Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erika Tamošaitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo P. G. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-2986-512/2014 pagal ieškovės UAB „Visagino būstas“ ieškinį atsakovui P. G. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-10-11 teisme gautas pateiškėjo P. G. prašymas dėl proceso atnaujinimo, kuriuo jis prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2986-512/2014. Nurodo, kad apie bylos išnagrinėjimą ir priimtą sprendimą už akių sužinojo tik 2016-07-14 gavęs antstolio pranešimą dėl skolos sumokėjimo. Susipažinęs su civiline byla, mano, kad priimant sprendimą buvo padaryta keletas aiškių teisės taikymo klaidų, todėl yra pagrindas procesą byloje atnaujinti.

Pirmiausia, pareiškėjo nuomone, teismas padarė CPK 130 str. ir 285 str. 7 d. normų taikymo klaidą. Atsakovui ieškinys tik vieną kartą buvo siunčiamas jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), bei įmonės, kurioje dirba adresu (duomenys neskelbtini), tačiau dokumentai nei karto nebuvo siunčiami jo faktinės gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini). Šį adresą teismas galėjo sužinoti, pasinaudojęs teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, kadangi tuo metu buvo nagrinėjama civilinė byla Visagino rajono apylinkės teisme, kurioje proceso dalyviu buvo ir atsakovas. Todėl akivaizdu, kad nebuvo išnaudotos visos CPK numatytos priemonės atsakovo gyvenamajai vietai nustatyti, o sprendimas įteikti dokumentus atsakovui viešo paskelbimo būdu priimtas skubotai. Be to, nurodė, kad deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), jis lankosi kartą per mėnesį, todėl teismui išsiuntus ieškinį šiuo adresu dar kartą, jį būtų gavęs. Pažymėjo ir tai, kad niekada anksčiau nebuvo gavęs jokių mokėjimo pranešimų iš ieškovo, raginimų sumokėti skolą, todėl negalėjo tikėtis, kad ieškovas kreipsis į teismą. Nurodė, kad sprendimas už akių jam nebuvo siųstas apskritai nei vienu adresu, todėl jis net neturėjo teorinės galimybės pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Antra, atsakovas nėra gavęs jokių mokėjimo pranešimų iš ieškovės. Tokių pranešimų ieškovė nepateikė ir teismui, nepateikė įrodymų, jog minėti pranešimai teisės aktų nustatyta tvarka ir laiku buvo įteikti atsakovui, t.y. iki kiekvieno mėnesio 15 dienos. Laikosi pozicijos, kad vien dėl šios priežasties iš atsakovo negalėjo būti priteista skola. Be to, ieškovė nepateikė įrodymų, jog atitinkamoms paslaugoms (šiukšlių išvežimui, eksploatacinėms išlaidoms, šildymo sistemų aptarnavimui, avarinei tarnybai) suteikti ieškovė patyrė ir atitinkamas išlaidas, kurias turėjo atlyginti atsakovas kaip patalpų savininkas. Todėl teismas, priimdamas sprendimą už akių, padarė aiškią CK 4.82 str. 5 d. taikymo klaidą.

Suinteresuotas asmuo UAB „Visagino būstas“ atsiliepimo į pareiškimą per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

CPK III dalies XVIII skyriuje įtvirtintas proceso atnaujinimo institutas, kurio tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų sprendimai (nutartys) nepažeidžia įstatymais saugomų asmens teisių ir teisėtų interesų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta proceso atnaujinimo instituto paskirtis ir reikšmė asmens teisių apsaugai pažymint, kad šis institutas dažniausiai taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės sistemos, būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-362/2007; 2008 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2008; 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2008; ir kt.).

CPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad be bendrų ieškiniui keliamų turinio reikalavimų, prašyme atnaujinti procesą turi būti nurodoma proceso atnaujinimo pagrindas. CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis) ir kt. Šių normų analizė leidžia padaryti išvadą, kad įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007).

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas proceso atnaujinimo pagrindu nurodė CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, tai yra, kai procesas atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški, įstatyme neatskleidžiama, ši sąvoka yra vertinamoji. Dėl to, ar pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje) padaryta teisės normos taikymo klaida yra aiški ir ar tai yra proceso atnaujinimo pagrindas, sprendžia prašymą atnaujinti procesą nagrinėjantis teismas (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jos netinkamas taikymas. Kartu pažymėtina, kad klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą ir nepagrįstą bei yra pagrindas tą sprendimą (nutartį) pakeisti ar panaikinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2005; 2005-01-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2005; 2005-02-28 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2005).

Procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu yra reglamentuotas CPK 130 straipsnyje, šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintos šio įteikimo būdo taikymo sąlygos: kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos ir kai šio Kodekso nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad procesinių dokumentų byloje dalyvaujančiam asmeniui teismui nurodytais fizinio asmens gyvenamosios ir darbo vietos adresais neįteikimas savaime nesuponuoja išvados, jog adresato gyvenamoji ir darbo vietos nežinomos ir yra pagrindas įteikti dokumentus viešojo paskelbimo būdu. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į konkrečios situacijos aplinkybes, turėtų nuspręsti, ar procesiniai dokumentai turėtų būti pakartotinai siunčiami nurodytais adresais, ar turėtų būti imamasi papildomų priemonių adresato gyvenamosios vietos ir (ar) darbo vietos adresams nustatyti (pvz., pateikiamas paklausimas Gyventojų registrui, Socialinio draudimo fondo valdybai, ieškovas (pareiškėjas) įpareigojamas patikslinti atsakovo (suinteresuoto asmens) adresą ir pan.), ar turėtų būti taikomas kitas CPK nustatytas procesinių dokumentų įteikimo būdas (CPK 129, 130 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-916/2015).

Susipažinus su civilinės bylos Nr. 2-2986-512/2014 medžiaga, nustatyta, jog ieškinyje nurodytas atsakovo P. G. gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), sutampa su Gyventojų registro duomenų bazėje deklaruotu jo gyvenamosios vietos adresu (b.l. 5). Šiuo adresu išsiuntus ieškinio kopiją, dokumentai nebuvo įteikti – atžyma ant voko „neatsiliepė į pranešimus“ (b.l. 18-19). Kitų duomenų apie atsakovo gyvenamosios vietos adresus byloje nebuvo. Dokumentai buvo išsiųsti registruotu paštu, pašto dėžutėje atsakovui paliktas pranešimas, taigi radęs pranešimą net ir suėjus terminui, būdamas pakankamai apdairus ir rūpestingas, jis turėjo galimybę sužinoti apie iškeltą civilinę bylą teisme, tačiau pareiškime jis nepateikia jokių paaiškinimų, kodėl nepasinaudojo šia galimybe ir nesikreipė į paštą radęs pranešimą. Juolab, kad savo pareiškime nurodo kartą per mėnesį besilankantis (duomenys neskelbtini). Pažymėtina ir tai, kad dokumentus iš antstolės 2016-07-14 jis gavo būtent šiuo adresu (b.l. 44-47).

Pareiškime dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas nurodo, jog teismas turėjo ieškinį ir jo priedus siųsti atsakovui antrą kartą tuo pačiu adresu. Su tokia pareiškėjo pozicija nesutiktina, kadangi teismas taikė įstatyme numatytas papildomas priemones atsakovo buvimo vietos adresui nustatyti. Nepavykus įteikti dokumentų atsakovo žinomos gyvenamosios vietos bei deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, buvo patikrinta VSDFV duomenų bazė ir nustatyta atsakovo darbovietė UAB (duomenys neskelbtini), vykdanti veiklą adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 20, 21). Išsiuntus ieškinio kopiją į darbovietę, jis taip pat nebuvo įteiktas, nes ir vėl nebuvo atsiliepta į pranešimus (b.l. 22-23). Taigi teismas ėmėsi papildomų veiksmų, kad būtų nustatyta atsakovo darbo vieta ir kad teismo procesiniai dokumentai jam būtų įteikti asmeniškai, o jų neįteikus, pagrįstai sprendė, jog jo gyvenamoji ar darbo vieta nežinomos. Pažymėtina, kad pareiškėjas neginčija dirbantis būtent šiuo adresu.

Ieškinyje ieškovė nurodė, jog nepavykus įteikti atsakovui procesinių dokumentų, prašo juos įteikti viešo paskelbimo būdu, taigi tokiu būdu ieškovė išreiškė savo valią, jog nepageidauja skirti byloje kuratoriaus, o išnaudojus visas kitas įteikimo galimybes, prašo įteikti ieškinį atsakovui viešo paskelbimo būdu. Kadangi kuratorius skiriamas tik priešingos šalies, kuri siekia atlikti skubius procesinius veiksmus, prašymu ir sąskaita, tai teismas gali tik pasiūlyti šaliai pasinaudoti kuratoriaus institutu, bet neturi teisės skirti jo savo iniciatyva. Jeigu nėra suinteresuoto asmens prašymo ir išankstinio apmokėjimo už kuratoriaus atstovavimą ar kuratoriumi skiriamo asmens sutikimo, laikytina, kad kuratoriaus paskyrimas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2009; kt.).

