- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-06-15
- Bylos Nr.
- 1-1739-957/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21192-2020-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
- Kaltinamasis
- L. V.
- Advokatai
- Arūnas Bertulis
viešame teismo posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
L. V. 2020 m. birželio 1 d., apie 11.35 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Astra“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,91 promilės etilo alkoholio koncentracija. Taip L. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis L. V. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę ir parodė, jog 2020 m. birželio 1 d. apie 10.00 val. nutarė važiuoti pas ką tik gimusį anūką, todėl nuėjo nupirkti atvirukų ir butelį vyno. Einant iš parduotuvės pakeliui vyną išgėrė, kadangi nieko nebuvo aikštelėje, atsisėdo į mašiną prie (duomenys neskelbtini). Mašinos užpakaliniai ratai stovėjo ant žolės, norėjo patraukti ją į aikštelę ir taip išėjo, kad galiniu bamperiu kliudė kitą mašiną. Nuėjo namo, kažkas iškvietė policiją ir atėję pareigūnai paėmė jį iš namų. Neatsimena, kodėl sėdo vairuoti, jei truputį išgeria, kitą dieną nieko neatsimena. Geria retai, bet kai išgeria, kad ir nedaug, vis tiek atmintis trūkinėja. Nežino, kodėl tiek daug pripūtė, gėrė 21 laipsnio stiprumo vyną. Gailisi, kad taip išėjo, daugiau nevairuos. Kai viskas vyko, J. R. tuo metu buvo darbe. Kitą dieną grįžęs namo pasakė jai, kad yra kaltas. J. R. atskaitė pamokslą, pasakė, kad blogai, paėmė visus pinigus, kad negertų vienas ir daugiau taip nedarytų. Su J. R. labai gerai sugyvena. Ji tvarkinga, pareiginga, visapusiška. Dabar ji alkoholio nevartoja visiškai, anksčiau gydėsi nuo streso. Mano, kad J. R. galėtų būti laiduotoja, nes gerai pažįstama, gera patarėja ir tiki, kad ji bus gera laiduotoja. Pasak kaltinamojo, nežino tiksliai, ar J. R. bausta, kai su juo gyveno, niekada nebuvo bausta. Be to, 2015 m. prieš jį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad buvo nesusipratimas su žmona, barėsi, mušėsi, bet susitaikė. Šiuo metu bendrauja su buvusia žmona, moka už jos butą, nes ji neįgali. Kaltinamojo teigimu, teismas turėtų juo patikėti ir atleisti nuo atsakomybės, nes daugiau tokių dalykų nedarys.
Laiduotoja J. R. apklausiama teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad norėtų būti L. V. laiduotoja, nes daug laiko pažįstami, apie 10 metų gyvena kartu jos bute. Kai skyrėsi, L. V., atėjęs į butą daug ką sutvarkė, morališkai padėjo ir dabar padeda. Ji dirba valytoja, atlyginimas visoks, būna ir 600 Eur, jeigu trūksta valytojų ir daugiau dirba, būna ir 450 Eur, taip svyruoja. 2020 m. birželio 1 d. 8.00 val. ryte išėjus iš namų, paskambino L. V. ir sutarė nuvažiuoti aplankyti gimusios anūkės, patarė jam nueiti nupirkti atvirutę. Praėjus 1-1,5 val. iš nežinomo numerio paskambinęs L. V. pasakė, kad padarė avariją. Manė, kad įvyko nesusipratimas. Atėjusi namo apžiūrėjo mašiną ir stovinčią mašiną, L. V. mašina buvo užkabinusi kaimyno mašinos priekines dureles. Laiduotojos teigimu, nežinojo, kad vairavo neblaivus. Tai sužinojo tik, kai jis grįžo namo iš policijos. Po to kalbėjosi, pastoviai kalbasi, kad negalima gerti ir dėl ligos negalima. L. V. nedažnai išgeria, kiek kartų per metus, pasakyti negali, nes su juo negeria. Asmeniškai negeria tris metus, nes su vyrų skyrėsi ilgai. Pasak laiduotojos, praeityje neteista, administracine tvarka bausta. 