Kauno apygardos teismo nutartis

2023-01-31 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-27-928/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-01-31
Bylos Nr.
AN2-27-928/2023
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01056-2022-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Odeta Gruodienė (pirm.)
Pažeidėjas
I. B.
Institucija
Lietuvos kelių policijos tarnyba
Advokatai
Alva Puniškienė
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-27-928/2023Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01056-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.2; 21.11.10. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 31 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Odeta Gruodienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. B. atstovės advokatės Alvos Puniškienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. gruodžio 9 d. nutarties, kuria netenkintas jo skundas dėl 2022 m. rugsėjo 12 d. Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio vyresniosios specialistės I. M. (toliau – Institucija) nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. I. B. Institucijos 2022 m. rugsėjo 12 d. nutarimu nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 6 dalį už tai, kad jis 2022 m. birželio 15 d. 11.52 val. Kauno miesto savivaldybėje (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę ,,Porsche Panamera Turbo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nustatytą leistiną greitį 50 km/h greitį viršijo 58 km/h ir važiavo 108 km/h val., greičiu įvertinus paklaidą. Jam paskirta 530 eurų dydžio bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams.

Žemesnės instancijos teismas

2. Nesutikdamas su Institucijos priimtu nutarimu ir jam paskirta nuobauda, ginčydamas automobilio vairavimo faktą I. B. pateikė skundą Kauno apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 9 d. nutartimi skundą atmetė, pažymėdamas, kad pagal byloje esančias fotonuotraukas, liudytojos G. P. paaiškinimus teismo posėdyje, darytina išvada, jog administracinis nusižengimas, numatytas ANK 416 straipsnio 6 dalyje padarytas būtent I. B., pažeidimas kvalifikuotas teisingai, administracinė nuobauda paskirta laikantis įstatyme numatytų reikalavimų.

Šalies argumentai

3. Skunde aukštesnės instancijos teismui I. B. atstovė advokatė Alva Puniškienė prašo Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 9 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – apelianto skundą tenkinti, t. y. panaikinti Institucijos nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.

3.1. Skunde nurodo, kad nutartis yra nepagrįsta, priimta netinkamo ANK nuostatų bei teismų praktikos taikymo bei netinkamo į bylą surinktos informacijos/medžiagos įvertinimo eigoje, todėl nutartis privalo būti panaikinta. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad konkretaus asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini teisinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Skundo autorės nuomone, byloje nėra pakankamai duomenų/įrodymų, aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtinančių administracinį nusižengimą padariusio asmens tapatybę, t. y. pagrindžiančio nutarime įvardinto asmens kaltę – priešingai nei nurodo teismas skundžiamoje nutartyje, byloje esanti medžiaga nutarime dėstomų išvadų ir/ar I. B. kaltės dėl jam inkriminuojamo nusižengimo nepatvirtina. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patikimai patvirtinančių, kad 2022 m. birželio mėn. 15 d. 11 val. 52 min. automobilį protokole nurodytoje vietoje vairavo būtent apeliantas. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas privalėjo konstatuoti, kad administracinį nusižengimą tirianti institucija neįrodė, kad apeliantas vairavo automobilį, juo įvykdant aptariamą nusižengimą.

3.2. Atkreipia dėmesį, jog iš byloje esančių fotonuotraukų neįmanoma nustatyti, ar jų padarymo metu automobilį vairavo vyras, ar moteris (b. l. 35). Fotonuotraukos yra itin neryškios/nekokybiškos, iš jų galima daryti prielaidą (o ne išvadą), kad automobilį aktualiu momentu vairavo vyras arba trumpaplaukė moteris, tačiau vienareikšmiškai tai teigti nėra jokio pagrindo – tokią prielaidą pagrindžiančių objektyvių/aiškių duomenų byloje nėra. Mano, kad teismo pozicija, neva automobilį nusižengimo metu „akivaizdžiai vairavo vyras“, yra nepagrįsta. Net ir pritarus apylinkės teismo argumentams dėl vyro vairuojamo automobilio padaryto administracinio nusižengimo, tai jokiu būdu nesudarytų pagrindo pritarti pozicijai, jog tokia išvada yra pakankama administracinės atsakomybės taikymui konkretaus asmens (šiuo atveju – apelianto) atžvilgiu. Asmens kaltė privalo būti aiški ir neabejotina, todėl vien tai, kad „automobilį vairavo vyras“ nesudaro pagrindo pritarti institucijos, surašiusios protokolą ir nutarimą, išvadoms.

