,99 km/h; 7,45 km/h; 6,53 km/h; 7,57 km/h; 11,25 km/h; 9,91 km/h. Po pateiktų skaičiavimų ekspertas nurodė, jog dvi judėjimo greičio reikšmės (11,25 km/h; 9,91 km/h), yra didesnės už nustatytą kritinį 8,9 km/h judėjimo greitį, kai automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoja J. N., tikėtina, neturėjo techninės galimybės, laiku stabdydama vairuojamą automobilį, sustoti laiku neprivažiavusi pėsčiosios judėjimo per kelią vietos. Taigi, tapačiai prieita prie išvados, jog esminė aplinkybė yra nukentėjusiosios judėjimo greitis, kuris atliekant bėgimo veiksmą, nustatytas nebuvo. Manoma, jog priimant skundžiamą nutarimą nebuvo įvertintas visas 2023-04-20 ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) turinys, o tiesiog į skundžiamą nutarimą perkelta viena iš tikėtinų išvadų, kai pačiame ekspertizės akte pateikiamos dvi tikėtinos išvados. Šiuo atveju susidarė tokia teisinė situacija, kuomet bylos duomenys liudija tai, kad nukentėjusioji eismo įvykio metu bėgo kirsdama važiuojamąją kelio dalį, tačiau eksperimentas atliktas fiksuojant tik mergaitės ėjimo greitį. Pagal gautus eksperimento rezultatus surašyta tikėtina eksperto išvada, kuri atspindi, jog netgi greitesnio ėjimo metu yra pasiekiamas kritinis 8,9 km/h greitis, kai automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoja J. N., tikėtina, neturėjo techninės galimybės, laiku stabdydama vairuojamą automobilį, sustoti laiku neprivažiavusi pėsčiosios judėjimo per kelią vietos. Visi šie neaiškumai J. N. atžvilgiu įvertinti nebuvo. Be to, vertintinas aspektas ir tai, jog dar kitame ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta išvada, kad automobilio aukštis, iš už kurio išėjo-išbėgo nukentėjusioji yra 1,45 cm, o nukentėjusiosios ūgis eismo įvykio metu buvo 1,30 cm, todėl automobilio vairuotoja J. N., tikėtina, neturėjo objektyvios galimybės pamatyti iš kairės pusės judėjusios pėsčiosios. Atsižvelgiant į tai, kad atlikto eksperimento bei pagal ji atliktos ekspertizės metu buvo gautas skirtingas mažametės judėjimo greitis, bei į tai, kad byloje nėra neginčijamai nustatyta, ar nukentėjusioji įvykio metu bėgo, ar ėjo greitu žingsniu, nėra galimybės neginčijamai teigti, kad J. N. įvykio metu laiku nestabdė vairuoto automobilio. Kartu pažymėta tai, jog visi neaiškumai bylose turi būti taikomi kaltinamojo (šiuo atveju administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens) naudai. Įvykio metu administracinėn atsakomybėn traukiama J. N. neviršijo leistino greičio, pamačiusi bėgančią mergaitę iš karto stabdė, tikslus mergaitės bėgimo greitis byloje nenustatytas, eksperimentas bėgant neatliktas, dėl ko neginčijamai negalima nustatyti galimo sustabdymo laiko techniniu požiūriu, todėl skundžiamas nutarimas J. N. atžvilgiu priimtas vadovaujantis tik tikėtina prielaida, o ne neginčijamais tyrimo metu surinktais įrodymais, iškilę neaiškumai neįvertinti J. N. naudai, todėl skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas ir turi būti panaikintas, o administracinio nusižengimo teisena nutraukta. Skundu taip pat prašoma priteisti proceso išlaidas, kurias pagrindžia prie skundo pridedami dokumentai.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius su J. N. atstovo advokato skundu nesutinka. Atsiliepime į skundą nurodė, kad administracinio nusižengimo byloje yra surinkta pakankamai įrodymų (paaiškinimai, specialisto išvada, ekspertizės aktai, pareigūnų tarnybiniai pranešimai, vaizdo medžiaga ir kt.) J. N. kaltei dėl padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 2 dalyje, bei KET 128 punkto nuostatos pažeidimams konstatuoti. Pažymėta, kad šioje situacijoje būtina atkreipti ypatingą dėmesį į tai, kad pareiškėja automobilį vairavo gatvės atkarpoje, kurioje galiojo kelio ženklas Nr. 105 „Vaikai“, tai yra kelio ruože, kur važiuojamojoje dalyje gali būti vaikų, todėl pareiškėja privalėjo imtis papildomų atsargumo priemonių, tačiau to nepadarė. Vietoje to, kad būtų itin dėmesinga kelyje, kurio važiuojamojoje dalyje, ir nebūtinai pėsčiųjų perėjoje, gali atsirasti vaikų, ji savo dėmesį buvo sutelkusi į vairuojamo automobilio stovėjimo vietos paiešką, kas akivaizdžiai trukdė stebėti kitus kelyje esančius objektus, kaip šiuo atveju per kelią neleistinoje vietoje judėjusią mažametę pėsčiąją. Sutinkama su pareiškėjos atstovo nurodyta aplinkybe, jog nei viename ekspertizės akte nėra padaryta kategoriška išvada, kad šis eismo įvykis kilo pareiškėjos veiksmų pasekoje, tačiau, kaip yra žinoma, specialistas, atliekantis eismo įvykio ekspertizę, eismo įvykio kilimą ir dalyvių veiksmus įvertina tik techniniu požiūriu, o teisinį eismo dalyvių veiksmų įvertinimą, tai yra nustato kas kaltas dėl šio eismo įvykio, duoda ikiteisminio tyrimo institucijos įgaliotas pareigūnas arba teismas. Be to, kaip ANK 567 straipsnio nuostatos, taip ir teismų praktika, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantį pareigūną ir teismą įpareigoja laikytis įrodymų viseto principo, o ekspertizės akto duomenys, kaip ir kiti byloje esantys duomenys, neturi išankstinės galios ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai. Pažymėta, kad, nors, kaip jau minėta, nei viename ekspertizės akte nėra padaryta kategoriška išvada, kad šis eismo įvykis kilo pareiškėjos veiksmų pasekoje, tačiau, kaip jau taip pat minėta, eismo įvykio ekspertizės akto išvados padarytos eismo dalyvių veiksmus įvertinus tik techniniu požiūriu, o įvertinus visas kitas byloje nustatytas aplinkybes, tai yra, kad mažametė pėsčioji buvo kliudyta automobilio dešinės pusės priekine dalimi, tai yra įvertinus tai, kad mažametė pėsčioji automobiliu buvo kliudyta tik tuomet, kai ji judėdama per gatvę įveikė ne tik priešpriešinio eismo juostos pločio atstumą, bet beveik įveikė ir eismo juostos, kuria važiavo ją kliudęs automobilis, pločio atstumą, taip pat įvertinus tai, kad gatvės atkarpoje, kurioje galiojo kelio ženklas Nr. 105 „Vaikai“, tai yra kelio ruože, kur važiuojamojoje dalyje gali būti vaikų, pareiškėja vietoje to, kad imtųsi papildomų atsargumo priemonių, savo dėmesį buvo sutelkusi į vairuojamo automobilio stovėjimo vietos paiešką, kas akivaizdžiai trukdė stebėti kitus kelyje esančius objektus, kaip šiuo atveju per kelią neleistinoje vietoje judėjusią mažametę pėsčiąją. Dėl to, institucijos manymu, skundžiamu nutarimu buvo pagrįstai konstatuota, jog pareiškėja pažeidė KET 128 punkto normą ir dėl to mažametei pėsčiajai padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Paminėta ir tai, jog Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus tyrėjo R. S. 2023-04-27 nutarimu mažametė pėsčioji E. R. taip pat buvo pripažinta pažeidusi KET 42 punkto reikalavimus, kas taip pat sąlygojo eismo įvykio kilimą, tačiau dėl savo amžiaus administracinėn atsakomybėn patraukta nebuvo. Taigi, padarius KET pažeidimus, sukėlusius eismo įvykį, buvo pripažintos abi eismo įvykio dalyvės. Atsiliepimu prašoma skundo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.