2015 m. buvo įvykis, kai buto nuomininkė grįžusi ryte sulaužė spyną ir ji iškvietė policiją pati būdama neblaivi. Dėl melagingų iškvietimų laiduotoja J. R. paaiškino, kad jos namuose gyvena pamotė, vaikai, anūkai. Turi jų iškeldinimo dokumentus dėl prieš ją naudojamo smurto, tačiau pagaili ir nekeldina. Iškviesdavo policiją, nes pačiai nuo jų reikėdavo gelbėtis. Tuo metu iškvietė nemelagingai, neišdavė anūko, nes nenorėjo, kad tokį jauną sodintų už grotų. Supranta, ką laiduotojas daro, turi vesti tvarkingą gyvenimo būdą, dirbti, tvarkingai elgtis. Pasak laiduotojos, kalbasi su juo, prašys, kad klausytų. Visos L. V. kortelės pas ją, tuo metu turėjo pinigų, nes turbūt pridavė mineralinio butelius ir nusipirko. Tikrai garantuos, kad daugiau taip neatsitiktų. Pati didelių santaupų neturi ir jeigu teismas nuspręstų skirti 1 000 Eur užstatą, tikriausiai prašytų sūnaus, kad padėtų. Anot laiduotojos, gal ir turėtų būti 1 000 Eur suma užstatui, kad būtų ir jam ir jos atsakomybė elgtis teisingai.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Liudytojas S. V. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. birželio 1 d. apie 11.30 val. eidamas iš parduotuvės link namų adresu, (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kaip automobilis „Opel Astra“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), pavojingai manevruodamas važinėjo po kiemą pirmyn atgal ir važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į kitą kieme stovėjusį automobilį „Audi“. Priėjęs prie minėto automobilio bei atsidaręs vairuotojo pusės dureles, pamatė už vairo jam iš matymo pažįstamą vyrą, t. y kaimyną. Pajuto stiprų alkoholio kvapą, vairuotojo kalba buvo nerišli. Liudytojo teigimu, iš karto suprato, kad kaimynas vairavo transporto priemonę bei padarė eismo įvykį būdamas neblaivus. Apie šį įvykį pranešė bendruoju pagalbos telefonu 112. Minėto automobilio vairuotojas nesulaukęs policijos paliko automobilį ir išėjo į namus. Atvykus policijos pareigūnams papasakojo tai, ką matė bei nurodė, kad vairuotojas išėjo namo, kur gyvena. Grįžę pareigūnai su minėtu asmeniu įvykio vietoje aiškinosi įvykio aplinkybes. Liudytojo teigimu, matė, kaip vairuotojas buvo tikrinamas alkotesteriu 2 kartus. Girdėjo, kaip vairuotojas policijos pareigūnams teigė, jog automobilio nevairavo, tačiau jis (t. y. S. V.) yra pilnai įsitikinęs, kad būtent tas asmuo ir vairavo transporto priemonę, nes jį pažįsta iš matymo. Atsimena, kad buvo apsirengęs tamsiai rudos spalvos kelnėmis ir megztiniu. Anot liudytojo, jo akivaizdoje vairuotojas alkoholinių gėrimų nevartojo. Nuo to laiko kai pasišalino iki kol kartu su policiją grįžo į įvykio vietą, vairuotojas namuose buvo apie 15 min. (b. l. 11-12).
