Kauno apygardos teismo nutartis

1. Pareiškėja Ž. R. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama iškelti jai bankroto bylą, nemokumo administratoriumi paskirti mažąją bendriją (toliau – MB) „Nemokumo lyderiai“.

2. Pareiškėja nurodė, kad ji turi finansinių sunkumų, negali atsiskaityti su kreditoriais. Finansiniai įsipareigojimai yra didesni nei 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos, t. y. 259 598,41 Eur. Pareiškėja 1997 m. liepos 19 d. sudarė santuoką su A. R., kuris 2006 m. birželio 30 d. su akcine bendrove (toliau – AB) „Parex banku“ sudarė kreditavimo sutartį dėl 490 000 Lt (141 913,80 Eur) sumos nekilnojamam turtui įsigyti ir apdailos darbams atlikti. Prievolių užtikrinimui buvo įkeistas perkamas gyvenamasis namas ir žemės sklypas bei kitas žemės sklypas. Sutarties vykdymas buvo užtikrintas 2006 m. birželio 30 d. laidavimo sutartimi. Kredito grąžinimo įmoka siekė 600 Lt (174 Eur), tačiau vėliau ji didėjo ir tapo našta. Pareiškėja su sutuoktiniu 2013 m. liepos 16 d. įsivaikino mergaitę A., gimusią (duomenys neskelbtini). Su laiku paaiškėjo įdukros sveikatos problemos, jai diagnozuotas (duomenys neskelbtini) ir kitos ligos. (duomenys neskelbtini) gimė įdukros sesuo K., kurią atsisakė auginti jos biologinė motina, todėl pareiškėja ėmė globoti K. su tikslu ją įsidukrinti. Pareiškėjai vienai tenka pareiga prižiūrėti ir auginti A. ir K., kurioms reikalinga speciali priežiūra, todėl ji turi ribotas galimybes dirbti pagal darbo sutartį. Pareiškėjos sutuoktinis išvyko dirbti į Norvegiją, tačiau pinigų jai nesiuntė, pareiškėją rėmė tik tėvas ir brolio šeima. Pareiškėjos santuoka nutraukta 2016 m. gegužės 26 d. teismo sprendimu, buvę sutuoktiniai liko bendraskoliai kreditoriaus atžvilgiu, nes pareiškėja įsipareigojo kaip laiduotoja. Nevykdant finansinių įsipareigojimų, bankas priverstinio išieškojimo tvarka pardavė įkeistą nekilnojamąjį turtą. 2016 m. gegužės 26 d. sprendimu iš buvusio sutuoktinio A. R. priteistas 250 Eur/mėn. išlaikymas. A. R. ir K. S. mokama socialinė išmoka – 700 Eur/mėn. Pareiškėjai mokamos socialinės pagalbos piniginės lėšos – 350 Eur/mėn. Už įdukrą A. nuo 2023 m. gegužės 26 d. iš Norvegijos kas mėnesį gauna apie 524–532 Eur alimentų, iš viso per dvejus metus gauta 159 736,71 NOK (apie 13 883 Eur). Šios lėšos naudojamos A. R. išlaikymui, jos sveikatos ir mokslų gerinimui. Vaikų išlaikymui jai per mėnesį reikia apie 1 300 Eur. Vaikams (11 ir 14 metų) nustatytas specialusis poreikis, nors iki šiol vaikai mokėsi pagal įprastą mokyklos programą. Pareiškėja nuolat dirbdavo ir gaudavo pajamas, tačiau dėl nepalankių darbo sąlygų 2024 m. sausio mėnesį išėjo iš darbo, daug laiko skirdama vaikų sveikatos priežiūrai ir ugdymui, pati susidūrė su savo sveikatos problemomis. Kai ji nedirbo, ją išlaikė jos buvęs partneris K. T.. Nuo šių metų 2025 m. vasario mėnesio su partneriu K. T. ji kartu negyvena. Pareiškėja neturi ekonominio išsilavinimo, jos išsilavinimas yra (duomenys neskelbtini), kad galėtų užimti (duomenys neskelbtini) ar skyriaus vadovo poziciją yra kelis metus dirbusi (duomenys neskelbtini), jos patirtis nėra didelė. Nepavykus rasti darbo pagal lankstų grafiką, pareiškėja nuo 2025 m. kovo 22 d. ėmė vykdyti individualią veiklą ((duomenys neskelbtini)), sudarė nuolatinę (duomenys neskelbtini)sutartį su (duomenys neskelbtini) (mėnesio pajamos –800 Eur neatskaičius mokesčių). Iš viso per mėnesį pareiškėjos gaunamos ir numatomos gauti lėšos, atskaičius mokesčius, šiuo metu sudaro apie 1 150 Eur. Dalį pajamų, t. y. 290 Eur pareiškėja skiria būsto nuomai, moka komunalinius mokesčius, kadangi kartu su įdukra ir globotine persikėlė gyventi ir dirbti į Vilnių. Pareiškėjos būtinieji poreikiai sudaro 955 Eur/mėn.; neįrodinėtina būtinųjų išlaidų dalis šiuo metu sudaro 519 Eur. Bankroto administratoriui ir kreditorinių reikalavimų tenkinimui skirtų 195 Eur/mėn. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai 49 m., skola yra 259 598,41 Eur, kurią sudaro solidarus įsiskolinimas AB „Citadele“ bankui – 173 146,16 Eur, PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialui– 79 852,25 Eur, K. T. – 1 700 Eur, E. R. – 5 000 Eur, tai ji neturi jokios galimybės per visą savo gyvenimą atsiskaityti su kreditoriais visa apimtimi. Be to, 5 procentų metinės palūkanos per mėnesį sudaro 1 083,33 Eur, o per metus – 12 999,90 Eur. Pareiškėja nurodė, kad ji šiuo metu naudojasi banko sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), esančia AB Swedbank. Laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2025 m. kovo 24 d. Revolut banke buvo atsidariusi banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi būtent Revolut bankas siūlė geriausias kurso ir konvertavimo kainas, todėl šios lėšos buvo pervestos į Revolut banko sąskaitą ir konvertuotos į eurus. Šia sąskaita ir su ja susieta banko kortele naudojosi tuometinis pareiškėjos sugyventinis K. T., kuris dirbo (duomenys neskelbtini) ir užsienio valstybėse savo poreikiams naudojo minėtą banko kortelę. Banko išrašas patvirtina, kad beveik visos gautos lėšos į šią sąskaitą buvo iš K. T., o atsiskaitymai irgi atliekami užsienio valstybėse, dažniausiai K. T. komandiruotės metu arba šeimos poreikiams. Patvirtino, kad pareiškėja su vaikais lankėsi Lenkijoje, Turkijoje ir Egipte, tačiau šias keliones finansavo jos partneris K. T.. Per laikotarpį nuo 2022 m. birželio 1 d. iki 2025 m. kovo 24 d. (t. y. 33 mėnesius) pareiškėja iš viso atliko 4 500 Eur pavedimų sumą. Šios lėšos gautos išieškojus skolą iš buvusio sutuoktinio A. R. jų dukros išlaikymui. Pareiškėja kartu su K. T. vedė bendrą ūkį, tačiau santykiai nutrūko. Jei K. T. apmokėdavo pareiškėjos išlaikomų asmenų išlaidas, pareiškėja šias išlaidas kompensuodavo. Vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, išieškotina skolos suma buvo 123 978,22 Eur, vykdymo išlaidos 6 044,07 Eur, visa skola – 130 022,29 Eur. Išieškotos skolos dydis 90 898,87 Eur, likusi skola – 39 123,42 Eur. Pagal vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis, išieškotina skolos suma buvo 126 376,22 Eur, 46 858,24 Eur palūkanų ir 4 589,22 Eur vykdymo išlaidų, visa skola – 177 823,68 Eur. Išieškotos skolos dydis – 79 183,74 Eur, likusi skola – 98 639,94 Eur. Skola PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialui sudaro 45 289,01 Eur (bendra skola pagal vykdomąsias bylas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), antstolei Danutei Marčiukaitienei – 1 700 Eur (nepadengtos vykdymo išlaidos), K. T. – 1 700 Eur, E. R. – 5 000 Eur, kas bendroje sumoje sudaro 53 989,01 Eur. Vykdomosios bylos pradėtos vykdyti skirtingu pagrindu – vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) (dėl būsto paskolos) pradėta vykdyti pagal 2015 m. kovo 9 d. kitą juridinį dokumentą Nr. JK-1202, kurį išdavė Vilniaus miesto 45-asis notarų biuras. Šioje vykdomojoje byloje skolininkė yra ne tik pareiškėja, bet