Teismo posėdyje J. N. skundą palaikė remdamasi jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad balandžio 10 dieną važiuojant namo, ieškant, kur pasistatyti automobilį, iš kairės kelio pusės išbėgo mergaitė. Nebuvo galimybės sustabdyti. Greitis nebuvo viršytas, važiavo daugiausia iki 25 km/h. Ten yra kelio ženklas dėl 30 km/h greičio, greitis negalėjo būti didesnis nei 30 km/h. Pažiūrėjo į spidometrą iki susidūrimo, bet negali pasakyti, prieš kiek laiko. Pasižiūrėjo ankščiau, iki susidūrimo, kad neviršytų 30 km/h greičio. Mergaitė išbėgo prieš pat automobilį, ji išbėgo iš po mašinos, ji išbėgo per gatvę. Ji išbėgo priešais automobilį. Mergaitė turėjo galimybę pereiti gatvę, nes prie parduotuvės yra perėja. O ji tiesiog ėjo parduotuvės takeliu ir sugalvojo kirsti kelią. Ji smulkutė, už lengvųjų automobilių nesimatė, nes kelkraštyje jų stovėjo ir jie buvo aukštesni už ją. Ją pamatė tik kontakto metu. Iki kontakto jos nematė. Reikėjo prisiparkuoti gatvėje, tai jai nekliudė pamatyti kitus eismo dalyvius. Buvo liudytojų, bet iš jų parodymų supranta, kad jie nelabai ką ir matė. Jie nematė paties susidūrimo. Nebuvo likusių stabdymo žymių. Po kontakto išlipo, kvietė mergaitę, bet ji nuėjo į namus, paskui grįžo su mama. Liudytojas pradėjo šaukti ant jos, kad kvies policiją, iš to šoko net pasimetė, nerado telefono, liepė kviesti. Patraukė automobilį per 5 metrus, nes buvo susidariusios spūstys. Mama atėjusi šaukė ant jos. Mergaitės mama pasakė, kad mergaitė sakė, jog ji ėjo greitu žingsniu ne per perėją. Matė kelio ženklą „vaikai“, bet dabar jo nebėra. Matė tą ženklą iš seniau. Jeigu mergaitė būtų nebėgusi, tai nebūtų to buvę. Nežinojo, kad bus atliekamas eksperimentas, niekas neprašė, būtų pageidavusi dalyvauti ir prašiusi, kad būtų eksperimentas darytas kai bėga, o ne kai eina. Kas gali tiksliai įvardinti, kaip buvo, gal iš 10 karto ir buvo tas kartas, o kas dabar įrodys. Greitas žingsnis neprilygsta bėgimui, nesutinka, kad mergaitė greitai ėjo, ji bėgo. Medicinos išraše yra užfiksuota, kad ji gydytojams nurodė, jog bėgo. Svarbi aplinkybė aukštis – mašinos ir mergaitės ūgis.

Nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą V. B. teismo posėdyje parodė, kad dukra išėjo į parduotuvę, ilgokai negrįžo, išgirdo namuose bėgimą, klykimą. Parbėgo į namus, išrėkė, kad ją nutrenkė mašina. Parbėgo šlubuodama, su prakirstu žandu, kraujuodama, kelnės, striukė - suplyšę. Išėjo į lauką. Ant gatvės prie įvykio vietos priėjo žmonės, kurie sakė, kad matė įvykį, stabdė vairuotoją, kuri norėjo bėgti iš įvykio vietos. Liudytojas J. O. sakė, kad iškvietė policiją, konfliktavo su vairuotoja, klausė, kur ji bėga ir panašiai. Atvyko greitoji, išsivežė vaiką. Tuo metu gyveno tame pačiame name kaip ir vairuotoja. Mergaitei pažįstama vieta, nes ji ten gyveno. Nepasakys, koks atstumas nuo perėjos ir nuo tos vietos, kur ji ėjo. Ji žinojo apie perėją, kalbėjosi su ja, ji sakė, kad skubėjo namo, norėjo greičiau namo. Skuba buvo dėl to, kad ji buvo parsisiuntusi filmą, norėjo grįžti greičiau į namus valgyti guminukų ir žiūrėti filmą. Dabar jau niekas nebenustatys, iš už kurio automobilio ji išlindo, o įvykio metu niekam nebuvo įdomu, nes niekas nieko netyrė. Sutiktų, jeigu ji išėjo iš galinės dalies, tai gal nesimatė, o jei iš priekinės, tai turėjo matytis. Jos teigimu, buvo taip, kad ji išėjo iš parduotuvės, priėjo prie įvažiavimo į kiemą ir beliko tik kirsti gatvę. Ji sakė, kad pasižiūrėjo, ar kaimynai nematys, kad eina ne per perėją ir, kaip sakė ji, ėjo pasišokinėdama. J. N. pati painiojasi, o be to, mergaitė fiziškai negalėjo prabėgti nesustojus, nes ten tarp mašinos tarpų reikia pralįsti. Kai darė eksperimentą, skyrėsi greičiai, nes pareigūnas nustatė ir bėgimo, ir pasišokinėjimo, ir ėjimo greičius. Negali pasakyti, kuris greitis kam priklauso. Ji gal 10-12 kartų praėjo, prabėgo ar greitu bėgimu prabėgo, todėl ir yra laiko skirtumai. Jai paskambino prieš 3-4 dienas dėl eksperimento ir paklausė, ar gali atvesti vaiką į eksperimentą, paklausė, ar kita pusė dalyvaus, tai pasakė, kad neišeina su ja susisiekti. Tą dieną, kai atvyko pareigūnas, prie jos skambino jai, bet ji nekėlė ragelio. Anamnezėje nurodoma, kad partrenkė bėgančią, tai yra psichologinis momentas, jai pasakė „prabėgai?“, ji atsakė „prabėgau“, galėjo paklausti „praskridai?“, būtų pasakiusi, taip. Tėtis su ja vyko į ligoninę, negirdėjo jos pasakymo. Bet kokiu atveju vairuotoja turėjo būti atidesnė, ji ten gyvena, žino vietoves, ten tokia gatvė, kai visi eina per ją. J. O. teigia, kad ji važiavo daug didesniu greičiu, o kad važiavo, net neabejoja. Mano, kad ji važiavo didesniu nei sako, jeigu būtų 20 km/h važiavusi, nebūtų nutrenkusi. Ji būtų nutrenkusi su kaire puse, iš kurios mergaitė iššoko, bet nutrenkė su dešine, tai rodo, kad arba ji nežiūrėjo į kelią, arba greitis neteisingas, arba įgūdžių stoka. Visi tėvai susidūrę, kad vienu ar kitu atveju vaikai pameluoja. Jos vaikas jos nebijo. Ligoninėje su ja buvo tėtis. Skaitė dokumentus, kuriuos pateikė teismui iš ligoninės. Ji gydytojams nurodė, kad bėgo per pėsčiųjų perėją, bet kas ką norėjo, tas tą užrašė. Ten tiesiog formalus dokumentų pildymas. Ne iš vaiko žodžių užrašė. Eksperimento metu pareigūnas parinko vietą šalia įvykio vietos ant šaligatvio, nes nenorėjo testuoti gatvėje dėl saugumo. Fiziškai negalėjo atkurti tų pačių sąlygų, kiek buvo įmanoma, tiek pareigūnas bandė atkurti. Po įvykio vaikas parbėgo šlubuodama. Ji parbėgo, nes ji buvo ištikta streso, matėsi tai iš jos emocijų, elgesio, reakcijos. Jai buvo netikėta, kad nutrenkė, buvo streso būsenoje ir parbėgo namo. Ji ja pasitiki ir žino, kad ir kas bebūtų, ras palankų sprendimą, nuo pat mažų dienų tiek jai, tiek sūnui yra skiepijama, kad pasisakytų taip, kaip yra, kad ne kaip su mama, o kaip su drauge bendrautų. Ji jai sakė, kad ją nutrenkė, nes ėjo ne per perėją. Jos vaikas jai pasakė, kad atsitiko įvykis, ne per perėją ėjo. Eksperimento metu ji bėgo visus kartus, tik buvo pareigūno prašyta bėgti kiek įmanoma iš visų jėgų, bėgti pasišokinėjant ir panašiai. Nebuvo nei vieno karto, kai jai buvo liepta eiti. Automobilis nuo įvykio vietos buvo patrauktas 13 metrų, pati matavo.

Liudytojas J. O. teismo posėdyje parodė, kad realiai įvykio nematė. Ėjo gatve, išgirdo smūgį „bumpt“, atsisuko ir pamatė, kad per gatvę bėga mergaitė, šoko ištikta. Pamatė, kad vairuotoja bando išvažiuoti iš įvykio vietos. Ją stabdė, sakė, kad negali važiuoti. Dar vairuotojos mergaitė automobilio priekyje sėdėjo, verkė. Ten yra ženklas 30 km/h ir jeigu važiuoji tokiu greičiu, gali sustabdyti. O čia buvo „bumpt“ ir klyksmas. Sustabdė vairuotoją, kad nevažiuotų iš vietos, nes sakė, kad nutrenkė žmogų ir negali judėti iš įvykio vietos. Ėjo kartu su dukra. Automobilio stabdžių negirdėjo, bet girdėjo „bumpt“ ir klyksmą. Ėjo (duomenys neskelbtini) gatve, netoli posūkio į (duomenys neskelbtini) namą. Įvykis įvyko šone jo atžvilgiu. Patikslina, kad nematė, kokiu greičiu judėjo mergaitė. Šalikelėje buvo nepilnai pristatyta automobilių. Mergaitės judėjimo nefiksavo, tik matė, kaip rėkiantis vaikas po smūgio didžiuliu greičiu nubėgo per gatvę. Suprato, kad ji šoko būsenoje. Nebendravo su vairuotoja ir mergaitės mama, negali sakyti, kas, ką aiškino dėl įvykio aplinkybių. Vairuotoja norėjo prisiparkuoti mašiną, bet jis atsistojo prieš automobilį ir neleido. Kai išgirdo trenksmą, pradžioje nesusiorientavo, bet nematė mergaitės nei stovinčios, nei gulinčios. Priėjęs prie automobilio nematė, kokia vieta buvo kontaktas, nematė jokių pažeidimų, kas jį nustebino. Galvojo, gal ta mergaitė iš išgąsčio nugriuvo ir atsikėlė. Ten kur įvyko įvykis, buvo automobilių šalikelėje, kitoje kelio pusėje taip pat buvo automobilių. Jis iškvietė pareigūnus, sulaukė, davė savo duomenis. Pareigūnai nefotografavo, jie matavo su ruletėmis, nustatyti, kokiu greičiu važiavo vairuotoja. Pėsčiųjų perėja nuo tos vietos yra tolokai, ji prie parduotuvės, apie 200 m atstumu nuo įvykio vietos. Atstumas posėdžių salėje mano yra apie 5-7 metrus.

