Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 19 d. nutarties sustabdyti civilinę bylą pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovei O. R. R. dėl turto pagerinimo išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo - A. R. – D..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. D. 2017 m. gruodžio 29 d. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, kurį 2018 m. sausio 8 d. patikslino, ir prašė priteisti iš atsakovės O. R. R. 22 626,56 EUR buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimo išlaidų. Ieškinys priimtas, užvesta civilinė byla Nr. e2-3507-960/2018.Atsakovė O. R. R. 2018-01-25 pateikė teismui prašymą dėl bylos sustabdymo, kuriame nurodė, kad santuokos nutraukimo tarp ieškovo A. D. ir trečiojo asmens A. R. – D. byloje jau yra nustatinėjamos aplinkybės, kurių pagrindu ieškovas šioje byloje reiškia ieškinį. Ieškovas šioje byloje prašo priteisti buto pagerinimo išlaidas, tačiau santuokos nutraukimo byloje ieškovas prašo pripažinti 3/8 dalis šio buto bendrąja jungtine jo ir trečiojo asmens nuosavybe dėl to, jog neva pagerino trečiajam asmeniui asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą. Taigi santuokos nutraukimo byloje yra nustatinėjamos aplinkybės dėl ieškovo atliktų darbų fakto. Ieškovas šias aplinkybes įrodinėja analogiškais į šią bylą pateiktais įrodymais bei tų pačių liudytojų, kuriuos prašo kviesti apklausti ir šioje byloje, parodymais. Santuokos nutraukimo byloje liudytojai Ž. V., P. T. ir Ž. R. jau yra davę paaiškinimus dėl buto remonto aplinkybių. Toje byloje taip pat sprendžiamas klausimas dėl pinigų, kurie buvo naudoti buto remontui, šaltinio.Ieškovas šioje byloje teigia, kad į butą investavo 50 000 Lt asmeninių lėšų, kurias gavo pagal jo ir V. D. 2008-04-10 bei 2009-03-14 sudarytas dovanojimo sutartis. Tačiau santuokos nutraukimo byloje ieškovo ir V. D. 2008-04-10 ir 2009-03-14 sudarytos dovanojimo sutartys yra ginčijamos CK 1.86 straipsnio pagrindu. Todėl tik teismo sprendimu santuokos nutraukimo byloje bus nustatyta, ar ieškovas apskritai šiomis lėšomis kada nors disponavo ir ar bent hipotetiškai galėjo tokias lėšas išleisti buto gerinimui.Ieškovas šioje byloje taip pat teigia, kad jis į butą investavo 150 000 Lt (43 443 EUR) bendrų su trečiuoju asmeniu pinigų. Tuo tarpu santuokos nutraukimo byloje yra nustatinėjamas ieškovo ir trečiojo asmens bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdyto turto, įskaitant ir pinigines lėšas, dydis ir panaudojimas bei bendrosios jungtinės nuosavybės kompensacijų klausimai. Todėl tik teismo sprendimu santuokos nutraukimo byloje bus pasisakyta, kokio dydžio piniginėmis lėšomis ieškovas ir trečiasis asmuo disponavo bendrai ir kur santuokos metu tokios bendros lėšos buvo leidžiamos.Atsakovė O. R. R. 2018-02-22 pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, taip pat prašė stabdyti civilinę bylą. Pažymėjo, kad teismo sprendimas santuokos nutraukimo byloje turės privalomąją ir prejudicinę galią, todėl nagrinėjamą bylą būtina stabdyti iki tol, kol bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2357-391/2018 dėl santuokos nutraukimo ir jos nutraukimo pasekmių.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 19 d. nutartimi sustabdė civilinę bylą pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovei O. R. R. dėl turto pagerinimo išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo - A. R. – D., iki įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamojoje civilinėje byloje Nr. e2-2357-391/2018 (proceso Nr. 2-68-3-08790-2016-2).Teismas nustatė, kad pareikštame ieškinyje ieškovas reiškiamus reikalavimus grindžia tuo, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini), atliko remontą ir išleido apie 200 000 Lt, iš kurių 50 000 Lt buvo asmeninės lėšos, kurias padovanojo jo motina, ir apie 150 000 Lt - bendros su sutuoktine lėšos. Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 28 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-2357-391/2018 pagal ieškovės A. R.-D. ieškinį atsakovams A. D., V. D. ir D. D., tretieji asmenys pagal ieškinį - V. N., G. M. Ž., O. R. R., V. Š.-M., dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir su tuo susijusių kitų reikalavimų, dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, bei pagal atsakovo A. D. priešieškinį ieškovei A. R.-D., V. N., G. M. Ž., O. R. R., V. Š.-M., tretieji asmenys pagal priešieškinį - V. D., D. D., dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo dėl sutuoktinės kaltės ir su tuo susijusių kitų reikalavimų, dėl paskolos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. Šis teismo sprendimas šiuo metu nėra įsiteisėjęs.Teismas, susipažinęs su nurodytame sprendime nustatytomis aplinkybėmis, nustatė, kad kitoje byloje teismas, spręsdamas šalių ginčą, kuriame dalyvavo visi šioje byloje dalyvaujantys asmenys, nustatinėjo aplinkybes ir padarė išvadas dėl ieškovo atliktų remonto darbų bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buto pagerinimo, lėšų panaudojimo, dovanojimo sutarčių galiojimo. Teismo vertinimu, visos šios aplinkybės pagrindžia, kad kitoje byloje, kurioje yra priimtas, bet neįsiteisėjęs teismo sprendimas, buvo nustatinėjamos šios bylos nagrinėjimui reikšmingos ir ginčo objektu virtusios aplinkybės, kurios turės prejudicinę galią dėl ieškovo atliktų remonto darbų bute, esančiame (duomenys neskelbtini), buto pagerinimo, lėšų panaudojimo, dovanojimo sutarčių galiojimo. Dėl to teismas padarė išvadą, kad šios bylos negalima nagrinėti, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline tvarka (CPK 163 straipsnio 3 punktas), ir nagrinėjamą bylą sustabdė CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas A. D. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-03-19 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą.Apeliantas nurodo, kad santuokos nutraukimo byloje ieškovas reikalauja pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe A. R.-D. priklausančias 3/8 ginčo buto dalis, t.y. apginti jo teises, vadovaujantis CK 3.90 straipsniu. Toks ieškovo reikalavimas būtų tenkinamas, nustačius, kad santuokos metu šis turtas (A. R.-D. tenkanti buto dalis) buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba ieškovo lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita) arba, kad A. R.-D., įsigydama 3/8 buto dalis, naudojo ir lėšas, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Taigi santuokos nutraukimo byloje trečiuoju asmeniu dalyvaujanti atsakovė neprivalėjo įrodinėti, kad A. R.-D. dalis ar visas butas (t.y. ir atsakovei tenkančios 5/8 dalys) buvo pagerintas jos lėšomis, todėl to ir nedarė. Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo priteisti iš atsakovės kompensaciją už jai tenkančios buto dalies vertės padidėjimą, todėl byloje sprendžiamas klausimas, ar ši dalis pagerinta, panaudojant ieškovo asmenines (bendras su sutuoktine) lėšas, ar atsakovės lėšas. Taigi, nors santuokos nutraukimo byloje ir buvo nustatinėjamos aplinkybės, kas atliko ginčo buto remonto darbus ir kokios apimties, tačiau vien tai nesudaro pagrindo stabdyti bylos nagrinėjimą, nes kitoje byloje nėra sprendžiama dėl atsakovės indėlio į buto pagerinimus - atsakovei pareiga įrodyti investuotas lėšas, kartu paneigti ieškovo indėlį į buto pagerinimus tenka