- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-26
- Bylos Nr.
- 2YT-15521-1080/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dovilė Sadauskaitė
- Pareiškėjas
- A. R., V. M. R.
- Kreditorius
- Luminor Bank AS
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dovilė Sadauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. R. ir V. M. R. skundą dėl antstolio Dainiaus Šidlausko veiksmų, suinteresuoti asmenys – išieškotojas Luminor Bank AS veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, antstolis Dainius Šidlauksas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai A. R. ir V. M. R. pateikė skundą dėl antstolio Dainiaus Šidlausko veiksmų, kuriuo prašo panaikinti antstolio 2020 m. kovo 19 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą ir įpareigoti antstolį perskaičiuoti vykdymo išlaidas, pagrindžiant jas leistinais rašytiniais įrodymais.
Nurodo, kad visos vykdymo išlaidos vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) sudaro 6 091,19 Eur. Teigia, kad antstolio prašoma vykdymo išlaidų bendra suma yra nepagrįsta ir prieštaraujanti Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R- 352 patvirtinta „Dėl sprendimų vykdymo instrukcijos patvirtinimo“ (toliau – Sprendimų vykdymo instrukcija) nuostatoms, atlygis antstoliui priskaičiuotas du kartus bei taikant vartojimo kainų indeksą, nenurodyta kodėl nuo būtent šių piniginių sumų tai taikytina ir kokiu teisiniu pagrindu tai reikalaujama. Anot pareiškėjų, antstolis vykdymo išlaidas paskaičiuoja pagal maksimaliausius įkainius ir nepagrįsdamas atliktų veiksmų kiekių jokiais rašytiniais įrodymais. Pažymi, kad antstolio atlygio apskaičiavimo tvarka ir dydžiai nustatyti Instrukcijoje, kurios 51 punkte numatyta, jog Instrukcijos 1 lentelėje nurodyto atlygio antstoliui dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į šioje lentelėje nurodytas išieškotinas sumas. Sprendimų vykdymo instrukcijos 54 punkte numatyta, kad kai išieškojimą iš to paties skolininko antstolis vykdo pagal keletą vykdomųjų dokumentų, atlygio antstoliui dydis nustatomas atsižvelgiant į bendras, pagal visų antstolio vykdomų vykdomųjų dokumentų, išieškotiną ir realiai išieškotą sumas Instrukcijoje nustatyta tvarka. Nurodo, kad ginčijamo antstolio atlygio paskaičiavimo dieną 2020 m. kovo 19 d. išieškotiną skolų ir palūkanų suma skolininkų atžvilgiu vykdomose vykdomosiose bylose yra netiksliai įvardinta 132 579,89 Eur skola. Instrukcijos 1 lentelėje numatyta, kad išieškotiną sumai esant nuo 29 000 Eur antstoliui priklauso 4 proc. atlygis nuo išieškotinos sumos. Jeigu apskaičiuotas atlygio antstoliui dydis yra mažesnis už šios Instrukcijos 1 lentelėje nustatytą minimalų atlygį antstoliui, išieškomas minimalus atlygis antstoliui (Instrukcijos 52 punktas). Jeigu buvo išieškota mažesnė suma nei visa skola su vykdymo išlaidomis, atlygis antstoliui apskaičiuojamas proporcingai išieškotojams tenkančiai sumai pagal formulę: (R / I + A) x A (R - realiai išieškota suma, atskaičius būtinas ir papildomas vykdymo išlaidas; I - išieškotiną suma; A - šios Instrukcijos 51-52 punktuose nustatyta tvarka apskaičiuotas atlygio antstoliui dydis, jeigu vykdomasis dokumentas būtų visiškai įvykdytas) (Instrukcijos 53 punktas). Teigia, kad antstoliui tenkantis atlygis už vykdomojo dokumento įvykdymą apskaičiuojamas nuo išieškotinos sumos, įtraukiamas į vykdymo išlaidų apskaičiavimą ir pradedamas išieškoti iš skolininkės kartu su išieškoma skola, tačiau tai, ar antstolis gaus visą vykdymo išlaidų apskaičiavime nurodytą atlygį, priklausys nuo to, ar vykdomasis dokumentas bus įvykdytas visiškai. Jeigu išieškoma mažesnė nei visa skolos su vykdymo išlaidomis suma, antstolio atlygis proporcingai mažėja. Tokiu atveju