Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų (skolininkų) A. R. ir V. M. R. skundą dėl antstolio D. Š. veiksmų, suinteresuotas asmuo byloje – išieškotojas Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

teisme buvo gautas pareiškėjų (skolininkų) A. R. ir V. M. R. skundas dėl antstolio D. Š. veiksmų, kuriuo prašoma pakeisti antstolio 2019-07-31 patvarkymą, paskiriant atlikti turto vertinimą ekspertui J. M. iš UAB „Delfa“ (Žalgirio g. 98, Vilnius), o nesutikus prašo teismo pakeisti antstolio 2019-07-31 patvarkymo dalį dėl įmokos 120 Eur sumos sumokėjimo į depozitinę antstolio sąskaitą iki kol išsispręs šis ginčas ir paskirti turto vertinimą atlikti ekspertui J. M. iš UAB „Delfa“. Skunde nurodo, kad 2019-08-03 gavo antstolio 2019-07-31 patvarkymą dėl areštuoto turto pakartotinės ekspertizės. Iš pateikto procesinio dokumento akivaizdu, kad antstolis sutiko skirti pakartotinę ekspertizę ir pagal galiojančius teisės aktus prašo įmokėti 120 Eur už ekspertizę įnešant į antstolio depozitinę sąskaitą. Akcentuoja, kad antstolis apklausė keturis turto vertintojus ir pasirinko UAB „Finance property“ turto vertintoją R. J.. Pareiškėjai iš dalies su antstolio patvarkymu nesutinka ir mano, kad jis yra keistinas. Nėra aišku, kokiu kriterijumi ir / ar metodika buvo vadovaujamasi turto ekspertizę pavedant atlikti antstolio pasirinktam ekspertui, šio eksperto kandidatūra nebuvo derinta su skolininku, nėra aišku ar jis sugebės nešališkai ir objektyviai atlikti savo funkcijas. Be to, jiems, kaip skolininkams, nėra žinoma ekspertizės atlikimo kaina, kas šias išlaidas padengs, o skolininkai yra suinteresuoti racionaliu lėšų panaudojimu, kadangi nepagrįstai brangus turto vertinimas sukels skolininkams neigiamų padarinių ir padidins jų mokėtinų sumų mąstą. Pareiškėjai nurodo, kad antstolio siūlomas ekspertas yra nuolat aprūpinamas darbu ir nebus objektyvus bei nešališkas, todėl gali pasireikšti jo suinteresuotumas gauti kitą užsakymą ir būti nuolat aprūpintu darbu. Pareiškėjai taip pat tvirtina, jog nėra gavę jokių rašytinių įrodymų apie turto vertintojų apklausas ir siūlomas po 150 Eur ar 120 Eur kainas, o patys yra atlikę apklausas, kurių metu nustatė, jog turto vertinimo atlikimas yra ženkliai pigesnis, negu antstolio siūloma vertintoja. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjai reiškia ekspertei R. J. nušalinimą ir siūlo kito eksperto – J. M. iš UAB „Delfa“ (Žalgirio g. 98, Vilnius) kandidatūrą, kuris taip pat yra įtrauktas į ekspertų sąrašą, yra nešališkas ir objektyvus.

