Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Talša“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 31 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2YT-13617-1003/2022 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Talša“ pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

9. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

Dėl pareiškimo trūkumų šalinimo

10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad viena pagrindinių žmogaus teisių garantijų yra jo teisė kreiptis į teismą. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Šios tvarkos nesilaikymas sukelia procesinių teisinių padarinių – civilinė byla neiškeliama, kol procesinis dokumentas neatitinka visų procesiniuose įstatymuose nustatytų procesinių dokumentų reikalavimų.

11. CPK 115 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, bet ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

13. Apeliantė antrą kartą kreipdamasi į teismą pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pateikė teismui 1990 m. lapkričio 30 d. Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Šiaulių statybos tresto reorganizavimo, tačiau Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugsėjo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-11266-1184/2022 teismas atsisakė priimti pareiškėjos UAB „Talša“ pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, konstatavęs, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, jog po Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. gegužės 16 d. priimtos nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-6251-776/2022, bei VĮ Registrų centras 2022 m. vasario 22 d. priimtų: sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2022 m. kovo 25 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėja būtų pakartotinai pasikreipusi į VĮ Registrų centrą bei papildomai prašiusi įregistruoti naują nekilnojamąjį daiktą; ir/ar naujo nekilnojamojo daikto valdymo faktą, pateikdama būtent 1990 m. lapkričio 30 d. Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Šiaulių statybos tresto reorganizavimo, kurį VĮ Registrų centras būtų savo kompetencijos ribose įvertinęs ir nusprendęs (ne) įregistruoti pareiškėjos prašomą naują nekilnojamąjį daiktą; ir/ar naujo nekilnojamojo daikto valdymo faktą. Taip pat minėtoje nutartyje teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėja būtų pasinaudojusi viešojo administravimo procedūromis, bei pasinaudojusi jai suteikta teise, atsisakius įregistruoti nekilnojamojo turto objektą ir nuosavybės teisę į jį, šį atsisakymą skųsti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnio nustatyta tvarka.

14. Nagrinėjamoje byloje apeliantei pasikreipus su pareiškimu dėl juridinio fakto nustatymo, kuriame ji iš esmės formuoja analogišką reikalavimą, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė apeliantei terminą trūkumų nurodytų nutartyje šalinimui, su kuo apeliantė nesutinka.

15. Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to, pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsniai).

16. Pastato valdymo nuosavybės teise faktas yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingosios teisenos tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad tam, jog būtų nustatytas pastato valdymo nuosavybės teise faktas, pareiškėjas turi įrodyti šias būtinąsias sąlygas: 1) jis įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); 2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; 3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; 4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010).

17. Taigi bylos dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti. Teismui nustačius tokį juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjas yra laikomas daikto savininku ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o nuo tada, kai daiktą tam tikru pagrindu įgijo praeityje, t. y. teismo sprendimu patvirtinama, kad pareiškėjas daiktą nuosavybės teise valdė visą laiką nuo tokios teisės atsiradimo pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010; 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-415/2015). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nustatant valdymo nuosavybės teise faktą būtina patikrinti, ar asmuo pagal statybos metu galiojusį reguliavimą turėjo teisę pastatyti tokį nekilnojamąjį daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-218-248/2018, 32 punktas).

18. Apeliantė nesutikdama kad ji nepateikė duomenų, kad kreipėsi į atitinkamas institucijas siekdama gauti reikiamus duomenis, susijusius su mobilaus bokšto nuosavybe, teigia, kad pateikė kartu su pareiškimu dokumentus įrodančius, kad mobiliojo ryšio bokštu nuo 1970 metų naudojosi Šiaulių statybos trestas iki reorganizavimo (likvidavimo), pateikė 1990 m. lapkričio 30 d. Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Įsakymas).

19. Iš kartu su pareiškimu pateiktų priedų matyti, kad apeliantė į bylą pateikė Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1990 m. lapkričio 30 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Šiaulių statybos tresto reorganizavimo. 2022 m. spalio 20 d. pažymą kurioje nurodyta, kad mobilaus ryšio bokštas, yra UAB „Talša“ ilgalaikis turtas apskaitos bendrovės balanse. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad preliminariai vertinant minėtas Įsakymas galbūt yra dokumentas įrodantis, kad po Šiaulių statybos tresto reorganizavimo dalį jo pareigų bei teisų, tame tarpe ir dalį nuosavybės perėmė UAB „Talša“, tačiau šiame dokumente preliminariai vertinant nėra duomenų, kad mobilaus ryšio bokštas iki reorganizacijos priklausė Šiaulių statybos trestui.