antstoliui tenkančio atlygio dydis bus apskaičiuojamas pagal Instrukcijos 53 punkte numatytą formulę, o iš skolininko išieškota suma paskirstyta laikantis CPK 753 straipsnyje nustatyto eiliškumo. Taigi išieškoma suma yra reikšminga tik nustatant (apskaičiuojant) antstoliui. Pareiškėjai taip pa teigia, kad areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos CPK 681 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. CPK 681 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas turto perkainojimo institutas, kurio tikslas užtikrinti areštuoto turto tinkamą įkainojimą pasikeitus jo vertei, taip garantuojant vykdymo proceso šalių teisių ir teisėtų interesų apsaugą. Turto pardavimo iš varžytinių aktas negali būti patvirtintas, nes antstolis netinkamai atliko turto vertės nustatymo procedūrą, nesiėmė jokių veiksmų, kad turtas būtų pardavinėjamas kuo didesne kaina, siekiant kuo maksimaliau patenkinti išieškotojo reikalavimą, todėl turtas yra parduotas ne jo rinkos kaina, o toks turto pardavimas pažeidė ir skolininkų teises.
Žemesnės instancijos teismas
Antstolis Donatas Kisielius 2019 m. gruodžio 23 d. priėmė patvarkymą, kuriuo netenkino pareiškėjo skundo ir, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjo skundą persiuntė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui. Antstolis nurodo, kad antstoliui priverstiniam vykdymui buvo pateiktas Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2009 m. liepos 22 d. dėl skolos išieškojimo iš skolininkų R. A. bei R. V. M. bei priverstinio turto - buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini)) pardavimo iš varžytynių. Pažymi, kad antstolis skolininkams įteikė 2020 m. kovo 16 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą, 2020 m. kovo 17 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą ir 2020 m. kovo 17 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą. Teigia, kad jo surašyti procesiniai dokumentai atitinka Instrukcijoje įtvirtintas procesinių dokumentų formas (Sprendimų vykdymo instrukcijos 15, 17, ir 4 priedai). Teigia, kad skundžiamame 2020 m. kovo 17 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime antstolis detaliai nurodo, kokios vykdymo išlaidos bei kokio indeksu yra indeksuojama, todėl su pareiškėjų skunde dėstomais argumentais nesutinka. Akcentuoja, kad atlygis antstoliui buvo paskaičiuotas nuo išieškotinos 132 580,71 Eur sumos, t. y. 4 procentai, kas sudaro 5 303,23 Eur. Tačiau vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išieškojus mažesnę sumą nei reikalinga visai skolai su vykdymo išlaidomis padengti, atitinkamai, buvo paskirstytas ir mažesnis atlygis antstoliui, vietoj antstolio paskaičiuoto 5 303,23 Eur atlygio, paskirstyta 2 508,16 Eur. Atskirai pažymi, kad pareiškėjai skunde taip pat kelia klausimą dėl jiems priklausančio turto įkainojimo. Nurodo, kad šis klausimas keliamas jau nebe pirmą kartą, skolininkai reiškė nušalinimą antstolio paskirtam ekspertui, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bei Vilniaus apygardos nutartimi 2019 m. gegužės 9 d. civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pareikštas nušalinimas buvo atmestas. Atlikus ekspertizę, 2019 m. liepos 10 d. patvarkymu antstolis nustatė skolininkams priklausančio turto vertę – 76 000,00 Eur. 2019 m. liepos 19 d. buvo gautas skolininkų prieštaravimas dėl areštuoto turto įvertinimo, kuriuo skolininkai prašė skirti pakartotinę ekspertizę. Nors antstoliui abejonių dėl areštuoto turto vertės nebuvo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad skolininkai pateikė prieštaravimą dėl areštuoto turto įkainojimo bei siekiant pašalinti bet kokias abejones dėl areštuoto turto įkainojimo, antstolis neprieštaravo skirti pakartotinę ekspertizę areštuoto turto vertei nustatyti bei pasiūlė skolininkams įmokėti 120,00 Eur sumą, būtiną ekspertui už pakartotinės ekspertizės atlikimą apmokėti (CPK 682 straipsnio 3 dalis). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkų skundą dėl šio antstolio patvarkymo atmetė, Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) skolininkų atskirąjį skundą atmetė. Kadangi skolininkai lėšų, reikalingų ekspertui už pakartotinės ekspertizės atlikimą apmokėti, neįmokėjo, antstolis, kaip ir buvo informavęs skolininkus 2019 m. liepos 31 d. patvarkyme dėl pakartotinės ekspertizės privalėjo pradėti turto realizavimo procedūrą už antstolio 2019 m. liepos 10 d. patvarkymu nustatytą turto vertę 76 000,00 Eur. 2020 m. sausio 14 d. buvo paskelbtos skolininkams priklausančio turto varžytynės (varžytynių numeris (duomenys neskelbtini)), kurios įvyko 2020 m. vasario 14 d., varžytynių laimėtoja paskelbta A. V., pasiūliusi didžiausią 66 000,00 Eur kainą.
Suinteresuotas asmuo išieškotojas Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, atsiliepimo į pareiškėjų skundą nepateikė.
Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka paskelbiant pranešimą specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (CPK 443 straipsnio 5 dalis, 510-512 straipsniai).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjų skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia ir tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Taigi antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti teismo antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Antstolio veiksmai vertinami atsižvelgiant į tai, ar antstolio padaryti pažeidimai sudaro pagrindą juos pripažinti neteisėtais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2007).
Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenų nustatyta, kad antstolis Dainius Šidlauskas vykdo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. liepos 22 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos išieškojimo iš skolininkų A. R. ir V. M. R. bei priverstinio turto – buto su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytynių (v. b. l. 4). Vykdant išieškojimą, antstolis 2020 m. kovo 19 d. priėmė vykdymo išlaidų paskaičiavimą Nr. (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 202-203). 2020 m. kovo 19 d. vykdymo išlaidų apskaičiavime antstolis iš viso priskaičiavo 6 091,19 Eur vykdymo išlaidų, tarp kurių ir 5 303,23 Eur atlygį antstoliui.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjai prašo panaikinti antstolio 2020 m. kovo 19 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą ir įpareigoti antstolį perskaičiuoti vykdymo išlaidas. Savo prašymą iš esmės motyvuoja tuo, kad: 1) atlygis antstoliui priskaičiuotas du kartus bei taikant vartojimo kainų indeksą, nenurodant kodėl būtent nuo šių piniginių sumų tai taikytina ir kokiu teisiniu pagrindu tai reikalaujama; 2) antstoliui tenkantis atlygis už vykdomojo dokumento įvykdymą apskaičiuojamas nuo išieškotinos sumos, įtraukiamas į vykdymo išlaidų apskaičiavimą ir pradedamas išieškoti iš skolininkų kartu su išieškoma skola, tačiau tai, ar antstolis gaus visą vykdymo išlaidų apskaičiavime nurodytą atlygį, priklausys nuo to, ar vykdomasis bus įvykdytas visiškai. Tokiu atveju, jeigu išieškoma mažesnė nei visa skolos su vykdymo išlaidomis suma, antstolio atlygis proporcingai mažėja.
Tais atvejais, kai teismo sprendimas nevykdomas, asmuo, kurio naudai jis priimtas, gali prašyti įvykdyti sprendimą priverstinai. Priverstinis teismo sprendimo vykdymas sukelia skolininkui papildomų neigiamų turtinių padarinių, nes jis, neįvykdęs sprendimo gera valia, privalo atlyginti ne tik pačią skolą išieškotojui, bet ir priverstinio vykdymo išlaidas.