Liudytojas L. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. birželio 1 d. apie 11.35 val. dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu A. A. iš vyriausiojo policijos komisariato budėtojo gavo pranešimą vykti į (duomenys neskelbtini), kur neblaivus asmuo automobiliu „Opel Astra“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) atsitrenkė į kitą automobilį. Įvykio vietoje pasitikęs S. V. nurodė, kad matė, kaip automobilio „Opel Astra“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuotojas, kurį pažįsta iš matymo, atsitrenkė į stovintį automobilį „Audi“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Pranešėjas paaiškino, kad iš karto priėjo prie „Opel Astra“ vairuotojo bei atidaręs automobilio dureles suprato, kad vairuotojas yra akivaizdžiai neblaivus. Apie įvykį iš karto pranešė bendruoju pagalbos telefonu. Kaip vėliau paaiškėjo, minėtą automobilį vairavo L. V.. Bendraujant su vairuotoju, šis elgėsi agresyviai, keikėsi necenzūriniais žodžiais, nevykdė jų teisėtų reikalavimų, nuo pastarojo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. L. V. buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą alkotesterio pagalba, asmuo sutiko ir apie 12.04 val. buvo atliktas patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad jo iškvėptame ore yra 2,02 promilės etilo alkoholio koncentracija, o apie 12.26 val. pakartotinio tikrinimo metu nustatyta, kad jo iškvėptame ore yra 1,91 promilės etilo alkoholio koncentracija. L. V. neigė, kad vairavo transporto priemonę (b. l. 15-16).
Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, jog 2020 m. birželio 1 d. apie 11.34 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešėjos A. Š. pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), kieme, ką tik neblaivus vyras automobiliu „Opel“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) įvažiavo į kitą automobilį ir išlipo pažiūrėti (priedo b. l. 7).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-os kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio L. K. 2020 m. birželio 1 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2020 m. birželio 1 d. apie 11.32 val. dirbant iš Vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, jog adresu (duomenys neskelbtini), akivaizdžiai neblaivus automobilio „Opel“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuotojas atsitrenkė į kitą automobilį, dabar vairuotojas išlipęs apžiūrinėja automobilį. Atvykus pasitikęs pranešėjas S. V. paaiškino, kad eidamas namo pastebėjo, kaip adresu (duomenys neskelbtini) kieme, pavojingai manevruoja „Opel“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Nespėjus prieiti pranešėjui prie minėto automobilio, šis atsitrenkė galine dalimi į kieme priparkuotą automobilį „Audi“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). S. V. priėjus prie „Opel“ ir atidarius vairuotojo dureles, prie vairo sėdėjo iš matymo pažįstamas kaimynas, iš kurio burnos sklido smarkus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Prieš jiems atvykstant, vairuotojas pasišalino. Minėto automobilio vairuotoją L. V. surado namuose, kur nurodė liudytojas S. V.. Paklausus kada paskutinį kartą vartojo alkoholį, K. V. paaiškino, kad vakar vakare, tačiau kiek ir ko, nepaaiškino. 12.04 val. jam buvo nustatytas 1,91 promilių girtumas, o 12.26 val. – 2,02 promilių girtumas. Aiškinantis įvykio aplinkybes, L. V. pradėjo elgtis agresyviai, mosikuotis rankomis, keiktis necenzūriniais žodžiais („necenzūrinis žodis“, urodai, mentai, išgamos), į jų reikalavimus apsiraminti nereagavo. L. V. buvo ne kartą įspėtas ir bandant pasodinti į tarnybinį automobilį, pastūmė jį (t. y. L. K.), dėl to buvo panaudoti fizinė jėga, uždėti antrankiai (b. l. 6).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo S. P. 2020 m. birželio 1 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2020 m. birželio 1 d. 11.34 val. pagal Operatyvaus valdymo skyriaus nurodymą buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini), kur sulaikytas neblaivus vairuotojas. Atvykus minėtu adresu, policijos ekipažas perdavė sulaikytą L. V., gim. (duomenys neskelbtini), kad minėtą asmenį pristatytų į Operatyvaus valdymo skyriaus patalpas. Jis buvo pristatytas 13.25 val., panaudota spec. priemonė – antrankiai (b. l. 7).
2020 m. birželio 1 d. S. V. paaiškinime nurodė iš esmės analogiškos aplinkybės, kaip ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 8).
Iš 2020 m. birželio 1 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, jog L. V. buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Be to, pirmo patikrinimo metu jam nustatytas 1,91 promilių girtumas, o antrojo – 2,02 promilių girtumas (b. l. 18).
Iš alkotesterio kvitų rodmenų matyti, kad 2020 m. birželio 1 d., 12.04 val. L. V. buvo nustatytas 1,91 promilių girtumas, o 12.26 val. nustatytas 2,02 promilių girtumas (b. l. 19).
