Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2024-08-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-51-1117/2024

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2024-08-09Telšių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2024-11-27Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-08-09
Bylos Nr.
1-51-1117/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-16355-2023-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aida Stulpinienė
Nukentėjusysis
L. J.
Kaltinamasis
R. J.
Advokatai
Remigijus Jakštas, Vaclovas Akavickis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-51-1117/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-16355-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.2 (S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. rugpjūčio 9 d.Telšiai
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėja Aida Stulpinienė,sekretoriaujant Viktorijai Stanienei, Odetai Krasauskienei,dalyvaujant prokurorams Arūnui Gailiui, Laisvidai Sabaliauskienei,nukentėjusiajai L. J., jos atstovui advokatui Remigijui Jakštui,kaltinamajam R. J., jo gynėjui advokatui Vaclovui Akavickiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis apsaugos darbuotoju, laikomas neteistu,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. J. 2023 m. gegužės 6 d., apie 19 val., savo gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, konflikto tarp jo ir jo sutuoktinės L. J. metu, tyčia rankomis sugriebęs už L. J. rūbų ją stūmė, dėl ko ji nugaros sritimi pargriuvo atsitrenkdama į betoninius blokus, po to tęsdamas savo nusikalstamą veiką, tyčia rankomis sugriebęs už jos rūbų ties krūtinės sritimi, ne mažiau kaip penkis kartus ją vėl stūmė, dėl ko ji penkis kartus galvos sritimi ties pakaušiu griūdama atsitrenkė į betoninį grindinį, o nugaros sritimi į žolyną, tuo jai padarydamas veido, abiejų žastų ir dešinės šlaunies poodines kraujosruvas ir taip nežymiai sužalojo savo šeimos narę - sutuoktinę L. J.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, jų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Kaltinamasis R. J. neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad konfliktai su sutuoktine prasidėjo 2023 m. gegužės 3 d. Jie su sutuoktine L. J. augina pomidorus, reikia daug dirbti, jis nebeturi sveikatos, norėtų ramiau gyventi, todėl svarstė, kaip jie galėtų nutraukti santuoką, pasidalinti turtą. Atsimena, kad pomidorų daigai, dėl kurių nušalimo buvo apkaltintas, nušalo naktį iš penktadienio į šeštadienį prieš Motinos dieną. Tai buvo visiškai netyčinis dalykas, tiesiog išmušė saugiklius, o jis tą naktį dirbo ir negrįžo sutaisyti. Žmona L. J. labai sureagavo dėl pomidorų daigų nušalimo, jis irgi dėl to jaudinosi. Tą dieną jo žmona su seserimi ir kaimyne A. R. iš nevilties terasoje „pokyliavo“. Jis su žmona tą dieną nebendravo, buvo garaže, tvarkė automobilį, iš kavinės parvežtus pietus padėjo namuose ant stalo. Matė, kad žmona yra pikta. Jam bebūnant garaže, prie jo atėjo žmona ir atsirėmusi į prie garažo stovėjusio automobilio priekinį kapotą demonstratyviai pasakė „tu specialiai čia viską padarei“. Jis pasakė, kad ne. Ji tada vėl sakė „tu specialiai“. Jis sakė „ne“. Tuomet ji sakė „tu visados neprisipažįsti“ ir ėmė pulti jį su nagais į veidą. Jis užsidengė veidą rankomis, kad neapdraskytų. Ji savo rankomis atsitrenkė į jo užblokuotas rankas ir griuvo. Gal jis ir stumtelėjo gindamasis, toks judesys galėjo būti. Ji nugriuvo ne ant blokų, o palei mašiną. Ji griuvo palengva, tai buvo kaip girto žmogaus griuvimas. Ten toje vietoje, kur ji nugriuvo, buvo žemė su žole, nebuvo blokų. Tada žmona atsistojo ir paėmusi šalia ant blokų buvusį prožektorių, ėmė su prožektoriumi jį daužyti. Prašė jos liautis. Padaužiusi, ji pradėjo eiti pagal namo sieną, jis prašė atiduoti prožektorių, bet ji tuo prožektoriumi daužė jam rankas. Paėjusi maždaug 8 metrus, priėjusi prie namo kampo prie terasos, žmona sustojo. Kai atėjo prie to kampo, terasoje buvo L. J. sesuo, kuriai jis liepė tramdyti seserį, bet ši nieko nedarė. Tuomet jis priėjęs prie L. J. paprašė atiduoti prožektorių ir tą prožektorių iš jos rankų staigiai patempė. L. J. kažkaip sukosi, susvirduliavo ir aukštielninka virto. Ji nugriuvo, nes buvo girta, nebesusivokė. Toje vietoje, kur L. J. nuvirto yra žolynas, betoninė plokštė yra žymiai toliau. L. J. nugriuvo lygiagrečiai šuliniui, į kairę pusę nuo vandens statinės. Jis pagalvojo, kad ji atsistojusi vėl jį puls, todėl paėmė kaimynės kibirą, iš šalia buvusios statinės pasėmė ne pilną kibirą vandens, apie 8-10 l, ir per du kartus išpylė vandenį ant žmonos. Daugiausiai vandens pylė ant veido, ji paliko šlapia, chalatas sugėrė vandenį. Jo pilamas vanduo ją išgelbėjo, atgaivino, iš karto paliko žvalesnė. Nežino kodėl neužteko pilti vandens tik vieną kartą, gal iš tos inercijos pylė ir antrą kartą. Užpylus vandenį L. J. nesikėlė. Po to, kai užpylė vandenį, jis kibirą numetė į šoną. Į L. Ju. kibiro nemetė. Numestas kibiras sudužo, nes buvo plastikinis, išdūlėjęs nuo saulės. Matė, kad L. J. bando keltis, bet nebeatsikelia. Tuomet jis paėmė ją iš nugaros už pažastų ir pakėlė, pastatė. Matė, kad ji buvo šoke, jai buvo netikėta, kad jis užpylė vandens ant veido. Jokių sužalojimų ant žmonos nesimatė. Tada L. Ju. pasakė, kad skambins policijai. Jis paėmė kibirą, kuris sudužo ir nunešė išmesti. Žmona nuėjo į terasą, o jis nuėjo į šiltnamį atjungti paskutinių šildytuvų. Jokiame miške nesislėpė. Šiltnamyje buvo apie 20 min., grįžęs pamatė policijos pareigūnus. Policijos pareigūnai pasakė, kad jis smurtavo prieš savo žmoną. Jis pasakė, kad nesmurtavo, bet policijos pareigūnas vis tiek teigė apie pastūmimą. Tuomet jis pasakė „gal ir stūmiau gindamasis ir ji apvirto“. Dėl jo veiksmų L. J. negalėjo būti nežymus sveikatos sutrikdymas. Ar buvo koks skausmas sukeltas, negali pasakyti. Dėl šio įvykio jaučia moralinę kaltę, kad nesugebėjo suvaldyti situacijos. Po šio įvykio su L. J. nebegyvena, bet (duomenys neskelbtini) gimtadienio proga žmonai nusiuntė gėlių ir atvirutę, kad atsiprašo. Apie žmonos sveikatos būklę žino, nes ji parašydavo jam per Feisbuką, paskambindavo. Nežino apie L. J. alergiją šalčiui. Nesutinka visiškai su civiliniu ieškiniu. Žastuose galėjo mėlynės atsirasti dėl to, kad ją kėlė. Įvykio metu buvo išgėręs dvi taureles brendžio, tai negalėjo turėti įtakos jo poelgiui, jokios agresijos nebuvo, apsvaigęs nesijautė. Iš kur tie sužalojimai, kuriuos nustatė ekspertai, nežino, nes, jam matant, ji griuvo du kartus, o kiek ji prieš tai ir po to dar griuvinėjo, negali pasakyti. Kaimynė A. R. jį apkalba, jų santykiai nėra geri, nes jis turėdavo priekaištų dėl kaimynų girtuokliavimų. L. J. jo apkalbėti tikslo neturi, bet kaip sąlygą susitaikymui buvo iškėlusi tai, kad kaip žalos atlyginimą jis paliktų jai butą. Pareigūnai neturi tikslo jo apkalbėti, bet gal jie ne taip suprato jo pasakymus. Pareigūnai apklausinėjo su spaudimu. Pareigūnas D. Atraškevičius bendravo agresyviai. Jautė didžiulį spaudimą, kai policijos pareigūnas kartojo: „kaip tu nestūmei, jeigu ji apvirto“. Jis nemokėjo tinkamai paaiškinti. Ji pati puolė, pati užsigavo į jį, pati pargriuvo. Galėjo gautis kažkoks netyčinis stūmimas, nes kaip kitaip atsiginsi, jei prieš tave agresyviai puola, jei asmuo yra nevaldomas. Apie prožektorių pareigūnams nieko neužsiminė, nes buvo ne tas galvoje. Ten, kur kaimynė A. R. nurodė L. J. griuvimą ant dekoratyvinių akmenų, tai tie akmenys yra visai kitoje pusėje, nei jos virtuvės langas. Į akmenis L. J. negriuvo. Pro antrame aukšte esantį liudytojos A. R. virtuvės langą nėra galimybės pamatyti, kas vyksta prie garažo. Nėra alkoholikas, 6 metus buvo globėjas, rūpinosi L. Ju. sūnumi, jį kasdien veždavo į mokyklą, į treniruotes, taip pat į varžybas. Šiuo metu dirba apsaugoje, nėra jokios galimybės ateiti į darbą neblaiviam. Niekada nėra netinkamai elgęsis su žmona.

Nukentėjusioji L. J. parodė, kad su R. J. kartu gyvena nuo 2006 m., o 2014 jie susituokė. Pradinis konfliktas tarp jos ir sutuoktinio prasidėjo 2023 m. gegužės 3 d. vakare, kuomet ji pasakė, kad reikia patvarkyti bebrų užtvanką. R. J. pasiuto, pradėjo trankytis po namus, grasino, kad nugriaus jos šiltnamius, reikalavo skyrybų. Ji augina daug rūšių pomidorų, tai yra jos pragyvenimo šaltinis ir hobis. Nuo 2001 m. jai nustatyta (duomenys neskelbtini), turi kitų sveikatos sutrikimų, todėl darbai šiltnamyje ją nuramina. Po 2023 m. gegužės 3 d. konflikto R. J. buvo nervingas ir taip sutvarkė elektros tiekimą, kad pradėjo iššauti saugikliai, todėl šiltnamyje nušalo visi prigiję pomidorų daigai. Atsimena, kad 2023 m. gegužės 6 d. rytą su seserimi L. Ju. išvažiavo į miestą apsipirkti sekančią dieną turėjusiai būti Motinos dienai. Grįžusi iš miesto, ji nuėjo prie šiltnamio, ten rado visus daigus pajuodavusius. Iš karto suprato, kad dėl to kaltas R. J. Ji buvo šoke, sesuo L. Ju. išėjo pas mamą atnešti jai degtine užpiltų valerijonų. Šiaip ji yra abstinentė, bet tą dieną išgėrė tų degtine užpiltų valerijonų. Po kurio laiko kaimynė A. R. pasakė, kad R. J. yra garaže. Ji viena pati nuėjo prie garažo, sesuo liko namo terasoje. Nuėjusi prie garažo ji atsirėmė į automobilį, stovėjusį 3-4 metrai nuo garažo. R. J. buvo garažo viduje, o ją pamatęs atpuolė prie jos, šaukė, tiesė į ją rankas, stūmė paėmęs už rankų (žastų). Ji griuvo ir nugara atsitrenkė į prie garažo durų sukrautus cementinius blokus. Tie blokai seniai ten stovi, R. J. žinojo, kad jie ten yra. R. J. buvo neblaivus, bet ne tiek, kad neatsimintų. Iš skausmo jai aptemo sąmonė. Neatsimena, kas vyko toliau, atsipeikėjo jau būdama prie namo kampo. Ten stovėjo R. J. Jai buvo labai silpna, norėjo vyrui įsikibti į ranką, o jis, kibiru pasėmė iš šalia stovėjusios statinės šaltą vandenį, apipylė ją ir pastūmė. Ji nukrito ant žolyno, bet galva atsitrenkė į betoninę plytelę. Plaukus buvo susisegusi sage, tai ši nuo smūgio sulūžo. Ji norėjo keltis, bet R. J. neleido, vos tik ji bandydavo stotis, jis ją apliedavo vandeniu ir pastumdavo. Taip jis darė penkis kartus, nors žinojo, kad ji turi alergiją šalčiui. Vandens buvo pilna statinė, o po R. J. veiksmų, joje liko tik kokie 4 kibirai vandens. Prisimena jo baisias akis ir žodžius „aš tave užmušiu“. Egzekucija baigėsi, kai jos sesuo jį išvadino alkoholiku ir suvaidino, kad skambina policijai. R. J., išvadintas alkoholiku, puolė ir ant jos sesers. Kol laukė atvykstančios policijos, ji dar išgėrė šiek tiek likerio „Limoncello“, buvo visą dieną nevalgiusi. Jos koordinacija buvo normali, pati nukristi negalėjo. Pirmą vakarą jai skaudėjo tik nugarą, o kitą dieną pradėjo skaudėti rankos, galva. Prie smilkinio buvo guzas su kraujosruvomis. Rankos buvo mėlynos nuo suspaudimo. Jai padaryti tokie sužalojimai, kokie nurodyti kaltinime. Po įvykio, pirmadienį kreipėsi į gydytoją. Tvarkydama bebrų užtvarką tikrai nesusižalojo. Prašo priteisti turtinę žalą, kurią patyrė gydymui nuo 2023 m. gegužės 6 d. Neturtinę žalą sudaro iškentėtas skausmas, pasekmes jaučia iki šiol, jai nustatytas lėtinis potrauminis stresas, dažnai labai stipriai skauda galvą, nors iki įvykio neskaudėjo. Po įvykio daug kartų lankėsi pas gydytojus, buvo daromos „blokados“, paskirti stiprūs vaistai „Skudex“ nuo galvos skausmo. Sutuoktinis fizinį smurtą prieš ją panaudojo pirmą kartą, anksčiau, jis išgėręs būdavo baisus, agresyvus, naudodavo psichologinį smurtą. J. J. jos neatsiprašė. Mano, jog sutuoktinio elgesiui įtakos turėjo alkoholis. Buvo pasiryžusi susitaikyti su R. J., jie net buvo susitarę dėl žalos atlyginimo, bet, kai R. J. sužinojo, kad susitaikymui reikės pripažinti kaltę, jis nebesutiko.