Liudytoja Ž. O. teismo posėdyje parodė, kad kiek pamena, su tėvu ėjo šaligatviu. Ėjo, ėjo ir išgirdo smūgį, išsigando, tėvas sušuko „vaiką nutrenkė“. Išsigando. Pamatė, kaip mergaitė nubėgo į (duomenys neskelbtini) namo kiemą. Jie sustabdė vairuotoją, nes ji ten parkavosi. Vairuotojos automobilyje verkė mergaitė. Paskui atėjo ta mergaitė, kurią nutrenkė, su mama. Ji jos klausė, ar viskas gerai. Mergaitei buvo praskelta galva. Nematė mergaitės veiksmų iki įvykio. Išgirdo „bumpt“ ir atsisuko, tada pamatė, kaip bėga. Pati vaikystėje ėjo tuo pačiu ruožu, ten daug kas eina ne per perėją. Palei kelią (duomenys neskelbtini) namo pusėje stovėjo automobilių. Kitoje kelio pusėje, ne ten, kur įvyko įvykis, stovėjo priparkuotų automobilių. Bendravo su mergaite, nes ji kraujavo. Ji sakė, kad labai staigiai įvyko tas susidūrimas, ją užkliudė, bet daugiau jos nekamantinėjo, klausė, kaip savijauta. Ji buvo šoko būsenoje, ji staigiai pakilo nuo gatvės, kai ją nutrenkė, ir staigiai nubėgo. Rašė paaiškinimą policijai po 5 mėnesių, pati buvo nustebusi, kad taip vėlai. Pati rašė. Po smūgio pamatė galinę automobilio dalį, o mergaitė vėjo greičiu lėkė į priekį. Matė tai per 2,5 automobilio atstumą. Nebuvo tamsu. Toje gatvės pusėje, kur buvo tas automobilis, buvo automobilių, o ar kitoje kelio pusėje buvo, nepamena. Prie PC „IKI“ yra pėsčiųjų perėja. Suprato, kad mergaitė nėjo per pėsčiųjų perėją, neklausė jos apie tai, orientavosi į jos sveikatos būklę. Nematė, kaip ji kyla nuo žemės, matė bėgančią tolumoje į vidinį kiemą.

Liudytojas R. S. teismo posėdyje parodė, kad V. B. ir J. N. pažįsta tiek, kiek tai liečia jo tarnybines pareigas. Yra pakviestas dėl eismo įvykio, kur buvo nutrenktas vaikas. Atliko eksperimentą ir balandžio 27 dieną surašė administracinio nusižengimo protokolą. Tai, kad yra administracinio nusižengimo sudėtis ir administracinį nusižengimą padarė J. N., rodo tai, kad automobilis, važiuodamas gatvėje, turi savo vietą, turi važiuoti kuo arčiau dešinio krašto. Vaikas bėgo iš kairės pusės. Jis prabėgo vieną eismo juostą, beveik prabėgo jos eismo juostą ir buvo kliudytas su automobilio dešine puse. Tai jau leidžia manyti, kad laiku nestabdė, kadangi vaikas jau prabėgo visą kelią. Kiek pamena, buvo surašytas įvykio vietos apžiūros protokolas. Vaizdo įraše, darytame įvykio vietoje, vairuotoja pati nurodė, su kuria vieta kliudė, bet tiksli eismo įvykio vieta nebuvo užfiksuota, nes automobilis po įvykio buvo patrauktas. Nepasakys tiksliai, kada vykdė eksperimentą. Jame dalyvavo nukentėjusioji mergaitė, jos mama ir jis. J. N. nedalyvavo, nesiuntė pranešimo apie vykdomą eksperimentą, nes nemanė, kad reikalinga. Tai buvo jo sprendimas, viskas buvo filmuojama ir nemanė, kad J. N. dalyvavimas buvo reikalingas. Jeigu būtų manęs kitaip, tai būtų iškvietęs. Pats tokį eksperimentą vykdė pirmą kartą. Negali pasakyti, ar kolegos kviečia į eksperimentą visus dalyvius, nepasidomėjo. Buvo atlikta 10 bandymų. Mergaitės judėjimo per kelią trajektorijos neišsiaiškino, nes nemano, kad nukrypimo kampas turi įtakos ilgiui. Eksperimento esmė - per kurį laiką mergaitė nubėgs tam tikrą atstumą, tai, ar bėgs tiesiai, ar skersai tuos 10 metrų, tai nieko nekeičia. Atstumas išlieka ne tas pats, jeigu einama per kelią, bet jis matavo 10 metrų. Buvo matuota būtent 10 metrų dėl to, kad kelias yra 9 metrai su trupučiu. Matuotas 10 metrų, o ne 9 metrai su trupučiu, nes neaiški trajektorija, kaip bėgo mergaitė. Paėmė 10 metrų kelio plotį. Bėgimo laikų nepamena. Mergaitei paaiškino, kad ji prisimintų, kokiu greičiu bėgo tą kartą per gatvę ir paprašė jos prabėgti tuos 10 metrų. Jos bėgimo greitis buvo nevienodas. Negali atsakyti, dėl kokių priežasčių mergaitės greitis buvo nevienodas, nes ne jis bėgo. Šitie eksperimento rezultatai buvo panaudoti, nes jis paprašė įtraukti juos atliekant papildomą ekspertizę. Žino jos išvadas. Buvo nustatytas ribinis greitis 8,9 km/h. Iš tų dešimties rezultatų dviejų greičiai buvo didesni nei 8,9 km/h. Į tuos du greičius buvo atsižvelgta, nes mergaitė irgi kalta dėl šio įvykio. Aštuoni greičiai buvo palankūs nukentėjusiajai, du greičiai buvo palankūs vairuotojai. Protokolai buvo surašyti abiejoms, bet kadangi nukentėjusioji mažametė, tai buvo nutraukta, bet dėl eismo įvykio abi kaltos. Vadovavosi aštuoniomis reikšmėmis, nes daugiau yra daugiau, viskas susiję matematiškai, tai yra labiau tikėtinas rezultatas. Eksperimento metu mergaitė nebėgiojo per kelią, ji bėgiojo šaligatvyje, tiesiai dešimties metrų atstumu. Pagal bylos medžiagą nemato, kad mergaitė įvykio metu bėgo tiesiai. Ar bėgs taip dešimt metrų, ar kitaip, nieko nekeičia. Atstumas galbūt padidėja, bet, ar tai turi įtakos nustatant mergaitės judėjimo greitį, tuo pačiu gretinant jį su vairuotojos greičiu, apie tai turėjo pasisakyti ekspertai, ne jis. Eksperimento sąlygos turi būti arčiausios įvykio, kada įvyko, aplinkybėms. Jam žinoma, kad tuo metu, kai įvyko eismo įvykis, kelkraščiuose stovėjo automobiliai. Negali atsakyti, jeigu mergaitė išbėgo tarp automobilių, ar tai sudarė kliūtį vairuotojai pamatyti mergaitę. Papildomai ekspertams apie tai, kad atstumas galimai galėjo būti trumpesnis nei dešimt metrų dėl šalikelėje stovėjusių kliūčių, t. y. automobilių, nieko nerašė, bet ekspertai viską matė, nes jiems buvo pateikta visa medžiaga. Kai gavo išvadas, jam atrodo, kad ekspertai nebuvo įvertinę tai, kad šalikelėse stovėjo automobiliai. Nesikreipė dėl to papildomai į ekspertus, nes jam sąlygų užteko. Matematiškai galima apskaičiuoti greitį, ar dešimt metrų bėgo, ar šešis metrus, galima išvesti greitį. Nuo nulinio greičio ir yra išvedamas greitis. Visi tie dešimt kartų buvo bėgti nuo nulinio greičio. Galima imti kurį norima greitį. Tai tada taip ir prašo daryti, imti bet kokį greitį ir skaičiuoti jį savo naudai. Visais dešimt atvejų dažniausiai mergaitė greitai ėjo arba bėgo.

