Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. Č. ir Valstybinės įmonės „Registrų centras“ atstovui, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. Č., gimusio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Valstybinės įmonės „Registrų centras“ 2024 m. rugsėjo 19 d. nutarimo Nr. RC-ANR_N-1198-2024 panaikinimo ar pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybinės įmonės „Registrų centras“ (toliau – ir VĮ „Registrų centras“) specialistės N. M. 2024 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. RC-ANR_N-1198-2024 (toliau – ir Nutarimas) A. Č. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 2 dalyje, o būtent dėl to, kad jis 2024 m. liepos 31 d., 13.15 val. (duomenys neskelbtini), būdamas MB (duomenys neskelbtini) (toliau - ir Bendrija) vadovu., per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2023 m. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo ( toliau – ir MBĮ, Mažųjų bendrijų įstatymas) 23 straipsnio 3 dalyje. Nutarime pripažinta, kad tokiais savo veiksmais A. Č. pažeidė CK 2.66 straipsnio 4 dalį, 2.67 straipsnį, Mažųjų bendrijų įstatymo 23 straipsnio 3 dalį, 13 straipsnio 8 punktą, 22 straipsnio 10 dalies 4 punktą, Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 (toliau – ir Nuostatai, Juridinių asmenų registro nuostatai) 38.2, 41, 120.13, 123 punktus. Dėl minėto administracinio nusižengimo A. Č. buvo paskirta 625 Eur dydžio bauda (b. l. 16-18).

Į teismo posėdį abi šalys neatvyko. ANK 629 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir nukentėjusiajam ar jų atstovams, jeigu jiems tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą Apie teismo posėdžio datą ir laiką proceso dalyviai buvo informuoti tinkamai. Institucijos atstovas atsiliepime į Pareiškėjo skundą suformavo prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant. Pareiškėjas teismui nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą. Dėl išdėstytų aplinkybių, byla išnagrinėta proceso dalyviams nedalyvaujant, rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis.

Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį administracinė atsakomybė kyla už neteisingų juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui arba juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.

CK 2.66 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad Juridinių asmenų registrui pateikiamas įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinys (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, jei įstatymai nenustato kitaip.

CK 2.67 straipsnyje numatyta, kad už juridinio asmens dokumentų, duomenų bei kitos Juridinių asmenų registrui teiktinos informacijos pateikimą laiku juridinių asmenų registrui atsako juridinio asmens valdymo organas, jei įstatymuose ar steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip.

MBĮ 23 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad mažoji bendrija turi sudaryti metinių finansinių ataskaitų rinkinį. Mažosios bendrijos metinių finansinių ataskaitų rinkinys ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo finansinių metų pabaigos turi būti patvirtintas mažosios bendrijos narių susirinkime, išskyrus tuos atvejus, kai CK 2.106 straipsnio 2, 3, 4 ir 7 punktuose nustatytais atvejais mažoji bendrija likviduojama, jos nepatvirtintas metinių finansinių ataskaitų rinkinys JAR tvarkytojui pateikiamas per keturis mėnesius nuo finansinių metų pabaigos.

Nuostatų 120.13 punkte nustatyta, kad metinių finansinių ataskaitų rinkinį, taip pat metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinį, jeigu finansinė atskaitomybė yra būtina pagal įstatymus, taikomus juridiniam asmeniui, užsienio juridiniam asmeniui ar kitai organizacijai arba jų filialui, JAR tvarkytojui pateikia (neatsižvelgiant į teisinį statusą) mažosios bendrijos. Nuostatų 123 punkte įtvirtinta, kad metinių ataskaitų rinkinys, taip pat metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys ar metinė ataskaita JAR tvarkytojui turi būti pateikti per 30 dienų nuo momento, kai patvirtinami įstatymų bei juridinio asmens steigimo dokumentų nustatyta tvarka, jeigu įstatymai nenustato kitaip.