Iš Lietuvos metrologijos inspekcijos 2019 m. spalio 3 d. patikros sertifikato Nr. 1179171 matyti, kad alkotesteris Alcotest 6810 Nr. ARBL-0757 yra tinkamas, patikros sertifikatas galioja iki 2020 m. spalio 25 d. (b. l. 20).
Iš VĮ „Regitra“ duomenų apie kelių transporto priemones matyti, kad transporto priemonės „Opel Astra“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)) valdytojas-savininkas yra L. V., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 26).
Iš vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo akto matyti, kad 2020 m. birželio mėn. duomenimis, automobilio „Opel Astra“ (1999 m., dyzelinas) kaina be PVM yra 753 Eur (b. l. 27).
Motyvuojamoji dalis
L. V. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo L. V. kaltė, padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, yra visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.
Kaltinamasis L. V. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir parodė, kad 2020 m. birželio 1 d. apie 10.00 val. nutarė važiuoti pas ką tik gimusį anūką, todėl nuėjo nupirkti atvirukų ir butelį vyno. Einant iš parduotuvės pakeliui vyną išgėrė. Kadangi nieko nebuvo aikštelėje, atsisėdo į mašiną prie (duomenys neskelbtini), nes norėjo patraukti nuo žolės į aikštelę ir taip išėjo, kad galiniu bamperiu kliudė kitą mašiną. Nuėjo namo, kažkas iškvietė policiją ir atėję pareigūnai paėmė jį iš namų. Tokie kaltinamojo L. V. parodymai iš esmės atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir kitų byloje surinktų ir teisme BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka ištirtų įrodymų visuma. Štai liudytojas S. V., tiesiogiai matęs nagrinėjamą įvykį, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu detalizuodamas parodė, kad 2020 m. birželio 1 d. apie 11.30 val. eidamas link namų adresu, (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kaip automobilis „Opel Astra“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), pavojingai manevruodamas važinėjo po kiemą pirmyn atgal ir važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į kitą kieme stovėjusį automobilį „Audi“. Priėjęs prie minėto automobilio bei atsidaręs vairuotojo pusės dureles, pamatė už vairo jam iš matymo pažįstamą kaimyną. Pajuto stiprų alkoholio kvapą, vairuotojo kalba buvo nerišli. Liudytojo teigimu, iš karto suprato, kad kaimynas vairavo transporto priemonę bei padarė eismo įvykį būdamas neblaivus. Girdėjo, kaip vairuotojas policijos pareigūnams teigė, jog automobilio nevairavo, tačiau jis (t. y. S. V.) yra pilnai įsitikinęs, kad būtent tas asmuo ir vairavo transporto priemonę, nes jį pažįsta iš matymo. Atsimena, kad buvo apsirengęs tamsiai rudos spalvos kelnėmis ir megztiniu. Anot liudytojo, jo akivaizdoje vairuotojas alkoholinių gėrimų nevartojo. Nuo to laiko kai pasišalino iki kol kartu su policiją grįžo į įvykio vietą, vairuotojas namuose buvo apie 15 min. (b. l. 11-12). Iš esmės analogiškas aplinkybes S. V. nurodė ir savo rašytiniame paaiškinime (b. l. 8). Pirmiau nurodytas liudytojo S. V. aplinkybes patvirtina policijos pareigūno L. K. parodymai, iš kurių matyti, jog tą dieną, gavo iškvietimą vykti į (duomenys neskelbtini), kur neblaivus asmuo automobiliu „Opel Astra“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) atsitrenkė į kitą automobilį. Įvykio vietoje pasitikęs S. V. nurodė, kad matė, kaip automobilio „Opel Astra“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuotojas, kurį pažįsta iš matymo, atsitrenkė į stovintį automobilį „Audi“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Pranešėjas paaiškino, kad iš karto priėjo prie „Opel Astra“ vairuotojo bei atidaręs automobilio dureles suprato, kad vairuotojas yra akivaizdžiai neblaivus. Apie įvykį iš karto pranešė bendruoju