Byloje yra surinkta ir kitų įrodymų, kurie vertintinti sprendžiant skundo pagrįstumo klausimą:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio vyresniosios tyrėjos K. Z. 2022-04-11 tarnybinis pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad 2022-04-10 apie 19.55 val. gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) ką tik partrenkta 6-7 m. amžiaus mergaitė automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) Praneša liudininkas. Atvykus pareigūnams, juos pasitinka minėto automobilio vairuotoja J. N., kuri paaiškino jog važiavo sau priklausančiu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ maždaug 25 km/h greičiu, prieš ją išbėgo mažametė mergaitė, bandė stabdyti, nespėjo, kliudė mergaitę. Mergaitė atbėgo iš kairės pusės, mergaitę kliudė su automobilio priekinės pusės dešinės pusės bamperiu. Po eismo įvykio patraukė automobilį dėl susijaudinimo ir dėl to, kad formavosi spūstis. Mano, kad dėl eismo įvykio kalta mergaitė, kuri išbėgo į gatvę neleistinoje vietoje. Į įvykio vietą atvykusi mergaitės mama V. B. paaiškino, kad būdama namuose išgirdo, jog parbėgo jos dukra E. R. ir pasakė, kad ėjo ne per pėsčiųjų perėją, ją partrenkė automobilis, ji išsigando, parbėgo namo. Tada ji su dukra grįžo į įvykio vietą, dukrą išsivežė GMP. Dukra išėjo į parduotuvę viena, namuose jos laukė mama. Dukra visada vaikščiojo per perėją, kodėl šį kartą bėgo ne per ją, paaiškinti negalėjo. Taip pat įvykio vietoje buvo liudininkas J. O. paaiškino, kad paties įvykio nematė, girdėjo smūgį, pamatė, kaip vairuotoja patraukė automobilį į šoną, o mergaitė pabėgo. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima. Apžiūrėtas ir nufotografuotas automobilis. 21.30 val. iš (duomenys neskelbtini) slaugytojos Rupšienės gautas pranešimas, kad GMP iš eismo įvykio atvežė E. R., kuriai diagnozuotas galvos sumušimas, smegenų sukrėtimas, veido sumušimas, dešinio skruosto žaizda, kairio kelio sumušimas su nubrozdinimu. Gydoma (duomenys neskelbtini) skyriuje (byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 1-2);

2023-04-10 eismo įvykio vietos schema (byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 3-5);

V. B. 2022-04-10 paaiškinimas, iš kurio matyti, kad 2022-04-10 apie 19.55 val. namo parbėgusi jos dukra E. R. paaiškino, kad ją partrenkė automobilis, ji labai išsigando ir parbėgo namo. Tada jos grįžo į eismo įvykio vietą. Matė, kad jos dukrai nubrozdintas, kruvinas veidas, sužalota koja, šlubavo. Mergaitė ėjo viena iki parduotuvės. Taip pat mergaitė pasakė, kad „mama, nepyk, aš ėjau ne per perėją“, nes skubėjo namo. Mergaitė visada eidavo per perėją, kodėl šįkart ėjo ne per perėją, paaiškinti negali (byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 10);

J. N. 2022-04-10 paaiškinimas, iš kurio matyti, kad 2022-04-10 apie 19.50 val. važiavo (duomenys neskelbtini) sau priklausančiu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) Bandė automobilį pasistatyti, bet supratusi, kad nepavyks, išvažiavo ieškoti kitos vietos. Pravažiavus maždaug 50 m prieš ją išbėgo 7-8 metų mergaitė, iš karto pradėjo stabdyti, tačiau mergaitę kliudė. Važiavo maždaug 25 km/h greičiu. Mergaitė atsitrenkė į jos automobilio dešinės pusės priekinį sparną. Mergaitė jai išbėgo iš kelio pusės. Po eismo įvykio automobilį patraukė į dešinę pusę, nes buvo susijaudinusi ir susidarė spūstis. Po eismo įvykio mergaitė pabėgo namo, po kelių minučių grįžo su tėvais. Mano, kad kalta mergaitė, nes kirto važiuojamąją dalį ne pagal KET reikalavimus (byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 11-12);

E. R. 2022-04-13 paaiškinimas, iš kurio matyti, kad 2022-04-10 apie 19.25 val. ji išėjo iš namų, adresu (duomenys neskelbtini). Ėjo į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, esančią (duomenys neskelbtini), netoli jos namų. Į parduotuvę nuėjo per perėją. Išėjusi iš parduotuvės ėjo link namų, parduotuvės puse. Per kelią ėjo ne per pėsčiųjų perėją, per kelią ėjo greitu žingsniu. Kai ėjo per kelią, ji apsižvalgė, jokios mašinos nematė ir todėl nusprendė, kad kirsti kelią bus saugu. Kai ėjo per kelią, pajuto, kad nukrito ir daugiau nieko nepamena. Pamena tik nuo to momento, kai atsikėlė ligoninėje (byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 13);

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2022-04-28 specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad E. R. nubrozdinimas ir muštinė žaizda dešiniame skruoste, nubrozdinimas kairio kelio srityje padaryti kontaktuojant su bukais kietais paviršiais, sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. E. R. nustatyti kūno sužalojimai atitinka įvykio aplinkybėse nurodytam laikui (byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 27);

medicininių duomenų, darytų 2022-05-25, kopijos, iš kurių matyti, kad E. R., atvežta GMP, nurodė, jog bėgo per perėją ir buvo partrenkta automobilio. Būklė sąmoninga, kontaktiška, orientuota laike ir erdvėje. Įvykį atsimena (byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 46-48);

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus tyrėjos I. Z. 2022-06-27 tarnybinis pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad tikslinant įvykio aplinkybes dėl eismo įvykio, buvo peržiūrėtos „Body“ kameros, kuriose užfiksuota, jog E. R. buvo apsirengusi juodomis kelnėmis, tamsiais sportiniais batais, vilkėjo raudonos spalvos striukę. Apklausus E. R. ši teigė, jog išėjo už juodos spalvos automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat mergaitė neturėjo jokio šviesą atspindžio elemento (byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 49-50);

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022-07-13 ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog šioje eismo situacijoje mažametė E. R. judėjo į kitą kelio važiuojamosios dalies pusę ne per pėsčiųjų perėją, iš už stovinčio automobilio prieš artėjantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, taip keldama grėsmę eismo saugumui, sudarė kliūtį link jos iš dešinės artėjusios J. N. vairuojamo automobilio „(duomenys neskelbtini)“ judėjimui, kas, techniniu požiūriu, buvo nepriimtina ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Jeigu nurodytoje eismo situacijoje pėsčioji E. R. per kelio važiuojamąją dalį judėjo mažesniu nei 8,9 km/h greičiu, tai automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoja J. N., važiuodama jos pačios nurodytu 25 km/h greičiu, tikėtina, laiku nestabdė vairuojamo automobilio ir kliudė pėsčiąją,- techniniu požiūriu buvo nepriimtina ir, tikėtina, tai sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Šiuo atveju pėsčiajai būnant už automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja J. N., tikėtina, neturėjo objektyvios galimybės pamatyti iš kairės pusės judėjusios pėsčiosios E. R.. Jeigu nurodytoje eismo situacijoje pėsčioji E. R. per kelio važiuojamąją dalį judėjo mažesniu nei 8,9 km/h greičiu, tai automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja J. N., iškilus grėsmei eismo saugumui, tikėtina, turėjo techninę galimybę, laiku stabdydama vairuojamą automobilį, sustoti neprivažiavusi pėsčiosios judėjimo per kelią vietos (byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 53-57);

J. N. 2022-11-15 apklausos protokolas, kuriame užfiksuoti J. N. parodymai, kad 2022-04-10 apie 19.50 val. ji važiavo jai priklausančiu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Važiavo (duomenys neskelbtini). Automobilį norėjo pasistatyti prie gatvės, adresu (duomenys neskelbtini). Automobilį bandė pasistatyti lygiagrečiai bortelio, tačiau prie bortelio pastatytas stovėjo sunkvežimis, skirtas vežti automobilius. Bandydama pastatyti automobilį už minėto sunkvežimio, pamanė, kad gali nubrėžti savo ir kitą automobilį, nes buvo pakankamai mažai vietos, todėl nusprendė iš minėtos vietos išvažiuoti ir ieškotis vietos kitur. Važiavo nuo (duomenys neskelbtini). Pradėjo važiuoti lėtai, važiavo 20-25 km/ greičiu, nes važiuodama dairėsi ir ieškojosi vietos. Taip pat su ja važiavo jos mažamečiai vaikai, todėl visuomet važiuoja labai atsargiai, šį kartą taip pat. Jai privažiavus juodos spalvos automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pamatė, kaip iš už „(duomenys neskelbtini)“ automobilio staigiai išniro mergaitė, kuri bėgo per kelią iš kairės važiuojamosios kelio pusės į dešinę. Mergaitė, įbėgusi į dešinę važiuojamojo kelio dalį, staiga atsisuko į jos automobilį ir sustojo važiuojamojoje dalyje. Ji, pamačiusi bėgančią mergaitę, staigiai stabdė. Kadangi jos greitis nebuvo didesnis nei 25 km/h, sustojo pavažiavusi gal apie 0,50 metro, viskas įvyko staiga ir negali pasakyti, kiek sekundžių praėjo nuo mergaitės pamatymo ir jos sustojimo. Mergaitę, kuri bėgo per kelią, kliudė savo automobilio priekiniu dešinės pusės žibinto dešiniu kampu. Susidūrimo garso nebuvo, tačiau neneigia, kad savo automobiliu galėjo mergaitę pastumti, ko pasekoje ši nukrito veidu į asfaltą. Iš karto po įvykio ji išlipo iš automobilio ir pamatė, kad mergaitė, kurią kliudė, pradėjo bėgti link (duomenys neskelbtini) namo. Nubėgančiai mergaitei šaukė, „Kur tu bėgi, ar tau viskas gerai, sustok“. Kadangi jos automobilyje buvo du mažamečiai vaikai, kurių negalėjo palikti vienų automobilyje, negalėjo bėgti paskui kliudytą mergaitę. Pabėgus mergaitei, ji buvo lauke ir stovėjo prie savo automobilio, kai prie jos priėjo vyriškis, kuris pasakė, kad jai iškvies policiją, pasakė, kad ji nutrenkė vaiką, pradėjo ant jos šaukti. Jam pasakė, kad kviestų policiją, nes ji neranda telefono, kadangi įvykus įvykiui patyrė didelį stresą. Beskambindamas vyras į BPC pasakė, kad ji pastatytų savo automobilį į jo nurodytą vietą, kad niekur nepabėgtų, nes šis buvo įsitikinęs, kad ji žada bėgti iš įvykio vietos. Visiems asmenims, kurie atvyko į įvykio vietą, teigė, kad jis ją sulaikė ir neleido pabėgti iš įvykio vietos. Automobilio patraukti iš įvykio vietos nenorėjo, tačiau dėl didelio streso padarė taip, kaip liepė priėjęs vyriškis ir automobilį patraukė į priekį, prie (duomenys neskelbtini) įvažiavimo į kiemą. Savo automobilį patraukė į šoną, per vieną automobilį, kuris stovėjo kelkraštyje. Kai patraukė automobilį į šoną, pamatė, kad ateina mergaitė su tėvais. Prie jos priėjo mergaitės mama, kuri pradėjo ant jos šaukti, buvo agresyviai nusiteikusi, ją ramino mergaitės tėtis. Po kelių sekundžių atvažiavo GMP medikai ir policijos pareigūnai. Atvykus pareigūnams mergaitės mama jai nieko nebesakė. Po įvykio nei vieno naujo apgadinimo neatsirado (byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 95-97);