ir jos buvęs sutuoktinis, o vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) (dėl būsto remonto) pradėta vykdyti pagal 2015 m. balandžio 27 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-1584-230/2015. Šioje vykdomojoje byloje skolininkė yra tik pareiškėja. Bendra skolų suma šiose vykdomosiose bylose sudaro 137 763,63 Eur. Gaudama pajamas, pareiškėja pati tiesiogiai pagal galimybes moka antstoliams, siekdama sumažinti skolų dydį – nuo individualios veiklos vykdymo pradžios pareiškėja į antstolės depozitinę sąskaitą yra įmokėjusi 400 Eur sumą. Dėl trečiojo asmens A. R. atsiliepimo paaiškino, kad pasikeitus aplinkybėms įstatymas nedraudžia pakartotinai kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, todėl pareiškėja šia teise ir naudojasi. Pareiškėja nurodė, kad 2025 m. kovo 25 d. kreipėsi į antstolį Saulių Virbicką, pateikdama prašymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo, kadangi pareiškėja per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrių, kuris vykdo centrinės institucijos funkcijas pagal 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvenciją, kreipėsi dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo. Tuo metu vaiko išlaikymo pinigus ir priteistas skolas pareiškėjai mokėjo Norvegijos centrinė institucija, kadangi skolininkas A. R. šiuo metu gyvena Norvegijoje. Kaip nurodyta, pareiškėja į antstolį kreipėsi tik dėl vykdomosios bylos sustabdymo, tačiau antstolis vykdomąją bylą be pareiškėjos prašymo užbaigė. Dėl kreditoriaus K. T. reikalavimo paaiškino, kad įsiskolinimas susidarė dėl pareiškėjos tėčio laidojimo išlaidų, taip pat buvo pirktas kompiuteris mergaitėms. Byloje nėra įrodymų, kurie pagrįstų, jog pareiškėja vengia mokėti kreditoriams, o tik siekia „nurašyti“ skolas. 2020 m. pareiškėja buvo inicijavusi fizinio bankroto bylą, tačiau procesas buvo nutrauktas. Šio proceso metu pareiškėja buvo nurodžiusi, jog jos skolos kreditoriams sudarė 54 135,79 Eur. Šiuo metu nurodoma, jog pareiškėjos skolos sudaro mažiausiai 53 989,01 Eur. Per šį laikotarpį pareiškėja padengė įsiskolinimus kreditoriams AB Ignitis – 1 214,72 Eur, UAB „Birštono vandentiekis“ – 539,97 Eur, UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo operatorius“ – 43,70 Eur, antstolei V. Paunovienei – 222,10 Eur, antstolei A. Kvaraciejienei – 36,87 Eur, Citadele bankui – 23,92 Eur, PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialui – 903,31 Eur; antstolei D. Marčiukaitienei – 52,47 Eur, iš viso: 3 037,06 Eur. Taip pat grąžino 2 300 Eur skolą K. T.. Taigi lyginant pareiškėjos finansinę padėtį nuo paskutinio karto, kai ji inicijavo fizinio asmens bankroto procesą, skirtumas tarp skolų susidarė tik 146,78 Eur, nors faktiškai pareiškėja padengė ženkliai didesnę sumą. Akivaizdu, jog pareiškėja visąlaik dengia skolas kreditoriams, tačiau faktiškai skolos mažėja nežymiai. Vertinant paskutinius 3 metus, pareiškėja nesudarė jokių sandorių, kurie pablogintų jos finansinę padėtį. Pareiškėja pažymėjo, kad yra pateikiama labai prieštaringa informacija apie jos skolas, kurių išieškojimą vykdo antstolė D. Marčiukaitienė. Pati antstolė 2025 m. rugsėjo 19 d. patvarkyme nurodė, kad pareiškėjos ir solidaraus skolininko skolos likutis 2025 m. rugpjūčio 13 d. buvo 34 213,19 Eur, 2 398 Eur bylinėjimosi išlaidų ir 8 873,82 Eur palūkanų. Tačiau 2025 m. balandžio 15 d. lėšų paskirstymo patvarkyme Nr. S-25-100-11084 jau nurodoma kita informacija.