3.3. Skunde pažymi, kad automobilis priklauso ne administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, bet jo vadovaujamai bendrovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau - Bendrovė). Duomenų, jog automobilis sutartiniu ir/ar kitu teisiniu pagrindu būtų perduotas išskirtinai Bendrovės vadovo naudojimui, byloje nėra. Vienintelis įrodymas byloje, kuriuo savo poziciją dėl apelianto „kaltės“ grindė nutarimą surašiusi institucija, yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratorės pranešimas apie tai, kad aptariamo nusižengimo metu automobilį galimai vairavo apeliantas. Priešingai nei interpretuojama nutartyje, byloje liudytoja apklausta Bendrovės administratorė paaiškino, jog Bendrovės vadovą ji policijos įstaigai nurodė kaip automobilį vairavusį asmenį nepaklaususi apelianto, ar nutarime nurodytu laiku jis iš tiesų naudojosi automobiliu – tą ji padarė dėl to, kad, jos žiniomis, automobiliu dažniausiai naudojasi Bendrovės vadovas. Tačiau atitinkama liudytoja iš esmės patvirtino apelianto atstovės teiginius, jog automobiliu naudojasi ir kiti asmenys, tačiau paaiškino, jog konkrečios informacijos, kada kas konkrečiai naudojasi automobiliu Bendrovės administratorė neturi. Esant tokiai situacijai, Bendrovės administratorės pranešimas, pateiktas policijos įstaigai, negali būti vertinamas kaip neginčijamas apelianto kaltės dėl padaryto nusižengimo įrodymas. Bendrovės administratorės pranešimas policijos įstaigai gali būti vertinamas kaip subjektyvi jos nuomonė, paremta abstrakčiais administratorės turimais duomenimis, bet jokiu būdu ne kaip objektyvus apelianto kaltės įrodymas (liudytoja nematė nusižengimo, Bendrovės vadovas jai nepatvirtino vairavimo automobiliu fakto, todėl liudytoja jokių objektyvių duomenų apie padarytą nusižengimą neturi).

3.4. Skunde akcentuojama, jog Institucijai, surašiusiai protokolą, gavus iš I. B. informaciją, jog aktualiu metu jis nesinaudojo automobiliu, o jį vairavo D. B., turėjo kilti abejonių dėl apelianto kaltės, kurių nepašalinusi ji negalėjo taikyti administracinės atsakomybės I. B. atžvilgiu, tai sudaro pagrindą tiek nutarties, tiek nutarimo naikinimui. Atkreipė dėmesį, jog D. B. nebuvo informuota apie teismo posėdį, kadangi jai neįteiktas teismo šaukimas į posėdį, dėl ko ji ir nedalyvavo teismo posėdyje.

3.5. Skunde taip pat prašo vadovautis aktualia praktika nagrinėjamo klausimo sprendimui, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. II-93-1033/2017, kuriame nurodyta, net jei byloje esančiose fotonuotraukose užfiksuotas asmuo kažkiek panašus į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, kuris dažnu atveju naudojasi atitinkama transporto priemone, tai nėra pakankamos aplinkybės konstatavimui, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. 2021 m. gruodžio 7 d. Vilniaus apygardos teismas nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-378-851/2021 akcentavo, kad nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas privalu vadovautis nekaltumo prezumpcija, kurią patikimais ir objektyviais duomenimis privalo paneigti nutarimą priėmusi institucija, o ne administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Faktinė aplinkybė, kad nusižengimas padarytas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens automobiliu, kai tuo tarpu pažeidimo metu užfiksuotose fotonuotraukose asmens, sėdėjusio už automobilio vairo, nematyti, nėra pakankama administracinės atsakomybės asmens, neigiančio nusižengimo padarymą, taikymui. Taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-254-1033/2017 sprendė, kad administracinio nusižengimo byloje esančių neryškių fotonuotraukų nepakanka administracinės atsakomybės konkretaus asmens atžvilgiu taikymui, todėl administracinio nusižengimo byla buvo nutraukta. 2018 m. gruodžio 18 d. Klaipėdos apygardos teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-386-380/2018 pabrėžė, jog nagrinėjamoje byloje Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokoluose nesama užfiksuotų automobilį vairavusio asmens nuotraukų, arba nuotrauka yra tokios prastos kokybės, jog palyginimo objektyviai atlikti neįmanoma, kas suponuoja išvadą, jog objektyvių duomenų apie nusižengimą padariusį asmenį byloje nėra.