CPK 609 straipsnio 1 dalis apibrėžia vykdymo išlaidų rūšis, tai: 1) vykdomosios bylos administravimo išlaidos, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti; 2) vykdomosios bylos administravimo papildomos išlaidos, patiriamos atliekant atskirus veiksmus konkrečioje vykdomojoje byloje; 3) atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką nustato Sprendimų vykdymo instrukcija. CPK 610 straipsnis nustato, kad vykdymo išlaidos yra išieškomos iš skolininko. Vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko tvarką nustato CPK 611 straipsnis, o Sprendimų vykdymo instrukcijos II ir III skyriai detalizuoja vykdymo išlaidų apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarką, nustato jų dydį. Sprendimų vykdymo instrukcijos 31 punkte numatyta, jog visas apskaičiuotas vykdymo išlaidas antstolis nurodo vykdymo išlaidų apskaičiavime.
Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis, atlikęs vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje, suskaičiavo vykdymo išlaidas, jas nurodant vykdymo išlaidų apskaičiavime (Sprendimų vykdymo instrukcijos 31 punktas). Pareiškėjai skunde nepagrįstai teigia, kad nagrinėjamu atveju nėra aišku kodėl indeksavimas taikomas būtent nuo šių piniginių sumų ir kokiu teisiniu pagrindu. Sprendimų vykdymo instrukcijos 40 straipsnyje numatyta, kad instrukcijoje nustatytos vykdymo išlaidos, išskyrus nustatytas procentine išraiška, indeksuojamos atsižvelgiant į ketvirčio vartotojų kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110. Ketvirčio vartotojų kainų indeksą vykdymo išlaidoms indeksuoti savo interneto svetainėje skelbia Lietuvos statistikos departamentas. Vykdymo išlaidos indeksuojamos susumavus būtinas ir papildomas vykdymo išlaidas, atlygį antstoliui, išskyrus nustatytą procentine išraiška, ir apskaičiuotą sumą padauginant iš ketvirčio vartotojų kainų indekso Sprendimų vykdymo instrukcijos 40.1. ir 40.2. punktuose nustatyta tvarka. Kaip teisingai pastebėjo antstolis, pareiškėjai savo skunde patys cituoja Sprendimų vykdymo instrukcijos 40 punktą, reglamentuojantį vykdymo išlaidų indeksavimą, todėl akivaizdu, kad teisinis pagrindas vykdymo išlaidoms indeksuoti yra žinomas. Be to, iš 2020 m. kovo 19 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo matyti, kad antstolis detaliai nurodo kokios vykdymo išlaidos bei kokiu indeksu yra indeksuojama (vykdymo išlaidų paskaičiavimo 4 – 4.4. punktai). Pareiškėjai skunde nedetalizuoja su kuriuo antstolio taikytu vartotojų kainų indeksu jie nesutinka, todėl teismas plačiau nepasisako.
Sprendimų vykdymo instrukcijos 43.2. punktas nustato, kad viena iš vykdymo išlaidų rūšių yra atlygis antstoliui už įstatymų nustatytų vykdomųjų dokumentų vykdymą. Kasacinis teismas aiškindamas dėl antstolio teisės gauti atlyginimą už vykdomojo dokumento įvykdymą, yra nurodęs, jog jeigu skolininkas įvykdo teismo sprendimą gera valia, per įstatyme, vykdomajame dokumente ar raginime nustatytą terminą, jis neturi mokėti atlyginimo antstoliui. Tačiau jeigu skolininkas neįvykdo sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių. Tokiu atveju iš skolininko išieškomos ne tik administravimo ir atskirų vykdymo veiksmų išlaidos, bet ir atlyginimas antstoliui už vykdomojo dokumento ar jo dalies įvykdymą. Toks atlyginimo antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą teisinis reglamentavimas paaiškinamas tuo, jog priverstinis teismo sprendimų vykdymas yra antstolio profesinė veikla, kurią griežtai reglamentuoja ir už kurios vykdymą atlyginimą antstoliui nustato valstybė. Valstybės nustatyti atlyginimo antstoliui už jam pavestų funkcijų vykdymą tvarka ir dydžiai yra pagrindas antstoliams tikėtis tam tikro rezultato, jeigu jie veiks teisėtai. Taigi antstolis turi teisėtą pagrindą tikėtis, kad už teisėtą priverstinio pobūdžio priemonių panaudojimą, įvykdant vykdomąjį dokumentą, kurio skolininkas neįvykdė savanoriškai, jis gaus nustatytą atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007).
Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į vykdomosios bylos medžiagą nenustatyta, kad antstolio atlygis būtų paskaičiuotas pažeidžiant Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytą tvarką. Sprendimų vykdymo instrukcijos 1 lentelėje nurodyto atlygio antstoliui dydis apskaičiuojamas atsižvelgiant į šioje lentelėje nurodytas išieškotinas sumas. Vykdomosios bylos duomenimis išieškotina suma – 132 580,71 Eur. Sprendimų vykdymo instrukcijos 1 lentelėje numatyta, kad kai išieškotina suma yra nuo 29 000,00 Eur atlygis antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą sudaro 4 procentai nuo išieškotos sumos, bet ne mažiau kaip 1 740,00 Eur, kas nagrinėjamu turėtų sudarytų - 5 303,23 Eur (4 procentai nuo 132 580,71 Eur). Iš 2020 m. kovo 19 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo matyti, kad antstolio paskaičiuotas atlyginimas būtent tiek ir sudaro (3 punktas), taip pat matyti, kad antstolio atlyginimas nėra indeksuojamas. Todėl pareiškėjų argumentas, jog atlygis antstoliui paskaičiuotas du kartus bei taikant vartojimo kainų indeksą, laikytinas nepagrįstu ir atmestinu.
Kaip teisingai pastebi pareiškėjai, Sprendimų vykdymo instrukcijos 52 straipsnyje numatyta, jog procentine išraiška išreikštas atlygio antstoliui dydis apskaičiuojamas išieškotiną sumą dauginant iš šios Instrukcijos 1 lentelėje nurodytų procentų. Jeigu apskaičiuotas atlygio antstoliui dydis yra mažesnis už šios Instrukcijos 1 lentelėje nustatytą minimalų atlygį antstoliui, išieškomas minimalus atlygis antstoliui. Jeigu buvo išieškota mažesnė suma nei visa skola su vykdymo išlaidomis, atlygis antstoliui apskaičiuojamas proporcingai išieškotojams tenkančiai sumai pagal šiame punkte nurodytą formulę. Tokiu atveju, jeigu išieškoma mažesnė nei visa skolos su vykdymo išlaidomis suma, antstolio atlygis proporcingai mažėja (Instrukcijos 53 straipsnis). Iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad buvo išieškota mažesnė suma nei reikalinga visai skolai su vykdymo išlaidomis padengti, t. y. skolininkų turtas parduotas iš varžytynių už 66 000,00 Eur (v. b. l. 204). Iš 2020 m. kovo 17 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymo matyti, kad antstoliui tenkanti atlygio dalis pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 53 straipsnyje įtvirtintą formulę atitinkamai apskaičiuota mažesnė, t. y. antstolio atlyginimui tenkanti iš išieškotų lėšų suma nurodoma 2 508,16 Eur (liko išieškoti vykdymo išlaidų 2 795,07 Eur). Taigi akivaizdu, kad atlygis antstoliui paskaičiuotas nepažeidžiant vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų.
Pareiškėjai taip pat teigia, kad antstolio prašoma vykdymo išlaidų bendra suma 6 091,19 Eur yra nepagrįsta ir prieštaraujanti Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatoms. Pažymėtina, kad skunde pareiškėjai nedetalizuoja su kokiomis konkrečiomis vykdymo išlaidų paskaičiavimu įtrauktomis vykdymo išlaidomis jie nesutinka, todėl nesant pagrindo abejoti vykdymo išlaidų paskaičiuota suma, kuri antstolio kruopščiai detalizuota apskaičiavime, teismas plačiau dėl to nepasisako ir pareiškėjų argumentą atmeta kaip neįrodytą bei nepagrįstą.