19. Atskiruoju skundu kreditorius PlusPlus Baltic OU Lietuvos filialas (toliau – apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 25 d. nutartį ir atsisakyti iškelti pareiškėjai fizinio asmens bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

19.1. Teismas tinkamai neįvertino, kad per paskutinius 36 mėnesius iki pareiškimo padavimo pareiškėja be jokios pateisinamos priežasties beveik pusę laiko nedirbo ir apskritai neužsiėmė jokia kita veikla, o paskutiniais mėnesiais vykdoma individuali veikla užima tik labai mažą pareiškėjos galimo darbo laiko dalį. Ankstesni pareiškėjos bandymai išsikelti fizinio asmens bankroto bylą buvo nesėkmingi, teismams nustačius, kad pareiškėja yra formaliai nemoki tik dėl savo pastangų atsiskaityti su kreditoriais trūkumo.

19.2. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu pripažino, kad 2024 m. sausio mėn. savo noru išėjo iš darbo ir iki pat 2025 m. kovo mėn. nedirbo neva dėl savo ir savo vaikų sveikatos būklės. Tačiau pažymėtina, kad byloje nėra jokių įrodymų kurie patvirtintų, jog dėl pačios pareiškėjos ar jos vaikų sveikatos būklės, taikyto gydymo, hospitalizacijos ir pan., pareiškėja nebūtų galėjusi dirbti. Pareiškėjos vaikai lanko mokyklą ir mokosi pagal bendrąją lavinimosi programą, nėra duomenų, kad jiems būtų nustatyta speciali medicininė priežiūra ar procedūros, dėl kurių pareiškėja negalėtų dirbti.

19.3. Pareiškėja nurodo vykdanti individualią (duomenys neskelbtini) veiklą, o jos pagrindiniu ir iš esmės vieninteliu nuolatiniu klientu yra (duomenys neskelbtini), iš kurios pareiškėja už suteiktas paslaugas planuoja gauti apie 850 Eur prieš mokesčius. Toks užmokestis gerokai mažesnis nei Lietuvos Respublikoje patvirtinta minimali mėnesinė alga. Be to, pareiškėja nurodė, kad įmonė, kuriai teikia paslaugas, yra maža, todėl įprastai reikiamoms paslaugoms suteikti ji neva sugaišta vos dvi valandas per dieną. Ši aplinkybė tik patvirtina, kad pareiškėja nededa pastangų gauti savo gebėjimus ir kvalifikaciją atitinkančių pajamų bei pagrįstai leidžia daryti išvadą, jog dirbdama pilną darbo laiką pareiškėja pagal turimą kvalifikaciją galėtų uždirbti ženkliai didesnę pajamų sumą ir tokiu būdu visiškai atsiskaityti su savo kreditoriais per protingą terminą, nors galbūt kiek ir ilgesnį nei trys metai, t. y. tiek kiek užtruktų mokumo atkūrimo plano vykdymas

19.4. Pareiškėja nemotyvuotai atsisakė apelianto pasiūlymo dėl ženklaus skolos sumažinimo ir jos mokėjimo išdėstymo. Bylos nagrinėjimo metu apeliantas siūlė pareiškėjai sudaryti susitarimą, kuriuo sumažintų savo reikalavimą iki 17 000 Eur ir šios sumos mokėjimą sutiko išdėstyti net 8 metų laikotarpiui neskaičiuojant palūkanų. Pareiškėja atmetė pasiūlymą, formaliai motyvuodama, kad tokiam solidariam įsipareigojimui reikėtų ir kito skolininko sutikimo. Teismas atkartoja šį pareiškėjos argumentą, nepateikdamas jokio jo teisinio įvertinimo, nors daugiau nei akivaizdu, kad tokie pareiškėjos argumentai neturi nei teisinio, nei loginio pagrindo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.6 straipsnio 8 dalimi, kreditorius gali priimti dalį prievolės įvykdymo iš vieno bendraskolio ir tai nurodo pakvitavime, tuo pačiu atsisako solidariosios prievolės tik šio skolininko atžvilgiu. Tai reiškia, jog nėra jokių kliūčių vienam iš solidarių skolininkų susitarti su kreditoriumi dėl dalies prievolės įvykdymo ir tuo labiau nebūtinas kito solidaraus skolininko sutikimas. Todėl pareiškėjos atsisakymas tartis dėl skolos mokėjimo išdėstymo rodo tik jos vengimą mokėti skolas. Teismas tokius pareiškėjos veiksmus netinkamai traktavo kaip nemokumą, tuo nukrypdamas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

19.5. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad net 9–10 metų skolų apmokėjimo terminas pensinio amžiaus asmeniui nėra neprotingai ilgas. Tuo tarpu pareiškėja yra darbinga, dar negreitai sulauksianti pensinio amžiaus, turinti aukštąjį išsilavinimą, kas pagrįstai leidžia tikėtis, kad pareiškėjos pajamos augs. Net ir vadovaujantis teismo nustatyta aplinkybe, kad kreditorių reikalavimams pareiškėja galėtų skirti apie 195 Eur per mėnesį, akivaizdu, kad 17 000 Eur suma kreditoriui, net ir prie dabartinių pareiškėjos pajamų, gaunamų dirbant vos dvi valandas per dieną, pilnai galėtų būti padengta tik kiek ilgiau nei per 7 metus.