A. Č. skundžiamu Nutarimu administracine tvarka buvo nubaustas pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį už bendrovės metinės finansinės ataskaitos rinkinio nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui nustatytu laiku. Šis administracinis nusižengimas ANK 223 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas formalia sudėtimi, nereikalaujančia padarinių atsiradimo. Taigi, atsakomybė pagal šią normą taikoma nustačius už finansinių ataskaitų pateikimą laiku atsakingo subjekto neveikimo faktą – tokių ataskaitų nepateikimą nustatytu laiku.

Nagrinėjamoje byloje ginčo dėl to, kad A. Č., būdamas MB (duomenys neskelbtini) vadovu, per nustatytą laiką Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikė 2023 metų bendrovės metinių finansinių atskaitų rinkinio, nekilo. Šios aplinkybės Vilniaus miesto apylinkės teismui adresuotame skunde, administracinėn atsakomybėn patrauktas A. Č. neginčijo. Be kita ko, ją patvirtina ir VĮ „Registrų centras“ 2024 m. rugsėjo 19 d. Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas, kuriame matyti, kad MB (duomenys neskelbtini) 2023 metų finansinių ataskaitų rinkinius pateikė tik 2024 m. rugpjūčio 30 d. (b. l. 14-15). Kita vertus, administracinėn atsakomybėn patrauktas A. Č. su skundžiamu Nutarimu nesutiko, kadangi pasak jo, jis, kaip atsakingas asmuo, atliko visus reikiamus veiksmus, o aptariamos finansinės atskaitos nebuvo laiku pateiktos dėl UAB (duomenys neskelbtini) įmonės neveiksnumo ir lėto darbų atlikimo dėl darbuotojų kaitos.

Administracinio nusižengimo tyrimo metu neginčijamai nustatyta, kad A. Č. nuo (duomenys neskelbtini) yra MB (duomenys neskelbtini) vadovas (b. l. 14). Tai reiškia, kad pastarasis nurodytai bendrovei vadovauja apie (duomenys neskelbtini) metus, žino jam kaip vadovui tenkančias atsakomybes ir pareigas, o su būtinybe kasmet teikti bendrovės finansinių ataskaitų rinkinius susiduria ne pirmą kartą. Todėl akivaizdu, kad A. Č. tenkančios pareigos kasmet pateikti vadovaujamos bendrovės finansinių ataskaitų rinkinius nepaneigia jo argumentai apie bendrovės UAB (duomenys neskelbtini), su kuria buvo sudaryta sutartis dėl MB (duomenys neskelbtini) apskaitos tvarkymo, darbuotojų neveiksnumą.

Pagal jau suformuotą teismų praktiką būtent bendrovės vadovas, būdamas rūpestingas, privalo užtikrinti, jog bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką bendrovės vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, o tai, be kita ko, reiškia ir įmonės vidinės veiklos organizavimą taip, kad jo vadovaujamoje bendrovėje įstatymų nustatytais terminais ir tvarka būtų patvirtinti ir pateikti įmonės finansinių ataskaitų rinkiniai, kurių paskirtis – patenkinti informacijos vartotojų poreikius gauti teisingą informaciją apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus ir kurie daugeliui finansinių ataskaitų vartotojų padeda priimti ekonominius sprendimus. Teisės aktuose nenumatoma jokių išlygų, kurios leistų nepateikti finansinės atskaitomybės dokumentų Juridinių asmenų registrui, įskaitant ir priežastį, kad atskaitomybės dokumentų laiku neparengė buhalterinę apskaitą tvarkanti įmonė. Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pareigą teikti metines finansines ataskaitas, neišskiria kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nevykdyti minėtos pareigos. Bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai ir kvalifikuotai, daryti viską, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir vykdytų teisės aktuose numatytus reikalavimus, nagrinėjamu atveju – teisės aktuose nustatytu terminu pateikti metinių finansinių ataskaitų rinkinį. Pavėluotas privalomai teiktinų duomenų pateikimas negali būti pareiškėjo administracinę atsakomybę švelninanti aplinkybė. A. Č. jo vadovaujamos Bendrovės finansinių ataskaitų rinkinius Juridinių asmenų registrui pateikė gerokai pavėlavęs, tik 2023 m. rugpjūčio 30 d. Ūkio subjektai privalo atlikti veiksmus, nurodytus įstatymuose, priešingu atveju, jų veiksmai prieštarautų ūkinės veiklos sąžiningai praktikai, galėtų pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti, trukdytų civilinėje apyvartoje priimti finansiškai naudingus sprendimus.