Antstolis D. Š. 2019-08-09 patvarkymu atsisakyti tenkinti skundą dėl antstolio veiksmų Reg. Nr. S19-38908 vykdomojoje byloje Nr. 0178/09/02180 pareiškėjų skundą atmetė. Patvarkyme nurodo, kad antstoliui D. Š. priverstiniam vykdymui buvo pateiktas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus vykdomasis raštas Nr. 397V/2008, išduotas 2009-07-22, dėl skolos išieškojimo iš skolininkų A. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) bei Vandos M. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) bei priverstinio turto (53,16 kv. m. bendro ploto buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)) pardavimo iš varžytynių. 2019-08-07 gautas skolininkų A. R. bei V. M. R. skundas dėl antstolio D. Š. veiksmų, kuriuo prašoma pakeisti 2019-07-31 patvarkymą, paskiriant atlikti turto vertinimą ekspertui J. M. iš UAB „Delfa“, o nesutikus prašo teismo pakeisti antstolio D. Š. 2019-07-31 patvarkymo dalį dėl 120 Eur sumos sumokėjimo į depozitinę antstolio sąskaitą iki kol išsispręs šis ginčas ir paskirti turto vertinimą atlikti J. M. iš UAB „Delfa“. Antstolis pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 682 straipsnio 1 dalimi, vykdymo proceso šalis (šalys) ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo antstolio patvarkymą paskirti ekspertizę, CPK 598 straipsnyje nustatyta tvarka gali pareikšti ekspertui nušalinimą. Eksperto nusišalinimo pagrindai nurodyti CPK 65 ir 67 straipsniuose. Antstolis pažymi, kad teisės aktai nustato baigtinį sąrašą aplinkybių, dėl kurių ekspertas gali ir turi būti nušalintas. Skolininkai A. R. bei V. M. R. skundu prašo nušalinti ekspertą, tačiau nei vieno iš teisės aktuose nurodytų pagrindų nenurodo, išskyrus bendro pobūdžio pasvarstymus apie antstolio paskirto eksperto šališkumą, antstoliui taip pat tokių aplinkybių nėra žinoma. Antstolis pabrėžia, jog CPK nenustato tokio vykdymo proceso instituto kaip vertintojo išsirinkimas. Skiriant vertintoją areštuoto turto rinkos vertei nustatyti antstoliui svarbiausia du kriterijai: turto vertintojo kvalifikacija ir nešališkumas. Įstatymai nenumato teisės skolininkui reikalauti, kad ekspertizę atliktų vykdomojoje byloje jo pasiūlytas ekspertas, kadangi tokiu atveju jis gali būti šališkas. Vykdymo procese tik antstoliui suteikiama teisė priimti sprendimą dėl ekspertizės skyrimo bei parinkti ekspertizės įstaigą. Galiojantys įstatymai nenumato jokių kitų parinkimo kriterijų, tik kaip turėjimas reikiamos kvalifikacijos. Antstoliui nėra žinoma, jog šiuo konkrečiu atveju egzistuotų bent vienas iš CPK įtvirtintų eksperto nušalinimo pagrindų, dėl kurių paskirtas ekspertas galėtų būti nušalintas. Skolininkai nepagrindę savo pareiškimo, nepridėjo įrodymų, kuriais remiantis būtų galima abejoti eksperto nešališkumu vykdomojoje byloje. Pareiškėjai skunde nurodo, jog jiems nėra žinoma ekspertizės atlikimo kaina, kas šias išlaidas padengs, tačiau skundžiamame antstolio patvarkyme visa ši informacija yra nurodoma – pakartotinės ekspertizės atlikimo kaina 120 Eur, pakartotinė ekspertizė, skolininkams už ją sumokėjus, bus skiriama atlikti UAB „Finance property“. CPK 681 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Vienas iš papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindų įtvirtintas CPK 682 straipsnio 2 dalyje – tai vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės išvados. Antstolis šiuos prieštaravimus turi įvertinti pagal tai, ar jie pagrindžia esant abejonių dėl turto vertės įkainojimo teisingumo, ir atitinkamai skirti arba atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Nors antstoliui D. Š. dėl ekspertizės akte nustatytos areštuoto turto vertės abejonių nebuvo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad skolininkai pateikė prieštaravimus dėl areštuoto turto įkainojimo ir patys prašė skirti pakartotinę ekspertizę bei siekdamas pašalinti bet kokias abejones dėl areštuoto turto įkainojimo, antstolis neatmetė pareiškėjų prašymo skirti pakartotinę ekspertizę. Pažymi, kad panašiais pagrindais pareiškėjai jau buvo pareiškę nušalinimą antstolio paskirtam ekspertui, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartimi Nr. 2VP-9966-862/2019 pareiškėjų pareikštas nušalinimas buvo atmestas. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 9 d. nutartimi, išnagrinėjęs pareiškėjų atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. nutarties, skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistą. Vadovaudamasis išdėstytu, antstolis nutarė atsisakyti tenkinti pareiškėjų skundą, o vykdomąją bylą persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Byloje dalyvaujantiems asmenims apie galimybę pateikti atsiliepimus į pareikštą skundą, taip pat apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Suinteresuotas asmuo išieškotojas Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, atsiliepimo į pareiškėjų skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu (CPK 613 straipsnio 1 dalis), kuris vėliau gali būti skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka (CPK 510-512 straipsniai). Esminis civilinio proceso tikslas – ginti asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus CPK 2 straipsnis).

