Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio proceso (iš dalies per programą „Zoom“), išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teistas – Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2024 m. balandžio 10 d. baudžiamuoju įsakymu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – 70 MGL (3500 Eur) bauda (įsiteisėjo 2024 m. balandžio 26 d.),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

G. V. apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent: jis, turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, pagal socialiniame tinkle „(duomenys neskelbtini)“ skirtuke „(duomenys neskelbtini)“ paskelbtą skelbimą apie parduodamą mobiliojo ryšio telefoną Iphone (duomenys neskelbtini) kreipėsi dėl šio telefono pirkimo į pardavėją nukentėjusįjį T. S., susitarė pirkti telefoną už 730 Eur ir susitikti dėl telefono pirkimo, 2024 m. vasario 6 d., apie 23.50 val. prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)”, (duomenys neskelbtini), jis T. S. už minėtą mobiliojo ryšio telefoną padavė 50 Eur tikrą kupiūrą, bei 7 (septynias) netikras 100 Eur kupiūras, o T. S., nepastebėjęs, kad kupiūros netikros, apgaulės įtakoje davė jam 20 Eur grąžos ir parduodamą mobiliojo ryšio telefoną, tokiu būdu jis apgaule savo naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajam T. S. priklausantį, 730 Eur vertės turtą bei padarė 700 Eur turtinę žalą.

G. V. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

2024 m. vasario 7 d. T. S. pareiškime nurodyta, kad 2024 m. vasario 6 d. įdėjo skelbimą apie parduodamą iPhone (duomenys neskelbtini) juodos spalvos telefoną į (duomenys neskelbtini) platformą. Po daugelio susidomėjusių žmonių tarp jų buvo ir G. V., kuris iš pradžių domėjosi tik paprastai, paklausė ar jis būna (duomenys neskelbtini), ar beturi telefoną, paprašė telefono numerio. Po kurio laiko atrašė, jog nedomina. Praėjus porai valandų G. V. apie 21.00 val. susisiekė su juo per telefono numerį, po ilgų derybų atvyko pirkti iPhone (duomenys neskelbtini) telefono. Susitiko prie (duomenys neskelbtini) esančios (duomenys neskelbtini) parduotuvės, kadangi buvo naktis apie 23.30 val. pirmą kartą atėjo be telefono dėl saugumo ir pamatė G. V. stovintį vieną, jo draugas jau buvo išvažiavęs, kaip jis minėjo, į degalinę užsipilti kuro. Po to versija keitėsi ir G. sakė, jog jo draugas (duomenys neskelbtini), kuri dirba iki 00.00 val. Tada nuvyko iki savo namų paimti telefono ir susitiko antrą kartą, kai įsitikino ar viskas gerai. Susitarę su G. dėl aplinkybių, G. jo užklausė, ar turės 20 Eur grąžos, nes jis turi 750 Eur. Pasakė, jog neturės, patikrinęs savo piniginėje. G. V. nusprendė pabandyti išsikeisti nuėjęs į kazino vidų, bet kasa jau nebedirbo. Susitarė, jog išims pinigus iš bankomato. Tada grįžo prie (duomenys neskelbtini) parduotuvės durų įėjimo. G. apžiūrėjęs telefoną pasakė – „Palaukime mano draugo kol grįš, dėl saugumo.“ Sutiko, sulaukė draugo bendraujant su G. G. V. draugas parvažiavo nuo centro pusės, detaliau - (duomenys neskelbtini) bažnyčios pusės su transporto priemone „(duomenys neskelbtini)“. Pagrindinis aspektas įsimintinas mašinoje buvo priekyje prie pat apačios buvo uždėtos ar įjungtos LED lemputės šviečiančios baltai. Sulaukus G. draugo pradėjo mainytis, t. y. jis, T. S., davė G. V. telefoną stovint toje pačioje vietoje, o G. ištraukė 50 Eur kupiūrą iš savo kišenės, o 700 Eur sumą po 100 Eur banknotais ištraukė iš savo piniginės. Prie jo akių perskaičiavęs kiekvieną banknotą G. bendrai padavė 750 Eur grynųjų pinigų, o jis padavė jam iPhone (duomenys neskelbtini) telefoną ir 20 Eur grąžos. Toliau G. įsėdo į mašiną ir išvažiavo su savo draugu. Po sandorio iš karto buvo užblokuotas. Kadangi visas pagrindinis bendravimas vyko per telefono numerio skambutį, po kurio laiko paprašius „(duomenys neskelbtini)“ paskyros ir parašius jam ar G. yra pirkėjas, jis atsiuntė voice message 2 sekundžių teigdamas, jog „taip, aš pirkėjas, atvažiuoju jau“. Po sandorio įvykimo iš karto ištrynė balso žinutę, kurią spėjo išsaugoti (b. l. 12-15).