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus tyrėjos I. Z. 2022-11-29 tarnybinis pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad liudininkė Ž. O. savo paaiškinime nurodė, jog įvykio dieną apie 19-20 val. su tėvu J. O. ėjo pėsčiųjų taku, šalia (duomenys neskelbtini) gatvės. Kai staiga išgirdo garsų bumbtelėjimą ir instinktyviai atsisuko į kelio pusę, nes iš garso pobūdžio suprato, kad mašina partrenkė žmogų. Kaip Ž. O. teigia, kad nuo jos ir automobilio atstumas buvo dar pakankamai tolimas, tad matė tik automobilio užpakalinę dalį. Įvykus įvykiui, Ž. O. pamatė, kaip tolumoje bėga mergaitė, mergaitė nubėgo link (duomenys neskelbtini), namo kiemo. Mergaitei pasišalinus iš įvykio vietos, automobilio vairuotoja pradėjo važiuoti tolyn nuo įvykio vietos. Tačiau Ž. O. su tėvu J. O. pradėjo šaukti, mojuoti rankomis, ragindami ją sustabdyti. Apibendrinus gautą paaiškinimą, galima manyti, kad Ž. O. paties eismo įvykio nematė, todėl pasakyti, kokiu greičiu važiavo automobilio vairuotoja, kokiu greičiu bėgo mergaitė, kokia trajektorija bėgo mergaitė, pasakyti negali. Papildomai apklausai buvo iškviesta automobilio vairuotoja J. N., kuri papildė paaiškinimą, pasakydama, kad minėtą dieną važiavo automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nepavykus pastatyti automobilio lygiagrečiai bortelio, išvažiavo į kelią ieškoti kitos vietos. Pavažiavus iki juodos spalvos „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio, iš už jo išniro mergaitė, kuri bėgo tiesiai iš kairės važiuojamosios kelio pusės į dešinę. Mergaitė, įbėgusi į dešinę važiuojamojo kelio dalį ir būnant važiuojamojoje kelio dalyje arčiau dešinio krašto, staiga sustojo. Taip pat „(duomenys neskelbtini)“ automobilio vairuotoja teigia, kad pamačiusi iš už automobilio išbėgančią mergaitę, staigiai stabdė, nuo mergaitės pamatymo ir visiško sustojimo, teigia, kad gali būti pavažiavusi apie 0,5 metro. Tikslių matmenų nurodyti negali, nes, kaip pati teigia, viskas įvyko staiga. Nors moteris ir stabdė, ir bandė išvengti pasekmių, susidūrimo išvengti nepavyko. Moteris mergaitę kliudė automobilio dešinės pusės priekiniu, dešinės pusės žibinto kampu. Kaip teigia automobilio vairuotoja, po susidūrimo mergaitė nuvirto veidu ant kelio, po to atsikėlė ir staigiai nubėgo link (duomenys neskelbtini) namo, ši dar bandė sustabdyti mergaitę, sakydama „palauk“, tačiau ši vis tiek nubėgo. Automobilis po įvykusio eismo įvykio nebuvo apgadintas. Tikslios įvykio vietos nustatyti nėra galimybės, kadangi atvykus policijos pareigūnams, automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo patrauktas iš įvykio vietos. Ant kelio dangos nebuvo užfiksuoti jokie pėdsakai, galintys nurodyti tikslią eismo įvykio vietą. Nebuvo jokių stabdymo žymių, iš kurių būtų galima nustatyti transporto priemonės greitį ir susidūrimo vietą. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nefilmuojama, asmenų, turinčių vaizdo registratorius ir kurie būtų užfiksavę eismo įvykį, nerasta. Liudytojų, mačiusių ir galinčių tiksliai papasakoti įvykio aplinkybes, nėra. Automobilio greičio nėra galimybės nustatyti, kadangi nėra stabdymo žymių, nėra jokių pėdsakų pagal kuriuos būtų galima nustatyti stabdymo žymes. Greitis yra tik pasakytas pačios „(duomenys neskelbtini)“ vairuotojos J. N., kuri teigia, kad važiavo 20-25 km/h greičiu. Nėra galimybės nustatyti mergaitės greičio, kadangi mergaitė savo paaiškinime pasakė, kad per kelią ėjo greitu žingsniu. Automobilio vairuotoja teigė, kad mergaitė per kelią bėgo. Todėl nėra jokių įrodymų, kuriais būtų galima nustatyti tikslų mergaitės ėjimo-bėgimo greitį, judant per važiuojamąją kelio dalį. 2022-07-14 eismo įvykio ROIK (duomenys neskelbtini) medžiaga, buvo siunčiama Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriui, siekiant nustatyti, kurio eismo įvykio dalyvio veiksmai įtakojo eismo įvykio kilimą, ar automobilio vairuotoja galėjo pamatyti į kelią išėjusį vaiką, ar mažametis vaikas galėjo būti nematomumo zonoje, ar automobilio vairuotoja turėjo galimybę spėti sustabdyti automobilį (ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), pridėtas prie medžiagos). Eismo įvykio ekspertizės akte nurodyta, kad automobilio aukštis, iš už kurio išėjo-išbėgo mergaitė, yra 1,45 m, vidutinis 8 metų mergaičių ūgi yra 1,22/1,31 m (tiriamu atveju mergaitės ūgis buvo 1,30 m, svoris 25 kg, duomenis pasakė mama, telefonu). Šiuo atveju pėsčiajai būnant už automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio „(duomenys neskelbtini)“, vairuotoja J. N., tikėtina, neturėjo objektyvios galimybės pamatyti iš kairės pusės judėjusios pėsčiosios E. R., kadangi minėtas „(duomenys neskelbtini)“ automobilis yra 1,45 m aukščio, o mergaitės ūgis 1,30 m. (byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 98-100);

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus tyrėjo R. S. 2023-04-12 tarnybinis pranešimas dėl atlikto eksperimento Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad papildomai tiriant eismo įvykį ir siekiant išsiaiškinti E. R. galimą judėjimo greitį, buvo atliktas eksperimentas. Tikslas buvo nustatyti, kokiu greičiu per važiuojamąją dalį, ties (duomenys neskelbtini) namu perbėgo/perėjo greitu žingsniu pėsčioji. Eksperimentui pasirinktas dešimties metrų atstumas, kelio danga grindinys, atstumas įveiktas dešimt kartų, laikas matuotas tarnybiniame telefone esančiu laikmačiu, atliekamas ant šaligatvio, esančio šalia (duomenys neskelbtini) namo. E. R. buvo paprašyta prisiminti, kokiu greičiu įvykio dieną ji judėjo per gatvę ir įveikti dešimties metrų atstumą. 1) Bandymas: 5.95 s; 2) Bandymas: 5.17 s; 3) Bandymas: 5.26 s; 4) Bandymas: 5,24 s; 5) Bandymas: 5.15 s; 6) Bandymas: 4,81 s; 7) Bandymas: 5.51 s; 8) Bandymas: 4.75 s; 9) Bandymas: 3.20 s; 10) Bandymas 3,63 s (byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 3-4);

2023-04-12 Eksperimento atlikimo protokolas, iš kurio matyti, kad Šiaulių AVPK MRPK tyrėjui R. S. atliekant eksperimentą, kurio metu dalyvavo E. R. įstatyminė atstovė V. B., siekta nustatyti laiko tarpą, per kurį E. R. greitu žingsniu įveikia 10 metrų atstumą. Eksperimento eigos grafoje nurodytas atliktų bandymų laikas: 5.95 s; 5.17 s; 5.26 s; 5,24 s; 5.15 s; 4,81 s; 5.51 s; 4.75 s; 3.20 s; 3,63 s. Su eksperimento protokolu pasirašytinai susipažino V. B. ir nurodė, kad su eksperimento metu užfiksuotais duomenimis sutinka (byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 5);

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023-04-20 ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog šioje eismo situacijoje mažametė E. R. judėjo į kitą kelio važiuojamosios dalies pusę ne per pėsčiųjų perėją, iš už stovinčio automobilio prieš artėjantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, taip keldama grėsmę eismo saugumui, sudarė kliūtį link jos iš dešinės artėjusio J. N. vairuojamo automobilio „(duomenys neskelbtini)“ judėjimui, kas, techniniu požiūriu, buvo nepriimtina ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Jeigu nurodytoje eismo situacijoje, pėsčioji E. R., eismo įvykio metu, per kelio važiuojamąją dalį judėjo mažesniu nei 8,9 km/h greičiu, tai automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoja J. N., važiuodama jos pačios nurodytu 25 km/h greičiu, tikėtina, laiku nestabdė vairuojamo automobilio ir kliudė pėsčiąją, - techniniu požiūriu buvo nepriimtina ir, tikėtina, tai sąlygojo šio eismo įvykio kilimą (byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 7-9);

