- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-04-19
- Bylos Nr.
- e2FB-2292-805/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00175-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Radzevičienė
- Pareiškėjas
- Ž. R.
- Suinteresuotas asmuo
- AB bankas „Citadele“, UAB „Birštono vandentiekis“, AB „Lietuvos dujų tiekimas“, UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“, AB „Energijos skirstymo operatorius“, AB „Lietuvos draudimas“
- Kategorijos
nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims AB bankas „Citadele“ atstovui, UAB „Birštono vandentiekis“ atstovui, AB „Lietuvos dujų tiekimas“ atstovui, UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ atstovui, AB „Energijos skirstymo operatorius“ atstovui, AB „Lietuvos draudimas“ atstovui, antstolei D. M., E. R., A. R., Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Ž. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims AB bankas „Citadele“, UAB „Birštono vandentiekis“, AB „Lietuvos dujų tiekimas“, UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“, AB „Energijos skirstymo operatorius“, AB „Lietuvos draudimas“, antstolei D. M., E. R., A. R., Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėja Ž. R. kreipėsi į Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus pareiškimu (popierinės b. l. 2-12) suinteresuotiems asmenims AB bankas „Citadele“, UAB „Birštono vandentiekis“, AB „Lietuvos dujų tiekimas“, UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“, AB „Energijos skirstymo operatorius“, AB „Lietuvos draudimas“, antstolei D. M., E. R., A. R., Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, kuriuo prašo: iškelti jai fizinio asmens bankroto bylą; bankroto administratoriumi paskirti UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biurą“; laikotarpiui nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti šio fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą bendrai 1 139,82 Eur sumai, reikalingą bankroto procedūroms atlikti; laikotarpiui nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti šių fizinių asmenų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos patvirtinti išlaidų sąmatą 829,00 Eur sumai, reikalingą pareiškėjos būtiniesiems poreikiams tenkinti; nustatyti 4 mėnesių terminą, skaičiuotiną nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, mokumo atkūrimo plano projekto parengimui ir pateikimui teismui tvirtinti.
Šalies argumentai
Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pareiškėja Ž. R. sudarė santuoką su A. R.. Po santuokos sudarymo, 2006 m. birželio 30 d. pareiškėjos sutuoktinis A. R. dėl kredito gavimo nekilnojamam turtui įsigyti kreipėsi į AB Parex bankas. Pareiškėjos ir jo sutuoktinio turtinė padėtis kreditus išduodančios institucijos buvo įvertinta remiantis Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo nuostatomis ir pripažintina tinkama vykdyti prisiimamus finansinius įsipareigojimus, todėl 2006 m. birželio 30 d. AB Parex bankas ir A. R. sudarė Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 490 000,00 Lt (141 913,80 Eur ) kredito suteikimo nekilnojamojo turto – gyvenamojo namo su žemės sklypu, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui ir apdailos darbų atlikimui. Remiantis kreditavimo sutarties pagrindu kredito gavėjo prievolių pagal sutartį įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Šios sutarties vykdymas buvo užtikrintas pareiškėjos Ž. R. 2006 m. birželio 30 d. pasirašytos laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Pareiškėjos sutuoktinis A. R. 2013 m. išvyko dirbti į Norvegiją. (duomenys neskelbtini) šeima įsivaikino mergaitę A. R., gimusią (duomenys neskelbtini), kurią įtėviui A. R. išvykus dirbti į Norvegiją, pareiškėja augino viena. Įdukrai buvo diagnozuotas mišrus raidos sutrikimas, pagal kurį jos raida, lyginant su bendraamžiais, buvo atsilikusi aštuoniais mėnesiais, todėl pareiškėja buvo priversta nedirbti tikslu užtikrinti tinkamą mažametės įdukros priežiūrą ir jos raidos atstatymą. 2014 m. viduryje pareiškėjos sutuoktinis, gyvendamas ir dirbdamas Norvegijoje, pradėjo nebesiųsti pinigų šeimos išlaikymui, dėl ko tapo sudėtinga vykdyti finansinius įsipareigojimus banko atžvilgiu, periodiškai kas mėnesį atsirado mokėtinų bankui įmokų pradelsimai. Pareiškėja dėjo visas įmanomas pastangas susirasti darbą, kurio laikas sutaptų su vaikų darželio darbo valandomis. (duomenys neskelbtini) gimė pareiškėjos įdukros A. R. sesuo K. S., kurią biologinė motina atsisakė auginti, todėl gimusią mergaitę pareiškėja nusprendė globoti tikslu vėliau šią mergytę įsidukrinti. (duomenys neskelbtini) Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo pagrindu pareiškėja Ž. R. buvo paskirta K. S. globėja. Tuo metu pareiškėjos finansinė padėtis buvo itin sunki: už vaiko globą pajamos sudarė 152,00 Eur mėnesiui. Dirbti pareiškėja negalėjo, sutuoktinis pinigų iš užsienio nesiuntė, vengė bendrauti, dėl ko pareiškėją materialiai rėmė artimieji giminaičiai – tėvas ir brolio šeima. 2015 m. pradžioje pareiškėjai tapo žinoma, kad jos sutuoktinis A. R. gyvena su kita moterimi, dėl ko 2015 m. liepos mėnesį pareiškėja iniciavo skyrybų procesą. 2015 m. rugsėjo 8 d. pareiškėjai pavyko surasti darbą ir įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratore. 