Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. P. ieškinį atsakovui A. P. dėl išlaikymo vaikui padidinimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė.

3. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, jog apie posėdžio vietą ir laiką atsakovui buvo pranešta tinkamai, byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

4. Tarnyba patektoje išvadoje nurodė, kad ieškinys pareikštas vaiko interesais. Prašomo priteisti išlaikymo dydis siejamas su individualiais vaiko poreikiais. Atsižvelgdami į bylos aplinkybes ir vaiko interesus, vadovaudamiesi vaiko teisių ir teisėtų interesų prioritetinio gynimo principu, prieštarauti ieškiniui iš esmės neturi pagrindo. Pasak ieškovės, kurį laiką atsakovas visai nemokėjo alimentų, buvo susidariusi skola, tačiau dabar jau įsiskolinimas išmokėtas; visiškai nebendrauja su savo sūnumi, iš pradžių dar šiek tiek bendravo, o vėliau bendravimą nutraukė. Vaikas su artimaisiais iš tėvo pusės bendrauja minimaliai. Su atsakovu A. P. buvo bandoma susisiekti telefonu (turimu tėčio telefono numeriu pasidalino sūnus), tačiau telefono numeris nėra tikslus, nes pranešama, kad tokio numerio nėra. Pasak ieškovės, atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini). Nepilnametis E. P. mokosi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Vaikas teigė, kad jis turi mėgstamą sportą, jis lanko boksą, už boksą moka mama. Vaiko paklausus, kokių daiktų jam reikia boksui, jis išvardija: šalmas, kapos, bokso pirštinės, bintai, sporiniai batai ir visa apranga. Vaikas sakė, kad dar lankė šokius, bet dabar jau nebelanko. Dabar jis nori lankyti baseiną ir laukia, kada atsilaisvins vieta baseine, nes labai didelis užimtumas. Vaiko santykiai su mama ir broliu – puikūs, su tėčiu dabar nebendrauja, todėl dažnai prisimena ir liūdi. Vaikas sakė, kad labai norėtų bendrauti su tėvu, norėtų, kad jis paskambintų, kad jie susitiktų gyvai, norėtų pamatyti jį; dažnai pagalvoja apie tėvą ir ilgisi jo.

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė.

6. Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo. Apie posėdį jam pranešta tinkamai.

7. Tarnybos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Byloje gautas prašymas nagrinėti bylą Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados.

Teismas konstatuoja:

8. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnamečio E. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka, po santuokos nutraukimo sūnaus gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, pagal teismo patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių atsakovas įsipareigojo mokėti po 120 Eur kas mėnesį mokamų išmokų sūnui išlaikyti iki sūnaus pilnametystės. Ieškovė šioje byloje reiškia reikalavimą atsakovui dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, prašydama išlaikymo sumą nuo 120 Eur padidinti iki 350 Eur per mėnesį.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). CK 3.201 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu atsirado papildomų vaiko priežiūros išlaidų.

10. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

11. Iš bylos duomenų ir ieškovės teiktų paaiškinimų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimas priimtas kai šalių sūnus buvo 2 metų amžiaus. Šiuo metu vaikui jau yra 11 metų, jis lanko mokyklą, sporto užsiėmimus, todėl objektyviai padidėjo jo poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų sumą. Iš bylos duomenų matyti, kad šiuo metu yra patiriamos išlaidos vaiko maistui, sveikatai ir sveikatinimui, aprangai, avalynei, higienos priemonėms ir buities apyvokos prekėms, ugdymui ir t. t. Būtina įvertinti ir tai, kad nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimo priėmimo šiuo metu yra praėję daugiau nei 8 metai, per šį laikotarpį ne tik padidėjo prekių ir paslaugų kainos, bet ir pasikeitė vaiko amžius, jo poreikių pobūdis, todėl šios aplinkybės taip pat objektyviai lemia padidėjusius vaiko poreikius ir išlaidas jiems patenkinti. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad byloje yra įrodytos faktinės aplinkybės dėl papildomų vaiko išlaikymo išlaidų atsiradimo, todėl tai sudaro pagrindą spręsti klausimą dėl iš atsakovo priteisto išlaikymo dydžio padidinimo (CK 3.201 straipsnis).

12. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad šalių nepilnamečio sūnaus poreikiams patenkinti per mėnesį yra reikalinga apie 836 Eur suma bei pateikė detalų sūnui išlaikyti reikalingų išlaidų apskaičiavimą. Ieškovė nurodė, kad per mėnesį sūnaus maistui išleidžiama apie 200 Eur, sveikatai ir sveikatinimui – 50 Eur, aprangai, avalynei – 200 Eur, higienos priemonėms ir buities apyvokos prekėms – 30 Eur, vaiko išlaidų dalis būstui išlaikyti ir kurui vežant vaiką į ugdymo įstaigą sudaro 70 Eur, ugdymui – 50 Eur, vaiko atostogoms, ekskursijoms – 50 Eur, būreliams – 40 Eur, Žaislams, kišenpinigiams – 60 Eur, maitinimui mokykloje – 80 Eur. Pagal ieškovės pateiktą išlaidų pagrindimą ir jos paaiškinimus bendra išlaidų vaiko poreikiams suma per mėnesį iš viso sudaro apie 836 Eur.

13. Įvertinęs nurodytų išlaidų rūšis ir jų dydį, teismas pripažįsta, jog ieškovės nurodytos išlaidos iš esmės atitinka vaiko amžių, jo poreikius ir nėra aiškiai per didelės ar nepagrįstos. Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius, tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 22 punktas).

