Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės ir Vidos Stonkuvienės,

2016 m. kovo 29 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. G. skundą atsakovui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimo Nr. (1.31.)TPB-240-15 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja A. G. skundą palaikė ir prašė jį tenkinti skunde nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama atsakovo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (minėta, toliau – ir Tarnyba) Klaipėdos skyriaus 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimo Nr. (1.31.)TPB-240-15 (toliau – ir skundžiamas sprendimas), kuriuo A. G. atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis laiduoja asmeniui, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą. Tokia asmens teisė gali būti realizuota, pasinaudojant valstybės garantuojama teisine pagalba, kurios teikimą nustato Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau – ir Įstatymas). Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog Įstatymas nustato valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, o to paties Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba – dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Įstatymo 9 straipsnis nustato, kad Tarnybos uždavinys – užtikrinti antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą pagal šį Įstatymą. Įgyvendindama nurodytą uždavinį, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba organizuoja antrinės teisinės pagalbos teikimą, priima sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, sudaro sutartis su advokatais, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą, kontroliuoja antrinės teisinės pagalbos teikimą, atlieka kitas Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.

Teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama Įstatymas numato tam tikrus apribojimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-1390/2010, 2011 m. kovo 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-822-1082/2011, 2016 m. sausio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2138-552/2016 ir kt.). Įstatymo 3 straipsnio 2 punkte numatyta, kad valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama remiantis valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo principu. Kad šis principas būtų įgyvendintas, Įstatyme yra numatytos tam tikros išimtys, t. y. nurodyti atvejai, kada valstybės garantuojama teisinė pagalba neteikiama (arba nutraukiama). Antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai yra išvardinti Įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje. Nagrinėjamu atveju yra aktualus šio straipsnio 7 dalies 2 punktas, kuris numato, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu atstovavimas byloje yra neperspektyvus.

Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad A. G. 2015 m. gruodžio 11 d. prašymu reg. Nr. ATP-2247 kreipėsi į Tarnybos Klaipėdos skyrių, prašydama suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-599/2014, Nr. ATP-793-651/2015, siekiant pateikti kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (b. l. 15-19).

Tarnybos Klaipėdos skyrius 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. (1.31.)TPB-240-15 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą A. G. pagal jos 2015 m. gruodžio 11 d. prašymą argumentuojant tuo, jog Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. gruodžio 11 d. neskundžiama nutartimi Nr. ATP-793-651/2015 išnagrinėjo pareiškėjos skundą dėl administracinės teisės pažeidimo bylos atnaujinimo ir Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 1 d. nutarimo panaikinimo, todėl atstovavimas pareiškėjos interesams yra neperspektyvus. Teisiniu skundžiamo sprendimo priėmimo pagrindu nurodyta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 7 dalies 2 punktas (antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu atstovavimas byloje yra neperspektyvus) bei 18 straipsnio 2 dalis.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą akcentavęs, jog atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, t. y. spręsti, ar pareiškėjo reikalavimas apginti materialiąją teisę yra pagrįstas, gali tik teismas, nagrinėjantis konkretų reikalavimą (bylą). Tačiau įstatymų leidėjas, siekdamas užkirsti kelią piktnaudžiavimui teise į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, taip pat numatydamas tai, kad valstybė turi pareigą užtikrinti ne visų piliečių teisę ginti savo teises teisme, o tik tokių, kuriems tokia pagalba būtiniausia, pirminį reikalavimo pagrįstumo vertinimą suteikia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, kurios sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas, esant skundui, tikrintinas teismo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-714/200, 2011 m. kovo mėn. 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A62-2853/2011, 2011 m. gegužės 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-684/2011, 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-2177/2013, 2015 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1729-575/2015 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pabrėžęs, jog atstovavimo byloje perspektyvumas Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 2 punkto taikymo prasme yra vertinamojo pobūdžio. Šį vertinimą valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba kiekvienu konkrečiu atveju turi atlikti įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų visumą. Be to, pažymėtina, kad pareiškėjo reikalavimų pagrįstumas ir atstovavimo byloje perspektyvumas Įstatymo taikymo prasme yra siejamas su atitinkamų specialių teisės normų aiškinimu, tačiau tik tiek, kiek kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina išspręsti klausimą dėl pareiškėjo (asmens, kuris siekia gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą) prašyme nurodytų faktinių aplinkybių bei jo pateiktų dokumentų atitikimo įstatymų nustatytoms sąlygoms, kurios yra teisiškai būtinos asmens nurodyto turinio reikalavimui parengti pagal atitinkamų įstatymų nuostatas. Informacijos, kuria remiantis turi būti atliktas atstovavimo byloje perspektyvumo vertinimas, šaltiniai gali būti įvairūs. Antrinė teisinė pagalba, remiantis Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 2 punktu, neteikiama, kai iš visų tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų yra pakankamai akivaizdu, jog pradėtas ginčas šaliai, kuriai teikiama antrinė teisinė pagalba, neturi teisinės perspektyvos (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010, 2011 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-3096/2011, 2016 m. kovo 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2482-575/2016).

