- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-12
- Bylos Nr.
- 2YT-5394-571/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-04641-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Pareiškėjas
- V. S.
Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja V. G., rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo V. S. skundą suinteresuotiems asmenims antstolei A. L., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl antstolės A. L. veiksmų, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas (skolininkas) kreipėsi su skundu dėl antstolės A. L. veiksmų ir nurodė, kad 2015 m. kovo mėn. Vilniaus apygardos administracinis teismas jam priteisė padarytos neturtinės žalos atlyginimą, kurį turėjo išmokėti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, tačiau antstolė vykdydama išieškojimą šias lėšas nuskaitė. Be to, antstolė, vykdydama išieškojimą, nuskaito ir lėšas iš pareiškėjo darbo užmokesčio gaunamo Kybartų pataisos namuose, tokiais savo veiksmais viršydama savo įgaliojimus, piktnaudžiaudama tarnyba elgėsi neteisėtai, pažeidė pareiškėjo teises, įtvirtintas teisės aktuose, padarydama jam didžiulę žalą, kuri privalo būti atlygintina ir tuo pačiu grąžintinas neteisėtai nuskaitytas jam priteistas neturtinės žalos atlyginimas, kurį privalėjo pervesti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija. Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 išaiškino, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 733-743 str. reglamentuoja išieškojimą iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, tačiau nenumato 100 proc. išskaitų iš darbo užmokesčio, taip pat kasacinis teismas minėtoje byloje nurodė, kad įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimą iš nuteistųjų asmenų bei išskaitų iš jų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš visų kitų asmenų. Nurodo, kad antstolė apie priimtus patvarkymus pareiškėjo neinformavo, jam patvarkymų nepateikė.
Antstolė patvarkyme, kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą vykdomojoje byloje Nr. 0140/03/01304, nurodė, kad jos kontoroje yra vykdoma 16 vykdomųjų bylų dėl skolų išieškojimo iš pareiškėjo, o vykdomojoje byloje Nr. 0140/03/01304, kuri užvesta pagal Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 16 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. A-2-262 dėl 86,89 Eur išieškojimo, vykdomojoje byloje Nr. 0140/03/01363, kuri užvesta pagal teismo 2002 m. spalio 23 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. A-2-270-09 dėl 202,73 Eur išieškojimo ir vykdomojoje byloje Nr. 0140/03/01476, kuri užvesta pagal teismo 2003 m. lapkričio 20 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. A-2-302-09 dėl 202,73 Eur išieškojimo, išieškojimai vykdomi suinteresuoto asmens naudai. Antstolė pažymi, jog pareiškėjui skolų per raginimo laikotarpius nesumokėjus geruoju, buvo pradėti priverstinio vykdymo veiksmai, t. y. nustačius, jog skolininkas atlieka bausmę Kybartų pataisos namuose, 2015 m. rugsėjo mėnesį išsiųsti partvarkymai „Dėl skolos išieškojimo“ ir „Vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje“, o nustačius, jog pareiškėjas dirba Kybartų pataisos namuose bei kas mėnesį gauna darbo užmokestį, pagal aukščiau minėtus patvarkymus teisės aktų nustatyta tvarka nuo gaunamo darbo užmokesčio išskaitoma ir į antstolės depozitinę sąskaitą pervedamos sumos. Kaip nurodo antstolė patvarkyme, atliekant priverstinio išieškojimo veiksmus, 2015 m. rugsėjo 18 d. patvarkymas Nr. 0140/03/01304/S-22980 „Dėl lėšų, esančių pas trečiuosius asmenis ir priklausančių V. S., arešto“ išsiųstas į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją vykdymui, pagal kurį Teisingumo ministerija 2015 m. spalio 13 d. į Antstolės depozitinę sąskaitą pervedė 250,00 Eur, kurie 2015 m. gruodžio 23 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. 0140/03/01304/S-31990 paskirstyti faktinių vykdymo išlaidų dengimui vykdomosiose bylose Nr. 0140/03/01304, Nr. 0140/03/01363 ir Nr. 0140/03/01475. Antstolė pažymi, jog įstatymai nenumato jokių apribojimų nukreipti išieškojimą į minėtą sumą, išieškojimas gali būti nukreiptas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų, be to, išieškotai sumai taip pat netaikytinos CPK 736 str. numatytos taisyklės, nes ji nelaikytina darbo užmokesčiu ar kitomis jam prilygintomis išmokomis bei daviniais, todėl Pareiškėjo prašomos grąžinti lėšos nurašytos teisėtai, nepažeidžiant proceso šalių teisių bei teisėtų interesų.