2024 m. kovo 7 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelė prie ,, (duomenys neskelbtini)“ parduotuvės. Apžiūros metu nustatyta, kad įėjimas į ,, (duomenys neskelbtini)“ parduotuvę yra nuo (duomenys neskelbtini) g. pusės. Virš įėjimo durų iš kairės pusės yra įrengta vaizdo stebėjimo kamera. Iš dešinės pusės nuo įėjimo durų apie 30 metrų atstumu yra ,, (duomenys neskelbtini)“ banko bankomatas. Parduotuvės ,, (duomenys neskelbtini)“ pastatas yra (duomenys neskelbtini) aukštų. Automobilių aikštelė yra įrengta palei parduotuvės sieną apie 6 metrų pločio ir apie 70 metrų ilgio. Įvažiavimas į automobilių stovėjimo aikštelę nuo (duomenys neskelbtini) tilto pusės, o išvažiavimas yra priešingoje pusėje. Automobiliai yra statomi viena eile, 45 laipsnių kampu į (duomenys neskelbtini) g. pusę. (duomenys neskelbtini) g. važiuojamoji dalis atskirta nuo automobilių stovėjimo aikštelės šaligatviu. Prie išvažiavimo iš automobilių stovėjimo aikštelės yra įvažiavimas nuo (duomenys neskelbtini) g. ,, (duomenys neskelbtini)“ į požeminę aikštelę. Priešais ,, (duomenys neskelbtini)“ parduotuvę už (duomenys neskelbtini) g. važiuojamosios dalies yra (duomenys neskelbtini) aukštų daugiabutis namas (b. l. 18-22).

2024 m. kovo 1 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad T. S. atpažino ir nurodė asmenį Nr.1 (G. V.), kuris iš jo paėmė mobiliojo ryšio telefoną ir padavė galimai suklastotus 700 Eur. Atpažino iš bendrų veido bruožų (b. l. 34-37).

2024 m. vasario 23 d. savanoriškų daiktų pateikimo protokole nurodyta, kad T. S. pateikė septynias kupiūras po 100 Eur ir vieną 50 Eur kupiūrą (b. l. 31).

2024 m. kovo 6 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra 7 vnt. 100 Eur nominalo kupiūros, Nr. (duomenys neskelbtini). 100 Eur nominalo kupiūros yra vienodos, Nr. (duomenys neskelbtini), banknoto plokštės Nr. (duomenys neskelbtini). Visų 100 Eur nominalo kupiūrų spalva yra blanki. Visų kupiūrų priekinėje 100 Eur nominalo pusėje nėra holografinės juostos. Visų 100 Eur nominalo kupiūrų abiejose banknoto pusėse nėra iškiliąja spauda atspausdintų juostų, kurias galima pajusti perbraukiant per jas. Apžiūrėjus visas 100 Eur nominalo kupiūras prieš tiesioginę šviesą pastebėta, kad ant jų nėra vandens ženklų, taip pat kupiūros neturi apsauginio siūlelio. Apžiūrėjus 7 vnt. 100 Eur nominalo kupiūras, kiekvienos kupiūros priekinėje pusėje yra užrašas „PROP MONEY FOR MOTION PICTUR USE“, kiekvienos kupiūros galinėje pusėje „FOR MOTION PICTURE USE ONLY“, kiekvienos kupiūros galinėje pusėje dešiniajame kupiūros kampe yra užrašas „THIS NOT IS NOT A LEGAL TENDER“. Daugiau tyrimui reikšmingų duomenų vizualiai nenustatyta. Apžiūros objektas yra 1 vnt. 50 Eur nominalo kupiūra, Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) metų laidos. 50 Eur nominalo kupiūros priekinėje pusėje yra holografinė juosta, abiejose banknoto pusėse yra iškiliąja spauda atspausdintų juostų, kurias galima pajusti perbraukiant per jas. Apžiūrėjus 50 Eur nominalo kupiūrą prieš tiesioginę šviesą pastebėta, kad ant jos yra vandens ženklai, taip pat kupiūros matosi apsauginis siūlelis (b. l. 54-57).

