Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu (nuotoliniu ir fiziniu) būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei S. T., tretiesiems asmenims K. B. ir N. B. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo ir atsakovės S. T. priešieškinį dėl bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. I. V. vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Vaiko teisių apsaugos skyrius) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas neterminuotai apriboti atsakovės S. T. motinos valdžią vaiko K. L. atžvilgiu.

2. Ieškinyje nurodė, kad atsakovė S. T. turi nepilnametį sūnų K. L., gimusį (duomenys neskelbtini), kuris šiuo metu gyvena globėjų K. ir N. B. šeimoje. Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimu atsakovei laikinai apribota motinos valdžia sūnaus K. atžvilgiu ir iš jos priteistas išlaikymas po 200,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. K. L. Alytaus apylinkės teismo 2024 m. vasario 9 d. nutartimi nustatyta nuolatinė globa, jo nuolatiniais globėjais paskirti K. B. ir N. B., vaiko gyvenamoji vieta nustatyta globėjų gyvenamojoje vietoje. Atsakovės šeima nuo 2016 m. gegužės 13 d. iki 2018 m. birželio 30 d. buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą. Atvejo vadyba atsakovės šeimai Druskininkų socialinių paslaugų centre buvo taikoma nuo 2018 m. rugpjūčio 9 d. iki 2019 m. spalio 1 d., nuo 2020 m. sausio 31 d. iki 2021 m. rugsėjo 29 d. ir nuo 2021 m. lapkričio 12 d. Nuo teismo 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimo laikinai apriboti motinos valdžią atsakovės šeimai Druskininkų savivaldybės socialinių paslaugų centre buvo organizuojami 7 atvejo vadybos posėdžiai, tačiau atsakovė atvyko tik į vieną – 2024 m. balandžio 22 d. – atvejo vadybos posėdį. Šiame posėdyje atsakovei numatyti įpareigojimai susitikti su vaiku Varėnos globos centre dalyvaujant specialistams, kreiptis pirminės teisinės pagalbos dėl įsiskolinimo antstoliams, gydytis Minesotos programoje. Atsakovė gydytis ir vykti į ilgalaikę reabilitaciją nesutinka, bendrauja su vaiku tik telefonu, vaikui duotų pažadų netęsi, į susitikimus su vaiku nevyksta, taip darydama žalą vaiko emocinei būsenai, materialiai vaiko neremia, tinkamai ir atsakingai savo sūnumi nesirūpina. Atsakovė dėl savo pačios netinkamų, kaltų veiksmų, netinkamo ir neatsakingo būdo nevykdo motinos pareigų sūnui, ji nėra pasiruošusi tinkamai rūpintis sūnumi, jos elgesys po teismo sprendimo nepasikeitė, todėl yra pagrindas neterminuotai apriboti atsakovės motinos valdžią į sūnų (e. b. 1 t., b. l. 1-6).

3. Atsiliepime į priešieškinį ieškovas prašė priešieškinio netenkinti ir nustatyti minimalią atsakovės su sūnumi lankymo ir dalyvavimo jo auklėjime tvarką pagal Varėnos socialinių paslaugų centre sudarytą bendravimo grafiką. Nurodė, kad atsakovė gyvena kartu su sugyventiniu bendrabučio tipo, vieno kambario, apie 16 kv. m. bute, kambarys įrengtas kartu su virtuve, yra sanitarinis mazgas, būtini daiktai minimaliems fiziologiniams poreikiams patenkinti. Organizuotame 2024 m. vasario 9 d. atvejo vadybos posėdyje atsakovė nedalyvavo, į skambučius socialinei darbuotojai darbui su šeimomis neatsiliepė, susitikti su vaiku, dalyvaujant specialistams, nevyko, lankantis socialinei darbuotojai darbui su šeimomis pas atsakovę namuose jos namuose nebuvo, kaimynai informavo, kad atsakovė kuris laikas vartoja alkoholį ir laiką leidžia Viečiūnų sodų bendrijoje pas sugyventinį. Pakartotiniame atvejo vadybos posėdyje, organizuotame 2024 m. vasario 29 d., atsakovė neatvyko, telefonu neatsiliepė, apsilankius namuose, durų niekas neatidarė. Atsakovė atvyko į 2024 m. balandžio 22 d. atvejo vadybos posėdį, jame teigė, kad nori susigrąžinti vaiką, pasiryžusi viską daryti dėl sūnaus gerovės, artimiausiu metu planuoja susitikimą su vaiku, sutiko vykti gydytis nuo alkoholio priklausomybės, kreiptis pirminės teisinės pagalbos dėl įsiskolinimų antstoliams. Į 2024 m. birželio 28 d. suplanuotą atvejo vadybos posėdį atsakovė neatvyko, su socialine darbuotoja nebendradarbiavo, durų neatidarė, į skambučius ir SMS pranešimus neatsakė. Atsakovei 2024 m. rugpjūčio 7 d. nustatytas 1,07 promilių girtumas, ji šlitinėjo bendrabučio koridoriuje, įžeidinėjo kitus. Dėl numatytų pagalbos priemonių vykdymo 2024 m. rugsėjo 4 d. organizuotas pakartotinis atvejo vadybos posėdis, tačiau į jį atsakovė neatvyko, ji ir toliau vengė susitikimų su socialine darbuotoja, neatsiliepė į skambučius, nesigydė nuo alkoholio priklausomybės, į susitikimus su vaiku Varėnos globos centre nenuvyko, dėl jų nesidomėjo. 2024 m. gruodžio 20 d. organizuotas pakartotinis atvejo vadybos posėdis, į kurį atsakovė neatvyko, 2025 m. sausio 13 ir 28 d. atvejo vadybos posėdžiuose atsakovė taip pat nedalyvavo. Socialinei darbuotojai 2025 m. sausio 28 d. apsilankius atsakovės namuose atsakovė duris atidarė ne iš karto, pokalbio metu stokojo motyvacijos susigrąžinti vaiką, teisino savo elgesį ir ieškojo priežasčių. Atsakovė nededa pastangų susigrąžinti sūnaus, su vaiku nesusitiko nei karto, turi įsiskolinimų antstoliams, savarankiškai vaikui išlaikymo neteikia, pagalbos plane numatytų priemonių nevykdo, su specialistais nebendradarbiauja, pagalbos nepriima, nuo alkoholio priklausomybės nesigydo, į atvejo vadybos posėdžius neatvyksta, keisti gyvenimo būdo iš esmės stokoja motyvacijos, nėra linkusi užtikrinti saugią aplinką ir tinkamas gyvenimo sąlygas savo sūnui, todėl vaikui grįžus į atsakovės šeimą išliktų realus pavojus vaiko sveikatai ir gyvybei, kas sudaro pagrindą atsakovei neterminuotai apriboti motinos valdžią sūnaus K. atžvilgiu. Teismui neterminuotai apribojus atsakovės motinos valdžią sūnaus K. atžvilgiu, atsakovei išlieka teisė matytis su vaiku, tačiau atsakovė nededa pastangų susigrąžinti sūnaus, su juo bendrauja nenuosekliai, tik telefonu bei per programėlės, po pokalbių su mama vaikui psichoemocinė būklė bei elgesys pablogėdavo, todėl šiuo metu galimas tik minimalus atsakovės bendravimas su vaiku pagal Varėnos socialinių paslaugų centre sudarytą bendravimo grafiką (e. b. 2 t., b. l. 14-18).

4. Teismo posėdyje ieškovo atstovai palaikė ieškinio reikalavimą ir ieškinyje bei atsiliepime į priešieškinį išdėstytų motyvų pagrindu prašė ieškinį tenkinti bei priešieškinio reikalavimus atmesti. Ieškovo atstovai papildomai paaiškino, kad atsakovės šeimoje situacija po ieškinio pareiškimo teismui nepasikeitė, atsakovė ir toliau nesirūpino savo nepilnamečiu sūnumi, su juo nebendrauja, socialinių darbuotojų pagalbos nepriima. Laiko situacijai pakeisti buvo pakankamai, tačiau pastangų atsakovė nedėjo ir duomenų, jog situacija artimiausiu metu pasikeistų, nėra. Ieškovas neprieštarauja, jog atsakovė neterminuotai apribojus jos motinos valdžią bendrautų su sūnumi, po teismo sprendimo buvo laukiama, kada atsakovė kreipsis, jog būtų organizuojami susitikimai su vaiku, tačiau atsakovė dėl susitikimų su sūnumi nesikreipė, savo sūnumi nesidomėjo, vaiku nesirūpino, todėl pirmiausia susitikimai turi būti pradėti organizuoti atsakovei kreipiantis į Varėnos globos centro globos koordinatorę, kuri ir organizuotų susitikimus, susitikimai turėtų vykti dalyvaujant specialistui globos centre ir tik įsitikinus globos koordinatorei, kad situacija yra vaikui saugi motinos šeimoje būtų galima organizuoti susitikimus atsakovės gyvenamojoje vietoje, šiai dienai vaikui atsakovės šeimoje nėra saugu (2025 m. sausio 8 d. teismo posėdis nuo 4.40 val. iki 43.10 val., 2025 m. vasario 6 d. teismo posėdis nuo 8.40 val. iki 12.40 val.).