Remiantis minėtomis aplinkybėmis bei aptarta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas nagrinėjamoje byloje privalo nustatyti ar buvo akivaizdžių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjai teikti antrinę teisinę pagalbą administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo teisinės perspektyvos.

Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis bei Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartimi, kuri priimta administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-793-651/2015 (teisminio proceso Nr. 4-43-3-00552-2014-3), nustatyta, kad pareiškėjai A. G. Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 1 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-599-164/2014 (teisminio proceso Nr. 4-43-3-00552-2014-3) paskirta nuobauda – 3000 Lt bauda su teisės vairuotis transporto priemones atėmimu 3 metams (b. l. 32-34). Pareiškėja, nesutikdama su minėtu teismo nutarimu, 2014 m. lapkričio 5 d. bei 2014 m. gruodžio 23 d. teikė apeliacinius skundus, kurie nebuvo priimti, kadangi pareiškėjos pateikti apeliaciniai skundai neatitiko turiniui ir formai keliamų reikalavimų. Pabrėžtina, jog Šilutės rajono apylinkės teismas nutartimi buvo nustatęs terminą apeliacinio skundo trūkumų pašalinimui, tačiau pareiškėja apeliacinio skundo trūkumų nepašalino.

Pareiškėja 2015 m. sausio 20 d. pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą, tačiau Šilutės rajono apylinkės teismas 2015 m. sausio 20 d. nutartimi prašymą atmetė, kadangi pareiškėja nenurodė svarbių priežasčių dėl kurių būtų galima atnaujinti terminą.

Pareiškėja 2015 m. liepos 13 d. dar kartą pateikė apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 1 d. nutarimo, taip pat prašė atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą. Šilutės rajono apylinkės teismas 2015 m. liepos 27 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą.

2015 m. spalio 20 d. pareiškėja dar kartą pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą ir panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 1 d. nutarimą. Šilutės rajono apylinkės teismas 2015 m. spalio 22 d. nutartimi prašymą atmetė kaip nepagrįstą. Pareiškėja Klaipėdos apygardos teismui pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 22 d. nutartį ir tenkinti prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą, argumentuodama tuo, kad teismo nutarimo apskundimo terminą praleido dėl svarbių priežasčių.

Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. gruodžio 11 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-793-651/2015 netenkino pareiškėjos skundo ir paliko galioti Šilutės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 22 d. nutartį nepakeistą. Teismas konstatavo, kad pareiškėja A. G. nepasinaudojo teise pateikti tinkamo apeliacinio skundo dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 1 d. nutarimo, nors jai tokia teisės buvo suteikta. Konstatavo, kad A. G. norėdama apskųsti Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 1 d. nutarimą, savo procesinėmis teisėmis nesinaudojo rūpestingai, operatyviai ir sąžiningai, nevykdė teismo nurodymo laiku pašalinti apeliacinio skundo trūkumus ir terminą apeliaciniam skundui pateikti praleido daugiau nei vienerius metus.

Minėta, jog pareiškėja 2015 m. gruodžio 11 d. kreipėsi į Tarnybos Klaipėdos skyrių, prašydama jai suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinio teisės pažeidimo byloje iš esmės dėl Šilutės rajono apylinkės teismo nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-599/2014 bei minėtos Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutarties Nr. ATP-793-651/2015 apskundimo, siekdama pateikti kasacinį skundą.