Vykdomosios bylos Nr. 0178/09/02180 duomenimis nustatyta, kad antstolis D. Š. vykdo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. liepos 22 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 397V/2008 dėl skolos išieškojimo iš skolininkų A. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) bei Vandos M. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) bei priverstinio turto – 53,16 kv. m. bendro ploto buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytynių (vykdomosios bylos Nr. 0178/09/02180, lapas 4). Vykdant išieškojimą, antstolis 2009 m. rugsėjo 15 d. areštavo skolininkui A. R. priklausantį turtą: butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Turto vertė areštuojant turtą nustatyta nebuvo, todėl areštuoto turto vertė buvo nustatyta 2009 m. spalio 5 d. ekspertizės aktu. Antstolis, prašant išieškotojui, 2011 m. rugsėjo 14 d. vykdomąją bylą Nr. 0178/09/02180 sustabdė ((vykdomosios bylos Nr. 0178/09/02180, lapai 103, 104). Vykdomosios bylos Nr. 0178/09/02180 duomenimis, antstolis 2019 m. sausio 28 d. gavo išieškotojo prašymą dėl vykdomosios bylos atnaujinimo ir realizuotino turto ekspertizės skyrimo (vykdomosios bylos Nr. 0178/09/02180, lapas 118). Pagal CPK 681 straipsnio 1 dalį, areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Iš byloje esančių VĮ „Registrų centras“ duomenų nustatyta, kad minėto turto vidutinė rinkos vertė 74 143,00 Eur (vykdomosios bylos Nr. 0178/09/02180, lapas 122). Kaip žinia, pagal CPK 682 straipsnį, antstolis ekspertizę turto vertei nustatyti skiria priimdamas patvarkymą. Taigi, antstolis 2019 m. sausio 28 d. patvarkymu dėl vykdomosios bylos atnaujinimo vykdomąją bylą atnaujino (vykdomosios bylos Nr. 0178/09/02180, lapas 126), bei 2019 m. sausio 28 d. patvarkymu dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo paskyrė ekspertizę, pavesdamas ją atlikti UAB „Ober-haus Nekilnojamasis turtas“ (vykdomosios bylos Nr. 0178/09/02180, lapai 127-128). Skolininkai per įstatyme numatytą terminą pateikė nušalinimą turto vertintojai (vykdomosios bylos Nr. 0178/09/02180, lapai 130-131). Vilniaus miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs skolininkų skundą šiuo klausimu, 2019 m. vasario 27 d. nutartimi Nr. 2VP-9966-862/2019 pareiškėjų pareikštą nušalinimą atmetė, o Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gegužės 9 d. nutartimi, išnagrinėjęs pareiškėjų atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. nutarties, skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistą (vykdomosios bylos Nr. 0178/09/02180, lapai 133-134, 145-146). Antstolis 2019 m. gegužės 29 d. išsiuntė ekspertui 2019 m. sausio 28 d. patvarkymą dėl ekspertizės turto vertei nustatyti, turto planus, o 2019 m. liepos 10 d. gavęs ekspertizės aktą Nr. 3130 EKZ_2019 GVZ VHAN, kuriuo areštuotas turtas – 53,16 kv. m. bendro ploto buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įkainotas 76 000,00 Eur, nutarė minimą nekilnojamąjį turtą įkainoti nustatant 76 000,00 Eur vertę (vykdomosios bylos Nr. 0178/09/02180, lapai 150, 152). Skolininkams pareiškus prieštaravimus dėl tokios nekilnojamojo turto vertės, antstolis 2019 m. liepos 31 d. priėmė patvarkymą dėl pakartotinės ekspertizės Reg. Nr. S19-37406, kuriuo nusprendė įpareigoti skolininkus per 5 dienas nuo šio patvarkymo gavimo dienos įmokėti 120 Eur sumą, būtiną ekspertui už pakartotinės ekspertizės atlikimą apmokėti į antstolio D. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) depozitinę sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB Luminor banke, banko kodas 40100; taip pat skolininkus in formavo, kad įmokėjus reikalingą sumą eksperto paslaugoms apmokėti, areštuoto turto vertei nustatyti bus kviečiamas turto vertintojas UAB „Finance property“; antstolis taip pat informavo skolininkus, jog neapmokėjus pakartotinės ekspertizės atlikimui reikalingų išlaidų, turtas bus realizuojamas už antstolio 2019 m. liepos 10 d. patvarkymu nustatytą turto vertę (vykdomosios bylos Nr. 0178/09/02180, lapai 154-155, 160). Antstolio kontoroje 2019 m. rugpjūčio 7 d. gautas skolininkų skundas dėl areštuoto turto įvertinimo, kurio, kaip minėta, antstolis netenkino ir persiuntė kartu su vykdomąja byla Nr. 0178/09/02180 teismui.