2016 m. gegužės 26 d. Prienų rajono apylinkės teismo sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr.e2-59-939/2016, buvo nutraukta pareiškėjos Ž. R. ir jos sutuoktinio santuoka. Susidūrusi su šiomis problemomis pareiškėja neišgalėjo vykdyti savo finansinių įsipareigojimų kreditoriaus AB bankas Citadelė atžvilgiu, dėl ko bankas priverstinio išieškojimo tvarka pardavė įkeistą nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą bei žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini). Dėl šių aplinkybių pareiškėja neteko nekilnojamojo turto, o dėl pareiškėjos pernelyg mažo darbo užmokesčio ir kitų pajamų bei turto, kurio vertė padengtų finansinius įsipareigojimus, neturėjimo, pareiškėjai tapo ypač finansiškai sudėtinga vykdyti savo įsipareigojimus kreditorių atžvilgiu, dėl ko ji inicijuoja fizinio asmens bankroto bylos iškėlimą. Pareiškėja šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratore ir gauna apie 430,00 Eur per darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių, kas sudaro apie 380,00 Eur per mėnesį išmokamo darbo užmokesčio pajamų, neatskaičius išskaitų antstoliui. Remiantis 2014 m. spalio 28 d. Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), Birštono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pranešimo dėl išmokų vaikams skyrimo Nr.(duomenys neskelbtini) pagrindais, pareiškėjos atžvilgiu skiriamos po 30,02 Eur išmokos už kiekvieną vaiką, kas sudaro 60,04 Eur per mėnesį. 2016 m. gegužės 26 d. Prienų rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-59-939/2016 pagrindu iš buvusio sutuoktinio A. R. priteistas 250,00 Eur per mėnesį materialinis išlaikymas įvaikintos nepilnametės A. R. atžvilgiu, šias lėšas pareiškėja tvarko ir naudoja uzufrukto teise. Kauno rajono savivaldybės administracija pareiškėjos atžvilgiu už A. R. įvaikinimą ir K. S. globą kas mėnesį moka socialinę išmoką vaikui pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą – 304,00 Eur ir socialinės pagalbos pinigines lėšas – 114,00 Eur. Pareiškėja šiuo metu gauna ir ateityje numato gauti apie 1 108,04 Eur pajamų, iš kurių 728,04 Eur vaikų būtiniesiems poreikiams užtikrinti skirtos piniginės lėšos, mokamos valstybės ir alimentų pagrindu. Pareiškėja Ž. R. pažymėjo, kad kiekvieną mėnesį jos ir išlaikomos įdukros A. R. ir globotinės K. S. būtinųjų poreikių tenkinimui yra reikalinga apie 829,00 Eur suma. Nurodo, kad bankroto proceso metu (iki pavyks surasti papildomo darbo ir padidinti gautinas pajamas) kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimui planuoja skirti po 140,00 Eur per mėnesį, bankroto administravimo išlaidoms apmokėti iš gautinų savo lėšų apie 140,00 Eur per mėnesį, be to, likusią bankroto administravimo išlaidų dalį pareiškėja ketina apmokėti padedant artimiesiems giminaičiams. Pareiškėja siūlo administratoriumi paskirti UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biurą. Nurodo, kad bankroto administratoriui bus reikalinga 1 193,82 Eur suma bankroto procedūroms atlikti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėja paaiškino, kad su A. R. susituokė 1997 metais. Norėdami gyventi geriau, 2006 metais pasiėmė iš banko 490 000,00 Lt paskolą 30 metų laikotarpiui kotedžo, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui. Pradžioje kredito grąžinimo mėnesinė įmoka siekė apie 600,00 Lt, o vėliau su palūkanomis ženkliai didėjo ir tapo našta. Gyvenant santuokoje šeima turėjo daug įvairaus pobūdžio verslų, t. y. Prienuose servisą, užsiėmė laistymo sistemų veikla, vykdė roletų bei žaliuzių gamybos ir montavimo darbus, pareiškėja dirbo tuo metu bendrame šeimos versle, turėjo savo rūbų parduotuvę. Pradžioje verslas sekėsi puikiai, tačiau, ištikus krizei buvęs sutuoktinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavė, o įmonę (duomenys neskelbtini) pasidalijo su verslo partneriu ir 2013 m. gegužės mėn. išvyko į Norvegiją, turėdamas tikslą tenai persikelti savo verslą. Ši buvusio partnerio įmonė veikia Lietuvoje ir šiuo metu. Paaiškino, kad 2012 metų pabaigoje abu su vyru baigė įtėvių kursus ir, kadangi gyvendami santuokoje, nesusilaukė savo vaikų, 2013 m. kovo 11 d. parsivežė auginti pasiūlytą dviejų metų amžiaus mergaitę, kurią vėliau įsivaikino ir ketino per pora mėnesių visa šeima apsigyventi užsienyje. Nurodė, kad 2014 m. birželį vyras pradėjo nebesiųsti pinigų, 2014 m. liepos 26 d. gimė jų įvaikintos mergaitės sesuo, kurią biologinė motina atsisakė auginti, todėl jai buvo pasiūlyta auginti ir šį vaiką, dėl ko nuo 2014 m. spalio 28 d. pareiškėja tapo ir šios mergaitės globėja. Paaiškino, kad 2015 m. sausio mėnesį A. sugyventinė pareiškėjai pranešė, kad vyras gyvena su kita moterim, dėl ko ji iniciavo skyrybų procesą ir 2016 m. sausio 26 d. nutraukė santuoką bendru sutuoktinių sutarimu. Teigia, kad, išleidus mažesniąją į darželį, 2016 m. rugpjūčio 8 d. įsidarbino įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ administratore. Jos gaunamos pajamos iš darbinės veiklos yra 380,00 Eur per mėnesį į rankas, 60,00 Eur pagal naują įstatymą gauna už vaikus, už įvaikintą mergaitę buvęs sutuoktinis moka priteistus alimentus 250,00 Eur, kuriuos perduoda arba perveda per kitų asmenų bankines sąskaitas, pajamos iš nuolatinės globos sudaro 304,00 Eur, 114,00 Eur skiria savivaldybė kaip pagalbos pinigus. Paaiškino, kad pareiškėja išsipardavė turėtą auksą, kad galėtų pamažinti