tik nagrinėjamoje byloje; santuokos nutraukimo byloje sprendžiamas klausimas dėl kompensacijos tik tarp sutuoktinių, o nagrinėjamoje byloje – tarp ieškovo (sutuoktinių) ir atsakovės.Apeliantas laiko, kad nėra būtinybės stabdyti bylos nagrinėjimą, pateisinant tai siekiu išvengti prieštaringų sprendimų byloje. Ieškinių abiejose bylose dalykas nėra tapatus, sprendimai, net ir grindžiami tomis pačiomis aplinkybėmis, nebus prieštaringi. Ieškovo nuomone, nagrinėjamos bylos sustabdymas prieštarauja proceso koncentracijos principui, nes aplinkybei, kad į buto pagerinimus investuota suma atitiko jo rinkos vertės padidėjimą, įrodyti ieškovas prašys teismo skirti ekspertizę. Paskyrus ekspertizę, byla taip pat yra stabdoma, todėl tikslingesnis būtų bylos nagrinėjimo stabdymas, atlikus pasirengimo bylai nagrinėti veiksmus, esant būtinumui, paskirsčius šalims įrodinėjimo pareigas ir paskyrus byloje ekspertizę.Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sustabdė civilinę bylą, nes nėra CK 163 straipsnio 3 punkte nustatytų privalomam bylos nagrinėjimo sustabdymui būtinų sąlygų ir pagrindų.Atsakovė O. R. R. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti, nurodo, kad ieškovas nepagrįstai teigia, jog byla neturi būti stabdoma, kadangi teismas šioje byloje pats gali nustatyti bylai reikšmingus faktus. Vien tik aplinkybė, kad teismas gali pats nustatyti tam tikras aplinkybes, savaime nereiškia, jog byla turi būti nestabdoma ir toliau nagrinėjama. Tai patvirtina ir atsakovės pateikiami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai dėl bylų sustabdymo. Atsakovės teigimu, ieškovo įrodinėjamos reikalavimo teisės pagrindas tiek šioje byloje, tiek santuokos nutraukimo byloje sutampa – ieškovas skolą grindžia savo tariamomis investicijomis į ginčo butą, kapitalinio remonto atlikimu, esminiu buto pagerinimu ieškovo darbu. Dėl šių aplinkybių teismas santuokos nutraukimo byloje jau pasisakė ir nurodė, jog visi šie ieškovo argumentai yra pripažintini nepagrįstais. Todėl, jeigu toks teismo sprendimas įsiteisės, nagrinėjamu atveju negalės būti priimtas kitoks sprendimas dėl tų pačių aplinkybių, kadangi tokiu atveju egzistuotų sprendimų konkurencija. Atsakovės įsitikinimu, bet kokiu atveju ieškovo argumentai dėl platesnės šioje byloje nustatinėjamų faktinių aplinkybių apimties niekaip nepagrindžia pirmosios instancijos teismo nutarties dėl bylos sustabdymo neteisėtumo. Nėra ginčo, kad nagrinėjamu atveju bus nustatinėjama daugiau faktinių aplinkybių negu santuokos nutraukimo byloje, tačiau dalis šių aplinkybių jau yra nustatyta santuokos nutraukimo byloje ir būtent dėl šios priežasties, o ne faktinių aplinkybių apimties, nagrinėjama byla buvo sustabdyta. Atnaujinus šios civilinės bylos nagrinėjimą toliau galės būti nustatinėjamos tos aplinkybės, kurios santuokos nutraukimo byloje nebuvo nustatytos, tokiu būdu bus galima užtikrinti koncentruotumo principo įgyvendinimą, jog kelis kartus nebūtų nustatinėjamos tos pačios aplinkybės, be to nebus prielaidų prieštaringų teismo sprendimų priėmimui.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 28 d. išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-2357-391/2018 pagal ieškovės A. R.-D. ieškinį atsakovams A. D., V. D. ir D. D., tretieji asmenys pagal ieškinį - V. N., G. M. Ž., O. R. R., V. Š.-M., dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir su tuo susijusių kitų reikalavimų, dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, bei pagal atsakovo A. D. priešieškinį ieškovei A. R.-D., V. N., G. M. Ž., O. R. R., V. Š.