Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. R. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2903-959/2024 pagal ieškovių D. L., T. R., G. K. ieškinį atsakovei L. P. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės išmokant kompensaciją pinigais.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovės D. L., T. R. ir G. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamos atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės nekilnojamąjį turtą – butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), pripažįstant jį atsakovės L. P. (toliau – ir atsakovė), asmenine nuosavybe, priteisiant iš L. P., ieškovėms D. L., T. R. ir G. K. išmokėti po 10 300,00 Eur kompensaciją kiekvienai (iš viso 30 900,00 Eur) už jų turimas nekilnojamojo turto 1/6 dalis (bendrai 1⁄2 dalis), per vieną mėnesį po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; nesant galimybės patenkinti pirmojo reikalavimo, atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės nekilnojamąjį̨ turtą̨ pripažįstant jį ieškovių asmenine nuosavybe (po 1/6 buto dalį kiekvienai), priteisiant iš ieškovių (po 10 300,00 Eur iš kiekvienos) atsakovei išmokėti 30 900,00 Eur dydžio kompensaciją už jos nekilnojamojo turto 1⁄2 dalį; priteisti ieškovėms iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

2. Atsakovė L. P. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodė, kad ieškovės nutylėjo esminę aplinkybę, t. y. kad prie buto išlaikymo jos niekada neprisidėjo. Dar daugiau, buto dalis priklauso ir Z. R., kuri yra mirusi, tad į bylą turėtų būti įtraukiami ir jos teisių perėmėjai – paveldėtojai.

3. 2024 m. vasario 29 d. Kauno apylinkės teismo teisėjo rezoliucija pasirengimas nagrinėti bylą teisme nustatytas paruošiamųjų dokumentų būdu, ieškovėms nustatytas 14 dienų terminas nuo atsiliepimo į ieškinį gavimo pateikti dubliką, o atsakovei 14 dienų terminas nuo dubliko gavimo pateikti tripliką. Pranešimas apie pareigą pateikti dubliką ieškovių atstovui V. S. elektroninių ryšių priemonėmis išsiųstas 2024 m. kovo 1 d. Ieškovių atstovas 2024 m. kovo 21 d. pateikė dubliką prašydamas atnaujinti terminą dublikui pateikti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2024 m. kovo 21 d. nutartimi ieškovių ieškinį paliko nenagrinėtą.

5. Teismas pažymėjo, kad byloje teisėjo rezoliucija buvo paskirtas pasirengimo nagrinėti bylą teisme paruošiamaisiais dokumentais būdas ir ieškovėms nustatytas 14 dienų terminas pateikti teismui dubliką. Teismo pranešimas ir atsiliepimas į ieškinį̨ išsiųsti 2024 m. kovo 1 d. ieškovių atstovui elektroninio ryšio priemonėmis per Lietuvos informacinės sistemos Liteko (toliau – Liteko) Viešųjų̨ elektroninių paslaugų (toliau – VEP) posistemį ir laikomi įteiktais 2024 m. kovo 4 d. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 175¹ straipsnio 10 dalis). Per teismo nustatytą terminą ieškovės dubliko nepateikė.

6. Teismas nurodė, kad byloje yra pateiktas ieškinys ir atsiliepimas, todėl sprendimo už akių priėmimas yra negalimas. Kadangi CPK normos tiesiogiai nenumato, koks procesinis veiksmas turi būti atliktas tuo atveju, kai ieškovas per teismo nustatytą terminą̨ nepateikia dubliko ir nėra CPK 285 straipsnio 2 dalis numatytų sąlygų priimti sprendimą už akių, teismas vadovavosi teismų praktika, kurioje laikomasi pozicijos, kad tokiu atveju pagal analogiją taikytinos CPK 246 straipsnio 1 dalies ir 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos, suteikiančios teismui teisę palikti ieškinį nenagrinėtą, kadangi ieškovo procesinis pasyvumas šiuo atveju prilygintinas ieškinio reikalavimų nepalaikymui (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-4891-823/2014; Kauno apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2341-324/2011).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7. Atskiruoju skundu ieškovė T. R. prašo Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 21 d. nutartį panaikinti ir perduoti dubliko priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