5. Atsakovė S. T. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad alkoholio vartojimo faktai buvo nustatyti ankstesniais laikotarpiais, pripažįsta, kad turi problemų dėl alkoholio vartojimo, dėl ko kenčia ir ji pati, sutinka gydytis pagal „Minesotos“ programą. Iki laikino tėvų valdžios apribojimo sūnumi rūpinosi, jį prižiūrėjo, bendravo su sūnumi telefonu ir per „Facebook“ socialinį tinklą. Stengiasi nevartoti alkoholio, kurį laiką vartojo gydytojo paskirtus vaistus bei namie gerino buities sąlygas (e. b. 1 t., b. l. 126-128).

6. Atsakovė taip pat pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašo nustatyti vaiko K. L. lankymo ir dalyvavimo jo auklėjime tvarką: 1) pirmą kartą su vaiku matosi dalyvaujant socialiniam darbuotojui, Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistui ar psichologui, jai ir vaikui atvykus į socialinių paslaugų centrą ar kitą specialisto nurodytą visuomeninę patalpą iki 3 val.; 2) po to kiekvieną mėnesį turi galimybę sūnų pasiimti į savo gyvenamąją vietą 1-2 dienas, savaitgalio dienomis, vaiką paimant iš jo gyvenamosios vietos ar socialinių paslaugų centro jo gyvenamosios vietos savivaldybėje ir grąžinant į dabartinę gyvenamąją vietą ar centrą; 3) tokia pat tvarka, kaip nurodyta 2 punkte turi teisę pasiimti sūnų K. L. per jo atostogas: vasarą gali pasimatyti ir pasiimti iki 14 d., kitų atostogų (pavasario, žiemos ir rudens metu) – po 3 dienas: 4) apie vaiko numatomą paėmimą ar pasimatymą su juo informuoti globėjus prieš 7 kalendorines dienas, siunčiant jiems pranešimą el. paštu ar SMS žinute, nurodant konkretų atvykimo laiką ir priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai už atsakovės suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

7. Priešieškinyje nurodė, kad nuo laikino tėvų valdžios apribojimo praėjo nedidelis laiko tarpas, iki laikino tėvų valdžios apribojimo sūnaus atžvilgiu rūpinosi sūnumi, jį prižiūrėjo. Po teismo sprendimo bendravo su sūnumi telefonu, per „Facebook“ socialinį tinklą, nors pasimatyti su juo ir nepavyko. Pastaruosius keletą mėnesių negali susisiekti su sūnumi, nes jam yra užblokuotas telefonas, dėl to, jog ji daro sūnui blogą įtaką. Stengiasi nevartoti alkoholio, namie gerina buities sąlygas, kurį laiką vartojo gydytojo paskirtus vaistus, gydant turimą priklausomybę, dirba pagal darbo sutartį, gauna pajamas, mokėjo skolas ir išlaikymą sūnui. Artimiausias tikslas atkurti ryšį su sūnumi, bendrauti su juo, jį lankyti bei pasiimti į savo gyvenamąją vietą, todėl prašo nustatyti sūnaus lankymo tvarką (e. b. 1 t., b. l. 175-177).

8. Teismo posėdyje atsakovė ir jos atstovė su ieškiniu nesutiko bei prašė tenkinti priešieškinio reikalavimus. Atsakovė paaiškino, kad vaikui išlaikymas yra pervedamas kas mėnesį iš darbovietės, pati išlaikymo nemoka, todėl, kad išlaikymas mokamas per antstolę. Su socialinėmis darbuotojomis bendravo, prašė leisti susitikti su sūnumi, suorganizuoti mašiną nuvažiuoti pas sūnų. Su sūnumi bendravo telefonu kelis kartus per dieną, taip pat per „Facebook“ socialinį tinklą, kol globėjai uždraudė ir ją užblokavo, tuomet bendravimas nutrūko tik dėl to, kad globėjai neleido bendrauti. Žinojo tik apie du atvejo vadybos posėdžius, viename dalyvavo, kitas įvyko už akių. Po balandžio mėnesį įvykusio atvejo vadybos posėdžio su socialiniais darbuotojais nebendravo, jokio ryšio nepalaikė, nes specialistų, dalyvavusių minėtame atvejo vadybos posėdyje, paprašius suorganizuoti mašiną nuvykti į susitikimą su vaiku arba vaiką atvežti į Druskininkus susitikti, pakeisti socialinę darbuotoją, jokios pagalbos neteikė. Socialiniai darbuotojai tik nurodė sužinoti Varėnos globos centro numerį bei paskambinti, skambino du kartus, kalbėjo dėl susitikimų, prašė socialinės darbuotojos G. R. suorganizuoti mašiną, bet ji nieko nepadarė. Į socialinių darbuotojų skambučius neatsiliepia, nes jie nieko nepadeda ir nieko nedaro. Pati į Varėną neturi galimybės nuvažiuoti, o su autobusu nevažiuos, nes nepažįsta Varėnos miesto, jame nėra buvusi. Kaip sūnui sekasi mokykloje, kur jis mokosi, kokia jo sveikata nesidomėjo, nes jai jau beveik metus laiko globėjai uždraudė bendrauti su sūnumi ją užblokuodami ir su vaiku apie metus laiko nebendrauja. Apie tai, kad yra užblokuota sakė socialiniai darbuotojai, bet ji į tai nereagavo. Dirba kiekvieną dieną, todėl alkoholio neturi kada vartoti ir alkoholio beveik nevartoja. Visus turimus įsiskolinimus moka, kokio dydžio skola yra tiksliai nežino, metams laiko važiuoti gydytis nesutinka, nes dirba ir nori susimokėti skolas, o išvažiavusi dėl turimų skolų praras darbą, turimą būstą ir dėl to nebegalės susigrąžinti vaiko, kontroliuoti alkoholio vartojimą gali ir pati. Nori bendrauti su sūnumi, pati vykti į Varėną neturi galimybių, todėl nori, jog vaikas būtų atvežtas į Druskininkus ir prieštarauja, jog bendravimas su sūnumi vyktų su specialistais, taip pat su sūnumi nori bendrauti ir telefonu. Po teismo sprendimo bute gyvenimo sąlygos nesikeitė, bet visos sąlygos gyventi vaikui yra (2025 m. sausio 8 d. teismo posėdis nuo 43.50 val. iki 1 val. 18 min. 04 sek.).

9. Tretieji asmenys K. B. ir N. B. atsiliepimuose su ieškovo ieškinio ir atsakovės priešieškinio reikalavimais sutiko (e. b. 1 t., b. l. 120). Teismo posėdyje tretieji asmenys paaiškino, kad kai K. pas juos atvyko į šeimą gyventi, jis bendravo su mama telefonu, jam sukūrė socialinį tinklą „Facebook“, sudarė sąlygas naudotis neribotu internetu su sąlyga, kad pirmiausia turi paruošti namų darbus ir tuomet gali bendrauti. Po pabendravimo su mama, K. pradėdavo atsikalbinėti, tapdavo atgrasesnis, mokykloje gaudavo pastabų dėl elgesio, todėl nusprendė kreiptis pagalbos į psichologus. Vaikui pasakius, jog atsakovė nori pabendrauti su globėja, kreipėsi į socialinę darbuotoją, kuri prie globėjos paskambino atsakovei, jai išdėstė susitikimo su vaiku tvarką ir visi laukė šių susitikimų, tačiau atsakovė daugiau dėl susitikimų su vaiku nesikreipė. Atsakovės niekada neužblokavo, K. buvo sudaužęs savo telefoną, ilgai nesakė, apie tai sužinojo tik 2024 m. balandžio mėn. viduryje, vėliau nupirko kitą telefoną, kurį vaikas pametė, dabar pas vaiką yra kitas telefonas, tačiau vaikas nežino mamos telefono numerio, todėl su ja nesusisiekia, iki šiol vaikas bendrauja su krikšto mama, prieš Kalėdas buvo suorganizuotas susitikimas su teta ir seneliais, vaikas susirašė visų telefono numerius, tačiau mamos numerio neįsirašė. Vaikui bendrauti su motina nedraudžia ir bendravimų neriboja. Vaikas lanko daug būrelių, kikboksą, rankinį, kvadratą, dažnai dalyvauja varžybose, todėl reikia žinoti prieš savaitę, kada mama nori susitikimo. Susitikimai pradžioje turi būti globos centre, dalyvaujant specialistams, nes bijo, kad po susitikimų su mama reiktų iš naujo dėti pastangas, jog vaikas nebūtų atgrasus, piktas bei užsidaręs savyje ir tik specialistams nusprendus būtų galima atsakovei su vaiku matytis be specialistų. Vaiko psichinė būsena yra pagerėjusi, susirado daug draugų, pradėjo domėtis sportu, mokslu, sąlygos gyventi pas juos jam patinka, jis turi savo kambarį, patinka važiuoti žvejoti, kartu gaminti valgyti, mergaites vadina sesėmis, jų tėvus – seneliais ir jaučiasi jų šeimoje pilnaverčiu šeimos nariu. Neprieštarauja, kad vaikas bendrautų su motina, tik reikia susitarti laiką, nes vaikas eina į mokyklą, būrelius, dalyvauja varžybose, turi rėžimą, laisvu laiku visada gali susitikti su mama (2025 m. sausio 8 d. teismo posėdis nuo 1 val. 18 min. 56 sek. iki 1 val. 44 min. 10 val. 58 sek.).