Liudytojas Darius Atraškevičius parodė, kad dirba Telšių apskrities VPK. 2023 m. pavasarį, tiksliai datos nepamena, buvo gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Su kolega nuvyko į įvykio vietą (duomenys neskelbtini) g. Juos pasitiko nukentėjusioji ir jos sesuo. Nukentėjusioji papasakojo, kad sutuoktinis R. J. kieme ją stūmė tris kartus, kaskart stumdamas pylė ant jos šaltą vandenį. L. J. krito ant žolės, bet galva trenkėsi į betono plokštę. L. J. buvo susijaudinusi, visa šlapia. Matėsi, kad yra vartojusi alkoholio, ji sakė gėrusi likerio. Ant nukentėjusiosios veido sužalojimų nesimatė. Nukentėjusioji skundėsi nugaros skausmais. Iš pradžių R. J. įvykio vietoje nebuvo, paskui pamatė jį prie garažo ir nuėjo pakalbėti. R. J. sakė, kad stūmė L. J. ir ši virto. Kai jis pasakė, kad R. J. dėl to bus sulaikytas, šis pradėjo viską neigti. R. J. sulaikė. R. J. vizualiai neatrodė girtas. Nukentėjusioji atrodė girtesnė, bet nebuvo tiek girta, kad griūtų.

Liudytojas Kornelijus Sagaidokas parodė, kad dirba Telšių apskrities VPK. Atsimena, kad buvo gautas iškvietimas adresu (duomenys neskelbtini). Vyko su kolega Dariumi Atraškevičiumi. Nukentėjusioji L. J. buvo namuose, ji nurodė, kad prieš ją buvo smurtauta lauke, kieme. Teigė, kad ji buvo lauke ir R. J. ją pastūmė ant plytelių, ji virto ir virsdama susitrenkė nugarą. Nukentėjusioji nurodė, kad ją pastūmė ir apipylė vandeniu. Tiksliai neprisimena, ar matė kokius nors sužalojimo požymius ant nukentėjusiosios. Jis atliko asmens apžiūrą, bet sužalojimų neprisimena. Prisimena, kad nukentėjusioji nurodė jautusi skausmą nugaros srityje. Paskui jie su kolega ieškojo R. J., apėjo teritoriją. Taip pat ten buvo dar ir nukentėjusios sesuo, į kurią R. J. metė kibirą. Buvo nurodyta, kad R. J. metė kibirą į nukentėjusiosios seserį, kibiras suskilo, bet jie kibiro šukių nerado. Apsiklausinėjant nukentėjusiosios seserį, grįžo R. J., jis kažkur buvo (duomenys neskelbtini) g., link garažų. Tada jis su kolega priėjo prie R. J., paklausė, ar šis smurtavo. R. J. teigė, kad smurtavo prieš nukentėjusiąją. Kai jie pasakė, kad R. J. bus sulaikomas už smurtą artimoje aplinkoje, šis pradėjo visa tai neigti. Po to R. J. patalpino į laikinio sulaikymo patalpą. Nukentėjusiąją apklausinėjo kolega. Jis atliko įvykio vietos apžiūrą ir asmens apžiūrą. Ar buvo sužalojimai ant nukentėjusiosios žastų, šlaunų, negali pasakyti, nes įdėmiai neapžiūrinėjo jos, kadangi ji moteris. Apžiūrėjo tik jos veidą vizualiai, ir dar ji pakėlė chalatą, parodydama nugarą. Nukentėjusioji buvo išsigandusi, ašarojo. Atrodė realu, kad nukentėjusioji buvo patyrusi smurtą. Prisimena, kad nukentėjusioji vilkėjo chalatą. Jis chalato nelietė, bet atrodė, kad chalatas šlapias. Nukentėjusioji kalbėjo rišliai, nesimatė, kad būtų buvusi neblaivi, tik nustatinėjant alkotesteriu paaiškėjo, kad ji buvo neblaivi. Ar R. J. buvo blaivus, neprisimena, bet jis taip pat blaiviai kalbėjo. Neprisimena pokalbio apie prožektorių.

Liudytoja L. Ju. parodė, kad yra nukentėjusiosios L. J. sesuo. 2023 m. gegužės 6 d. su seserimi važiavo apsipirkti Motinos dienai. Grįžus namo, abi nuėjo pažiūrėti kaip laikosi pomidorai. Visi pomidorai buvo nušalę. Seserį ištiko šokas, pradėjo verkti. Ji nuėjo pas mamą parnešti seseriai valerijonų. Kai grįžo atgal su valerijonais, sesuo jau buvo į kavos puodelį įsipylusi degtinės; vaistų negėrė, išgėrė degtinę ir įsipylusi dar pusę puodelio, vėl išgėrė. Tada sesuo nuėjo prie garažo, o ji liko verandoje. Po kiek tai laiko parėjo R. J., kuris jai pasakė „žiūrėk seserį“, o jam iš paskos atėjo sesuo. R. J. pasisėmė iš statinės vandens, juo apipylė L. J. ir pastūmė. Sesuo griuvo ant betono plokštės. Sesuo pradėjo stotis, o R. J. ir vėl pylė vandenį ir stūmė. Kiek kartų taip vyko, negali pasakyti, bet pabaigoje sesuo jau nebeatsistojo. R. J. buvo kaip patrakęs šuo, šaukė „užmušiu“. Ji pradėjo R. J. keikti, liepė užsikoduoti nuo alkoholizmo. Tada jis puolė ant jos su plastmasiniu kibiru, kurį paėmė iš kaimynės, trenkė jai tuo kibiru ir šis sudužo. Ji apsimetė, kad skambina policijai. Tada R. J. surinko šukes, kibiro likučius nusinešė į garažą. Sesuo paskambino policijai ir jos abi išgėrė šiek tiek „Limoncello“. Sesuo buvo labai pasimetusi, šlapia, ant dešinio smilkinio matėsi prikibusios žemės, kurios net po tiek pylimo vandeniu nenusiplovė. Nežino ar R. J. tuo metu buvo išgėręs. Kas vyko prie garažo ji nematė. Kai atvyko policija, R. J. buvo pasislėpęs, paskui jis išlindo iš garažo. Jos ir R. J. santykiai nėra geri nuo pat pažinties pradžios, nežino kodėl jis nekenčia jos, taip pat L. J. dukterų. L. J. skundėsi skausmais, sekančią dieną seseriai pasidarė dar blogiau, labai skaudėjo galvą. Iki dabar sesers sveikata nėra gera, vežė ją pas gydytojus.

Liudytoja A. B. parodė, kad nukentėjusioji L. J. yra jos mama, o kaltinamasis R. J. yra jos patėvis. Ji gyvena (duomenys neskelbtini), įvykio metu Lietuvoje nebuvo. Apie įvykį sužinojo šeštadienį vakare, kuomet paskambino mama ir papasakojo apie pomidorus ir tai, jog buvo sumušta. Mama pasakojo, kad viskas prasidėjo prie garažo. Taip pat mama pasakojo, kad tą vakarą ėjo link kiemo pusės ir pamatė, kad į ją atlekia kibiras vandens. Taip pat teta L. Ju. pasakojo, kad keikė R. J., išvadino alkoholiku ir tai jį sustabdė. Mamos ir tetos pasakojimu ji patikėjo, žino, koks R. J. yra žmogus, pati yra ne kartą nuo jo psichologiškai nukentėjusi. R. J. yra labai konfliktiškas žmogus, nevaldo pykčio, manipuliuoja svetimais žmonėmis. Po įvykio, pirmadienį ji parskrido iš (duomenys neskelbtini), dvi savaites rūpinosi mamos sveikata, vežiojo pas gydytojus. Mamai paaštrėjo nugaros skausmas, labai skaudėjo rankos. Mamai prireikė savaitės, kad suvoktų kas vyksta, atsirado stiprus galvos skausmas, o po 2-3 dienų mama apkurto (kelias valandas nieko negirdėjo).

Liudytojas D. S. parodė, kad L. J. yra jo teta, R. J. yra buvęs jo globėjas. Paties įvykio nematė. Tą dieną, jis grįžo į namus jau po įvykio, mama L. Ju. ir močiutė pasakojo, kad įvyko konfliktas dėl pomidorų tarp tetos ir jos vyro R. J. Teta buvo sužeista, ant jos R. J. pylė vandenį. Žino, kad po įvykio teta prastai jautėsi, dienomis ilgai miegodavo. Vieną kartą matė, kad tetos viena veido pusė buvo ištinusi, ji nieko negirdėjo. Tada močiutė liepė kviesti greitąją medicinos pagalbą. Jis iškvietė, atvykę medikai davė vaistų. Jis su R. J. konfliktų nėra turėjęs.

Liudytoja A. R. parodė, kad yra R. J. ir L. J. kaimynė. 2023 m. gegužės mėn., tiksliai datos nepamena, kaimynė L. J. ryte rado nupurkštus savo pomidorus. L. J. vedėsi ją prie šiltnamio, parodė tuos pomidorus, įtarė, kad tai padarė R. J. Kaip prasidėjo ginčas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios, ji nematė. Matė, kad L. J. ėjo link garažo, o R. J. ėjo iš garažo ir L. J. jam kažką sakė, vyko kažkoks pokalbis, o jis, nutvėręs L. J. už rankų žastų, pastūmė šią į akmenis. Visa tai ji matė per savo virtuvės langą. Ji gyvena antrame aukšte, persisvėrus per langą labai gerai matosi tas akmuo, į kurį L. J. stūmė. Ten buvo didelis akmuo, įkastas į žemę, išlindęs iš žemės apie 35- 40 cm. Prie namo galo yra pasodintos gėlės ir sudėta dekoratyvinių akmenų eilė. Akmenys yra vis didėjantys. L. J. stūmė ant pačio pirmojo ir didžiausio akmens. L. J. į tą akmenį griuvo kažkaip šonais, petį ir galvą trenkėsi į tą akmenį. L. J. nugriuvusi gulėjo gal 5-15 min., pati atsikėlė, bet sunkiai, ėjo keliaklupsčiais, nušliaužė link „skladų“, esančių prie namo. R. J. nėjo iš paskos L. J. Kas vyko toliau, ji nebematė. Po įvykio ji išėjo į lauką, tuomet R. J. jau nebebuvo, jis buvo pabėgęs į mišką. Lauke pastebėjo šlapią dėmę, nors tą dieną nelijo. Pelkė buvo toliau nuo akmenų, už kokių 3-4 m nuo kubilo, į kurį subėga lietaus vanduo. Ji pagalvojo, ar kartais R. J. nepylė vandens ant L. J., kad ši atsigautų. Tas akmuo, į kurį stūmė L. J., yra prie namo. Nuo to akmens iki garažo yra gal kokie 40 m. Po kiek laiko ji išėjo į lauką, nežino. Tai nebuvo labai greitai, nes su skaudančia koja užtruko nusileisti iš antro aukšto, bet R. J. šauksmai dar buvo girdėti. R. J. šaukė „aš tave užmušiu“. Lauke sutiko L. J. seserį. R. J. yra agresyvus, griežtas, visada nepatenkintas. Prie garažo yra sukrauti betoniniai blokai, bet ji nematė, kad R. J. ten būtų stūmęs L. J., jis ją stūmė į akmenis. Galbūt jis ir stūmė L. J. prie garažo, bet ji nematė. Blokeliai per langą jai matosi nedaug. Po to įvykio ji pasigedo savo kibiro, kuris buvo sudaužytas. L. J. iki pat šiol jaučiasi blogai, vakar buvo susitikusi, pilnos akys ašarų, sako „skauda rankos, skauda galvą“, ji pasakė kaimynei „džiaukis, kad gyva likai, buvai į tokį akmenį pastumta“. Anksčiau dažnai girdėdavo R. J. ir L. J. namuose triukšmą, barnius, bet, kad L. J. būtų buvusi sumušta, nėra mačiusi, kaimynai susikirsdavo tik žodžiais. Įvykio metu R. J. buvo girtas, ji labai gerai atpažįsta, kuomet R. J. yra neblaivus.

