- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-16
- Bylos Nr.
- 2S-1164-967/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10334-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
- Pareiškėjas
- A. R., V. M. R.
- Kreditorius
- Luminor Bank AS
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų A. R. ir V. M. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų A. R. ir V. M. R. skundą dėl antstolio D. Š. veiksmų, suinteresuoti asmenys – išieškotojas Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, antstolis D. Š.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai A. R. ir V. M. R. (toliau – pareiškėjai, skolininkai) pateiktu 2020 m. kovo 27 d. skundu prašė panaikinti antstolio D. Š. 2020 m. kovo 17 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S20-11007 ir įpareigoti jas perskaičiuoti, pagrindžiant leistinais rašytiniais įrodymais.
2. Skunde pareiškėjai nurodė, kad antstolio D. Š. prašoma bendra vykdymo išlaidų suma vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuri sudaro 6 091,19 Eur, yra nepagrįsta ir prieštaraujanti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R- 352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau – Sprendimų vykdymo instrukcija) nuostatoms; atlygis antstoliui D. Š. priskaičiuotas du kartus; nenurodyta, kodėl būtent nuo piniginių sumų, prie kurių pridėtas laiduotojos S. R. įsiskolinimas, taikomas vartojimo kainų indeksas ir kokiu teisiniu pagrindu to reikalaujama. Antstolis D. Š. vykdymo išlaidas paskaičiuoja pagal maksimalius įkainius, nepagrįsdamas atliktų veiksmų kiekių jokiais rašytiniais įrodymais. Ginčijamo antstolio D. Š. atlygio paskaičiavimo dieną, t. y. 2020 m. kovo 17 d., iš pareiškėjų išieškotina 132 579,89 Eur skola yra netiksli. Išieškoma suma yra reikšminga tik nustatant (apskaičiuojant) antstoliui D. Š. tenkantį atlygį už vykdomojo dokumento visišką įvykdymą, tačiau realiai jo gautino atlygio dydis priklauso nuo faktiškai išieškotos sumos.
3. Pareiškėjų teigimu, turto pardavimo iš varžytynių aktas negali būti patvirtintas, nes antstolis D. Š. netinkamai atliko turto vertės nustatymo procedūrą, nesiėmė jokių veiksmų, kad turtas būtų pardavinėjamas kuo didesne kaina, siekiant kuo maksimaliau patenkinti išieškotojo Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, (toliau – išieškotojas) reikalavimą, todėl turtas yra parduotas ne jo rinkos kaina, o toks turto pardavimas pažeidžia skolininkų teises.
4. Antstolis D. Š. 2020 m. balandžio 6 d. priėmė patvarkymą Nr. S20-13480, kuriuo atsisakė tenkinti pareiškėjų skundą. Nurodė, kad antstolis D. Š. pareiškėjams įteikė 2020 m. kovo 16 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą, 2020 m. kovo 17 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą, 2020 m. kovo 17 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą. Antstolio D. Š. surašyti procesiniai dokumentai atitinka Sprendimų vykdymo instrukcijoje įtvirtintas procesinių dokumentų formas (Sprendimų vykdymo instrukcijos 4, 15 ir 17 priedai). Iš 2020 m. kovo 27 d. skundo turinio nėra aišku, su kokiomis konkrečiomis į vykdymo išlaidų apskaičiavimą įtrauktomis vykdymo išlaidomis pareiškėjai nesutinka bei kokie įrodomosios reikšmės dokumentai, patvirtinantys patvarkymų teisėtumą, yra reikalingi. Skundžiamame 2020 m. kovo 17 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime Nr. S20-11007 detaliai nurodyta, kokios vykdymo išlaidos bei kokio dydžio ketvirčio vartotojų kainų indeksu yra indeksuojamos. Patys pareiškėjai 2020 m. kovo 27 d. skunde remiasi Sprendimų vykdymo instrukcijos 40 punktu, reglamentuojančiu vykdymo išlaidų indeksavimą, todėl teisinis pagrindas jiems yra žinomas. Atlygis antstoliui D. Š. buvo paskaičiuotas nuo išieškotinos 132 580,71 Eur sumos, kurios 4,00 procentai sudaro 5 303,23 Eur. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išieškota mažesnė suma negu yra reikalinga visai skolai su vykdymo išlaidomis padengti, todėl paskirstytas 2 508,16 Eur atlygis antstoliui D. Š. – mažesnis.