3.6. Skundo autorės vertinimu, duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad pažeidimas galėjo būti įvykdytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą administracinio nusižengimo byloje. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, jog traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Šiuo atveju byloje esanti, aktualaus nusižengimo metu greičio matuokliu padaryta nuotrauka yra itin prastos kokybės, neryški, žmogaus veido bruožai neįžiūrimi, todėl taip ir liko neaišku, kuo vadovaudamasi ir kokiu būdu nutarimą priėmusi pareigūnė atskyrė, kad automobilį nusižengimo metu vairavo I. B.. Kitų įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų, jog nusižengimą padarė I. B., byloje nepateikta (Bendrovės administratorės žodinių paaiškinimų ir policijos įstaigai pateikto pranešimo turinio analizė nepašalina abejonių dėl apelianto kaltės). Esant tokiai situacijai, nutarimas ir/ar nutartis negali būti palikti nepakeisti, nes tiek vienas, tiek kitas nesuderinami nei su aukščiau paminėtomis ANK normomis, nei su Lietuvos teismų praktikoje suformuluotomis administracinės atsakomybės taikymo taisyklėmis. Spręsdamas apelianto kaltės pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį klausimą, apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus bei jų visumą įvertino netinkamai, nepagrįstai atmetė kaip teisiškai nereikšmingus apelianto apylinkės teisme suformuluotus argumentus, dėl to priėmė neteisingą procesinį sprendimą palikti galioti Institucijos nutarimą.

Atsiliepimas

4. Atsiliepime į I. B. atstovės advokatės Alvos Puniškienės apeliacinį skundą Institucija prašo šio skundo netenkinti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 9 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodo, jog apylinkės teismas nagrinėdamas bylą visapusiškai ir pilnutinai įvertino visus byloje esančius įrodymus, padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad įvykio dieną administracinį nusižengimą padarė I. B..

4.1. Atsiliepime nurodė, kad policijos naudojamų registrų pateiktais duomenimis transporto priemonės „Porshe Panamera“, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) naudotoju yra juridinis asmuo – UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktoriumi yra I. B.. Vadovaujantis ANK 611 straipsnio nuostatomis minėtai įmonei 2022 m. birželio 16 d. buvo išsiųstas pranešimas dėl duomenų pateikimo, kas įvykio dieną padarė administracinį nusižengimą. Per elektroninių paslaugų portalą 2022 m. liepos 21 d. 16.30 val. transporto priemonės naudotojas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės įgaliotas asmuo G. P.) pateikė vairuotojo duomenis, t. y. nurodė, kad nusižengimo padarymo metu minėtą transporto priemonę vairavo I. B.. Po to, kai buvo suformuotas ir išsiųstas administracinio nusižengimo protokolas, 2022 m. rugpjūčio 24 d. I. B. nurodė, kad nusižengimą padarė D. B.. Tokia versija atsirado tik po to, kai asmuo susipažino su administracinio nusižengimo bylos medžiaga ir numatyta atsakomybe ANK 416 straipsnio 6 dalyje. Mano, kad I. B. visais įmanomais būdais siekia išvengti administracinės atsakomybės, teikia klaidinančius ir procesą vilkinančius duomenis, kad administracinį nusižengimą padarė jo senyvo amžiaus mama.