Liudytojas A. Š. parodė, kad R. J. ir L. J. yra jo kaimynai. Datos tiksliai nepamena. Būdamas namuose, išgirdo kieme triukšmą, iš balsų suprato, kad triukšmauja R. J. ir L. Ju. Pažiūrėjęs per langą pamatė, kad R. J. kibirą metė į L. Ju. ir kibiras sudužo. R. J. kibirą į L. Ju. metė iš kokių 8-10 m atstumo. Jokių R. J. veiksmų prieš L. J. jis nematė. Jis gyvena su A. R. viename bute. Virtuvės langas yra į gatvės pusę, dešiniame namo šone. Persisvėrus per virtuvės langą į dešinę pusę galima pamatyti garažą, kuris stovi truputį toliau nuo namo. Sukrauti blokai taip pat matosi, bet ne visi, tik jų pradžia. Akmenys prie gėlyno yra už namo galo, yra padaryta tokia kaip tvorelė iš akmenų. Per virtuvės langą matosi tos tvorelės kampas, pati pradžia. Tie akmenys yra tarp garažo ir namo kampo. R. J. paleido kibirą į L. Ju. kitoje namo pusėje, vidiniame kieme, tai jis matė per svetainės langą. Tuo metu bute jis buvo vienas, nežino kur buvo A. R. Tada jis išėjo į lauką parūkyti, sutiko pareinančią iš lauko A. R. Jam A. R. pasakojo, kad L. J. R. J. mušė į akmenis. Sakė, kad tai ji matė per langą. A. R. pasakojo, kad R. J. L. J. stūmė ar vertė į tuos akmenis, kad L. J. šliaužė, klykė. Jis pats asmeniškai to nematė. Jo santykiai tiek su R. J., tiek L. J. yra kaimyniški.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus teismo medicinos išvadoje Nr. G 651/2023 (04) nurodyta, kad L. J. nustatyti sužalojimai: veido, abiejų žastų ir dešinės šlaunies poodinės kraujosruvos. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginiais trauminiais poveikiais, tiek griuvinėjant. Sužalojimai galėjo būti padaryti 3-6 parų laikotarpyje iki apžiūros ne mažiau 4 trauminiais poveikiais. Sužalojimai galėjo būti padaryti nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. L. J. nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 164).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus teismo medicinos išvadoje Nr. pG 1127/2023(04) nurodyta, kad L. J. nustatyti sužalojimai: veido, abiejų žastų ir dešinės šlaunies poodinės kraujosruvos. Pateiktuose papildomuose medicininiuose dokumentuose objektyvių sužalojimų požymių, kurie galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio metu, nenustatyta. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek tiesioginiais trauminiais poveikiais, tiek griuvinėjant. Sužalojimai galėjo būti padaryti 3-6 parų laikotarpyje iki apžiūros ne mažiau 4 trauminiais poveikiais. Sužalojimai galėjo būti padaryti nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. L. J. nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 170-171).

Ekspertas Linas Janauskas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad tvirtina abi specialisto išvadas. L. J. buvo nustatyti sužalojimai - poodinės kraujosruvos. Jos pačios iš savęs nesukelia ilgalaikių sutrikimų, spalviškai išnyksta per maždaug dvi savaites. Jos nesukelia kažkokių fizinių ilgalaikių pakitimų, sutrikimų. Susipažino su informacinės sistemos „e-sveikata“ duomenimis, 2023 m. gegužės 9 d. VšĮ Telšių rajono PSPC chirurgo apžiūra, 2023 m. gegužės 12 d. VšĮ Regioninės Telšių ligoninės echoskopuotojo konsultacija, 2023 m. gegužės 15 d. UAB „InMedica“ radiologo konsultacija, kur buvo atlikta kaklinės stuburo dalies MRT tyrimas. Iš šių medicininių dokumentų matyti, kad nefiksuota kitų trauminės kilmės pakitimų, buvo fiksuoti degeneracinės kilmės pakitimai, kurie nesusiję su užduotyje nurodytu įvykiu. Abiejų žastų poodinės kraujosruvos, kurios yra 1-1,5 cm skersmens, būdingos suspaudimui rankų pirštais. Tokie sužalojimai galėjo būti padaryti keliant asmenį paėmus rankomis. Kairės rankos žasto kraujosruva, kuri yra didesnė, apie 4-5 cm, nebūdinga suspaudimui ranka. Sužalojimai galėjo būti padaryti maždaug 3-6 parų laikotarpyje iki apžiūros. Kadangi įvykis užduotyje fiksuotas 6 d., o apžiūra vyko 10 d., tai dar prieš kelias dienas prieš įvykį taip pat galėjo būti padarytos kraujosruvos. L. J. galvos smilkinyje buvo nustatyta 1,5 cm skersmens poodinė kraujosruva. Sąmonės netekimas gali būti ne tik organinės kilmės, bet ir psichoemocinės kilmės. Kontaktas, sužalojimas galvos srityje yra nustatytas. Jis tikrai yra nedidelis. Kontaktas su nugara sąmonės praradimui neturi įtakos. Nukentėjusiajai nustatytas 2,02 prom. neblaivumas gali įtakoti judesių koordinaciją, tada koordinacija būna sutrikusi, asmuo gali griuvinėti savaime ar dėl nedidelės jėgos poveikio. Buvo fiksuotos veido ir galvos srityse poodinės kraujosruvos, galvos srityje kraujosruva buvo plaukuotoje galvos dalyje. Poodinės kraujosruvos keičia savo spalvą kiekvienam žmogui individualiai ir paklaida vienos paros tikrai galima. Iki 3 parų kraujosruvos būna nepakitusios spalvos, maždaug nuo 3-6 parų būna žalsvos, pakraščiai žalsvi, po to visa pažaliuoja, nuo maždaug 6 parų pradeda geltonuoti. Tai yra labai abstraktus laiko nustatymas. Gali būti kraujosruvų pagreitėjęs spalvų kitimas esant įvairioms situacijoms, naudojant įvairius medicininius preparatus, tepant tepalus. Vertinti tai, ar po patirtų sužalojimų, po savaitės ar ilgiau gali pasireikšti lėtinis potrauminis skausmas, reikėtų atsižvelgiant į objektyvius duomenis, kurie galėtų būti fiksuoti medicininiuose dokumentuose. Šiuo atveju atsakyti negali, nes trūksta duomenų. 2023 m. rugpjūčio 7 d. papildomoje specialisto išvadoje pažymėta, kad objektyvių duomenų, objektyvių sužalojimų požymiai neaprašyti papildomai pateiktuose medicininiuose dokumentuos. Aprašyti subjektyvūs skausmai, todėl negalima tvirtai teigti, kad būtent dėl šio įvykio. Galėjo būti ir dėl degeneracinių pakitimų. Nukentėjusiosios įvardinto lėtinio potrauminio skausmo nesieja su 2023 m. gegužės 6 d. įvykiais. Nustatytos nukentėjusiajai poodinės kraujosruvos neturi įtakos ilgalaikio skausmo išsivystymui.

Parodymų patikrinimo vietoje nukentėjusiajai L. J., būnant jos gyvenamojo namo kieme, pasiūlyta parodyti vietą kur kilo konfliktas tarp jos ir R. J. Nukentėjusioji L. J. sutinka ir, nuėjusi prie garažo, parodo vietą, kurioje ji su R. J. pradėjo konfliktuoti (nuotrauka foto lentelėje Nr. 1). Nukentėjusiosios L. J. paklausiama, ar ji gali parodyti kokius neteisėtus veiksmus atliko įtariamasis R. J. prieš ją. Nukentėjusioji L. J. sutinka ir manekeno pagalba parodo, kad konflikto metu R. J. abiem rankomis sugriebė jai už abiejų rankų ties žastų sritimi, pastūmė ją (nuotrauka foto lentelėje Nr. 2). Nukentėjusioji L. J. toliau manekeno pagalba parodo, kad po R. J. pastūmimo, ji griuvo ir nugaros sritimi trenkėsi į betoninių blokų krūvą, po ko jai aptemo sąmonė, nieko nebematė ir negirdėjo (nuotrauka foto lentelėje Nr. 3). Nukentėjusiosios L. J. paklausiama, kas vyko toliau, ji sutinka ir nueina prie namo, parodo vietą, kur ji stovėjo, kai atsipeikėjo, o šalia bačkos stovėjo R. J. (nuotrauka foto lentelėje Nr. 4). Nukentėjusioji L. J. toliau parodo, kad, jai stovint netoli R. J., jis rankomis sugriebė už juodos spalvos plastmasinio kibiro, kuris tuo metu buvo pilnas vandens bei parodo vietą, kurioje buvo padėtas kibiras (nuotrauka foto lentelėje Nr. 5). Nukentėjusioji L. J. paklausiama, ar gali parodyti kokius neteisėtus veiksmus toliau prieš ją atliko įtariamasis R. J. Nukentėjusioji L. J. sutinka ir parodo, kad R. J., laikydamas rankoje juodos spalvos plastmasinį kibirą, užpylė vandenį ant jos stovinčios, tada abiem rankomis sugriebė jai už abiejų rankų ties žastų sritimi ir ją pastūmė (nuotrauka foto lentelėje Nr. 6). Nukentėjusioji L. J. toliau manekeno pagalba parodo, kad po R. J. pastūmimo, ji griuvo ir galva ties pakaušiu trenkėsi į betoninį grindinį, o tuo tarpu nugara trenkėsi į žolyną (nuotrauka foto lentelėje Nr. 7). Nukentėjusiosios L. J. paklausiama kas vyko toliau, ji sutinka ir parodo, kad jai gulint ant žemės, R. J. dar ne mažiau, kaip keturis kartus nuėjo prie namo, kur tuo metu buvo pastatyta bačka, su juodos spalvos plastmasiniu kibiru ne mažiau, kaip keturis kartus pasisėmė vandens iš šios bačkos (nuotrauka foto lentelėje Nr. 8). Nukentėjusioji L. J. toliau parodo, kad R. J., rankose laikydamas juodos spalvos plastmasinį kibirą su vandeniu, ne mažiau, kaip keturis kartus priėjo prie jos, kai ji tuo metu viršutinę kūno dalį buvo atkėlusi nuo žemės ir bandė atsistoti ir ne mažiau, kaip keturis kartus užpylė vandenį ant jos (nuotrauka foto lentelėje Nr. 9). Nukentėjusiosios L. J. paklausiama, kokius dar neteisėtus veiksmus prieš ją atliko įtariamasis R. J., kai ji bandė nuo žemės atsistoti. Nukentėjusioji L. J. sutinka ir manekeno pagalba parodo, kad jai dar ne mažiau, kaip keturis kartus atkėlus viršutinę kūno dalį nuo žemės ir bandant atsistoti, R. J. priėjo prie jos ir abiem rankomis dar ne mažiau, kaip keturis kartus pastūmė ją ties krūtinės sritimi, o po visų šių pastūmimų ji nugriuvo (nuotrauka foto lentelėje Nr. 10). Nukentėjusios L. J. paklausiama, ar gali parodyti kokia pozicija ji nugriuvo po šių įtariamojo R. J. pastūmimu, ji sutinka ir manekeno pagalba parodo, kad po visų šių įtariamojo R. J. pastūmimu, ji griuvo ir ne mažiau, kaip keturis kartus trenkėsi galva ties pakaušiu į betoninį bloką, o nugara trenkėsi į žolyną (nuotrauka foto lentelėje Nr. 11) (1 t., b. l. 143-156).