5. Klausimas dėl pareiškėjams priklausančio turto įkainojimo keliamas nebe pirmą kartą – pareiškėjai reiškė nušalinimą antstolio D. Š. paskirtam ekspertui, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-9966-862/2019, palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo nutartimi 2019 m. gegužės 9 d. civilinėje byloje Nr. 2S-795-258/2019, pareikštas nušalinimas atmestas. Atlikus ekspertizę, 2019 m. liepos 10 d. patvarkymu antstolis D. Š. nustatė pareiškėjams priklausančio turto vertę – 76 000,00 Eur. 2019 m. liepos 19 d. gautas pareiškėjų prieštaravimas dėl areštuoto turto įvertinimo, kuriuo jie prašė skirti pakartotinę ekspertizę. Siekiant pašalinti bet kokias abejones dėl areštuoto turto įkainojimo, antstolis D. Š. neprieštaravo skirti pakartotinę ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti bei pasiūlė pareiškėjams įmokėti 120,00 Eur sumą už pakartotinės ekspertizės atlikimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 682 straipsnio 3 dalis). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-31155-433/2019 pareiškėjų skundą dėl šio antstolio D. Š. patvarkymo atmetė, o Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1822-803/2019, atmesdamas pareiškėjų atskirąjį skundą, paliko nepakeistą. Kadangi pareiškėjai lėšų, reikalingų ekspertui už pakartotinės ekspertizės atlikimą, neįmokėjo, antstolis D. Š., informavęs pareiškėjus 2019 m. liepos 31 d. patvarkymu dėl pakartotinės ekspertizės, privalėjo pradėti turto realizavimo procedūrą už 2019 m. liepos 10 d. patvarkymu nustatytą turto vertę – 76 000,00 Eur. 2020 m. sausio 14 d. paskelbtos pareiškėjams priklausančio turto varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini) įvyko 2020 m. vasario 14 d., varžytynių laimėtoja paskelbta A. V., pasiūliusi didžiausią 66 000,00 Eur kainą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-15521-1080/2020 pareiškėjų skundas dėl antstolio D. Š. veiksmų atmestas.
7. Teismas, sutikdamas su antstoliu D. Š., nurodė, jog pareiškėjai nepagrįstai teigė, kad nagrinėjamu atveju nėra aišku, kodėl indeksavimas taikomas būtent nuo šių piniginių sumų ir kokiu teisiniu pagrindu, jiems patiems cituojant Sprendimų vykdymo instrukcijos 40 punktą, reglamentuojantį vykdymo išlaidų indeksavimą; be to, 2020 m. kovo 17 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S20-11007 4-4.4 punktuose antstolis D. Š. detaliai nurodęs, kokios vykdymo išlaidos bei kokiu indeksu indeksuojamos, tuo tarpu pareiškėjai skunde nedetalizavę, su kuriuo antstolio D. Š. taikytu vartotojų kainų indeksu jie nesutinka.
8. Teismas nurodė, jog antstolio D. Š. atlygis paskaičiuotas nepažeidžiant Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos tvarkos. Vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, išieškotina suma – 132 580,71 Eur, todėl atlygis antstoliui D. Š. už vykdomojo dokumento įvykdymą pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 1 lentelę sudaro 4,00 procentus nuo išieškotos sumos, bet ne mažiau kaip 1 740,00 Eur, t. y. – 5 303,23 Eur. Į 2020 m. kovo 17 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S20-11007 įtrauktas antstolio D. Š. atlyginimas – 5 303,23 Eur neindeksuotas, todėl pareiškėjų argumentas, jog atlygis antstoliui D. Š. paskaičiuotas du kartus bei taikant vartojimo kainų indeksą – nepagrįstas.
9. Teismas nustatė, kad buvo išieškota mažesnė suma nei reikalinga visai skolai su vykdymo išlaidomis padengti, pardavus pareiškėjų turtą iš varžytynių už 66 000,00 Eur. Atitinkamai iš išieškotų lėšų antstoliui D. Š. tenkanti atlygio dalis pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 53 straipsnį – 2 508,16 Eur (neišieškotų vykdymo išlaidų suma – 2 795,07 Eur), apskaičiuota nepažeidžiant vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų.
10. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog pareiškėjai skunde nedetalizavo, su kurių konkrečiai vykdymo išlaidų paskaičiavimu jie nesutinka, sprendė, kad nėra pagrindo abejoti antstolio D. Š. apskaičiuota vykdymo išlaidų suma.
11. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjai skunde kėlė klausimą ir dėl parduoto iš varžytynių turto įkainojimo, tačiau jokio su juo susijusio reikalavimo antstolio D. Š. atžvilgiu pareiškėjams nereiškus, šio jų argumento nevertino.
12. Teismas konstatavo, kad antstolis D. Š. laikėsi Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos vykdymo išlaidų apskaičiavimo tvarkos, veikė pagal įstatymus ir nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų, todėl tenkinti pareiškėjų skundo jame nurodytais motyvais teisinio pagrindo nėra.
