Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Dizaino meistrai“ bankroto administratorės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Atisa“ direktoriaus Z. V. S. pareiškimą atsakovams A. J., L. J. dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

3. Buvę bendrovės vadovai A. J., kuriam 2018 m. lapkričio 12 d. įteiktas pranešimas dėl atsiliepimo ir informacijos pateikimo (b. l. 48), ir L. J., kuriai apie klausimo nagrinėjimą ir teisę pateikti paaiškinimus, pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 123 straipsnio 1,3 dalyse nustatyta tvarka visais teismui galimais sužinoti adresais ir galimais būdais, įskaitant ir adresą (duomenys neskelbtini), kurį ji pati nurodo kaip adresą korespondencijai Šiaulių miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje byloje dėl žalos atlyginimo, atsiliepimų (paaiškinimų) bylos nagrinėjimo dienai nepateikė.

4. Kreditorė Advokatų profesinė bendrija Confidence Law Office (toliau – ir Kreditorė) prašė bankroto administratorės prašymą tenkinti ir BUAB „Dizaino meistrai“ bankrotą pripažinti tyčiniu. Nurodė, kad buvusio bendrovės vadovo A. J. veiksmai atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies, 1 ir 4 punkte numatytus tyčinio bankroto požymius. Bendrovė už suteiktas teisines paslaugas 1500,00 Eur skolos nesumokėjo nuo 2017 m. balandžio mėnesio, nors ne kartą melagingai žadėjo tai padaryti, įskaitant ir atsiskaitymą gavus pinigus už 2018 m. sausio 31 d. parduotą pastatą - gyvenamąjį namą. Bendrovės vadovas A. J., žinodamas, kad įmonė neatsiskaito su kreditoriais, kad susidūrė su finansiniais sunkumais, sąmoningai perleido Bendrovei priklausiusį nekilnojamąjį turtą aiškiai suprasdamas, kad taip jis panaikina galimybę kreditoriui atgauti skolas iš bendrovės turto. Neaišku, kam buvo panaudoti ir ar neiššvaistyti pinigai, gauti pardavus pastatą. Jei jie ir neiššvaistyti, tai abejoja, ar nebuvo pažeista CK 6.930¹ straipsnyje nustatyta atsiskaitymų eilė, kai trūksta pinigų atsiskaityti su visais kreditoriais, nes jos reikalavimas pradelstas nuo 2017 m. balandžio 19 d. Toks veikimas atitinka tyčinio bankroto požymį: įmonės veikla buvo organizuota taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės turtą apribojamos ir (ar) panaikinamos. Be to, A. J. pažeidė jam kaip Bendrovės vadovui tenkančias fiduciarines pareigas, numatančias, kad priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus reikia atsižvelgti į kreditorių interesus, nes įmonės finansinė padėtis blogėjo. Negalėdamas atsiskaityti su visais kreditoriais, įmonės vadovas nuolat klaidino Kreditorę ir melagingai žadėjo atsiskaityti nurodydamas net konkrečius terminus. Neklaidinama bendrija būtų daug greičiau kreipusis į teismą dėl skolos priteisimo ir ją išieškojusi iš dar neparduoto turto.

5. Prašymas pripažinti BUAB „Dizaino meistrai“ bankrotą tyčiniu netenkinamas.

6. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), neteko galios ĮBĮ su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas. Nagrinėjamu atveju pareiškimas dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo Panevėžio apygardos teisme gautas 2019 m. kovo 4 d.; supaprastintas bankroto procesas taikytas ir jo 6 mėnesių trukmė nustatyti 2019 m. birželio 26 d. ir 2019 m. liepos 5 d. teismo nutartimis; įmonė bankrutavusia ir likviduojama pripažinta 2019 m. liepos 5 d. teismo nutartimi. Todėl nagrinėjamu atveju sprendžiant klausimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu taikomos ĮBĮ nuostatos.

12. Byloje sprendžiamas klausimas, ar remiantis bankroto administratorės MB „Atisa“ ir kreditorės Advokatų profesinės bendrijos CONFIDENCE Law Office pateiktais įrodymais bei faktinėmis aplinkybėmis, yra pagrindas pripažinti BUAB „Dizaino meistrai“ bankrotą tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 4 punktuose įtvirtintų požymių pagrindu.

13. ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje tyčinis bankrotas apibrėžtas kaip įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse detalizuoti kriterijai (požymiai ir prezumpcijos), pagal kuriuos sprendžiama, ar įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu ir visi šie kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu.

