- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2026-02-19
- Bylos Nr.
- 1A-59-526/2026
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelija Sadauskaitė, Eugenijus Antanauskas, Eduardas Maškevičius
- Nuteistasis
- E. S.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eduardo Maškevičiaus ir Aurelijos Sadauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2025 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio, kuriuo E. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 50 parų arešto bausme. Taip pat nuosprendžiu E. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo 2025 m. kovo 28 d. Nuosprendžiu iš E. S. išieškota valstybei konfiskuotino automobilio „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 2470,00 Eur (du tūkstančiai keturi šimtai septyniasdešimt eurų 00 ct).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Bylos esmė
1. E. S. nuteistas už tai, kad 2024 m. lapkričio 19 d., apie 11.18 val., (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kol ties (duomenys neskelbtini) namu, nesuvaldęs vairuojamo automobilio nuvažiavo nuo kelio, po ko pasišalino į namus, esančius (duomenys neskelbtini), ir ten užsirakinęs neįleido atvykusių policijos pareigūnų ir su jais bendravo pro atvirą langą, o pareigūnams nustačius neblaivumo požymius dėl tokios jo sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo blaivumą, po ko, apie 12.10 val., policijos pareigūnams patekus į namus atsisakė tikrintis blaivumą alkoholio kiekio matuokliu, tokiu būdu pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 17 punkto (Policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų) reikalavimą, vengė neblaivumo patikrinimo esant nustatytiems neblaivumo požymiams – nuo jo sklindančiam alkoholio kvapui, neadekvačiam elgesiui, nerišliam kalbėjimui, nekoordinuotiems judesiams. Tokiais savo neteisėtais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. S. prašo Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2025 m. lapkričio 24 d. nuosprendį panaikinti ir Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2025 m. lapkričio 24 d. nuosprendį, kurio E. S. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir nuteistas 50 parų arešto, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metams ir nutarta išieškoti valstybei konfiskuotino automobilio „Ford Mondeo“ , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą - 24 70,00 Eur panaikinti ir priimti naują nuosprendį - E. S. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį išteisinti arba Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2025 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio dalį, kuria E. S. pripažintas kaltu ir nuteistas 50 parų arešto pakeisti paskiriant baudą arba taikyti BK 75 straipsnį ir paskirtą 50 parų arešto bausmę vykdymą atidėti vieneriems metams. Kitas nuosprendžio dalis paliekant nepakeistas.
2.1. Apelianto nuomone, pirmos instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kvalifikuodamas jo, E. S., veiką pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Tai lėmė esminis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimas, t. y. netinkamas reikšmingų bylos aplinkybių įvertinimas. Mano, jog pirmos instancijos teismas vertindamas nusikalstamos veikos kvalifikavimą padarė esmines klaidas - tai netinkamas policijos pareigūnų veiksmų atitikties teisiniam reguliavimui vertinimas, nes, pareigūnai nesilaikė neblaivumo nustatymo procedūrų ir tinkamai nesupažindino nuteistojo su neblaivumo būsenos nustatymu, taip pat teismai netinkamai aiškino ir taikė vengimo požymį. Apelianto manymu, valstybės kaltintojui, baigiamųjų kalbų metu, atsisakius pareikšto kaltinimo dalies dėl eismo įvykio padarymo ir pasišalinimo, teismo pripažintas neblaivumo tikrinimas negalėjo būti vertinamas kaip atsisakymas tikrintis blaivumą. Apelianto vertinimu, teismas, spręsdamas dėl jo, E. S., kaltumo padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimą - dėl vairuotojo vengimo pasitikrinti neblaivumą, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, bylą nagrinėję teismai byloje esančius įrodymus įvertino netinkamai, nelaikant BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinto reikalavimo įrodymus vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Teismas taip pat nepatikrino, ar įvykio metu nebuvo iš esmės pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys neblaivumo ar apsvaigimo nustatymą.
