Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas T. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – Inspekcija, VDAI) 2022 m. vasario 18 d. sprendimą Nr. 3R-115 (2.13-1.E) (toliau – Sprendimas). Pareiškėjas prašė priteisti pareiškėjo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus:

2.1. 2020 m. birželio 13 d. iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Bitė Lietuva“ (toliau – ir Bendrovė) gavo du SMS pranešimus, kuriuose buvo siūloma: 1) Bendrovės pagalbos paslauga, nurodant numerį (SMS išsiųsta 2020 m. birželio 13 d. 12 val. 43 min.); 2) Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos (toliau – URM) paslaugos: konsulinės pagalbos paslauga ir paslaugų programėlė keliaujantiems, nurodant kur dėl šių paslaugų kreiptis. Pranešimo pabaigoje nurodyta - „Jūsų BITĖ“ (SMS pranešimas išsiųstas 2020 m. birželio 13 d. 12 val. 44 min.). Pareiškėjas, nerimaudamas, jog tai gali būti sukčiai, apie tai nedelsdamas pranešė Bendrovei, tačiau sužinojo, kad SMS pranešimus atsiuntė pati Bendrovė. Pirmąjį pranešimą - tariamai vykdydama 2012 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 531/2012 dėl tarptinklinio ryšio per viešuosius judriojo ryšio tinklus Europos Sąjungoje (toliau – Reglamentas) 14 straipsnį, o antrą - be jokio oficialaus rašto (įpareigojimo). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas pateikė skundą Inspekcijai, tačiau jis buvo atmestas.

2.2. Inspekcijai pareiškėjas nurodė, jog skundžiasi dėl galimų tiesioginės rinkodaros pažeidimų ir neteisėto asmens duomenų tvarkymo. Taigi, tiek dėl to, kad prieštaravo tiesioginei rinkodarai, bet ji vis tiek buvo siųsta (Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo (toliau – ERĮ) 69 straipsnio galimi pažeidimai), tiek ir dėl to, jog nesant kito teisėto pagrindo, pareiškėjo asmens duomenis (telefono numerį) tvarkyti šiems pranešimams siųsti (net, jei jie nebūtų laikomi tiesiogine rinkodara) nebuvo pagrindo remtis ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (Nr. 531/2012) 14 straipsniu.

2.3. Pareiškėjas ne kartą Bendrovę informavo, jog prieštarauja, kad jo asmens duomenys būtų naudojami tiesioginės rinkodaros ar reklamos tikslais, tačiau kaip matyti Bendrovė ir toliau siunčia tokio pobūdžio žinutes. Tuo metu, kai buvo atsiųsti minėti du SMS pranešimai, jis nebuvo išvykęs ir neketino vykti į jokią kitą šalį. Taip pat nebuvo nutikusi (ir nenutiko) jokia nelaimė, dėl kurios reikėtų kokios nors pagalbos, juolab konsulinių pagalbos paslaugų ar programėlių. Informacija apie URM paslaugas yra viešai prieinama ir kitais būdais (pvz., interneto tinklalapiuose ir kt.), taigi siųsti SMS pranešimą ir tuo tikslu tvarkyti asmens duomenis (telefono numerį) nebuvo jokios būtinybės ir teisėto pagrindo.

2.4. Pareiškėjo teigimu, remiantis Reglamento 14 straipsnio 1 dalimi, tiek pirmame, tiek ir antrame SMS pranešime nurodyta informacija gali būti apibrėžta kaip paslauga. Vartotojas turi fiziškai atvykti į kitą valstybę ir tik tada, tokie SMS pranešimai (skirtingo turinio – pagal Europos Sąjungos (toliau – ir Sąjunga) arba ne Sąjungos šalį) gali būti siunčiami. Reglamente nekalbama apie prievolę kartu su SMS pranešimu siųsti kokią nors papildomą informaciją su URM paslaugų (konsulinių pagalbų ir kt.) pasiūlymais. Ten kalbama apie tai, jog atvykęs į bet kurią kitą šalį ir gavęs tokį pranešimą, vartotojas turi galimybę nemokamai ir nesudėtingai tarptinklinio ryšio paslaugų teikėjui pranešti, kad jam nereikia automatiškai siunčiamų trumpųjų pranešimų. Taip pat, kad atvykus į kitą Sąjungos šalį nurodomas nemokamas telefono numeris, kuriuo galima gauti išsamesnę informaciją ir informaciją apie galimybę susisiekti su pagalbos tarnybomis surenkant nemokamą Europos pagalbos telefono numerį 112.

2.5. Iš skundžiamo Sprendimo turinio matyti, jog Inspekcija neatsižvelgė į tai, kad Bendrovė neįrodė turėjusi teisėtą pagrindą siųsti abu SMS pranešimus ir tuo tikslu tvarkyti asmens duomenis (telefono numerį). Inspekcijos vertinimas, jog Bendrovė nevykdė tiesioginės rinkodaros, o tik pateikė informaciją pagal Reglamento 14 straipsnio nuostatas, taigi toks Bendrovės veiksmas atitiko teisinę prievolę pagal 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – BDAR) 6 straipsnio 1 dalies c punktą – nepagrįstas, kadangi Bendrovė nevykdė teisinės prievolės pagal BDAR 6 straipsnio 1 dalies c punktą, o elgėsi sąmoningai aplaidžiai siųsdama minėtus SMS pranešimus ir taip tvarkydama asmens duomenis, neturėdama tam teisėto pagrindo.

2.6. Inspekcija nevertino antrojo SMS pranešimo turinio su URM paslaugų pasiūlymu, jo siuntimo ir asmens duomenų (telefono numerio) tvarkymo teisėtumo. Pareiškėjas vadovaujasi ERĮ 69 straipsnio 3 dalimi, ir paaiškino, kad informacija buvo siunčiama URM prašymu – jos vardu, tačiau jos tapatybė buvo nenurodyta, vietoje to, SMS pranešime buvo nurodyta „Jūsų BITĖ“, nors Bendrovė yra tik siuntimo paslaugos teikėja. Taip pat SMS pranešime nebuvo nurodytas ir būdas (galiojantis adresas), kaip tokio pranešimo atsisakyti.