19.6. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad pareiškime nurodytas 5 000 Eur dydžio įsiskolinimas E. R. nėra įvykdytas ir egzistuoja – deklaruojama skola nėra išieškoma, kreditorius jokių pretenzijų pareiškėjai nėra niekada pareiškęs, taip pat neatsakė į 2025 m. rugsėjo 29 d. pareiškėjos atstovės prašymą pateikti informaciją, ar skola yra padengta solidaraus bendraskolio. Pats teismas kritiškai įvertino ir pareiškėjos pateiktus įrodymus apie neva egzistuojančią pareiškėjos skolą buvusiam gyvenimo partneriui K. T.

19.7. Pareiškėja sąmoningai klaidino teismą ir siekė nuslėpti bylai reikšmingas aplinkybes, t. y. nuslėpė faktą apie ankstesnius bandymus išsikelti bankroto bylą, sąmoningai pateikė netikslius duomenis apie savo įsiskolinimus, bandė nuslėpti banko sąskaitą ir joje esančius duomenis. Kreipiantis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškime nurodė, kad jos skolos siekia net 259 598,41 Eur, kai tuo tarpu de facto įsipareigojimai iš esmės 5 kartus mažesni. Tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu paaiškėjo, jog pareiškėja dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo kreipėsi į teismą jau trečią kartą. Anksčiau pareiškėja buvo nurodžiusi, kad jos skolos siekia 54 135,79 Eur (t. y. teisingą likutį), bet teismai neiškėlė jai bankroto bylos nenustatę, kad pareiškėja yra nemoki bei negalinti vykdyti skolinių įsipareigojimų, nes turėjo ir turi galimybes ieškoti geriau apmokamo ir / ar papildomo darbo, tačiau to nepadarė. Pareiškėja žinojo tikslų savo skolų mastą, todėl trečią kartą kreipdamasi dėl bankroto bylos iškėlimo, pareiškėja negalėjo suklysti dėl skolų masto ir nurodyti penkis kartus didesnes skolas. Priešingai, akivaizdu, kad įsipareigojimai „padidinti“ siekiant sudaryti nemokumo įspūdį, kadangi prieš tai teismai pareiškėjos skoloms siekiant apie 50 000 Eur, nenustatė jos nemokumo.

19.8. Apie pareiškėjos bandymus nuslėpti nuo teismo duomenis, liudija ir ta aplinkybė, kad su pareiškimu buvo pateiktas išrašas tik vienos iš pareiškėjos turėtų banko sąskaitų. Pažymėtina, kad pareiškėja, atstovaujama profesionalios teisininkės, žinojo, jog teismui reikia pateikti visų banko sąskaitų išrašus. Įvertinant nurodytus argumentus, darytina išvada, kad teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai pritaikė teisės aktus, nukrypo nuo aukštesnės instancijos teismų analogiškose bylose formuojamos praktikos, ko pasėkoje priėmė tiek faktiniu, tiek teisiniu požiūriu nepagrįstą nutartį. Iš esmės nėra pasikeitusios jokios faktinės aplinkybės, kurios būtų paneigusios prieš tai pareiškėjos pareiškimus dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjusių teismų išvadas, kad pareiškėja formalioje nemokumo būsenoje yra tik dėl savo pastangų stygiaus ir nenoro atsiskaityti su kreditoriais.

Šalies argumentai

20.2. Pareiškėja 2024 m. sausio mėn. savo noru išėjusi iš darbo, tiek pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo, tiek ir teismo posėdyje nurodė aplinkybes, dėl ko ji nutraukė darbo sutartį. Pareiškėjai mokamas darbo užmokestis neatitiko darbo krūvio, jai tekdavo dirbti ir savaitgaliais, ir atostogų ar nedarbingumo metu, darbdavys nesutikdavo pakelti darbo užmokesčio, nors pareiškėja aktyviai derėjosi su darbdaviu. Pareiškėja į bylą pateikė jos ir įdukros bei globojamos mergaitės sveikatos įrašus – įdukrai diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Globotinei taip pat diagnozuotos sunkios ligos. Visi sveikatos įrašai, susiję su šiomis ligomis ir pačios pareiškėjos sveikata, pateikti į bylą. Byloje buvo pateiktas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos raštas – informacija apie draudimo laikotarpius, kuriame matoma informacija apie pareiškėjos ligos išmokas sergant pačiai pareiškėjai arba slaugant nepilnametę įdukrą ir globotinę. Tai patvirtina pareiškėjos ir jos išlaikomų asmenų ligų istoriją bei faktą apie ribotas galimybes dirbti pilną darbo dieną / laiką.