Teismų praktikoje konstatuota, kad ANK 223 straipsnyje numatytas nusižengimas gali būti padaromas ne tik tyčine kaltės forma, tačiau ir dėl nerūpestingumo (LAT nutartis Nr. 2AT-26-495/2020, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-116-885/2023). Pirmiau aptartos aplinkybės akivaizdžiai parodo, jog A. Č. nebuvo pakankamai rūpestingas ir apdairus, vykdydamas savo kaip MB (duomenys neskelbtini) vadovo pareigas metinės finansinės atskaitomybės dokumentų parengimo, tvirtinimo ir pateikimo Juridinių asmenų registrui procese, jis kaip vadovas nebuvo pakankamai aktyvus, pasikeitus UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojoms (ką nurodo skunde), kurios tvarkė bendrovės apskaitą, savalaikiai nesiėmė veiksmų užtikrinti, kad 2023 metų metinių finansinių ataskaitų rinkiniai būtų savalaikiai sudaryti, patvirtinti ir laiku pateikti Juridinių asmenų registrui, tai yra aiškiai suvokė savo neatliktų veiksmų esmę ir rizikingumą, t. y. suprato tai, kad dėl jos neveikimo JAR tvarkytojui teisės aktų nustatytu terminu nebus pateikti MB (duomenys neskelbtini) 2023 m. finansinių ataskaitų rinkiniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi to išvengti, t. y., nusižengimas padarytas dėl neatsargumo (nepagrįsto pasitikėjimo).

Apibendrinant darytina išvada, kad VĮ Registrų centro 2024 m. rugsėjo 19 d. nutarimas Nr. RC-ANR_N-1198-2024, kuriuo A. Č. buvo nubaustas pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį, yra teisėtas ir pagrįstas, byloje įrodyti šio administracinio nusižengimo tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji veikos požymiai A. Č. veikoje, todėl jo naikinti nėra pagrindo.

Skunde prašoma netaikyti baudos ir apsiriboti tik įspėjimu, arba baudą sumažinant atitinkančia įmonės finansinius rezultatus.

ANK 22 straipsnio 2 dalyje apibrėžta administracinių nuobaudų paskirtis: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. ANK 32 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal ANK specialiosios dalies straipsnį laikantis ANK bendrosios dalies nuostatų. ANK 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas reikalavimas (imperatyvas) administracines nuobaudas ir administracinio poveikio priemones parinkti iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Už ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą įstatymo leidėjas numato baudą nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013,2AT-13-2013, 2AT-10-2014, 2AT-7-14-303/2017). Be to, tai, kad asmeniui yra sukeliami tam tikri nepatogumai, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019).