10. Teisme per psichologą išklausant nepilnamečio vaiko K. L. nuomonę, vaikas parodė, kad gyvena Varėnoje su šeima, kurią be jo sudaro globėjai ir du maži vaikai, šeimoje jaučiasi gerai, jo aplinka yra gera, eina į mokyklą. Su mama nebendrauja, nes su mama bendrauti nepatinka bei tam neturi laiko. Paskutinį kartą su mama bendravo kažkur prieš pusmetį, kokiu būdu bendravo neatsimena, kada buvo susitikęs su mama, taip pat neatsimena. Mamai nejaučia nieko, situacijos keisti nenori, bet gal norėtų kokiam nors kambaryje vieną kartą per mėnesį pabandyti susitikti su mama ir su ja pabendrauti. Su mama bendrauti nenori, nes mama yra melagė, meluoja, kad jį susigrąžins, jog su juo susitiks, netiki, kad mama atvažiuos su juo susitikti. Grįžti gyventi pas mamą į bendrabutį nenori, nes Varėnoje gyventi yra geriau, be to, grįžus pas mamą visokių „cirkų“ gali įvykti. Savaitgaliais su mama susitiktų, jeigu taip būtų nuspręsta, kadangi jam svarbu, jog ir kitiems būtų patogu. Per atostogas norėtų susitikti su giminėmis, galėtų būti ir mama, papramogauti, kokias 2 dienas, per vasaros atostogas nenorėtų būti daugiau nei 5 dienas (2025 m. kovo 13 d. teismo posėdis nuo 3 min. 58 sek. iki 26 min. 54 sek.).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

11. Ieškovo atstovų, atsakovės ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, bylos rašytiniais įrodymais – Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimu (e. b. 1 t., b. l. 11-23), Alytaus apylinkės teismo 2024 m. vasario 9 d. nutartimi (e. b. 1 t., b. l. 9-10), Druskininkų savivaldybės Socialinių paslaugų centro pagalbos planu (e. b. 1 t., b. l. 84-98) – nustatyta, kad K. L., gimusio (duomenys neskelbtini), motina yra atsakovė S. T., tėvas nenustatytas. Atsakovės šeima nuo 2016 m. gegužės 13 d. iki 2018 m. birželio 30 d. buvo įtraukta į socialinę riziką patiriančių asmenų sąrašą dėl atsakovės alkoholio vartojimo. Atsakovės šeimai nuo 2018 m. rugpjūčio 9 d. iki 2019 m. spalio 1 d. buvo taikomas atvejo vadybos procesas, vėliau nuo 2020 m. sausio 31 d. atsakovės šeimai atvejo vadybos procesas buvo atnaujintas ir 2021 m. rugsėjo 29 d. užbaigtas atsakovei stengiantis likti blaivybėje, skiriant didelį dėmesį sūnui, jo auklėjimui, tačiau atsakovei vėl vartojant alkoholį atsakovės šeimai atvejo vadybos procesas nuo 2021 m. lapkričio 12 d. atnaujintas. Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimu atsakovei laikinai apribota motinos valdžia sūnaus K. L. atžvilgiu ir iš atsakovės nepilnamečiam sūnui K. L. priteistas išlaikymas po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos – 2023 m. balandžio 21 d. – iki K. L. pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Alytaus apylinkės teismo 2024 m. vasario 9 d. nutartimi nepilnamečiui K. L. nustatyta nuolatinė globa ir jo nuolatiniais globėjais paskirti tretieji asmenys K. B. ir N. B.. Nepilnamečio K. L. gyvenamoji vieta nustatyta globėjų gyvenamojoje vietoje ir globėjai paskirti lėšų, skirtų K. L. išlaikyti, tvarkytojais uzufrukto teise.

12. Po teismo 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimo, kuriuo atsakovei laikinai apribota motinos valdžia, Druskininkų savivaldybės socialinių paslaugų centre organizuoti 9 atvejo vadybos posėdžiai, iš kurių atsakovė dalyvavo tik viename – 2024 m. balandžio 22 d. organizuotame atvejos vadybos posėdyje. Šiame atvejo vadybos posėdyje nuspręsta tęsti atsakovei socialinės priežiūros paslaugas bei atsakovei numatyti įpareigojimai: susitikti su vaiku Varėnos globos centre dalyvaujant specialistams, kreiptis pirminės teisinės pagalbos dėl įsiskolinimų antstoliams, gydytis „Minesotos“ programoje.

13. Ieškovas nustatęs, jog atsakovė nėra linkusi bendradarbiauti su specialistais, gydytis nuo alkoholio priklausomybės, susitikti su sūnumi, numatytų pagalbos plane priemonių ir veiksmų tinkamai nevykdo, pažeidinėja viešąją tvarką, visos įmanomos pagalbos priemonės atsakovei buvo išnaudotos ir buvo neveiksmingos, atsakovė nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ir (ar) gyvybei arba pavojus, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai, pokyčių atsakovės šeimoje nėra ir nėra požymių, kad ateityje situacija gali gerėti, kreipėsi į teismą dėl neterminuoto motinos valdžios atsakovei apribojimo.

14. Atsakovė nesutinka, jog jai būtų neterminuotai apribota motinos valdžia bei palikus galioti laikiną valdžios apribojimą priešieškiniu prašo nustatyti bendravimo su sūnumi tvarką.

I. Dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo

15. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Toks apribojimas gali būti laikinas arba neterminuotas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnis).

16. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių.

17. Pagal CK 3.183 straipsnio 5 dalį ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, o prireikus prokuroras, kreipiasi į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo. Ši norma reiškia, kad teismo sprendimu pritaikytas laikinas tėvų valdžios apribojimas negali būti begalinis, nuolatinis, ir praėjus įstatyme nustatytam terminui turi būti sprendžiama arba dėl tolimesnio laikino tėvų valdžios apribojimo tęsimo arba dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo nustatymo.

18. Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, esminis dalykas yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešinga vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai: tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams; piktnaudžiauja tėvų valdžia; žiauriai elgiasi su vaiku; daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; nesirūpina vaikais. Tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių; nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia ar žiaurus elgesys su vaikais. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013, 2017 m. spalio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017).

19. Be to, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Tėvų pareigų nevykdymu, nesirūpinimu vaikais, pakanka konstatuoti aplinkybes, kad atsakovai savo vaikų neaugina, su vaikais praktiškai nebendrauja ir nededa jokių pastangų, kad jų ir vaikų tarpusavio ryšys būtų atkurtas, nesidomi jų ugdymu, mokymusi, nesilanko mokykloje, neteikia vaikams išlaikymo, taip pažeisdami vaikų interesus ir toks atsakovų elgesys sudaro tėvų valdžios apribojimo pagrindą.

20. Nagrinėjamu atveju ieškovas siekia neterminuotai apriboti atsakovės S. T. motinos valdžią, remdamasis tuo, kad motina nevykdo savo pareigos rūpintis vaiku ir nesiima jokių realių bei efektyvių veiksmų situacijai pakeisti pozityvia vaikui linkme (CK 3.180 straipsnio 3 dalis).

21. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas įtvirtina biologinės šeimos prioriteto principą, kad priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, turi būti atsižvelgiama į vaiko prigimtinę teisę augti biologinėje šeimoje ir išsaugoti giminystės ryšius, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams. Vaikų ir tėvų atskyrimas prieš jų valią galimas tik kraštutiniu atveju, kai, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus, tai yra neišvengiama ir būtina, siekiant apsaugoti vaiką nuo realaus pavojaus jo fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba reikšmingos žalos jo sveikatai atsiradimui, ir nėra galimybių vaiko apsaugoti kitais būdais. Šio principo įgyvendinimui užtikrinti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme numatytos pagalbos šeimai priemonės. Sprendžiant dėl tėvų valdžios ribojimo yra ypatingai svarbu įsitikinti, jog buvo išnaudotos visos būtinos ir galimos pagalbos šeimai priemonės.