20.3. Apeliantas nurodo, kad mergaitės mokosi pagal bendrąją ugdymo programą ir nėra pateikta įrodymų, kad dėl mergaičių ligos pareiškėja negalėtų dirbti. Būtent faktas, kad mergaitės mokosi pagal bendrąją ugdymo programą, įrodo dedamas pareiškėjos pastangas ir skiriamą laiką mergaičių priežiūrai – pareiškėja deda dideles pastangas rūpindamasi mergaičių sveikata, siekiant kuo labiau sumažinti neigiamus ligų padarinius ir stabdyti progresavimą, vyksta su mergaitėmis į gydymo įstaigas, palydi pas korepetitorius, pati užsiima mergaičių ugdymu, atlieka su jomis namų darbus, papildomai moko namuose ir kt. Visa tai pareiškėja atlieka tuo metu, kai, pasak apelianto, galėtų dirbti ir uždirbti didesnes pajamas.

20.4. Apeliantas teigia, kad pareiškėja deda nepakankamas pastangas gauti savo gebėjimus ir kvalifikaciją atitinkančių pajamų, o dirbdama pilną darbo laiką galėtų uždirbti žymiai daugiau. Pareiškėjai nepavyko rasti darbo pagal darbo sutartį, kuriame būtų sudaromos tinkamos sąlygos rūpintis mergaitėmis ir užtikrinti jų visapusišką sveikatos priežiūrą. Todėl apelianto teiginiai, kad pareiškėja, dirbdama pilną darbo laiką, galėtų uždirbti žymiai daugiau, yra grįsti tik prielaidomis. Pareiškėja, siekdama gauti daugiau pajamų, pasirinko kitą veiklos formą – nusprendė vykdyti individualią veiklą pagal pažymą, kas įrodo pareiškėjos dedamas pastangas atsiskaityti su kreditoriais didesne apimtimi.

20.5. Pareiškėja nesutinka su apelianto argumentais, kad jos gaunamos pajamos nesiekia Vyriausybės patvirtintos MMA, kadangi pareiškėjos gaunamų pajamų vykdant individualią veiklą negalima tapatinti su MMA, nes pareiškėja dirba ne pilnu etatu. Papildomai pareiškėja gauna pagalbos pinigus, kas laikytina jos asmeninėmis pajamomis, už K. S. globą, iš viso 350 Eur per mėnesį. Taigi, bendros pareiškėjos pajamos per mėnesį siekia apie 1 140 Eur, kai tuo tarpu MMA į rankas sudaro apie 777 Eur. Šios aplinkybės įrodo, kad pareiškėja, įvertinus jos galimybes dirbti, gauna didesnes pajamas nei MMA už pilną etatą. Kaip teisingai nurodė teismas nutartyje, byloje nėra įrodymų, kurie pagrįstų, jog pareiškėja vengia mokėti kreditoriams, o tik siekia „nurašyti" skolas. Be to, teismo posėdžio metu pareiškėja nurodė, jog ieško naujų klientų savo vykdomai veiklai bei kad teikia ir pavienes paslaugas nepastoviems klientams – tą patvirtina ir byloje pateiktos išrašytos sąskaitos pavieniams klientams už suteiktas paslaugas.

20.6. Dėl apelianto siūlymo pareiškėja nurodė, kad minėtas pasiūlymas nesudarytų sąlygų atkurti mokumą per protingą terminą ir neužtikrintų teisingos interesų pusiausvyros tarp pareiškėjos ir jos kreditorių, kadangi pirmiausia būtų tenkinami tik kreditoriaus interesai ir neužtikrintų pareiškėjos mokumo atkūrimo. Priešingai, iškėlus bankroto bylą pareiškėja proporcingai atliktų mokėjimus kreditoriams ir nebūtų suteikiama pirmenybė nei vienam kreditoriui bankroto proceso metu. Be to, pareiškėjai siūlomos atsiskaitymo sąlygos jai nėra tinkamos – kaip pareiškėja nurodė pareiškime, ji yra pajėgi kas mėnesį visiems kreditoriniams reikalavimams tenkinti skirti po 195 Eur, kai šiuo atveju apeliantas siūlė išimtinai tik jam mokėti maždaug po 177 Eur per mėnesį. Tačiau tokiu atveju pareiškėjai liktų vos 18 Eur per mėnesį kitų kreditorių reikalavimams tenkinti, kas pažeistų kitų kreditorių interesus.