13. Teismas 2020 m. gegužės 25 d. gautą pareiškėjų prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2FB-15467-808/2020 paskirto 2020 m. birželio 23 d. 13.30 val. teismo posėdžio atmetė, nurodydamas, kad pareiškėjų pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo teisme nagrinėjimas netrukdo teismui įvertinti antstolio D. Š. 2020 m. kovo 17 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S20-11007 pagrįstumo, sprendžiant ar buvo laikomasi Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatų.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
14. Pareiškėjai atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-15521-1080/2020 ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjų skundą dėl antstolio D. Š. veiksmų tenkinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino išieškomos skolos dydį, neatsižvelgdamas į tai, kad priimant skundžiamą nutartį buvo įsiteisėję kiti teismų procesiniai sprendimai. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-386-910/2019 faktiškai patenkinti ieškovo Luminor Bank AS reikalavimai asakovei S. R., jam atsisakius 1 900,00 Eur reikalavimo sumos, šią padengus tretiesiems asmenims iki bylos iškėlimo teisme dienos. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2020 m. vasario 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-61-516/2020 apeliacinis skundas tenkintas iš dalies, pakeičiant pirmosios insatancijos teismo sprendimą iš dalies ir priteisiant iš atsakovės S. R. ieškovo naudai 61 434,88 Eur skolos, 8,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 41 152,82 Eur sumą ir 5,00 procentų metines palūkanas už priteistą 2 282,06 Eur sumą, palūkanas skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. liepos 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Išieškojimas vykdomas iš to paties turto, pagal tą pačią 2007 m. gruodžio 12 d. kreditavimo sutartį Nr. KK 07/12/25D, kurioje S. R. yra laiduotoja. Taigi, vykdomajame procese išieškotina suma turėtų būti ne 132 579,89 Eur, bet 61 434,88 Eur.
14.2. Antstolis D. Š. už tą patį išieškojimą vykdymo išlaidas paskaičiavo du kartus, nurodant S. R. sumokėti už tą patį dar kartą. Esant nurodytoms aplinkybėms, antstolio D. Š. vykdymo išlaidos, pasikeitus išieškotinos sumos dydžiui, apskaičiuotos netinkamai.
14.3. Pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, kad priverstinis vykdymas atliekamas tinkamai. Antstolis D. Š., vykdydamas išieškojimą pagal Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. liepos 22 d. vykdomąjį raštą Nr. 397V/2008, išduotą nutraukus 2007 m. gruodžio 12 d. kreditavimo sutartį Nr. KK 07/12/25D, neįvertino to, kad tarp vykdymo proceso šalių šalių buvo sudarytos naujos sutartys, kurios ne kartą modifikuotos. Kitaip tariant, 2007 m. gruodžio 12 d. kreditavimo sutartis Nr. KK 07/12/25D, pagal kurią buvo išduotas Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. liepos 22 d. vykdomasis raštas Nr. 397V/2008, jau po to buvo modifikuota, sudarant naują sutartį, kuri tęsta skolos grąžinimo susitarimais, iš kurių paskutinis – 2017 m. rugsėjo 28 d. susitarimas dėl skolos grąžinimo Nr. KK-176.
14.4. Pareiškėjai turėjo teisę pasiūlyti varžytynėse parduodamo turto pirkėją ir teikti duomenis apie tikrąją turto vertę, tačiau ji buvo apribota. Antstolis D. Š. varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini) paskelbė skubiai, nors pagal paskutinį 2017 m. rugsėjo 28 d. susitarimą dėl skolos grąžinimo Nr. KK-176 pareiškėjai savo prievoles vykdė. Butas, esantis (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje iš varžytynių parduotas už labai mažą kainą, nepaisant to, kad reali jo vertė buvo ženkliai didesnė.
Atsiliepimas
15. Antstolis D. Š. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė jį atmesti. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
15.1. Vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) is?ies?kotojo pras?ymu 2011 m. rugsėjo 14 d. buvo sustabdyta, o 2019 m. sausio 28 d. – atnaujinta. Is? pareis?ke?ju? atskirojo skundo galima spręsti, jog vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdymo laikotarpiu pareis?ke?jai su is?ies?kotoju sudarė susitarimus de?l skolu? gra?z?inimo, tac?iau antstoliui D. Š. jokia vykdymo procese s?aliu? pasiras?yta taikos sutartis nebuvo pateikta, teismui patvirtinti taip pat neperduota, tode?l antstolis D. Š. yra saistomas jam priverstiniam vykdymui pateikto vykdomojo dokumento.
15.2. Piniginiu? le?s?u? paskirstymas atliktas remiantis is?ies?kotojo pateikta informacija apie neapmoke?ta? i?siskolinimo likuti?.
15.3. Skolininke?s S. R. vykdomojoje byloje vykdymo is?laidos apskaic?iuotos 2020 m. kovo 3 d., kai piniginės lėšos pareis?ke?ju? vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo paskirstytos, o is? laiduotojos – tuo metu neišieškotos.
Atsiliepimas
15.4. Klausimas de?l pareiškėjams priklausanc?io turto i?kainojimo keliamas nebe pirmą kartą. 2019 m. liepos 19 d. pareiškėjams pareiškus pries?taravimą de?l ares?tuoto turto i?vertinimo, kuriuo prašyta skirti pakartotine? ekspertize?, antstolis D. Š. pasiūlęs pareiškėjams i?moke?ti 120,00 Eur suma? ekspertui uz? pakartotine?s ekspertize?s atlikima?, tačiau pareiškėjai lėšų, reikalingų ekspertui uz? pakartotine?s ekspertize?s atlikima?, nei?moke?jo. Pradėta turto realizavimo procedūra – 2020 m. sausio 14 d. paskelbtos pareiškėjams priklausančio turto varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini) įvyko 2020 m. vasario 14 d., varz?ytyniu? laime?toja paskelbta A. V., pasiu?liusi didz?iausia? 66 000,00 Eur kaina?.
