Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų M. K. ir A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. K. ir M. K. prašymą dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė Artea bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

6.1. Procesinio dokumento priėmimo stadijoje nėra sprendžiamas sutarties tvirtinimo klausimas, o procesą inicijuojančio dokumento priėmimo klausimas. Tai yra, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl galimybės pradėti procesą, jau pasisako dėl pačios bylos esmės ir tokiu būdu išreiškia išankstinę savo nuomonę.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 str.).

8. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta pareiškėjų prašymą ir sutartį dėl santuokos nutraukimo (apskaitos įrašo panaikinimo) teisinių pasekmių laikyti nepaduotu nepašalinus šiems procesiniams dokumentams nustatytų trūkumų ir grąžinti jį padavusiam asmeniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

10. CPK 115 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismo nutartis pašalinti procesinio dokumento trūkumus atskiruoju skundu neskundžiama. Atskiruoju skundu gali būti skundžiama teismo nutartis, kuria procesinis dokumentas grąžintas dėl to, kad nepašalinti jo trūkumai. Atsižvelgiant į tokį reglamentavimą, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, be kita ko, turi būti nustatyta, ar pagrįstai pareiškėjams buvo nustatytas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti. Taigi šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas patikrins, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, kuriomis reglamentuojami procesiniam dokumentui (šiuo atveju – prašymui) keliami reikalavimai, ir ar pagrįstai taikė prašymo trūkumų šalinimo institutą.

11. Iš nagrinėjamos bylos aplinkybių matyti, kad apeliantai skunde iš esmės nesutinka, jog pirmosios instancijos teismas prašymo dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu priėmimo stadijoje nustatė sutarties dėl santuokos nutraukimo (apskaitos įrašo panaikinimo) pasekmių dalies sąlygų trukumus ir tuo pagrindu (šių trūkumų nepašalinus per teismo nustatytą terminą) laikė pareiškėjų prašymą nepaduotu ir grąžino jį padavusiems asmenims. Teismas nustatė, kad pareiškėjų prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu bei kartu su prašymu pateiktos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalis sąlygų galimai pažeidžia vieno iš pareiškėjų, bei jų nepilnamečio vaiko interesus, yra neaiškios ir dviprasmiškos, nurodyta neteisinga informacija, todėl įpareigojo pareiškėjus pateikti santuokos įregistravimą civilinės metrikacijos įstaigoje patvirtinantį dokumentą, patikslinti prašymą pateikiant prašymą panaikinti santuokos apskaitos įrašą, taip pat pateikti teismui sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių.

12. Kaip matyti iš pareiškėjų pateikto patikslinto prašymo dėl santuokos nutraukimo bei patikslintos sutarties dėl santuokos nutraukimo ir jos apskaitos įrašo panaikinimo teisinių pasekmių, pareiškėjai šalino jiems nustatytus teismo trūkumus, nors iš pareiškėjų pateikto atskirojo skundo nustatyta, kad pareiškėjai su dalimi jiems nustatytų trūkumų nesutinka, motyvuodami tuo, jog pradinio procesinio dokumento priėmimo stadijoje negalėjo būti nustatinėjami tokio pobūdžio trūkumai, o skundžiamoje nutartyje tik formaliai ir nemotyvuotai nurodoma, kodėl dalis trūkumų laikoma nepašalinta.

13. Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai užtikrinti visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (dokumentų formos ir turinio prasme), kurių nesilaikant gali būti nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Teismo nutartimi nustatytu terminu nurodytų trūkumų nepašalinus, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.) arba, tokiam dokumentui jau esant priimtam, dokumentas (ieškinys, pareiškimas, prašymas) paliekamas nenagrinėtu (CPK 296 str. 1 d. 11 p.). Kriterijų, kuriuo remiantis nustatoma, ar yra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, nustato CPK 115 straipsnio 4 dalis: trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1). Ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui (CPK 5 str., 7 str.), dėl to tik esant esminiams trūkumams (kurie per nustatytą terminą nepašalinti), kurie trukdo tolesnei proceso eigai, galimas taikyti pareiškimo palikimo nepaduotu ir grąžinimas jį padavusiam asmeniui institutas.