8. Atskirajame skunde nurodoma, kad ieškovių atstovas su ieškovėmis dubliko turinį buvo suderinęs dar 2024 m. kovo 12 d., tačiau dėl žmogiškosios klaidos, t. y. neįsitikinimo, kad elektroninių ryšių priemonėmis bandytas įkelti dokumentas neišsisiuntė, dokumentas nustatytu terminu nebuvo pateiktas teismui. Dėl susiklosčiusių aplinkybių dublikas su prašymu atnaujinti terminą dublikui pateikti buvo pateiktas tik po teismo nutarties ieškinį palikti nenagrinėtu priėmimo. Iš kartu su skundu pridedamo elektroninio laiško matyti dubliko turinio ieškovėms išsiuntimo data, kas patvirtina, kad proceso ieškovės nesiekė vilkinti. Ieškinio palikimas nenagrinėtu yra teismo teisė, bet ne pareiga. Šiuo atveju ieškinio pareiškimas iš naujo tik užvilkins ginčo tarp šalių sprendimą, o tai nesuderinama su proceso ekonomiškumo ir operatyvumo principais.

9. Atsakovė L. P. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti arba palikti nenagrinėtu, nes atskirasis skundas paduotas asmens, neturinčio teisės jį paduoti. Nurodo, kad teismo nutartis palikti ieškinį nenagrinėtu yra pagrįsta, teisėta, todėl turi būti palikta galioti.

10. Taip pat atsakovė pažymi, kad ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtas ir kitu pagrindu – ieškovių vardu pateiktas neįgalioto vesti bylą asmens. Ieškinys pateiktas per atstovą – advokato padėjėją V. S., veikiantį pagal 2021 m. balandžio 26 d. atstovavimo sutartį, kurią pasirašė ir praktikos vadovas, advokatas A. B., kuris 2022 m. kovo 23 d. mirė. Tai atitinkamai reiškia, kad advokato padėjėjas neteko advokato padėjėjo statuso. Teismui per Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko VEP ieškinį ir dubliką pateikė advokato padėjėjas V. S., todėl yra laikomas vieninteliu asmeniu, pasirašiusiu ieškinį ir dubliką. Pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą teisę atstovauti fizinį asmenį teisme turi ne visi advokato padėjėjai, o tiktai tie, kurie turi jų praktikai vadovaujančio advokato rašytinį leidimą atstovauti konkrečioje byloje. Kartu su ieškiniu teismui yra pateikta 2021 m. balandžio 26 d. atstovavimo sutartis sudaryta tarp ieškovės T. R., advokato padėjėjo V. S. ir advokato padėjėjo praktikos vadovo, advokato A. B. ne dėl atstovavimo konkrečioje byloje, o dėl bendro pobūdžio teisinių paslaugų teikimo ir bendro pobūdžio atstovavimo. Atitinkamai, advokato padėjėjo praktikai vadovaujančio advokato parašas negali būti laikomas kaip advokato padėjėjo praktikai vadovaujančio advokato duotas sutikimas ir leidimas advokato padėjėjui atstovauti klientę T. R. konkrečioje byloje, konkrečiame teisme, prieš konkrečius atsakovus, dėl konkretaus ieškinio dalyko. Todėl laikytina, kad teikiant ieškinį ir dubliką pateikti procesiniai ieškovių dokumentai yra pateikti asmens, neįgalioto vesti bylą.

11. Atsakovės vertinimu visi ieškovių pateikti procesiniai dokumentai yra pateikti asmens, neturinčio teisės vesti bylą ieškovių vardu, todėl tokia situacija byloje yra sukurta dėl pačių ieškovių ir jas atstovaujančio advokato padėjėjo veiksmų, kurie turėtų būti vertinami kaip piktnaudžiavimas procesu. Papildomai piktnaudžiavimo procesu aplinkybę patvirtina ir tas faktas, kad atskirasis skundas pateiktas advokato padėjėjo V. S. vardu, nors advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose. Taigi pateiktas atskirasis skundas negali būti nagrinėjamas, nes jis paduotas asmens, neturinčio teisės jį paduoti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, taip pat ex officio (liet. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovių ieškinys paliktas nenagrinėtu nepateikus dubliko, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

14. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė elektroninio laiško kopiją, iš kurios matyti, kad ieškoves atstovavęs advokato padėjėjas dubliko turinį su ieškovėmis buvo suderinęs dar 2024 m. kovo 12 d., kas atitinkamai patvirtina atskirajame skunde nurodomas aplinkybes, jog dublikas nustatytu terminu teismui nebuvo pateiktas per žmogiškąją klaidą, o ne piktnaudžiaujant procesu.