Pirmiausia pažymėtina, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo laikytis CPK ir jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks kompetenciją viršijantis (ultra vires) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Taigi antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama atsižvelgiant į tai, kad nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės bei teisėti interesai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012; etc.).

Antra, pažymėtina, kad nagrinėjant pareiškėjų (skolininkų, išieškotojų, varžytinių dalyvių ar kitų suinteresuotų asmenų) skundus dėl antstolio veiksmų CPK XXXI skyriuje nustatyta tvarka galioja tikimybių pusiausvyros principas, kuriuo yra grindžiamas įrodinėjimas civiliame procese (nagrinėjant bylas tiek ginčo, tiek ypatingąja teisena), t. y. teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; etc.). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

Taigi, remiantis byloje esančia medžiaga, nustatyta, kad antstolis, vadovaudamasis CPK 681 straipsniu bei siekdamas tinkamai įvertinti areštuotą turtą, patvarkymu dėl ekspertizės turto vertei nustatyti skyrimo 2019 m. sausio 28 d. paskyrė ekspertizę. Ekspertizę atlikti pavedė nekilnojamojo turto vertintojui UAB „Ober-haus Nekilnojamasis turtas“. Pagal CPK 65 ir 67 straipsnius, ekspertas turi nusišalinti arba jam gali būti pareikštas nušalinimas: 1) bylose, kuriose jis yra dalyvaujantis byloje asmuo arba su dalyvaujančiu byloje asmeniu susijęs tokiais teisiniais santykiais, dėl kurių bylos baigtis gali turėti įtakos jo teisėms arba pareigoms; 2) jeigu jis yra su šalimis ar kitais dalyvaujančiais byloje asmenimis susijęs giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai) ar svainystės ryšiais; 3) jeigu jį su viena iš šalių ar kitais dalyvaujančiais byloje asmenimis sieja santuokos, globos ar rūpybos santykiai; 4) byloje, kurioje jis buvo arba yra vienos iš šalių arba kitų dalyvaujančių byloje asmenų atstovas; 5) jeigu jis pats, jo sutuoktinis (sugyventinis) arba jo artimieji giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi; 6) jis yra dėl tarnybos ar kitaip priklausomas bent nuo vienos iš šalių ar kitų dalyvaujančių byloje asmenų; 7) jis atliko reviziją, auditą ar kitokį patikrinimą, kurio medžiaga buvo pagrindas tai civilinei bylai iškelti. Teisės aktai nustato baigtinį sąrašą aplinkybių, dėl kurių ekspertas gali ir turi būti nušalintas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai skundu prašo nušalinti ekspertą, tačiau nenurodo nei vieno iš pirmiau paminėtų pagrindų. Žinia, kad CPK nenustato tokio vykdymo proceso instituto kaip vertintojo išsirinkimas. Skiriant vertintoją areštuoto turto rinkos vertei nustatyti antstoliui svarbiausia du kriterijai: turto vertintojo kvalifikacija ir nešališkumas. Įstatymai nenumato teisės skolininkui reikalauti, kad ekspertizę atliktų vykdomojoje byloje jo pasiūlytas ekspertas, kadangi tokiu atveju jis gali būti šališkas. Vykdymo procese tik antstoliui suteikiama teisė priimti sprendimą dėl ekspertizės skyrimo bei parinkti ekspertizės įstaigą. Taigi, įstatymai nenumato jokių kitų parinkimo kriterijų, tik kaip turėjimas reikiamos kvalifikacijos. Teismui nėra pateikta duomenų, jog nagrinėjamu atveju egzistuotų bent vienas iš CPK įtvirtintų eksperto nušalinimo pagrindų, dėl kurių paskirtas ekspertas galėtų būti nušalintas, o pareiškėjai teigdami priešingai – nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jų pareiškime išdėstytas abejones (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Pareiškėjų argumentas, kad nėra žinoma ekspertizės atlikimo kaina bei kas šias išlaidas padengs, atmestinas, kaip visiškai nepagrįstas, nes skundžiamame antstolio patvarkyme ši informacija yra nurodyta (pakartotinės ekspertizės atlikimo kaina 120 Eur; į antstolio depozitinę sąskaitą šią sumą turi sumokėti skolininkai; tik sumokėjus minėtą sumą, bus atliekama pakartotinė ekspertizė; ekspertizę atliks UAB „Finance property“).