skolinius įsipareigojimus, daugiau jokio kito registruotino bei vertingo turto, be transporto priemonės ir 2/3 dalių žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ji neturi. Iš jos gaunamo darbo užmokesčio antstolė išskaito kas mėnesį apie 100,00 Eur, todėl pragyvenimui telieka apie 270,00 Eur, neskaitant vaikų pinigų. Paaiškino, kad sudarė nuomos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, būsto nuoma jai kainuoja apie 14,00 Eur, mokesčiai už patarnavimus šaltojo sezono metu per mėnesį siekia apytiksliai 100,00 su trupučių Eur. Atsakydama į teismo klausimus dėl prie prašymo pateiktose jos banko sąskaitų išrašuose sumų - 300,00 Eur, 270,00 Eur judėjimo su žyma kaip kredito grąžinimas, pareiškėja paaiškino, jog tai yra ne skolinių įsipareigojimų kreditoriui grąžinimas, o jos turima kreditinė kortelė, kuria naudojasi jau eilę metų ir, kuria apsipirkinėja internetinėse parduotuvėse, ką patvirtina taip pat byloje pateikti faktiniai duomenys dėl pareiškėjos dažnai vykdomų mokėjimų iš internetinių puslapių įsigytas prekes. Nurodė, kad jokio kito registruotino turto ji neturinti, žemės ūkio technikos, vandens įrenginių taip pat nėra įgijusi, akcijų, vertybinių popierių neturinti. Kilnojamojo brangaus turto bei namų apyvokos daiktų nėra, meno dirbinių, suvenyrų, kitų daiktų, turinčių kultūrinę – meninę vertę, nėra. Paaiškino, kad yra sveika ir darbinga, neįgalumo, diagnozuotų ligų nėra nustatyta, baigusi aukštąjį mokslą, Žemės ūkio akademijoje įgijusi hidrotechnikos inžinieriaus specialybę. Dėl papildomos veiklos nurodė, kad šiai dienai galimybes apriboja auginami nedideli vaikai, gyvenamoji vieta, o taip pat nurodė, kad darbdavys pakeltų jai darbo užmokestį, tačiau tam nėra prasmės, nes bet kuriuo atveju nuo gaunamos didesnės algos didesnę dalį nurašys antstolis, o jai pačiai jokios naudos dėl to nebus. Paaiškinti aplinkybių, kodėl santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje sulygtos sąlygos pareiškėjai ir A. R. likus solidariais bendraskoliais bankui, kad Ž. R., kaip laiduotoja, sumokėjusi skolinius įsipareigojimus bankui, atsisako regreso teise reikalauti grąžinti jos sumokėtas sumas, negalėjo, nurodžiusi, kad įdėmiai nesigilinusi į tokias sąlygas. Prašo iškelti bankroto bylą, norėtų atverti naują gyvenimo lapą, išvykti gyventi į užsienį, pradėti viską iš naujo, nes tokia situacija slegia pareiškėją, jai padeda tėtis ir brolio šeima, tuo tarpu buvęs sutuoktinis slapstosi, vengia solidarios prievolės kreditoriams vykdymo, todėl ši našta tenka jai vienai.
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovė prašo pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad yra visos įstatyme įtvirtintos sąlygos iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Pareiškėjos būklė prasta, ji nebausta, neteista, žalingų įpročių neturi, skoliniai įsipareigojimai viršija 25 MMA. Papildomai atkreipia dėmesį, kad pareiškėjos nuosavybės teise valdomas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) taip pat yra įkeistas bankui, kito vertingo turto ji neturi
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo E. R. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą (2 t., popierinės b. l. 71), kuriame nurodė, kad Ž. R. 5000,00 Eur skola E. R. yra solidari su A. R..
Antstolė D. M. pateikė teismui prašymą nagrinėti bylą jai nedalyvaujant (2 t., popierinės b. l. 54).
Suinteresuoti asmenys AB bankas „Citadele“, UAB „Birštono vandentiekis“, AB „Lietuvos dujų tiekimas“, UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“, AB „Energijos skirstymo operatorius“, AB „Lietuvos draudimas“, A. R., Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į pareiškimą nepateikė, termino pratęsti neprašė, į teismo posėdį neatvyko.
Pareiškėjai atsisakytina iškelti fizinio asmens bankroto bylą.
Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 1 straipsnio 1 dalis numato, kad šio įstatymo tikslas – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, (toliau – fizinis asmuo) mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Taigi, įstatymas apima bet kurį fizinį asmenį, kuris yra nemokus, tačiau yra sąžiningas ir siekia atkurti mokumą. Kaip nurodo kasacinis teismas, fizinio asmens bankroto procesas suteikia galimybę fiziniams asmenims, kurie dėl pablogėjusios finansinės padėties nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, netapti našta valstybės socialinei sistemai, taip apsaugant asmens orumą, o kreditoriams suteikiant galimybę atgauti bent dalį skolų.
Tuo atveju, jeigu teismas priima pareiškimą iškelti bankroto bylą, pereinama prie antrojo fizinio asmens bankroto iškėlimo stadijos etapo – teismo nutarties iškelti arba atsisakyti kelti bankroto bylą priėmimo. Būtent šioje stadijoje yra vertinama: 1) ar asmuo yra nemokus; 2) ar jis tapo nemokus sąžiningai; 3) ar nėra kitų FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti iškelti bankroto bylą. Iš fizinio asmens bankroto procedūros tikslo – atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą – išplaukia, kad bankrutuoti gali tik nemokus fizinis asmuo. Nemokumas yra būtina fizinio asmens bankroto sąlyga, nenustačius, kad asmuo yra nemokus, nėra įmanoma taikyti fizinio asmens bankroto procedūros. Pagal FABĮ 2 straipsnio 2 dalį fizinio asmens nemokumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA).
Civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad 2006 m. birželio 30 d. AB Parex bankas ir A. R. sudarė Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 490 000,00 Lt (141 913,80 Eur) kredito suteikimo gyvenamojo namo su žemės sklypu, esančių (duomenys neskelbtini), pirkimui ir apdailos darbų (1 t., popierinės b. l. 156-157, 158-159, 160-167). Kreditavimo sutarties pagrindu kredito gavėjo prievolių pagal sutartį įvykdymo užtikrinimui hipotekos lakštu įkeistas gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) atlikimui (1 t., popierinės b. l. 171-172). 2006 m. birželio 30 d. laidavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu Ž. R. laidavo kredito gavėjui A. R. (1 t., popierinės b. l. 168-170). Bankas 2014 m. spalio 3 d. pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo Ž. R., kad A. R. nevykdo prisiimtų įsipareigojimų, todėl iki 2014 m. lapkričio 3 d. neįvykdžius pradelstų finansinių įsipareigojimų – kreditavimo sutartis bus nutraukta, o Ž. R. kaip laiduotoja atsakys kaip solidarus skolininkas (1 t., popierinės b. l. 173-174). Bankas 2015 m. sausio 30 d. Vilniaus 45-ajam notarų biurui pateikė prašymą vykdomajam įrašui gauti, kuriame nurodė, kad skolininko A. R. ir įkaito davėjos Ž. R. įsipareigojimas bankui yra iš viso 123 978,22 Eur (1 t., popierinės b. l. 175-176).
Prienų rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 26 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-59-939/2016, nutraukė Ž. R. ir A. R. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini), bendru abiejų sutuoktinių sutikimu ir patvirtino Ž. R. ir A. R. 2016 m. balandžio 29 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią: po santuokos nutraukimo Ž. R. ir A. R. asmeninės nuosavybės teise atiteko po ½ dalį santuokoje įgyto turto pastato-gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šio nekilnojamojo daikto priklausinio kitų inžinierinių statinių-kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,0345 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); po santuokos nutraukimo Ž. R. asmeninės nuosavybės teise atiteko 2/3 dalys, o A. R. 1/3 dalis 0,2500 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); po santuokos nutraukimo Ž. R. asmeninės nuosavybės teise atiteko transporto priemonė Honda Accord, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) šalys patvirtino, kad jų prievolė AB „Citadele“ bankui pagal 2006 m. birželio 30 d. Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2006 m. birželio 30 d. Laidavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra nedalijama ir nemodifikuojama, po santuokos nutraukimo šalys lieka bendraskoliais, solidariai atsakingais už prievolės įvykdymų. Šalių skolinis įsipareigojimas AB „Citadele“ bankui pagal 2015 m. rugpjūčio 12 d. AB „Citadele“ atsiliepime į ieškinį pateiktus duomenis buvo 123978,22 Eur, kurį sudaro 120496,00 Eur negrąžintas kreditas, 281,84 Eur nesumokėtos palūkanos ir 3200,38 Eur delspinigiai. Šalys, atsižvelgdamos į tai, kad pagal 2006 m. birželio 30 d. Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) suteiktų kreditų įsigijo nekilnojamąjį turtų šeimos poreikiams tenkinti, santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje susitarė kad laidavimas su regreso teise negalimas ir, kad šalims įvykdžius prievolę AB „Citadele“ bankui Ž. R. nesinaudos regreso teise pagal laidavimo sutartį; šalių skola UAB „Birštono vandentiekis“ už šaltų vandenį, nuotekų tvarkymų ir pardavimo kainą pagal 2015 m. gruodžio 30 d. UAB „Birštono vandentiekis“ teismui pateiktų pažymų apie skolos susidarymo mechanizmų Nr. (duomenys neskelbtini) yra 488,38 Eur. Po santuokos nutraukimo šalys lieka bendraskoliais, solidariai atsakingais už prievolės įvykdymą; šalių skola UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ už gamtines dujas pagal 2016 m. kovo 25 d. UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ atsiliepime ir priede „Įsiskolinimo susidarymo detalizacija“ nurodytą informaciją yra 1214,73 Eur. Po santuokos nutraukimo šalys lieka bendraskoliais, solidariai atsakingais už prievolės įvykdymą; šalių skola UAB „Lietuvos draudimas“ pagal 2012 m. lapkričio 26 d. draudimo sutartį, draudimo poliso Nr. (duomenys neskelbtini), yra 133,51 Eur. Po santuokos nutraukimo šalys lieka bendraskoliais, solidariai atsakingais už prievolės įvykdymą; šalių skola UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ pagal 2015 m. rugpjūčio 6 d. Vielinės rinkliavos mokėjimo pranešimų Nr. (duomenys neskelbtini) yra 83,36 Eur. Po santuokos nutraukimo Šalys lieka bendraskoliais, solidariai atsakingais už prievolės įvykdymą; šalių skola Valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos, dėl nesumokėto žemės mokesčio su delspinigiais pagal atsiliepime į ieškinį nurodytą informaciją yra 85,89 Eur. Po santuokos nutraukimo Šalys lieka bendraskoliais, solidariai atsakingais už prievolės įvykdymą; šalių skola AB „Energijos skirstymo operatorius“ už elektros energijų pagal 2016 m. sausio 12 d. elektros skaitiklio duomenis, nurodytus AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2016 m. vasario 18 d. atsiliepime į patikslinta ieškinį Nr. (duomenys neskelbtini) yra 719,83 Eur. Po santuokos nutraukimo Šalys lieka bendraskoliais, solidariai atsakingais už prievolės įvykdymą; A. R. įsipareigojo skirti išlaikymą nepilnametei A. R. po 250,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės; šalys susitarė, kad A. R. yra įsiskolinęs už nepilnamečio vaiko išlaikymą 2000,00 Eur, kuriuos įsipareigojo pervesti Ž. R. mokant kas ketvirtį periodinėmis 250,00 Eur dydžio įmokomis (1 t., popierinės b. l. 15-22).