Motyvuojamoji dalis

14. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad yra bent vienas iš šių požymių, dėl kurio kilo bankrotas: 1) įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu; 2) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai; <...> 4) įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto. ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu: <...> 2) atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir nebuvo vykdomas šio ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos.

15. Kasacinio teismo išaiškinta, kad sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu turi būti nustatytas esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, t. y. turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšys tarp sąmoningo tolesnio įmonės padėties bloginimo įmonei jau esant nemokia (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 ir kt.); tam, jog būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma ir (ar) nuosekli veiksmų eiga, kuria sistemingai objektyviai patvirtinamas blogas įmonės valdymas, privedęs prie bankroto (Lietuvos Aukščiausiojo eismo 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004).

16. Byloje nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.eB2-131-544/2020 UAB „Dizaino meistrai“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta MB „Atisa“. 2019 m. birželio 18 d. teismo nutartimi patvirtintas, o 2019 m. liepos 5 d., 2019 m. liepos 16 d., 2019 m. rugpjūčio 19 d. teismo nutartimis patikslintas kreditorių sąrašas ir jų 25 198,30 Eur vertės kreditoriniai reikalavimai. 2019 m. birželio 26 d. teismo nutartimi bendrovei taikytas supaprastinto bankroto procesas ir nustatyta 6 mėnesių jo trukmė, kuri 2020 m. sausio 14 d. nutartimi pratęsta iki vienerių metų nuo nutarties taikyti supaprastintą bankroto procesą įsiteisėjimo dienos. 2019 m. liepos 5 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

17. Iš VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenų nustatyta, kad UAB „Dizaino meistrai“ šiame registre įregistruota 2012 m. balandžio 3 d.. Pagal viešai skelbiamus duomenis aktualiu laikotarpiu Bendrovės direktore nuo 2013 m. vasario 12 d. iki 2016 m. birželio 15 d. buvo L. J., nuo 2016 m. birželio 15 iki 2018 m. birželio 25 d. – A. J., nuo 2018 m. birželio 25 d. iki 2018 m. gruodžio 6 d. – I. P., nuo 2018 m. gruodžio 6 d. - R. B., nuo 2019 m. balandžio 2 d. – A. J.. Iš Panevėžio apygardos teismo civilinės bylos dėl Bendrovės bankroto duomenų nustatyta, kad byloje pateiktas 2019 m. sausio 31 d. įsakymas, kuriuo UAB „Dizaino meistrai“ direktorius R. B. laikinai nuo 2019 m. vasario 4 d. iki 2019 m. gegužės 3 d. paskiria A. J. direktoriumi. Iš Panevėžio apygardos teismo bankroto byloje Nr.eB2-131-544/2020 2019 m. kovo 22 d. Bendrovės vardu laikinai einančio direktoriaus pareigas A. J. pateikto atsiliepimo į ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo nustatyta, kad A. J. pripažįsta, jog kompetentingas ir faktinis asmuo, faktiškai einantis direktoriaus pareigas, yra jis. Tai patvirtina ir nutarties iškelti bankroto bylą sprendimas įpareigoti būtent A. J. perduoti bankroto administratorei įmonės turtą ir dokumentus (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Bankroto byloje 2019 m. rugsėjo 9 d. nutartyje teismas, išnagrinėjęs bankroto administratorės prašymą skirti baudą A. J. už Bendrovės turto ir balanso nesudarymą ir neperdavimą, konstatavo, kad minėtas asmuo įmonės dokumentus bankroto administratorei perdavė 2019 m. gegužės 20 d., tačiau neperdavė įmonės balanso, sudaryto nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienai, už ką jam buvo paskirta 1000,00 Eur bauda, o įpareigojimo įvykdymo terminas pratęstas. Esant nustatytoms tokioms aplinkybėms, teismas vertina, kad faktinis bendrovės vadovas, tuo metu, kai formaliai direktoriais buvo įregistruoti I. P. ir R. B., buvo A. J..