4.2. Atsiliepime pažymėjo, kad teismo posėdžio metu apklausta liudytoja G. P. aiškiai patvirtino, kad transporto priemonę vairuoja I. B.. Duomenų, kad minėta liudytoja siektų melagingai apkaltinti I. B., byloje nėra. Ankstesnėse administracinių nusižengimų bylose buvo teikiami analogiško pobūdžio duomenys, kad su ta pačia transporto priemone juos darė taip pat I. B.. Nors greičio matavimo prietaisu įvykio dieną užfiksuotoje nuotraukoje nėra labai aiškiai matomas asmens veido atvaizdas, tačiau, akivaizdu, kad ją vairuoja vyriškis veido bruožais panašus į I. B.. Be to, administracinis nusižengimas užfiksuotas netoli I. B. gyvenamosios vietos.

4.3. Atsiliepime nesutinkama, kad teismas nesiėmė pakankamai priemonių apklausti liudytoją D. B.. Šioje byloje I. B. atstovauja advokatė, tad neabejotina, kad apie tai, jog į sekantį posėdį kviečiama jo mama informavo ir savo atstovaujamąjį. Posėdžio metu atstovė liudytojos apklausos būtinumo nepareiškė. Pats I. B. kaip sąžiningas ir atsakingas asmuo taip pat nedalyvavo nei viename teismo posėdyje. Prašo vadovautis LAT nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-51-788/2020, kurioje konstatuota, jog esant neaiškumui dėl to, kas vairavo automobilį nusižengimo metu, įrodinėjimo naštos dalis tenka ir automobilio savininkui. Tuo tarpu ANK 569 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I. B. atstovės advokatės Alvos Puniškienės apeliacinis skundas netenkinamas

5. Apeliaciniu skundu pareiškėjo I. B. atstovė advokatė Alva Puniškienė nesutinka su I. B. patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį, ginčija byloje esančius duomenis, teigia, jog byloje nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių apelianto kaltę dėl padaryto nusižengimo, todėl aukštesnysis teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

6. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo ar bylą nagrinėjančio organo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui ar bylą nagrinėjančiam organui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus, todėl proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime ANK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

7. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs I. B. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvadomis dėl jo kaltės jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, įtvirtinto ANK 416 straipsnio 6 dalyje, padaryme. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo priimtą procesinį sprendimą, vadovaujantis tik I. B. atstovės advokatės Alvos Puniškienės apeliacinio skundo argumentais, kurie jokiais objektyviais duomenimis apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes nepagrįsti, teisinio pagrindo nėra. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, jog apylinkės teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Minėtoje nutartyje yra aiškiai išdėstyti priimto procesinio sprendimo motyvai bei įrodymai, kuriais teismas pagrindė savo išvadas, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Remiantis šiomis aplinkybėmis sutiktina, kad apylinkės teismas tinkamai atliko įrodymų vertinimą ir teisės taikymą, todėl nėra teisinio pagrindo nepritarti nutartyje teismo išdėstytoms išvadoms. Vien ta aplinkybė, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi pareiškėjas ir (ar) jo atstovė advokatė, nesudaro pakankamo pagrindo teisėtos ir pagrįstos apylinkės teismo nutarties panaikinimui.

8. Kaip jau minėta, I. B. pagal ANK 416 straipsnio 2 dalį buvo nubaustas už tai, kad jis 2022 m. birželio 15 d. 11.52 val. Kauno miesto savivaldybėje (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę ,,Porsche Panamera Turbo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nustatytą leistiną greitį 50 km/h greitį viršijo 58 km/h ir važiavo 108 km/h val., greičiu įvertinus paklaidą. Jam paskirta 530 eurų dydžio bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams.

