- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-12-07
- Bylos Nr.
- AN2-378-851/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01420-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti
- Teisėjas
- Aiva Survilienė (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba
- Advokatai
- Vidmantas Martyšius
- Kategorijos
- 7.10pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal G. G. (toliau – ir apeliantas) atstovo advokato Vidmanto Martyšiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 9 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-378-851/2021 panaikinimo, kuria atmestas G. G. skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumo tyrimo skyriaus 2021 m. balandžio mėn. 16 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-10703-2021 panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus apskrities VPK) 2021 m. balandžio 16 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-10703-2021 (toliau – ir Institucijos nutarimas) G. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 6 dalį 500 Eur dydžio bauda ir 3 mėnesių specialiosios teisės atėmimu (teisės vairuoti transporto priemones), už tai, kad jis 2021 m. sausio mėnesio 24 d. 10 val. 46 min., vietovėje, kurios koordinatės X:6022215.0, Y:531837.0, vairuodamas transporto priemonę - automobilį Mercedes Benz, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) nustatytą 70 km/val. greitį viršijo 70 km/val., važiuodamas 140 km/val. greičiu ( įvertinus paklaidą ).
Šalies argumentai
2. G. G. įgaliotas atstovas advokatas Vidmantas Martyšius pateikė skundą dėl Vilniaus apskrities VPK 2021 m. balandžio 16 d. nutarimo, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus tyrėjos I. B. 2021 m. balandžio 16 d. nutarimą, šio administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti.
2.1. Nurodė, jog automobilio Mercedes – Benz E 320 CDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas G. G. 2021 m. sausio 25 d. į savo mobilųjį telefoną gavo Lietuvos kelių policijos tarnybos pranešimus ir administracinio nusižengimo protokolą dėl 2021 m. sausio 24 d. 10:46 val. mobiliuoju greičio matuokliu užfiksuoto KET pažeidimo (nustatyto greičio viršijimo). Viename iš gautų pranešimų buvo nurodyta galimybė per 30 kalendorinių dienų pranešti policijai duomenis apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo metu valdė G. G. priklausančią transporto priemonę arba ją naudojosi.
2.2. Atsižvelgdamas į tai, 2021 m. sausio 30 d. G. G. informavo Lietuvos kelių policiją, jog 2021 m. sausio 24 d. 10:46 val., ketindamas pirkti iš G. G. paminėtą automobilį, jį vairavo V. A..
2.3. Lietuvos kelių policijos tarnybos administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų poskyrio specialistė I. J. 2021 m. vasario 11 d. elektroniniu laišku G. G. informavo, jog administracinio nusižengimo protokolas nebus perrašytas jo nurodytam asmeniui, o jo pateiktą informaciją 2021 m. kovo 16 d. dar kartą įvertins sprendimą priimsiantis pareigūnas.
2.4. 2021 m. balandžio 16 d. Vilniaus VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui skyriaus tyrėja Ingrida Baravykaitė 2021 m. balandžio 16 d. priėmė nutarimą, kuriuo už akių, remdamasi tik teisiškai nepatikimomis prielaidomis, skyrė G. G. 500 Eur baudą ir atėmė teisę vairuoti transporto priemonę 3 mėnesiams.
2.5. Skunde nurodoma, jog tyrėja, pasirinkusi klaidingą įrodinėjimo dalyko kelią (dėl nežinojimo ar tyčia – nenustatinėdama administracinio nusižengimo sudėties požymių), netinkamai išsiaiškino pažeidimo pobūdį ir klaidingai nustatė G. G. veikos teisinį kvalifikavimą.
2.6. G. G. atstovas pažymėjo ir tai, jog 2021 m. kovo 16 d. žodinio bylos nagrinėjimo metu bylą nagrinėjanti pareigūnė (tyrėja Ingrida Baravykaitė) nepaskelbė, kokia byla nagrinėjama, neišaiškino administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui jo teisių, nepaklausė, ar nėra nušalinimų, prašymų, nepagarsino protokolo turinio, neatliko įrodymų tyrimo, neišėjo į pasitarimų kambarį priimti nutarimo. Pareigūnė tik paklausė, ar atstovas turi kokių pageidavimų, o pareiškėjo atstovui atsakius, kad G. G. automobilio nevairavo, atsakė, jog visą medžiagą yra išanalizavusi, su rašytiniais paaiškinimais susipažinusi ir tuoj priims nutarimą. Tokiu būdu buvo pažeista ir nekaltumo prezumpcija, o pareigūnė neužtikrino teisingumo principo įgyvendinimo.