14. Pažymėtina, kad ieškinio (pareiškimo, prašymo) priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 str.), kad perspektyvoje vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 str.), būtų įgyvendintas nepaneigiant asmens pažeistų teisių gynybos, teisingumo, koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų civilinio proceso principų.

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog santuokos nutraukimą sutuoktinių bendru sutikimu reglamentuoja CK trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio ir CPK XXXV skyriaus teisės normos. Nutraukti santuoką sutuoktinių sutikimu galima tada, kai sutuoktiniai sutaria ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl teisinių jos padarinių. CK 3.52 straipsnio 2 dalyje ir CPK 539 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.). Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra privalomas prašymo dėl santuokos nutraukimo priedas, kurio turinys reglamentuojamas materialinės teisės normų. Teismas, spręsdamas prašymo nutraukti santuoką bendru sutuoktinių sutikimu priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar teismui pateiktas prašymas atitinka bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus (CPK 111 str.) ir specialiuosius tokiam prašymui keliamus reikalavimus, numatytus CPK 539 straipsnyje. Priimant prašymą bei kartu su juo pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teismas turi patikrinti sutarties turinį formaliai: ar jos turinys atitinka CK 3.53 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, ar sutartyje yra nurodytas bendras turto, esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, padalijimas ir pan.

16. Pirmiausia, vertinant ar pareiškėjai pašalino nustatytus prašymo trūkumus ir ar apskritai tokie trūkumai egzistavo, pažymėtina, kad pareiškėjai pateikė prašymą, aiškiai suformulavo prašymo dalyką bei jo pagrindą, išreiškė suinteresuotumą pareikštais prašymo reikalavimais, kurie nėra abstraktūs ar nekonkretūs ir yra pagrįsti konkrečių materialių teisinių padarinių atsiradimu pareiškėjų ginamoms teisėms ir teisėtiems interesams, t. y. nagrinėjamu atveju galima aiškiai identifikuoti pareiškėjų suinteresuotumą ir siekiamą materialinį teisinį rezultatą. Taigi šiuo atveju nors pareiškėjai pateikdami pradinį prašymą įvardijo jį kaip prašymą dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių sutikimu, o sutartį – dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, tačiau teismui nustačius, kad pareiškėjų santuoka buvo sudaryta bažnytine tvarka, todėl įpareigojo pareiškėjus pateikti tinkama prašymą, t. y. prašymą dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ir sutartį dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo pasekmių, šis trūkumas nelaikomas esminiu. Pažymėtina, kad klaidingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso eigai, nėra pagrindas taikyti trūkumų institutą (CPK 115 str. 4 d.). Kaip jau minėta, iš pareiškėjų pateikto prašymo ir sutarties, jų siekiamas rezultatas, t. y. kad pareiškėjų nesietų santuokiniai ryšiai, yra aiškia suprantamas. Visgi kaip matyti pareiškėjai šalino šį trūkumą, o kartu pateikė ir santuokos sudarymo įrašą, kurį taip pat buvo įpareigoti pateikti.