15. Pažymėtina, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: 1) ar buvo objektyvi galimybė juos pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; 3) ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; 4) ar nepiktnaudžiaujama įrodymų vėlesnio pateikimo apeliacinės instancijos teisme teise.

16. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su prie atskirojo skundo pateiktu įrodymu pažymi, kad ieškovių pateikto ieškinio palikimo nenagrinėtu klausimas buvo sprendžiamas rašytinio proceso tvarka, apeliantė pateiktu įrodymu grindžia savo atskirojo skundo argumentus, įrodymas gali turėti reikšmės sprendžiant ginčo klausimą, jo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl pateiktas įrodymas priimamas.

Dėl atskirojo skundo pateikimo aplinkybių

17. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė kelia klausimą dėl atskirojo skundo padavimo aplinkybių, susijusių su atskirojo skundo pateikimu per advokato padėjėjo, atstovavusio ieškoves pirmosios instancijos teisme, Liteko VEP posistemio paskyrą, motyvuojant tuo, kad advokato padėjėjas neturi teisės atstovauti apeliacinės instancijos teisme. Šie atsakovės argumentai yra nepagrįsti.

18. CPK 51 straipsnis nustato, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovą. Remiantis CPK 56 straipsniu fizinio asmens atstovais pagal pavedimą gali būti advokatai, jų padėjėjai (CPK 56 straipsnio 1, 2 dalys). Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, jog advokato padėjėjas gali atstovauti tik pirmosios instancijos teismuose ir tik po to, kai Lietuvos advokatūra patvirtina jo vienų metų praktikos atlikimo ataskaitą.

19. Kadangi, priešingai nei pirmosios instancijos teismuose, apeliacinėje instancijoje daugiau sprendžiami teisės klausimai, ribojama naujų įrodymų pateikimo galimybė (CPK 301, 312, 314 straipsniai), o kasacija apskritai galima tik teisės taikymo aspektu (CPK 353 straipsnis), įstatymų leidėjas nustatė teisinį reguliavimą, pagal kurį apeliacinės instancijos ir kasaciniame teismuose gali atstovauti tik advokatai, bet ne advokatų padėjėjai (Advokatūros įstatymo 34 straipsnio 2 dalis). Pagal nuosekliai plėtojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką į atstovavimo sampratą patenka teisinių, taip pat ir procesinių dokumentų ar jų projektų rengimo, paslaugų teikimas, nes atstovavimas yra ne tik atstovo dalyvavimas teismo posėdžiuose, bet ir kiti jo atliekami veiksmai (procesinių dokumentų rengimas, pasirašymas, pateikimas teismui, teisinės konsultacijos, įvairūs paklausimai įstaigoms ir organizacijoms ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106-248/2016, 18 punktas).

20. Kadangi ieškovės T. R. pasirašytą atskirąjį skundą per EPP sistemą pateikė jos atstovas pirmosios instancijos teisme – advokato padėjėjas, atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, atskirojo skundo padavimas teismui, šiuo atveju laikytinas atstovavimu. Susidarė situacija, kurioje ieškovė, būdama byloje dalyvaujantis asmuo, turi teisę paduoti atskirąjį skundą ir atskirąjį skundą yra pasirašiusi savo parašu, tačiau jai atstovauja netinkamas atstovas – advokato padėjėjas, pagal įstatymą neturintis teisės atstovauti apeliacinės instancijos teisme.

21. Elektroninių ryšių priemonės (Liteko VEP posistemis), yra tik vienas iš būdų, kuriuo asmenys gali pateikti teismui procesinius dokumentus. Kai teismui elektroniniu ryšių priemonėmis ne savo prašymą pateikia kitas asmuo, sprendžiant tokio prašymo priimtinumo klausimą svarbu nustatyti, ar galima identifikuoti dokumentą pasirašiusį asmenį. Kadangi šiuo atveju, atskirąjį skundą fiziniu parašu pasirašė pati ieškovė T. R., darytina išvada, jog dokumentą pasirašęs asmuo yra pati ieškovė, tik jis pateiktas per jos atstovo EPP paskyrą, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog procesinį dokumentą pateikė neįgaliotas vesti bylą asmuo.

22. Analogiškos praktikos nurodytu klausimu laikomasi ir kituose apygardos teismuose (žr., pvz. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-811-524/2020).