pagalbos telefonu. Kaip vėliau paaiškėjo, minėtą automobilį vairavo L. V.. Bendraujant su vairuotoju, šis elgėsi agresyviai, keikėsi necenzūriniais žodžiais, nevykdė jų teisėtų reikalavimų, nuo pastarojo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Patikrinus alkotesteriu, L. V. 12.04 val. buvo nustatyta, kad jo iškvėptame ore yra 2,02 promilės etilo alkoholio koncentracija, o apie 12.26 val. – 1,91 promilės etilo alkoholio koncentracija. L. V. neigė, kad vairavo transporto priemonę (b. l. 15-16). Panašias aplinkybes L. K. išdėstė ir savo tarnybiniame pranešime (b. l. 6). Antai ir į nagrinėjamo įvykio vietą atvykusio policijos pareigūno S. P. tarnybiniame pranešime nurodoma, jog 2020 m. birželio 1 d. 11.34 val. pagal Operatyvaus valdymo skyriaus nurodymą buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini), kur sulaikytas neblaivus vairuotojas. Atvykus minėtu adresu, policijos ekipažas perdavė sulaikytą L. V., kad minėtą asmenį pristatytų į Operatyvaus valdymo skyriaus patalpas (b. l. 7). Tuo tarpu aplinkybę, jog kaltinamasis L. V. nagrinėjamo įvykio metu vairavo neblaivus, patvirtina jau minėto liudytojo policijos pareigūno L. K. parodymai (b. l. 15-16), jo tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės (b. l. 6), 2020 m. birželio 1 d. neblaivumo nustatymo aktas, iš kurio matyti, kad jam buvo nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Be to, pirmo patikrinimo metu jam nustatytas 1,91 promilių girtumas, o antrojo – 2,02 promilių girtumas (b. l. 18). Kartu iš byloje esančių alkotesterio kvitų rodmenų matyti, kad 2020 m. birželio 1 d., 12.04 val. L. V. buvo nustatytas 1,91 promilių girtumas, o 12.26 val. nustatytas 2,02 promilių girtumas (b. l. 19). Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja.
Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą konstatuotina, L. V. 2020 m. birželio 1 d., apie 11.35 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Astra“, (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,91 promilės etilo alkoholio koncentracija. Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo L. V. veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo L. V.
2020 m. birželio 11 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu tiek kaltinamasis L. V. pateikė prašymą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (b. l. 103), tiek laiduotoja J. R. pateikė teismui rašytinį prašymą dėl L. V. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo perdavimo jos atsakomybėn pagal laidavimą be užstato (b. l. 104). Šio teisiamojo posėdžio metu laiduotoja, kaltinamasis ir jo gynėjas palaikė šį prašymą ir prašė L. V. atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.
BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 40 straipsnio nuostatos taikomos tik esant visų šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse išvardytų sąlygų ir aplinkybių visumai.
Teismas pažymi, kad šioje byloje yra visi formalūs pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti L. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pirmiausia pastebėtina, kad L. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 40 straipsnio 1 dalis). Antra, nusikalstamą veiką L. V. padarė pirmą kartą, anksčiau jis nėra teistas (b. l. 58) (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Trečia, kaltinamasis L. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Šiame kontekste pažymėtina, kad jo gailėjimasis nėra deklaratyvus, jis akivaizdus iš jo elgesio proceso metu. Ketvirta, dėl L. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos, t. y. vairavimo esant neblaiviam, buvo padaryta žala, t. y. apgadinta kieme stovėjusi kita transporto priemonė, bet yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą.
Pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos dar dvi aplinkybės, kurias turi atitikti kaltinamasis tam, kad jį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje taip pat nustatytinos. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad L. V. yra vyresnio amžiaus, laikytina, kad praeityje administracine tvarka nebaustas, nes 2020 m. birželio 2 d. duomenimis, dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 506 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo, galimai padaryto 2019 m. liepos 16 d., nėra priimto sprendimo (b. l. 57), anksčiau neteistas ir jo atžvilgiu pradėtų ikiteisminių tyrimų nėra (b. l. 58), nedirbantis (b. l. 60), vidurinio išsilavinimo, turintis invalidumą (teismo posėdžio metu pateikė neįgalumo pažymėjimą), be to, duomenų apie gydymą VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Byloje nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismo posėdžio metu jis savo elgesį vertino kaip netinkamą poelgį, iš jo elgesio teismo posėdyje matyti, kad jis suprato savo elgesio pavojingumą ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis savo elgesį vertina neigiamai, todėl yra pagrindas manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis L. V. padarė nesunkų nusikaltimą, konstatuotina, kad bendrame bylos aplinkybių kontekste, šios nusikalstamos veikos pavojingumas nėra toks didelis, kad teismas negalėtų pasinaudoti jam suteikta diskrecijos teise taikyti BK 40 straipsnio nuostatas, tam teismo posėdyje neprieštaravo ir valstybinis kaltintojas.
BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010 ir kt.). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010). Pagal teismų praktiką išvadas apie laiduotojo tinkamumą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-71/2011, 2K-312/2011).
Nagrinėjamu atveju atleisti L. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą prašo jo sugyventinė J. R.. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog J. R. yra dirbanti bei gaunanti nedideles pajamas (b. l. 85-100), anksčiau neteista (b. l. 80), administracine tvarka bausta (b. l. 81-84), tačiau teismo posėdžio metu dėl melagingų iškvietimų išsamiai paaiškino, kad tuo metu smurtas jos atžvilgiu išties buvo, tik pagailėdavo savo anūko, kad nesodintų į kalėjimą. Dėl 2015 m. padaryto administracinio nusižengimo pripažino, kad buvo toks atvejis. Darbdavio charakterizuojama teigiamai, kaip kruopščiai ir laiku atliekanti jai pavestus darbus, besilaikanti darbo tvarkos taisyklių, yra tvarkinga bei pasitempusi darbuotoja (b. l. 105). Teismo posėdžio metu pati J. R. paaiškino, kad su L. V. daug laiko pažįstami, apie 10 metų gyvena kartu jos bute. L. V. atsikraustęs į butą daug ką sutvarkė, morališkai padėjo ir dabar padeda. Tą dieną, 8.00 val. ryte išėjus iš namų, paskambino L. V. ir sutarė nuvažiuoti aplankyti gimusios anūkės. Praėjus 1-1,5 val. iš nežinomo numerio paskambinęs L. V. pasakė, kad padarė avariją. Laiduotojos teigimu, nežinojo, kad vairavo neblaivus. Tai sužinojo tik, kai jis grįžo namo iš policijos. Po to kalbėjosi, pastoviai kalbasi, kad negalima gerti ir dėl ligos negalima. Kaip matyti iš teismo posėdžio metu duotų J. R. paaiškinimų, ji rūpinasi sugyventinio ateitimi, juo pasitiki, už jį laiduoja, kad jis laikysis įstatymų, iš karto po padarytos veikos, ėmėsi priemonių paėmusi kaltinamojo korteles. Paties kaltinamojo L. V. teigimu, J. R. yra gerai pažįstama, gera patarėja ir tiki, kad ji bus gera laiduotoja. Paminėta ir tai, kad J. R. teismo posėdžio metu nurodė sutinkanti su laidavimu taikant užstatą, nurodė, kad jeigu teismas skirtų 1 000 Eur užstatą, tikriausiai prašytų sūnaus, kad padėtų. Anot laiduotojos, užstatas būtų jam ir jos atsakomybė elgtis teisingai. Teismas sprendžia, kad J. R. turi realias galimybes įgyvendinti savo, kaip laiduotojos pareigas, ir nekyla abejonių, kad ji darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui. Teismo manymu, atsižvelgiant į tai, kad ji gauna gana mažas pajamas, tokia jos pozicija bei nusiteikimas prisiimti atsakomybę už sugyventinį yra rimtas ir apgalvotas žingsnis, todėl vertintinas kaip geranoriškas siekis vykdyti laiduotojo pareigas. Todėl pirmiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad laiduotoja J. R. yra verta teismo pasitikėjimo, jos asmenybė teigiama, ji kritiška kaltinamojo elgesiui, jos vertybinė orientacija pozityvi, ji tiesiogiai gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, nes yra artimiausias jo aplinkos žmogus (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys). Vis dėlto tam, siekiant stiprinti kaltinamojo atsakomybės jausmą prieš artimą asmenį, J. R. skirtina L. V. laiduotoja taikant užstatą. J. R. nurodė, kad gauna gana mažas pajamas, todėl teismo vertinimu – 500 Eur užstato suma, bus proporcinga ir tinkamo dydžio bei sustiprins L. V. motyvaciją elgtis nepriekaištingai, o kartu padės įrodyti laiduotojai, kad jos nusiteikimas prisiimti atsakomybę už sugyventinį rimtas bei apgalvotas, motyvuos ją atidžiai prižiūrėti L. V.. Nustatytinas vienerių metų laidavimo terminas, taikant užstatą.