17. Tuo tarpu kartu su prašymu nutraukti santuoką bendru abiejų pareiškėjų sutikimu pateiktos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumo vertinimas, patikrinimas, ar sutartis yra ydinga, neprieštarauja viešajai tvarkai, nepažeidžia sutuoktinių, jų nepilnamečių vaikų, sutuoktinių kreditorių interesų nėra susijęs su procesinių dokumentų formos ir turinio atitikties patikrinimu keliamiems reikalavimams (CPK 115 str.), bet susijęs su bylos pagal priimtą prašymą nagrinėjimu ir turi būti sprendžiamas nagrinėjant bylą iš esmės teismo posėdyje CK 3.53 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, t. y. teismas tokios sutarties (jeigu ji ydinga) motyvuotai netvirtina ir bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį. Jeigu per šešis mėnesius nuo bylos sustabdymo dienos sutuoktiniai neįvykdo teismo nurodymų dėl sutarties turinio, tuomet teismas prašymą palieka nenagrinėtą. Pabrėžtina, kad tokios praktikos laikosi apygardos teismai, spręsdami analogiško pobūdžio bylas (Panevėžio apygardos teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-687-544/2020; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1574-653/2020; Kauno apygardos teismo 2021 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-118-390/2021; kt.).

18. Susipažinus su neskundžiama trūkumų nutartimi nustatyta, kad teismas pareiškėjams nustatė sutarties dėl santuokos nutraukimo (apskaitos įrašo panaikinimo) pasekmių (išskyrus šios nutarties 17 punkte minėtus trūkumus), sąlygų kaip galimai ydingų ir prieštaraujančių viešajai tvarkai, tačiau šios aplinkybės (prašymo priėmimo stadijoje pateiktas sutarties dėl santuokos nutraukimo (apskaitos įrašo panaikinimo) pasekmių vertinimas ir konstatavimas sutarties sąlygos ydingumas) nėra pagrindas pateiktą prašymą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui CPK 115 straipsnio 3 dalies pagrindu, kadangi sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teisėtumo (sąlygų vertinimas) klausimas prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo stadijoje nėra sprendžiamas. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo papildomai taikė CPK 115 straipsnio nuostatas ir šioje dalyje nustatė pareiškėjams tokį sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos ydingumą kaip procesinio dokumento trūkumą prašymo priėmimo stadijoje. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo reikalauti pakeisti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų prašymo priėmimo stadijoje, bet priėmus prašymą (jeigu kitų esminių trūkumų nebuvo), jau nagrinėjant prašymą ir sutarties pagrįstumą iš esmės teismo posėdyje turėjo taikyti CK 3.53 straipsnio 4 dalį.

19. Pažymėtinos ir tos aplinkybės, jog nors pareiškėjai nesutiko su dalimi jiems nustatytų trūkumų, tačiau, kaip jau minėta šioje nutartyje, juos šalino. Patikslintame prašyme pareiškėjai pateikė paaiškinimus dėl susitarto teikiamo išlaikymo nepilnamečiam vaikui bei dėl turto padalijimo, kurį teismas įvardijo kaip nukrypimą nuo lygių dalių principo, taip pat pareiškėjai tikslino sutarties 6.6.1 ir 6.1.4 papunkčius, kuriuose šalys nurodo santuokos metu įgytas transporto priemones, nurodo jų VIN kodus, kaip to buvo reikalaujama trūkumų nutartyje, ir nors 6.1.4 papunktyje suformuluotas sakinys ir stilistiškai netikslus, tačiau suprantama, kad tai yra rašymo apsirikimas, kuris nesudaro esminių kliūčių sprendžiant šio turto padalijimo klausimą. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje nurodė, kad tarp neištaisytų trūkumų, pareiškėjai neištaisė ir trūkumo dėl turto padalijimo nukrypstant nuo lygių dalių principo, tačiau kaip jau minėta, pareiškėjai patikslintame prašyme pateikė paaiškinimus dėl turto dalybų, tačiau teismas konstatuodamas, jog šis trūkumas nebuvo ištaisytas, jokių motyvų ir argumentų nenurodė, dėl pareiškėjų nurodytų aplinkybių nepasisakė. Pareiškėjai taip pat koregavo sutarties 3.2 papunktį, kurioje pareiškėja įsipareigojo rinkti ir saugoti įrodymus apie tai, kaip panaudotas nepilnamečiam vaikui skirtas išlaikymas, tačiau pirmosios instancijos teismas vėl nurodė, jog šis trūkumas taip pat nebuvo pašalintas, nors pareiškėjų nurodytų patikslintų aplinkybių visiškai neanalizavo, o apsiribojo tik formaliu argumentu, kad šis trūkumas nebuvo ištaisytas. Nors pirmosios instancijos teismas trūkumų nutartyje nurodė, jog sutarties 6.4, 6.5 ir 6.6 papunkčiuose pareiškėjai tariasi dėl kreditorinių įsipareigojimų vykdymo, tačiau nurodytų nuostatų turinys yra neaiškus ir dviprasmiškas, plačiau apie tai nepasisakė. Teismo nustatyti trūkumai privalo būti nurodomi aiškiai ir suprantamai, nes teismas, nustatęs trūkumus, privalo nurodyti konkrečius netikslumus, kad asmuo galėtų juos pašalinti, taip užtikrinant tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą ir suprantamą teismo procesą. Teismo nutartis, kuria prašoma pašalinti trūkumus, turi būti suprantama, kad pareiškėjas žinotų, ką konkrečiai ir kaip reikia pataisyti. Šiuo atveju teismas šios pareigos neįvykdė, o tik apsiribojo abstrakčiais argumentais, jog minėtos sutarties sąlygos yra neaiškios ir dviprasmiškos.