2024 m. kovo 25 d. Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento ekspertizės ir techninio skyriaus specialisto išvadoje apie atliktą pinigų tikrumo tyrimą nurodyta, kad 7 vnt. 100 Eur nominalo pinigai yra padirbti. Taip pat tirti pateiktas 50 Eur banknotas pripažintas tikru (b. l. 45).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Sukčiavimo esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas, panaudojant apgaulę. Šio baudžiamojo įstatymo dispozicijoje objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai (apgaule savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas ar turtinės prievolės panaikinimas) suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų. Šios nusikalstamos veikos dalykas – svetimas turtas, turtinė teisė bei turtinė prievolė, kurių vertė viršija 10 MGL rodiklį, bet nėra didesnė nei 400 MGL (nuo 2023 m. birželio 1 d. galiojanti 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo arba jos panaikinimo būdas. Kasacinės instancijos teismo praktikoje išaiškinta, kad apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo turto, o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydamas, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, arba priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-788/2018, 2K-166-895/2019, 2K-227-976/2020, 2K-158-303/2021 ir kt.). Sukčiavimo sudėtis yra materialioji, šis nusikaltimas yra baigtas, kai dėl panaudotos apgaulės suklaidintas nukentėjusysis netenka turto ar teisės į turtą, negaudamas už jį tolygaus ekvivalento, o kaltininkas jį neteisėtai užvaldo, paverčia savo ar kitų trečiųjų asmenų nuosavybe. Apgaulė pasireiškia pirmiau įvardytų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.), tačiau kaltininko panaudota apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-788/2018, 2K-92-648/2019). Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusio asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-305-693/2017, 2K-108-788/2018, 2K-14-648/2019 ir kt.).

Kaltinamasis G. V. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme neginčijo aplinkybių, kad jis iš T. S. įsigijo telefoną, tačiau nesutiko su aplinkybe, kad už telefoną atsiskaitė netikrais pinigais. Tvirtino, kad jis specialiai prie kamerų paskaičiavo ir padavė pinigus. T. S. pats perskaičiavo pinigus. Po kiekvieną kupiūrą davė į rankas ir taip skaičiavo kartu. Pinigų kupiūras laikė piniginėje. Iš kišenės ištraukė 50 Eur, nes buvo jas nunešęs išsikeisti. Kupiūrų pas jį buvo daugiau, turėjo virš 1000 Eur. Negalėjo tiksliai pasakyti, kokiu būdu gavo pinigus, bet gali būti, jog pardavinėjant automobilius jam padavė tuos pinigus, gali būti, kad iš bankomato išsiėmė. Pradžioje viskas buvo gerai, o po to skambino, kad pinigai padirbti. Pasikalbėjus telefonu pagalvojo, kad jie taip bando praturtėti. Nėra įsitikinęs, kad policijai buvo pateiktos tos pačios kupiūros, kuriomis jis atsiskaitė už telefoną.

G. V. parodymai apie tai, kad jis atsiskaitė tikrais pinigais ir, neva, nukentėjusysis pats nori jį apgauti, (teigdamas, kad už telefoną buvo sumokėta netikrais pinigais), vertinti, kaip kaltinamojo gynybinė poziciją, kurią paneigia kiti byloje surinkti įrodymai. Teismo vertinimu kaltinamojo pateikta versija dėl nukentėjusiųjų klastingo noro praturtėti yra visiškai nelogiška. Būtų visiškai neracionalu parduoti telefoną už sutartą sumą ir po to inscenizuoti, kad buvo sumokėta netikrais pinigais, vien tam, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas ir baudžiamoji byla siekiant susigrąžinti padarytą žalą. Pažymėtina, kad G. V. nesikreipė į policiją dėl T. S. siekio jį apgauti tokiu būdu.