Akistatos metu nukentėjusioji L. J. ir kaltinamasis R. J. atsakė į klausimus. Į klausimą: ar 2023 m. gegužės 6 d., tarp jūsų ir jūsų vyro R. J. kilo konfliktas?, nukentėjusioji L. J. parodė, kad taip, 2023 m. gegužės 6 d., ji nuėjo į garažą, kuriame buvo R. J.. R. J. pamatė ją stovinčią prie automobilio, tada ji jam pasakė, kad jis blogai sutvarkė elektrą dėl ko sugedo šildymo sistema ir taip šiltnamyje nušalo daigai, taip tarp jos ir jo kilo konfliktas. Įtariamojo R. J. atsakymas: jis girdėjo pateiktą klausimą ir nukentėjusiosios L. J. atsakymą, su atsakymu sutinka iš dalies, t. y. 2023 m. gegužės 6 d., tikslaus laiko neprisimena, tačiau jau buvo pavakarys, kai jam išėjus iš garažo, pamatė, kaip prie automobilio stovėjo jo žmona L. J., kuri pradėjo jam priekaištauti, kad neva dėl jo kaltės sugedo šildymo sistema ir taip šiltnamyje nušalo daigai, taip tarp jo ir jos kilo konfliktas. Nukentėjusiosios L. J. atsakymas: ji R. J. pateiktą klausimą ir jo atsakymą girdėjo, su jo atsakymu sutinka, t. y. konfliktas kilo dėl nušalusių daigų. Atsakoma į klausimą: ar šio konflikto metu R. J. naudojo prieš jus fizinį smurtą? Nukentėjusiosios L. J. atsakymas: taip, šio konflikto metu R. J. naudojo fizinį smurtą prieš ją. Įtariamojo R. J. atsakymas: jis girdėjo pateiktą klausimą ir nukentėjusiosios L. J. atsakymą, su jos atsakymu nesutinka, t. y. šio konflikto metu prieš ją jokio fizinio smurto nenaudojo. Nukentėjusiosios L. J. atsakymas: ji R. J. pateiktą klausimą ir jo atsakymą girdėjo, tačiau su jo atsakymu nesutinka ir lieka prie savo parodymų, duotų akistatos metu. Atsakoma į klausimą: kiek smūgių, su kuo ir į kurias kūno vietas R. J. sudavė jums? Nukentėjusioji L. J. parodė, kad konflikto metu jai stovint prie garažo, R. J. rankomis pastūmė ją, po ko ji prarado sąmonę, todėl kas toliau vyko nurodyti negali, nes neprisimena. Po to atsipeikėjo, kai jau buvo namo kieme prie namo kampo, tačiau, kaip ji nuo garažo iki namo kampo nuėjo, paaiškinti negali, nes neprisimena. Namo kieme stovėjo R. J., ji priėjo prie jo ir jau ranka norėjo įsikibti į jį, nes sunku buvo stovėti, blogai jautėsi, jai nespėjus į jį įsikibti, jis tada pasiėmė šalia padėtą kibirą su vandeniu ir užpylė kibire buvusį vandenį ant jos. Tada jis rankomis pastūmė ją, po ko ji nugaros ir galvos sritimis trenkėsi į žemę. Jai bandant stotis, tačiau ji dar nebuvo atsistojus nuo žemės, kai jis pradėjo šaukti, kad „užmušiu“ ir tada jis vėl rankomis pastūmė ne mažiau kaip keturis kartus ją ir visus šiuos kartus ji nugaros sritimi nugriuvo ant žemės bei visus šiuos kartus ant jos gulinčios užpylė po kibirą vandens. Po tokių R. J. atliktų veiksmų prieš ją, ji pajautė stiprų skausmą nugaros srityje. R. J. parodė, kad jis girdėjo pateiktą klausimą ir nukentėjusiosios L. J. atsakymą, su atsakymu sutinka iš dalies, t. y. konflikto metu jam būnant prie garažo, kai L. J. puolė ant jo ir norėjo jam suduoti smūgius, tada jis rankomis užsidengė veido sritį ir taip bandė išvengti jos smūgių, tada ji kažkaip susvirduliavo, griuvo ir šonu trenkėsi į žemę. Atsistojusi nuo žemės L. J. priėjo prie jo ir pradėjo jį su prožektoriumi trankyti, tačiau jis rankomis užsidengė veido sritį ir jai nepavyko į jį pataikyti. L. J., matydama, kad jai nepavyksta į jį iš prožektoriaus pataikyti, atsitraukė nuo jo ir nuėjo į namo kiemą. Jis ėjo L. J. iš paskos ir prašė, kad ji atiduotų prožektorių, tačiau ji jo jam nedavė. Tada jis ranka sugriebė už prožektoriaus ir patempė už jo, ji atsisuko į jį, paleido prožektorių, susvirduliavo ir nugriuvo ant žemės. Paėmė kibirą, nuėjo prie namo kampo prie kurio stovėjo pastatyta statinė su vandeniu, pasisėmė pilną kibirą vandens ir nuėjo prie L. J. Tada pirmą kartą užpylė pusę kibiro vandens ir po to antrą kartą užpylė pusę kibiro vandens ir daugiau vandens nepylė. Apipylęs ją vandeniu, priėjo prie jos ir padėjo jai atsikelti nuo žemės. Šio konflikto metu jokių smūgių jai nesudavė ir prieš ją jokio fizinio smurto nenaudojo. Nukentėjusioji L. J. parodė, kad ji R. J. pateiktą klausimą ir jo atsakymą girdėjo, tačiau su jo atsakymu nesutinka visiškai, lieka prie savo parodymų, duotų akistatos metu. Atsakydamas į nukentėjusiosios L. J. klausimą: jeigu tu nesi kaltas, kodėl tu manęs prašei atleisti?, R. J. parodė, kad prašė atleisti už tai, kad liko kaltas dėl sugedusios šildymo sistemos ir už tai, kad ant jos užpylė vandenį, tačiau dėl kitų veiksmų, kuriuos įvardino ji, jis nėra kaltas, nes to nepadarė. Atsakydama į gynėjo advokato V. Akavickio klausimą: tai kaip čia buvo, kad netekus sąmonės ir patyrus tokius sužalojimus, atsisakė Greitosios medicinos pagalbos darbuotojų pagalbos?, nukentėjusioji L. J. parodė, kad skausmą jautė nugaros srityje, tačiau atsisakė Greitosios medicinos pagalbos darbuotojų pagalbos, nes jai jų pagalba tuo metu reikalinga nebuvo, kadangi nekraujavo ir jokių žaizdų ant jos kūno nebuvo, todėl nematė poreikio į juos kreiptis. Atsakydamas į nukentėjusiosios atstovo advokato Remigijaus Jakšto klausimą: ar sutiktumėte žmonai L. J. kompensuoti turtinę ar neturtinę žalą?, R. J. parodė, kad nesutinka, nes jis nesužalojo jos, todėl nemato poreikio kompensuoti turtinę ar neturtinę žalą jai, nes jis nėra kaltas (2 t., b. l. 77-82).

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemas. Prie namo kairiojo šono stebimas žalios spalvos metalinis garažas. Namo kairėje pusėje matomas praėjimas į vidinį kiemą. Namo vidiniame kieme matomi darželiai prie namo kampo stebimas raudonos spalvos kubilas su vandeniu, už namo stovintis medinis ūkinis pastatas. Aplinka tvarkinga. Įvykio vieta nestebima vaizdo stebėjimo kameromis (1 t., b. l. 67-73).

Telšių apskrities VPK Telšių rajono PK Reagavimo skyriaus tyrėjo Dariaus Atraškevičiaus tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad žodžiu apklausiama neblaivi (nustatytas 2,02 promilių girtumas) L. J. paaiškino, jog namuose buvo su sese L. Ju. (nustatytas 0,83 promilių girtumas). Su vyru R. J. jau kelios dienos tarp jų vyksta žodiniai konfliktai dėl pinigų. 2023 m. gegužės 6 d., apie 19.45 val., L. J. nuėjo pakalbėti su vyru, kuris buvo kieme garaže. Pokalbio metu įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jis pastūmė L. J., o ši griūdama ant nugaros susitrenkė nugarą ties sėdmenimis taip jai sukeldamas fizinį skausmą. Jai nugriuvus, šis paėmė kibirą ir pasėmęs vandens iš statinės, kuri buvo prie namo kampo, ant jos užpylė. Taip R. J. ją atsikėlusią nustūmė tris kartus ir kaskart, jai nugriuvus, ant jos užpildavo kibiru vandens. Po kiekvieno griuvimo L. J. sukeldavo fizinį skausmą. R. J. nutraukė savo veiksmus tik įsikišus L. Ju., kuri viską matė ir iškvietė policijos pareigūnus. R. J. į L. Ju. metė tris kartus iš plastikinio kibiro į kairį petį, taip jai sukeldamas fizinį skausmą. Dėl minėto įvykio iš L. Ju. gautas pareiškimas. R. J. paaiškino, kad su žmona L. J. jau kelios dienos vyksta žodiniai konfliktai dėl pinigų. Šiandien vakare namo kieme įvykusio konflikto metu jis pastūmė žmoną, ko pasekoje ši nugriuvo. Vyriškiui paaiškinus, kad bus sulaikytas jis pradėjo neigti, kad žmoną stūmė (1 t., b. l. 35-39).

Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad L. J. savanoriškai pateikė plastikinę sagę ir jos nulūžusią dalį, kuri supakuota permatomame, užspaudžiamame plastikiniame maišelyje. Atidarius pakuotę, matoma, kad sagė yra juodos spalvos, plastikinė, su sidabrinės spalvos galimai metaliniu užsegimo mechanizmu. Ant užsegimo mechanizmo matomos korozijos pažeistos vietos. Matoma, kad užsegimo mechanizmas sulūžęs, t. y. nulūžusi užsegimo dalis, kuri taip pat pateikta pakuotėje. Apžiūrėjus sagės plastikinę dalį, matoma kad joje yra įlietos šviesios spalvos, smulkios dekoracinės detalės, kurių viena yra iškritusi. Plastikinėje sagės dalyje matomi apibraižymai. Po apžiūros sagė su nulūžusia užsegimo dalimi supakuojama į tą pačią pakuotę ir grąžinama L. J. (2 t., b. l. 4-11).

2023 m. gegužės 6 d. asmens apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėjus asmenį (L. J.) ant jo veido jokių išorinių sužalojimų nestebima. Asmens sutikimu buvo apžiūrėta jos apatinė nugaros dalis. Apžiūrėjus apatinę nugaros dalį, jokių išorinių sužalojimų nestebima. Plaukai neišpešioti, neištampyti, drabužiai aplieti vandeniu, nesuplėšyti (2 t., b. l. 17-22).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimas kompaktinis diskas. Atidarius kompaktinį diską, matomas skambučio garso įrašo failas, pavadinimu: „BPC skambu io ra as (ID 95348414607, skambu io prad ia_ 2023-05-0619_50_26)“. Failo tipas - MP3, talpa - 460 KB, trukmė - 2.36 sek. Skambučio garso įraše užfiksuotas 2023 m. gegužės 6 d., apie 19.53 val., pranešimas, kuriame nurodoma, jog „namuose pranešėjos vyras 2-3 dienas konfliktuoja, reikalauja pinigų, konfliktuoja dėl buitinių dalykų. Moterį namuose nuvertė ant žemės, puolė, apipylė vandeniu. GMP atsisako, mažamečių namuose nėra. Praneša smurtaujančio vyro žmona, laukia kieme“. Pranešėja - L. J., tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Paleidus Bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašą klausymui, girdimas operatorės ir pranešėjos pokalbis: operatorė: 112, 112, pranešėja: labas vakaras, operatorė: labas vakaras, kas atsitiko, sakykite?, pranešėja: nieko, vyras puola šitai, operatorė: sakykite adresą kur čia esate jūs šiuo metu?, pranešėja: (duomenys neskelbtini), operatorė: (duomenys neskelbtini), butas (duomenys neskelbtini)?, pranešėja: taip, operatorė: durų kodas ar yra?, pranešėja: ne, ne čia yra nu dviejų aukštų namas yra, pirmame aukšte, operatorė: tai nuosavas namas, taip?, pranešėja: jo, esu visa šlapia, aplieta, apibūta, operatorė: gerai ponia dabar atsakykite į mano klausimus. Sakykite kas būtent yra atsitikę?, pranešėja: nu ką nuėjau pas vyrą, nu kaip pasakyti trumpais žodžiais, sunku pasakyti yra, operatorė: tai paaiškinkite?, pranešėja: čia panašiai dvi - trys dienos yra, kai vyksta konfliktas, toks tas konfliktas yra. Reikalauja pinigų iš manęs, kokių pinigų, nu aš šiek tiek uždirbu iš sėklų pardavimų. Jo ir jisai vienu žodžiu duodi man ten pinigų ir tiek ir tiek, taip ir toliau. Nu iš kur aš, jam ir dantis dedam, nu, nu čia yra buitiniai dalykai. Operatorė: Mhh, tai būtent dėl tų buitinių dalykų ir vyksta tas konfliktas?, pranešėja: jo, jisai, jam reik tik pinigėliais, pinigais, pinigai, pinigai, pinigėliai, pinigėliais, operatorė: gerai, supratau. O ką jisai būtent jums šiuo metu padaręs yra?, pranešėja: nuvertė ant žemės, šitai esu visa šlapia, apipylė vandeniu, puolė, vienu žodžiu. Aš nežinau (toliau nėra girdima ką pasako pranešėja, nes iš pateikto skambučio garso įrašo negalima išgirsti šios moters pasakytų žodžių, nes ji juos ištaria neaiškiai). Skambučio garso įraše pasigirsta pranešėjos verksmas. Operatorė: ar reikia jums medikų?, pranešėja: ne, medikų nereikia. Aš nesu sužalota, nieko, bet aš nežinau, kaip su juo reikia būti vienam bute, aš jam sakau (nėra girdima ką toliau pasako pranešėja dėl to, jog tuo metu pradeda kalbėti operatorė). Operatorė: ar yra namuose mažamečių vaikų?, pranešėja: ne, operatorė: gerai, pranešėja: aš esu (duomenys neskelbtini) jau sekančią savaitę (duomenys neskelbtini) bus (duomenys neskelbtini) metų, aš esu antros grupės invalidė, auginu pomidorus ir iš tų pomidorų daigų šiek tiek užsidirbu. Operatorė: Gerai, supratau. Sakykite jūsų vardas pavardė, patikslinkite?, pranešėja: L. S., operatorė: L.?, pranešėja: L. J., operatorė: J.?, pranešėja: taip, J., S., tai buvo prieš tai. Operatorė: gerai, supratau, laukite ten kur esate, o aš informuoju policiją. Atvykę išsiaiškins su jumis dar kartą kas būtent yra įvykę, pabendraus su jūsų vyru, gerai?, pranešėja: tegul jo, operatorė: laukite vietoje. Pranešėja: nes taip negali būti, aš nebegaliu su juo vienam bute būti, operatorė: gerai, supratau, laukite vietoje, pranešėja: aaa, ačiū. Skambučio garso įrašas baigiasi (2 t., b. l. 23-26).

Kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimi 2023 m. gegužės 6 d., „body“ kameros vaizdo įrašai, pavadinimu: „PSS-20230506-195923UTC+0300“, „PSS-20230506-202728UTC+0300“. Vaizdo įrašuose užfiksuotas 2023 m. gegužės 6 d., apie 19 val. 53 min., pranešimas, kuriame nurodoma, jog „namuose pranešėjos vyras 2-3 dienas konfliktuoja, reikalauja pinigų, konfliktuoja dėl buitinių dalykų. Moterį namuose nuvertė ant žemės, puolė, apipylė vandeniu. GMP atsisako, mažamečių namuose nėra“. Atidarius vaizdo įrašą, pavadinimu: „PSS-20230506-195923UTC+0300“, peržiūrėjimui, matoma, kaip 2023 m. gegužės 06 d., apie 19 val. 59 min., Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Telšių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis Kornelijus Sagaidokas kartu su Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Telšių rajono policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus vyriausiuoju postiniu Dariumi Atraškevičiu atvyksta į įvykio vietą, esančią adresu: (duomenys neskelbtini). Pareigūnai įeina į butą, kuriame juos pasitinka moteris vilkinti chalatą bei girdimas tarp šios moters ir pareigūnų vykstantis pokalbis: pareigūnas D. Atraškevičius: kas nutiko sakykite dabar? Moteris: nieko, su vyru jau kelintą dieną vyksta konfliktai. Pareigūnas D. Atraškevičius: ką šiandien padarė jums? Moteris: nustūmė mane ant žemės, pylė iš yra prie lango ten lietvamzdis, vanduo, pylė ant manęs, šoko atgal, jis mane atgal, šitai visa nugara yra sudaužyta, sustumta, aš ir taip turiu išvaržas, viskas yra. Pareigūnas D. Atraškevičius: o kur jis yra dabar? Moteris: čia šitai, jis turi būti čia kažkur. Pareigūnas D. Atraškevičius: išėjo į lauką? Moteris: čia yra garažas. Pareigūnas D. Atraškevičius: kur čia viskas įvyko? Kieme? Moteris: kieme, pasivertė ant žemės. Pareigūnas D. Atraškevičius: o tai dėl ko tie konfliktai vyko? Moteris: užvakar vakare juokinga šnekėti, bet čia yra upelis, nu bebrai užtvenkė tą upelį, aš pasisakiau, kad aš nuėjau tą upelį įdėjau vamzdį, pasiskaičiau internete, kad galima įdėti vamzdį, bebras girdėdamas upelio šniokštimą, jisai išsikrausto iš tos vietos, jam nežinau, alergija kažkokia tiem bebram, ko tu ėjai ir t.t., nu ir nieko. Aš nuėjau čia atsisėdau parūkyti, užpisai, nu ir pradėjo. Prasidėjo nuo to. Pareigūnas D. Atraškevičius: tai dėl to jus šiandien mušė? Moteris: iš to ir prasidėjo, dėl bebrų prasidėjo. Pareigūnas D. Atraškevičius: dėl to, kad upelyje nebenorite, kad būtų bebrų? Moteris: taip, pasiskaičiusi įdėjau tą, o ant manęs pasiuto. Pareigūnas D. Atraškevičius: nuėjote prie garažo šiandien vėl pakalbėti su juo dėl to pačio ėjot kalbėti? Moteris: jo dėl to pačio. Patikėkite aš agresyvoka esu, jeigu ant manęs puola aš nepasiduodu. Jisai mane stūmė, šitai man sutrenkė nugarą, stipriai griuvau ant nugaros. Pareigūnas D. Atraškevičius: ar jums sukėlė fizinį skausmą? Moteris: taip. Pareigūnas D. Atraškevičius: ar dabar skauda? Moteris: skauda (vaizdo įraše matoma, kaip moteris dešine ranka priliečia sau prie nugaros srities ir taip parodo pareigūnams, kurioje vietoje jai skauda). Pareigūnas D. Atraškevičius: kai jus nustūmė, jus apvirtot, ką jis toliau darė? Moteris: vandenį ėmė iš kur pribėga lietaus vanduo. Pareigūnas D. Atraškevičius: kažkoks kubilas? Moteris: taip iš ten sėmė vandenį ir puolė. Pareigūnas D. Atraškevičius: su kuo sėmė? Moteris: kibiru ir pylė ant manęs. Pareigūnas D. Atraškevičius: ką jūs toliau darėte? Moteris: nu šokau nuo žemės nepasiduoti, jisai mane atgal. Pareigūnas D. Atraškevičius: ai jūs atsikėlėte ir jis vėl jus stūmė ir vėl griuvot? Moteris: jo. Pareigūnas D. Atraškevičius: ką toliau darėte? Moteris: L., aš nebeatsimenu. Vaizdo įraše matoma, kaip ant baro kėdės prie baro stalo sėdi kita moteris, kuri pasako, kad „nieko aš pradėjau, sakau ką darai, skambinu policijai ir tada man metė“. Pareigūnas D. Atraškevičius: tai tie konfliktai ne vien dėl bebrų, o dėl pinigų? Moteris: jo. Pareigūnas D. Atraškevičius: ar alkoholį kartu vartojote? Moteris: alkoholį šiandien aš vartojau, prieš tai aš neatsimenu. Vaizdo įraše, apie 07 min. 59 sek., matoma, kaip pareigūnas D. Atraškevičius kartu su kitu policijos pareigūnu iš buto esančio adresu: (duomenys neskelbtini), išeina į kiemą, o moterys lieka bute. Vaizdo įraše, nuo 08 min. 00 sek. iki 11 min. 00 sek., tyrimui reikšmingos informacijos nėra. Apie 11 min. 10 sek., vaizdo įraše matoma, kaip pareigūnai sugrįžta į butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini) bei toliau tarpusavyje kalbasi su tuo metu bute esančiomis moterimis. Apie 11 min. 38 min., vaizdo įraše girdima, kaip moteris vilkinti chalatą, nurodo pareigūnui D. Atraškevičiui savo asmens duomenis: L. J., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini). Apie 12 min. 07 sek., vaizdo įraše girdima, kaip moteris vilkinti tamsiai mėlynos spalvos striukę, nurodo pareigūnui D. Atraškevičiui savo duomenis: L. Ju., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini).Toliau tęsiantis pokalbiui, pareigūnas D. Atraškevičius paklausia L. J. „ar jums medikų nereikia?“, o ji atsako, kad „nežinau, šitai kairę ranką“, o pareigūnas tada paklausia jos „o tai kas tai rankai atsitiko?“, L. J. atsako, kad „sutrenkė“. Tada pareigūnas D. Atraškevičius paklausia L. J. „kai griuvot susitrenkėte?“, o ji atsako, kad „jo“. Pareigūnas D. Atraškevičius paklausia L. J. „bet jums kažkokių smūgių su rankomis, kojomis nesudavė?“, o ji atsako, kad „ne su koja ne, bet su ranka sviedė ir paskui sėmė vandenį ir ant manęs pylė“. Vaizdo įraše, apie 14 min. 21 sek., matoma ir girdima, kaip L. J. pučia į alkoholio prietaiso matuoklį, po kelių sekundžių pareigūnas D. Atraškevičius pasako L. J., kad „jūsų girtumas yra 2,02“. Apie 15 min. 52 sek., vaizdo įraše matoma ir girdima, kaip L. Ju. pučia į alkoholio prietaiso matuoklį, po kelių sekundžių pareigūnas D. Atraškevičius pasako L. Ju., kad „jūsų girtumas yra 0,81“. Apie 17 min. 03 sek., vaizdo įraše matoma ir girdima, kaip pareigūnas D. Atraškevičius paklausia L. Ju.: ar į jus metė iš kibiro? L. Ju.: man metė į ranką. Pareigūnas D. Atraškevičius: tai kai ją nustūmė, apipylė su vandeniu? L. Ju.: ką darai, alkoholike tu blemba, ne viena kartą, sulaužė kibirus. Pareigūnas D. Atraškevičius paklausia L. J.: tai kiek kartų? L. J.: mane nuvertė ant žemės, vieną kibirą pasiėmęs iš kubilo, užpylė, antrąkart, nu aš esu tokia, nepasidaviau. L. Ju.: tris kartus. L. J.: aš šokau prieš jį, jis pradėjo ant jos mėtyti. Pareigūnas D. Atraškevičius paklausia L. Ju.: ar pataikė jums? L. Ju.: pataikė man į ranką (vaizdo įraše matoma, kaip L. Ju. su dešine ranka parodo į savo kairę ranką, taip parodydama pareigūnui į kurią vietą jai iš kibiro buvo suduoti šie smūgiai). Pareigūnas D. Atraškevičius paklausia L. Ju.: ar skaudėjo? L. Ju.: skaudėjo ir dabar skauda. Nuo 18 min. 00 sek., iki 19 min. 33 sek., vaizdo įraše matoma ir girdima, kaip pareigūnai kartu su L. J. ir L. Ju. išeina į namo kiemą, tačiau per šį laikotarpį tyrimui reikšmingos informacijos nėra. Apie 19 min. 36 sek., vaizdo įraše girdima, kaip pareigūnas D. Atraškevičius paklausia L. J.: tai kiek čia kartų virtote? L. J.: čia buvo pilnas kubilas, jisai mane čia sviedė ant tų, kibiras su kuriuo sėmė ir ant manę pylė tą vandenį, va iš ten pradėjo nuo garažo (vaizdo įraše matoma, kaip ji dešine ranka parodo pareigūnams vietas). Pareigūnas D. Atraškevičius: tai ten pradėjote pyktis ir parėjote čia ir tada čia jus stūmė, čia virtot? L. J.: jo, jo, taip. L. Ju.: ne iš pradžių tave su vandeniu apipylė. L. J.: bet pirma stūmė, L., pirma nustūmė, tada puolė su tuo kibiru šitai puolė ant manęs pilti, vieną kartą, kitąkart. Pareigūnas D. Atraškevičius: o tai palaukite, kai jus nustūmė vienąkart, apipylė, jūs atsistojote? L. J.: bandžiau stotis. Pareigūnas D. Atraškevičius: ir vėl jus stūmė? L. J.: taip. Pareigūnas D. Atraškevičius: ir taip tris kartus? L. J.: taip. Pareigūnas D. Atraškevičius: ir kiekvieną kartą, kai nugriūdavote pildavo vandenį? L. J.: taip, kokia aš esu, chalatas tai storas, pilnas vandens. Apie 20 min. 31 sek., vaizdo įraše matoma ir girdima, kaip pareigūnas D. Atraškevičius paklausia L. Ju.: o kada iš to kibiro metė? L. Ju.: aš čia išėjau, sakau ką darai, jis savo seserį stabdyk, sakau aš tau pastabdysiu, sakau ką tu darai, viską susirinko net nepaliko ne vieno, iš kaimynės paėmė kibirą. Pareigūnas D. Atraškevičius: tai metė jums iš kibiro, pateikė jums į petį?“, tačiau ką tuo metu parodo L. Ju. nėra matoma ir girdima, nes pareigūnas D. Atraškevičius tuo metu ranka uždengia „body“ kamerą. Toliau vaizdo įraše matoma, kaip L. Ju. namo kieme žvalgosi į žemę bei tarpusavyje kalbasi su policijos pareigūnais. Pareigūnas D. Atraškevičius paklausia L. Ju. ir L. J. „ko jūs ieškote?“, o L. J. atsako, kad „kibiro kur į ją sviedė“, tada L. Ju. pasako, kad „sulūžo visas, kai man dėjo čia buvo pilna, mėlynas kibiras, plastikinis“. Pareigūnas D. Atraškevičius vėl paklausia L. Ju. „jis, kai metė sudužo? “, o L. Ju. atsako, kad „sudužo čia buvo pilna, iš kelių kartų“ bei ji rankomis mosikuoja į šalis, taip norėdama parodyti pareigūnams kokius veiksmus atliko L. J. sutuoktinis. Vaizdo įraše, nuo 21 min. 43 sek. iki 22 min. 11 sek., tyrimui reikšmingos informacijos nėra. Vaizdo įrašas baigiasi, tuo šio vaizdo įrašo apžiūra baigta.

