Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovui T. K. dėl priteisto išlaikymo padidinimo ir pavardės pakeitimo nepilnamečiui vaikui, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė ieškinio reikalavimus palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytais pagrindais ir motyvais. Prašo ieškinį tenkinti.

Išvadą teikiančios institucijos atstovas teismo posėdyje paaiškino, jog šeima institucijai nebuvo žinoma, šeima yra pareiginga ir tvarkinga, vaiko teisės ir interesai užtikrinami tinkamai. Mano, jog teismo sprendimu priteistas išlaikymas šiuo metu nėra pakankamas patenkinti net būtiniausius vaiko poreikius. Reikalavimas dėl išlaikymo padidinimo atitinka nepilnamečio vaiko interesus, prašo šį reikalavimą tenkinti. Papildomai paaiškino, jog vaiko pavardės keitimas šioje byloje atitinka vaiko interesus, jo teisės nebus pažeistos, todėl prašo tenkinti ir šį ieškinio reikalavimą.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti. Teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta (Civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 130 straipsnis, 133 straipsnio 1 dalis), prašymų negauta. Civilinė byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant (CPK 246 straipsnio 2 dalis, 378 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė ir atsakovas turi nepilnametį vaiką H. K., gim. (duomenys neskelbtini).

Klaipėdos miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu c. b. Nr. (duomenys neskelbtini) tenkinus ieškovės E. S. ieškinį, santuoka, įregistruota tarp ieškovės ir atsakovo T. K., nutraukta dėl atsakovo kaltės; nustatyta nepilnamečio vaiko H. K. gyvenamoji vieta su motina (ieškove); iš atsakovo T. K. nepilnamečio vaiko išlaikymui priteista po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015 m. sausio 1 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; išspręsti kiti su santuokos nutraukimu susiję klausimai.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

Ieškovė prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu nepilnamečiui vaikui priteistą išlaikymą ir nuo kreipimosi į teismą dienos nepilnamečiui vaikui H. K. priteisti išlaikymą po 300 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, t. y. padidinti vaikui teikiamo (teiktino) išlaikymo dydį.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Pažeidus vieną iš nurodytų tėvų pareigų, tiesiogiai bus pažeista visa įstatymų nustatyta tėvų valdžios sistema, o tai neabejotinai turės įtakos įstatymo saugomoms ir ginamoms vaiko teisėms. Viena iš sudėtinių tėvų valdžios dalių – išlaikyti savo vaikus – yra reglamentuojama Civilinio kodekso 3.192 straipsnyje. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (Civilinio kodekso 3.194 straipsnis). Taigi vaiko teisė į išlaikymą ir tėvų pareiga jį užtikrinti sudaro sąlygas kitų vaiko teisių (teisė į būstą, mokslą, tinkamas gyvenimo sąlygas ir kt.) įgyvendinimui.

Prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines išmokas yra tęstinio pobūdžio, paprastai vykdoma ilgą laikotarpį, todėl kinta vaiko poreikiai, taip pat gali kisti ir jo tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Civilinio kodekso 3.201 straipsnio 1 dalis numato, jog jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, priteisto išlaikymo dydis gali būti sumažintas arba padidintas. Pažymėtina, jog teismas, nagrinėdamas klausimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo vadovaujasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinių vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Civilinio kodekso 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas.

Bylos medžiaga nustatyta, jog teismo sprendimas, kuriuo nustatytas šiuo metu galiojantis išlaikymo dydis, buvo priimtas prieš daugiau nei septynerius metus. Per šį laikotarpį šalių nepilnametis vaikas išaugo, atitinkamai padidėjo ir jo poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2013; ir kt.). Ieškovė byloje nurodė, jog vaiko poreikiams tenkinti per mėnesį reikalinga 700 Eur suma, paaiškino, jog kol vyko kontaktiniai užsiėmimai, vaikas lankė matematikų mokyklą, alpinizmo treniruotes, šachmatų ir dailės būrelius, vaiko nuotoliniam mokymuisi pirko kompiuterį, todėl patyrė papildomas išlaidas. Įvertinus ieškovės pateiktus duomenis apie vaiko išlaikymui patiriamas išlaidas, teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį, vaiko amžių, konstatuotinas esminis vaiko poreikių padidėjimas ir laikytina, jog esamas išlaikymo dydis (po 150 Eur) nėra proporcingas ir negali patenkinti padidėjusių vaiko poreikių (CPK 185 straipsnis). Tokiu būdu nustatytas pagrindas teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžiui pakeisti (Civilinio kodekso 3.201 straipsnio 1 dalis, CPK 185 straipsnis).

Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalis įtvirtina tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis).

Teismų praktikoje nurodoma, jog nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010).

Tėvų turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas, lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą; vertybinius popierius, juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei kitą jų turtą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013; kt.).

Pažymėtina, jog tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į Civilinio kodekso 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai ir nuo nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, ir nuo tėvų turtinės padėties ir kt.

Iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, jog ieškovei nuosavybės teise registruotas nekilnojamasis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini). VĮ Regitra duomenis, ieškovės vardu registruota transporto priemonės ,,(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ieškovės pajamas iš darbo teisinių santykių (2020 m. gruodžio 1 d. pažymos duomenimis) sudarė apie (duomenys neskelbtini) Eur/mėn. Ieškovė turi skolinių įsipareigojimų pagal būsto kredito sutartį.

Bylos medžiaga nustatyta, jog atsakovas yra deklaravęs išvykimą į užsienio valstybę, Lietuvos Respublikoje registruotino nekilnojamojo turto neturi, jo vardu nėra registruota kelių transporto priemonių (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba duomenų apie atsakovo draudžiamąsias pajamas Lietuvos Respublikoje neturi (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Atsakovas informacijos apie turtą ir gaunamas pajamas byloje nepateikė, įrodymų apie savo turtinę padėtį neteikė, aplinkybių, dėl kurių negalėtų vaikui teikti ieškovės prašomo dydžio išlaikymą, nenurodė (CPK 178 straipsnis). Duomenų, jog atsakovas turėtų sveikatos sutrikimų, kurie ribotų jo galimybes dirbti atsakovo amžių bei profesines galimybes atitinkantį darbą, nėra pateikta.

Įvertinus byloje pateiktus duomenis apie ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, teismas neturi pagrindo išvadai, jog ieškovės turtinė padėtis, palyginti su buvusia (duomenys neskelbtini) teismo spendimo priėmimo metu, iš esmės pakito (pagerėjo) (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Nors byloje nėra tikslių duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, remiantis bylos medžiaga, kasacinio teismo praktika aktualiu klausimu, nesant duomenų apie kliūtis atsakovui dirbti jo amžių bei profesines galimybes atitinkantį darbą, darytina išvada, jog atsakovo turtinė padėtis leidžia iš jo priteisti vaiko poreikius atitinkantį didesnį, nei šiuo metu nustatytas, išlaikymą (CPK 185 straipsnis). Atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus, turi būti atsakingas už savo įsipareigojimus ir privalo dirbti tiek, kad dabar ir ateityje galėtų rūpintis savo nepilnamečiu vaiku, jį auklėti ir globoti. Abu tėvai privalo sudaryti sąlygas vaikams augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti humaniškais ir dorais žmonėmis bei abu vienodai privalo rūpintis vaikų auklėjimu, tinkamai juos prižiūrėti, materialiai išlaikyti bei aprūpinti gyvenamuoju būstu. Pažymėtina, jog vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, t. y. pripažinti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kita vertus, galimai nepalanki ar sunki tėvų turtinė padėtis nepašalina jų pareigos išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Civilinio kodekso 3.192 straipsnis).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikui skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011).

Ieškovė byloje pateikė lėšų, reikalingų vaiko poreikiams patenkinti, skaičiuotę, kurioje nurodoma, jog nepilnamečio vaiko H. K. poreikiams tenkinti mėnesiui reikalinga 700 Eur suma. Nors nurodyta suma nėra pagrįsta į bylą pateiktais objektyviais įrodymais, tačiau įvertinus bylos medžiagą, nepilnamečio vaiko amžių, objektyviai šiame amžiuje egzistuojančius būtinus ir protingus vaiko poreikius, nesant duomenų, jog šalių vaikas turi specialių poreikių, kuriems tenkinti reikalingos didesnės lėšos, šalies ekonominę situaciją, spręstina, jog išlaikymo suma yra protinga, reali ir nėra per didelė (CPK 185 straipsnis).

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus bei pateiktus įrodymus, remiantis aktualia kasacinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose, spręstina, jog teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu priteistas išlaikymo dydis (150 Eur) nėra proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, neatitinka vaiko interesų, kadangi nėra pakankamas patenkinti vaiko poreikius, todėl egzistuoja įstatyme įtvirtintos sąlygos padidinti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas tenkintinas – Klaipėdos miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu priteistas išlaikymo dydis pakeistinas ir iš atsakovo nepilnamečio vaiko H. K. išlaikymui priteistina po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (Civilinio kodekso 3.192 straipsnis, 3.201 straipsnis, CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Teismo vertinimu, tokio dydžio išlaikymas yra pakankamas protingiems ir minimaliai būtiniems nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti bei proporcingas atsakovo turtinei padėčiai.