Nukentėjusiojo T. S. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duoti parodymai buvo nuoseklūs. Jis paaiškino, kad eidamas susitikti su pirkėju, pirmą kartą į susitikimo vietą, prie parduotuvės, nuėjo be telefono. Paprašė asmens parodyti pinigus. G. V. parodė, kad piniginėje yra tokia pinigų suma. Jis pinigų neapžiūrinėjo. Grįžo pasiėmęs telefoną. Ilgai laukė G. V. draugo, kuris buvo kažkur išvažiavęs. G. V. tempė laiką, prašė palaukti jo draugo. Kai G. V. draugas grįžo, įvyko sandoris – gavo pinigus ir padavė telefoną. G. V. iš kišenės ištraukė 50 Eur kupiūrą, o likusias 7 kupiūras po 100 Eur iš piniginės. Daugiau pinigų neturėjo. Kai G. jam pinigus atidavinėjo matė piniginės turinį, visos kupiūros po 100 Eur, kitokių nebuvo. Tada jam žiūrint G. V. laikė ir skaičiavo pinigus, tada padavė jam, o jis pats pinigų neperskaičiavo, nes matė, jog suma atitinka. Padavė telefoną ir 20 Eur grąžos. G. V. išvažiavo su draugu, o jis parėjęs namo pamatė, kad 7 kupiūros po 100 Eur yra netikros. Bandė susisiekti su G. V., bet buvo užblokuotas telefono numeris. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo T. S. parodymais, kurie buvo išsamūs ir nuoseklūs viso proceso metu.

Tokius nukentėjusiojo paaiškinimus patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas bei jo apžiūros protokole nurodytos aplinkybės. Vaizdo įraše „76 Laukas 1_NVR2_NVR2_20240206235933_20240207001230_814289708“ matyti, kad tamsia striuke apsirengęs G. V. ir šviesia striuke apsirengęs T. S. yra prie parduotuvės, kartu bendrauja, apžiūri telefoną. Bendravimas trunka apie 12 minučių. Asmenys stoviniuoja, kalbasi, parūko. Tuomet apie 00.11 (vaizdo įraše matomas laikas) atvažiuoja tamsios spalvos automobilis ir asmenys pradeda sandorį. G. V. paduoda T. S. palaikyti savo piniginę ir iš kišenės išsitraukia vieną kupiūrą (50 Eur), kurią paduoda T. S., pasiima iš T. S. savo pinigine ir dėžutę su telefonu. Telefono dėžutę įsideda į striukės kišenę. T. S. iš piniginės išsiima 1 kupiūrą (20 Eur) ir ją duoda G. V., o tuo metu G. V. iš piniginės išsitraukia pluoštą kupiūrų ir laikydamas rankose perskaičiuoja po vieną, paima 20 Eur kupiūrą iš T. S. ir paduoda perskaičiuotas kupiūras. Paduotas kupiūras T. S. neapžiūrėjęs ir neperskaičiavęs įsideda į piniginę ir asmenys išsiskirsto – G. V. sėda į automobilį, o T. S. nueina.

Pažymėtina, kad vaizdo įraše matyti, kaip G. V. paimdamas kupiūras iš piniginės jų neatskirinėja, išima viską vienu kartu, o tai rodo, kad papildomų kupiūrų piniginėje nebuvo. Užfiksuoti veiksmai atitinka T. S. nurodytą aplinkybę, kad daugiau pinigų G. V. piniginėje neturėjo. Taigi, priešingai, nei tvirtino G. V., piniginėje buvo tik 7 kupiūros po 100 Eur, kurias jis ir padavė T. S.. 50 Eur kupiūrą padavė ištraukęs iš kišenės, juos laikė atskirai nuo kitų kupiūrų. Pinigus perskaičiavo savo rankose. Visą tai rodo, kad kaltininkas apgaulės veiksmų eigą buvo apgalvojęs iš anksto.