2.2. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pagal išnagrinėtoje byloje nustatytas aplinkybes, policijos pareigūnai, reikalaudami iš jo, E. S., tikrintis neblaivumą, veikė neteisėtai, o nuteistojo veiksmai, kuriais jis aiškiai išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, nors buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti, neatitinka vengimo pasitikrinti neblaivumą požymį. Pažymėjo, kad policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos aprašas neįtvirtina visų būtinų atlikti patikrinimo veiksmų baigtinio sąrašo. Šio aprašo 5.2 punkte nurodyta, kad pagrįstą įtarimą, jog asmuo vairavo neblaivus, lemia tiek bendros asmens būklės vertinimas, tiek jei bekontakčiu alkoholio detektoriumi aptinkama alkoholio ir yra kitų pagrįstų įtarimų. Pagal teismų praktiką, neblaivumo požymiams nustatyti pakanka nuo vairuotojo sklindančio alkoholio kvapo, jo neadekvačios elgsenos, nerišlios kalbos, nekoordinuotų judesių. Nustatę tokius požymius, policijos pareigūnai turi teisę reikalauti neblaivumo patikros naudodami sertifikuotus alkotesterius, o tokio patikrinimo vengimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-276-387/2022). Apelianto manymu, nagrinėjamoje byloje, policijos pareigūnams visų pirma turėjo kilti pagrįstų įtarimų, kad E. S. vairavo automobilį būdamas neblaivus, o pačiam vairuotojui išaiškinti, kad blaivumas nustatytinas šiems įtarimams paneigti ar patvirtinti. Apklausti byloje liudytojais, policijos pareigūnai A. K., R. L., ikiteisminio tyrimo ir teisminio tyrimo metu tvirtino, kad E. S. atsisakė tikrintis blaivumą ir to vengė, nors akivaizdžiai matėsi kad asmuo yra neblaivus. Tačiau iš minėtų policijos pareigūnų parodymų nėra pagrindo daryti išvadų, kad E. S. buvo prašoma pasitikrinti blaivumą, ne kaip asmenį, kurį policijos pareigūnai rado jo namuose, o kaip vairuotoją įtariamą vairavusį transporto priemonę. Pažymi, jog byloje nėra duomenų, kad policijos pareigūnai būtų E. S. kaip asmeniui vairavusį automobilį, išaiškinę pasekmes kylančias už vairuotojo atsisakymą tikrintis blaivumą. Nurodo, jog E. S. nebuvo nuteistas už tai, kad jis sukėlė eismo įvykį ar pasišalino iš įvykio. Taip pat nurodo, jog E. S. nėra nuteistas už tai, kad jis vairavo automobilį kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai ir vengė neblaivumo nustatymo.
2.3. Apelianto nuomone, valstybės kaltintojui, baigiamųjų kalbų metu, atsisakius pareikšto kaltinimo dalies dėl eismo įvykio padarymo ir pasišalinimo iš eismo įvykio iš esmės kaltinime nebeliko BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimo požymių. Teismui pašalinus iš kaltinimo nusikalstamos veikos sudėties objektyvųjį požymį - E. S. inkriminuotą transporto priemonės vairuodamas padarė eismo įvykį ir iš jo pasišalino, byloje negalėjo būti nustatytas ir kitas neblaivaus asmens vairavimo požymis, t. y. tai, kad buvo vengta neblaivumo patikrinimo. Mano, jog tai, kad E. S. buvo rastas neblaivus namuose ir jis atsisakė tikrintis neblaivumą nesant įtarimų, kad pastarasis vairavo transporto priemonę galimai neblaivus, nesudaro pagrindo teigti, kad nuteistojo veikoje yra vengimo tikrintis neblaivumą požymiai. Nurodo, jog byloje neginčytinai yra nustatyta ir pats nuteistasis pripažįsta, kad jis 2024m. lapkričio 19 d., apie 11.18 val., (duomenys neskelbtini), vairavo motorinę transporto priemonę-automobilį „ Ford Mondeo“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kol ties (duomenys neskelbtini) namu, nesuvaldęs vairuojamo automobilio nuvažiavo nuo kelio, po ko pasišalino į namus, o namuose vartojo alkoholinius gėrimus, nurodo ir kokį kiekį ir kokį alkoholį vartojo, o atvykus policijos pareigūnams į namus buvo neblaivus, nesitikrino blaivumo, nes baiminosi, kad policijos pareigūnai jį apkaltins vairavusį automobiliu būnant neblaiviam. Tačiau to pačiu sutiktina, kad baudžiamoji atsakomybė yra užtraukiama tik tada, kai asmuo vartoja alkoholį