Dėl atskirojo skundo argumentų

23. Iš byloje esančių duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovės D. L., T. R. ir G. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės išmokant kompensaciją pinigais. Atsakovei pateikus atsiliepimą į ieškinį, Kauno apylinkės teismo teisėjo rezoliucija pasirengimas nagrinėti bylą teisme nustatytas paruošiamųjų dokumentų būdu, ieškovėms nustatytas 14 dienų terminas nuo atsiliepimo į ieškinį gavimo pateikti dubliką, o atsakovei 14 dienų terminas nuo dubliko gavimo pateikti tripliką. Pranešimas apie pareigą pateikti dubliką ieškovių atstovui V. S. elektroninių ryšių priemonėmis išsiųstas 2024 m. kovo 1 d., vadinasi laikomas įteiktu 2024 m. kovo 4 d. (CPK 118 straipsnis, 175¹ straipsnio 10 dalis). Taigi ieškovių dublikas teismui turėjo būti pateiktas iki 2024 m. kovo 18 d. (įskaitytinai). Byloje ginčo dėl to, kad per teismo nustatytą terminą ieškovės dubliko nepateikė, nėra (ieškovių atstovas dubliką kartu su prašymu atnaujinti terminą dublikui pateikti pateikė 2024 m. kovo 21 d., t. y. iškart po skundžiamos teismo nutarties priėmimo ir sužinojimo apie priimtą nutartį).

24. Ieškovėms nustatytu terminu nepateikus dubliko, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, vadovaudamasis CPK 246 straipsnio 1 dalies ir CPK 296 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatomis, ieškovių ieškinį paliko nenagrinėtą. Viena iš ieškovių, nesutikdama su skundžiama nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, argumentuodama jį iš esmės tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė civilinio proceso normas, reglamentuojančias pasirengimą bylos nagrinėjimui ir paruošiamojo procesinio dokumento (dubliko) nepateikimo per nustatytą terminą pasekmes: teismo teise, o ne pareiga palikti ieškinį nenagrinėtą.

25. Pažymėtina, kad vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis), kuriam pasiekti CPK 7, 8, 159, kitų straipsnių nuostatose įtvirtinta tiek teismo, tiek šalių pareiga veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta per kiek įmanomai trumpesnį laiką. CPK 42 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis.

26. Nepaisant įstatyme numatytų terminų reikšmės ir jų pasibaigimo pasekmių, pastebėtina, kad visos civilinio proceso normos negali būti taikomos ir aiškinamos pernelyg formaliai, neatsižvelgiant į kiekvieno procesinio instituto taikymo tikslus. CPK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Kaip jau nurodyta, vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis). Šiam tikslui pasiekti įtvirtinta tiek teismo, tiek šalių pareiga veikti taip, kad byla būtų išnagrinėta per kiek įmanomai trumpesnį laiką (CPK 7, 8, 159, kitų straipsnių nuostatos). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad nors šalys civiliniame procese turi daug teisių, tačiau procesui vadovauja teismas, teisėjas vienintelis gali nustatyti nuo šalių interesų nepriklausomą bylinėjimosi eigą. Teismo darbas turi būti racionalus ir veiksmingas, šalims negali būti leidžiama netinkamai naudotis savo procesinėmis teisėmis, vilkinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-348/2010).

27. Ginčo bylos kontekste nurodytina, kad pasirengimas nagrinėti bylą teisme vyksta paruošiamųjų dokumentų būdu (CPK 227 straipsnis) arba parengiamajame teismo posėdyje (CPK 228 – 231 straipsniai). Šioje proceso stadijoje šalys ir tretieji asmenys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti, bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus (CPK 226 straipsnis). Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad pasirengimas nagrinėti bylą teisme turi būti atliekamas kuo operatyviau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2012). Teismas, gavęs atsakovo ir trečiųjų asmenų atsiliepimus ar pasibaigus atsiliepimų pateikimo terminams, manydamas, kad papildomi pasirengimo nagrinėti bylą veiksmai nereikalingi, gali priimti CPK 232 straipsnyje nurodytą nutartį skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje (CPK 225 straipsnio 7 dalis CPK 232 straipsnio 1 dalis).