2.7. Skunde atkreiptinas dėmesys į tai, jog kelių policijos pareigūnai, tirdami 2021 m. sausio 24 d. padaryto KET pažeidimo – nustatyto greičio viršijimo aplinkybes šalies kelyje Nr. 128, patikimai nenustatė, kad G. G. pažeidė ANK 416 straipsnio 6 punktą, G. G. negali būti atsakingas už visų Šengeno šalių konsultantų darbą išduodant vizas ar tų duomenų patikimą patikrinimą ir surinkimą.
Atsiliepimas
3. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyriaus paieškos poskyris pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame prašė skundo netenkinti.
3.1. Nurodė, jog per pranešime nurodytą terminą G. G. pateikė informaciją, jog automobilį vairavo kitas asmuo – Rusijos pilietis V. A..
3.2. Migracijos departamentas prie VRM atsakydamas į 2021 m. vasario 4 d. raštą dėl informacijos pateikimo apie Rusijos Federacijos pilietį V. A. nurodė, kad Užsieniečių registre bei Nacionalinėje vizų informacinėje sistemoje duomenų apie V. A. išduotus leidimus laikinai gyventi, nacionalines ar Šengeno vizas, nerasta.
3.3. Valstybės sienos apsaugos tarnyba informavo, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos informacinėje sistemoje nėra duomenų apie (duomenys neskelbtini) piliečio V. A. vykimą per valstybės sieną. Be to, V. A. neužregistruotas kaip vykęs per Latvijos Respublikos ar Lenkijos Respublikos išorinę sieną.
3.4. Atsižvelgiant į tai, jog patikrinus sienos kirtimus nustatyta, kad nurodytas V. A. pilietis į Lietuvą atvykęs pažeidimo metu nebuvo, dokumentų, patvirtinančių transporto priemonės perdavimo ar naudojimo faktą G. G. nepateikė, todėl pateikta informacija vertinama kaip pasirinkta gynybinė taktika, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.
Žemesnės instancijos teismas
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2021 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje (toliau ir – skundžiama nutartis) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumo tyrimo skyriaus 2021 m. balandžio mėn. 16 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-10703-2021 paliko nepakeistą, o G. G. įgalioto atstovo advokato Vidmanto Martyšiaus skundo netenkino.
4.1. Teismas skundžiamojoje nutartyje nurodė, jog šiuo atveju byloje esantys duomenys prieštarauja pareiškėjo pozicijai ir yra pakankami konstatuoti, jog būtent G. G. veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 6 dalyje, požymiai.
4.2. Be to, teismas nurodė, jog pažeidimo fiksavimo metu padaryta fotonuotrauka, kurioje matosi automobilis bei jo numeriai, tikslios įvykio koordinatės. Iš nuotraukos negalima nustatyti, kas vairuoja transporto priemonę, kadangi vairuotojas nematomas. Iš Registro duomenų nustatyta, jog automobilio savininkas yra G. G.. Byloje nėra duomenų, kad kas nors kitas, o ne pareiškėjas, protokole nurodytą dieną vairavo automobilį. Vilniaus apskrities VPK bendradarbiaujant su Valstybės sienos apsaugos tarnyba nepavyko gauti duomenų apie tai, kad V. A. pažeidimo įvykdymo laikotarpiu galėjo būti kirtęs sieną ir buvęs Lietuvoje. Tai paneigia pareiškėjo teiginius, kad minėtu laikotarpiu tas asmuo buvo Lietuvoje.
4.3. Taip pat daug abejonių kelia nurodytos automobilio perdavimo aplinkybės, konkrečiau tai, jog jis būdamas automobilio savininku, kuriam keliami didesni rūpestingumo ir atidumo standartai, automobilį perdavė, kad ir pardavimo tikslu, nepažįstamam kitos valstybės piliečiui, neužfiksuodamas to jokiose oficialiuose dokumentuose, todėl tokie nubaustojo paaiškinimas yra deklaratyvūs ir neįtikinami.