22. Bylos medžiaga bei liudytojų D. J. ir G. B. – R. parodymais nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 20 d sprendimu atsakovei S. T. laikinai apribota motinos valdžia sūnaus K. L. atžvilgiu. Atsakovės šeimai nuo 2018 m. rugpjūčio 9 d. su pertraukomis taikoma atvejo vadyba ir teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos. Po teismo sprendimo, kuriuo laikinai apribota atsakovės motinos valdžia, Druskininkų savivaldybės Socialinių paslaugų centre buvo suorganizuoti 9 atvejo vadybos posėdžiai, iš jų atsakovė dalyvavo viename – 2024 m. balandžio 22 d., kuriame buvo nuspręsta atsakovei tęsti socialinės priežiūros paslaugas, o atsakovė buvo įpareigota susitikti su vaiku Varėnos globos centre, dalyvaujant specialistams, kreiptis pirminės teisinės pagalbos dėl įsiskolinimų antstoliams, gydytis „Minesotos“ programoje (e. b. 1 t., b. l. 84-98).

23. Iš 2024 m. rugpjūčio 8 d. Vaiko teisių apsaugos skyriaus globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad K. L. mokosi Varėnos „Ryto“ progimnazijoje, atsakovė su sūnumi bendravo telefonu, į Varėnos globos centrą dėl susitikimų su vaiku nesikreipė (e. b. l. 1 t., b. l. 72-77). Iš viešosios įstaigos Varėnos sveikatos centro 2024 m. rugsėjo 5 d. rašto Nr. S-641 matyti, kad K. L. nuo 2024 m. kovo 12 d. užregistruotas Varėnos pirminės sveikatos priežiūros centre, pas šeimos gydytoją lankėsi du kartus dėl pablogėjusios regos bei dėl privalomos kasmetinės moksleivio sveikatos patikros, abu kartus apsilankė su globėja N. B. (e. b. 1 t., b. l. 195).

24. Druskininkų savivaldybės Socialinių paslaugų centro 2024 m. rugsėjo 4 d. pagalbos plane nurodyta, kad atsakovė su specialistais nebendradarbiauja, pagalbos nepriima, nuo alkoholio priklausomybės nesigydo, į atvejo vadybos posėdžius neatvyksta, su sūnumi nesusitinka (e. b. 2 t., b. l. 87-90). Druskininkų savivaldybės Socialinių paslaugų centro 2025 m. sausio 31 d. raštas Nr. S-148 patvirtina, kad atsakovė gyvena kartu su sugyventiniu bendrabučio tipo, vieno kambario apie 16 kv. m. bute, kuriame yra būtini daiktai minimaliems fiziologiniams poreikiams patenkinti. Atsakovė atvejo vadybos posėdžiuose nedalyvavo, į skambučius darbuotojai su šeimomis G. B. – R. neatsiliepė, namuose durų neatidaro, susitikimai su vaiku dalyvaujant specialistams nevyko, nesidomėjo vaiko situacija, buvo linkusi ieškoti priežasčių, dėl ko negali susitikti su sūnumi ar savo elgesiui pateisinti. Atsakovei buvo sudarytos visos galimybės susitikti su sūnumi, tačiau atsakovė nei su globos koordinatoriumi, nei su globėjais nebendravo. Atsakovė nededa pastangų susigrąžinti globojamo sūnaus, turi įsiskolinimų antstoliams, savarankiškai vaikui išlaikymo neteikia, pagalbos plane numatytų priemonių nevykdo, su specialistais nebendradarbiauja, stokoja motyvacijos keisti gyvenimo būdą iš esmės, nėra linkusi užtikrinti saugią aplinką ir tinkamas gyvenimo sąlygas sūnui, todėl vaikui grįžus į atsakovės šeimą išliktų realus pavojus vaiko sveikatai ir gyvybei (e. b. 1 t., b. l. 19-21). Varėnos socialinių paslaugų centro 2025 m. sausio 30 d. rašte Nr. 3.06-12 nurodyta, kad atsakovė su sūnumi nebuvo susitikusi nė karto, 2024 m. vasario 26 d. globos koordinatorė E. L. gavusi atsakovės telefono numerį, susisiekė su atsakove ir informavo ją apie susitikimų su sūnumi galimybes ir tvarką, pateikė kontaktus, kuriais ji galėtų susisiekti su Varėnos socialinių paslaugų centro Globos centru, atsakovė pažadėjo greitu laiku paskambinti, tačiau iki 2024 m. spalio 24 d. jos skambučio ar kitu būdu išreikšto pageidavimo susitikti su vaiku nesulaukė. Globos koordinatorė 2024 m. balandžio 8 d., 2024 m. birželio 14 d bei 2024 m. rugsėjo 24 d. bandė susisiekti su atsakove, tačiau ji nekeldavo ragelio arba būdavo išjungusi telefoną. Atsakovė kurį laiką nenuosekliai su sūnumi bendravo per „Messenger“ programėlę, po pokalbių vaiko psichoemocinė būklė, elgesys pablogėdavo, jis pykdavo, atsikalbinėdavo, įžeidinėdavo globėjus, priekabiaudavo, gadindavo globėjų šeimos turtą, mokykloje nemandagiai elgdavosi su mokytojais, mušdavosi su kitais vaikais, dėl ko vaikui teikiamos psichologo konsultacijos. Atsakovė 2025 m. sausio 13 d. susisiekė su globos koordinatore L. K. dėl sūnaus telefono numerio, atsakovei buvo priminta organizavimo su sūnumi susitikimų tvarka, rekomenduota susitikimus aptarti ir suplanuoti iš anksto, nespontaniškai, tačiau dėl susitikimų su vaiku atsakovė nesusisiekė (e. b. 2 t., b. l. 22).

25. Administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus (e. b. 2 t., b. l. l. 27-47) bei Druskininkų savivaldybės Socialinių paslaugų centro 2025 m. vasario 14 d. raštas Nr. S-198 (e. b. 2 t., b. l. 134-136) patvirtina, kad atsakovė 2024 m. vasario 3 d. bendrabutyje, kuriame gyvena, garsiai šūkavo, vėliau išėjusi į bendro naudojimo koridorių plūdosi necenzūriniais keiksmais, įžeidžiamai kabinėjosi, taip pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtų, taip pat ji 2024 m. rugpjūčio 7 d. ryte (10.50 val.) būdama neblaivi (nustatytas 1,07 promilės girtumas) pasirodė viešoje vietoje – bendrabučio, kuriame gyvena, koridoriuje bei tą pačią dieną vakare (23.30 val.) gyvenamojo bendrabučio kambaryje garsiai šūkavo, garsiai klausėsi muzikos ir taip trikdė asmenų ramybę bei poilsį, be to, ji 2024 m. spalio 18 d. 22.25 val. nesilaikė 2024 m. spalio 18 d. paskirto apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio reikalavimų, o 2025 m. sausio 13 d. jai buvo nustatytas 1,30 promilių girtumo laipsnis.

26. Liudytojos, Druskininkų savivaldybės socialinių paslaugų centro Globos centro atvejo vadybininkė D. J. (2025 m. vasario 6 d. teismo posėdis nuo 18.40 val. iki 35.48 val.) bei socialinė darbuotoja darbui su šeimomis G. B. – R. (2025 m. kovo 3 d. teismo posėdis nuo 18.15 val. iki 32.00 val.), parodė, kad atsakovė nebendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, į skambučius neatsiliepia, į rašomas SMS žinutes bei elektroninius laiškus neatsako, jos namuose rasti nepavyksta, į atvejo vadybos posėdžius neatvyksta, pagalbos plano nevykdo, priklausomybės alkoholiui nesigydo, su vaiku į susitikimus nevyksta, todėl socialinės priežiūros paslaugos yra neveiksmingos.

27. Liudytoja, Varėnos socialinių paslaugų centro Globos centro globos koordinatorė E. L., parodė, kad su K. globėjais bendravo iki 2024 m. kovo mėn. Kai K. atvyko pas globėjus susisiekė su atsakovės socialine darbuotoja darbui su šeimomis G. B. – R., gavo atsakovės telefono numerį, juo prisiskambino atsakovei ir nurodė visą tvarką, kaip atsakovė gali matytis su sūnumi, susitarė, jog atsakovė jai paskambins, tačiau atsakovė sutartu laiku nepaskambino, prašymo matytis su sūnumi neparašė, todėl susitikimai organizuoti nebuvo (2025 m. vasario 6 d. teismo posėdis nuo 43 min. 33 sek. iki 48 min. 23 sek.)

28. Liudytoja Varėnos socialinių paslaugų centro Globos centro globos koordinatorė L. K., parodė, kad su globėjais ir globojamu vaiku dirba nuo 2024 m. kovo 8 d., per šį laikotarpį atsakovė su ja susisiekė tik 2025 m. sausio 13 d. prašydama sūnaus telefono numerio, atsakovei išaiškino susitikimų su sūnumi organizavimo tvarką, nurodė, kad pirmiausia turi įvykti susitikimas su vaiku, tuomet bus įvertinta vaiko savijauta ir sprendžiama galimybė apsikeisti telefono numeriais, tačiau atsakovė daugiau su ja nesusisiekė, todėl susitikimai nebuvo organizuojami (2025 m. vasario 6 d. teismo posėdis nuo 1 val. 12 min. 25 sek. iki 1 val. 23 min. 30 sek.).