20.7. Nors, kaip teigia apeliantas, kitas pareiškėjos kreditorius E. R. šios bylos nagrinėjimo metu elgiasi pasyviai, taip pat iki šiol nėra kreipęsis dėl priverstinio skolos išieškojimo, tačiau tai nepaneigia jo teisės bet kada kreiptis dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka. Pareiškėja taip pat yra skolinga K. T. 1 700 Eur. Skolos sumokėjimo terminas yra suėjęs. Vadovaujantis apelianto pasiūlymu, pareiškėja K. T. pradėtų mokėti tik po 8 metų, be to, tuo laikotarpiu būtų skaičiuojamos didėjančios palūkanos. Per tokį laiką pareiškėjos skola galėtų gerokai išaugti, ypač jei kreditorius dėl skolos ir palūkanų priteisimo bei priverstinio išieškojimo kreiptųsi anksčiau nei po 8 metų. Kreditorius kritiškai vertina skolos E. R. buvimo faktą, kadangi pareiškėja nepateikė įrodymų, jog skola nėra įvykdyta ir egzistuoja. Pareiškėja nesutinka su šiuo argumentu, kadangi į bylą pateikti įrodymai apie skolos atsiradimo ir egzistavimo aplinkybes. Pareiškėja šios skolos nėra apmokėjusi, buvęs sutuoktinis taip pat nepateikė įrodymų, kad skola apmokėta, labiau tikėtina, kad skola nėra apmokėta, nes kitokių įrodymų nei viena šalis nepateikė. Bet kuriuo atveju, nei skolos egzistavimas E. R., nei K. T. atžvilgiu nebuvo paneigtas. Todėl siūlymas grąžinti skolas per preliminariai 10 metų terminą, o taip pat įvertinus aplinkybes, kad būtų pažeidžiami kitų kreditorių interesai ir jie bet kuriuo metu galėtų kreiptis dėl priverstinio skolos išieškojimo, pažeistų tiek pareiškėjos, tiek ir kreditorių interesus, o neapibrėžtumas atidėtų pareiškėjos grįžimą į aktyvią ekonominę veiklą.

20.8. Be to, apeliantas pasiūlymą dėl taikos pateikė 2025 m. rugsėjo 3 d., kai teismo posėdis turėjo vykti 2025 m. rugsėjo 5 d., t. y. po dviejų dienų. Pasiūlymas gautas tik praėjus beveik 4 mėnesiams po pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui pateikimo. Visi argumentai dėl taikos pasiūlymo kreditoriui buvo pateikti. Pareiškimas buvo pateiktas anksčiau nei gautas pasiūlymas, todėl kaip buvo nurodyta, prie taikaus susitarimo galima grįžti ir po pareiškimo išnagrinėjimo, t. y. nėra draudimo svarstyti taikaus pasiūlymo ir susitarti ir po pareiškimo patenkinimo / nepatenkinimo. Apelianto veiksmai siūlant taikos sutartį labiau panašūs tiesiog į siekį, jog bankroto byla pareiškėjai nebūtų iškelta, o ne į tikruosius jo ketinimus atgauti skolą. Pateiktas pasiūlymas buvo pakankamai abstraktus, nenurodant visų konkrečių sąlygų, tokių kaip vykdymo bylos užbaigimo klausimas, vykdymo išlaidų padengimas, klausimas dėl pačios taikos sutarties pasekmių: ar kreditorius apskritai atsisakytų likusio reikalavimo, net jei pareiškėja ateityje nebevykdytų sutarties, ar vis tiek pasiliktų teisę reikalauti visos skolos su palūkanomis. Šie klausimai ypač aktualūs pareiškėjai, nes tai lemia jos mokumą. Teismas teisingai nevertino byloje šio taikaus pasiūlymo ir dėl jo nepasisakė, nes tai nebuvo bylos esmė.