18. Dėl bankroto pripažinimo tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai nustatomas tyčinis blogas įmonės valdymas, kuris gali atsiskleisti sąmoningai vykdoma neteisinga investicijų politika, ydinga įmonės veikla ir plėtra (investicijos į nerealius ar pasenusius projektus, neperspektyvių įmonių akcijų supirkimas, nepaklausių prekių gamyba ir pan.), blogu vadovavimu įmonės komercinei, ūkinei ir finansinei veiklai, netinkamu darbo, technologinių procesų organizavimu, žinomai nenaudingų įmonei sandorių sudarymu, neatlikimu tų ekonominių veiksmų ir finansinių operacijų, kurias būtina atlikti konkrečioje situacijoje, yra pagrindas įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2014).

19. Teismas vertina, kad aplinkybė, jog Bendrovės vadovas A. J. nesudarė Bendrovės balanso nutarties iškelti Bendrovei bankroto bylą įsiteisėjimo dienai ir jo neperdavė bankroto administratorei, yra pernelyg nutolusi priežastiniu ryšiu su įrodinėjama veika dėl tyčinio bankroto (CK 6.246, 6.247 straipsniai) ir pagrindo pripažinti bankroto tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu neįrodo.

20. Bankroto administratorė nurodė, kad Bendrovės skolos kreditoriams pradėjo kauptis nuo 2014 metų, kai įmonei vadovavo L. J., nes tuomet įmonės įsipareigojimai ėmė viršyti pusę į jos balansą įrašyto turto vertę. Tačiau senų skolų apimtys didėjo ir atsirado naujos skolos, kai įmonei vadovavo A. S., todėl šie abu Bendrovės vadovai įmonei tapus nemokiai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir nesiėmė priemonių atsiskaityti su kreditoriais pardavus įmonės turtą, elgėsi nesąžiningai CK 2.50 straipsnio 3 dalies, 2.87 straipsnio prasme. Kreditorė nurodo, kad faktą, jog Bendrovės direktorius A. J. pažeidė jam kaip bendrovės vadovui tenkančias pareigas, patvirtina tai, kad jis, įmonės būklei vis prastėjant, nevykdė fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti į kreditorių interesus, klaidino ir apgaudinėjo Kreditorę, vis žadėdamas atsiskaityti pagal jo paties nurodytus terminus, kurių neketino laikytis, per tą laiką pardavė turtą, tačiau gautų lėšų neskyrė Kreditorės 1500,00 Eur reikalavimo, kurio mokėjimo terminas buvo suėjęs dar 2017 m. balandžio 19 d., tenkinimui.

21. Sprendžiant bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą, svarbu nustatyti Bendrovės nemokumo atsiradimo momentą. Nors bankroto administratorė nurodo, kad įmonė buvo nemoki jau nuo 2014 metų, bet to nepatvirtina byloje pateikti įrodymai. Bendrovė Juridinių asmenų registre buvo įregistruota 2012 m. balandžio 3 d., todėl 2014 metais veikla buvo vykdoma tik antrus metus, taigi, tikėtina, kad per tokį sąlyginai trumpą veiklos laikotarpį įmonė normaliomis sąlygomis aukšto veiklos pelningumo dar nebuvo pasiekusi. Tačiau viešai „Verslo žiniose“ buvo skelbiama, kad Bendrovės gautos ir deklaruotos pajamos per 2014 metus buvo 200 000-300 000 Lt. Vien tai, kad nuo 2014 metų bendrovė turėjo tam tikrų skolų kreditoriams savaime nereiškia, kad ji jau tuomet buvo nemoki.