po eismo įvykio. Šiuo konkrečiu atveju, E. S., pagal pateikto kaltinimo faktines aplinkybes galėjo vartoti alkoholį, o jį vartodamas įstatymui nenusižengė. Apeliantas pažymi, jog baudžiamoji atsakomybė pagal 281¹ straipsnį numato atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, kai vairuoja neblaivus asmuo. Vengimas tikrintis neblaivumą yra prilyginimas vairavusiam neblaiviam asmeniui. E. S. yra nuteistas už tai, kad nuvažiavus jo vairuojamai transporto priemonei į griovį, nesant jokiam eismo įvykiui, grįžo namo, vartojo alkoholį, o atvykus pareigūnams, atsisakė tikrintis blaivumą. Mano, jog teismo pripažinti E. S. veiksmai negali būti pripažintini nusikalstamais ir kvalifikuojami pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
2.4. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nuo 2019 m. balandžio 1 d. už vengimą pasitikrinti neblaivumą gresia teistumas, bausmė (areštas iki 90 parų arba bauda iki 76 000 Eur, arba laisvės atėmimas iki 1 metų). Taip pat prie bausmės skiriama viena arba dvi baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones iki 5 metų ir/ar automobilio ar jo vertės pinigine išraiška konfiskavimas (nesvarbu, kad automobilis nepriklauso neblaiviam vairavusiam vairuotojui) ir/ar įmoka į nukentėjusių nuo smurtinių nusikaltimų fondą iki 4 750 Eur. Pažymima, kad teismas skirdamas bausmę, manė, kad bausmės paskirtis numatyta BK 41 straipsnyje gali būti pasiekiama paskiriant nuteistajam realią arešto bausmę, kurios terminas trumpesnis už vidurkį. Tačiau šiai nuostatai teismas nusižengė ir paskyrė arešto bausmę didesnę nei bausmės vidurkį. Teismas skirdamas bausmę atsižvelgė, kad nuteistasis nepripažino savo kaltės, tačiau su tokiu teismo vertinimu negalima sutikti. Pripažintina, kad nuteistasis nepripažino vairavęs transporto priemonę neblaivus, padaręs eismo įvykį ir iš jo pasišalinęs, tačiau jis už tai ir nebuvo nuteistas. Valstybės kaltintojas šios dalies kaltinimo atsisakė. Nuteistasis teismo nustatytas faktines aplinkybes visas pripažino, neneigė kaltinime nustatytą dieną vartojęs alkoholį ir vengęs pasitikrinti neblaivumą, taip pat neneigė vairavęs automobilį ir nuvažiavęs į griovį. Akivaizdu, kad jei nebūtų vengęs nustatyti neblaivumo nebūtų ir inkriminuotos veikos. Tai, kad teisiamojo ir nuteistojo gynėjai sutinka su teismo nustatytomis aplinkybėmis, bet nesutinka su nuteistojo veikos kvalifikaciją negali būti vertinama, kaip asmens nepripažinimą savo kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo. Nuteistasis neturi specialių teisinių žinių ir negali vertinti savo veikos kvalifikacijos dėl nusikalstamos veikos padarymo. Pažymėtina, kad valstybės kaltintojas iš dalies atsisakė pareikštų įtarimų ir teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį ne ikiteisminio tyrimo nustatymų faktinių aplinkybių pagrindu, o teismo. Akivaizdu, jeigu valstybės kaltintojas, atiduodamas bylą teismui su kaltinamuoju aktu, būtų teisingai nustatęs visus kaltinamojo veikos nusikaltimo požymius, kaltinamasis būtų pilnai pripažinęs visas aplinkybes. Sutiktina, kad 2025-03-27 yra baustas administracine tvarka už vairavimą neblaiviam, tačiau baustas iki šios nusikalstamos veikos padarymo ir jam nusikalstamos veikos padarymu nebuvo atimta teisė vairuoti transporto priemonė, paskirta administracinę baudą moka dalimis antstolei E. M.. Apeliantas pažymi, jog nuosprendyje nurodoma, kad jis, nuteistasis, niekus nedirba. Nurodo, jog su čia aplinkybe sutiktina iš dalies, nes jis turi galiojančią darbo sutartį Norvegijoje ir ten dirbo, tačiau 2024 m. vasario mėn. Norvegijoje, darbo metu patyrus čiurnos trauma buvo ten operuotas, dėl ko neteko darbingumo ir laikinai nedirba. 2026 m. vasario mėn. yra numatyta šalinti metalo konstrukcijas, LT gydytojai rekomenduoja operaciją atlikti Norvegijoje. Taigi, apelianto vertinimu, vien dėl numatytos operacijos nuteistajam būtų sudėtinga atlikti paskirtą arešto bausmę. Pažymi ir tai, kad nuteistasis nėra ankščiau teistas, teisiamas pirmą kartą ir jam paskirta pati griežčiausia bausme, kas neatitiktų BK 41 straipsnio nuostatų ir formuojamos teismų praktikos bausmės skyrimo klausimu.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į nuteistojo E. S. apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Nuteistojo E. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