15.5. Pareiškėjai ture?jo ilgesnį negu CPK 704 straipsnyje numatytą 20 dienu? termina? pasiu?lyti savo turtui pirke?ja?, tac?iau to nepadare?. Teigdami, kad antstolis D. Š. realizavo pareiškėjams priklausanti? buta? uz? labai maz?a? kaina?, nors reali jo verte? yra z?enkliai didesne?, savo teiginiams pagri?sti jie nepateike? jokiu? i?rodymu?. Tuo tarpu antstolis D. Š. ares?tuoto turto vertei nustatyti skyre? ekspertize?, suteike? pareiškėjams galimybe? pasinaudoti pakartotine ekspertize, tac?iau s?ie ja nepasinaudojo. Tikroji is? varz?ytyniu? parduodamo turto kaina nustatoma vykstant varz?ytyne?ms, kada, pirkėjui pasiūlius, turtas paprastai parduodamas uz? didesne? nei nurodyta skelbiant varz?ytynes kainą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).
17. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
18. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjų 2020 m. kovo 27 d. skundas dėl antstolio D. Š. veiksmų atmestas. Taigi, bylos apeliacinėje instancijoje nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, spręsdamas dėl pagrindo atmesti pareiškėjų 2020 m. kovo 27 d. skundą dėl antstolio D. Š. veiksmų buvimo, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis.
19. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio D. Š. 2009 m. rugsėjo 15 d. patvarkymais priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti Nr. (duomenys neskelbtini), pradinio išieškotojo Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus pateiktas Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. liepos 22 d. vykdomasis raštas Nr. 397V/2008 išieškoti iš pareiškėjų 60 820,20 Eur negrąžintos paskolos, 1 396,47 Eur nesumokėtų palūkanų, 5 921,99 Eur įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, 60,00 Eur nesumokėtų mokesčių, 126,00 Eur žyminio mokesčio, 16,00 procentų dydžio sutartines metines palūkanas už negrąžintą kredito sumą, skaičiuojant nuo pakartotinio prašymo gavimo 2009 m. balandžio 8 d. iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį daiktą ir priverstinai parduoti iš varžytynių nekilnojamąjį daiktą – 53,16 kv. m² bendro ploto butą su rūsiu, unikalus numeris 1097-3006-4010:0040, esantį (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje (toliau – butas), nuosavybės teise priklausantį pareiškėjui A. R., priimtas vykdyti (v. b. l. 4-7).
20. 2011 m. rugsėjo 14 d. patvarkymu dėl vykdomosios bylos sustabdymo Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis D. Š. išieškotojo 2011 m. rugsėjo 5 d. prašymu sustabdyti turto pardavimą iš varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini) vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdė iki atskiro išieškotojo prašymo ją atnaujinti (v. b. l. 103-104). 2019 m. sausio 23 d. antstolio D. Š. kontoroje gautas išieškotojo 2019 m. sausio 23 d. prašymas Nr. 19.5-L27-423 atnaujinti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) bei atlikti realizuotino turto ekspertizę (v. b. l. 116). Pakartotinai elektroninių ryšių priemonėmis išieškotojo Paskolų susigrąžinimo skyriaus projektų vadovės R. S. kartu su 2019 m. sausio 23 d. prašymu dėl vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) atnaujinimo Nr. 19.5-L27-423 išsiųstame 2019 m. sausio 28 d. elektroniniame laiške nurodyta, kad skolininkai mokėjo po 100,00 Eur – 300,00 Eur, todėl Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. liepos 22 d. vykdomojo rašto Nr. 397V/2008 likutis sumažėjo; 2018 m. balandžio 30 d. pareiškėjų skola – 44 100,00 Eur kredito likutis, 1 100,00 Eur palūkanų, 83 700,00 Eur įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, 100,00 Eur mokesčių / išlaidų, iš viso sudarė 129 000,00 Eur (v. b. l. 120).