-M., tretieji asmenys pagal priešieškinį - V. D., D. D., dėl santuokos apskaitos akto įrašo panaikinimo dėl sutuoktinės kaltės ir su tuo susijusių kitų reikalavimų, dėl paskolos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. Duomenų, kad šis teismo sprendimas būtų įsiteisėjęs, nėra. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis dėl minimo sprendimo yra paduoti apeliaciniai skundai. Taigi tuo pačiu nėra išnykęs civilinės bylos Nr. e2-3507-960/2018 sustabdymo pagrindas, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl skundžiamos nutarties, kuria byla buvo sustabdyta, teisėtumo ir pagrįstumo iš esmės.Ieškovas iš esmės atskirąjį skundą grindžia tuo, kad teismas nepagrįstai sustabdė civilinę bylą, nes, apelianto teigimu, nėra CK 163 straipsnio 3 punkte nustatytų privalomam bylos nagrinėjimo sustabdymui būtinų sąlygų ir pagrindų; laiko, kad, nors santuokos nutraukimo byloje ir buvo nustatinėjamos aplinkybės, kas atliko ginčo buto remonto darbus ir kokios apimties, tačiau vien tai nesudaro pagrindo stabdyti bylos nagrinėjimą, nes kitoje byloje nėra sprendžiama dėl atsakovės indėlio į buto pagerinimus - atsakovei pareiga įrodyti investuotas lėšas, kartu paneigti ieškovo indėlį į buto pagerinimus tenka tik nagrinėjamoje byloje; santuokos nutraukimo byloje sprendžiamas klausimas dėl kompensacijos tik tarp sutuoktinių, o nagrinėjamoje byloje – tarp ieškovo (sutuoktinių) ir atsakovės.Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos. Byla gali būti sustabdyta dėl įstatyme nurodytų objektyvių aplinkybių, trukdančių išspręsti konkrečią civilinę bylą.CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtinta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Kasacinio teismo išaiškinta, kad sustabdyti civilinę bylą nurodytu pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009; 2010 m. sausio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2010; 2011 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2011; 2012-03-15 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012; 2012-06-28 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2012 ir kt.). Teismas privalo ex officio patikrinti gautus duomenis apie CPK 163 straipsnyje nustatytų privalomojo bylos sustabdymo pagrindų buvimą ir nustatyti jų pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-02-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2001). Jei teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti pats nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-260/2005). Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad, esant tam tikroms aplinkybėms, nacionaliniai teismai gali laukti paraleliai vykstančių teismo procesų rezultatų, ir tai gali būti laikoma procesinio veiksmingumo priemone. Tačiau kartu šio teismo pabrėžiama, kad toks sprendimas turi būti proporcingas, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (žr., pvz., Herbst v. Germany, judgment of 11 January 2007, no. 20027/02, § 78; Stork v. Germany, judgment of 13 July 2006, no. 38033/02, § 44; kt.).Nagrinėjamu atveju A. D. ieškinys civilinėje byloje Nr. e2-3507-960/2018 grindžiamas tuo, kad ieškovas, remontuodamas ginčo butą, išleido apie 200 000 Lt, iš kurių apie 50 000 Lt (atitinka 14 481 EUR) asmeninių lėšų, kurias jam padovanojo mama V. D. 2008-04-10 ir 2009-03-14 dovanojimo sutartimis, taip pat - apie 150 000 Lt (atitinka 43 443 EUR) bendrų su sutuoktine lėšų. Atsakovė nuosavų lėšų ir santaupų niekada neturėjo, gyvendama bute su sutuoktiniu jo niekada neremontavo. Ieškovas taip pat nurodo, kad iš 200 000 Lt bendrai remontui išleistų lėšų, ieškovo remontui išleista asmeninė (t.y. be sutuoktinei tenkančių lėšų) pinigų dalis yra 125 000 Lt, kas atitiktų 36 202,50 EUR, vadinasi atsakovei priklausančioms 5/8 buto dalims tenkanti ieškovo asmeniškai išleista pagerinimų suma būtų 22 626,56 EUR, kurią jis ir prašo priteisti.Kitoje civilinėje byloje Nr. e2-2357-391/2018 dėl ieškovo A. D. ir trečiojo asmens A. R.