Pareiškėja Ž. R. 2016 m. vasario 12 d. patalpų nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ neterminuotam laikui išsinuomojo 48,27 kv. m. bendro ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini), už patalpų nuomą įsipareigodama mokėti po 14,48 Eur per mėnesį (1 t., popierinės b. l. 26-28). (duomenys neskelbtini) Patalpų nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėja iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ neterminuotam laikui išsinuomojo 66,83 kv. m. bendro ploto butą, esantį (duomenys neskelbtini) (1 t., popierinės b. l. 29). Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl vaiko laikinosios globos nustatymo“ pakeitimo“ Ž. R. paskirta K. S., gimusios (duomenys neskelbtini), globėja (1 t., popierinės b. l. 38). A. R., gimusi (duomenys neskelbtini), ir K. S., gimusi (duomenys neskelbtini), lanko (duomenys neskelbtini) (1 t., popierinės b. l. 25), už kurį pareiškėja nurodė, kad moka už abi mergaites taikant 20 procentų mokesčio lengvatą apie 75,00 Eur.
Pareiškėjai Ž. R., remiantis Valstybės įmonės Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, priklauso 2/3 dalys 0.2500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (1 t., popierinės b. l. 41-42). Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ žemės sklypo rinkos vertės ekspertizės aktą, viso minėto žemės sklypo vidutinė rinkos vertė 2018 m. sausio 29 d. duomenimis yra 22 500,00 Eur (1 t., popierinės b. l. 55-81). Valstybės įmonės „Regitra“ Kauno filialo 2018 m. sausio 27 d. pažyma apie transporto priemones Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog pareiškėjos Ž. R. vardu yra įregistruota transporto priemonė – automobilis Honda Accord, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pagamintas 2000 metais (1 t., popierinės b. l. 84). Kaip, kad pareiškėja nurodė pareiškime šios transporto priemonės vidutinė rinkos vertė apie 750,00 Eur. Kitų transporto priemonių pareiškėja laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 26 d. iki 2018 m. sausio 26 d. neįgijo (1 t., popierinės b. l. 85). Pareiškėjos vardu registruota transporto priemonė įsigyta 2007 m. spalio 17 d. (1 t., popierinės b. l. 86). Metinės pajamų deklaracijos už 2015-2016 m. pavirtina, kad pareiškėja 2015 m. gavo 1 753,95 Eur pajamų, iš kurių išskaičiuota pajamų mokesčio suma 145,00 Eur (2 t., popierinės b. l. 34-36), o 2016 m. gavo 5 256,82 Eur pajamų, iš kurių išskaičiuota pajamų mokesčio suma 347,00 Eur (2 t., popierinės b. l. 31-33). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimą (1 t., popierinės b. l. 32-35) patvirtina, jog pareiškėja Ž. R. laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 7 d. buvo drausta pensijų bei nedarbo socialinio draudimu, tačiau išmokų negavo. Nuo 2015 m. rugsėjo 8 d. pareiškėja dirba ir gauna darbo užmokestį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas pavirtina, jog pareiškėja ne tik gauna darbo užmokestį, bet ir tai, kad darbdavys iš jos darbo užmokesčio išskaičiuoja suma pagal vykdomąjį raštą kiekvieną mėnesį išskaičiuoja nuo 21,00 Eur iki 108,00 Eur per mėnesį, vidutiniškai išskaitoma suma sudaro 64,50 Eur per mėnesį (1 t., popierinės b. l. 36). Kauno rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius 2018 m. sausio 31 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) apie pajamas nurodė, kad Ž. R. gauna globos (rūpybos) išmoką, globos (rūpybos) tikslinį priedą ir pagalbos pinigus vaikus globojančioms šeimoms, iš viso 418,00 Eur per mėnesį (1 t., popierinės b. l. 37). Birštono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyrius A. R. ir K. S. paskyrė išmoką vaikui po 30,02 Eur kiekvienam vaikui, iš viso 60,04 Eur (1 t., popierinės b. l. 39). Priteistas išlaikymas A. R. sudaro 250,00 Eur per mėnesį (1 t., popierinės b. l. 15-22). Ž. R. sąskaitos, esančios Swedbank, AB, Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 20 d. iki 2018 m. sausio 2 d. patvirtina, jog likutis sąskaitoje yra 86,95 Eur (1 t., popierinės b. l. 87-88, 89-113), sąskaitos, esančios Swedbank, AB, Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas už laikotarpį nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2018 m. sausio 2 d. patvirtina, jog likutis sąskaitoje yra 86,95 Eur (1 t., popierinės b. l. 114-132, 133-151), sąskaitos, esančios AB Šiaulių bankas, Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas už laikotarpį nuo 2015 m. vasario 2 d. iki 2018 m. sausio 2 d. patvirtina, jog likutis sąskaitoje yra 0,00 Eur (1 t., popierinės b. l. 152). Teismo iniciatyva išreikalauti duomenys iš bankų bei Lietuvoje veikiančių bankų kaip užsienio bankų filialų – DNB, Šiaulių bankas, Medicinos bankas, Finasta, Danskebank, Nordea, Pohjola, Meridian Tradebank, Handels banken, BIGBANK, Scania, Enskilda bei Lietuvos centrinės kredito unijos apie tai, ar pareiškėja Ž. R. turi sąskaitą konkrečiame banke ir banko sąskaitose per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą – 2018 m. kovo 19 d., buvusias ir/ar esamas pinigines lėšas (2 t., popierinės b. l. 42-44). Minėti bankai bei Lietuvoje veikiančių bankų kaip užsienio bankų filialai informavo, kad Ž. R. jų institucijoje sąskaitų neturi (2 t., popierinės b. l. 52, 59, 60, 62, 65, 69). AB Šiaulių bankas nurodė, kad 2018 m. kovo 19 d. duomenimis Ž. R. sąskaitoje buvo 0,00 Eur (2 t., popierinės b. l. 55, 56).
Žemesnės instancijos teismas
Iš VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro 2018 m. kovo 14 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) apie traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimą matyti, jog pareiškėja Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre technikos nėra įregistravusi (2 t., popierinės b. l. 39). Lietuvos Transporto saugos administracijos Administracinių paslaugų departamento Kauno skyrius pažymoje apie vidaus vandenų transporto priemonių įregistravimą nurodė, jog Ž. R. vardu vidaus vandens transporto priemonių Lietuvos Respublikos vidaus vandenų laivų registre neįregistruota (2 t., popierinės b. l. 76).