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime nurodė, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo (skolininko) skundą, todėl jis yra atmestinas. Nurodė, kad CPK 624 str. 2 d., kurioje yra įtvirtintos priverstinio vykdymo priemonės, numatyta, kad išieškojimas gali būti vykdomas ne tik iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių, bet ir iš skolininko turto ir pinigų sumų, esančių pas kitus asmenis (CPK 624 str. 2 d. 1 ir 2 p.). CPK 688 str., reglamentuojančiame išieškojimą iš skolininko turto ar pinigų sumų, esančių pas kitus asmenis, 1 d. nustatyta, jog „Išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų”, o nustatęs, kad pas kitus asmenis yra skolininko turto, antstolis jį aprašo ar surašo to turto arešto aktą (CPK 688 str. 3 d.). Taigi, iš šių aukščiau minėtų teisės normų sisteminės analizės darytina išvada, jog antstolė, nustačiusi, jog pareiškėjui priklausančios pinigų sumos – Vilniaus apygardos administracinio teismo priteistas neturtinės žalos atlyginimas yra pas kitą asmenį, t. y. Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, pagrįstai priėmė 2015 m. rugsėjo 18 d. patvarkymą Nr. 0140/03/01304/S-22980 „Dėl lėšų, esančių pas trečiuosius asmenis ir priklausančių V. S., arešto”, kuriuo areštavo pareiškėjui priklausančias lėšas ir kurio pagrindu Teisingumo ministerija 2015 m. spalio 13 d. į antstolės depozitinę sąskaitą pervedė 250,00 Eur, todėl pareiškėjo skunde nurodyta aplinkybė, jog antstolė veikė neteisėtai nuskaitydama visas jam priklausančias lėšas, kurios buvo priteistinos kaip neturtinės žalos atlyginimas ir kurias jam turėjo išmokėti Teisingumo ministerija, turėtų būti teismo vertintina kaip nepagrįsta ir nesudaranti teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą. CPK 739 str. numatytas baigtinis sąrašas pinigų sumų, kurios priklauso skolininkui ir iš kurių yra negalimas išieškojimas, tačiau jų tarpe nėra numatyta, kad antstolis, vykdydamas priverstinį skolos išieškojimą negalėtų jį nukreipti į skolininkui priklausančias pinigų sumas, kurios yra priteistinos jam kaip neturtinės žalos atlyginimas.
Motyvuojamoji dalis
Byla nutrauktina.
Antstolio patvarkymai, vadovaujantis CPK 512 str., gali būti skundžiami per 20 dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Šiame straipsnyje nustatytas dvidešimties dienų skundo dėl antstolio veiksmų padavimo terminas, skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, yra atnaujinamasis terminas, kurį, praleidus dėl svarbių priežasčių, teismas gali atnaujinti. Nustatytas devyniasdešimties dienų terminas, skaičiuojamas nuo skundžiamo veiksmo atlikimo, yra naikinamasis terminas, kuriam pasibaigus, suinteresuotas asmuo netenka teisės paduoti skundą dėl antstolio veiksmų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad skundas, paduotas teismui praleidus naikinamąjį terminą, nenagrinėtinas teisme, todėl tokį skundą teismas turi atsisakyti priimti (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), o tokiai aplinkybei paaiškėjus po skundo priėmimo – bylą nutraukti (CPK 293 str. 1 p.) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2008; 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2006, 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2014).
Vykdomosios bylos Nr. 0140/03/01304 duomenys patvirtina, kad pareiškėjo skundžiamas antstolės 2015 m. rugsėjo 18 d. patvarkymas Nr. 0140/03/01304/S-22980 „Dėl lėšų, esančių pas trečiuosius asmenis ir priklausančių V. S., arešto”, kuriuo areštavo pareiškėjui priklausančias lėšas ir kurio pagrindu Teisingumo ministerija 2015 m. spalio 13 d. į antstolės depozitinę sąskaitą pervedė 250,00 Eur, 2015-09-21 registruota siunta buvo išsiųstas Kybartų pataisos namams (v. b. 0140/03/01304) ir laikomas įteiktu praėjus 5 dienoms nuo išsiuntimo dienos (CPK 604 str.), taigi, pareiškėjas praleido tiek bendrąjį 20 dienų, tiek ir naikinamąjį 90 dienų terminus skundui dėl antstolio veiksmų paduoti. Vadovaujantis CPK 75 str., teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus jiems atlikti įstatymu nustatytam terminui. Kadangi aplinkybė, kad skundas yra paduotas praleidus naikinamąjį terminą, paaiškėjo skundą priėmus, todėl byla nutrauktina (CPK 293 str. 1 p.).