Atidarius vaizdo įrašą, pavadinimu: „PSS-20230506-202728UTC+0300“, peržiūrėjimui, matoma, kaip apie 00 min. 22 sek., pareigūnas D. Atraškevičius užeina į butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini) ir L. J. pasako, kad „dėl šio įvykio pradėsime ikiteisminį tyrimą dėl smurto artimoje aplinkoje, kadangi įpūtėte 2 promiles, šiandien jūsų neapklausinėsime, ikiteisminį tyrimą pradedame pagal faktą, išrašysime šaukimą atvykti į komisariatą“, o L. J. atsako, kad „mhh, gerai“. Pokalbio metu pareigūnas D. Atraškevičius paklausia L. J.: gal medikus iškviesti jums tai nugarai apžiūrėti? L. J.: turiu siuntimą magnetiniam rezonansui. Vaizdo įraše matoma ir girdima, kaip pareigūnas D. Atraškevičius nurodo kitam pareigūnui, jog kitame kambaryje atliktų L. J. apžiūrą, tačiau nėra matoma, kaip atliekama šios moters apžiūra, nes vaizdo kamera nefiksuoja vaizdo. Apie 02 min. 08 sek., vaizdo įraše matoma ir girdima, kaip pareigūnas D. Atraškevičius paklausia L. Ju.: jums pataikė kur? L. Ju.: čia (vaizdo įraše matoma, kaip L. Ju. dešine ranka priliečia prie savo kairės rankos srities, taip parodydama pareigūnui D. Atraškevičiui). Pareigūnas D. Atraškevičius: jums skaudėjo, ar medikų nereikia? L. Ju.: skaudėjo, medikų nereikia, ne mažiau kaip tris kartus metė, kol sulūžo. Pareigūnas D. Atraškevičius: ar pareiškimą rašysite? L. Ju.: rašysiu. Vaizdo įraše, apie 03 min. 00 sek., matoma , kaip pareigūnas D. Atraškevičius nurodo kitam policijos pareigūnui atlikti L. Ju. apžiūrą, tačiau iš vaizdo įrašo nėra matoma, kaip šis pareigūnas atlieka L. Ju. apžiūrą, kadangi vaizdo stebėjimo kamera vaizdo nefiksuoja. Apie 04 min. 10 sek., vaizdo įraše matoma ir girdima, kaip pareigūnai pakalbėjęs su L. J. ir L. Ju., išeina iš buto bei nueina prie tarnybinio automobilio. Pareigūnas D. Atraškevičius įsėda į tarnybinio automobilio galinę dalį, kurioje įrengta sėdėjimo vietos ir taip pat į šio automobilio galinę dalį įsėda L. Ju. bei girdima, kaip jie tarpusavyje kalbasi apie įvykį. Apie 07 min. 44 sek., matoma vaizdo įraše, kaip pareigūnas D. Atraškevičius išlipa iš tarnybinio automobilio bei nueina link namo, kai tuo metu prie žalios spalvos pastato matoma stovi vyriškis, kuris vilki juodos spalvos džemperį ant galvos užsidėjęs šviesios spalvos kepurę su snapeliu bei užsidėjęs akinius. Pareigūnas D. Atraškevičius prieina prie šio vyriškio ir pasako jam, kad „laba diena, žmona išsikvietė, sako skriaudžiate žmoną? Vyriškis: nu ką ne. Pareigūnas D. Atraškevičius: o tai kas čia nutiko? Vyriškis: nutiko tep, nudegė ten pomidorai, aš dirbau, elektrą buvau pajungęs prieš tai šiek tiek susipykę buvom. Pareigūnas D. Atraškevičius: dėl ko pykotės? Vyriškis: viskas buvo, nu pinigai ar dar kažkas. Pareigūnas D. Atraškevičius: dėl pinigų? Vyriškis: nu ir galutinis rezultatas, taip gavosi, kad vienas šiltnamis. Aš dvi dienas dirbau, nu dvi naktis ir antrą ton naktį ką būtų pasakiusi, aš būčiau sutvarkęs, išmušo tus skaitliukus, nu saugiklius ir baigėsi tuo, kad aš dabar puoršą apdegusį turiu, tvarkaus, ana atpuolė ant monis, pradėjo su prožektoriumi daužyti, sakau liaukis, ana su dukra, su seserimi ten ir ivončialė kun tin, norėjo paleisti, nu aš irgi žinai pist iš kėlėno ir paleidau. Pareigūnas D. Atraškevičius: į kon paleidai? Vyriškis: į duris pataikiau, viskas. Pareigūnas D. Atraškevičius: nu anuos kitaip pasakoja. Vyriškis: nu anuos nu. Pareigūnas D. Atraškevičius: nes žmona yra šlapia? Šlapia su vandeniu apipilta? Vyriškis: nu apipyliau, sakau raminkis. Pareigūnas D. Atraškevičius: žmona sako, kad čia stūmei, apvirto ir susitrenkė nugarą, tada apipylei? Ir taip tris sykius, ir sesuo tą patį pasakoja? Vyriškis: ne, nu ta sesuo kon ana sakys. Aš dar sakau sesuo, tu žiūrėk jei išgėrė čierka nebūtina ant monis pulti. Pareigūnas D. Atraškevičius: nu žmonės tą patį pasakoja. Vyriškis: jūsų reikalas tikėti, mano reikalas teisybę sakyti. Garbės žodis neišprovokavau, kas anai užėjo. Pareigūnas D. Atraškevičius: ana atėjo čia prie garažo ir ką ji darė? Vyriškis: jo ir ana norėjo man į akis pulti, aš dar galvoju, čia buvo prožektorius ir norėjo man suduoti. Pareigūnas D. Atraškevičius: bet nepataikė? Vyriškis: nepataikė. Aš anų pastūmiau (vaizdo įraše matoma, kaip vyriškis parodo vietą, kurioje pastūmė nukentėjusiąją L. J.), tada nevirto. Sakau raminkis nu kam tu tiek škandalus keli, aš pats esu šoke. Pareigūnas D. Atraškevičius: nu ana sako, kad čia apvirto. Vyriškis: nu, nu aš paskiau čia pastūmiau, nu apvirto, turėjo ana apvirsti. Pareigūnas D. Atraškevičius: susitrenkė nugarą, sukėlėte fizinį skausmą. Vyriškis: nu, kaip bebūtu taip, pati apgriuvo, gal anuos tas alkoholis paveikė. Pareigūnas D. Atraškevičius: Alkoholis, ne alkoholis, bet yra faktas, kad jūs stūmėte, ana virto, susitrenkė nugarą. Vyriškis: Nu aš turėjau gintis, bet palaukite pareigūne, aš turėjau gintis. Pareigūnas D. Atraškevičius: dėl jūsų veiksmų. Bet ana jums nieko nepadarė, o jūs stumdamas sukėlėt anai fizinį skausmą. Vyriškis: nu, kaip kitaip man apsiginti? Nei aš mušau, pastūmiau ir apipyliau da vandeniu, sakau raminkis. Pareigūnas D. Atraškevičius: kiek sykių stūmėte? Vyriškis: vieną sykį. Pareigūnas D. Atraškevičius: tai va šiuo atveju kol kas yra tai, kad faktas, kad jūs stūmėte ir anai sukėlėte fizinį skausmą ir tai yra smurtas artimoje aplinkoje dėl tokio atvejo mes jus privalėsime sulaikyti iki 48 valandų. Vyriškis: tada aš nestūmiau, ana pati apvirto. Pareigūnas D. Atraškevičius: vis tiek sulaikysime, nes įstatymas kitokio atvejo nenumato. Aš tikrai nesulaikinėčiau jeigu turėčiau pasirinkimą, pasirinkimo nėra. Vyriškis: yra pasirinkimas. Pareigūnas D. Atraškevičius: nėra. Vyriškis: jūs paklauskite dabar nueikime, pasikalbėkime. Jeigu jūs norite mane sulaikyti, negalima taip. Pareigūnas D. Atraškevičius: gali, sulaikysime. Smurto artimoje aplinkoje įstatymas, tai numato ir mes privalome sulaikyti. Vyriškis: patikrinote alkoholį. Pareigūnas D. Atraškevičius: patikrinome. Vaizdo įraše, nuo 12 min. 00 sek. iki 22 min. 52 sek., matoma, kaip vyriškis kartu su pareigūnais nueina į butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), asmuo apsirengia rūbus, pasiima savo asmeninius daiktus, tačiau per šį laikotarpį tyrimui reikšmingos informacijos nėra. Vaizdo įraše apie 22 min. 47 sek., matoma, kaip pareigūnas D. Atraškevičius nueina prie tarnybinio automobilio, įsėda į automobilio galinę dalį, kuriame tuo metu sėdi L. Ju. Vaizdo įraše nuo 23 min. iki 30 min. 00 sek., matoma, kaip pareigūnas D. Atraškevičius naudojasi nešiojamu kompiuteriu, tačiau per šį laikotarpį tyrimui reikšmingos informacijos nėra. Vaizdo įrašas baigiasi, tuo vaizdo įrašo apžiūra baigta (2 t., b. l. 27-33).

Atlikus eksperimentą nustatyta, kad pro liudytojos A. R. buto, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvės langą (antrame namo aukšte) garažas, esantis (duomenys neskelbtini), nėra matomas; matomas namo kampas ir jo aplinka (4 t., b. l. 97-117).

Baudžiamojoje byloje įrodymai turi būti vertinami laikantis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų nuostatų. Ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti nukentėjusiojo parodymai gali būti teisiamajame posėdyje balsu perskaitomi įrodymams patikrinti (BPK 276 straipsnio 4 dalis), tačiau jie neturi įrodomosios reikšmės priimant nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-554/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2007 m. birželio 28 d. apžvalga dėl baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje, išvadų 4 punktas); teismo išvadų pagrindimas vien šiais parodymais neabejotinai reikštų BPK įtvirtintų įrodymų leistinumo ir jų vertinimo principų pažeidimą. Teismas gali grįsti išvadas ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurių asmenys nepatvirtina teisme, tačiau tik tais atvejais, kai šie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus ir tų įrodymų pakanka išvadai apie inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvimą ar nebuvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ar nekaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai. Tokiais atvejais šie parodymai išlieka svarbus teismo vidinį įsitikinimą formuojantis veiksnys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-206/2008, 2K-274/2008, 2K-7-198/2008, 2K-412/2008, 2K-55/2009).

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis R. J. ir nukentėjusioji L. J. yra sutuoktiniai, inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu jie gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji neneigia, jog žodiniai konfliktai tarp jų dėl buitinių dalykų (bebrų užtvankos tvarkymo), šeimyninio gyvenimo perspektyvos prasidėjo 2023 m. gegužės 3 d. Įvykio dieną – 2023 m. gegužės 6 d. konfliktas kilo dėl šiltnamiuose nušalusių pomidorų daigų. Tai, jog nukentėjusioji kaltino sutuoktinį dėl daigų nušalimo patvirtino pats kaltinamasis, liudytojos L. Ju., A. R., kurios kartu su L. J. tą dieną apžiūrėjo daigus, matė dėl to susinervinusią, nuliūdusią L. J. Iš kaltinamojo, nukentėjusiosios parodymų matyti, jog konfliktas prasidėjo apie 19 val., kuomet prie garaže buvusio sutuoktinio R. J. atėjo nukentėjusioji ir ėmė jam priekaištauti dėl nušaldytų daigų. Kaltinamasis neigė specialiai tai padaręs, jie sukonfliktavo. Kaltinamojo teigimu, L. J. konflikto metu puolė jį su nagais į veidą, jis dengėsi veidą rankomis, po ko nukentėjusioji atsitrenkusi į jo sublokuotas rankas griuvo; taip pat teigė, kad tuo momentu gindamasis galėjo ir stumtelti sutuoktinę, tačiau nurodė, kad ji krito palengva ir ne ant blokų, o ant žemės. Tokie kaltinamojo parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu iš esmės liko nuoseklūs, tačiau jie prieštarauja vaizdo įrašuose užfiksuotiems duomenims, kuomet kaltinamasis iš karto po įvykio bendravo su atvykusiais policijos pareigūnais. Nors kaltinamasis teigė, kad policijos pareigūnas buvo nusiteikęs agresyviai, spaudė jį prisipažinti smurtavus, tačiau, peržiūrėjus Body kamerų vaizdo ir garso įrašą, nustatyta, kad policijos pareigūnas bendrauja ramiai, paaiškina situacija, bando išsiaiškinti įvykio aplinkybes, gretina kaltinamojo pateikiamą informaciją su nukentėjusiosios ir jos sesers teikta informacija. Būtent bendraudamas su policijos pareigūnais, R. J. nurodo, kad prie garažo atėjusi žmona ėmė kaltinti jį dėl nušaldytų pomidorų daigų, norėjo pulti ant jo, bandė trenkti su prožektoriumi, bet nieko nepadarė, o jis ją vieną kartą pastūmė (netgi parodo vietą, kurioje stūmė), bet po šio pastūmimo ji nenuvirto. Į policijos pareigūno pasitikslinimą, ar visgi nukentėjusioji griuvo, kaltinamasis atsakė, kad jis paskui dar ją pastūmė, sukonkretina, kad stūmė vieną kartą ir ji griuvo. Tik po to, kai policijos pareigūnas D. Atraškevičius išaiškina kaltinamajam sekančias procedūras, būtinumą asmenį sulaikyti, kaltinamasis R. J. sako „tada aš nestūmiau“. Teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojais policijos pareigūnai D. Atraškevičius, K. Sagaidokas teigė tiek iš nukentėjusiosios būsenos, teiginių, elgsenos, tiek iš kaltinamojo prisipažinimo supratę, kad smurtas prieš L. J. buvo panaudotas, taip pat nurodė, kad R. J. savo poziciją pakeitė supratęs, jog bus sulaikytas. Byloje duomenų, kad liudytojai D. Atraškevičius, K. Sagaidokas turėtų suinteresuotumą apkalbėti R. J., nenustatyta; to, kad policijos pareigūnai neturi tikslo jo apkalbėti nurodė ir kaltinamasis, tačiau nurodė, jog policijos pareigūnai galimai jį neteisingai suprato. Visgi, teismas ištyręs liudytojų A. Atraškevičiaus, K. Sagaidoko parodymus, Body kamerų vaizdo ir garso įrašus sprendžia, jog iš pradžių R. J. prisipažino pastūmęs L. J., dėl ko ši griuvo, o policijos pareigūnams pranešus apie laikiną sulaikymą, ėmė tai neigti.

Nukentėjusioji teigė, kad pastumta prie garažo ji atsitrenkė į ten buvusius betoninius blokus, susitrenkė nugarą. Kaltinamasis šią aplinkybę neigė, nurodė, kad nukentėjusioji prie garažo nugriuvo palengva ant žemės, kur žolynas, smėlėtas paviršius, į blokus neatsitrenkė. Tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji nurodė, kad ji atėjo prie garažo ir sustojo prie automobilio priekinio kapoto. Iš Įvykio vietos apžiūros protokolo (nuotraukos Nr. 3) (1 t., b. l. 67-73), nukentėjusiosios parodymų patikrinimo vietoje protokolo (nuotraukos Nr. 1, 2, 3) (1 t., b. l. 143-156) matyti, kad betoniniai blokai yra sukrauti šalia garažo durų, netoli jų stovėjo automobilis. Būtent įvykio vietos apžiūros protokole, parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuoti duomenys patvirtina nukentėjusiosios parodymus, kad pastumta ji atsitrenkė į minėtus betoninius blokus, patyrė nugaros skausmą. To, kas vyko prie garažo kiti liudytojai nematė. Visgi, teismo vertinimu, nukentėjusiosios pastūmimą prie garažo ir atsitrenkimą į betoninius blokus patvirtina iš dalies paties kaltinamojo parodymai, Body kamerų vaizdo ir garso įrašai, nukentėjusiosios parodymai ir šių duomenų pakanka smurtavimo faktui prie garažo konstatuoti.