22. Šios bei Panevėžio apygardos teismo civilinės bylos Nr. eB2-131-544/2020 dėl BUAB „Dizaino meistrai“ bankroto duomenys rodo, kad bankroto byloje yra patvirtinti 25 198,30 Eur vertės kreditoriniai reikalavimai: 5754,92 Eur VMI prie LR FM kreditorinis reikalavimas (nepriemokos susidarė laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 25 d. iki 2019 m. vasario 15 d.); VSDFV Vilniaus skyriaus 3021,44 Eur kreditorinis reikalavimas pagal 2018 m. rugpjūčio 20 d. ir 2019 m. sausio 23 d. sprendimus dėl priverstinio skolos išieškojimo (nuo 2018 m. gruodžio mėnesio pagal prašyme dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo pateiktą informaciją, viso antstolių kontoroje priverstine tvarka išieškota 1159,46 Eur); 327,54 Eur kreditorinis reikalavimas AB „Elektros skirstymo operatoriui“ pagal vykdomąjį dokumentą Nr. e2-9021-762/2018 (ženklesnė skola nuo 2017 m. lapkričio mėnesio); 1594,20 Eur skola UAB „Klaipėdos dizaino centrui“ pagal vykdomąjį dokumentą Nr. 2-194-826/2017 (solidariai su A. J., išieškota 223,05 Eur vykdymo proceso metu); 2616,27 Eur kreditorinis reikalavimas kreditorei I. S. pagal vykdomąjį dokumentą Nr. L2-6849-341/2018; 553,94 Eur skola Advokatų profesinei bendrijai „Žabolienė ir partneriai Metida“ pagal vykdomąjį dokumentą Nr. e2-1277-341/2018 (solidariai su A. J.); 3440,00 Eur skola „Energitechui“ (nuo 2014 m. pabaigos – 2015 pradžios nesumokėta pagrindinė 2000,00 Eur skola); 3053,05 Eur skola UAB „Teisės ir kreditų valdymo departamentui“ pagal vykdomąjį raštą Nr. eL2-13032-504/2018; 1672,05 Eur skola kreditorei Advokatų profesinei bendrijai CONFIDENCE Law Office pagal vykdomąjį dokumentą Nr. e2-31829-872/2018 (nuo 2017 m. balandžio mėnesio); UAB „Bitė Lietuva 316,14 Eur kreditorinis reikalavimas (2019 m. gegužės – birželio mėnesiai); UAB „Unicom“ skola 2848,75 Eur (pagal 2018 m. liepos 31 d. sąskaitą faktūrą).

23. Pagal bylose pateiktus Bendrovės finansinės atskaitomybės (balansų) duomenis: 2014 metais į Bendrovės balansą įrašyto turto vertė buvo 196 106 Eur (677 114 Lt), per vienerius mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 112 080 Eur (386 989,00 Lt), ataskaitinis laikotarpis buvo baigtas su 17 785,00 Eur grynuoju pelnu; 2015 metais į Bendrovės balansą įrašyto turto vertė buvo 154 224,00 Eur, per vienerius mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 32 286,00 Eur, ataskaitinis laikotarpis buvo baigtas su 31 283,00 Eur grynuoju pelnu; 2016 metais į Bendrovės balansą įrašyto turto vertė buvo 312 549,00 Eur, per vienerius mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 274 990,00 Eur, ataskaitinis laikotarpis buvo baigtas su 5835,00 Eur grynuoju pelnu; 2017 metais į Bendrovės balansą įrašyto turto vertė buvo 338 583,00 Eur, per vienerius mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 299 751,00 Eur, ataskaitinis laikotarpis buvo baigtas su 1228,00 Eur grynuoju pelnu (b. l. 5-24). Byloje nepateiktas balansas už 2018 metus bei nepateikti įrodymai, kokia konkreti kreditorinių reikalavimų suma kiekvienais iš virš nurodytų sumų buvo pradelsta. Taigi nėra faktinių duomenų, iš kurių vienareikšmiškai būtų galima nustatyti, kuriuo konkrečiai momentu Bendrovė tapo nemoki, o Bendrovės vadovui atsirado pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

24. Tačiau byloje nustačius: kad 2018 m. sausio 31 d. Bendrovė pardavė pastatą – gyvenamąjį namą (ilgalaikį turtą); kad po to į 2017 metų balansą įrašytų per vienerius mokėtinų sumų ir įsipareigojimų dydis sumažėjo nuo 299 751,00 Eur iki bankroto byloje 2019 m. birželio 18 d. nutartimi bei vėlesnėmis nutartimis patvirtintų 25 198,30 Eur; kad pagal šios nutarties 21 punkte nurodytą detalizaciją iš 2014 metų yra likusi pradelsta 3440,00 Eur skola „Energitechui“, iš 2017 metų - 327,54 Eur skola AB „Elektros skirstymo operatoriui“, 1594,20 Eur skola UAB „Klaipėdos dizaino centrui“, 1672,05 Eur skola Advokatų profesinei bendrijai CONFIDENCE Law Office, iš 2018 metų - 5754,92 Eur skola VMI prie LR FM, 3021,44 Eur skola VSDFV Vilniaus skyriui, 2616,27 Eur skola I. S., 553,94 Eur skola Advokatų profesinei bendrijai „Žabolienė ir partneriai Metida“, 3053,05 Eur skola UAB „Teisės ir kreditų valdymo departamentui“, 2848,75 Eur skola UAB „Unicom“, - teismas vertina, jog aptarti duomenys nepatvirtina, kad Bendrovė jau nuo 2014 metų buvo nemoki, kad jos finansinė padėtis nuolat blogėjo, kaip kad nurodo bankroto administratorė. Iš turimų įrodymų visumos labiausiai tikėtina, kad Bendrovė nemokia tapo 2018 metų pabaigoje – 2019 metų pradžioje, ką atsiliepime į ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo pripažino ir Bendrovės direktorius A. J.. Nustatyta, kad 2019 m. kovo 4 d. į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi kreditorius VSDFV Vilniaus skyrius, nurodydamas, kad 2019 m. vasario 12 d. skola šiam biudžetui yra 2947,09 Eur, iš jos tik 93,59 Eur delspinigių. Tokie faktiniai duomenys nepatvirtina, kad Bendrovės direktorius A. J. įmonei esant nemokumo būsenoje nepateisinamai ilgai ir tokiu lygiu nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kad tai galima būtų pripažinti neveikimu, atitinkančiu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą tyčinio bankroto požymį.