Be to, pareiškėjas skunde nurodo, kad antstolė neteisėtai vykdo išieškojimą iš jo Kybartų pataisos namuose gaunamo darbo užmokesčio. Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos 0140/03/01304 matyti, kad antstolės patvarkymas dėl skolos išieškojimo iš pareiškėjo (skolininko) darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublik?s Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vienos MMA, yra priimtas 2015-09-16 (v. b. 0140/03/01304/S-22835), todėl skundas dėl šio 2015-09-16 patvarkymo taip pat yra paduotas praleidus naikinamąjį terminą, šis terminas negali būti atnaujintas, todėl pareiškėjas neturi teisės skųsti minėto patvarkymo.
Atkreiptinas dėmesys, kad skundo padavimo terminus turi pareigą patikrinti skundą gavęs antstolis, kuris, nustatęs, kad yra praleistas skundo padavimo terminas ir nėra pagrindų jo atnaujinti arba praleistas naikinamasis terminas turi tokį skundą atsisakyti priimti ir gražinti jį padavusiam asmeniui. Termino praleidimas sąlygoja išvadą, jog išnyko teisė skųsti antstolio procesinius veiksmus (ar atsisakymą juos atlikti).
CPK 510 str. 1 d. reglamentuojama, kad antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti gali būti skundžiami CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad privalomo išankstinio skundų dėl antstolio veiksmų sprendimo ne teisme institutas grindžiamas inter alia veiksmingumo ir operatyvumo principais. Ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai; išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi teisme ir su tuo susijusio vykdymo proceso vilkinimo, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal pareiškėjo BUAB „Sapnų sala“ skundą dėl antstolio veiksmų, bylos Nr. 3K-3-549/2013). Pažymėtina, kad 2016-09-15 antstolės patvarkymas Nr. 0140/03/01304/S-13077 neatitinka aukščiau nurodytų išankstinio skundų dėl antstolių veiksmų nagrinėjimo institutui keliamų reikalavimų, kadangi antstolė nustačiusi, kad terminas skundui paduoti yra praleistas, privalėjo tokį skundą atsisakyti priimti ir gražinti jį padavusiam asmeniui.
Dėl pareiškėjo skunde nurodytų motyvų, teismas konstatuoja, kad siekiant kuo efektyviau ir sparčiau įvykdyti vykdomuosius dokumentus, vykdymo procese antstoliui suteikta teisė išieškojimą nukreipti į skolininko pinigų sumas ar kitokį turtą, esantį pas trečiuosius asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų (CPK 688 str. 1 d.).
CPK 664 str. numato išieškojimo iš skolininkui priklausančio turto eilę: pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai, o antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto. CPK 739 str. numatyta, iš kokių piniginių lėšų negalima išieškoti: tai kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos; išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą; laidojimo pašalpa; išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai bei išeitinės išmokos. CPK 668 str. nurodytas turtas, iš kurio negalima išieškoti, tokiu būdu apsaugomas turtas, kuris yra reikalingas patenkinti būtiniausius skolininko ir jo šeimos narių poreikius. Šio turto išplėstinis sąrašas yra nurodytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje (Instrukcijos 93.1–93.6 punktai).
Pažymėtina, kad pareiškėjui priklausančios piniginės lėšos (lėšos susijusios su žalos atlyginimu) nepatenka į CPK 739 str. nurodytų piniginių sumų sąrašą, iš kurių išieškojimas yra negalimas. Be to, kadangi iš pareiškėjo (skolininko) neišskaičiuojama 100 procentų jo pajamų, likusią dalį pareiškėjas turi teisę naudoti savo reikmėms, todėl teismas, išanalizavęs nurodytas teisės normas, daro išvadą, kad įstatyminis reglamentavimas nenumato draudimo išieškoti iš bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančių piniginių lėšų, kurios buvo priteistinos kaip neturtinės žalos atlyginimas arba lėšų, esančių pataisos namų sąskaitoje kaip gaunamas darbo užmokestis, todėl antstolės veiksmai, areštuojant nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, yra teisėti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 75 str., 512 str., 293 str. 1 p., 664 str. 668 str., 733-743 str., 290-291 straipsniais., teismas
nutaria:
civilinę bylą Nr. 2YT-5394-571/2016 nutraukti.
Nutarties patvirtintą kopiją siųsti pareiškėjui V. S., suinteresuotiems asmenims.
Vykdomąsias bylas 0140/03/01304, Nr. 0140/03/01363 ir Nr. 0140/03/01475 grąžinti antstolei A. L..
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.