Nukentėjusysis akcentavo, kad labai neįprastas pasirodė G. V. pageidavimas sulaukti draugo ir tik tuomet atlikti sandorį įsigyjant telefoną. T. S. parodė siūlęs anksčiau pabaigti sandorį, atiduoti telefoną, pasiimti pinigus ir atsisveikinti, bet G. V. labai tempė laiką ir vis buvo kažkokios labai įtikinančios priežastys laukti. Akivaizdu, kad telefonas ir pinigai galėjo būti perduoti bet kuriuo momentu, bet iš vaizdo įrašo matyti, kad asmenys laukė bent 12 minučių ir delsė atlikti pirkimo-pardavimo veiksmus, o sandorio užbaigimo veiksmus pradėjo atlikti tik atvykus G. V. draugo automobiliui. T. S. pareiškime užsiminta, kad G. V. palaukti prašė dėl saugumo. Teismo vertinimu, toks G. V. elgesys buvo sudėtinė nusikalstamo plano dalis įgyti telefoną atsiskaitant netikrais pinigais. G. V. draugo laukimas buvo reikalingas tam, kad perdavus netikrus pinigus už telefoną G. V. galėtų nedelsiant išvykti. Jeigu sandorį būtų užbaigęs anksčiau ir perdavęs netikrus pinigus būtų likęs stovėti prie parduotuvės laukti draugo, nukentėjusysis pastebėjęs, kad pinigai netikri būtų galėjęs grįžti ir pareikšti priekaištus ar sulaikyti asmenį. Kaltinamojo nusikalstamos veikos plano dalis buvo perduoti netikrus pinigus ir iš karto išvykti, kad nukentėję asmenys nebegalėtų akis į akį reikšti jokių pretenzijų.

Aplinkybę, kad G. V. perduoti pinigai buvo netikri patvirtino 2024 m. kovo 25 d. Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento ekspertizės ir techninio skyriaus specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad atlikus pinigų tikrumo tyrimą nustatyta, jog 7 vnt. 100 Eur nominalo pinigai yra padirbti.

Tai, jog G. V. nukentėjusiojo turtą įgijo neteisėtu apgaulės būdu patvirtina ir jo elgesys po veikos padarymo. T. S., po sandorio praėjus 15-20 minučių, pamatęs, kad pinigai netikri, bandė susisiekti su G. V., bet jo telefonas buvo išjungtas, o per socialinį tinklą „(duomenys neskelbtini)“, asmuo jam neatrašė. Aplinkybę, kad po įvykio kaltinamasis vengė bendrauti nurodė ir liudytojas J. N.. Teigė, kad paskambino G. V., bet jis nekėlė ragelio. Parašė G. V. per „(duomenys neskelbtini)“, nurodė grąžinti telefoną, nors ir išpakuotą, nes su netikrais pinigais į policiją važiuos. Jis atsakė, kad pinigai tikri, jie patys jį apgaudinėja ir kategoriškai atsisakė grįžti. Nenoras aiškintis situaciją, vengimas kontaktuoti ir bendradarbiauti su nukentėjusiuoju, atskleidžia, kad G. V. atsiskaitymas netikrais pinigais nebuvo nesusipratimas, nes kaltininkas niekaip nemėgino šios situacijos ištaisyti ar išsiaiškinti.

Taigi G. V. apgaulė pasireiškė T. S. suklaidinimu atsiskaitant netikrais pinigais. G. V. panaudota apgaulė (atsiskaitymas netikrais pinigais, juos pateikiant kaip tikrus) turėjo lemiamą įtaką T. S. apsisprendimui perduoti telefoną. Dėl šių kaltinamojo veiksmų T. S. neteko jam priklausančio turto, negavęs už tai jokio tolygaus ekvivalento, o kaltinamasis įgijo galimybę turtu disponuoti savo nuožiūra.

Kaip minėta, sukčiavimas padaromas tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai. Tai yra kaltininkas turi suvokti, kad jam šis turtas nepriklauso, ir tai suvokdamas turi siekti jį pasisavinti. Tyčios turinį esant sukčiavimui sudaro kaltininko suvokimas, kad panaudodamas apgaulę jis neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą?.? Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad kaltinamasis, darydamas inkriminuotą veiksmą, suprato, kad apgaule įgijo svetimą turtą, ir norėjo taip veikti, taigi, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia.