9. Vienas pagrindinių skundo argumentų yra tai, kad apeliantas savo kaltės nepripažįsta, teigiantis, kad byloje esanti greičio matavimo prietaisu užfiksuota fotonuotrauka yra neryški, dėl ko neįmanoma tinkamai nustatyti ar pažeidimo padarymo metu automobilį vairavo būtent jis. Tačiau aukštesnysis teismas, įvertinęs nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje surinktus ir tinkamai tiek Institucijos, tiek pirmosios instancijos teismo įvertintus įrodymus, su tokiais apelianto ir jo atstovės skundo motyvais nesutinka ir vertina juos kaip pasirinktą gynybos poziciją, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Akivaizdu, kad apeliaciniame skunde iš esmės pateikiami tie patys subjektyvūs, I. B. palankiai dėstomi samprotavimai, kurie nėra nauji ir skundžiama apylinkės teismo nutartimi argumentuotai įvertinti, todėl tiek Institucijos, tiek apylinkės teismo konstatuotų faktinių aplinkybių, jų vertinimo bei atitinkamai išvados dėl I. B. kaltės, nekeičia.

10. Iš administracinio nusižengimo byloje esančios medžiagos matyti, jog mobiliu greičio matuokliu (Poliscan FM1) užfiksuotas transporto priemonės „Porsche Panamera Turbo“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) greičio viršijimas. Tyrimo metu nustatyta, jog minėto automobilio naudotojas yra juridinis asmuo – UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios direktoriumi yra I. B..

11. ANK 611 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai transporto priemonės savininkas (valdytojas) yra juridinis asmuo, apie užfiksuotą administracinį nusižengimą pranešama šio juridinio asmens vadovui. Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo per tris darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos privalo pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone. Šiam asmeniui surašomas ir siunčiamas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu.

12. Nagrinėjamu atveju būtent tokie veiksmai ir buvo atliekami. 2022 m. birželio 16 d. I. B. vadovaujamai įmonei išsiųstas pranešimas dėl duomenų pateikimo kas įvykio dieną padarė administracinį nusižengimą. Tolesnė įvykių eiga rodo, kad 2022 m. liepos 21 d. transporto priemonės naudotojas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (įmonės įgaliotas asmuo G. P.) pateikė vairuotojo duomenis, t. y. nurodė, kad nusižengimo padarymo metu minimą transporto priemonę vairavo I. B.. Po ko, Institucija visiškai pagrįstai surašė bei išsiuntė administracinio nusižengimo protokolą I. B. dėl pažeidimo, numatyto ANK 416 straipsnio 6 dalyje padarymo jame nurodytomis aplinkybėmis. Tuo tarpu I. B. apie tai, kad transporto priemonę nurodytu laikotarpiu vairavo ne jis, o jo mama D. B., pateikė tik 2022 m. rugpjūčio 24 d. po to, kai išsamiai susipažino su padaryto nusižengimo medžiaga. Nepaisant to, 2022 m. rugsėjo 22 d. I. B. atžvilgiu priimtas nutarimas pripažįstant jį padarius ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį pažeidimą. Institucijos atstovas įvertino I. B. dėstomus paaiškinimus apie neva kitą vairavusį asmenį, tačiau tokia jo versija paneigta konstatuojant, kad nusižengimo metu užfiksuotas asmuo vairavęs automobilį atitinka administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas iš esmės neturi pagrindo prieštarauti aukščiau nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, bei tuo pagrindu padarytomis išvadomis.