20. CPK 376 straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo vaidmuo, nagrinėjant šeimos bylas. Teismas tokiose bylose turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus (CPK 376 str. 1 d.), kuriais šalys nesiremia, tuo atveju, jeigu, teismo nuomone, tam yra būtinybė siekiant teisingai išspręsti bylą. Ši įstatymo nuostata yra viena iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir gali būti aiškinama kaip suteikianti teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva.

21. Kasacinis teismas taip pat ne kartą yra pasisakęs, kad kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai, nes šių asmenų teisių apsauga ir gynimas reiškia kartu ir viešojo intereso gynimą. Sutuoktinių tarpusavio turtiniuose ginčuose, kurie su vaikų teisėmis ir interesais nesusiję, teismas turi būti aktyvus tiek, kiek reikia, kad būtų užtikrintas sutuoktinių lygiateisiškumas (CK 3.3 str. 1 d.), jų interesų pusiausvyra ar apsaugotos vieno iš sutuoktinių teisės ir interesai, kurių jis dėl kokių nors objektyvių aplinkybių negali pats tinkamai ginti. Taigi proceso teisės normomis teismas šeimos bylose įgalinamas veikti aktyviai, kad būtų maksimaliai apsaugoti nepilnamečių vaikų interesai, o ginčų, nesusijusių su vaikų teisėmis ir interesais, atvejais būtinybė veikti aktyviai turi būti konstatuojama ir pagrindžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-266-403/2021).

22. Taigi sprendžiant klausimą dėl nustatomo teikiamo išlaikymo pareiškėjų nepilnamečiam vaikui pirmosios instancijos teismas turi būti aktyvus ir, siekdamas nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir išsiaiškinti kitas sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių neaiškias, ydingas ir / ar viešajai tvarkai ir / ar imperatyvioms įstatymų normoms prieštaraujančias sąlygas išsiaiškinti skiriant bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (CPK 376 str. 1 d., 443 str. 5 d.).

23. Kiti atskirojo skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam klausimo išnagrinėjimui neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010).

24. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės nuostatas, reglamentuojančias prašymo dėl santuokos nutraukimo (apskaitos įrašo panaikinimo) abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo klausimą, dėl to skundžiama pirmosios instancijos teismo 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutartis naikinama ir pareiškėjų M. K. ir A. K. prašymo dėl santuokos nutraukimo (apskaitos įrašo panaikinimo) bendru sutikimu priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p., 338 str.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliantų (pareiškėjų) M. K. ir A. K. atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugpjūčio 13 d. nutartį ir pareiškėjų prašymo dėl santuokos nutraukimo priėmimo klausimą perduoti iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.