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus tyrėjo R. S. 2023-04-27 tarnybinis pranešimas dėl eismo įvykio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad vertinant atlikto eksperimento duomenis, aštuonios reikšmės iš dešimties bandymų buvo mažesnės nei 8,9 km/h, svyravo apie 6.5 s ir 7 s, todėl galima daryti prielaidą, jog pėsčiosios greitis eismo įvykio dieną buvo toks, kad vairuotoja J. N. važiuodama jos pačios nurodytu 25 km/h greičiu turėjo techninę galimybę laiku sustabdyti savo vairuojamą automobilį. Taip pat aplinkybė, kad į važiuojamą dalį iš kairės einančią pėsčiąją J. N. kliudė savo automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekiniu dešinės pusės kampu įrodo kad pėsčioji buvo įveikusi apie 7,5-7,8 metro važiuojamosios dalies iš 9,60 metro ir jau buvo beveik kirtusi automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavimo trajektoriją. Savo paaiškinime, taip pat įvykio vietoje J. N. teigė, kad kartu su ja automobilyje važiavo dujos mažamečiai vaikai, po nesėkmingo bandymo priparkuoti automobilį ji važiavo toliau ir ieškojo laisvos vietos savo automobiliui ir tuomet įvyko eismo įvykis. Galima daryti prielaidą, kad kartu važiavę mažamečiai vaikai ir stovėjimo vietos paieška atitraukė dalį dėmesio nuo kelio ir aplinkos stebėjimo, ko pasekoje per vėlai pastebėta pėsčioji buvo kliudyta jos automobilio. Vertinant visas aplinkybes, J. N. nutarta surašyti administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 423 str. 2 d. (byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 10-12);

2023-07-10 darytos fotonuotraukos, kuriose J. N. nurodyta galima susidūrimo vieta ir vaiko judėjimo kryptis (byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 58).

Skundas tenkintinas.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą sukėlusį KET pažeidimą. Šio straipsnio dispozicija yra blanketinė, t. y. jos nuostatos nukreipia į KET, todėl kompleksišką šios veikos sudėtį galima rasti tik susiejus blanketinį įstatymą (ANK) su jį papildančia norma (KET). Taigi, sprendžiant dėl asmens atsakomybės pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, kad objektyvusis požymis – veika pasireiškė KET pažeidimu ir šie KET pažeidimai tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su kitu ANK 423 straipsnio 2 dalies dispozicijoje įtvirtintu objektyviuoju požymiu – padariniais, pasireiškiančiais nežymiu kitų asmenų sveikatos sutrikdymu.

KET 128 punktas numato, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

Taigi, kaip jau minėta, kvalifikuojant veiką pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį būtina nustatyti pavojingą veiką – konkretų KET pažeidimą (pažeidimus), padarinius (eismo įvykį ir šio eismo įvykio metu padarytą nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą) bei priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir kilusių padarinių. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šioje byloje aktualus ir kasacinės instancijos teismo išaiškinimas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-35-895/2017, kurioje pasisakyta, jog galimos tokios teisinės situacijos, kai būtina padarinių kilimo sąlyga buvo ne vieno eismo dalyvio, o kelių eismo dalyvių padaryti eismo saugumo taisyklių pažeidimai. Tokiu atveju pagal BK 281 straipsnį (esant kitiems objektyviesiems ir subjektyviesiems nusikalstamos veikos požymiams) atsako visi tie eismo dalyviai, kurių padaryti eismo saugumo taisyklių pažeidimai buvo būtina padarinių kilimo sąlyga. Vieno iš eismo dalyvių patraukimas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 281 straipsnį savaime nešalina kito eismo dalyvio baudžiamosios atsakomybės pagal šį BK straipsnį. Toks aiškinimas iš esmės reiškia, jog galima abipusė dviejų viename eismo įvykyje dalyvavusių asmenų kaltė dėl tokio eismo įvykio. Teismo vertinimu, analogiškos taisyklės taikytinos ir sprendžiant dėl asmens administracinės atsakomybės pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tais atvejais, kai eismo saugumo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, reikia nustatyti, kurio eismo dalyvio KET pažeidimas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga ir turėjo būtinąjį priežastinį ryšį su kilusiais padariniais. Priežastinio ryšio nustatymas tokiais atvejais apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklės nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas reikalauja nustatyti, ar kiekvieno, ar tik vieno eismo dalyvio padarytas eismo saugumo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdžio nustatymas reikalauja nustatyti, ar priežastinis ryšis yra dėsningas (būtinasis) ar atsitiktinis. Padaryta veika (KET pažeidimas) pripažįstama būtina padarinių kilimo sąlyga tuo atveju, jei analogiškoje situacijoje vienam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, o kitam jas pažeidus, kelių eismo įvykis neįvyktų (kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-158/2009, 2K-127/2010, 2K-522/2010, 2K-73/2011). Teisminio nagrinėjimo metu administracinėn atsakomybėn traukiama J. N. su jai inkriminuojamu kaltinimu nesutiko, pateiktą skundą palaikė, papildomai paaiškindama, jog sustabdyti vairuojamo automobilio galimybės nebuvo, nes mergaitė išbėgo prieš pat automobilį, išbėgo iš po automobilio ir bėgo per gatvę. Mergaitė smulkutė, todėl jos už lengvųjų automobilių, stovėjusių kelkraštyje ir kurie buvo aukštesni už ją, nesimatė. Ją pamatė tik kontakto metu. Važiavo daugiausiai iki 25 km/h greičiu, kai greitis negalėjo būti didesnis nei 30 km/h, stabdymo žymių likusių nebuvo, kelio ženklą „Vaikai“ matė. Jeigu mergaitė būtų nebėgusi, įvykio nebūtų buvę. Apie tai, kad, kad bus atliekamas eksperimentas, nežinojo, niekas neprašė, būtų pageidavusi dalyvauti ir prašiusi, kad eksperimentas būtų atliekamas kai mergaitė bėga, o ne kai eina. Greitas žingsnis bėgimui neprilygsta ir, kad mergaitė greitai ėjo, o ne bėgo, nesutinka. Net medicinos duomenų išraše yra užfiksuota, kad mergaitė gydytojams nurodžiusi, jog bėgo. Be to, svarbi aplinkybė yra automobilio aukštis ir mergaitės ūgis. Tokius J. N. paaiškinimus teismas atmesti neturi pagrindo, kadangi nei jos pačios nurodytas važiavimo automobiliu greitis (25 km/h), nei mergaitės judėjimo būdas - bėgimas per važiuojamąją kelio dalį byloje surinktais įrodymais paneigti nebuvo, tikslus mergaitės judėjimo greitis taip pat liko nenustatytas, o papildomo tyrimo – 2023-04-12 atlikto eksperimento metu gauti duomenys, kurie buvo įvertinti 2023-04-20 ekspertizės akte, ekspertės selektyviai buvo atrinkti mažametės naudai, kas leido suformuluoti tik sąlyginę prielaidą, jog jeigu pėsčiajai judant mažesniu nei 8,9 km/h greičiu, vairuotoja, tikėtina, laiku nestabdė automobilio ir pėsčiąją kliudė. Matyti, kad nukentėjusiosios judėjimo greitis galutiniam vertinimui pateikiamas tik kaip mažesnis nei 8,9 km/h, kuris buvo nustatytas ir vertintas kaip kertinė riba, leidžianti apspręsti vairuotojos J. N. galimybę laiku sustabdyti jos vairuojamą transporto priemonę ir išvengti susidūrimo su nukentėjusiąja mažamete. Kai tuo tarpu tame pačiame minėtame ekspertizės akte buvo vertintas fiksuotas ir didesnis nei nustatytas kritinis 8,9 km/h mergaitės judėjimo greitis, dėl ko J. N., tikėtina, neturėjo techninės galimybės, laiku stabdydama vairuojamą automobilį, sustoti neprivažiavusi pėsčiosios judėjimo per kelią vietos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad mažametė nukentėjusioji E. R. viso proceso metu iš esmės skirtingai nurodė, kokiu būdu (ėjimo, bėgimo) neleistoje vietoje judėjo į kitą kelio pusę. 2022-04-13 teiktame paaiškinime teigė, kad per kelią ėjo greitu žingsniu. Iš medicininių duomenų kopijos matyti, kad E. R., atvežta GMP, nurodžiusi, jog bėgo per perėją ir buvo partrenkta automobilio. E. R. įstatyminė atstovė V. B. teisme parodė, kad parbėgusi į namus dukra išrėkė, jog ją nutrenkė mašina, jai dukra sakiusi, kad skubėjo greičiau namo žiūrėti filmo ir valgyti guminukų. Dukra jai sakė, kad pasižiūrėjo, ar kaimynai nematys, kad eina ne per perėją ir, kaip sakė ji, ėjo pasišokinėdama. V. B. 2022-04-10 teiktame paaiškinime teigė, kad dukra jai sakė, jog partrenkė automobilis ir prašė ant jos nepykti, nes skubėjo namo ir dėl to ėjo ne per perėją. Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn traukiama J. N. viso proceso metu buvo nuosekli, nurodydama, kad mergaitė per važiuojamąją kelio dalį bėgo. Teisme paaiškino, kad iš kairės kelio pusės mergaitė išbėgo, išbėgo prieš pat automobilį, išbėgo iš po automobilio ir bėgo per gatvę. 2022-04-10 teiktame paaiškinime nurodė, kad prieš ją išbėgo mergaitė. Liudytojos J. N. 2022-11-15 apklausos protokole užfiksuota, jog ji pamatė, kaip iš už automobilio „(duomenys neskelbtini)“ staigiai išniro mergaitė, kuri bėgo per kelią iš kairės važiuojamosios kelio pusės į dešinę. Mergaitė, įbėgusi į dešinę važiuojamojo kelio dalį, staiga atsisuko į jos automobilį ir sustojo važiuojamojoje dalyje. Pamačiusi bėgančią mergaitę, staigiai stabdė. Mergaitę, kuri bėgo per kelią, kliudė savo automobilio priekiniu dešinės pusės žibinto dešiniu kampu. Pareigūnės K. Z. 2022-04-11 tarnybiniame pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad vairuotoja J. N. paaiškino, jog prieš ją išbėgo mažametė mergaitė, mergaitė atbėgo iš kairės pusės ir mano, kad dėl eismo įvykio kalta mergaitė, kuri išbėgo į gatvę neleistinoje vietoje, o į įvykio vietą atvykusi mergaitės mama V. B. paaiškino, kad būdama namuose išgirdo, jog parbėgusi namo jos dukra E. R. pasakė, kad ėjo ne per pėsčiųjų perėją ir ją partrenkė automobilis.