Pareiškėja sudariusi su UAB „SEB investicijų valdymas“ pensijų kaupimo sutartį (2 t., popierinės b. l. 28-29), ji turi kilnojamojo turto už 525,00 Eur (2 t., popierinės b. l. 30).
Išieškotojos Ž. R. naudai antstolis S. V. vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) 2017 m. rugsėjo 13 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomųjų dokumentų Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu areštavo skolininko A. R. turtą 4 796,97 Eur sumai (1 t., popierinės b. l. 153-155).
Antstolė D. M. 2018 m. sausio 24 d. priėmė skolų išieškojimo patvarkymą, kuriame nurodyta, kad iš A. R. ir Ž. R. AB „Citadele“ bankui liko išieškoti 48 651,88 Eur, išieškomų vykdymo išlaidų suma sudaro 946,07 Eur (1 t., popierinės b. l. 177-178). UAB „Birštono šiluma“ 2018 m. sausio 29 d. pažyma apie susidariusią skolą už šaltą vandenį ir nuotekas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad Ž. R. ir A. R. 2017 m. gruodžio 31 d. duomenimis yra skolingi 539,97 Eur (1 t., popierinės b. l. 179). UAB „Lietuvos dujų tiekimas“ 2018 m. sausio 29 d. pažyma apie atsiskaitymą už gamtines dujas patvirtina, jog iki 2018 m. sausio 1 d. už (duomenys neskelbtini), esantį objektą skola yra 1 214,73 Eur (1 t., popierinės b. l. 180). UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ 2018 m. sausio 29 d. pažymose Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog Ž. R. ir A. R. už objektą, esantį (duomenys neskelbtini), 2017 m. gruodžio 31 d. duomenimis skolingi 288,63 Eur (1 t., popierinės b. l. 181, 182). Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. balandžio 9 d. sprendimu iš Ž. R. priteista 91,21 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir 15,00 Eur žyminio mokesčio, iš viso 106,21 Eur (2 t., popierinės b. l. 79-82). Pareiškėja teismo posėdžio metu patikslino pagal pridedamus teismo procesinius sprendimus ir patvirtino kreditoriui UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ reikalingą sumokėti sumą – 106,21 Eur. AB „Energijos skirstymo operatorius“ 2018 m. sausio 26 d. informacija apie apmokėtą elektros energiją Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad už objektą, esantį (duomenys neskelbtini), įsiskolinimas už elektros energiją sudaro 783,46 Eur (1 t., popierinės b. l. 183). Pareiškėjos santuokos nutraukimo byloje priimtas sprendimas patvirtina, jog skola AB „Lietuvos draudimas“ sudaro 133,51 Eur, Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai – 85,89 Eur, E. R. – 5000,00 Eur.
Iš 2018 m. sausio 31 d. išduotos medicininės pažymos matyti, jog pareiškėja į Respublikinį priklausomybės ligų centrą konsultacijai/gydymui 5 metų laikotarpiu nesikreipė (2 t., popierinės b. l. 1). Pareiškėja neteista (2 t., popierinės b. l. 2). Vadovaudamasi FABĮ 4 straipsnio 2 dalimi pareiškėja, ketindama pateikti pareiškimą iškelti bankroto bylą, įvykdė pareigą ne vėliau kaip prieš mėnesį iki pareiškimo iškelti bankroto bylą pateikimo dienos apie tai raštu pranešti visiems kreditoriams (2 t., popierinės b. l. 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13-14). Byloje yra duomenų, kad R. G. ir E. G. sutinka Ž. R. bankroto proceso metu padėti jai materialiai (2 t., popierinės b. l. 37, 38).
Bankroto administratoriumi siūlomas UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras civilinėje byloje yra pateikęs savo sutikimą dėl Ž. R. bankroto administravimo (2 t., popierinės b. l. 15). UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras bankroto administratoriaus lėšų sumos pagrindime nurodė, jog Ž. R. bankroto bylą nagrinėjančio teismo prašytina nustatyti lėšų suma, kurią bankroto administratoriaus turėtų teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos sudarytų 1 139,82 Eur (2 t., popierinės b. l. 17).
Pagal pirmiau išdėstytas aplinkybes pareiškėja Ž. R. pagal savo turtinę padėtį formaliai atitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje numatytas sąlygas, t. y. ji turi skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai yra suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas.
Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis). FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje numatyti atvejai, kada teismas privalo atsisakyti iškelti bankroto bylą, kurių dalis siejami su fizinio asmens nesąžiningumo konstatavimu. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas numato, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie CK nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Viena vertus, tai reiškia, kad pirmiausia įstatymo leidėjas nemokumo būseną sieja su pradelstais įsipareigojimais, kurių suma yra didesnė negu 25 MMA. Kita vertus, tai, kad asmens, siekiančio įgyvendinti bankroto procedūrą, skoliniai įsipareigojimai viršija 25 MMA, nebūtinai reiškia, kad jis yra nemokus. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad mokumas gali būti suprantamas kaip potencialus skolininko sugebėjimas turimomis priemonėmis sumokėti už tai, kas įsipareigota, t. y. gebėjimas laiku apmokėti įsipareigojimus, grąžinti skolas suėjus jų mokėjimo terminui. „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ žodis „mokus“ apibrėžtas kaip „galintis mokėti, turintis iš ko mokėti“, o „mokumas“ – kaip „mokamasis pajėgumas“. Taigi nemokumas yra priešinga būsena – nesugebėjimas, neturėjimas iš ko mokėti už tai, kas įsipareigota. Nemokumą būtina skirti nuo nenoro atsiskaityti, laikino mokėjimų sutrikimo, gresiančio nemokumo ir situacijos, kai skolininko turtas nebepadengia jo skolinių įsipareigojimų. Taigi, sprendžiant dėl fizinio asmens nemokumo turi būti taikomi tokie kriterijai: skolų suma turi viršyti 25 MMA, šių skolų mokėjimo terminai turi būti pasibaigę ir asmuo faktiškai (objektyviai) neturi turėti galimybės šias skolas padengti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad situacija, kai asmens finansiniai įsipareigojimai didesni nei jo turimas turtas, tačiau gaunamos pajamos leidžia per protingą laikotarpį šiuos įsipareigojimus įvykdyti, reiškia, kad asmuo gali vykdyti skolinius įsipareigojimus. Vien tai, kad asmens turimų skolų suma viršija jo turimo turto vertę, nereiškia asmens nemokumo, jeigu jis yra sveikas ir darbingas asmuo, ir gauna pajamas, kurias viešai skelbiamais duomenimis, šalyje per mėnesį uždirba penktadalis dirbančių gyventojų. Nustatant, ar asmuo pajėgus vykdyti savo įsipareigojimus, būtina nustatyti ir įvertinti jo per ataskaitinį laikotarpį (mėnesį) mokėtiną pinigų sumą, gaunamas pajamas, gaunamų sumų realumą, lėšas, būtinas pragyvenimui. Taigi, galima apibendrinti, kad nustatant nemokumo būklę turi būti nustatytos trys sąlygos: 1) skolų suma turi viršyti 25 MMA; 2) šių skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę; ir 3) nėra galimybės šias skolas padengti iš turimo turto ar gaunamų pajamų. Jeigu teismas nenustato šių sąlygų viseto, negalima konstatuoti, kad asmuo yra nemokus. Vadinasi, teismas pareiškėjos nemokumą papildomai vertina ir sąžiningumo aspektu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-208-313/2016).
Iš pareiškėjos pateiktų rašytinių įrodymų ir paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad Nekilnojamojo turto registre pareiškėjos vardu įregistruota 2/3 dalys žemės sklypo, kurio bendra vertė 2018 m. sausio 29 d. duomenimis yra 22500,00 Eur. Nepaisant to, kad šio turto atžvilgiu yra taikyta hipoteka, byloje nėra pateikta jokių duomenų, jog pareiškėja dėjo pastangas, siekdama sumažinti susidariusį įsiskolinimą kreditoriams, bendradarbiavo su antstoliu, kad būtų realizuota jos nuosavybėn tekusi žemės sklypo dalis. Pareiškėja nepateikė duomenų, kad būtų prašiusi kreditorius leisti mažinti įsiskolinimą mokant pas mėnesį po atitinkamą, pareiškėjos pajamas atitinkančią sumą. Pareiškėja net nebandė įrodinėti, kad siekė įvykdyti įsipareigojimus turimiems kreditoriams geruoju, dėdama tam pastangas, apsiribodama teiginiu, kad išieškomos lėšos yra nurašomos antstolės vykdymo procese pagal pareiškėjos gaunamų pajamų dydį, tuo tarpu, jeigu ir būtų pakeltas jos darbo užmokestis, pareiškėjos finansinė padėtis nepagerėtų, nes tokiu atveju antstolis turėtų pagrindą nurašyti nuo gaunamų pajamų didesnes sumas skoloms padengti. Vertintina ir ta aplinkybė, kad po santuokos nutraukimo Ž. R. ir A. R. liko bendraskoliais, solidariai atsakingais už prievolių įvykdymą pareiškėjos nurodytų suinteresuotų asmenų atžvilgiu, todėl Ž. R. nurodyta aplinkybė, kad A. R. šiai dienai slapstosi užsienyje, galimai Norvegijoje, kur dirba ir gauna nemenkas pajamas pagal minėtos šalies vidutinį darbo užmokestį, o skolinių įsipareigojimų našta tenka jai vienai, neduoda pagrindo skolinius įsipareigojimus laikyti vienai pareiškėjai tenkančia našta. Teismo posėdyje Ž. R. nurodė, kad yra įgijusi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, turi inžinieriaus specialybę. Ž. R. yra darbingo amžiaus išsilavinusi jauna moteris, kad turėtų sveikatos problemų ar būtų riboto darbingumo asmuo, ji asmeniškai nenurodė, to nenustatyta ir byloje pateiktais duomenimis, todėl, atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes, manytina, kad pareiškėja galėtų gauti didesnes nei gauna šiuo metu pajamas, kurios leistų užtikrinti geresnį ne tik asmeninių poreikių tenkinimą, bet ir skolinių įsipareigojimų vykdymą. Juo labiau teismas kaip nevisiškai atsakingą požiūrį vertina ir tai, kad pareiškėja teismo posėdyje nurodė, kad yra tarusis su darbdaviu dėl didesnio darbo užmokesčio mokėjimo, tačiau šis nurodęs pirmiausiai pareiškėjai susitvarkyti skolas, o tada jis neva padidinsiąs jai darbo užmokestį. Teismas, vertindamas pareiškėjos gaunamos pajamas už nepilnamečius vaikus, nesieja jų su pareiškėjos gaunamu darbo užmokesčiu bei susidariusių skolų išieškojimo galimybe, tačiau tokios pajamos, atsižvelgiant į šalies ekonominę situaciją, yra pakankamos, kad užtikrinti nedidelio amžiaus nepilnamečių vaikų būtinuosius poreikius pagal pareiškėjai mokamas valstybės išmokas (globos išmoka, globos tikslinis priedas ir pagalbos pinigai vaikus globojančioms šeimoms) ir priteistą išlaikymą. Be to, kaip matyti iš santuokos nutraukimo pasekmių sutarties turinio dėl susidariusio nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimo, iš A. R. per dvejus metus kas ketvirtį priteista mokėti po 250,00 Eur iš viso 2000,00 Eur skolos Ž. R..