21. Antstolis D. Š. 2019 m. sausio 28 d. patvarkymu dėl vykdomosios bylos atnaujinimo Nr. S19-5613 nusprendė atnaujinti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš pareiškėjų bei priverstinio buto pardavimo iš varžytynių (v. b. l. 126). 2019 m. sausio 28 d. patvarkymu dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo Nr. S19-5632 buto vertei nustatyti skirta ekspertizė, ją pavedant atlikti UAB ,,OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas (v. b. l. 127-128). 2019 m. liepos 10 d. gavus ekspertizės aktą Nr. 3130 EKZ_2019 GVZ VHAN, 2019 m. liepos 10 d. patvarkymu dėl areštuoto turto įvertinimo Nr. S19-33865 areštuotas turtas – butas įkainotas, nustatant rinkos vertę – 76 000,00 Eur (v. b. l. 152). Pareiškėjai 2019 m. liepos 18 d. pateikė prieštaravimą dėl areštuoto turto įvertinimo, nurodydami, kad buto rinkos vertė siekia 93 348,96 Eur, todėl prašo paskirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę, pavedant ją atlikti licencijuotam ekspertui (v. b. l. 154-155). Antstolis D. Š., priimdamas 2019 m. liepos 31 d. patvarkymą dėl pakartotinės ekspertizės Nr. S19-37406, nurodęs, kad siekiant pašalinti bet kokias abejones dėl areštuoto turto įkainojimo, neprieštarauja skirti pakartotinę ekspertizę areštuoto turto – buto vertei nustatyti; UAB ,,Finanse property“ pasiūlius mažiausią kainą už pakartotinės ekspertizės atlikimą, pareiškėjai įpareigoti per 5 dienas nuo šio patvarkymo gavimo dienos įmokėti 120,00 Eur sumą, informuojant, jog neapmokėjus pakartotinės ekspertizės atlikimui reikalingų išlaidų, turtas bus realizuojamas už 2019 m. liepos 10 d. patvarkymu dėl areštuoto turto įvertinimo Nr. S19-33865 nustatytą turto vertę (v. b. l. 160). Pareiškėjams piniginių lėšų, reikalingų ekspertui už pakartotinės ekspertizės atlikimą, nesumokėjus, 2020 m. sausio 14 d. patvarkymu parduoti turtą Nr. S20-2438 nutarta pareiškėjams priklausantį turtą realizuoti už 2019 m. liepos 10 d. patvarkymu dėl areštuoto turto įvertinimo Nr. S19-33865 nustatytą turto vertę ir pirmose varžytynėse, vyksiančiose elektroniniu būdu interneto svetainėje www.evarzytynes.lt nuo 2020 m. sausio 15 d. 09:55:59 val. iki 2020 m. vasario 14 d. 09:55:59 val. (varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini)), parduodamo turto pradinę kainą nustatyti 60 800,00 Eur (v. b. l. 177). VĮ ,,Registrų centro“ 2020 m. vasario 14 d. automatiniu pranešimu antstolis D. Š. informuotas, jog varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini) baigėsi, maksimali pasiūlyta kaina – 66 000,00 Eur, laimėjusi dalyvė – A. V. (v. b. l. 179). 2020 m. kovo 16 d. surašytas turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. S-20-178-3761 (v. b. l. 191).
22. Pagal išieškotojo Paskolų susigrąžinimo skyriaus projektų vadovės R. S. 2020 m. kovo 16 d. elektroniniu laišku pateiktą informaciją apie pareiškėjų skolą, pareiškėjui A. R. 2020 m. kovo 17 d. raštu dėl informacijos pateikimo Nr. S20-11029 pranešta, kad įsiskolinimo likutis 2020 m. kovo 16 d. sudaro 132 580,71 Eur (38 152,82 Eur negrąžinto kredito, 1 090,61 Eur nesumokėtų palūkanų, 93 300,79 Eur sutartinių metinių palūkanų, 36,49 Eur žyminio mokesčio) ir 6 091,19 Eur vykdymo išlaidų (v. b. l. 201). Vykdant vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) išieškota 66 000,00 Eur suma 2020 m. kovo 17 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu Nr. S20-11017 paskirstyta taip: išieškotojui – 62 703,88 Eur (likusi išieškotina suma – 69 876,83 Eur bei 16,00 procentų dydžio sutartinės metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo 2020 m. kovo 17 d. iki visiško atsiskaitymo), antstoliui D. Š. – 3 296,12 Eur vykdymo išlaidų, kurias sudaro 289,62 Eur būtinos vykdymo išlaidos, 498,34 Eur papildomos vykdymo išlaidos ir 2 508,16 Eur atlygis antstoliui D. Š. (likusi išieškotina suma – 2 795,07 Eur vykdymo išlaidų) (v. b. l. 204).
23. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai pateiktame atskirajame skunde nurodę, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino išieškotinos sumos dydį, neatsižvelgdamas į įsiteisėjusius kitus teismų procesinius sprendimus.
24. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos ,,LITEKO“ duomenų nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-386-910/2019 tenkintas ieškovo Luminor Bank AS, veikiančio per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, ieškinys, kuriuo iš atsakovės S. R. pagal 2007 m. gruodžio 12 d. laidavimo sutartis Nr. LKK 07/12/26D ir Nr. LKK 07/12/27D, kuriomis ji įsipareigojo solidariai atsakyti visu savo turtu ir lėšomis ieškovei, jeigu kredito gavėjai neįvykdys visos prievolės ar jos dalies, laiku nesumokės su ja susijusių mokesčių ir (arba) kitų įmokų pagal kredito sutartį su visais vėlesniais jos papildymais ir pakeitimas, priteista 81 716,94 Eur skola, 16,00 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 41 152,82 Eur sumą ir 5,00 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 40 564,12 Eur sumą, skaičiuojamos nuo 2018 m. liepos 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 2 309,02 Eur bylinėjimosi išlaidų. Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-61-516/2020 pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 10 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-386-910/2019, ieškinį tenkinant iš dalies ir priteisiant ieškovui Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, iš atsakovės S. R. 61 434,88 Eur skolą, 8,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 41 152,82 Eur sumą ir 5,00 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 20 282,06 Eur sumą, skaičiuojamas nuo 2018 m. liepos 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei 1 731,77 Eur bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 10 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. e2-386-910/2019 įsiteisėjus 2020 m. vasario 6 d., 2020 m. vasario 13 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. e2-386-910/2019. Kaip galima spręsti iš pareiškėjų atskirojo skundo turinio, jie, argumentuodami savo poziciją, kad išieškotinos sumos dydis turėtų būti ne132 580,71 Eur (tikėtina, jog 132 579,89 Eur suma nurodyta dėl rašymo apsirikimo klaidos), o 61 434,88 Eur, rėmėsi minėtais Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-386-910/2019 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-61-516/2020. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjų poziciją, neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo su ja sutikti.
25. CPK 586 straipsnis reglamentuoja vykdymo veiksmų atlikimo pagrindus. Šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra šiame (XLI) skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Aptariamo straipsnio antrojoje dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad be vykdomojo dokumento atlikti vykdymo veiksmus draudžiama. CPK 586 straipsnio 1, 2 dalies nuostatos patvirtina, kad vykdomojo dokumento pateikimas vykdyti yra pirminė, būtinoji ir kartu pagrindinė vykdymo veiksmų, kuriuos ex officio (pagal pareigas) atlieka antstolis, kaip valstybės įgaliotas asmuo (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 634 straipsnio 1 dalis), sąlyga. Šios sąlygos įgyvendinimas (vykdomojo dokumento pateikimas vykdyti) yra neatsiejamas nuo paties kreditoriaus, turinčio teisę inicijuoti priverstinio išieškojimo veiksmus, valios – tik pats kreditorius sprendžia, ar pasitelkti valstybę (per antstolio atliekamus vykdymo veiksmus), siekiant gauti savojo reikalavimo patenkinimą (CPK 650 straipsnio 1 dalis).
26. Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagos nustatyta, kad įgyvendindamas būtinąją vykdymo veiksmų sąlygą, pradinis išieškotojas Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius pateikė antstoliui D. Š. vykdyti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. liepos 22 d. vykdomąjį raštą Nr. 397V/2008, išduotą 2008 m. liepos 11 d. pranešimu Nr. 3431 vienašališkai nuo 2008 m. liepos 26 d. nutraukus 2007 m. gruodžio 12 d. kreditavimo sutartį Nr. KK 07/12/25D. Tai reiškia, kad antstolis D. Š., atlikdamas vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), yra saistomas Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. liepos 22 d. vykdomojo rašto Nr. 397V/2008, neturėdamas diskrecijos teisės keisti jame nurodytų sumų. Antstolis, kaip valstybės įgaliotas asmuo, naudojasi jam įstatymo suteiktomis teisėmis tam, kad užtikrintų teisėtą teismo sprendimų vykdymą, veikdamas pagal suteiktus įgaliojimus (lot. intra vires). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog išieškotinos sumos dydžio pakeitimas, kurį, anot pareiškėjų, turėjo atlikti antstolis D. Š., tuo atveju, jeigu būtų buvęs įvykdytas, būtų pripažintas jo veiklos teisėtumo principo pažeidimu, veikiant ultra vires (viršijant įgaliojimus), priverstinio išieškojimo veiksmų pagrindą ir jų mastą sudarant Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. liepos 22 d. vykdomajam raštui Nr. 397V/2008. Taigi, priešingai nei teigia pareiškėjai, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio D. Š. veiksmų, pateiktą dėl 2020 m. kovo 17 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo Nr. S20-11007, neturėjo pareigos atsižvelgti į Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 10 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-386-910/2019 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-61-516/2020, šiems teismų procesiniams sprendimams neturint įtakos Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. liepos 22 d. vykdomajame rašte Nr. 397V/2008 numatytos sutartinės civilinės atsakomybės dydžiui.