Pareiškėjai skunde galimai kelia ir klausimą dėl jiems priklausančio parduoto iš varžytynių turto įkainojimo. Tačiau jokio reikalavimo susijusio su tuo skunde pareiškėjai antstolio atžvilgiu nereiškia, todėl teismas šių pareiškėjų argumentų nevertina. Be to, kaip teisingai pažymėjo antstolis, klausimas, susijęs su pareiškėjams nuosavybės teise priklausančio turto įkainojimu, buvo ne kartą nagrinėtas teisme - Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bei Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atmestas pareiškėjų pareikštas nušalinimas antstolio paskirtam ekspertui; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atmestas skolininkų skundas dėl antstolio patvarkymo, kuriuo antstolis nustatė skolininkams priklausančio turto vertę, o Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atmestas skolininkų atskirasis skundas.
Vadovaujantis išdėstytu, konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju antstolis laikėsi Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos vykdymo išlaidų apskaičiavimo tvarkos, veikė pagal įstatymus ir nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų, todėl tenkinti pareiškėjų skundo jame nurodytais motyvais teisinio pagrindo nėra, dėl ko pareiškėjų skundas netenkintinas.
Teisme 2020-05-25 gautas pareiškėjų prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, kadangi Vilniaus miesto apylinkės teisme 2020-06-23 13.30 val. civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) bus nagrinėjama byla dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo, todėl pagal šioje byloje priimtą nutarimą sustabdomas pareiškėjų turto realizavimas ir išieškojimas, įskaitant ir išieškojimą ne ginčo tvarka.
Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-05-22 nutartimi priimtas pareiškėjų pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir sustabdytas V. M. R. ir A. R. turto realizavimas ir (ar) išieškojimas, įskaitant išieškojimą ne ginčo tvarka; apie priimtą pareiškimą informuoti antstoliai (CPK 179 straipsnio 3 dalis, ĮBĮ 5 straipsnio 6 dalis). LR Įmonių bankroto įstatymo 5 straipsnio 6 dalis yra imperatyvi ir savo esme sukelia tokius pačius, kaip ir CPK 626 straipsnyje nustatyti, procesinius padarinius, tai yra, privalomąjį vykdomosios bylos sustabdymą, pagal kurį vykdomoji byla, kartu ir išieškojimas, sustabdoma iki tol, kol teismas išspręs bankroto bylos iškėlimo klausimą. Priklausomai nuo šio klausimo sprendimo rezultato, arba vykdomoji byla ir išieškojimas yra atnaujinami (teismui atsisakius iškelti įmonei bankroto bylą), arba vykdomasis dokumentas, išskyrus neturtinio pobūdžio bylas, persiunčiamas teismui (kai teismas iškelia įmonei bankroto bylą) ir vykdomoji byla laikoma baigta (CPK 626 straipsnio 3 punktas, 632 straipsnio 6 punktas). Nagrinėjamojoje byloje vertinta, ar antstolis laikėsi Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos vykdymo išlaidų apskaičiavimo tvarkos, todėl pareiškėjų pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo teisme nagrinėjimas netrukdo teismui įvertinti antstolio 2020 m. kovo 19 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimo pagrįstumą, net ir teisme priėmus pareiškėjų pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto iškėlimo ir sustabdžius pareiškėjų turto realizavimą ir (ar) išieškojimą, įskaitant išieškojimą ne ginčo tvarka. Atsižvelgiant į nurodytą, teismo vertinimu, pareiškėjų prašyme dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo nurodyta aplinkybė nelaikytina svarbia priežastimi atidėti bylos nagrinėjimą, todėl pareiškėjų prašymas yra atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292, 510-513 straipsniais,
nutaria:
atmesti pareiškėjų A. R. ir V. M. R. skundą dėl antstolio Dainiaus Šidlausko veiksmų.
Netenkinti pareiškėjų A. R. ir V. M. R. prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.