Kaltinamajam L. V. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 52-53) ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 50-51) – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintinos.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo L. V.
Pažymėtina, jog BK 67 straipsnio 2 dalis, be kita ko, numato, jog pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gali būti skiriamos minėto straipsnio 2 dalies 1-10 punktuose numatytos baudžiamojo poveikio priemonės.
Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, L. V. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore buvo 1,91 promilės etilo alkoholio koncentracija. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Todėl įvertinus pirmiau paminėtų reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad L. V. vairavo, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, praeityje neteistas, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. birželio 2 d.
Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad kaltininko asmenybę apibūdinančios aplinkybės yra pagrindas atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jos savaime, nesant jokių išskirtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio konfiskavimą esant akivaizdžiai neproporcingą ir neteisingą, nesudaro galimybės neskirti automobilio konfiskavimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, 2K-14-511/2018, 2K-114-1073/2018). Šiuo atveju teismas pažymi, kad svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam L. V., iš bylos medžiagos matyti iš esmės nėra aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad L. V. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui. Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo L. V. akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis L. V. panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pačios transporto priemonės vertė be PVM siekia 753 Eur (b. l. 27), t. y. vertinant pažeidimo pavojingumą nėra neproporcingai didelė, tuo tarpu kaltinamasis padarė gana pavojingą nusikalstamą veiką, vairavo neblaivus, tai darė viduryje dienos, namo kieme, ir kaip matyti iš byloje esančio administracinio nusižengimo protokolo, tuo pačiu metu toje pačioje vietoje važiuodamas atbulas atsitrenkė į gale stovėjusį automobilį (b. l. 56). Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės matyti, kad minėtos transporto priemonės valdytojas-savininkas yra pats L. V. (b. l. 26). Teismo vertinimu, kaltininkui esant atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, būtent baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimas kartu su specialios teisės atėmimu, yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai ir pakankamos BK 40 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti. Taigi teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad L. V. nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės – automobilio „Opel Astra“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,51 promilės, ir baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinus BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorė Orija Audronė Kolbienė 2020 m. birželio 2 d. nutarimu, siekdama užtikrinti galimą turto konfiskavimą, laikinai apribojo nuosavybės teises į transporto priemonę (automobilį) „Opel Astra“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)), nustatydama dalinį nuosavybės teisių apribojimą, uždrausdama šį turtą valdyti, juo disponuoti, paliekant teisę juo naudotis, nustatant terminą nuo 2020 m. birželio 2 d. iki 2020 m. gruodžio 2 d. (b. l. 28-29). Šis laikinasis nuosavybės teisių apribojimas paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 313 straipsniu,
nusprendžia:
L. V., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Laiduotoja paskirti J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančią (duomenys neskelbtini) – taikant 500 Eur užstatą, sumokant jį į teismo depozitinę sąskaitą per 15 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nustatyti vienerių metų laidavimo terminą.
Paskirti L. V. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir dvejiems metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. birželio 2 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, paskirti L. V. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti jam nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį „Opel Astra“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės Orijos Audronės Kolbienės 2020 m. birželio 2 d. nutarimu, skirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą transporto priemonei (automobiliui) „Opel Astra“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)), kurio terminas nustatytas nuo 2020 m. birželio 2 d. iki 2020 m. gruodžio 2 d., palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;
Jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.