20. Taip pat pažymėtina, kad iš pareiškėjos pridėto VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2022 m. rugsėjo 5 d. sprendimo dėl kadastro tvarkytojo ir teritorinio registratoriaus priimtų sprendimų Nr. (duomenys neskelbtini), Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Šiaulių skyriaus 2022 m. liepos 12 d. ir 2022 m. liepos 18 d. priimtų sprendimų, matyti, kad apeliantė pateikė prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto – mobilaus ryšio bokšto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti nuosavybės teises į statinį, tačiau šis prašymas buvo atmestas, o viena iš priežasčių nurodyta, kad pateiktas 1990 m. lapkričio 30 d. Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Šiaulių statybos tresto reorganizavimo nepatvirtina nekilnojamojo daikto – mobilaus ryšio bokšto statybos teisėtumo. VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2022 m. rugsėjo 5 d. sprendime dėl kadastro tvarkytojo ir teritorinio registratoriaus priimtų sprendimų Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad mobilaus ryšio bokštas pagal matininko nustatytas šio statinio centro koordinates yra žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisėmis priklausančiame Lietuvos Respublikai ir perduotame pilna apimtimi panaudos pagrindais naudotis Šiaulių miesto savivaldybei.

21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad mobilaus ryšio bokštas stovi žemės sklype priklausančiame nuosavybės teise Lietuvos Respublikai ir perduotame pilna apimtimi panaudos pagrindais naudotis Šiaulių miesto savivaldybei, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo apeliantę pateikti duomenis, kad kreipėsi į atitinkamas institucijas siekdama gauti reikiamus duomenis, susijusius su mobilaus bokšto nuosavybe (Šiaulių miesto savivaldybė, archyvai, institucijos, kurios naudojosi mobilaus ryšio bokštu ir pan.) ir kad jai šie duomenys buvo pateikti/nepateikti.

22. Nors apeliantė teigia, kad teismo reikalaujamus duomenis turi tik valstybės įmonė Registrų centras, kuriuos apeliantė pateikė, tačiau pažymėtina, kad šie duomenys neįrodo, kad apeliantė išnaudojo visas galimybes gauti reikiamus dokumentus. Todėl apeliantė turi dėti pakankamas pastangas reikiamiems dokumentams gauti ir kreiptis dėl papildomų duomenų į kitas institucijas – Šiaulių miesto savivaldybę, archyvus, institucijos, kurios naudojosi mobilaus ryšio bokštu ir kita.

23. Pirmosios instancijos teismas iš apeliantės pateiktų dokumentų nustatęs, kad mobilaus ryšio bokštas stovi žemės sklype nuosavybės teisėmis priklausančiame Lietuvos Respublikai ir perduotame pilna apimtimi panaudos pagrindais naudotis Šiaulių miesto savivaldybei, nesant kitų duomenų pasiūlė apeliantei suinteresuotu asmeniu į bylą įtraukti Šiaulių miesto savivaldybę. Šioje proceso stadijoje nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad teismo nurodymas nepagrįstas. Pažymėtina, kad CPK nuostatos numato, kad suinteresuoti asmenys į bylos nagrinėjimą privalo būti įtraukti jei teismo sprendimas gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms. Taigi pareiškėjai pateikus papildomus dokumentus konkrečiu atveju ir spręstina dėl konkrečių asmenų įtraukimo į bylos nagrinėjimą.

24. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nors pareiškėja turi teisę laisvai disponuoti savo teisėmis, tačiau jai priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, nepiktnaudžiauti procesinėmis teisėmis (CPK 5, 7, 8, 42, 95 straipsniai).

Dėl bylos procesinės baigties

25. Apibendrinus šios apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino, kad nustatyti pareiškimo trūkumai yra esminiai, tinkamai taikė pareiškimo trūkumų šalinimo institutą reglamentuojančias teisės normas ir pagrįstai įpareigojo apeliantę pašalinti skundžiamoje nutartyje nurodytus trūkumus, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista. Atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

26. Konstatavus, kad apeliacine tvarka apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartimi pagrįstai buvo taikytas procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutas, tačiau teismo nustatytas terminas yra pasibaigęs, ieškovei atnaujintinas terminas teismo įpareigojimui įvykdyti ir nustatytinas papildomas terminas pašalinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 31 d. nutartyje nurodytus procesinio dokumento trūkumus.

27. Išaiškintina apeliantui, kad neįvykdžius teismo įpareigojimo per nustatytą terminą, teismas turi teisę procesinį dokumentą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Talša“ terminą iki 2022 m. gruodžio 19 d. pašalinti Šiaulių rūmų 2022 m. spalio 31 d. nutartyje nurodytus procesinio dokumento trūkumus.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti pareiškėjai.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.