Nagrinėjamu atveju, A. Č. už ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą buvo paskirta 625 Eur dydžio bauda, kuri itin neženkliai viršija minimalų baudos dydį, skirtiną už pastarojo padarytą administracinį nusižengimą. Be pirmiau nurodytų argumentų, A. Č., Vilniaus miesto apylinkės teismui pateiktame skunde nesutikdamas su skundžiamu Nutarimu, apeliavo į tai, kad turi būti paskirta švelnesnė nuobauda dėl to, kad Bendrijos metinis pelnas yra mažas, tai yra sudaro vos 500 eurų per metus, todėl nustatyta 625 eurų bauda yra nepakeliame našta, neatitinka sąžiningumo ir proporcingumo principams. Šių argumentų kontekste, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal ANK atsako tik fizinis asmuo, jeigu jo padaryta veika, už kurią ANK yra numatyta tam tikra sankcija, buvo uždrausta tos veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte (ANK 2 straipsnio 1 dalis). Padarius ANK nurodytą įstatymų uždraustą veiką, būtent juridinio asmens vadovas, jei bendrovėje vidaus aktais nenustatyta kitaip, yra tas fizinis asmuo, kuris trauktinas administracinėn atsakomybėn. Tai reiškia, kad juridinio asmens atsakomybės ANK nenumato. Mažoji bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo ir tai reiškia, kad nariai savo turtu neatsako už neįvykdytas mažosios bendrijos prievoles, todėl vadovaujantis šia bendrovės vadovo ir pačios bendrovės turto atskirtinumo taisykle, akivaizdu, kad šiuo skundžiamu nutarimu paskirta nuobauda yra skirta būtent juridinio asmens vadovui kaip fiziniam asmeniui, bet ne įmonei, todėl skunde nurodytos aplinkybės, kad Bendrijos metinis pelnas yra nedidelis, nesudaro pagrindo teigti, kad šiuo atveju, skundžiamu nutarimu paskirta A. Č. piniginė bauda yra neproporcingai didelė.

Nors už analogiško pobūdžio administracinių nusižengimų padarymą A. Č. nėra baustas, tačiau ne kartą yra baustas už administracinius nusižengimus, susijusius su vadovaujamų bendrovių veikla bei vykdoma individualia veikla (ANK 187 straipsnio 1 dalį), taip už kelių eismo taisyklių pažeidimus ( b. l. 4-11). A. Č. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors byloje nustatyta, kad MB (duomenys neskelbtini) 2023 metų finansinių ataskaitų rinkinius VĮ „Registrų centras“ pareiškėjas pateikė 2024 m. rugpjūčio 30 d., tačiau ši aplinkybė, teismo vertinimu nelaikytina jo atsakomybę švelninančia. Pažymėtina, jog finansinių ataskaitų rinkinių pateikimas yra bendrovės vadovo pareiga, kurią pastarasis, siekdamas užtikrinti tinkamą bendrovės funkcionavimą, privalo vykdyti. Vien tai, kad A. Č. šią pareigą įvykdė ir tai padarė pavėluotai, jokiu būdu ne tik, kad nešalina jo atsakomybės, bet jos ir nešvelnina. Analogiškos pozicijos yra laikomasi ir teismų praktikoje, kurioje, be kita ko, taip pat pripažinta, kad minėta ir A. Č. akcentuojama aplinkybė, neturi įtakos nustatant ir skiriamos administracinės nuobaudos dydį (Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. kovo 2 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-55-417/2021).

Visos pirmiau aptartos, A. Č. asmenybę, taip pat jo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą charakterizuojančios aplinkybės patvirtina, kad VĮ „Registrų centras“, spręsdamas klausimą dėl jam skirtinos administracinės nuobaudos, tinkamai įvertino visas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes ir paskyrė ne per griežtą ir proporcingą administracinę nuobaudą.

Apibendrinant pirmiau aptartą, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti skundą jame nurodytais motyvais. Konstatuotina, kad Institucija tinkamai kvalifikavo A. Č. padarytą administracinį nusižengimą, taip pat tinkamai individualizavo jam skiriamą administracinę nuobaudą, išsamiai, pagrįstai ir teisėtai įvertino esmines bylos aplinkybes sprendžiant minėtus klausimus, todėl skundas atmestinas bei paliktinas nepakeistas skundžiamas Nutarimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 ir 6 dalimis,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Č. skundą atmesti.

Valstybinės įmonės „Registrų centras“ specialistės N. M. 2024 m. rugsėjo 19 d. nutarimą Nr. RC-ANR_N-1198-2024 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.