Taigi teismas pagrįstai ir teisėtai ieškinį ir jo priedus atsakovui įteikė bei nustatė terminą atsiliepimui pateikti viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklapio www.teismai.lt skiltyje „Teismo pranešimai“.

Pažymėtina ir tai, kad ieškinys pareikštas dėl to, jog atsakovas nemokėjo ieškovei už jam bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto priežiūrą ir tvarkymą, administravimą ir eksploatavimą nuo 2007-01-01 iki 2013-11-30, t.y. net šešerius metus. Kad mokesčių atsakovas ieškovei nemokėjo, to neneigia ir savo prašyme dėl proceso atnaujinimo. Pareiškėjas nesutinka su priimtu sprendimu už akių, kadangi jis nėra gavęs jokių mokėjimo pranešimų iš ieškovės. Tokių pranešimų ieškovė nepateikė ir teismui, todėl jis negalėjo žinoti apie skolos susidarymą. Teismas pažymi, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas (CK 4.82 str. 3 d.). Ieškovė daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos nuosavybės Visagino mieste administratore paskirta Visagino savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, taigi ši informacija yra vieša. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas ieškovei už bendrosios dalinės nuosavybės priežiūrą nemokėjo nuo pat nekilnojamojo turto įsigijimo momento, kad būtų priešingai, jis duomenų nepateikė. Apdairus ir rūpestingas nekilnojamojo turto savininkas per šešerius metus nuo nuosavybės įsigijimo turėjo pareigą domėtis, kas administruoja jo dalinę nuosavybę ir, kodėl, kaip jis nurodo pareiškime, jis negauna mokėjimo pranešimų, kadangi pareigą mokėti tokius mokesčius, kaip jau minėta, nustato įstatymas. Kad būtų tuo domėjęsis ir vykdęs įstatymu jam nustatytą pareigą, įrodymų atsakovas nepateikė. Be to, ieškovė ieškinyje nurodė, kad teikė atsakovui sąskaitas apmokėjimui kiekvieną mėnesį. Priešingų duomenų atsakovas nepateikė.

Ieškovas nurodo ir tai, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog atitinkamoms paslaugoms (šiukšlių išvežimui, eksploatacinėms išlaidoms, šildymo sistemų apatranavimui, avarinei tarnybai) suteikti ieškovė patyrė ir atitinkamas išlaidas, kurias turėjo atlyginti atsakovas kaip patalpų savininkas. Byloje esanti buhalterinė pažyma bei įsiskolinimo apskaičiavimas detaliai pagrindžia ieškovės patirtas išlaidas, tuo tarpu, atsakovas tai neigdamas nepateikia apskritai jokių duomenų, paneigiančių paslaugų suteikimo faktą. Todėl visa tai yra pagrindas vertinti, jog atsakovas galėjo ir turėjo numatyti, kad jam gali būti iškelta civilinė byla dėl skolos išieškojimo ir, būdamas rūpestingas, tuo domėtis, be kitų galimybių – sekti informaciją apie nagrinėjamas bylas viešame teismo tinklalapyje. Tokia pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas formuodamas vieningą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2016).

Neatitinkantis bylos medžiagos ir pareiškėjo teiginys, jog jam nebuvo išsiųstas sprendimas už akių ir todėl teismas aiškiai netinkamai taikė CPK 285 str. 7 d. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad sprendimas už akių atsakovui buvo išsiųstas 2014-06-03 ieškinyje nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 30). Kadangi sprendime už akių atsakovui išaiškinta jo teisė pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo, todėl nėra svarbus sprendimo už akių įteikimo momentas ir teismas pagrįstai procesinį dokumentą išsiuntė paprastu paštu be įteikimo pažymos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vokas su sprendimu už akių teismui į bylą nebuvo grąžintas, o tai reiškia, kad kartą per mėnesį atvykdamas adresu (duomenys neskelbtini), atsakovas turėjo rasti sprendimą už akių pašto dėžutėje.

Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012 kt.). Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis) – kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), teismui yra svarbu atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-647/2005; 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2013 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2013).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, įvertinus šalių argumentus, byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad nenustatyta esminė teisės taikymo klaida, todėl nėra pagrindo taikyti CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytą proceso atnaujinimo pagrindą. Pareiškėjo P. G. prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2986-512/2014 netenkintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 370 straipsniu, 290 - 291 straipsniais teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.