Iš bylos medžiagos matyti, kad liudytojų, mačiusių įvykį, nustatyta nebuvo. Liudytojai J. O. ir Ž. O. į įvykį sureagavo tik išgirdę smūgio garsą, tai yra, jau po įvykusio eismo įvykio. J. N. įvykio metu vairuoto automobilio greitis tiksliai nustatytas nebuvo, todėl jos nuosekliai nurodytas 25 km/h greitis bylos duomenimis nėra paneigtas, stabdymo žymių likusių nebuvo. Liudytojo J. O. paaiškinimai, kad vairuotoja galimai viršijo leistiną greitį (nes iš jo parodymų, kad tame kelyje yra ženklas 30 km/h ir jeigu važiuoji tokiu greičiu, galima sustabdyti, galima suprasti, kad J. N. važiavo didesniu nei leistinu 30 km/h greičiu), nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, paties įvykio nei J. O., nei kartu su juo ėjusi Ž. O. nematė, iki įvykio važiuojančio automobilio nestebėjo, buvo pakankamai nutolę nuo įvykio vietos, be to, kaip matyti iš bylos medžiagos (liudytojų parodymų, eismo įvykio vietos schemos), įvykio vietą užstojo stovintys automobiliai.

Kaip minėta, 2023-04-20 ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini), kurios tikslas buvo atsakyti į klausimą, kurio eismo dalyvio veiksmai buvo pagrindinė sąlyga kilti nagrinėjamam eismo įvykiui, ekspertė išvadoje pateikia tik nukentėjusiajai palankius jos judėjimo greičio paskaičiavimus, kai tuo tarpu akto tiriamojoje dalyje aiškiai nurodyta, jog šiuo atveju kliūties judėjimo greičio reikšmių yra nustatytų ir mažesnių, ir didesnių už nustatytąjį kritinį 8,9 km/h judėjimo greitį. Akto tiriamojoje dalyje aiškiai pasisakyta, jog jeigu nurodytoje eismo situacijoje pėsčioji E. R. per kelio važiuojamąjį dalį judėjo didesniu nei 8,9 km/h greičiu (o tokia tikimybė eksperimento metu buvo nustatyta net dviem bandymais – 9,91 km/h ir 11,25 km/h, atitinkamai judėjus bylai reikšmingą atstumą per 3,63 s ir 3,20 s), tai vairuotoja J. N., tikėtina, neturėjo techninės galimybės, laiku stabdydama vairuojamą automobilį, sustoti neprivažiavusi pėsčiosios judėjimo per kelią vietos. Dar daugiau, tame pačiame ekspertizės akto tiriamojoje dalyje nurodoma, kad mažametė E. R. judėjo į kitą kelio važiuojamosios dalies pusę ne per pėsčiųjų perėją, iš už stovinčio automobilio prieš artėjantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, taip keldama grėsmę eismo saugumui, sudarė kliūtį link jos iš dešinės artėjusio J. N. vairuojamo automobilio judėjimui, kas techniniu požiūriu buvo nepriimtina ir sąlygojo šio įvykio kilimą. Be to, analogiški duomenys nurodyti ir Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022-07-13 ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame, be kita ko, dar išsamiau nurodyta, jog šiuo atveju pėsčiajai būnant už automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoja J. N., tikėtina, neturėjo objektyvios galimybės pamatyti iš kairės pusės judėjusios pėsčiosios E. R., nes automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) aukštis yra apie 1,45 m, o vidutinis 8 metų mergaičių ūgis – 1,22÷1,31 m). Taip pat, nors nukentėjusiosios įstatyminė atstovė, dalyvavusi 2023-04-12 atliktame eksperimente, teisme teigė, kad pareigūnas nustatė ir bėgimo, ir pasišokinėjimo, ir ėjimo greičius, kitu kartu nurodė, kad eksperimento metu mergaitė bėgo visus kartus, tik pareigūno buvo prašyta bėgti kiek įmanoma iš visų jėgų, bėgti pasišokinėjant ir panašiai, nebuvo nei vieno karto, kai jai buvo liepta eiti, tačiau teisme liudytojas R. S., atlikęs 2023-04-12 eksperimentą, parodė, kad visais dešimt atvejų dažniausiai mergaitė greitai ėjo arba bėgo. 2023-04-12 eksperimento atlikimo protokole nurodyta, kad atliekamo eksperimento tikslas nustatyti laiko tarpą, per kurį E. R. greitu žingsniu įveikia 10 metrų atstumą. 2023-04-12 tarnybiniame pranešime dėl atlikto eksperimento R. S. nurodo, jog eksperimento tikslas buvo nustatyti, kokiu greičiu per važiuojamąją dalį bylai reikšmingoje vietoje perbėgo/perėjo greitu žingsniu pėsčioji. Iš to seka, kad mažametė nukentėjusioji E. R., atliekant 2023-04-12 eksperimentą, tiek greitu žingsniu ėjo, tiek bėgo ir eksperimento metu atliktų dešimties bandymų fiksuoti rezultatai varijuoja nuo 3,20 s iki 5,95 s, atitinkamai judant nuo 11,25 km/h iki 6,05 km/h greičiu, tačiau kuris iš atliktų bandymų priskirtinas ėjimo (greito, pasišokinėjant), kuris bėgimo greičiui, nustatyti nėra galimybės, nes nei eksperimento atlikimo protokole, nei tarnybiniame pranešime dėl atlikto eksperimento tokių duomenų nurodyta nėra. Nukentėjusiosios įstatyminė atstovė V. B. teisme parodė, jog, kai darė eksperimentą, greičiai skyrėsi, nes pareigūnas nustatė ir bėgimo, ir pasišokinėjimo, ir ėjimo greičius, tačiau kuris greitis kam priklauso, pasakyti negali. To teisme nenurodė ir eksperimentą daręs pareigūnas J. S., jis tik patvirtino, jog visais dešimt atvejų dažniausiai mergaitė greitai ėjo arba bėgo. Vadinasi, 2023-04-20 ekspertizės aktas yra dviprasmiškas, nes mergaitė galėjo judėti ir greičiau, ir lėčiau už nustatytąjį kritinį 8,9 km/h judėjimo greitį, o selektyviai parinkti ir prioritetinę reikšmę suteikiant būtent tik fiksuotiems mažesniems greičiams už nustatytąjį kritinį 8,9 km/h judėjimo greitį (nežiūrint į tai, kad 8 iš 10 bandymų rezultatų buvo nustatyti kaip mažesni už nustatytąjį kritinį greitį), yra iš esmės ydinga ir išskirtinai tik jais vadovautis inkriminuojant asmeniui pažeidimą negalima. Liudytojo R. S. išsakytas argumentas, kad buvo vadovaujamasi tokiais rezultatais, kurių buvo dauguma (net 8 iš 10 bandymų, o tai yra labiau tikėtinas rezultatas), nėra teisiškai reikšmingas, kadangi eksperimento metu mergaitės fiksuoti greičio rezultatai rodo, jog mergaitė galėjo ir būtent bėgti, ir net didesniu greičiu už nustatytąjį kritinį 8,9 hm/h greitį, kas neleidžia vienareikšmiškai teigti apie vairuotojos kaltę. Anaiptol, tokie eksperimento rezultatai rodo aiškias abejones dėl J. N. kaltės.