CPK 681 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Vienas iš papildomos ar pakartotinės ekspertizės skyrimo pagrindų įtvirtintas CPK 682 straipsnio 2 dalyje – tai vykdymo proceso šalių motyvuoti prieštaravimai dėl ekspertizės išvados. Antstolis šiuos prieštaravimus turi įvertinti pagal tai, ar jie pagrindžia esant abejonių dėl turto vertės įkainojimo teisingumo, ir atitinkamai skirti arba atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę. Nagrinėjamu atveju minėta, kad nors antstoliui D. Š. dėl ekspertizės akte nustatytos areštuoto turto vertės abejonių nebuvo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad skolininkai pateikė prieštaravimus dėl areštuoto turto įkainojimo ir patys prašė skirti pakartotinę ekspertizę bei siekdamas pašalinti bet kokias abejones dėl areštuoto turto įkainojimo, antstolis neatmetė pareiškėjų prašymo skirti pakartotinę ekspertizę. Pareiškėjams teigiant, kad antstolio siūlomas ekspertas yra galimai šališkas, neobjektyvus bei suinteresuotas šioje byloje turto konkrečios vertės nustatymu, – jie privalo tokį savo teiginį tinkamai pagrįsti (CPK 178 straipsnis). Taigi, atsižvelgiant į nurodytą, darytina išvada, jog tenkinti pareiškėjų skundo ir pakeisti antstolio 2019 m. liepos 31 d. patvarkymą, paskiriant atlikti turto vertinimą ekspertui J. M. iš UAB „Delfa“ (Žalgirio g. 98, Vilnius), bei pakeisti antstolio 2019 m. liepos 31 d. patvarkymo dalį dėl įmokos 120 Eur sumos sumokėjimo į depozitinę antstolio sąskaitą iki kol išsispręs šis ginčas ir paskirti turto vertinimą atlikti ekspertui J. M. iš UAB „Delfa“, – nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo.

Remiantis vykdomojoje bei šioje byloje esančiais duomenimis bei nagrinėjamam ginčui aktualių teisės normų reglamentavimu, teismas konstatuoja, kad nėra jokio pagrindo naikinti antstolio 2019 m. liepos 31 d. patvarkymą dėl pakartotinės ekspertizės vykdomojoje byloje Nr. 0178/09/02180.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas daro išvadą, kad antstolis teisėtai, veikdamas pagal įstatymu jam suteiktus įgaliojimus ir jų neviršydamas, siekdamas vykdomojo dokumento įvykdymo bei tinkamo visų vykdymo procese dalyvaujančių asmenų interesų užtikrinimo, visiškai pagrįstai netenkino pareiškėjų skundo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytais teiginiais bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsniu, 513 straipsniu, 290 ir 291 straipsniais, teisėjas

nutaria:

pareiškėjų (skolininkų) A. R. ir V. M. R. skundą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.