Visuma prieš tai nurodytų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl darytina išvada, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino. Teismas konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog G. V. turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, pagal socialiniame tinkle „(duomenys neskelbtini)“ skirtuke „(duomenys neskelbtini)“ paskelbtą skelbimą apie parduodamą mobiliojo ryšio telefoną Iphone (duomenys neskelbtini) kreipėsi dėl šio telefono pirkimo į pardavėją nukentėjusįjį T. S., susitarė pirkti telefoną už 730 Eur ir susitikti dėl telefono pirkimo, 2024 m. vasario 6 d., apie 23.50 val. prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)”, (duomenys neskelbtini), jis T. S. už minėtą mobiliojo ryšio telefoną padavė 50 Eur tikrą kupiūrą, bei 7 (septynias) netikras 100 Eur kupiūras, o T. S., nepastebėjęs, kad kupiūros netikros, apgaulės įtakoje davė jam 20 Eur grąžos ir parduodamą mobiliojo ryšio telefoną, tokiu būdu jis apgaule savo naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajam T. S. priklausantį, 730 Eur vertės turtą bei padarė 700 Eur turtinę žalą.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai arba bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 61 straipsnyje pateiktomis bausmės skyrimo taisyklėmis.

Teismas, skirdamas bausmę G. V., atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – G. V. padarė vieną nesunkų nusikaltimą nuosavybei. Nusikaltimas yra baigtas. G. V. nusikalto iš savanaudiškų paskatų, pagrobtas turtas nebuvo grąžintas jo savininkui, todėl jam buvo padaryta reali turtinė žala.

G. V. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Be aukščiau nurodyto, teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. G. V. veikos padarymo metu buvo neteistas (šio nuosprendžio priėmimo metu yra teistas vieną kartą už nusikaltimą susijusį su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis) (b. l. 152-155), daug kartu baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tarp jų ir už šiurkščius nusižengimus – transporto priemonių vairavimą neturint teisės (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 5 dalis) – 2024 m. birželio 10 d., 2024 m. birželio 6 d., 2024 m. gegužės 28 d., 2024 m. gegužės 23 d., 2024 m. vasario 24 d., 2024 m. vasario 19 d., 2024 m. vasario 9 d., 2023 m. gruodžio 27 d., 2023 m. gruodžio 22 d., 2023 m. gruodžio 21 d., 2023 m. gruodžio 14 d., 2023 m. gruodžio 8 d., 2023 m. gruodžio 5 d., 2023 m. lapkričio 17 d., 2023 m. spalio 31 d., 2023 m. spalio 30 d., 2023 m. rugsėjo 27 d., 2023 m. rugsėjo 25 d., 2023 m. rugsėjo 24 d., 2023 m. rugsėjo 22 d., 2023 m. rugsėjo 21 d., 2023 m. rugsėjo 19 d., 2023 m. rugsėjo 15 d., 2023 m. rugsėjo 12 d., 2023 m. rugsėjo 8 d., 2023 m. rugsėjo 6 d., 2023 m. rugsėjo 4 d., 2023 m. rugsėjo 2 d., 2023 m. rugsėjo 1 d. ir kt., taip pat smulkius sukčiavimo atvejus ANK 108 straipsnis – 2024 m. balandžio 13 d., 2024 m. vasario 9 d., 2024 m. vasario 7 d., baudos nesumokėtos (b. l. 115-151). G. V. niekur nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje. Byloje nėra duomenų apie G. V. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, įvertinęs bausmės skyrimo pagrindus ir taisykles, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti – už padarytą nusikaltimą G. V. paskyrus antrą pagal griežtumą bausmės rūšį – areštą. Teismo vertinimu, švelnesne, nei areštas bausme nebus pasiekti bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje. Skirti baudą G. V. nėra tikslinga, nes nusikalstama veika padaryta siekiant finansinės naudos, didelis skaičius paskirtų administracinių baudų nesumokėtos. Įvertinus kaltinamojo asmenybę ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, viešųjų darbų ar laisvės apribojimo bausmės paskyrimas būtų akivaizdžiai per švelnios bausmės rūšys ir reikšmingai nepaveiktų bausmę atlikusio asmens, kad šis vėl nenusikalstų, paskyrus švelnesnę nei areštas bausmės rūšį, šiuo atveju, nebūtų užtikrinamas teisingumo principo įgyvendinimas nes per švelni bausmė ne tik formuotų asmens nebaudžiamumo nuostatas, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, taip neužtikrinant prevencinio bausmės tikslo. Laisvės atėmimas, nagrinėjamu atveju, būtų per griežta bausmė ir ja, iš esmės, būtų įgyvendinamas tik vienas iš bausmės tikslų – nubaudimas.