13. Nors apelianto atstovė iš esmės menkina mobiliu greičio matavimo prietaisu užfiksuotos fotonuotraukos įrodomąją galią, tačiau tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismui vertinant vizualiai, iš padidintų, pašviesintų, išryškintų nuotraukų akivaizdu, kad automobilį vairuoja vyras, o ne kaip teigia apeliantas garbaus amžiaus moteris (D. B. gim. (duomenys neskelbtini) m.) (b. l. 83-84). Esant nustatytoms aplinkybėms, apelianto versija, kad įvykio metu automobilį vairavo D. B. atmestina kaip visiškai nepagrįsta ir klaidinanti tiek Instituciją, tiek teismą. Vargu, ar D. B. būdama (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, miesto ribose rinktųsi pakankamai nesaugų greitį ir važiuotų 108 km/h val. greičiu, priešingai, vyresnio amžiaus žmonės iš esmės linkę lėtinti savo važiavimo greitį iki minimalaus leistino. Be to, nėra pagrindo netikėti liudytojos G. P. dėstomais paaiškinimais teismo posėdžio metu, jog elektroninėje sistemoje ji sąmoningai nurodė, kad transporto priemonės „Porsche Panamera Turbo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas nurodyto pažeidimo padarymo metu yra I. B., kadangi pastarasis visais atvejais vairuoja minėtą transporto priemonę, neturi duomenų, kad vairuotų kiti asmenys. Duomenų, jog automobilis sutartiniu ir/ar kitu teisiniu pagrindu būtų perduotas kitiems asmenims, byloje taip pat nėra. Netikėti minėtos liudytojos parodymais nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo, jos suinteresuotumas apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį nenustatytas. Tai, kad ji šiuos duomenis nurodė neatsiklaususi įmonės direktoriaus, jos parodymų patikimumo nemenkina. Juolab, kad šiame kontekste turėtų būti įvertintos ir tos aplinkybės, jog minėta liudytoja būdama įgaliota sistemoje pateikti tokio pobūdžio duomenis, tai darė ne primą kartą. Ankstesnėse administracinio nusižengimo bylose buvo teikiami analogiško pobūdžio duomenys, kad su ta pačia transporto priemone administracinius nusižengimus taip pat darė I. B., jokie ginčai dėl to nekilo, paskirtos administracinės nuobaudos sumokėtos.

14. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-51-788/2020) kai yra neaiškumų, kas vairavo automobilį nusižengimo padarymo metu, įrodinėjimo naštos dalis tenka ir automobilio savininkui – siekdamas išvengti nepagrįsto patraukimo administracinėn atsakomybėn, jis privalo pagrįsti, kad prarado transporto priemonę prieš savo valią, arba nurodyti asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu teisėtai valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi. Melagingas minėtos informacijos nurodymas gali būti teismo traktuojamas kaip viena iš automobilio savininko kaltumą rodančių aplinkybių. Tai nelaikytina įrodinėjimo tvarkos ir nekaltumo prezumpcijos nesilaikymu.

15. Nagrinėjamu atveju automobilio valdytojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius I. B. teikdamas versiją, bei būdamas įsitikinęs, jog automobilio vairuotoja pažeidimo padarymo metu buvo jo mama D. B., veikė pakankamai pasyviai. Pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme nedalyvavo, jo atstovė būtinumo apklausti posėdyje D. B. taip pat nepareiškė. Dėl ko skunde dėstomi deklaratyvaus pobūdžio argumentai apie tai, kad liudytojai nebuvo įteiktas šaukimas, todėl ji neatvyko į posėdį, nagrinėjamu atveju neturi reikšmės. Juolab, kad įvertinus aukščiau aptartą teisminę praktiką, tai, kad byloje yra surinkta neginčijama medžiaga, kuri patvirtina, jog tokia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens dėstoma versija apie kito asmens, t y. D. B. valdytą automobilį pažeidimo padarymo metu yra akivaizdžiai klaidinanti.

16. Atsakant į skundo argumentus dėl pateiktos teisminės praktikos kitose administracinio nusižengimo bylose, apygardos teismas pažymi, kad vien tai, jog teismas priėmė priešingą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens lūkesčiams sprendimą nereiškia, kad priimta nutartis yra neteisinga, nepagrįsta arba prieštarauja teismų praktikai. Kiekvienas atvejis yra individualus ir tiek Institucija, tiek teismas, remiasi visuma konkrečioje situacijoje reikšmingų aplinkybių, kurių visuma šiuo atveju rodo būtent I. B. kaltumą ANK 416 straipsnio 6 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo padarymu.

17. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir teisėtai bei pagrįstai paliko nepakeistą Institucijos 2022 m. rugsėjo 12 d. nutarimą, todėl naikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 9 d. nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gruodžio 9 d. d. nutartį palikti nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. B. atstovės advokatės Alvos Puniškienės apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

TeisėjaOdeta Gruodienė