Liudytoja A. R. teigė, kad nematė, kaip R. J. stūmė L. J. prie garažo ir ši atsitrenkė į betoninius blokus, tačiau nurodė, kad būdama savo buto virtuvėje matė, kaip R. J. stūmė nukentėjusiąją ir ši griuvo, atsitrenkė į vieną pirmųjų dekoratyvinių asmenų, išdėstytų šalia gėlyno prie namo kampo. Iš eksperimento atlikimo protokolo, nukentėjusiosios atstovo į bylą pateiktų nuotraukų matyti, kad A. R. per savo buto virtuvės langą garažo ir šalia jo esančių betoninių blokų matyti negali. Ji gali matyti kairiame namo kampe (žiūrint nuo (duomenys neskelbtini) gatvės) esančius dekoratyvinius akmenis, gėlyną, tačiau šių liudytojos parodymų (tai, kad L. J. R. J. pastumta trenkėsi galva į 30-40 cm virš žemės išlindusį dekoratyvinį akmenį) nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, tokių aplinkybių nukentėjusioji iš viso nenurodė, kaltinamajam tokie veiksmai nebuvo inkriminuoti. Dėl to, teismas liudytojos A. R. parodymais byloje nesiremia.

Po L. J. atsitrenkimo į betoninius blokus, įvykio vieta pasikeičia, nes tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji ateina prie namo kampo netoli terasos (kaltinamasis įvardijo, kad tai yra apie 8 metrų atstumas), kurioje tuo metu buvo nukentėjusiosios sesuo L. Ju. Iš nukentėjusiosios, liudytojos L. Ju. parodymų matyti, kad toje vietoje R. J. vėl pastūmė L. J., dėl ko ši nugriuvo nugara į žolyną, o galva į betoninę plokštę, ir ant gulinčios nukentėjusiosios ėmė pilti kibiru semiamą vandenį iš prie namo kampo buvusios statinės. Bandant nukentėjusiajai keltis, R. J. neleido to padaryti, vis stūmė ją ir pylė vandenį, kol L. Ju. nepradėjo jo keikti, vadinti alkoholiku. Kaltinamasis nurodė, kad toje vietoje prie namo kampo nukentėjusioji nugriuvo pati, kuomet jis staigiau patempė jos rankose buvusį prožektorių. Be to nurodė, kad ji griuvo ant žolyno. Visgi, iš įvykio vietos apžiūros protokolo, parodymų patikrinimo vietoje protokolo, Body kamerų vaizdo ir garso įrašų matyti, kad į žolyną įmontuotos betoninės plokštės yra netoli statinės su vandeniu ir nukentėjusioji galėjo nugara atsitrenkti į žolyną, o galva – į betoninę plokštę, nes įvykio metu sulūžo plaukuose buvusi segė (segės apžiūros protokolas 2 t., b. l. 4-11). R. J. neneigė per 2 kartus pylęs ant nugriuvusios nukentėjusiosios iš tos statinės kibiru pasemtą vandenį, teigė norėjęs nuraminti nukentėjusiąją. Visgi teismas jokios objektyvios būtinybės tam, kad pilant šaltą vandenį būtų reikėję raminti nukentėjusiąją, nenustatė. Nuoseklūs nukentėjusiosios, liudytojos L. Ju. parodymai patvirtina, kad vanduo buvo pilamas mažiausiai 5 kartus, tuo momentu, kol kaltinamasis semdavo vandenį iš statinės, nukentėjusioji mėgindavo keltis, tačiau vėl būdavo pastūmiama ir apliejama vandeniu. Tiek BPC operatorei, tiek atvykusiems policijos pareigūnams L. J. nurodė, kad buvo pastumta, aplieta vandeniu. Iš Body kamerų vaizdo ir garso įrašų matyti, kad atvykus policijos pareigūnams L. J. nurodo įvykio metu vilkėjusi tą patį chalatą, kuris atrodo storos medžiagos (tą patį chalatą nukentėjusioji dėvi parodymų patikrinimo vietoje metu). Liudytojas K. Sagaidokas patvirtino, kad chalatas iš pažiūros atrodė šlapias. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji parodė, kad buvo kiaurai permirkusi, netgi apatiniai rūbai buvo šlapi. Taigi, byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis stumdė nukentėjusiąją, dėl ko ji trenkėsi galva į betoninę plokštę, nugara į žolyną ir dėl to patyrė sužalojimus.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu iš esmės neneigė, kad įvykio metu kaltinamoji du kartus griuvo, tačiau tai neva atsitiko ne dėl jo veiksmų, o pačios nukentėjusiosios neblaivumo, griuvinėjimo. Versija, jog nukentėjusioji griuvo dėl girtumo atmestina, įvertinus byloje surinktus įrodymus. Nors nukentėjusiajai po įvykio nustatytas 2,02 prom. neblaivumas, tačiau, alkoholį ji nurodė vartojusi per du kartus – iki įvykio į puodelį įsipylusi degtinės išgėrė per du kartus ir po įvykio, kol atvyko policijos pareigūnai, gėrė likerio Limončelio. Neblaivumas buvo nustatytas jau po įvykio, nukentėjusioji buvo susijaudinusi, išsigandusi, bet kalbėjo rišliai. Iš Body kamerų vaizdo ir garso įrašų matyti, kad po gyvenamąsias patalpas, kiemą nukentėjusioji vaikšto nesvirduliuodama, normaliai orientuojasi aplinkoje (tuo metu jos neblaivumas kaip nustatyta 2,02 prom.), todėl teigti, kad moteris griuvinėjo dėl neblaivumo nėra pagrindo. Liudytojas D. Atraškevičius nurodė supratęs, kad nukentėjusioji yra neblaivi, bet ne tiek, kad griuvinėtų. Liudytojas K. Sagaidokas nurodė iki neblaivumo nustatymo nesupratęs, kad nukentėjusioji yra neblaivi. Eksperto L. Janausko paaiškinimai, jog neblaivumas gali įtakoti judesių koordinaciją, asmuo gali griuvinėti savaime ar dėl nedidelės jėgos poveikio yra teorinio pobūdžio ir vienareikšmiškai nepatvirtina, jog nukentėjusioji griuvo būtent dėl girtumo, o ne nuo kaltinamojo neteisėtų veiksmų.

Taip pat atmestina ir kaltinamojo gynėjo iškelta versija, jog L. J. galėjo patirti kaltinime nurodytus sužalojimus prieš kelias dienas iki įvykio, kuomet tvarkė bebrų užtvanką. Byloje nėra jokių duomenų, kad L. J., tvarkydama pralaidą bebrų užtvankoje patyrė kokius nors sužalojimus, apie tai ji net nebuvo nieko nurodžiusi savo sutuoktiniui, kuomet jie 2023 m. gegužės 3 d. diskutavo dėl tos užtvankos tvarkymo ar pan. Tokios interpretacijos, kad L. J. susižalojo pati, nėra pagrįstos visiškai jokiais įrodymais.

Nors kaltinamasis nepripažino padaręs jokios nusikalstamos veikos ir nurodė tik gynęsis nuo L. J. veiksmų, o kaltinamojo gynėjas prašė nutraukti baudžiamąją bylą R. J. atžvilgiu, nes šis veikė būtinosios ginties sąlygomis, teismas, įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sprendžia, jog šiuo atveju jokios R. J. būtinosios ginties situacijos nebuvo ir tuo pagrindu baudžiamoji byla negali būti nutraukiama.

Pagal BK 28 straipsnį asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Teismų praktikoje išskiriamos šios būtinosios ginties teisėtumo sąlygos: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38-788/2020, 2K-205-719/2020, 2K-73-495/2022). Sprendžiant, ar buvo pavojingas kėsinimasis, be kita ko, būtina atsižvelgti į bylos aplinkybes, susijusias su konflikto pobūdžiu, nukentėjusiojo bei kaltininko tarpusavio santykiais, jų elgesiu prieš nusikaltimo padarymą ir anksčiau, konflikto dalyvių jėgų santykį ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-248-495/2023). Kėsinimosi pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-303/2021). Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar yra tiesioginė jo pradėjimo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-194-387/2021). Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-9-719/2018, 2K-73-495/2022). Tik nustačius pirmąsias keturias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas, reikia nustatyti, ar buvo ir penktoji, t. y. kad nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos. Sprendžiant, ar asmens veiksmai gali būti laikomi padarytais esant būtinosios ginties situacijai, itin didelę reikšmę turi tikslus faktinių aplinkybių nustatymas, nuo kurio priklauso atitinkamos išvados dėl teisės į būtinąją gintį padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-520-303/2015, 2K-73-495/2022, 2K-193-648/2022).

Nagrinėjamos bylos atveju, vien tik kaltinamojo parodymų, kad nukentėjusioji atėjusi prie garažo išprovokavo konfliktą, bandė jį pulti, dėl ko jis užsidenginėjo veidą rankomis ir galbūt stumtelėjo nukentėjusiąją, nepakanka būtinosios ginties situacijai konstatuoti. Pažymėti, jog policijos pareigūnams R. J. nurodė, kad L. J. neva puldama jam niekur nepataikė. Taigi objektyvios būtinybės stumti nukentėjusiąją kaltinamajam nebuvo. Prie namo kampo nukentėjusioji iš viso jokių R. J. realią grėsmę keliančių veiksmų neatliko, nugriuvusi ji gulėjo, tik bandė stotis, todėl jos vis stumti ir lieti vandeniu nebuvo jokios būtinybės. Kaltinamasis įvardijo, kad pylė vandenį ant L. J., nes ši iš girtumo griuvinėjo, nebesiorientavo, iš to seka, kad, būdama neva tokios būsenos, nukentėjusioji tikrai negalėjo kelti fiziškai stipresniam vyrui tiesioginės, akivaizdžios, realios grėsmės. Pats kaltinamasis atsekė L. J. nuo garažo iki namo kampo (apie 8 metrų atstumą), kur toliau tęsėsi konfliktas, kas rodo, kad nukentėjusiosios neva grėsmingas elgesys jo neišgąsdino, nesukėlė pagrindo manyti, jog jis gali nukentėti nuo nukentėjusiosios veiksmų. Taigi, įvertinęs visumą byloje surinktų įrodymų, teismas sprendžia jog gynybos pozicija dėl R. J. veikimo būtinosios ginties sąlygomis nėra pagrįsta, bylos nutraukti BK 28 straipsnio pagrindu nėra galima, todėl sprendžiama dėl R. J. baudžiamosios atsakomybės už nukentėjusiosios L. J. atžvilgiu atliktus smurtinius veiksmus.

Specialisto išvados, teisiamojo posėdžio metu apklausto specialisto L. Janausko paaiškinimai patvirtina, kad įvykio metu nukentėjusiajai buvo padarytos veido, abiejų žastų ir dešinės šlaunies poodinės kraujosruvos, kas kartu ir atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai, kad BPC operatorei nukentėjusioji teigė nesanti sužalota, nereiškia, kad ji sveikatos sutrikdymo nepatyrė. Pažymėtina, kad iš karto po įvykio nukentėjusioji patyrė šoką išgąstį, tą patvirtino ir kaltinamasis, todėl, bendraudama su BPC operatore galėjo būti neteisingai įvardinusi įvykio padarinius. Atvykusiems policijos pareigūnams ji nurodė, kad jaučia nugaros skausmą, tai užfiksuota tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo. Nors pradinės apžiūros metu jokių sužalojimų ant nukentėjusiosios kūno nenustatyta, tačiau pažymėtina, kad apžiūra nebuvo nuosekli ir visapusiška, policijos pareigūnas (vyras) tik apžiūrėjo išoriškai, užfiksavo nugaros juosmeninės dalies būklę, nukentėjusiajai pakėlus chalatą. Visgi, nukentėjusiajai pasikreipus į sveikatos priežiūros įstaigą, sužalojimai buvo nustatyti, o specialisto išvados patvirtino, kad jie galėjo būti padaryti įvykio metu, nurodytomis įvykio aplinkybėmis.

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Tiesiogine tyčia BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas padaromas tuomet, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas, asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti teisės normoje padariniai ir jų nori. Netiesiogine tyčia šis nusikaltimas padaromas tuomet, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas, asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodyti padariniai ir nors jų ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti.

Šiuo atveju, byloje ištirti ir anksčiau aptarti, tarpusavyje sutampantys ir vienas kitą papildantys įrodymai patvirtina, kad R. J. 2023 m. gegužės 6 d., apie 19 d. smurtavo prieš savo sutuoktinę L. J. ir dėl šių kaltinamojo veiksmų L. J. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tarp sukeltų padarinių ir kaltinamojo atliktų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, nukentėjusioji buvo stumdoma konflikto metu, elgiantis impulsyviai, todėl, teismo vertinimu, R. J. veikė netiesiogine tyčia. Ištyręs byloje esančius įrodymus teismas daro neabejotiną išvadą, kad R. J. smurtaudamas nežymiai sužalojo savo sutuoktinę ir tuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Tuo atveju, jeigu teismas nuspręstų, kad R. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, kaltinamojo gynėjas prašė atleisti kaltinamąjį R. J. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 37 straipsnio pagrindu dėl mažareikšmiškumo.

Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumą, kryptingumą, tikslus, motyvus). Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. J., būdamas pakankamai fiziškai stiprus asmuo (dirba apsaugos darbuotoju), įvykio metu konfliktavo su fiziškai silpnesne, neįgalia, neblaivia moterimi, visas konfliktas buvo dviejų etapų, po pirmojo konflikto etapo prie garažo, kaltinamasis nebaigė konfliktuoti, nusekė iš paskos nukentėjusiajai, pats apipylė ją vandeniu, stumdė pargriuvusią ir vis liejo vandenį iš lauke buvusios šalto vandens statinės. Veika objektyviai pasireiškė nežymaus sužalojimo padarymu vien tik nukentėjusiajai, o ši kaltinamajam jokių sužalojimų nepadarė, nesipriešino. Objektyviai nustatyti sužalojimai (kraujosruvos veido, rankų kojos srityse) nukentėjusiajai padaryti ne gyvybiškai svarbiose kūno vietose, tačiau ji taip pat patyrė galvos, nugaros skausmus. Dėl patirtų sužalojimų L. J. kreipėsi medicinos pagalbos, skundėsi galvos, nugaros skausmais, buvo skirtas gydymas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir argumentus, darytina išvada, kad R. J. padaryta veika tiek pagal objektyviųjų (nežymaus sužalojimo pobūdis ir padariniai), tiek pagal subjektyviųjų požymių (tyčia) turinį, jų pasireiškimą yra pasiekusi tokį pavojingumo laipsnį, kad, vertinant pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, baudžiamojo pobūdžio priemonių taikymas yra pagrįstas. Dėl to R. J. neatleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl veikos mažareikšmiškumo BK 37 straipsnio pagrindu.

Bausmės skyrimas

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016, 2K-55-699/2017).

Skirdamas R. J. bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad padaryta nusikalstama veika priskiriama tyčinių nesunkių nusikaltimų kategorijai, į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę: laikomas neteistu (2 t., b. l. 55-56), administracine tvarka baustas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t., b. l. 53-54); dirbantis (2 t., b. l. 52); tai kad nusikalstama veika padaryta žala, pareikštas ir neatlygintas civilinis ieškinys (BK 54 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 4 dalis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59, 60 straipsniai). Įvertinus visas nurodytas, bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, R. J. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymą, skirtina laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, vietoj jos įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 straipsnis). Iki bausmės vykdymo pradžios R. J. paliktina galioti kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Civilinio ieškinio išsprendimas, proceso išlaidų atlyginimas

BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Taigi, nusikalstama veika padaryta žala – tai baudžiamojo įstatymo saugomų asmeninių ir turtinių vertybių sunaikinimas arba pakenkimas, sukėlęs neigiamų pasekmių, kurias galima įvertinti turtine išraiška. CK 6.251 straipsnyje yra įtvirtintas visiško nuostolių (turtinės žalos) atlyginimo principas, t. y. padaryta turtinė žala turi būti atlyginta visa.

Nukentėjusioji L. J., sutikslinusi ieškinio reikalavimus, pareiškė civilinį ieškinį (2024 m. gegužės 16 d.) dėl 1122,70 Eur turtinės žalos ir 2500 Eur neturtinės žalos priteisimo (4 t., b. l. 34). Tiek civiliniame ieškinyje, tiek teisiamojo posėdžio metu akcentavo, jog patyrė stresą, išgąstį, skausmą, jaučia ilgalaikes sužalojimo pasekmes, išgyvena nerimą, baimę. Po sumušimo paaštrėjo nugaros, galvos skausmai, intensyviai gydėsi, vyko pas gydytojus, vartojo geriamus ir leidžiamus vaistus. Pradiniame ieškinyje (2023 m. gruodžio 11 d.) buvo pareiškusi reikalavimą dėl 534,65 Eur turtinės žalos atlyginimo (3 t., b. l. 39-41). Patikslintame ieškinyje nurodė, kad per bylos nagrinėjimo laikotarpį papildomai patyrė 588,05 Eur žalą, kurią sudaro dėl sumušimo patirtos išlaidos vaistams, gydytojams, kuro išlaidos.

Nukentėjusioji L. J. iš karto po įvykio į gydymo įstaigą nesikreipė, medikai į įvykio vietą iškviesti nebuvo. Pirmadienį po įvykio (įvykis šeštadienį) pasikreipus į gydytojus L. J. buvo nustatytos veido, abiejų žastų ir šlaunies kraujosruvos. Duomenų, jog būtent šioms kraujosruvoms gydyti buvo paskirti kokie nors medikamentai, byloje nėra. Teisme apklaustas ekspertas L. Jankauskas nurodė, kad kraujosruvos išnyksta savaime kelių dienų laikotarpyje. Nors nukentėjusioji teigė, kad jai po įvykio yra išsivystęs lėtinio skausmo sindromas, tačiau ekspertas to nepatvirtino, nes L. J. diagnozuoti nugaros, galvos skausmai, lėtinių ligų paūmėjimas gali būti susijęs su degeneraciniais pakitimais, iki įvykio turėtomis sveikatos problemomis. Visgi neatmestina galimybė, kad po patirto nežymaus sveikatos sutrikdymo, L. J. iš tiesų pablogėjo bendra sveikatos būklė, reikėjo gydymo, medikamentų, vykti pas gydytojus. Dėl to, nukentėjusioji patyrė turtinę žalą, tačiau sprendžiant dėl iš kaltinamojo priteistinos turtinės žalos dydžio būtina tiksliai įvertinti patirtų išlaidų laikotarpį ir pobūdį. Iš kartu su pradiniu ieškiniu pateiktų kvitų matyti, kad medikamentus L. J. įsigijo laikotarpiu nuo 2023 m. gegužės 26 d. iki 2023 m. lapkričio mėn. Į bylą pateikti ambulatorinio apsilankymo aprašymai (1t., b. l. 175-186) patvirtina, kad po įvykio nukentėjusioji kreipėsi į medikus dėl sveikatos sutrikimų, jai buvo skirti priešuždegiminiai-nuskausminantys medikamentai, kompensuojamasis vaistas (duomenys neskelbtini), nekompensuojami vaistai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Visgi kartu su pradiniu ieškiniu pateiktuose vaistinių kvituose, be aukščiau nurodytų vaistų, dalis įsigytų vaistų, teismo vertinimu, nėra susiję su patirtu nežymiu sveikatos sutrikdymu ir galimai po to paūmėjusiais nukentėjusiosios lėtiniais susirgimais, pvz. pertusinas, medetkų kremas, įsigyti 2023 m. spalio 27 d. už 7,12 Eur (3 t., b. l. 46); pertusinas, įsigytas 2023 m. spalio 17 d. už 4,33 Eur (3 t., b. l. 47); smecta, įsigyta 2023 m. spalio 27 d. už 560 Eur (3 t., b. l. 47); wellwomen vitaminai, įsigyti 2023 m. spalio 17 d. už 22,99 Eur (3 t., b. l. 48); calcigran vitaminai, įsigyti 2023 m. lapkričio 9 d. už 23,96 Eur (3 t., b. l. 48); hematogenas su sėmenimis, biosilymarin maisto papildas kepenims, refluxaid sirupas, įsigyti 2023 m. spalio 10 d. už 16,81 Eur (3 t., b. l. 48). Net neturint specialių medicininių žinių yra aišku, kad minėti medikamentai, maisto papildai, vitaminai nėra susiję su nežymaus sveikatos sutrikdymo gydymu. Dėl to iš pradiniu ieškiniu prašytos priteisti turtinės žalos sumos - 534,65 Eur, minusuotina 80,81 Eur už aukščiau paminėtas prekes.

Dėl papildomai 2024 m. gegužės 16 d. ieškiniu pareikšto 588,05 Eur turtinės žalos priteisimo pažymėtina tai, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad po nusikalstamos veikos padarymo nukentėjusiosios sveikatai kilo tokios ilgalaikės pasekmės, dėl kurių yra būtinas gydymas iki pat šiol. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad į bylą buvo pateiktos dvi specialisto išvados (atliekant antrąją užduotį buvo įvertinti papildomi medicininiai duomenys). Jeigu medicinos ekspertai būtų nustatę, jog L. J. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui, nusikalstama veika galėjo būti kvalifikuojama kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau, kaip minėta, byloje to nenustatyta. Pati nukentėjusioji neginčijo, kad turi jai nustatytą neįgalumą, serga įvairiomis lėtinėmis ligomis jau daug metų, vartoja vaistus. Patikslintam ieškiniui pagrįsti L. J. pateikė ambulatorinio apsilankymo aprašymus (4 t., b. l. 43, 44, 45, 46, 47, 48), tačiau juose išdėstyti pačios nukentėjusiosios nusiskundimai, nustatytos diagnozės negali būti laikomi tiesioginiais nusikalstamos veikos padariniais. Iš minėtų išrašų matyti, kad nukentėjusioji stuburo kaklinės, juosmeninės dalies skausmus, plintančius į rankas, kojas, jaučia senai, skausmai progresuoja, nustatytos (duomenys neskelbtini) ligos, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), taikytas gydymas 2024 m. sausio-vasario mėn. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog papildomai patirtos 588,05 Eur išlaidos negali būti prilyginamos turtinei žalai, patirtai konkrečiai dėl įvykio. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vėlgi dalis įsigytų medicininių priemonių apskritai jokiu būdu nėra susiję su nusikalstamos veikos padarinių šalinimu (pvz. calcigran vitaminai, multivitaminai vyrams, įsigyti 2024 m. vasario 27 d.; kolagenas, peptidai, įsigyti 2023 m. gruodžio 23 d.). Nukentėjusioji viso patirtos turtinės žalos dydžio neįrodė. Dėl to, iš kaltinamojo jai priteistina 453,84 Eur turtinės žalos.

Nukentėjusioji tiek pradiniu, tiek patikslintu ieškiniu prašė priteisti 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Įstatymas nenustato atlygintino neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis aukščiau nurodytais kriterijais bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką.

Byloje įrodyta, kad kaltinamasis R. J. nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą. Akivaizdu, kad dėl to L. J. patyrė skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą. Vertinant padarytos žalos dydį svarbios ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės: prieš nukentėjusiąją smurtauta namų aplinkoje, kilus žodiniam konfliktui dėl buitinės (nušalusių pomidorų daigų) priežasties; kaltinamasis yra nukentėjusiosios sutuoktinis, kuris žinojo jos sveikatos būklę, nustatytą neįgalumą, ne tik smurtavo, tačiau ir pylė šaltą vandenį ant jos. Iš pateikto medicinos dokumento išrašo (gydytojo psichiatro) (4 t., b. l. 43) matyti, kad L. J. skundžiasi jautriu miegu naktimis, pastovia baime būti užpultai prieš ją smurtavusio sutuoktinio, dar 2024 m. vasario mėn. (praėjus 9 mėn. po įvykio) vieno mėnesio laikotarpiui skirtas psichiatrinis gydymas. L. J. išgyvenimai pripažintini neturtine žala ir įvertintini pinigais, todėl iš kaltinamojo priteistinas neturtinės žalos atlyginimas. Konfliktas truko neilgai, nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, po įvykio suprastėjo nukentėjusiosios psichoemocinė sveikata, kas be jokios abejonės turėjo įtakos ir bendrai L. J. sveikatos būklei. Įvertinus į nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į teismų praktiką bylose dėl neturtinės žalos priteisimo dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, neturtinę žalą įvertinant 1300 Eur ir šią sumą priteisiant iš R. J. nukentėjusiajai (CK 6.250, 6.263, 6.279 straipsniai, BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Taip pat nukentėjusioji prašė šioje byloje priteisti atstovavimo išlaidas. Iš byloje esančių pinigų priėmimo kvitų matyti, kad nukentėjusioji turėjo 3500 Eur išlaidų, susijusių su atstovavimu teisme. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas pripažinęs kaltinamąjį kaltu turi teisę iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Taip pat teismui suteikta prerogatyva šių išlaidų nepriteisti arba jų dydį sumažinti, atsižvelgiant į nuteistojo turtinę padėtį. Be to, teismų praktikoje yra išaiškinta, jog proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018).

Nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla išnagrinėta per kelis posėdžius, visuose posėdžiuose nukentėjusiojo atstovas dalyvavo tiesiogiai, bendra teisiamojo posėdžio trukmė apie 14 val. Kaltinamasis savo kaltės nepripažino, teisiamojo posėdžio metu buvo apklausti liudytojai, specialistas, peržiūrėti vaizdo įrašai, advokatas teikė pozicijas dėl kaltinamojo gynėjo pareikštų prašymų, taip pat papildomus įrodymus, buvo aktyvus teisiamojo posėdžio metu, pasiruošęs uždavinėjo klausimus apklausiamiems asmenims, todėl teikiama teisinė pagalba nukentėjusiajai L. J., sumokėjusiai už pagalbą pinigus, pagal savo pobūdį buvo pakankamai didelės apimties. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į sąžiningumo ir protingumo principus, teismo vertinimu prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos nėra pernelyg didelės, duomenų, kad dėl turtinės padėties kaltinamasis negali atlyginti nukentėjusiojo patirtų išlaidų, nėra (yra dirbantis, turi nekilnojamojo turto), todėl bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš kaltinamojo (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso įrašais, 3 vnt. paliktini saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

R. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams be intensyvios priežiūros, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Iki bausmės vykdymo pradžios R. J. palikti galioti kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Iš R. J. priteisti L. J. 453,84 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt tris Eur 84 ct) turtinei žalai atlyginti, 1300 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus Eur) neturtinei žalai atlyginti ir 3500 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus Eur) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - kompaktinius diskus (iš viso 3 vnt.) su vaizdo ir garso įrašais, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Teisėja Aida Stulpinienė