7. Nuteistojo E. S. apeliaciniame skunde ginčijamos teismo išvados dėl jo kaltės padarius nusikalstamą veiką, t. y. apelianto teigimu, pirmosios instancijos nuosprendis yra nepagrįstas, neteisingas ir neteisėtas, jis nepagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Arba prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti ir paskirti nuteistajam baudą arba taikyti BK 75 straipsnį ir paskirtą 50 parų arešto bausmę vykdymą atidėti vieneriems metams. Būtent šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisakys.
8. Apeliaciniame skunde E. S. nurodo, jog pirmosios instancijos nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl jis nepagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir mano, jog E. S. pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Nors nuteistasis E. S. neigia vairavęs transporto priemonę ir vengė neblaivumo patikrinimo, tačiau įvertinęs bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas kaip ir pirmosios instancijos teismas E. S. parodymus vertina kaip pasirinktą gynybos poziciją siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ir konstatuoja, kad nusikalstamą veiką E. S. įvykdė, t. y. kad 2024 m. lapkričio 19 d. apie 11.18 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kol ties (duomenys neskelbtini) namu, nesuvaldęs vairuojamo automobilio nuvažiavo nuo kelio, po ko pasišalino į namus, esančius (duomenys neskelbtini) ir ten užsirakinęs neįleido atvykusių policijos pareigūnų ir su jais bendravo pro atvirą langą, o pareigūnams nustačius neblaivumo požymius dėl tokios jo sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo blaivumą, po ko, apie 12.10 val., policijos pareigūnams patekus į namus atsisakė tikrintis blaivumą alkoholio kiekio matuokliu, tokiu būdu pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 17 punkto (Policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų) reikalavimą, vengė neblaivumo patikrinimo esant nustatytiems neblaivumo požymiams – nuo jo sklindančiam alkoholio kvapui, neadekvačiam elgesiui, nerišliam kalbėjimui, nekoordinuotiems judesiams. Tokiais veiksmais E. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
9. Apelianto nuomone, valstybės kaltintojui, baigiamųjų kalbų metu, atsisakius pareikšto kaltinimo dalies dėl eismo įvykio padarymo ir pasišalinimo iš eismo įvykio iš esmės kaltinime nebeliko BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimo požymių. Teismui pašalinus iš kaltinimo nusikalstamos veikos sudėties objektyvųjį požymį - E. S. inkriminuotą transporto priemonės vairuodamas padarė eismo įvykį ir iš jo pasišalino, byloje negalėjo būti nustatytas ir kitas neblaivaus asmens vairavimo požymis, t. y. tai, kad buvo vengta neblaivumo patikrinimo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka, kadangi prokurorei 2025 m. spalio 14 d. teisiamajame posėdyje baigiamųjų kalbų metu pareiškus, kad ji nebepalaiko E. S. pareikšto kaltinimo dalies dėl eismo įvykio padarymo ir pasišalinimo, ji prašė pripažinti E. S. kaltu dėl to, kad jis vairavo automobilį ir vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Taigi, E. S. buvo pašalinti kaltinimai tik dėl eismo įvykio sukėlimo ir pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, tačiau BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyti nusikaltimo požymiai - automobilio vairavimas ir vengimas pasitikrinti neblaivumą liko, todėl nėra jokio pagrindo tvirtinti, jog E. S. veikoje nebėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje požymių.
10. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nėra ginčo dėl to, kad nuteistasis E. S. jam pareikštame kaltinime nurodytomis aplinkybėmis vairavo automobilį. Tai teisiamajame posėdyje parodė ir pats kaltinamasis E. S., vairavimo faktas tiesiogiai užfiksuotas ir liudytojos L. S. namų valdoje esančiomis vaizdo stebėjimo kameromis. Pažymėtina, jog liudytojai policijos pareigūnai A. K. ir R. L. parodė, kad E. S. buvo nustatyti akivaizdūs neblaivumo požymiai, nekoordinuoti judesiai, atrodė apsvaigęs, veidas buvo įraudęs, elgėsi neadekvačiai, nerišliai kalbėjo (b. l. 91-93, t. II). Pareigūnai patvirtino, jog E. S. atsisakė pasitikrinti neblaivumą, todėl buvo surašytas neblaivumo nustatymo aktas. Pareigūnai taip pat parodė, kad neblaivumo požymiai E. S. matėsi jau tada, kai jie pirmą kartą atvyko pas jį į namus, kai jis su policijos pareigūnais bendravo pro langą (b. l. 91-93, t. II). Pažymėtina, jog pats nuteistasis E. S. taip pat patvirtino, kad jis vartojo alkoholį, tačiau teigė, jog tai darė jau po to, kai su automobiliu nuvažiavo nuo kelio ir nuėjęs į parduotuvę nusipirko alaus ir degtinės. Be to, E. S. tvirtino, kad atsisakė pasitikrinti neblaivumą, nes vairavo blaivus, o būdamas namuose jau neturėjo pareigos tikrintis neblaivumo ir buvo vartojęs alkoholį (b. l. 102, t. II). Pažymėtina, jog liudytoja R. E. taip pat parodė, kad jai grįžus namo E. S. tuo metu atrodė išgėręs, nes prie lovos ant spintelės buvo alaus skardinės, kurios buvo išgertos ir kad atvykus policijos pareigūnams E. S. atsisakė tikrintis girtumą (b. l. 101-102, t. II). Be to, Klaipėdos apskrities VPK Skuodo rajono PK 2024-11-19 neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad 2024-11-19 13:10 val. E. S. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. E. S. nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 48 val. E. S. vengė neblaivumo patikrinimo, buvo įspėtas dėl filmavimo, buvo paaiškinti atsisakymo tikrintis arba atlikti medicininę apžiūrą teisiniai padariniai, buvo pasiūlyta E. S. leisti jį tikrinti ir įvertinti bendrą asmens būklę. E. S. atsisakė tikrintis dėl neblaivumo ir nuo parašo atsisakė (b. l. 79, t. I).
11. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į aukščiau paminėtus bylos duomenis, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog liudytojų policijos pareigūnų A. K. ir R. L. parodymai, iš dalies paties kaltinamojo E. S. parodymai, liudytojos R. E. parodymai bei Klaipėdos apskrities VPK Skuodo rajono PK 2024-11-19 neblaivumo nustatymo akte užfiksuota informacija patvirtina, jog E. S. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, t. y., kad 2024 m. lapkričio 19 d. apie 11.18 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kol ties (duomenys neskelbtini) namu, nesuvaldęs vairuojamo automobilio nuvažiavo nuo kelio, po ko pasišalino į namus, esančius (duomenys neskelbtini) ir ten užsirakinęs neįleido atvykusių policijos pareigūnų ir su jais bendravo pro atvirą langą, o pareigūnams nustačius neblaivumo požymius dėl tokios jo sąmoningos veikos nebuvo galimybių patikrinti jo blaivumą, po ko, apie 12.10 val., policijos pareigūnams patekus į namus atsisakė tikrintis blaivumą alkoholio kiekio matuokliu, tokiu būdu pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 17 punkto (Policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka leistis patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų) reikalavimą, vengė neblaivumo patikrinimo esant nustatytiems neblaivumo požymiams – nuo jo sklindančiam alkoholio kvapui, neadekvačiam elgesiui, nerišliam kalbėjimui, nekoordinuotiems judesiams. Tokiais veiksmais E. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio aiškiai matyti, jog buvo vertinama įrodymų visuma, nei vienam įrodymui nesuteikiant išskirtinio pranašumo prieš kitus bylos duomenis. Aplinkybė, jog byloje ištirti įrodymai – paties E. S., liudytojų A. K. ir R. L. bei R. E. parodymai – buvo įvertinti kitaip nei to norėjo nuteistasis E. S., nereiškia, jog toks vertinimas prieštarauja įstatymo reikalavimams.
12. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nuteistojo E. S. pareigos pasitikrinti neblaivumą nešalina tai, kad jis nebuvo sustabdytas policijos vairuojantis transporto priemonę bei tai, kad, pasak E. S., jis vartojo alkoholį tik po automobilio vairavimo. E. S. turėjo pareigą pasitikrinti neblaivumą, o tokiu atveju, jeigu jam būtų buvęs nustatytas neblaivumas, būtų buvęs pagrindas tolimesniam įrodinėjimo procesui vykti ir spręsti ar paneigtina ar ne kaltinamojo E. S. versija, kad jis alkoholį vartojo po automobilio vairavimo.
13. Atsižvelgdama į anksčiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padarė teisingą išvadą dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalies buvimo E. S. veikoje, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepadarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, dėl kurių apeliacinis skundas šia apimtimi turėtų būti tenkinamas.
14. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. S. taip pat prašo Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2025m.lapkričio 24d. nuosprendžio dalį, kuria E. S. pripažintas kaltu ir nuteistas 50 parų arešto bausme, pakeisti paskiriant baudą arba taikyti BK 75 straipsnį ir paskirtą 50 parų arešto bausmę vykdymą atidėti vieneriems metams. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnį ir paskirtą bausmės vykdymą atidėti.
15. BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. BK 75 straipsnio 5 dalyje (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573) numatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.
16. Apygardos teismas šiame kontekste atkreipia dėmesį, kad kasacinės instancijos teismas yra ne kartą pasisakęs, jog duomenys, apibūdinantys tiek kaltininko asmenybę, tiek jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ar atlikus dalį jam paskirtos bausmės, jog pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį ir pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-179-693/2017, 2K-45-654/2023, 2K-203-976/2023, 2K-283-697/2024).
17. Nagrinėjamu atveju formalieji bausmės vykdymo atidėjimo pagrindai ir egzistuoja, tačiau teismas, nuspręsdamas dėl galimybės atidėti bausmės vykdymą, privalo ne tik atsižvelgti į BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytus formaliuosius bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus (nusikalstamos veikos kategoriją ir paskirtos bausmės rūšis), bet ir įvertinti bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumą bausmės paskirties kontekste (BK 41 straipsnio 2 dalis).
18. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į E. S. charakterizuojančias aplinkybes, padarė išvadą, jog nėra pagrindo atidėti jam paskirtos arešto bausmės vykdymą (BK 75 straipsnio 1 dalis), nes nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai jam bus pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog kaltinamasis E. S. nepripažino savo kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo, vengia atsakomybės, tai parodo, jog jis savo nusikalstamo elgesio kritiškai nevertina. Be to, teismas atsižvelgė į tai, kad E. S. eilę kartų baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, 2025-03-27 nutarimu E. S. baustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad 2025-03-11 Skuodo m. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, dėl to teismas nusprendė, kad nėra pagrindo E. S. atidėti arešto bausmės vykdymą (BK 75 straipsnio 9 dalis).
19. Kasacinio teismo praktikoje dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nurodoma, kad baudžiamajame įstatyme nepateikiamas aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ar atlikus dalį paskirtos bausmės, sąrašas, taigi, spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-217-976/2018). Svarstant dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo, turi būti vertinamos visos baudžiamosios bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų nusikalstamų veikų). Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ar atlikus dalį jam paskirtos bausmės, kad pakanka nuteistajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus, ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį ir pataisomąjį poveikį. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017, 2K-45-654/2023, 2K-203-976/2023).
20. Spręsdamas klausimą dėl nuteistajam E. S. paskirtos arešto bausmės vykdymo atidėjimo ir darydamas išvadą, jog nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai jam bus pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė tik į tas pačias nustatytas aplinkybes, į kurias atsižvelgė ir skirdamas bausmę, t. y., kad E. S. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, neteistas (ankstesnis teistumas išnykęs), eilę kartų baustas administracine tvarka, daugiausiai už KET pažeidimus, paskirtos baudos nesumokėtos, nedirba. Pažymėjo, kad 2025-03-27 nutarimu E. S. baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad 2025-03-11 Skuodo m. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tačiau, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas ne tik į pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, bet ir įvertinęs tai, kad nuteistasis E. S. anksčiau neteistas, visas teismo nustatytas faktines aplinkybes pripažino, neneigė kaltinime nustatytą dieną vartojęs alkoholį ir vengęs pasitikrinti neblaivumą, taip pat neneigė vairavęs automobilį ir nuvažiavęs į griovį ir nors praeityje yra baustas administracine tvarka už vairavimą neblaiviam, tačiau baustas iki šios nusikalstamos veikos padarymo ir jam nusikalstamos veikos padarymu nebuvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, o paskirta administracinę baudą moka dalimis antstolei E. M.. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad nuteistasis turi galiojančią darbo sutartį Norvegijoje ir ten dirbo iki patirtos traumos, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėjus (BK 75 straipsnio 1 dalis), bei, atsižvelgiant į nustatytų E. S. kaip asmenį charakterizuojančių aplinkybių visumą, nustatytinas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpis artimas šios bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpio vidurkiui, t. y. arešto bausmės vykdymas atidėtinas vienerių metų laikotarpiui.
21. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 6 dalies 8, 10 punktu, nuteistajam E. S. skirtini įpareigojimai – viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Šie skiriami įpareigojimai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tiesiogiai susiję su nuteistojo elgesio kontrole, siekiant, kad nuteistasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks šių pareigų paskyrimas E. S. užtikrins jo paties, visuomenės, valstybės interesų įgyvendinimą ir padės nuteistajam keisti savo elgesį, skatins laikytis įstatymų ir sudarys prielaidas efektyviai siekti visų BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų tikslų įgyvendinimo.
22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas pirmiau išdėstyta, konstatuoja, kad Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2025 m. lapkričio 24 d. nuosprendis yra keistinas dėl netinkamai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
nuteistojo E. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Plungės rūmų 2025 m. lapkričio 24 d. nuosprendį ir vadovaujantis BK 75 straipsnio l dalimi, E. S. paskirtos 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų laikotarpiui, paskiriant įpareigojimus – viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.