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė (Civilinio kodekso 3.185 straipsnio 1 dalis).

CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, jog teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo vykdomas skubiai.

Remiantis Civilinio kodekso 3.201 straipsnio nuostatomis, šalims išlieka teisė vėliau kreiptis dėl išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo, esant įstatyme nurodytoms sąlygoms.

Dėl vaiko pavardės pakeitimo

Ieškovė prašo pakeisti nepilnamečio vaiko pavardę iš turimos (tėvo) į ieškovės turimą pavardę.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Teismas, spręsdamas ginčą dėl vaiko pavardės pakeitimo, turi atsižvelgti į Vaiko teisių konvencijos 8 straipsnyje nustatytą valstybės pareigą užtikrinti vaiko teisę į savo identiškumo išsaugojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2002 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1003). Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad valstybės dalyvės įsipareigoja gerbti vaiko teisę išsaugoti savo identiškumą, įskaitant pilietybę, vardą ir šeimos ryšius, kaip tai numatyta įstatymu, neleisdamos neteisėto kišimosi.

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo vadovautis geriausių vaiko interesų prioriteto principu – priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, svarbiausia – geriausi vaiko interesai. Šis principas taikomas remiantis konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus specialius vaiko poreikius. Formuojama teismų praktika orientuoja teismus, nagrinėjant bylas susijusias su vaikais, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-208; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013 ; 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014; 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020 ir kt.).

Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo turi teisę pasikeisti savo vardą ir pavardę jam sudarytame civilinės būklės akto įraše teisingumo ministro nustatytais pagrindais ir tvarka. Civilinio kodekso 3.167 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog kiekvienam vaikui yra suteikiama tėvų pavardė. Kai tėvų pavardės skirtingos, vaikui tėvų susitarimu suteikiama tėvo ar motinos pavardė arba dviguba pavardė, sudaryta iš tėvo ir motinos pavardžių. Tėvui ir motinai nesusitarus dėl vaiko pavardės, vaikui pavardė suteikiama teismo nutartimi (Civilinio kodekso 3.167 straipsnio 2 dalis). Civilinio kodekso 3.167 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad vaiko vardo ir pavardės pakeitimo pagrindus ir tvarką nustato teisingumo ministras.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-333 patvirtintų Asmens vardo ir pavardės keitimo taisyklių (toliau – Taisyklių) III skyrius numato jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko pavardės keitimo pagrindus, kuriais remiantis pavardė keičiama jei ji neatitinka geriausių vaiko interesų, bendru tėvų sutarimu, kai norima suteikti vieno iš tėvų pavardę ar esant kitoms šio skyriaus 12, 2(1), 12(2) punktuose numatytoms sąlygoms ar registruojant tėvystės pripažinimą, tėvystės (motinystės) nustatymą ir tėvystės (motinystės) nuginčijimą. Pagal Taisyklių 25 punktą, kai keičiamas jaunesnio kaip 16 metų nepilnamečio vaiko vardas ir (ar) pavardė, civilinės metrikacijos įstaigai turi būti pateikiamas kito iš turimų tėvų rašytinis sutikimas ir vaiko, jeigu jam yra suėję 10 metų, rašytinis sutikimas.

Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, jog atsakovas sutiko, kad vaikui būtų keičiama pavardė, tačiau rašytinio sutikimo nedavė. Iš byloje pateiktos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus 2020 m. spalio 29 d. išvados dėl vardo ir (ar) pavardės pakeitimo turinio nustatyta, jog ieškovė kreipėsi į civilinės metrikacijos įstaigą dėl vaiko pavardės pakeitimo, tačiau prašymo siūlyta netenkinti, kadangi ieškovė įstaigai nepateikė rašytinio kito iš tėvų (atsakovo) sutikimo ar teismo sprendimo, kuriuo vaiko tėvui būtų laikinai ar neterminuotai apribota tėvo valdžia vaiko atžvilgiu. Ieškovė byloje pareiškė reikalavimą dėl vaiko pavardės pakeitimo.

Esant byloje nustatytoms aplinkybėms, spręstinas klausimas dėl vaiko pavardės keitimo nesant atsakovo sutikimo (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis). Remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu bei teismų praktika, klausimas dėl nepilnamečio vaiko pavardės pakeitimo spręstinas įvertinus, ar tai atitinka geriausius vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-378/2020).