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinės instancijos teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams, nuosprendžiams, nutartims, nutarimams (išskyrus nutarimus administracinių teisės pažeidimų bylose) ir įsakymams peržiūrėti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėja prašymus dėl proceso atnaujinimo užbaigtose administracinių teisės pažeidimų bylose. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau – ir ATPK) taip pat nėra numatyta galimybė pateikti kasacinį skundą administracinių teisės pažeidimų bylose. Šiuo atveju ATPK 23² skirsnis nustato tik administracinių teisės pažeidimo bylų, kurios užbaigtos įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi, atnaujinimo galimybę esant ATPK 302¹⁷ straipsnyje išvardintiems pagrindams. Prašymas atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui gali būti pateiktas tik esant ATPK 302¹⁷ straipsnio 5 (padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės pažeidimas, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto nutarimo ar nutarties priėmimui) ir 6 (Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas pripažįsta, kad sprendimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn yra priimtas pažeidžiant Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ar jo papildomus protokolus, arba Europos žmogaus teisių teismas pripažįsta, kad sprendimas patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn yra priimtas pažeidžiant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ar jos papildomus protokolus, jeigu šie pažeidimai pagal pobūdį ir sunkumą kelia pagrįstų abejonių dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn ir besitęsiantys pažeidimai gali būti ištaisyti tik atnaujinus bylą) punktuose nurodytiems pagrindams.

ATPK 302¹⁹ straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenys turi teisę paduoti prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių (šio kodekso 302¹⁷ straipsnio pirmosios dalies 1, 2, 3 ir 4 punktai) organui (pareigūnui), kurio sprendimu buvo pradėta byla, ne vėliau kaip per vienerius metus nuo tos dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie šias aplinkybes. ATPK 302¹⁹ straipsnio 2 dalyje numatyta, kad prašymas atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą šio kodekso 302¹⁷ straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytais pagrindais gali būti paduotas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui per tris mėnesius nuo nutarimo ar nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje įsiteisėjimo dienos. Asmenims, praleidusiems šį prašymo atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą padavimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujintas. Prašymas atnaujinti praleistą prašymo padavimo terminą negali būti pateikiamas praėjus daugiau kaip vieniems metams po nutarimo ar nutarties įsiteisėjimo. To paties straipsnio 3 dalis numato, kad prašymas atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą šio kodekso 302¹⁷ straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytais pagrindais paduodamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui per šešis mėnesius nuo tos dienos, kurią priimtas Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komiteto sprendimas arba Europos žmogaus teisių teismo sprendimas yra ar tapo galutinis.

Minėta, jog Šilutės rajono apylinkės teismas nutarimą Nr. A2.6-599/2014, kuriuo pareiškėjai buvo paskirta 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu trejiems metams, priėmė 2014 m. spalio 1 d. Pareiškėja minėto nutarimo ATPK nustatyta tvarka ir terminais neapskundė (teismai apeliacinių skundų nepriėmė, o vėliau neatnaujino termino apeliaciniam skundui paduoti dėl pareiškėjos nerūpestingumo, neoperatyvumo ir nesąžiningumo), todėl jis yra įsiteisėjęs bei nuo jo priėmimo yra praėję daugiau nei vieneri metai. Vadinasi, suėjus naikinamajam vienerių metų terminui, pareiškėja nebeturi teisės kreiptis dėl proceso atnaujinimo administracinio teisės pažeidimo byloje (teisminio proceso Nr. 4-43-3-00552-2014-3) ATPK 302¹⁷ straipsnio 1 dalies 1-5 punktuose nurodytais pagrindais. Be to, nėra nustatyta, jog proceso atnaujinimas administracinio teisės pažeidimo byloje galimas ir 302¹⁷ straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu.

Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, akivaizdu, kad pareiškėja nebeturi teisės kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-599/2014 bei Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutarties Nr. ATP-793-651/2015 apskundimo, siekiant pateikti kasacinį skundą ar atnaujinti minėtą administracinio teisės pažeidimo bylą.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, jog buvo akivaizdžios aplinkybės, dėl kurių pareiškėjai antrinės teisinės pagalbos teikimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6-599/2014 bei Nr. ATP-793-651/2015, siekiant pateikti kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, yra neperspektyvus.

Skundžiamas sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus bendruosius reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas, dėl to nėra pagrindo jo panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu

nusprendžia:

Pareiškėjos A. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.