4.4. Teismas pažymėjo ir tai, kad G. G. visiškai nenurodė, kodėl, kai jis gavo protokolą dėl įvykdyto nusižengimo, net nebandė susisiekti ir prašyti V. A., kad šis vėl atvyktų į Lietuvą bei Kelių policijoje patvirtintu, kad būtent jis įvykio metu vairavo automobilį ir ženkliai viršijo greitį.
I. A. skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Apeliaciniu skundu G. G. įgaliotas atstovas advokatas Vidmantas Martyšius prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 9 d. nutartį, ir administracinio nusižengimo teiseną G. G. nutraukti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
5.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, tikrindamas policijos tyrėjos 2021 m. balandžio 16 d. nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą, neteisingai traktavo būtent G. G. tariamai padaryto nusižengimo požymius.
5.2. Administracinio nusižengimo padarymo faktą turėjo įrodyti G. G. administracinio nusižengimo tyrimą atlikę Kelių policijos tarnybos pareigūnai, tyrę administracinį nusižengimą ir palaikę savo poziciją nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą teisme. Visos abejonės ir neaiškumai, kurie negalėjo būti pašalinti, privalėjo būti aiškinti traukiamo administracinėn atsakomybės naudai, o administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turėjo institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi G. G. bylą dėl tariamo administracinio nusižengimo padarymo ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika iki šiol tenka šiai institucijai.
5.3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 9 d. nutartis yra formali, grindžiama tik deklaratyviais teiginiais, perrašytais iš vyresniosios specialistės I. N. 2021 m. gegužės 17 d. pateikto atsiliepimo į G. G. skundą, nes teismo nutartyje nenurodyta jokių skundžiamo nutarimo teisėtumo ar pagrįstumo pagrindų, o įrodinėjimo našta dėl V. A. buvimo šalyje perkeliama kitoms šalies institucijoms ir Lenkijos ir Latvijos pasienio budėtojams. Daliniais duomenimis ir hipotetiniais – netinkamais motyvais – pasvarstymais negalėjo būti grindžiama (preziumuojama) administracinėn atsakomybėn traukiamo G. G. kaltė, nes taip grubiai buvo pažeista nekaltumo prezumpcija ir konstitucinės žmogaus teisės.
5.4. Rusijos Federacijos pilietis V. A., kaip trečiosios šalies pilietis, 2021 m. sausio 24 d. teisėtai buvo Lietuvos teritorijoje, ir tai esant teisiniam pagrindui būtų patvirtinusi Šengeno informacinė sistema.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo posėdžio metu G. G. ir atstovas prašė skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo advokato Vidmanto Martyšiaus apeliacinis skundas tenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
7. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuspręsta atlikti dalinį įrodymų tyrimą ir apklausti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį bei liudytoją V. G..
8. Apklaustas teisme G. G. nurodė, kad 2021-01-24, inkriminuoto pažeidimo dieną, nebuvo Lietuvoje. Jis dirba Vokietijoje, aptariamu laikotarpiu išeigines turėjo tik nuo vasario 8 iki 12 d. Paminėtą 2021-01-24 dieną jam priklausantį automobilį vairavo potencialus jo pirkėjas V. A., kurio duomenis pateikė pažeidimą tyrusiems pareigūnams. Jam būnant Vokietijoje, į jo telefoną paskambino pažįstamas, kuris teigė radęs jo automobiliui pirkėją. Buvo sutarta, kad pirkėjas 2021-01-24 atvyks pas jo motiną į namus, nes ten buvo paliktas jo automobilis ir užvedimo rakteliai. Kiek žino iš motinos, paminėtą dieną atvyko V. A., kuriam mama padavė automobilio raktelius, ir žmogus išvažiavo automobiliu pavažinėti. Grįžus pasakė, kad kažkas netiko, ir automobilio nepirko.