27. Kadangi prievolė pagal 2007 m. gruodžio 12 d. kreditavimo sutartį Nr. KK 07/12/25D buvo užtikrinta dviem užtikrinimo būdais – hipoteka ir laidavimu, o 2007 m. gruodžio 12 d. laidavimo sutartyse Nr. LKK 07/12/26D ir Nr. LKK 07/12/27D nebuvo nustatytas laiduotojos S. R. atsakomybės subsidiarumas, išieškotojas, įgyvendindamas savo turtinę teisę, saistomą neįvykdyto skolinio įsipareigojimo dydžiu, pasirinko pažeistų teisių gynybos būdą, reikalaudamas, kad prievolę (jos dalį) įvykdytų tiek pagrindiniai skolininkai, kurie kartu yra ir įkaito davėjai, tiek laiduotoja S. R.. Vilniaus apygardos teismo išduoto 2020 m. vasario 13 d. vykdomojo rašto Nr. e2-386-910/2019 pagrindu pradėti priverstinio skolos išieškojimo iš laiduotojos S. R. veiksmai. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. vasario 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-61-516/2020 nurodęs, jog bendras išieškotojui iš laiduotojos S. R. priteistinos skolos dydis yra padidėjęs dėl susikaupusios įsipareigojimų nevykdymo palūkanų sumos, apskaičiuotos iki ieškinio pateikimo už negrąžintą kredito sumą; konstatavus, kad išieškotojo prašoma priteisti iki ieškinio pateikimo apskaičiuota kompensacinių palūkanų suma bei prašomas taikyti nuo ieškinio pateikimo iki visiško sprendimo įvykdymo įsipareigojimo nevykdymo palūkanų dydis neatitinka teisingumo, sąžiningumo, protingumo ir proporcingumo principų, kompensuojamųjų palūkanų suma ir taikytinas palūkanų, skaičiuojamų už negrąžintą kredito sumą, dydis mažintas per pusę, priteisiant išieškotojui iš laiduotojos S. R. 20 282,06 Eur (40 564,12 Eur / 2) įsipareigojimų nevykdymo palūkanų sumą už laikotarpį iki ieškinio pateikimo, ir 8,00 procentų dydžio sutartines metines įsipareigojimų nevykdymo palūkanas už priteistą 41 152,82 Eur negrąžintą kredito sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teise 2018 m. liepos 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjai, įtraukti į Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtą civilinę bylą Nr. e2-386-910/2019 trečiaisiais asmenimis, nereiškė savarankiškų reikalavimų ir nesiekė, kad būtų užtikrinta jų teisių ir teisėtų interesų apsauga, įsiteisėjusių Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-386-910/2019 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. vasario 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-61-516/2020 prejudicinė ir res iudicata reikšmė galioja tik asmeniui, dėl kurio jie yra priimti. Dėl nurodytos priežasties, laiduotojos S. R. atžvilgiu priimtais įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nustatytas bendras skolos sumos dydis negali būti taikomas pareiškėjams, mažinant vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš jų pagal Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. liepos 22 d. vykdomąjį raštą Nr. 397V/2008 išieškomą sumą. Išieškojimo mastas vykdymo procese gali ir turėtų būti kontroliuojamas tik atliekant priverstinio vykdymo veiksmus iš pagrindinių skolininkų ir laiduotojos S. R. turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010).
28. Atsižvelgiant į tai, kad dėl prievolės priverstinio vykdymo iš kelių solidariųjų bendraskolių yra užvestos atskiros vykdomosios bylos, kuriose vykdymo veiksmai atliekami skirtingu pagrindu, pareiškėjų teiginys, kad vykdymo išlaidos paskaičiuotos už tą patį išieškojimą du kartus, laikytinas nepagrįstu.
29. Pasisakydamas dėl pareiškėjų atskirojo skundo argumento, kad antstolis D. Š., vykdydamas išieškojimą pagal Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. liepos 22 d. vykdomąjį raštą Nr. 397V/2008, neįvertino tarp pareiškėjų ir išieškotojo sudarytų skolos grąžinimo susitarimų, iš kurių paskutinis – 2017 m. rugsėjo 28 d. susitarimas dėl skolos grąžinimo Nr. KK-176, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog išieškotojo Paskolų susigrąžinimo skyriaus projektų vadovė R. S., elektroninių ryšių priemonėmis pateikdama 2019 m. sausio 23 d. prašymą dėl vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) atnaujinimo Nr. 19.5-L27-423, 2019 m. sausio 28 d. elektroniniame laiške buvo nurodžiusi, kad skolininkai mokėjo po 100,00 Eur – 300,00 Eur. Kaip galima spręsti iš 2019 m. sausio 28 d. elektroninio laiško, 100,00 Eur – 300,00 Eur dydžio mokėjimai pareiškėjų buvo atliekami laikotarpiu, kada 2011 m. rugsėjo 14 d. patvarkymu dėl vykdomosios bylos sustabdymo Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis D. Š. išieškotojo 2011 m. rugsėjo 5 d. prašymu sustabdyti turto pardavimą iš varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sustabdęs vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) iki atskiro išieškotojo prašymo ją atnaujinti pateikimo (v. b. l. 103-104). Pareiškėjų teiginį, kad 2017 m. rugsėjo 28 d. susitarimą dėl skolos grąžinimo Nr. KK-176 jie vykdė tinkamai, paneigia išieškotojo Paskolų susigrąžinimo skyriaus projektų vadovės R. S. antstoliui D. Š. pateikta informacija 2019 m. liepos 16 d. elektroniniame laiške, jog vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) sustabdymo laikotarpiu pareiškėjai nesistemingai dengė skolą, ką akivaizdžiai patvirtina ir po daugiau nei septynerių metų pateiktas 2019 m. sausio 23 d. prašymas dėl vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) atnaujinimo Nr. 19.5-L27-423. Kadangi 2019 m. sausio 28 d., 2019 m. liepos 16 d. elektroniniuose laiškuose išieškotojo atstovė buvo aiškiai nurodžiusi, kad pareiškėjams atlikus dalinius mokėjimus, Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. liepos 22 d. vykdomojo rašto Nr. 397V/2008 likutis sumažėjo ir jis turėtų būti tikslinamas padengimo dienai, nėra pagrindo sutikti su pareiškėjais, jog antstolis D. Š., tęsdamas priverstinio skolos išieškojimo veiksmus, neįvertinęs išieškotojo pagal atskirus susitarimus dėl skolos grąžinimo gautų sumų, kai vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esantys duomenys patvirtina aplinkybę, kad antstolio padėjėja D. S., prieš antstoliui D. Š. paskirstant pinigines lėšas, gautas pardavus areštuotą turtą varžytynėse Nr. (duomenys neskelbtini), kreipėsi į išieškotojo atstovę, prašydama patikslinti pareiškėjų skolos likutį (v. b. l. 199).