29. Tretieji asmenys K. B. ir N. B. teismo posėdyje paaiškino, kad kai K. pas juos atvyko į šeimą gyventi, jis bendraudavo su mama telefonu, per socialinį tinklą „Facebook“, tačiau po bendravimo su mama, K. pradėdavo atsikalbinėti, tapdavo atgrasesnis, mokykloje gaudavo pastabų dėl elgesio, todėl kreipėsi pagalbos į psichologus. Vaikui pasakius, kad atsakovė nori pabendrauti su globėja, kreipėsi į socialinę darbuotoją, kuri prie jos paskambino atsakovei, jai išdėstė susitikimo su vaiku tvarką ir visi laukė šių susitikimų, tačiau atsakovė daugiau dėl susitikimų su vaiku nesikreipė. Pati atsakovė teismo posėdyje neginčijo, jog su sūnumi nebuvo susitikusi, nurodė, kad nežino, kur jis mokosi, kokia jo sveikata, patvirtino, kad su socialinėmis darbuotojomis nebendravo, nes mano, kad jos jai nepadeda.

30. Liudytoja, vaiko psichologė, I. B. parodė, kad šiuo metu K. ryšys su motina yra stipriai pažeistas ir situacija yra sudėtinga (2025 m. kovo 3 d. teismo posėdis nuo 37 min. 37 sek. 42 min. 20 sek.). Nepilnametis K. L. teigia, kad mamai nieko nejaučia, kada su ja buvo susitikęs neatsimena, grįžti gyventi pas mamą į bendrabutį nenori.

31. Taigi, iš byloje esančių duomenų ir įrodymų matyti, kad nors atsakovė nuolat yra motyvuojama gydytis nuo alkoholizmo, susitikti su sūnumi, pati atsakovė dalyvavusi vieninteliame atvejo vadybos posėdyje ir nurodžiusi, jog supranta, jog jai reikia gydytis, sutikusi vykti gydytis „Minesotos“ programoje bei pažadėjusi susitikti su sūnumi, tačiau atsakovė realių veiksmų dėl to nesiima, iki šiol gydytis nuo alkoholizmo nenuvyko, susitikimų su sūnumi nesuderino, atvejo vadybos posėdžiuose, išskyrus vieną, nedalyvauja, su socialiniais darbuotojais nebendrauja. Realiai nuo atvejo vadybos inicijavimo pradžios apčiuopiamų teigiamų rezultatų dirbant su atsakovės šeima nepasiekta, atsakovė neatsižvelgia į specialistų rekomendacijas, iš esmės nevykdo pagalbos plane iškeltų uždavinių.

32. Teismui laikinai apribojus atsakovės motinos valdžią buvo siekiama atsakovei padėti tikintis padėties pasikeitimo pozityviąja linkme, tačiau padėčiai nepasikeitus – atsakovei nesikreipus dėl jos valdžios apribojimo panaikinimo, nesiėmus veiksmų, kurie patvirtintų realų atsakovės norą, motyvaciją, pasirengimą savarankiškai auginti, auklėti ir įgyvendinti teises bei pareigas nepilnamečio sūnaus atžvilgiu, ieškovas turėjo pagrindą kreiptis dėl situacijos išsprendimo kita – alternatyvia linkme, t. y. dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo.

33. Tėvo (motinos) valdžios turinys apibrėžiamas CK 3.155 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Sprendžiant dėl tėvų valdžios ribojimo, būtina nustatyti, ar atsakovas nevengė atlikti CK 3.155 straipsnyje nustatytas tėvo pareigas. Visais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Pabrėžtina, kad kiekvienu iš priešingų teisei veiksmų ar neveikimu tėvai daro ypatingą žalą vaikui. Žala neturi būti suprantama vien kaip tam tikras tiesioginis smurtinis elgesys ar vaiko žalojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Tinkamas vaiko poreikių identifikavimas yra viena iš tėvų pareigų, kurios nevykdymas dėl aplaidumo ar abejingumo savo tėviškoms pareigoms laikytina kaltais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).

34. Byloje nustatytos aplinkybės dėl motinos santykio su vaiku rodo, kad po teismo sprendimo, kuriuo buvo laikinai apribota atsakovės motinos valdžia, atsakovė nevykdė ir iki šiol nevykdo savo pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti savo sūnų, rūpintis jo sveikata bei sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Kaip matyti atsakovė gyvena kartu su sugyventiniu bendrabučio tipo, vieno kambario apie 16 kv. m. bute, kuriame yra tik būtini daiktai minimaliems fiziologiniams poreikiams patenkinti, į kurį atsakovės sūnus K. L. grįžti gyventi nenori. Atsakovė ilgą laiką vartojo alkoholį, pripažino turinti priklausomybę alkoholiui, bandė šią problemą gydytis savarankiškai, tačiau, kaip matyti iš jai fiksuotų administracinių nusižengimų, iki šiol nuo priklausomybės alkoholiui nėra visiškai pasveikusi, bet veiksmų efektyviau spręsti turimą problemą nesiima ir turėdama visas galimybes gydytis pagal „Minesotos“ programą, į ją nevyksta. Atsakovė nedalyvauja atvejo vadybos posėdžiuose, vangiai bendrauja su specialistais, pažadėjusi imtis priemonių susitikti su vaiku, prašymo dėl susitikimų su vaiku Varėnos socialinių paslaugų centro Globos centrui neparašė ir iki šiol su vaiku nesusitiko, vaiko ugdymu, mokymusi bei jo sveikata nesidomi, kas rodo pasyvų atsakovės elgesį, abejingumą procesuose, kuriuose sprendžiami su jos vaiku susiję klausimai.

35. Nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai spręsti, jog daugiau nei per metus laiko nuo laikino motinos valdžios apribojimo, kuris vertintinas kaip pakankamai ilgas laiko tarpas iš esmės pakeisti gyvenimo būdą ir užtvirtinti teigiamus elgesio pokyčius, situacija realiai iš esmės nepasikeitė, galimai net ir pablogėjo, kadangi atsakovė su vaiku ilgą laiką nebendravo, dėl ko jos ir vaiko ryšys yra stipriai pažeistas, teigiamų pokyčių, aktyvaus suinteresuotumo ir veiksmų vaiko sugrąžinimui iš atsakovės pusės nerodoma ir neatliekama.

36. Kaip matyti iš teismo 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimo, kuriuo buvo laikinai apribota atsakovės valdžia sūnaus atžvilgiu, tuo metu vykusio teismo proceso metu atsakovė nurodė, jog stengiasi pasitaisyti, gydydamasi priklausomybę nuo alkoholio „užsikodavo“, pakeitė mąstymą bei yra nusiteikusi nevartoti alkoholio ir tinkamai rūpintis savo sūnumi, tačiau identiška situacija yra ir šiuo metu, t. y. atsakovė išreiškia tik norą, tačiau duomenų dėl realių pozityvių pasikeitimų, kurie leistų teismui spręsti dėl pakankamo atsakovės pasirengimo pačiai pasirūpinti vaiku, dorai jį auklėti ir prižiūrėti, rūpintis jo sveikata, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje, nėra.

37. Vien ta aplinkybė, kad šiuo metu iš atsakovės darbovietės yra pervedamas teismo priteistas išlaikymas vaikui (e. b. l. 2, b. l. 118) nereiškia, jog tokiu būdu atsakovė tinkamai įgyvendina motinos valdžią. Atkreiptinas dėmesys, jog vaikui išlaikymas buvo pradėtas teikti tik nuo 2024 m. spalio mėn., kuomet atsakovė pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini), t. y. praėjus 9 mėnesiams po teismo sprendimo, iki to laiko atsakovė, nors ir dirbo bei gavo pajamas, išlaikymo vaikui neteikė. Pažymėtina, kad motinos elgesio keitimosi aplinkybė laikytina įrodyta, tik tada jei nustatoma nuolatinio pobūdžio pastanga vykdyti motinos pareigas. Todėl rūpinimusi CK 3.180 straipsnio 3 dalies prasme nelaikytinas vien epizodinis ir minimalus motinos prisidėjimas prie vaiko išlaikymo ar socialinių darbuotojų skatinimas susitikti su sūnumi, nes tėvų valdžia visų pirma yra pareigų vaikui visetas ir suponuoja visapusišką vaiko sveiką vystymąsi užtikrinančių poreikių patenkinimą, todėl atsakovė siekdama išsaugoti motinos valdžią, turi nuoširdžiai ir rūpestingai įgyvendinti savo, kaip motinos, pareigas ir rūpintis vaiku.