9. Posėdžio metu teismui pateikta G. G. darbovietės „(duomenys neskelbtini)“ pažyma, iš kurios matyti, kad įmonės įgaliotas asmuo K. E. patvirtino, jog nuo 2021-01-20 iki 2021-01-29 G. G. dirbo Vokietijos Federacijoje esančios jų įmonės statybos aikštelėse.
10. Apklausta teisme liudytoja V. G. nurodė, kad aptariamu laikotarpiu jos sūnus G. G. pardavinėjo savo automobilį „Mercedes Benz“, kurį laikė prie jos namo aikštelėje, o pats buvo Vokietijoje, kur dirba. Paskambinęs telefonu sūnus pasakė, kad 2021-01-24 atvažiuos galimas pirkėjas, ir jai reikės paduoti automobilio raktelius. Paminėta dieną atvyko du asmenys, vienas jų – rusakalbis, o kitas – lietuvis. Padavė pastariesiems automobilio raktelius, o po valandos raktelius jai grąžino. Rusakalbis buvo apkūnokas, vidutinio ūgio, jaunesnis, nei 40 metų.
11. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teismo išvadomis dėl jo kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje.
12. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Taigi, administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir asmuo negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Pažymėtina ir tai, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patraukto administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.
13. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis minėto straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
14. Iš G. G. surašyto administracinio nusižengimo protokolo bei Institucijos 2021 m. balandžio 16 d. nutarimo, kuriuo jis buvo nubaustas pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį, matyti, kad apeliantui buvo inkriminuota ši veika – nustatyto greičio viršijimas (KET 127 punktas).
15. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. G. nesutinka su apylinkės teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir teismo išvadomis dėl jo kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 6 dalyje. Apelianto teigimu, tiek Institucijai atliekant administracinio nusižengimo tyrimą, tiek nagrinėjant jo skundą dėl Institucijos priimto nutarimo apylinkės teisme, surinkti ir ištirti duomenys nepatvirtina, kad būtent jis padarė minėtą administracinį nusižengimą, t.y. kad jis 2021 m. sausio mėnesio 24 d. 10 val. 46 min., vairuodamas transporto priemonę - automobilį Mercedes Benz, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) nustatytą 70 km/val. greitį viršijo 70 km/val., važiuodamas 140 km/val. greičiu.
16. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtų teisės normų nuostatas, įvertinęs skundžiamoje nutartyje bei apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus ir motyvus, patikrinęs G. G. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu atmesti G. G. atstovo skundą dėl Institucijos 2021 m. balandžio 16 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje panaikinimo. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, spręsdamas apelianto kaltės pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį klausimą, apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus bei jų visumą įvertino netinkamai, nepagrįstai atmetė kaip teisiškai nereikšmingus apelianto skundo apylinkės teismui argumentus, dėl to priėmė neteisingą procesinį sprendimą palikti galioti Institucijos nutarimą.
17. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sprendė, kad administracinėn atsakomybėn patraukto G. G. argumentus paneigia kiti byloje esantys įrodymai. Teismas konstatavo, jog byloje nėra duomenų, kad kas nors kitas, o ne G. G., protokole nurodytą dieną vairavo pareiškėjui priklausantį automobilį. Vilniaus apskrities VPK bendradarbiaujant su Valstybės sienos apsaugos tarnyba nepavyko gauti duomenų apie tai, kad G. G. nurodytas automobilį vairavęs asmuo - V. A. pažeidimo įvykdymo laikotarpiu galėjo būti kirtęs sieną ir buvęs Lietuvoje. Tai paneigia pareiškėjo teiginius, kad minėtu laikotarpiu tas asmuo buvo Lietuvoje. Teismui kėlė abejonių automobilio perdavimo aplinkybės, nes automobilio perdavimas neužfiksuotas jokiose oficialiuose dokumentuose, be to, kritiškai vertino G. G. elgesį po pažeidimo, t.y. kad pastarasis nebandė susisiekti ir prašyti V. A., kad šis vėl atvyktų į Lietuvą bei Kelių policijoje patvirtintų, kad būtent jis įvykio metu vairavo automobilį ir ženkliai viršijo greitį.