28. Sisteminė CPK 225, 227–228 straipsnių analizė leidžia daryti išvadą, jog vieną iš dviejų CPK įtvirtintų pasirengimo bylos nagrinėjimui būdų teismas pasirenka tik tada, kai nusprendžia, jog papildomi pasirengimo veiksmai yra reikalingi. Priešingu atveju, minėta, yra priimama nutartis skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje. Nagrinėjamu atveju, iš byloje esančių duomenų nėra aišku, kokiomis aplinkybėmis ar įrodymais teismas siekė papildyti bylos medžiagą nuspręsdamas, jog šiuo atveju yra reikalinga nustatyti pasirengimą bylos nagrinėjimui paruošiamųjų dokumentų būdu. Teismas netikslino įrodinėjimo naštos, nenustatė pareigos pateikti papildomus įrodymus, neatliko jokių kitų veiksmų, kurie, teismo manymu, yra reikalingi tinkamam bylos išnagrinėjimui, kaip tai numatyta CPK 225 straipsnio 1, 5, 6 punktuose. Būtinybės atlikti pasirengimo nagrinėti bylą veiksmus teismas nemotyvavo ir skundžiamoje nutartyje, t. y. neargumentavo, kodėl šiuo atveju ieškovėms nepateikus dubliko, nėra galimybės toliau nagrinėti bylą iš esmės, paskiriant ją nagrinėti teismo posėdyje. Kaip jau nurodyta, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovėms nepateikus dubliko, tolesnis pasirengimas bylos nagrinėjimui teisme paruošiamųjų dokumentų būdu yra negalimas, o skirti žodinį pasirengimo bylos nagrinėjimui būdą draudžia įstatymas (CPK 228 straipsnio 3 dalis), taigi teismo procesas toliau vykti negali. Tačiau, aukščiau aptartos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad pirmosios instancijos teismo nurodyta kliūtimi tolesnei bylos eigai tapo ne objektyvi būtinybė atlikti papildomus pasirengimo bylos nagrinėjimui veiksmus, bet subjektyvus formalios pareigos pateikti dubliką neįvykdymas. Taigi, nepagrįstu pripažintinas skundžiamos teismo nutarties argumentas, kad teismo procesas ginčo situacijoje toliau vykti nebegali.

29. Paruošiamųjų dokumentų (dubliko, tripliko) nepateikimo pasekmės yra įtvirtintos tiesiogiai CPK 227 straipsnio 3 dalyje, kurioje numatyta, kad kai šalis be svarbių priežasčių per teismo nustatytą terminą nepateikia paruošiamojo dokumento (dubliko, tripliko), teismas kitos šalies prašymu turi teisę priimti sprendimą už akių. Iš atsakovės teismui pateikto atsiliepimo į ieškinį matyti, kad atsakovė neprieštaravo sprendimo už akių priėmimui, esant įstatyme nustatytiems pagrindams. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad teismo sprendimo už akių priėmimas negalimas, nes byloje yra pateikti abiejų šalių procesiniai dokumentai, todėl vienintele išeitimi iš susidariusios situacijos matė ieškinį palikti nenagrinėtą.

30. Pažymėtina, kad pareiškimo palikimo nenagrinėtu pagrindai įtvirtinti CPK 296 straipsnyje. Teismas palieka pareiškimą nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 1-11 punktuose nustatytais atvejais, taip pat kitais CPK ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) numatytais atvejais (CPK 296 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Taigi CPK nėra numatyta galimybė palikti ieškinį nenagrinėtą, šalims teismo nustatytu terminu nepateikus paruošiamųjų dokumentų.

31. Ieškinio palikimo nenagrinėtu institutas – tai neigiama procesinė pasekmė, kuri taikoma ieškovui tuo atveju, kai nustatomas ieškovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis bei siekis nepagrįstai užtęsti (vilkinti) procesą, todėl ieškinį palikti nenagrinėtą teismas gali tik išimtiniais atvejais, kai yra duomenų, jog ieškovas pasyvus, sistemingai neatlieka procesinių veiksmų ar galimai piktnaudžiauja procesu, kai yra aišku, kad ieškovas iš esmės nusišalina nuo bylos nagrinėjimo, nėra suinteresuotas bylos baigtimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-756/2012, 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-777/2012, 2013 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2407/2013). Ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto paskirtis – užkirsti galimybes vilkinti procesą, todėl ši priemonė negali būti taikoma formaliai (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-863-464/2015, 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1065-464/2018).

32. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad yra galimos konkrečios situacijos, kai bylos nagrinėjimas jau toli pažengęs, todėl prioriteto suteikimas formaliesiems aspektams paneigtų esminius civilinio proceso principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1065-464/2018). Todėl teismas, spręsdamas dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu, net ir esant konkrečiam CPK ar CK įtvirtintam šio instituto taikymo atvejui, visuomet turi įvertinti konkrečios bylos aplinkybes.

