- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-28
- Bylos Nr.
- e2S-2388-340/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-01830-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- G. S.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės G. S. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 2 d. nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovei.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės gyvenamojo namo dalis šalims į tris dalis: ieškovei G. S., atsakovei I. K. ir N. L., kurios yra nekilnojamojo turto bendrasavininkės – žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), su priklausiniais, adresu Girkaliai, (duomenys neskelbtini), Klaipėdos raj., kad atidalijus nuosavybę būtų suformuoti trys atskiri kadastriniai vienetai kiekvienai bendrasavininkei pagal pateikiamą Registrų centro paskaičiuotą projektą (nekeičiant dabartinio faktinio naudojimo). Namo priklausinius – pagalbinius pastatus atidalinti į dalis pagal nekilnojamojo turto naudojimosi tvarką pateiktoje 2024 m. schemoje.
Žemesnės instancijos teismas
2. Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi nustatytas terminas ieškinio trūkumams, nurodytiems teismo nutartyje, pašalinti.
3. Klaipėdos apylinkės teisme 2024 m. rugpjūčio 27 d. gautas ieškovės atstovės pranešimas, kad pateikia paaiškinimus į visas teismo pastabas ir pažymi, kad ieškinio trūkumų nėra, ir prašo ieškinį registruoti priimtu ir teikti atsiliepimams šalims.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 2 d. nutartimi ieškovės G. S. ieškinį atsakovėms I. K. ir N. L. dėl nekilnojamojo turto atidalijimo į atskirus turtinius vienetus nesant bendrasavininkių sutikimo, trečiasis asmuo Pranas Jurgutis, nutarė laikyti nepaduotu ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui.
5. Teismas nustatė, kad ieškovė, siekdama atsidalinti turtą, teismui su ieškiniu nepateikė turto atidalinimo plano/projekto, be to ieškinyje neaiškiai suformulavo ieškinio reikalavimus, todėl susidaro tokia situacija, kad asmuo pirma kreipiasi į teismą, nors nėra surinkęs visų ieškinio reikalavimus pagrindžiančių įrodymų, tačiau tokia situacija neatitinka CPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintai dalyvaujančių byloje asmenų pareigai sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ir atsikirtimai. Teismo vertinimu, pateiktos Registrų centro paskaičiuotos turto dalys ir nekilnojamojo turto naudojimosi tvarka pagal 2024 m. schemą negali būti laikomi turto padalijimo projektais ir šiuo atveju pateiktų reikalavimų nepadaro aiškiais, nes iš jų teismas nemato, kokius atskirus turto objektus prašo suformuoti, nemato jų išsidėstymo ir negali įvertinti galimybės jais savarankiškai naudotis. Teismas pažymi, kad iš pateiktų reikalavimų kyla abejonių, ar apskritai turtas gali būti atidalintas arba ieškovė reikalavimus suformulavo tai, kad teismui jų turinys nesuprantamas. Taip pat teismui nėra aišku, kokiu pagrindu ieškovė prašo atidalinti ne tik jai priklausantį nekilnojamąjį turtą, nes ieškiniu yra prašoma suformuoti tris atskirus nekilnojamojo turto vienetus, tai yra iš esmės reiškia reikalavimą ir ne tik dėl jai priklausančio turto atidalinimo, neaišku, ar atsakovės joms priklausančias dalis nori atidalinti.
6. Teismas pažymėjo, kad pateiktos turto naudojimosi schemos (2024 m. rugpjūčio 8 d. prašyme įvardintos kaip patalpų vidinis naudojimosi planas-projektas) nėra skirtos turto atidalijimui, jose nėra pažymėta, kaip turėtų būti atidalintos statinio savarankiškos patalpos, nėra galimybės identifikuoti statinių, jų patalpų, nėra sutartinių ženklų paaiškinimų, jų rengėjas nėra aiškus, jis nepasirašė, todėl atidalijimas pagal tokias schemas nėra galimas. Teismas atkreipė dėmesį, kad schemos nepasirašytos, tačiau pažymėjo, kad šiuo atveju vien tik ieškovės pasirašymas šiose schemose neištaiso jokių su schemomis susijusių trūkumų, nes schemos netinkamos tiek dėl formos, tiek dėl turinio trūkumų.
7. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad dėl pastato Nr. (duomenys neskelbtini) atidalijimo jau priimtas ir įsiteisėjęs Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimas Nr. e2-10-1071/2022, kuriuo tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteistas natūra atsakovei I. K. iš trečiojo asmens N. L., jai priklausančią 1/6 dalį šio pastato, ir N. L. priteisiant iš atsakovės I. K. piniginę kompensaciją. Ieškovės atstovė 2024 m. rugpjūčio 27 d. paaiškinime nurodė, kad taip daroma, kad būtų aiškus visas šalių turimas turtas, kadangi esant daug objektų, nesusidarytų įspūdis dėl dalių sumažėjimo.
8. Teismas nustatė, kad dėl pastato, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir pastato, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), atidalijimo šiuo metu nagrinėjama byla civilinė byla Nr. e2-205-1112/2024, kurioje ieškovas yra P. J., atsakovė I. K., trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, N. L.. Ieškovė šioje byloje dalyvauja trečiuoju asmeniu, jokių savarankiškų reikalavimų byloje nėra pateikusi. Iš byloje pateikto Registrų centro išrašo teismas nustatė, kad ieškovei priklauso nuosavybės dalis šiuose objektuose, tačiau teismo vertinimu, ieškovė savo teises gali ginti jau nagrinėjamoje byloje, nes civilinėje byloje Nr. e2-205-1112/2024 išsprendus ginčą ir patenkinus ieškinio arba priešieškinio reikalavimus gali susidaryti tokia situacija, kai ieškovės reikalavimas gali tapti netenkintinas vien dėl to, kad gali pasikeisti faktinė turto nuosavybės teisė ar kitų bendrasavininkų turto dalys. Teismo vertinimu, tai sudaro dar vieną pagrindą atsisakyti priimti ieškovės ieškinį, nes teismo žinioje jau yra byla dėl ginčo dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktas).
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 2 d. nutartį ir grąžinti ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia argumentais:
9.1. Ieškinį reikšti, jį suformuluoti, teikti įrodymus yra ieškovės teisė. Tai ji ir padarė. Ieškinio priėmimo stadijoje teismas negali vertinti įrodymų, pasisakyti dėl ieškinio taip šališkai, kaip tai padarė pirmosios instancijos teismas. Ieškovė įsitikinusi, kad ieškinys atitinka CPK reikalavimus ieškiniui, turi būti priimtas ir nagrinėjamas. Ieškinio reikalavimai aiškūs, detalūs, pagrįsti įrodymais.
9.2. Nesutinka su teismo išvada, kad Registrų centro projektas nėra pakankamas namo bendrasavininkų dalių nustatymui ir atidalijimui. Įstatymas nereikalauja pateikti projektą. Praktikoje pakanka remtis Registrų centro paskaičiavimais.
9.3. Į bylą pateikta turto naudojimosi schema tokia, kokią parengė projektuotojai (ieškovė ne specialistė). Nesutinka su teismo argumentu, kad schema netinkama, nes nėra pasirašyta nei jos rengėjų nei šalių. Vertinti šioje stadijoje teismas negali. Pati ieškovė nuvyko į teismą, kad pasirašyti ant šios naudojimo tvarkos. Tai teismas galėjo aiškintis bylos nagrinėjimo metu. Jei projektas neaiškus, galima kviesti specialistą paaiškinti šias aplinkybes.
9.4. Teismo nutartyje nurodyta, kad dėl pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) atidalijimo jau priimtas ir įsiteisėjęs Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimas Nr. e2-10-1071/2022, kuriuo šis pastatas priteistas natūra atsakovei I. K. iš trečiojo asmens N. L., jai priklausančią 1/6 dalį šio pastato, ir N. L.. Pažymi, kad tai daroma, kad būtų aiškus visas šalių turimas turtas, kadangi esant daug objektų, nesusidarytų įspūdis, kad dalys sumažėjo. Juo labiau, kad ši priteista dalis buvo registruota, po to išregistruota.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
11. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
12. Byloje sprendžiamas Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 2 d. nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovui, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
13. Ieškiniu ieškovė prašo atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės gyvenamojo namo su priklausiniais dalis į tris dalis: ieškovei ir dviems atsakovėms pagal ieškovės nurodytas patalpas.
14. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutartyje, kuria nustatyti ieškinio trūkumai, be kita ko, nurodyta, kad iš pateikto reikalavimo nėra aišku, kaip turėtų būti suformuotos atskiros gyvenamojo namo dalys, t. y. nepateikti jokie atskiras savarankiškas dalis nustatantys projektai, iš kurių teismas matytų suformuotinus atskirus turto objektus, jų išsidėstymą ir galimybę jais savarankiškai naudoti, t. y. nepateikti turto atidalijimo projektai.