-D. santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo pasekmių, kaip tvirtina atsakovė, ieškovo ir jo motinos V. D. 2008-04-10 ir 2009-03-14 sudarytos dovanojimo sutartys yra ginčijamos CK 1.86 straipsnio pagrindu. Be to santuokos nutraukimo byloje yra nustatinėjamas ieškovo ir trečiojo asmens bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdyto turto, įskaitant ir pinigines lėšas, dydis ir panaudojimas bei bendrosios jungtinės nuosavybės kompensacijų klausimai, todėl teismo sprendimu santuokos nutraukimo byloje bus pasisakyta, kokio dydžio piniginėmis lėšomis ieškovas ir trečiasis asmuo disponavo bendrai ir kur santuokos metu tokios bendros lėšos buvo leidžiamos. Ieškovas, teikdamas atskirąjį skundą, šių aplinkybių nepaneigė.Taigi apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp civilinių bylų Nr. e2-3507-960/2018 (dėl turto pagerinimo išlaidų priteisimo) ir Nr. e2-2357-391/2018 (santuokos nutraukimo byla) egzistuoja akivaizdus prejudicinis ryšys, nes kitoje (Nr. e2-2357-391/2018) byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai: ieškovas nagrinėjamoje civilinėje byloje remiasi aplinkybėmis, kurios bus nustatytos civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo; toje byloje nustačius bendrą sutuoktinių turto masę, valdytas pinigines lėšas ir jų panaudojimą, taip pat išskiriant turtą, kurį kiekvienas iš sutuoktinių valdė asmeninės nuosavybės teise, bus galima spręsti, kokia dalimi iš ieškovo nurodomų 200 000 Lt ieškovas prie remontuojamo buto prisidėjo asmeniškai, o kokią dalį sudarė bendrąja jungtine nuosavybe valdytos piniginės lėšos.Apeliantas laiko, kad nėra būtinybės stabdyti bylos nagrinėjimą, pateisinant tai siekiu išvengti prieštaringų sprendimų byloje., nes ieškinių abiejose bylose dalykas nėra tapatus, sprendimai, net ir grindžiami tomis pačiomis aplinkybėmis, nebus prieštaringi. Tačiau, kaip jau minėta, nors ieškinių abiejose bylose dalykas ir nėra visiškai tapatus (jeigu būtų tapatus, galimai bylą reikėtų nutraukti, o ne stabdyti), bet prejudicinis ryšys tarp bylų yra akivaizdus, t. y. kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai. Taigi tikslu išvengti galimai prieštaringų sprendimų nagrinėjamą bylą stabdyti yra būtina. Ieškovo nuomone, nagrinėjamos bylos sustabdymas prieštarauja proceso koncentracijos principui, nes aplinkybei, kad į buto pagerinimus investuota suma atitiko jo rinkos vertės padidėjimą, įrodyti ieškovas prašys teismo skirti ekspertizę, o, paskyrus ekspertizę, byla taip pat yra stabdoma. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka, kad nagrinėjamos bylos sustabdymas prieštarauja proceso koncentracijos principui, kadangi byla sustabdyta privalomo bylos sustabdymo pagrindu (CPK 163 str. 3 p.).Todėl, atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas santuokos nutraukimo byloje yra neįsiteisėjęs, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, kad nagrinėjamos bylos negalima nagrinėti iš esmės, nes konstatuotinas privalomas civilinės bylos sustabdymo pagrindas. Kiti apelianto atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nedaro įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kaip žinia, teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-382/2010; kt.).Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias privalomą civilinės bylos sustabdymą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.