38. Byloje duomenų, jog atsakovė turėtų kokių nors objektyvių priežasčių nesirūpinti vaiku, nusišalinti nuo jo auklėjimo, nėra, todėl konstatuotina, kad sąmoningai pasirinkdama nesirūpinti sūnumi, atsakovė kaltais veiksmais vengia įgyvendinti motinos valdžią. Socialinės paslaugos atsakovės šeimai buvo teikiamos jau gan ilgą laiką, tačiau nei paslaugų teikimo metu, nei iki dabar situacija nėra pasikeitusi, kas sudaro pagrindą teigti, jog nėra duomenų, jog padėtis gali pasikeisti ateityje. Teismo vertinimu atsakovės elgesys – abejingumas, motyvacijos stoka ir nusišalinimas nuo motinos pareigų savo vaikui įgyvendinimo, rodo, kad atsakovė gyvena tenkindama tik savo poreikius ir interesus, tačiau nėra suinteresuota motinos valdžios įgyvendinimo išsaugojimu savo mažamečiam vaikui.

39. Nors atsakovės atstovė teigia, jog padėtis po teismo sprendimo, kuriuo atsakovei apribota motinos valdžia, nėra pablogėjusi ir pradėjo keistis teigiama linkme, nes atsakovė įdėjo pastangas pagerinti buitį, kadangi atliko būsto remontą, dirba, darbdavio charakterizuojama teigiamai, ji nėra priklausoma nuo alkoholio, tačiau šias aplinkybes paneigia byloje esantys duomenys bei pačios atsakovės parodymai. Atsakovė teismui paaiškino, kad po teismo sprendimo, kuriuo jai apribota motinos valdžia, bute gyvenimo sąlygos nesikeitė, taigi joks remontas bute nebuvo darytas ir buvusi iki teismo sprendimo buitis nėra pagerinta.

40. Atsakovė pateikė teismui duomenis, jog 2024 m. rugsėjo 26 d. pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) (e. b. 2 t., b. l. 118), tačiau atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė su pertraukomis visuomet dirbdavo, ji dirbo ir teismui laikinai apribojus jos motinos valdžią, o tai, kad šiuo metu esamos darbovietės atsakovė yra charakterizuojama teigiamai, kaip neturinti žalingų įpročių (e. b. 2 t., b. l. 117), nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovė neturi priklausomybės alkoholiui ir jai nereikalinga gydytis, juolab, kad pati atsakovė 2024 m. balandžio 22 d. atvejo vadybos posėdyje nurodė, jog supranta, kad jai reikia gydytis ir sutinka vykti gydytis „Minesotos“ programoje (e. b. 1 t., b. l. 84-98), be to, aplinkybę, jog alkoholio problema yra išlikusi, patvirtina ir atsakovei užfiksuoti administraciniai nusižengimai (e. b. 2 t., b. l. l. 27-47).

41. Atsakovės atstovė taip pat teigia, jog atsakovė, kiek galėjo, tiek bendravo su sūnumi, bendravimas vyko per socialinius tinklus, tačiau jis buvo nutrauktas ne atsakovės iniciatyva, atsakovė bandė gauti sūnaus telefono numerį, tačiau jis nebuvo duotas, todėl negalima teigti, jog atsakovė nesiekė bendrauti su sūnumi. Teismas su tokiais atsakovės atstovės argumentais neturi pagrindo sutikti.

42. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovės sūnui K. L. pradėjus gyventi globėjų šeimoje, atsakovė kurį laiką su sūnumi bendravo telefonu bei per socialinius tinklus. Trečiasis asmuo N. B. teismo posėdyje paaiškino, kad po bendravimo su motina K. pradėdavo atsikalbinėti, tapdavo agresyvesnis, turėdavo problemų mokykloje, tačiau dėl to K. su motina bendrauti nedraudė, o kreipėsi pagalbos į psichologą. Vaikui pasakius, jog atsakovė nori pabendrauti su ja, kreipėsi į socialinę darbuotoją, kuri prie jos paskambino atsakovei, jai išdėstė susitikimo su vaiku tvarką ir visi laukė šių susitikimų, tačiau atsakovė daugiau dėl susitikimų su vaiku nesikreipė. Vėliau K. sudaužė telefoną, nupirko kitą telefoną, kurį vaikas pametė, dabar pas vaiką yra kitas telefonas, tačiau vaikas nežino mamos telefono numerio, todėl su ja nesusisiekia. Liudytoja D. J. parodė, kad 2024 m. balandžio 22 d. atvejo vadybos posėdyje atsakovė išreiškė norą susitikti su vaiku, bet nežino kaip nuvykti, tuomet atsakovei paaiškino, jog ji gali nuvykti autobusu, gali suorganizuoti transportą, už kurį jai tektų sumokėti, suteikė visą informaciją apie nuvykimą (2025 m. vasario 6 d. teismo posėdis nuo 18 min. 40 sek. iki 29 min. 20 sek.). Liudytoja G. B. – R. parodė, kad 2024 m. birželio mėn. susitikusi atsakovę mieste paaiškino jai, kad ji turi pasiskambinti Varėnos globos koordinatorei ir suderinti susitikimus su sūnumi, išsiuntė jai telefono numerį, kuriuo reikia susisiekti, taip pat nusiuntė atsakovės numerį Varėnos globos koordinatorei, jokių kitų prašymų dėl bendravimo su sūnumi iš atsakovės negavo (2025 m. kovo 3 d. teismo posėdis nuo 9 min. 18 sek. iki 11 min. 55 sek.). Liudytojas E. L. parodė, kad gavusi atsakovės numerį, 2024 m. vasario mėn. gale su atsakove susisiekė asmeniškai, išdėstė atsakovei pasimatymų su sūnumi tvarką, atsakovė pažadėjo greitu laiku susisiekti, tačiau atsakovė jai nepaskambino, į jos skambučius neatsiliepdavo, su vaiku buvo atvykę susitikti jo seneliai, teta, kodėl kartu neatvyko atsakovė, nežino (2025 m. vasario 6 d. teismo posėdis nuo 45 min. 57 sek. iki 48 min. 23 sek.). Liudytoja L. K. parodė, kad atsakovė 2025 m. sausio 13 d. jai paskambino ir paprašė duoti vaiko telefono numerį, atsakovei priminė susitikimo su sūnumi organizavimo tvarką bei paaiškino, jog pirmiausia turi įvykti susitikimas su vaiku ir tik įvertinus vaiko savijauta bus sprendžiama dėl vaiko telefono numerio davimo, sutarė, jog atsakovė artimiausiu metu paskambins dėl susitikimo suderinimo, tačiau atsakovė nepaskambino (2025 m. vasario 6 d. teismo posėdis nuo 1 val. 12 min. 35 sek. iki 1 val. 14 min. 53 sek.).

43. Taigi, kaip matyti iš trečiojo asmens paaiškinimų bei liudytojų parodymų atsakovės sūnui sudaužius, vėliau pametus telefoną, atsakovės bendravimas su sūnumi maždaug nuo 2024 m. balandžio mėn. yra nutrūkęs, nes vaikas motinos numerio neatsiminė, kliūčių atsakovei bendrauti su sūnumi nebuvo daroma, pati atsakovė jokių realių pastangų be jokių objektyvių pateisinamų priežasčių, net ir skatinama socialinių darbuotojų, susitikti su sūnumi nesiėmė, prašymo, jog būtų sudarytas susitikimų grafikas, neparašė, ieškoti sūnaus telefono numerio pradėjo tik 2025 m. sausio 13 d., bylos nagrinėjimo metu, kas priešingai nei teigia atsakovės atstovė parodo, kad būtent dėl atsakovės kaltės bendravimas su vaiku nevyko ir iki šiol nevyksta.

44. Atsakovės atstovė nurodė, kad dalyje atvejo vadybos posėdžių atsakovė dalyvavo, be to, patikimų įrodymų, kad atsakovė žinojo apie rengiamus atvejo vadybos posėdžius ir jai apie tai buvo tinkamai pranešta, nėra, todėl negalima teigti, jog atsakovė kalta dėl nedalyvavimo atvejo vadybos posėdžiuose. Byloje nustatyta, jog iki 2025 m. kovo 13 d. įvyko 9 atvejo vadybos posėdžiai, iš kurių atsakovė dalyvavo tik viename, ko neginčija ir pati atsakovė. Iš Druskininkų savivaldybės Socialinių paslaugų centro 2025 m. vasario 14 d. rašto Nr. S-198 matyti, jog apie atvejo vadybos posėdžius atsakovė buvo informuojama SMS pranešimais, elektroniniais laiškais, vieną kartą atsakovė informuota ją susitikus mieste, vieną kartą – apsilankymo namuose metu (e. b. 2 t., b. l. 134-136). Apie tai, jog atsakovė apie atvejo vadybos posėdžius buvo informuojama SMS žinutėmis, telefono numeriu, kuriuo su atsakove bendrauta, taip pat elektroniniu paštu bei susitikimų metu patvirtino liudytojos D. J. bei G. B. – R., kas paneigia, jog atsakovei nebuvo žinoma apie organizuojamus atvejo vadybos posėdžius, be to, aplinkybę, jog atsakovė buvo nusprendusi nebendradarbiauti su socialinėmis darbuotojomis patvirtino ir pati atsakovė teismo posėdyje.

45. Nurodytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad atsakovė vaiku nesirūpina, jo neprižiūri ir negali užtikrinti saugios bei stabilios aplinkos, nuolatinės priežiūros, emocinio stabilumo bei stabilios psichologinės būsenos. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei atsižvelgdamas į prioritetinį vaiko teisių apsaugos ir gynimo principą, taip pat vaiko K. L. išreikštą nuomonę, sprendžia, kad atsakovei dėl jos nerūpestingumo, netinkamo gyvenimo būdo, stabilių, tinkamų ir saugių gyvenimo sąlygų neturėjimo ir nesant duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, yra pagrindas neterminuotai apriboti motinos valdžią jos sūnaus atžvilgiu (CK 3.180 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai.

46. Atsakovei išaiškintina, kad neterminuotas motinos valdžios apribojimas gali būti panaikintas, jei ji įrodys, kad pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei motinos valdžios apribojimo panaikinimas neprieštaraus vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Motinos valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnio 6 punktas).

I. D. bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo

47. Pagal CK 3.180 straipsnio 4 dalį neterminuotai apribojus motinos valdžią sūnaus atžvilgiu, atsakovei sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams.

48. CK 3.170 straipsnio 1.5 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 2, 3 dalys). Pagal 3.175 straipsnio 2 dalį teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

49. Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan., ir norus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-378/2019 34 punktas, 2020 m. birželio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-696/2020 38 punktas). Skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam, o privalo siekti geriausių vaiko interesų užtikrinimo. Sprendžiant bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo klausimus, prioritetinis yra vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gyvenimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis).

50. Nagrinėjamu atveju atsakovė priešieškiniu prašo nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią: 1) pirmą kartą su vaiku matosi dalyvaujant socialiniam darbuotojui, Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistui ar psichologui, jai ir vaikui atvykus į socialinių paslaugų centrą ar kitą specialisto nurodytą visuomeninę patalpą iki 3 val.; 2) po to kiekvieną mėnesį turi galimybę sūnų pasiimti į savo gyvenamąją vietą 1-2 dienas, savaitgalio dienomis, vaiką paimant iš jo gyvenamosios vietos ar socialinių paslaugų centro jo gyvenamosios vietos savivaldybėje ir grąžinant į dabartinę gyvenamąją vietą ar centrą; 3) tokia pat tvarka, kaip nurodyta 2 punktą turi teisę pasiimti sūnų K. L. per jo atostogas: vasarą gali pasimatyti ir pasiimti iki 14 d., kitų atostogų (pavasario, žiemos ir rudens metu) – po 3 dienas; 4) apie vaiko numatomą paėmimą ar pasimatymą su juo informuoti globėjus prieš 7 kalendorines dienas, siunčiant jiems pranešimą el. paštu ar SMS žinute, nurodant konkretų atvykimo laiką.

51. Teismo posėdyje atsakovė nurodė, kad prašymo Varėnos socialinių paslaugų centro Globos centrui dėl susitikimo grafiko su vaiku nėra parašiusi, nes laukia teismo sprendimo, tačiau mano, jog jokio specialisto susitinkant su vaiku nėra reikalinga, kadangi tuomet susitikimo metu ji su vaiku jausis nepatogiai. Pirmas susitikimas turėtų įvykti tuomet, kai vaikas bus pasiruošęs, be to, susitikimus reikia derinti su jos darbo grafiku, geriausia jei susitikimai būtų organizuojami savaitgaliais, įvertinus vaiko, jos poreikius bei galimybes ir vaiko norus (2025 m. kovo 13 d. teismo posėdis nuo 28 min. 24 sek. iki 32 min. 53 sek.).

52. Ieškovo atstovai neprieštaravo, jog atsakovė neterminuotai apribojus jos motinos valdžią bendrautų su sūnumi, tačiau nurodė, jog pirmiausia susitikimai turi būti pradėti organizuoti atsakovei kreipiantis į Varėnos socialinių paslaugų centro Globos centro globos koordinatorę, kuri ir organizuotų susitikimus, susitikimai turėtų vykti dalyvaujant specialistui Globos centre ir tik įsitikinus globos koordinatorei, kad situacija yra vaikui saugi motinos šeimoje būtų galima organizuoti susitikimus atsakovės gyvenamojoje vietoje, nes šiai dienai vaikui atsakovės šeimoje nėra saugu. Tretieji asmenys sutiko, jog būtų nustatyta motinos bendravimo tvarka su sūnumi, tačiau nurodė, jog nesutinka, kad vaikas būtų paimtas iš jų gyvenamosios vietos bei į ją parvežtas, teigė, jog gali vaiką nuvežti į Varėnos globos centrą bei iš jo pasiimti. Trečiasis asmuo N. B. taip pat nurodė, kad vaikas lanko mokyklą, būrelius, psichologą, korepetitorių, savaitgaliais kartais dalyvauja varžybose, vasaros metu nori dalyvauti stovyklose, todėl apie susitikimus su vaiku savaitgaliais atsakovė turėtų pranešti mažiausiai prieš savaitę (7 dienas), o vasaros atostogų metu mažiausiai prieš dvi savaites (2025 m. kovo 13 d. teismo posėdis nuo 38 min. 32 sek. iki 42 min. 13 sek.).

53. Liudytoja, vaiko psichologė, I. B. teismo posėdyje parodė, kad su vaiku bendrauja nuo 2024 m. birželio 19 d., konsultacijų pradžioje vaiko emocinė būklė buvo sudėtinga, vaikas sunkiai ėjo į kontaktą, negatyviai žvelgė į jį supančią aplinką, buvo sutrikęs jo pasitikėjimas suaugusiaisiais, neturėjo motyvacijos mokytis, tačiau palaipsniui buvo stebimas teigiamas pokytis, vaiko emocinė būklė ryškiai pagerėjo, užsimezgė betarpiškas ryšys su globėja, globėjų namus pradėjo vadinti savo namais, globėjus – tėvais, vaikas aktyviai įsitraukė į popamokinę veiklą, atrado pomėgių, pagerėjo mokymosi rezultatai. Konsultacijų metu apie motiną šnekėjo vangiai, yra užsiminęs, kad norėtų su ja susitikti. Vaiko ir motinos ryšys yra stipriai pažeistas, todėl siekiant atkurti ryšį labai svarbu laikytis įsipareigojimų, nekeičiant susitikimų laiko, susitikimai turi būti reguliarūs, aiškūs ir stabilūs, jų neatšaukti be svarbių priežasčių, nes vaiko palikimo jausmas yra stiprus. Motinai labai svarbu nežadėti vaikui nieko, kas gali sukelti vaiko pasipriešinimą ir nusivylimą, jei pažadai nebus įgyvendinti. Motina su vaiku nesimatė gan ilgą laiką, jų bendravimas yra nutrūkęs, todėl apie 3-6 mėn. turėtų būti adaptacinis (pereinamasis) laikotarpis, per kurį susitikimai turėtų vykti globos centre stebint globos centro specialistui, o esant poreikiui įtraukiant ir psichologą, vieną ar du kartus per savaitę iki 2 val., ir tik atkūrus ryšį būtų galimi ilgesni susitikimai motinos gyvenamojoje vietoje, nes šiuo metu tokie susitikimai turėtų neigiamą įtaką vaiko psichinei būsenai (2025 m. kovo 3 d. teismo posėdis nuo 32 min. 18 sek. iki 54 min. 53 sek.).

54. Nepilnametis K. L. nurodė, kad paskutinį kartą su mama bendravo kažkur prieš pusmetį, kokiu būdu bendravo neatsimena, kada buvo susitikęs su mama, taip pat neatsimena. Mamai nejaučia nieko, situacijos keisti nenori, bet gal norėtų kokiam nors kambarį vieną kartą per mėnesį pabandyti susitikti su mama ir su ja pabendrauti. Su mama bendrauti nenori, nes mama yra melagė, meluoja, kad jį susigrąžins, jog su juo susitiks, netiki, kad mama atvažiuos su juo susitikti. Savaitgaliais su mama susitiktų, jeigu taip būtų nuspręsta, per atostogas norėtų susitikti su giminėmis, galėtų būti ir su mama, papramogauti, kokias 2 dienas, o per vasaros atostogas nenorėtų būti daugiau nei 5 dienas.

55. Teismas įvertinęs ieškovo atstovų, atsakovės bei trečiųjų asmenų paaiškinimus, liudytojos psichologės I. B. parodymus, vaiko nuomonę ir teismo posėdžio metu nustatytas aplinkybes, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju, siekiant tinkamo motinos ir sūnaus bendravimo pirmiausia turi būti atstatytas motinos ir sūnaus prarastas tarpusavio ryšis, pradedant bendravimą vaikui žinomoje aplinkoje – Varėnos socialinių paslaugų centro Globos centre, dalyvaujant Varėnos socialinių paslaugų centro Globos centro specialistui, o esant poreikiui ir psichologui, kurie užtikrintų, jog vaikas būtų apsaugotas nuo streso ir emocinio nestabilumo, kol motinos ir sūnaus ryšys atsinaujins.