Teismui pareikalavus pateikti duomenis aplinkybėms dėl akcijų, vertybinių popierių ir pan. pagrįsti, šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų pareiškėja nepateikė, šalinant pareiškimo trūkumus atstovei nurodžius, kad tokie duomenys byloje, jos manymu, yra pertekliniai. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad iš pareiškėjos pateiktų sąskaitų lėšų judėjimo matyti, kad ji dažnai naudojasi užsienio internetinių parduotuvių paslaugomis tam išleisdama nemažas piniginių lėšų sumas pagal savo turtinę padėtį, taip pat teigia turinti vartojimo kreditinę kortelę (įrodymai dėl to taip pat nepateikti), iš kurios gan dažnai pervedamos piniginės lėšos, pvz., 257,50 Eur, 170,00 Eur, 300, 00 Eur pareiškėjos įvardijamos kaip kredito padengimas, pvz. 2017 m. gruodžio 7, 22 dienos, 2018 m. sausio 29 d. (1 t., popierinės b. l. 149-150), duotuoju laikotarpiu sudarančios nemažas pinigines sumas asmeniui, kuris teigia esantis nemokus. Šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad pareiškėja, anksčiau įpratusi gyventi finansiškai laisvai, esant susiklosčiusiai nepalankiai materialinei situacijai, per didelę dalį lėšų skiria asmeninių poreikių tenkinimui, tuo tarpu skolinių įsipareigojimų vykdymo ir grąžinimo proceso sėkmė daugeliu atvejų priklauso ir nuo paties bankrutuojančio asmens pastangų ir geranoriškumo. Beje, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apdairus ir rūpestingas asmuo, imdamas kreditus, prisiima ir galimai kilsiančią riziką bei atsakomybę tinkamai nevykdant skolinių įsipareigojimų kreditoriams. Pažymėtina, kad siekiantis bankrutuoti asmuo turėtų jausti kiek didesnį finansinį suvaržymą, nei kad buvo iki skolinių įsipareigojimų susidarymo pradžios tam, kad, pirmiausia atsiskaitytų su kreditoriais. Bankroto procesas nėra skirtas vien tik skoloms nurašyti, nes, dėdamas dideles pastangas, fizinis asmuo gali reabilituotis ir grįžti į stabilią finansinę padėtį, juolab pareiškėjai patvirtinus, kad turi didelės patirties verslo srityje, kurį anksčiau sėkmingai vykdė ir, kurį šeima ketino perkleti į užsienį, o tuo pačiu esant solidarioms prievolėms kreditoriams.
Nuo 2017 metų liepos 1 d., įsigaliojus naujajam darbo kodeksui, minimalus darbo užmokestis gali būti taikomas tik nekvalifikuotam darbui (t.y., kuriam netaikomi jokie specialūs kvalifikaciniai reikalavimai). Teismo vertinimu, pareiškėja, kaip solidari bendraskolė, turėdama bendrų skolinių įsipareigojimų, būdama darbingo amžiaus, turėdama aukštąjį universitetinį išsilavinimą bei specialybę ir, suvokdama, jog nesiėmus aktyvių veiksmų prisiimtų kreditorinių įsipareigojimų tinkamai įvykdyti nepavyks, turėjo ir turi galimybes, nepilnamečiams vaikams lankant ikimokyklinio ugdymo įstaigą, ieškoti geriau apmokamo ir/ar papildomo darbo, tačiau to nepadarė, ji taip pat nesikreipė į kreditorius dėl įsiskolinimų grąžinimo sąlygų ir terminų suderinimo. Kritiškai šioje byloje teismas vertina ir tai, kad R. G. ir E. G., pasak pareiškėjos, sutinka Ž. R. bankroto proceso metu padėti jai materialiai, kaip teismo posėdyje nurodė pati pareiškėja ir šiuo metu padeda, tačiau nepateikia šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Teismo vertinimu, iš esmės visą įstatyme numatytą vertintiną 3 metų laikotarpį iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo pareiškėjai buvo žinoma apie vis prastėjančią jos finansinę padėtį ir galimybes vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, suprantamas įsipareigojimų mastas, tačiau pareiškėja, būdama sąžininga skolininkė, pagal jai taikomą apdairaus ir rūpestingo asmens standartą, privalėjo dėti visas įmanomas pastangas, siekdama atsiskaityti su kreditoriais arba sumažinti įsipareigojimų dydį, tačiau nesiėmė aktyvių veiksmų daryti įtaką savo mokumo būklei pagerinti.
Remiantis visomis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei išdėstytais teisiniais argumentais teismui nenustačius, kad bankrutuoti siekiantis asmuo yra nemokus bei negalintis vykdyti skolinių įsipareigojimų, darytina išvada, jog egzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtintas sąmoningo fizinio asmens neveikimo teisinis pagrindas, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, kas draudžia iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Fizinio asmens bankroto bylos iškėlimas pareiškėjai Ž. R. prieštarautų FABĮ tikslui –užtikrinti subalansuotą kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Esant šioms aplinkybėms, Ž. R. atsisakytina iškelti fizinio asmens bankroto bylą (FABĮ 1 straipsnio 1 dalis, 5 straipsnio 8 dalies 2 punktas).
Įsiteisėjus teismo nutarčiai, apie atsisakymą iškelti pareiškėjai Ž. R. fizinio asmens bankroto bylą paskelbtina viešai specialioje interneto svetainėje (FABĮ 5 straipsnio 5 dalis), taip pat apie tai informuotini antstoliai, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš Ž. R. bei kredito įstaigos, kuriose yra pareiškėjos sąskaitos (FABĮ 5 straipsnio 9 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsni 1 dalimi, 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,
nutaria:
Atsisakyti iškelti pareiškėjai Ž. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) fizinio asmens bankroto bylą.
Nutarčiai įsiteisėjus, informaciją apie atsisakymą iškelti pareiškėjai Ž. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) fizinio asmens bankroto bylą, paskelbti viešai specialioje interneto svetainėje, taip pat apie tai informuoti antstolius, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš Ž. R. bei kredito įstaigas, kuriose yra pareiškėjo sąskaitos.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.