Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dianos Butrimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolitos Rasiukevičienės ir Vitos Valeckaitės

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. L. patikslintą skundą atsakovei Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, tretieji suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Bitė Lietuva“, Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Byloje kilo ginčas dėl Inspekcijos 2023 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. 3R-168 (2.13-1.E), kuriuo nuspręsta 2022 m. rugsėjo 15 d. skundo Nr. 1R 5373(2.13.Mr) dalies nagrinėjimą dėl UAB „Bitė Lietuva“ nutraukti bei skundo dalį dėl Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerijos atmesti, teisėtumo ir pagrįstumo.

9. URM 2022 m. spalio 19 d. rašte Nr. (25.2.1E)3-6470 nurodė, kad pareiškėjui, kaip Lietuvos Respublikos piliečiui, 2020 m. rugsėjo 16 d. buvo išsiųstas SMS pranešimas siekiant jam, kaip ir kitiems iš Lietuvos Respublikos išvykusiems piliečiams, patekusiems į sudėtingą situaciją, užtikrinti galimybę operatyviai susisiekti su atsakingomis Lietuvos Respublikos diplomatinėmis atstovybėmis ir konsulinėmis įstaigomis (toliau – konsulinės įstaigos) ar URM ir gauti reikalingą konsulinę pagalbą.

10. URM nurodė, kad jos ir mobiliojo ryšio paslaugų teikėjų bendradarbiavimas yra itin veiksmingas ir pasiteisinęs veiksmingo konsulinės pagalbos teikimo užtikrinimo įrankis. Mobiliojo ryšio paslaugų teikėjų SMS pranešimas, siunčiamas į užsienio valstybes išvykusiems piliečiams, nėra tiesioginės rinkodaros priemonė, jis yra išimtinai informacinio pobūdžio, jo tikslas – užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos piliečiai, esantys užsienyje, žinotų apie galimybę gauti konsulines paslaugas bei jiems reikalingą konsulinę pagalbą, t. y. valstybės garantuojamą pagalbą kiekvienam užsienyje į nelaimę patekusiam Lietuvos Respublikos piliečiui, asmeniui be pilietybės, turinčiam leidimą gyventi Lietuvoje, ir neatstovaujamam Europos Sąjungos piliečiui. Šiuos informacinius SMS pranešimus siunčia mobiliojo ryšio paslaugų teikėjai, URM netvarko jokių duomenų subjektų asmens duomenų, taigi nėra pareiškėjo asmens duomenų valdytoja ar tvarkytoja ir nepavedė tvarkyti jo asmens duomenų mobiliojo ryšio paslaugų teikėjams.

14. Nagrinėjamu atveju ginčo teisinius santykius reglamentuoja 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR)), Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas (ADTAĮ), taip pat 2012 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 531/2012 dėl tarptinklinio ryšio per viešuosius judriojo ryšio tinklus Europos Sąjungoje, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. gegužės 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) 2017/920 (Reglamentas).

Dėl skundo dalies, kuria nutrauktas Bendrovės veiksmų vertinimas.

15. ADTAĮ 27 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad priežiūros institucija priima sprendimą atsisakyti nagrinėti skundą ar jo dalį ir apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo priežiūros institucijoje dienos praneša pareiškėjui, nurodydama atsisakymo nagrinėti skundą ar jo dalį pagrindą (pagrindus), jeigu skundas ar jo dalis tuo pačiu klausimu buvo išnagrinėta arba yra nagrinėjama Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teisme. Pagal ADTAĮ 29 straipsnio 1 dalies 2 punktą, priežiūros institucija priima sprendimą nutraukti skundo ar jo dalies nagrinėjimą, jeigu nagrinėjant skundą ar jo dalį paaiškėja, kad yra šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2–6, 8 punktuose nurodytas pagrindas (nurodyti pagrindai) atsisakyti nagrinėti skundą ar jo dalį.

16. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų nustatyta, pareiškėjas teismui yra skundė Inspekcijos 2022 m. vasario 18 d. sprendimą Nr. 3R-115(2.13-1.E), kuris buvo priimtas išnagrinėjus analogišką situaciją, kai pareiškėjui patekus į Lietuvos Respublikos pasienio zoną, Bendrovė pareiškėjui siuntė analogiško turinio pranešimus apie kainodarą bei konsulines paslaugas, o pareiškėjas Inspekcijai skundė šiuos Bendrovės veiksmus. Priimant Inspekcijos 2022 m. vasario 18 d. sprendimą Nr. 3R-115(2.13-1.E), Bendrovė taip pat vadovavosi Reglamento 14 straipsniu bei BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punkte nustatyta teisine prievole. Pareiškėjas minėtą Inspekcijos sprendimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. liepos 26 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-3781-816/2022 pareiškėjo skundas patenkintas iš dalies. LVAT 2023 m. birželio 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-872-821/2023 pirmosios instancijos sprendimą paliko nepakeistą. Pirmosios instancijos teismas atmesdamas pareiškėjo skundo dalį (dėl pirmojo SMS) sutiko su VDAI sprendime padaryta išvada, jog Bendrovė, neturėdama pareiškėjo atsisakymo gauti pranešimus po pirmojo pranešimo gavimo, 2020 m. birželio 13 d. išsiųsdama SMS pranešimą apie tarptinklinio ryšio paslaugos įsijungimą ir taikomus padidinto tarifo paslaugų įkainius, nepažeidė asmens duomenų tvarkymo principų, veikė pagrįstai ir teisėtai tvarkydama asmens duomenis BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punkto pagrindu, vykdydama teisinę prievolę, įtvirtintą tiesiogiai taikomo Reglamento 14 straipsnyje. Teismas pažymėjo, kad Bendrovė, išsiųsdama SMS pranešimus, atliko asmens duomenų tvarkymo veiksmus.

17. Pažymėtina, kad 2020 m. rugsėjo 16 d. Bendrovė pareiškėjui siuntė tokią pat informaciją tik jam esant Latvijos pasienyje, SMS žinučių turinys yra identiškas. Pareiškėjo nurodyti 2020 m. birželio 13 d. ir 2020 m. rugsėjo 16 d. įvykių skirtumai (laiko (trys mėnesiai), telefono numerio (pareiškėjas naudojasi keliais telefono numeriais), buvimo vietos (abiem atvejais pareiškėjui esant pasienyje), skundžiamų SMS kiekio (abiem atvejais siųstą po vieną SMS žinutę), nesudaro pagrindo pripažinti, kad abu skundai pateikti dėl skirtingų skundo dalykų. Pareiškėjas VDAI skundė to paties duomenų valdytojo (Bendrovės) veiksmus (SMS pranešimų siuntimą) esant toms pačioms aplinkybėms, t. y. pareiškėjui esant pasienio zonoje. Pažymėtina ir tai, kad Bendrovės veiksmų teisėtumas siunčiant pareiškėjui SMS pranešimus yra įvertintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Esant nurodytoms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tai, kad būtent Inspekcijai suteikta diskrecijos teisė spręsti ar yra pagrindas nutraukti skundo nagrinėjimą, teisėjų kolegiją konstatuoja, kad Inspekcija pagrįstai nutraukė skundo dalies dėl Bendrovės veiksmų nagrinėjimą.

Dėl URM veiksmų

18. Asmens duomenų tvarkymas laikomas teisėtu tik tuo atveju, jeigu atitinka BDAR 5 ir 6 straipsnių nuostatas. Pagal Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnio 1 dalies c punktą, duomenų tvarkymas yra teisėtas, jei tvarkyti duomenis būtina, kad būtų įvykdyta duomenų valdytojui taikoma teisinė prievolė.