Iš ieškovės paaiškinimų nustatyta, jog atsakovas neįgyvendina savo kaip tėvo pareigų nepilnamečio vaiko atžvilgiu, jokių ryšių su vaiku nepalaiko. Duomenų, paneigiančių šias aplinkybes, byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Iš byloje pateiktos teismo psichologės išvados raštu matyti, jog nepilnametis vaikas atsakovo nepažįsta, su juo nebendrauja, savo tėvu vaikas laiko kitą asmenį (ne atsakovą), nors apie biologinį tėvą žino. Nepilnametis šalių vaikas šiuo metu jaučia diskomfortą dėl jo ir artimų jam asmenų pavardžių skirtumo, su biologiniu tėvu ir jo šeima savęs neidentifikuoja, išreiškia norą būtų labiau formaliai susijęs su savo šeima, kurią pripažįsta, ir tokia vaiko pozicija, specialisto nuomone, atitinka jo interesus. Institucijos, teikiančios išvadą byloje, pateiktoje rašytinėje išvadoje nurodoma, jog vaiko pozicija (dėl pavardės pakeitimo) neprieštarauja jo interesams bei teisėms, todėl išvadą teikianti institucija neprieštarauja, kad vaiko pavardė būtų pakeista.

Iškėlus bylą teisme pagal ieškovės ieškinį atsakovui, nepilnametis vaikas nebuvo sukakęs 10 metų amžiaus (Taisyklių 25 punktas).

Įstatymas numato, jog teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus (Civilinio kodekso 3.177 straipsnis). Šiuo atveju, sprendžiant klausimą dėl vaiko pavardės pakeitimo atsižvelgtina į byloje esančius duomenis – teismo psichologės išvadą raštu, kurioje pateikti individualaus pokalbio su vaiku rezultatai ir specialistės išvados (perteikta vaiko nuomonė, pateiktos išvados ginčo klausimu vaiko identiškumo, psichologinės būsenos aspektu, pateikiamos išvados dėl vaiko galimybių jaustis pilnaverčiu šeimos nariu ir kt.), institucijos, teikiančios išvadą byloje, pateiktą išvadą, kitus bylos duomenis.

Įvertinus byloje pateiktus duomenis, rašytinę bylos medžiagą, specialistų išvadas, remiantis prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, darytina išvada, jog ieškovės (motinos) pavardės turėjimas atitiktų geriausius vaiko interesus šioje byloje, todėl reikalavimas dėl vaiko pavardės pakeitimo tenkintinas, tačiau, įvertinus galiojantį teisinį reglamentavimą, tikslintina ieškinio reikalavimo formuluotė numatant ieškovei teisę be vaiko tėvo sutikimo kreiptis dėl vaiko pavardės keitimo, kadangi tai labiausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus ir įstatyme įtvirtintą tėvų valdžios turinį (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis, Civilinio kodekso 3.3 straipsnis, 3.156 straipsnis, 3.165 straipsnis, 3.167 straipsnio 4 dalis).

Dėl bylos baigties

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, pateiktus įrodymus, remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, darytina išvada, jog ieškovės ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis 1 dalis).

Byloje pateikti įrodymai, jog ieškovė už neturtinio pobūdžio ieškinio reikalavimą sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį.

Teismui tenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos 75 Eur sumai (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, kad ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šioje byloje už reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo mokėtinas 41,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Įvertinus procesinę bylos baigtį, remiantis CPK 96 straipsniu, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo atleista ieškovė, t. y. 41 Eur žyminis mokestis, valstybei priteistinas iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

tenkinti ieškinį.

Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui H. K., gim. (duomenys neskelbtini) (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 300 Eur (tris šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo dienos (2021 m. balandžio 30 d.) iki vaiko pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.

Paskirti ieškovę E. S. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo (dydžio pakeitimo) vykdyti skubiai.

Leisti ieškovei E. S. pakeisti nepilnamečio vaiko H. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) turimą pavardę – ,,K.“, į jo motinos turimą pavardę (,,S.“), atitinkamai nepilnamečio vaiko pavardė – ,,S.“, be nepilnamečio vaiko tėvo atsakovo T. K. sutikimo.

Priteisti iš atsakovo T. K. 75 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas ieškovei E. S..

Priteisti iš atsakovo T. K. 41 Eur (keturiasdešimt vieno eurų) bylinėjimosi išlaidas dėl žyminio mokesčio valstybei.

Ne vėliau kaip kitą dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimą civilinės metrikacijos įstaigai, sudariusiai civilinės būklės akto įrašą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.