30. Be kita ko, pareiškėjai atskirajame skunde rėmėsi ir aplinkybe, kad butas varžytynėse Nr. (duomenys neskelbtini) parduotas už labai mažą kainą, nors reali jo vertė – ženkliai didesnė. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti tiek su pirmosios instancijos teismu, tiek ir su antstoliu D. Š., kad klausimas dėl areštuoto turto įkainojimo nagrinėtas ne kartą, tačiau pažeidimai – nenustatyti, vykdymo procese antstoliui D. Š. užtikrinus vykdymo proceso šalių interesų pusiausvyrą. Pareiškėjams 2019 m. liepos 18 d. pateikus prieštaravimą dėl areštuoto turto įvertinimo, 2019 m. liepos 31 d. patvarkymu dėl pakartotinės ekspertizės Nr. S19-37406 siūlyta per 5 dienas nuo šio patvarkymo gavimo įmokėti 120,00 Eur sumą, reikalingą ekspertizės kaštams padengti, išaiškinant, kad nurodytos sumos neįmokėjus, pakartotinė ekspertizė turto rinkos vertei nustatyti skiriama nebus, o turtas realizuojamas už UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas 2019 m. liepos 10 d. ekspertizės akte Nr. 3130 EKZ_2019 GVZ VHAN nustatytą vertę, t. y. 76 000,00 Eur. Antstolio D. Š. siūlymu skirti pakartotinę ekspertizę kvestionuojamai nekilnojamojo turto vertei nustatyti įmokant 120,00 Eur į antstolio depozitinę sąskaitą pareiškėjai nepasinaudoję. Vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjai motyvuotu prašymu būtų kreipęsi į antstolį D. Š., prašydami atidėti nurodytos sumos mokėjimą (CPK 682 straipsnio 4 dalis). Būtent pasyvus pareiškėjų elgesys lėmęs, kad palikta UAB „OBER-HAUS“ nekilnojamas turtas 2019 m. liepos 10 d. ekspertizės akto Nr. 3130 EKZ_2019 GVZ VHAN išvada dėl nustatytos areštuoto turto vertės – 76 000,00 Eur, todėl argumentu, jog jų teisė teikti duomenis apie tikrąją turto vertę buvo apribota, remiamasi nepagrįstai, galimybes aktyviai dalyvauti vykdymo procese užtikrinant savo interesus pareiškėjams sudarius. Nagrinėjamu atveju skolos išieškotojui dydis suponavo reikalavimo patenkinimo tik iš įkeisto pareiškėjui A. R. nuosavybės teise priklausančio turto negalimumą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.195 straipsnio 3 dalis), todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, žinodami realią situaciją dėl skolos dydžio, pareiškėjai dar iki areštuoto turto pardavimo varžytynėse Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo būti suinteresuoti nevilkinti vykdymo veiksmų atlikimo, naudodamiesi aktyviai tik teise skųsti antstolio D. Š. procesinius veiksmus (CPK 510 straipsnio 1 dalis), ir rasti areštuoto turto pirkėją, kuris už nustatytą turto rinkos vertę ar didesnę negu nustatytoji sumą areštuotą turtą pirktų (CPK 704 straipsnio 1 dalis).
31. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, kuriais iš esmės kvestionuotas skolos dydis, lėmęs atitinkamo dydžio vykdomųjų išlaidų ir antstolio D. Š. atlygio apskaičiavimą ją išieškant, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, spręsdamas, jog antstolis D. Š. laikėsi Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos vykdymo išlaidų apskaičiavimo tvarkos ir nepažeidė nei vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, nei vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų, todėl jos naikinti ar pakeisti atskirojo skundo argumentais pagrindo nėra (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
atmesti atskirąjį skundą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2YT-15521-1080/2020 palikti nepakeistą.