14. Taigi, šiuo atveju teismas neturi pagrindo daryti išvados, jog ieškovė neįrodė sūnaus poreikiams patenkinti reikalingos sumos dydžio pagrįstumo. Atsakovas neginčijo ieškovės nurodytų išlaidų dydžio ir jų pagrįstumo. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, ieškovės pateiktą išlaidų pagrindimą, atsižvelgdamas į vaiko amžių, prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, teismas konstatuoja, jog šalių nepilnamečiui sūnui išlaikyti per mėnesį šiuo metu yra reikalinga apie 836 Eur suma.

15. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas).

16. Teismų praktikoje yra suformuluotas tik orientacinis kriterijus – minimalus mėnesinis darbo užmokestis, kuris taikomas priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Minimalus mėnesinis atlyginimas nuo 2024 m. sausio 1 d. yra 924 Eur (atskaičius mokesčius apie 709 Eur), atsižvelgiant į tai, laikytina, kad vaiko būtinųjų minimalių poreikių tenkinimui yra reikalinga ne mažesnė kaip 709 Eur suma, t. y. kiekvienas iš tėvų turi prisidėti ne mažesne nei 353 Eur suma. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 350 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės.

17. CK 3.192 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

18. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė šiuo metu verčiasi individualia veikla turėdama verslo liudijimą, pasak ieškovės atstovės, jos gaunamas pajamas vidutiniškai sudaro apie 2 000 Eur per mėnesį. Ieškovės teigimu, jokių kitų pajamų ji negauna, išskyrus vaikui mokamą išmoką pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą. Ieškovės vardu registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovės vardu nėra registruotų transporto priemonių. Šiuo metu gyvena su dviem nepilnamečiais vaikais nuosavame bute, už kurį moką kreditą bankui. Ieškovė paaiškino, kad materialiai jai padeda močiutė.

19. Atsakovas įrodymų apie savo turtinę padėtį į bylą nepateikė. Iš teismo iniciatyva surinktų įrodymų nustatyta, kad atsakovas šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), jo darbo užmokestis vidutiniškai yra apie 1 500 Eur neatskaičius mokesčių. Registruotino kilnojamojo bei nekilnojamojo turto neturi. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė paaiškino, kad, ieškovės žiniomis, atsakovas dažnai vyksta dirbti į (duomenys neskelbtini), jo mėnesinės pajamos yra apie 3 000 Eur. Byloje duomenų, jog atsakovas turėtų sveikatos problemų ar kitų išlaikytinių, nėra.

20. Spręsdamas klausimą dėl iš atsakovo priteistino išlaikymo dydžio, teismas atsižvelgia į tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas dėl objektyvių priežasčių negali dirbti ir gauti pajamų, iš kurių galėtų teikti sūnui reikalingo dydžio išlaikymą. Byloje taip pat nėra duomenų apie atsakovo turimus sveikatos sutrikimus, dėl kurių jis neturėtų realių galimybių ieškoti geriau apmokamo darbo, jeigu jo gaunamos pajamos nėra pakankamos skirti vaikui reikalingo dydžio išlaikymą. Atsižvelgtina ir į tai, kad šalių nepilnametis vaikas šiuo metu faktiškai gyvena su ieškove, atsakovas yra nusišalinęs tiek nuo vaiko išlaikymo, tiek nuo bendravimo su juo, todėl ieškovei neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

21. Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, byloje esančius įrodymus apie ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį bei jų sūnaus poreikius, vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, yra pagrindas ieškinį tenkinti, padidinti Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu iš atsakovo priteistą išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo nepilnamečiui sūnui E. P. išlaikyti po 350 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

22. Šalių nepilnamečiui sūnui išlaikyti skiriamas lėšas ieškovei ir toliau pavestina tvarkyti uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

23. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – priteistas laikinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui. Laikinosios apsaugos priemonės panaikintinos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

24. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

25. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad valstybės patirtos išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 305 Eur (VGTP (duomenys neskelbtini) pažyma Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo žyminio mokesčio už ieškinį mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Visiškai patenkinus ieškinį, valstybei iš atsakovo taip pat priteistina 305 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

26. Šioje byloje ieškovė pareiškė turtinio pobūdžio reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Ieškinio suma remiantis CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu apskaičiuotina pagal bendrą prašomų padidinti išmokų už vienerius metus sumą ir sudaro 2 760 Eur ((350 Eur - 120 Eur) x 12 mėn.), todėl visiškai patenkinus ieškinį, valstybei iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, t. y. 62 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

27. Atsakovas dokumentų, patvirtinančių jo patirtas išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu, iki bylos išnagrinėjimo pabaigos, nepateikė.

28. Nagrinėjamoje byloje išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 24,56 Eur sumą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Patenkinus ieškinį visiškai iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistina 24,56 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteistą išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nepilnamečiam sūnui E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikyti nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio vaiko nepilnamečio sūnaus E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymo lėšas iki vaiko pilnametystės.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 305 Eur (tris šimtus penkis eurus) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Išaiškinti, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos mokamos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630 ir mokėjimo paskirtį – „įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą“.

Priteisti iš atsakovo A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 62 Eur (šešiasdešimt du eurus) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Priteisti iš atsakovės A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 24,56 Eur (dvidešimt keturis eurus ir 56 ct) bylinėjimosi išlaidų pašto išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvito originalą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Panaikinti (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.