19. Reglamento 14 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog siekiant įspėti tarptinklinio ryšio vartotojus apie tai, jog skambinant ar priimant skambutį arba siunčiant SMS žinutę jiems bus taikomi tarptinklinio ryšio mokesčiai, iš karto po vartotojo atvykimo į kitą valstybę narę nei ta, kurioje yra jo paslaugų savojoje šalyje teikėjas, kiekvienas tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjas automatiškai, nedelsdamas ir nemokamai trumpuoju pranešimu pateikia pagrindinę būtent jam skirtą kainodaros informaciją apie tarptinklinio ryšio kainas (su PVM), kurios taikomos tam vartotojui skambinant bei priimant skambučius ir siunčiant SMS žinutes lankomoje valstybėje narėje, nebent vartotojas tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjui būtų pranešęs, kad tokios paslaugos nepageidauja. Taip pat Reglamento 14 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, jog taip pat nurodomas ir nemokamas 2 dalyje nurodytas telefono numeris, kuriuo galima gauti išsamesnę informaciją ir informaciją apie galimybę susisiekti su pagalbos tarnybomis surenkant nemokamą Europos pagalbos telefono numerį 112. Tuo tarpu Reglamento 14 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog be 1 dalyje nurodytų paslaugų, vartotojai, turi teisę nemokamai judriojo ryšio skambučiu arba SMS žinute prašyti ir gauti išsamesnę būtent jiems skirtą kainodaros informaciją apie skambučiams ir SMS žinutėms lankomos šalies tinkle taikomus tarptinklinio ryšio mokesčius ir informaciją apie skaidrumo užtikrinimo priemones, taikomas pagal šį reglamentą. Tokie prašymai pateikiami nemokamu tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjo šiam tikslui skirtu telefono numeriu. 1 dalyje numatyti įpareigojimai netaikomi prietaisams, kurie neturi SMS žinučių funkcijos.

20. Vadovaujantis BDAR 4 straipsnio 7 ir 8 dalimis, duomenų valdytojas – fizinis arba juridinis asmuo, valdžios institucija, agentūra ar kita įstaiga, kuris vienas ar drauge su kitais nustato duomenų tvarkymo tikslus ir priemones; kai tokio duomenų tvarkymo tikslai ir priemonės nustatyti Europos Sąjungos arba valstybės narės teisės, duomenų valdytojas arba konkretūs jo skyrimo kriterijai gali būti nustatyti Europos Sąjungos arba valstybės narės teise; duomenų tvarkytojas – fizinis arba juridinis asmuo, valdžios institucija, agentūra ar kita įstaiga, kuri duomenų valdytojo vardu tvarko asmens duomenis.

21. Pareiškėjas skunde nurodo, kad URM yra jo asmens duomenų valdytoja, veikia ne pagal teisės aktus ir piktnaudžiauja valdžia.

22. Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 1155 „Dėl Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 8.2.1 papunktyje nustatyta, kad ministerija Lietuvos Respublikos, jos piliečių ir juridinių asmenų teisių ir interesų apsaugos užsienyje srityje organizuoja ir prižiūri konsulinę pagalbą ir konsulines paslaugas, bendradarbiaudama su kitomis valstybėmis ir jų institucijomis, platina konsulinę informaciją, koordinuoja konsulinių krizių valdymą, kartu su kitomis valstybės institucijomis ir įstaigomis organizuoja asmenų perkėlimą iš humanitarinės krizės ištiktos užsienio valstybės ar jos dalies į Lietuvos Respubliką koordinuodama perkeliamųjų asmenų atvykimą. Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių reguliavimo įstatymo 80 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad ypatingų aplinkybių ar kitų aplinkybių, dėl kurių yra kilusi grėsmė žmonių gyvybei, sveikatai ir (arba) saugumui užsienio valstybėje ar jos tam tikroje dalyje, atvejais, siekiant užtikrinti konsulinės pagalbos teikimą, Užsienio reikalų ministerijos prašymu viešųjų mobiliojo kalbinio ryšio paslaugų teikėjai Užsienio reikalų ministerijai teikia konsulinės pagalbos teikimo poreikiui ir mastui nustatyti reikalingą informaciją apie užsienio valstybėje esančių faktinių viešųjų mobiliojo kalbinio ryšio paslaugų naudotojų skaičių ir (arba) siunčia Užsienio reikalų ministerijos nustatyto turinio pranešimus užsienio valstybėje ar jos tam tikroje dalyje esantiems faktiniams viešųjų mobiliojo kalbinio ryšio paslaugų naudotojams. Lietuvos Respublikos piliečių ir juridinių asmenų teisių ir interesų apsaugos užsienyje srityje ministerijai yra pavesta bendradarbiaujant su kitais subjektais platinti konsulinę informaciją ir koordinuoti konsulinių krizių valdymą. Ministerija, vykdydama jai pavestas viešosios valdžios funkcijas ir užtikrindama Lietuvos Respublikos piliečių, esančių užsienio valstybėse, teises ir teisėtus interesus, pasitelkia visas galimas teisės aktų nustatytas priemones, kurios padeda sėkmingai valdyti konsulines krizes ir skleisti itin svarbią informaciją apie konsulinę pagalbą.

23. Nagrinėjamu atveju iš minėto teisinio reglamentavimo matyti, kad Ministerija nėra viešųjų mobiliojo kalbinio ryšio paslaugų naudotojų, kuriems viešųjų mobiliojo ryšio paslaugų teikėjai siunčia pranešimus, duomenų valdytoja ir (ar) tvarkytoja. Nustatyto turinio pranešimų užsienio valstybėje esantiems Lietuvos Respublikos piliečiams siutimas yra viena iš priemonių, numatyta Elektroninių ryšių reguliavimo įstatymo 80 straipsnio 8 dalyje. Kaip minėta, pareiškėjo asmens duomenis tvarkė Bendrovė. Pareiškėjui siųstą SMS Bendrovė pasirašė savo vardu, pareiškėjo, kuris yra Bendrovės klientas (mobilaus ryšio abonentas), asmens duomenis tvarkė, kaip savarankiška duomenų valdytoja. Byloje nėra pateiktų jokių objektyvių įrodymų patvirtinančių, kad Bendrovė veikė URM ar kitų duomenų valdytojų vardu ar vykdė kitų asmenų nurodymus ar įgaliojimus. Be to, Reglamentas taikomas tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjams, t. y. Bendrovei, o ne URM. Vien pareiškėjo deklaratyvūs teiginiai, kad viešųjų mobiliojo kalbinio ryšio paslaugų teikėjo su Ministerija suderinto turinio pranešimų siuntimas Lietuvos Respublikos piliečiams, esantiems užsienio valstybėse, nesudaro pagrindo pripažinti, kad URM yra pareiškėjo duomenų valdytoja.

24. Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad Inspekcija tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo skundą, įvertino visus surinktus duomenis, tinkamai pritaikė teisės normas ir pagrįstai skundo dalį dėl Bendrovės veikmsų nutarukė, o skundo dalį dėl URM veiksmų atmetė ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Inspekcija, vertindama faktines aplinkybes ir priimdama ginčijamą Sprendimą, vadovavosi galiojančiais teisės aktais, surinko ir išsamiai ištyrė ginčui aktualią informaciją. Esant nurodytoms aplinkybėms, tenkinti pareiškėjo skundo šioje dalyje, remiantis jame nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl jis atmestinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

25. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas atlyginti žalą (tiek turtinę, tiek neturtinę) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-1953/2013; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; ir kt.).