18. Iš esmės vienintelis įrodymas, kuriuo rėmėsi tiek Institucija, priėmusi nutarimą, tiek pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, buvo ta aplinkybė, kad pažeidimo metu užfiksuotas automobilis priklauso G. G.. Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, pažeidimo metu užfiksuotose fotonuotraukose asmens, sėdėjusio už automobilio vairo, nematyti. Institucijai 2021-01-25 G. G. išsiuntus pranešimą dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo, pastarasis, vykdydamas pranešime išdėstytą Institucijos reikalavimą, 2021-01-30 pateikė pranešimą, kad pažeidimo metu jam priklausantį automobilį vairavo (duomenys neskelbtini) pilietis V. A., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini). Institucija, patikrinusi trijų valstybių duomenis dėl V. A. išduoto leidimo laikinai gyventi, nacionalinių ar Šengeno vizų, konstatavo, kad toks asmuo nebuvo Lietuvoje. Institucija tyrimo metu daugiau pažeidimo aplinkybių nesiaiškinusi, neapklaususi G. G., nemėginusi susisiekti su V. A., priėmė nutarimą nubausti G. G. už aptariamo pažeidimo padarymą. Pirmosios instancijos teismas taip pat papildomų aplinkybių netyrė ir paliko nepakeistą skundžiamą Institucijos sprendimą, nutartyje, be kitų aplinkybių, pažymėjęs, kad G. G. turėjo pats surasti V. A. ir paprašyti, kad šis atvyktų pasiaiškinti, taip nepagrįstai užkraudamas įrodinėjimo naštą asmeniui, patrauktam atsakomybėn. Vilniaus apygardos teisme apklausus G. G., V. G. bei ištyrus pateiktus dokumentus, gauta informacija, kad pažeidimo metu G. G. galimai nebuvo Lietuvoje, taigi teismui kyla pagrįstų abejonių, ar aptariamo pažeidimo metu automobilį vairavo būtent G. G.. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytų aplinkybių kontekste darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju visgi lieka nepaneigta tikimybė, kad G. G. automobilį vairavo kitas asmuo. Taigi, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nesant objektyvių įrodymų, paneigiančių apelianto skunde nurodytas aplinkybes ir esant išlikusioms abejonėms, šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, kad būtent G. G. padarė ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatytą jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, t. y. kad 2021 m. sausio mėnesio 24 d. 10 val. 46 min., vairuodamas transporto priemonę - automobilį Mercedes Benz, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) nustatytą 70 km/val. greitį viršijo 70 km/val., važiuodamas 140 km/val. greičiu.
19. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei su juo susijusiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015). Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą bei inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-31-2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663-156/2007). Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo byloje esantis vienintelis objektyvus įrodymas, galintis patvirtinti administracinio nusižengimo protokole nurodytas aplinkybes, yra pažeidimą padariusio automobilio fotonuotrauka su užfiksuotais automobilio greičio rodmenimis, tačiau ja užfiksuotas tik pats administracinio nusižengimo faktas, iš kurio nėra galimybės nustatyti administracinį nusižengimą padariusio asmens. Šiuo atveju nėra užfiksuota, koks būtent asmuo vairavo automobilį, o bylos nagrinėjimo metu Institucija nepaneigė G. G. nurodytų aplinkybių, kad automobilį vairavo kitas asmuo.
20. Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į minėtas įrodinėjimo naštos pasiskirstymo taisykles, darytina išvada, kad šioje administracinio nusižengimo byloje neįrodyta, jog G. G. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, ir tai sudaro pagrindą nutraukti jo atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną. Apylinkės teismas, sutikdamas su Institucijos nutarimu, kuriuo G. G. pripažintas kaltu padaręs ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatytą nusižengimą, nepakankamai įsigilino į bylos esmę, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus. Esant išdėstytiems argumentams, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir priimamas naujas nutarimas administracinio nusižengimo byloje – Institucijos nutarimas, kuriuo G. G. nubaustas pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį, naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena G. G. pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. G. atstovo advokato V. Martyšiaus apeliacinį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 9 d. nutartį ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje.
Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. balandžio 16 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-10703-2021, ir administracinio nusižengimo teiseną G. G. pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį nutraukti.
Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.