Taigi, už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, G. V. skirtina 55 parų arešto bausmė. Atsižvelgiant į bausmių individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, nustatytas bausmės dydis yra artimas arešto bausmės sankcijos vidurkiui.

BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. BK 75 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nurodoma, kad baudžiamajame įstatyme nepateikiamas aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ar atlikus dalį paskirtos bausmės, sąrašas, taigi, spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-217-976/2018). Svarstant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ar atlikus dalį jam paskirtos bausmės, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį ir pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-179-693/2017, 2K-45-654/2023, 2K-203-976/2023 ir kt.). Taip pat pažymėtina ir tai, kad, taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar bausmės vykdymo atidėjimo jam taikymas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, sudaryti prielaidų nebaudžiamumui, formuoti nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, kad kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-108-895/2016, 2K-258-222/2018, 2K-203-976/2023).

Teismas nemano, kad nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas G. V. atidėti bausmės vykdymą. G. V. kaltės dėl padaryto nusikaltimo nepripažino, atsakomybės neprisiėmė. Veikos padarymo metu buvo neteistas, tačiau po analizuojamos nusikalstamos veikos padarymo buvo nuteistas už disponavimą psichotropinėmis medžiagomis. Ypatingai neigiamai G. V. charakterizuoja jo padarytų administracinių nusižengimų skaičius. Kaip minėta, G. V. labai daug kartų baustas pagal ANK 424 straipsnio 5 dalį, už vairavimą neturint teisės, skirtos baudos nesumokėtos, administracine tvarka baustas ir už sukčiavimo atvejus. Toks neteisėtas G. V. elgesys yra sistemingas, nuolatos pasikartojantis, piktybiškas. Kaltinamasis jokių išvadų dėl tokio savo elgesio nedaro, nes ANK 424 straipsnio 5 dalyje numatytus nusižengimus nuolatos darė ir prieš nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymą ir po jos. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė jokių aplinkybių, teigiamai apibūdinančių G. V. asmenybę. Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad G. V. ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

V. Civilinių ieškinių išsprendimas ir kiti klausimai

2024 m. lapkričio 5 d. T. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 700 Eur turtinės žalos atlyginimo (b. l. 39).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą

Civilinis ieškovas T. S. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilį ieškinį dėl 700 Eur turtinės žalos atlyginimo. Civilinio ieškinio dydis atitinka G. V. apgaulės būdų neteisėtai įgyto turto vertę. Teismas konstatuoja, kad civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas byloje esančiais įrodymais, tarp kaltinamojo veiksmų ir civiliniam ieškovui T. S. padarytos turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Teismas konstatuoja, kad civilinio ieškovo civilinis ieškinys tenkinamas visiškai ir iš kaltinamojo G. V. nukentėjusiajam T. S. priteisiama 700 Eur suma turtinei žalai atlyginti.

Kaltinamajam G. V. ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gegužės 15 d. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, ir 2024 lapkričio 18 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 96-99), paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir bylai nagrinėti:

- Lietuvos banke po specialisto išvados palikti saugoti netikri pinigai – 7 banknotai po 100 Eur (b. l. 45) – vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, sunaikintini kaip menkaverčiai;

- byloje esanti laikmena (CD) su vaizdo įrašu, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu įsiteisėjus teismo nuosprendžiui paliktina saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Proceso išlaidų nėra, laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

G. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 55 parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio G. V. sulaikymo dienos vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį.

Civilinio ieškovo T. S. civilinį ieškinį dėl 700 Eur turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir iš G. V. priteisti 700 Eur (septynių šimtų eurų) turtinės žalos atlyginimo.

G. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti:

- Lietuvos banke po specialisto išvados paliktus saugoti netikrus pinigus – 7 banknotus po 100 Eur – vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, sunaikinti kaip menkaverčius;

- byloje esančią laikmeną (CD) su vaizdo įrašu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu įsiteisėjus teismo nuosprendžiui palikti saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.