26. Pagal administracinių teismų praktiką, neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai – valstybės viešosios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminė sąlyga, todėl šios sąlygos buvimas (nebuvimas) paprastai byloje nustatomas pirmiausia (., LVAT 2012 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-69/2012). Šios sąlygos nustatymas (nenustatymas) lemia, ar kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) nustatymas CK 6.271 straipsnio kontekste yra teisiškai reikšmingas, nes, kaip jau minėta, nenustačius bent vienos iš minėtų trijų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą (LVAT 2017 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-416-525/2017; 2016 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-677-442/2016; 2013 m. gegužės 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-309/2013; ir kt.).

27. Vadovaujantis BDAR 82 straipsnio 6 dalimi, bylos dėl naudojimosi teise gauti kompensaciją iškeliamos pagal valstybės narės teisės aktus kompetentinguose teismuose. Pažymėtina, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2023 m. gegužės 4 d. sprendime byloje C-300/211 nurodė, kad „patirtos“ „žalos“ buvimas yra viena iš teisės į kompensaciją sąlygų, taip pat svarbu, kad turi būti BDAR pažeidimas ir priežastinis ryšys tarp šios žalos ir šio pažeidimo. Todėl „negalima teigti, kad duomenų subjektas dėl bet kurio BDAR nuostatų „pažeidimo“ savaime įgyja teisę į kompensaciją. Generalinis advokatas pateikė išvadą, kad BDAR 82 straipsnis turi būti aiškinamas taip, kad norint pripažinti teisę į žalos, kurią asmuo patyrė dėl BDAR pažeidimo, kompensaciją, nepakanka vien teisės normos pažeidimo per se (savaime), jeigu kartu nėra padaryta atitinkamos turtinės ar neturtinės žalos; jame reglamentuojama neturtinės žalos kompensacija netaikoma esant vien atitinkamo asmens nepasitenkinimui dėl BDAR nuostatų pažeidimo. Nacionaliniai teismai turi nustatyti, kada subjektyvus nepasitenkinimo jausmas dėl savo pobūdžio konkrečiu atveju gali būti laikoma neturtine žala.

28. Pareiškėjas teigia, kad Inspekcija teismui persiuntė atsiliepimą skirtą ne šioje administracinėje byloje, kuriame pateikti jo asmens duomenys, todėl pareiškėjas jaučiasi pažemintas, tai jam sukėlė dvasinius išgyvenimus.

29. Nagrinėjamu atveju, Inspekcija per Lietuvos teismų informacinę sistemą LVAT teikdama 2023 m. gegužės 25 d. raštą Nr. 2R-3114 (2.7.E) (administracinėje byloje Nr. eA-872-821/2023), per klaidą jį įkėlė į Vilniaus apygardos administraciniame teisme (toliau – VAAT) nagrinėjamą administracinę bylą Nr. eI2-7731-566/2023. Pažymėtina, kad administracinės bylos Nr. eA-872-821/2023 ir Nr. eI2-7731-566/2023 yra tarp tų pačių šalių, t. y. Inspekcijos ir pareiškėjo, o trečiuoju asmeniu abiejose bylose yra UAB „Bitė Lietuva“. Tiek LVAT, tiek ir VAAT yra nagrinėjama ne viena su pareiškėju susijusi byla, kurioje nurodyti duomenys (pareiškėjo vardas, pavardė, asmens kodas, E. pristatymo sistemos elektroninio pristatymo dėžutės adresas, el. pašto adresas, gyvenamosios vietos adresas bei tel. ryšio numeris) yra žinomi abiem teismams. Teismo vertinimu, įvykęs asmens duomenų saugumo pažeidimas nebuvo pakankamai intensyvus, kad pareiškėjas, kaip nukentėjęs asmuo, patirtų reikšmingas neigiamas pasekmes ir (ar) kiltų didelis pavojus jo teisėms ir laisvėms. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas savo prašyme priteisti neturtinę žalą, deklaratyviai nurodo, kad patyrė pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, tačiau nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad Rašto pateikimas šioje administracinėje byloje jam sukėlė neturtinę žalą. Pažymėtina, jog vien BDAR nuostatų pažeidimas nėra savaime suprantamas kaip teisė gauti kompensaciją už galimą neturtinę žalą. Esant nurodytoms aplinkybėms bei vadovaujantis minėtu teisiniu reglamentavimu, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti, kad įvykęs asmens duomenų saugumo pažeidimas sukėlė pareiškėjui žalą. Byloje taip pat nepateikta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad dėl Inspekcijos neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė būtent tokio dydžio (1984 Eur) neturtinę žalą. Remiantis išdėstytu, darytina išvada, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų patvirtinančių, kad Rašto pateikimas šioje administracinėje byloje sukeltų pareiškėjui žalą, o nenustačius bent vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų (priežastinio ryšio), nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei atsirasti (ABTĮ 56 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovės, atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Dėl baudos skyrimo