56. Nors atsakovė prašo, jog bendravimas su specialistu ar psichologu būtų nustatytas tik vieną kartą, tačiau įvertinus liudytojos psichologės I. B. parodymus, jog ryšio atkūrimui įprastai reikalinga nuo 3 iki 6 mėn., vaiko nuomonę, tai, kad atsakovė su vaiku nebendravo gan ilgą laiką, sprendžia, jog vieno susitikimo motinos ir vaiko ryšiui atkurti neužteks, todėl nustatytinas 5 mėnesių pereinamasis laikotarpis šiam ryšiui atkurti, nebent Varėnos socialinių paslaugų centro Globos centro specialistai rekomenduotų mažesnį terminą.

57. Pagal Varėnos socialinių paslaugų centro direktoriaus 2024 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. V-24 patvirtintos Globojamo (rūpinamo) vaiko bendravimo su tėvais, giminaičiais ar kitais fiziniais asmenims, su vaiku susijusiais emociniais ryšiais, organizavimo tvarkos 15.4 punktą Globos centras, gavęs prašymą dėl susitikimo su vaiku, per kuo trumpesnį laiką sudaro vaiko bendravimo su prašymą pateikusiu asmeniu planą, kuris pildomas atsižvelgiant į individualią vaiko ir prašymą pateikusio asmens situaciją. Atsižvelgiant į tai, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovė tiksliai nurodyti darbo grafiko negalėjo, o trečiųjų asmenų paaiškinimais vaikas yra gan užimtas, jis lanko mokyklą, įvairius būrelius, psichologą, korepetitorių, siekiant, jog susitikimai būtų stabilūs, aiškūs ir reguliarūs, atsakovė įpareigotina per 7 dienas kreiptis į Varėnos socialinių paslaugų centro Globos centrą su prašymu bendravimo su vaiku planui sudaryti bei nustatant, jog atsakovės bendravimas su vaiku vykdomas pagal Varėnos socialinių paslaugų centro Globos centro sudarytą planą.

58. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005, 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). Teismo vertinimu, atsižvelgus į vaiko išsakytą nuomonę, į vaiko ir motinos nebendravimo laikotarpį, liudytojos psichologės I. B. parodymus, pereinamojo laikotarpio atsakovės bendravimo su nepilnamečiu vaikų tvarkos nustatymas ne tik užtikrins vaiko teisėtų interesų apsaugą, bet ir suteiks atsakovei galimybę, nepažeidžiant vaiko teisių, atkurti ryšį su vaiku, kuris akivaizdžiai yra susilpnėjęs. Nors atsakovė teigia, kad specialistų dalyvavimas bendravimo su vaiku metu yra nereikalingas, tačiau šiuo atveju vaiko psichologinė būsena yra svarbiausia, todėl pereinamuoju laikotarpiu atsakovei su vaiku bendraujant palaipsniui, stebint specialistui, o esant poreikiui ir psichologui, atsakovei gali būti suteikiama specialių žinių turinčių asmenų reikiama pagalba dėl bendravimo su vaiku, dėl bendravimo pobūdžio, vaikui priimtinų ir teigiamas emocijas keliančių veiklų, tačiau tokios galimybės priklauso ir nuo pačios atsakovės pastangų įsiklausyti tiek į specialistų išvadas, tiek į vaiko norus.

59. Atsakovė prašė nustatyti, kad vaikas būtų paimamas iš jo gyvenamosios vietos ar socialinių paslaugų centro ir grąžinamas į jo gyvenamąją vietą arba socialinių paslaugų centrą, taip pat atostogų metu nustatyti, tiek bendravimo dienų, kiek nurodė vaikas. Trečiasis asmuo N. B. nurodė, jog nesutinka, kad vaikas būtų paimamas ir grąžinamas į jų gyvenamąją vietą, sutiko vaiką atvežti į Varėnos globos centrą bei iš ten vaiką pasiimti, be to, apie bendravimą vasaros atostogų metu pageidavo, jog atsakovė praneštų bent prieš dvi savaites, kadangi gali būti sprendžiama dėl vaiko dalyvavimo stovyklose. Nepilnametis K. L. nurodė, kad vasaros metu su motina norėtų praleisti ne daugiau 5 dienų, o kitų vasaros atostogų metu po 2 dienas. Atsakovė tam neprieštaravo, prašė į tai atsižvelgti, todėl praėjus pereinamajam laikotarpiui, nustatytina atsakovės prašoma bendravimo tvarka, atsižvelgiant į trečiojo asmens bei vaiko nuomones.

60. Šalims išaiškintina, kad tėvų ir vaikų bendravimo teisiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus aplinkybėms bendravimo su vaiku tvarka gali būti pakeista. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad visada išlieka teisė dėl bendravimo su vaiku susitarti gera valia, todėl tarpusavyje galima nusistatyti ir kitokią bendravimo tvarką, nei nustatyta, svarbu, kad ji atitiktų vaiko interesus.

I. D. bylinėjimosi išlaidų

61. Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai, tačiau jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 1, 4 dalys).

62. Nagrinėjamoje byloje ieškovas CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto, o atsakovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2024 m. lapkričio 7 d. sprendimo Nr. (8.28Mr)ATP-C-2024-09576 (e. b. 1 t., b. l. 118-119) pagrindu atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo, todėl byloje susidariusios bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis, 896,46 Eur išlaidos už antrinę teisinę pagalbą atsakovei bei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu) šalims nepaskirstytinos ir apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

63. Sprendimo dalis dėl motinos valdžios apribojimo vykdytina skubiai ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis l punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 269, 270, 282, 406, 407 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai, priešieškinį tenkinti iš dalies.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu vaiku K. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką kartu su pereinamuoju laikotarpiu tokia tvarka:

1. Įpareigoti atsakovę S. T. kreiptis į Varėnos socialinių paslaugų centro Globos centrą su prašymu dėl bendravimo tvarkos su sūnumi K. L. plano sudarymo;

2. Nustatyti, kad S. T. bendravimas su vaiku K. L. vykdomas pagal Varėnos socialinių paslaugų centro Globos centro sudarytą planą, Varėnos socialinių paslaugų Globos centre, dalyvaujant Varėnos socialinių paslaugų centro Globos centro specialistui, o esant poreikiui ir psichologui;

3. Nustatyti kad toks pereinamasis bendravimas vyksta 5 (penkis) mėnesius, nebent Varėnos socialinių paslaugų centro Globos centro specialistai rekomenduotų mažesnį terminą;

4. Pereinamąjį atsakovės bendravimo su sūnumi laikotarpį (5 mėnesius) nustatyti nuo pirmojo S. T. ir sūnaus K. L. bendravimo Varėnos socialinių paslaugų centro Globos centre (t. y. pirmasis susitikimas laikoma pirmoji pereinamojo laikotarpio diena);

5. Įpareigoti globėjus K. B. ir N. B. pristatyti vaiką K. L. į Varėnos socialinių paslaugų centro Globos centrą, motinos ir sūnaus susitikimo laiku pagal Varėnos socialinių paslaugų centro Globos centro sudarytą planą;

6. Nustatyti, kad praėjus 5 (penkių) mėnesių pereinamajam laikotarpiui ar Varėnos socialinių paslaugų centro Globos centro rekomenduotam mažesniam terminui, S. T. bendrauja su nepilnamečiu sūnumi K. L. tokia nuolatine bendravimo tvarka:

6.1. S. T. kiekvieną mėnesį bendrauja su vaiku K. L. 1-2 dienas sutartomis savaitgalio dienomis, motinai vaiką paimant iš Varėnos socialinių paslaugų centro Globos centro ir grąžinant į Varėnos socialinių paslaugų centro Globos centrą sutartu laiku;

6.2. S. T. bendrauja su sūnumi per vaiko vasaros atostogas iki 5 dienų, kitas atostogas (pavasario, žiemos ir rudens metu) iki 2 dienų, vaiką sutartomis dienomis ir laiku paimant iš Varėnos socialinių paslaugų centro Globos centro ir grąžinant į Varėnos socialinių paslaugų centro Globos centrą;

6.3. S. T. apie vaiko numatomą paėmimą savaitgaliais, žiemos, pavasario ir rudens atostogas informuoja globėjus K. B. ir N. B. SMS žinute arba elektroniniu paštu prieš 7 (septynias) kalendorines dienas, o vasaros atostogas – prieš 14 (keturiolika) kalendorinių dienų.

Sprendimą dalyje dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Kitą priešieškinio dalį atmesti.

Sprendimui įsiteisėjus, jo nuorašą per tris darbo dienas išsiųsti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.