20.9. Apeliantas nurodo, kad pareiškėja, kreipdamasi į teismą, nuslėpė apie savo ankstesnius bandymus išsikelti bankroto bylą, sąmoningai nurodė neva turinti 5 kartus didesnius įsipareigojimus apeliantui ir nepateikė banko sąskaitos, kurioje atsispindėjo pareiškėjos išlaidos kelionėms ir kitiems nebūtiniems poreikiams. Pareiškėja nesutinka su šiais apelianto argumentais. Civilinėje byloje galiojant sąžiningumo prezumpcijai, asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Aplinkybė, ar skolininkas, kreipdamasis dėl bankroto bylos iškėlimo, sąžiningai pateikė visą informaciją fizinio asmens bankroto iškėlimo stadijoje, nors ir patenka į sąžiningumo sampratą plačiąja prasme, tačiau ji negali būti laikoma savarankišku nesąžiningumo konstatavimo pagrindu FABĮ teisinio reguliavimo kontekste.

20.10. Pateikdama teismui pareiškimą, pareiškėja nurodė skolinių įsipareigojimų dydį 259 598,41 Eur, kuris buvo pagrįstas teismui pridėtais dokumentais – informacija apie vykdomus išieškojimus pagal oficialaus „antstoliai.lt” portalo pateikiamą informaciją. Todėl jokio nesąžiningumo pateikiant informaciją apie turimus skolinius įsipareigojimus nebuvo. Pareiškėja teismui nurodė, jog antstolė areštuodama jos banko sąskaitas visada nurodydavo ne mažesnę nei 128 tūkstančių Eur sumą, todėl jai nebuvo žinoma, jog jos skoliniai įsipareigojimai yra mažesni. Neigiamos pasekmės dėl to, kad vykdomąsias bylas vykdanti antstolė buvo nurodžiusi klaidingus / netikslius duomenis antstolių informacinėje sistemoje, niekaip negali būti perkeliamos pareiškėjai ir rodyti pareiškėjos nesąžiningumo. Dėl skolų masto aplinkybės buvo išsiaiškintos pirmosios instancijos teisme. 2025 m. rugsėjo 19 d. teismui buvo pateiktas patikslintas kreditorių sąrašas, kuriame buvo nurodyta, kad iš viso pareiškėjos skolos kreditoriams sudaro 53 989,01 Eur. Pateikta informacija, jog pati antstolė pateikia prieštaringą informaciją apie pareiškėjos skolas pagal visas vykdomąsias bylas.

20.11. Bandymai kelti fizinio asmens bankroto bylą vyko 2018 m. ir 2020 m. Taigi kreipiantis į teismą šios aplinkybės nebebuvo aktualios (nes yra praėję daugiau nei 3 metai) ir nebuvo vertinamas nei pačių nutarčių turinys, nei jose pateikta informacija. Todėl teiginys, kad pareiškėja šias aplinkybes bandė nuslėpti, yra visiškai nepagrįstas. 2018 m. fizinio asmens bankroto byla nebuvo iškelta, nes nebuvo konstatuotas pareiškėjos nemokumas. Tuo metu pareiškėja dar turėjo savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, kuris buvo parduotas tik 2019 m. gruodžio 30 d. įvykusiose varžytynėse. 2020 m. pasikeitus pareiškėjos finansinei padėčiai, pareiškėja vėl bandė kreipėsi į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, tačiau civilinės bylos nagrinėjimas buvo nutrauktas, nes nebuvo praėjęs 3 metų terminas nuo paskutinio kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo.

20.12. Vadovaujantis FABĮ 4 straipsnio 4 dalies 3 punktu, prie pareiškimo iškelti bankroto bylą pridedama ir pateikiama fizinio asmens turimo viso turto sąrašas, įskaitant sąskaitose esančias lėšas, nurodant sąskaitas kredito įstaigose. Pareiškimo teismui pateikimo momentu 2025 m. gegužės 13 d., pareiškėja teismui pateikė informaciją apie tuo metu jos vardu atidarytas banko sąskaitas. Pažymėtina, kad Revolut banko sąskaita buvo uždaryta dar 2025 m. kovo 25 d., t. y. pareiškimo pateikimo dieną pareiškėja šia banko sąskaita nedisponavo. Pareiškėja neprivalėjo pateikti teismui informacijos apie Revolut banko sąskaitą (nes ji nebebuvo aktyvi pareiškimo pateikimo dienai) ir tai yra pertekliniai dokumentai. Tačiau proceso metu pareiškėja bendradarbiavo su teismu ir kreditoriais bei pateikė Revolut banko sąskaitos išrašus ir net jų vertimą į lietuvių kalbą. Taip pat tiek posėdžio metu, tiek ir raštu buvo pateikti visi paaiškinimai apie šią sąskaitą ir joje atliktų pavedimų / mokėjimų tikslai.