30. ABTĮ 83 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas turi teisę skirti baudas, jeigu: 1) nustatytu laiku be pateisinamų priežasčių pareigūnai ir asmenys neįvykdo teisėjo ar teismo reikalavimų pateikti atsiliepimą į skundą (prašymą, pareiškimą), dokumentus ar kitą medžiagą, taip pat už kitų teisėjo (teismo) reikalavimų, susijusių su bylos nagrinėjimu, nevykdymą; 2) liudytojas, specialistas ar ekspertas be pateisinamų priežasčių neatvyksta pas bylą posėdžiui rengiantį teisėją ar į teismo posėdį; 3) dalyvaujantys teismo posėdyje asmenys po įspėjimo vėl kalba be eilės, užgaulioja kitus dalyvaujančius teismo posėdyje asmenis ar teismą; 4) posėdžių salėje esantys asmenys pažeidžia tvarką, neklauso posėdžio pirmininko reikalavimų laikytis tvarkos; 5) asmuo piktnaudžiauja nušalinimo teise; 6) asmuo piktnaudžiauja administraciniu procesu. Piktnaudžiavimu administraciniu procesu administracinis teismas gali pripažinti akivaizdžiai nepagrįsto procesinio dokumento pateikimą, objektyviai nesąžiningą veikimą ar neveikimą, nukreiptą prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą. Administracinę bylą nagrinėjantis teismas turi teisę skirti baudą fiziniams ir juridiniams asmenims, jų atstovams iki 300 eurų, o pareigūnams ar institucijų ir įstaigų atstovams – iki 600 eurų už kiekvieną pažeidimo atvejį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą atvejį. Nušalinimo teise piktnaudžiaujančiam asmeniui teismas turi teisę skirti iki 1 500 eurų baudą. Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties skirti baudą gali būti duodamas atskirasis skundas (ABTĮ 83 straipsnio 2 dalis). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinant šios nuostatos taikymą pažymėta, jog spręsdamas baudos skyrimo klausimą teismas šalies ir (ar) jos atstovo elgesį turi įvertinti piktnaudžiavimo aspektu ir baudą skirti tik nesąžiningai besielgiantiems ir savo veiksmais vilkinantiems bylos nagrinėjimą byloje dalyvaujantiems asmenims (LVAT 2018 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-555-520/2018). Sąžiningas naudojimasis procesinėmis teisėmis negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas procesine teise (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3145-756/2019, 2021 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-15-602/2021).

31. Nagrinėjamu atveju Inspekcijos ir jos atstovų veiksmai (pateiktas Raštas ne toje administracinėje byloje) negali būti pripažinti kaip piktnaudžiavimas administraciniu procesu ar nesąžiningas elgesys. Rašto įkėlimas nesukėlė padarinių, kurie galėtų būti laikomi kaip siekis pakenkti ekonomiškam, operatyviam ir teisingam bylos išnagrinėjimui ar išsprendimui. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas skirti VDAI atstovei D. M.baudą atmestinas.

32. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo T. L. patikslintą skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.