25. Šioje byloje Kreditorė atsiliepime nurodė, kad 2018 m. sausio 31 d. pastato – gyvenamojo namo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sandoris paveikė įmonės nemokumą, nebeliko turto, iš kurio ji galėtų patenkinti savo reikalavimus, o direktorius A. J. tyčia klaidino Kreditorę dėl atsiskaitymo terminų ir dalies lėšų skyrimo atsiskaitymui iš parduoto turto. Pagal Kreditorės ir Bendrovės pateikto susirašinėjimo turinį (b. l. 68-72) galima sutikti, kad Bendrovės direktorius A. J. tikrai teikė klaidinančius duomenis Kreditorei dėl atsiskaitymo terminų ir dėl atsiskaitymo su ja iš lėšų, gautų pardavus turtą ir savo ketinimo atsiskaityti neįvykdė. Tačiau sprendžiant dėl pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu buvimo pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą svarbu toks vadovo elgesys nėra pakankamas bankrotą pripažinti tyčiniu. Nagrinėjamu atveju reikia nustatyti, ar Bendrovės valdymo organų sudarytas 2018 m. sausio 31 d. pastato – gyvenamojo namo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sandoris buvo nuostolingas ar nenaudingas Bendrovei. Byloje nei Kreditorė, nei bankroto administratorė nepateikė įrodymų, kad minėtas sandoris buvo nuostolingas ar ekonomiškai nenaudingas įmonei (CPK 178 straipsnis).

26. Kaip jau minėta nutarties 24 punkte, anksčiau buvusių ir bankroto bylos iškėlimo laikui likusių nepatenkintų kreditorinių reikalavimų dydis po 2018 m. sausio mėnesio sumažėjo nuo 299 751,00 Eur iki 25 198,30 Eur. Bankroto administratorė turi būti patikrinusi sandorių teisėtumą ir pagrįstumą ir ji nepateikė jokių įrodymų apie minėto nekilnojamojo turto pardavimo sandorio ekonominį nepagrįstumą, nenaudingumą bendrovei ar gautų lėšų neteisėtą nepanaudojimą kreditorių reikalavimams tenkinti, įskaitant ir CK 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymo eiliškumo pažeidimus tyčiniais (sąmoningais) įmonės valdymo organų veiksmais. Todėl vien tai, kad minėtas turtas buvo parduotas, kai nepatenkinti kreditorių reikalavimai sumažėję, nors ir ne visi reikalavimai buvo patenkinti, nesudaro pagrindo pripažinti, kad įmonės bankrotas buvo tyčinis pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto požymį.

27. Teismas, įvertinęs bylų duomenis, sprendžia, jog byloje nėra įrodytos aplinkybės, kad tyčiniais (sąmoningais) L. J. ir A. J. veiksmais nevykdant jiems nustatytų pareigų, pažeidus atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą (CK 6.930¹ straipsnis), sudarius nuostolingą ar ekonomiškai nenaudingą sandorį, įmonė minėtų veiksmų pasekoje buvo privesta prie tyčinio bankroto. Atsižvelgiant į tai, teismas atmeta prašymą pripažinti BUAB „Dizaino meistrai“ bankrotą tyčiniu kaip neįrodytą (CPK 12, 178 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 20 straipsniu, 10 straipsnio 14 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais,

nutarė:

atmesti bankroto administratorės MB „Atisa“ prašymą pripažinti BUAB „Dizaino meistrai“ bankrotą tyčiniu.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Panevėžio apygardos teismą.