Skundžiamo nutarimo motyvuose nurodyta, kad vairuotojos J. N. kaltę įrodo ir tai, jog mažametė E. R. vairuotojos buvo kliudyta su automobilio priekinio dešinio žibinto kampu, kas rodo, jog iki susidūrimo vaikas spėjo kirsti beveik visą kelio važiuojamąją dalį, taip pat tai, kad eismo įvykis įvyko esant geram matomumui, kur didžiausias leistinas greitis yra ribojamas iki 30 km/h, taip pat kelio atkarpoje, kur įvyko eismo įvykis, yra kelio ženklas Nr. 105 „Vaikai“, įspėjantis apie būtinybę toje kelio atkarpoje būti itin atsargiam. Teisme liudytojas J. S. taip pat paantrino, kad vairuotojos J. N. kaltę įrodo tai, jog mergaitė prabėgo vieną eismo juostą, beveik prabėgo jos eismo juostą ir buvo kliudyta su automobilio dešine puse ir tai jau leidžia manyti, kad vairuotoja laiku nestabdė, kadangi vaikas jau prabėgo visą kelią. Tačiau teismas su tokiais argumentais sutikti negali, kadangi nukentėjusiosios kliudymas automobilio dešine puse vienareikšmiškai neįrodo, jog mergaitė ne bėgo, o ėjo, anaiptol, leidžia pagrįstai manyti, kad galėjo būtent ir bėgti, nes kirsti važiuojamąją kelio dalį, kaip rodo bylos duomenys, buvo likę visai nedaug, taigi, tokiu atveju bėgant didesniu nei 8,9 km/h greičiu perbėgti nespėjo, todėl ir buvo kliudyta automobilio dešine puse. Tokia tikimybė byloje esančiais duomenimis nepaneigta. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojas J. S. teisme, teikdamas parodymus, vartojo būtent sąvoką „bėgo“, o ne ėjo (mergaitė bėgo ir perbėgti nespėjo). Dar daugiau, liudytojas J. S. teisme paaiškino, kad trajektorija, kaip įvykio metu bėgo mergaitė, nėra aiški. Ši aplinkybė yra labai svarbi, kadangi tikslus atstumas, kaip, beje, ir judėjimo trajektorija, turi tiesioginės reikšmės ir įtakos vertinant vairuotojos galimybę laiku pamatyti kliūtį ir imtis savalaikio transporto priemonės stabdymo. Paminėtina ir tai, kad, tiksli eismo įvykio vieta nebuvo užfiksuota, nes automobilis po įvykio buvo patrauktas, o patrauktas buvo pačios vairuotojos J. N. dėl patirto streso, nes įvykio metu automobilis atsidūrė eismui trukdančioje padėtyje, susidarė spūstis. Apie tai J. N. nuosekliai kalbėjo viso proceso metu. Taigi, dėl šių neaiškių aplinkybių (konkretaus įveikto atstumo, neaiškios judėjimo trajektorijos) iškyla dar daugiau abejonių dėl vairuotojos J. N. kaltės, o, vadovaujantis bendruoju teisės principu in dubio pro reo, visos abejonės turi būti aiškinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Iš byloje esančių duomenų matyti ir tai, kad nukentėjusi mažametė E. R. buvo apsirengusi juodomis kelnėmis, tamsiais sportiniais batais, vilkėjo raudonos spalvos striukę, jokio šviesą atspindžio elemento neturėjo, kas prie geresnio matomumo tikrai neprisideda, juo labiau, kad kelią mergaitė kirto neleistinoje vietoje ir pajudėjo iš už stovinčios už ją aukštesnės transporto priemonės, kas vairuotojai objektyviai trukdė laiku ir žymiai operatyviau pastebėti iškylančią kliūtį kelyje ir išvengti eismo įvykio.

Pastebėtina, kad J. N. bylos nagrinėjimo metu teigė, kad eksperimento atlikime ji būtų pageidavusi sudalyvauti ir būtų prašiusi, kad eksperimentas būtų buvęs darytas, kai mergaitė bėga, o ne kai eina. ANK 593 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog atliekant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus (be kita ko - ir eksperimentą), mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatos (toliau – BPK). BPK 197 straipsnio nuostatos nereikalauja, kad eksperimento metu dalyvautų įtariamasis ar jo gynėjas. BPK 197 straipsnio 2 dalyje pasakyta tik tai, kad eksperimente, kuriame dalyvauja įtariamasis, įtariamojo prašymu turi dalyvauti ir gynėjas. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, aplinkybė, kad J. N. nedalyvavo eksperimente, šio proceso veiksmo nedaro niekiniu ir neteisėtu. Analogiškos pozicijos laikomąsi ir teismų praktikoje (Kauno apygardos teismo 2016-07-28 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-493-785/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023-10-29 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-415/2013). Tačiau eksperimento metu gauti duomenys, kurie buvo įvertinti 2023-04-20 ekspertizės akte, bei kiti byloje esantys duomenys dėl J. N. kaltės vienareikšmiškos išvados visgi nesuponuoja.

Vertinant surinktų įrodymų visetą, konstatuotina, kad byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių įrodymų apie tai, kad J. N. 2022-04-10, 19.50 val. (duomenys neskelbtini) vairuodama automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kelio atkarpoje, kur stovi kelio ženklas Nr. 105 „Vaikai“, laiku nestabdė savo vairuojamo automobilio, nespėjo sustoti ir kliudė per kelią ėjusią pėsčiąją mažametę E. R., kuriai dėl eismo įvykio nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tokiu būdu pažeisdama KET 128 punktą, ir taip padarė pažeidimą, numatytą ANK 423 straipsnio 2 dalyje. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos ir J. N. skundo argumentų, jos paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, jog jos pozicija dėl fiksuoto administracinio nusižengimo viso proceso metu yra nuosekli ir vienareikšmė, t. y. ji neneigė, kad minėtu laiku ir vietoje kliudė mažametę nukentėjusiąją, tačiau kategoriškai neigė, jog mergaitė ėjo, o ne bėgo per važiuojamąją kelio dalį, be to, pasak jos, mergaitė išbėgo staiga ir iš už stovėjusios transporto priemonės, kurios aukštis buvo aukštesnis nei mergaitės ūgis, dėl ko laiku pastebėti kliūtį ir jos išvengti objektyviai buvo neįmanoma. Leistino greičio viršijimas byloje nenustatytas. Teismo nuomone, tokia asmens išreikšta pozicija nėra paneigta byloje surinktais duomenimis.

Šiuo atveju neginčytinai nustatyta, jog J. N. automobilio dešine puse kliudė iš kairės pusės judėjusią mažametę E. R., to teisme neneigė ir pati pareiškėja, ką patvirtina ir byloje esantys duomenys. Tačiau tiek iš J. N. parodymų, nukentėjusiosios parodymų, liudytojų parodymų, ekspertizės aktų, atlikto eksperimento, vaizdinės medžiagos, negalima vienareikšmiškai tvirtinti, kad vairuotoja J. N. savo veiksmais pažeidė KET 128 punktą, kuris nurodo, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Asmens kaltė vien tik tikėtinomis prielaidomis, ignoruojant kitas tikėtinas priešingas prielaidas, selektyviai ir nepagrįstai suteikiant reikšmę tik vienai iš prielaidų, grindžiama būti negali. Teismų praktikoje ne kartą yra konstatuota, jog sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, atlikusi tyrimą, surašiusi protokolą ir inicijavusi teiseną dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai.

Teismas daro išvadą, kad nėra pakankamai patikimų įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų, jog J. N. padarė nutarime įvardintą nusižengimą, todėl byloje esamos abejonės vertinamos asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, naudai (in dubio pro reo). Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda, o visi likę neaiškumai, išnaudojus galimybes jiems pašalinti, traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Kadangi nagrinėjamu atveju ANK 423 straipsnio 2 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo padarymo faktas yra neįrodytas, nėra administracinio nusižengimo sudėties, todėl nutarimas naikintinas, administracinio nusižengimo bylos teisena J. N. atžvilgiu nutrauktina (ANK 565¹ str. 1 p.).

Teismo taip pat prašoma J. N. už atstovo advokato suteiktas teisines paslaugas priteisti proceso išlaidas, kurios bendroje sumoje sudaro 600 eurų (b. l. 7-8).

ANK 666 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant BPK nuostatas. BPK 106 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

Teismo vertinimu, J. N., kuriai administracinio nusižengimo teisena nutraukta, atstovo prašoma priteisti išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo suma (600 Eur) nagrinėjamoje byloje yra ne per didelė. Atstovas, susipažinęs su administracinio nusižengimo byla, parengė išsamų, nemažos apimties (5 lapų) skundą, atstovavo J. N. trijuose teismo posėdžiuose. Patirtos išlaidos pagrįstos pinigų priėmimo kvitais, todėl priteistinos visa apimtimi.

Sprendžiant klausimą iš kurio subjekto turi būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, atsižvelgtina į BPK 105 straipsnio 5 dalį, kurioje nurodyta, jog tais atvejais, kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi, nurodytos išlaidos priteistinos ne iš institucijos, o iš valstybės. Analogiškos nuostatos yra laikomasi ir naujausioje kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021-04-28 nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021, Nr. 2AT-7-6-303/2021, 2022-10-24 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-80-594/2022, 2023-01-24 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-1-495/2023 ir kt.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 646 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

administracinėn atsakomynėn patrauktos J. N. atstovo advokato R. D. skundą tenkinti.

Panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos M. P. 2023-07-12 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo J. N. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 2 dalyje, padarymą buvo paskirta 150 Eur bauda, ir administracinio nusižengimo teiseną J. N. atžvilgiu nutraukti (ANK 565¹ str. 1 p.).

Priteisti iš valstybės J. N. 600 Eur (šešis šimtus eurų) jos patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.