33. Šiuo gi konkrečiu atveju nebuvo ne tik įstatyme nustatyto pagrindo palikti ieškinį nenagrinėtą, bet taip pat ir jokio pagrindo teigti, kad ieškovės, nustatytu terminu neįvykdydamos procesinės pareigos, sąmoningai veikė prieš operatyvų bylos išnagrinėjimą ir / ar piktnaudžiavo procesinėmis teisėmis. Minėta, kad ieškovės dubliką turėjo pateikti iki 2024 m. kovo 18 d (įskaitytinai), tačiau šios pareigos neįvykdė. Viena iš ieškovių, pateikdama atskirąjį skundą dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, nurodė, kad dublikas laiku nebuvo pateiktas dėl atstovo klaidos nepatikrinant, ar elektroninių ryšių priemonėmis teikiamas parengtas dublikas buvo sėkmingai pateiktas. Kartu su atskiruoju skundu ieškovė pateikė elektroninį laišką, iš kurio matyti, kad ieškovėms dubliko projektas likus beveik savaitei laiko iki termino pabaigos buvo pateiktas susipažinti, taigi parengtas nustatytu terminu. Įvertinus tai, kas nurodyta, taip pat tai, kad dublikas iš karto, vos tik supratus padarytą klaidą, teismui buvo pateiktas, negalima sutikti, kad toks ieškovių (jų atstovo) elgesys laikytinas pasyviu ir nepateisinamu. Kita vertus, byloje konstatavus, kad šiuo atveju nėra įstatyme nustatytų pagrindų palikti ieškovių ieškinį nenagrinėtą, taip pat nesant pagrindo spręsti, kad ieškovės nebepalaiko ieškiniu pareikštų reikalavimų ar siekia akivaizdžiai vilkinti procesą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškinio palikimas nenagrinėtu šiuo konkrečiu atveju taptų neproporcinga sankcija ieškovėms. Be to, pritartina atskirojo skundo argumentams, kad tokia bylos baigtis neatitiktų ir proceso koncentracijos bei ekonomiškumo principų, kadangi šalių ginčas taip ir lieka neišspręstas iš esmės, ginčijama nutartimi užprogramuojamas naujas teisminis procesas, kuriame reikėtų kartoti šioje byloje jau atliktus procesinius veiksmus, papildomai būtų didinamos tiek teismo, tiek ir šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 7 straipsnis).

34. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad ieškovių ieškinys yra pateiktas per atstovą – advokato padėjėją V. S., tačiau nepateikus tinkamų įgalinimų, todėl turėjo būti paliktas nenagrinėtu ir vadovaujantis CPK 296 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu. Netinkamai įformintus ieškovių jų atstovui suteiktus įgalinimus atsakovė grindžia aplinkybėmis, kad kartu su ieškiniu pateikta 2021 m. balandžio 26 d. ieškovės T. R. atstovavimo sutartis, kurią pasirašė ir praktikos vadovas, advokatas A. B., nėra tinkama, nes praktikos vadovas advokatas A. B. 2022 m. kovo 23 d. mirė. Be to, atstovavimo sutartis yra sudaryta dėl bendro pobūdžio teisinių paslaugų teikimo ir bendro pobūdžio atstovavimo, o ne konkrečioje byloje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nurodyti atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai neįeina į bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objekto apimtį – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovių ieškinys paliktas nenagrinėtu nepateikus dubliko, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų nepasisako.

35. Apibendrindamas tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nesuderinama su CPK 2 straipsnyje įtvirtintu civilinio proceso tikslu – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, taip pat CPK 7 straipsnyje įtvirtintais proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, sąlygota formalaus pasirengimą bylos nagrinėjimui reglamentuojančių normų taikymo. Neigiamų procesinių padarinių taikymas ieškovių atžvilgiu, paliekant jų ieškinį nenagrinėtą dėl nepateikto dubliko, nenumatytas įstatyme, be to, neatitinka ieškinio palikimo nenagrinėtu instituto tikrosios paskirties, todėl pripažintina, kad ieškinio palikimas nenagrinėtu šiuo konkrečiu atveju nebuvo pagrįstas, kas sudaro teisinį pagrindą atskirąjį skundą tenkinti, o skundžiamą nutartį panaikinti ir perduoti bylą toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338-339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 21 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą toliau nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.