15. Ieškovė, šalindama ieškinio trūkumus, nepateikė turto atidalinimo plano/projekto, tačiau nurodė, kad pateikia paaiškinimus į visas teismo pastabas ir pažymi, kad ieškinio trūkumų nėra, ir prašo ieškinį priimti.
16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pateiktus procesinius dokumentus, konstatuoja, kad ieškovė nepašalino esminio trūkumo – tinkamai nurodyti ieškinio dalyką.
17. Atidalijimo teisės įgyvendinimas suponuoja bendrosios dalinės nuosavybės teisinių santykių subjektų teisinio statuso pasikeitimus: 1) tais atvejais, jeigu įvyksta dalinis atidalijimas, bendraturtis, įgyvendinęs aptariamą subjektinę teisę, pasitraukia iš bendrosios dalinės nuosavybės teisinių santykių, t. y. pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė; 2) tais atvejais, jeigu įvyksta visiškas atidalijimas, t. y. visų bendraturčių dalys atidalijamos iš bendrosios dalinės nuosavybės, bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai apskritai pasibaigia. Be to, atidalijimas lemia ir paties daikto, kaip bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto, teisinio režimo pasikeitimus – po atidalijimo suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai, jie atitenka atitinkamo bendraturčio nuosavybėn. Taip asmuo, buvęs bendrosios dalinės nuosavybės teisinių santykių subjektas, įgyja galimybę vienvaldiškai įgyvendinti savo nuosavybės teisę į daiktą, kaip atskirą turtinį vienetą (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Vis dėlto tokios galimybės atsiradimas sietinas su labai svarbia sąlyga: atskiri daiktai, atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, turi būti suformuoti taip, kaip nustato įstatymai, kitaip tariant, tik tokie daiktai, kurie atitinka jiems suformuoti ir funkcionuoti įstatymų nustatytus reikalavimus, gali būti asmeninės nuosavybės objektas, kaip atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės rezultatas. Šiuo (atitikties įstatymų reikalavimams) aspektu turimi omenyje ne tik tie daiktai, kurie po atidalijimo tampa asmeninės nuosavybės objektais, bet ir tie daiktai, kurie po dalinio atidalijimo lieka bendrosios dalinės nuosavybės objektai (t. y. tokiais (dalinio atidalijimo) atvejais ne tik tas daiktas, kuris turi atitekti vieno bendraturčio nuosavybėn, bet ir tas daiktas, kuris lieka kitų (likusių) bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės objektas, turi atitikti tokiems daiktams suformuoti ir funkcionuoti įstatymų nustatytus reikalavimus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-341-695/2019, 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-701/2020).
18. Nesutiktina su ieškovės atskirojo skundo argumentu, kad pakanka remtis VĮ „Registrų centras“ esančiais dokumentais, patvirtinančiais nuosavybės teisę ir jame atliktais paskaičiavimais dėl bendraturčių turto dalių. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę pateikti savo atidalijimo variantą, teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini, t. y. fiziškai įmanomi įgyvendinti, atitikti bendraturčių dalis, nedaryti neproporcingos žalos daiktui, taip pat nepažeisti kitų asmenų teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009). Tuo tarpu atsakovas, nesutikdamas su ieškovo siūlomu atidalijimo projektu, turi teisę, bet ne pareigą pateikti alternatyvų projektą. Nesiekdamas jokio atidalijimo varianto, atsakovas, pagrįsdamas savo nesutikimą su ieškovo projektu, gali pateikti motyvus, tiek išdėstydamas bendraturčių interesų pažeidimus, galinčius atsirasti įgyvendinant ieškovo siūlomą projektą, tiek pasiūlydamas aiškias alternatyvias ieškovo atsidalijimo iš bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo galimybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2014).
19. Ieškovės nurodytas ieškinio reikalavimas nėra konkretus. Kaip teisingai pirmosios instancijos teismas nurodė, iš pateikto reikalavimo nėra aišku, kaip turėtų būti suformuotos atskiros gyvenamojo namo dalys, t. y. nepateikti jokie atskiras savarankiškas dalis nustatantys projektai, iš kurių teismas matytų suformuotinus atskirus turto objektus, jų išsidėstymą ir galimybę jais savarankiškai naudoti, t. y. nepateikti turto atidalijimo projektai. Ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl pastatų atidalijimo, privalėjo parengti jų atidalijimo projektą. Iš šio projekto turi būti aišku kaip techniškai atskirtos patalpos, kaip kiekvienas bendraturtis pateks į jam priklausančias patalpas. Be to, kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo gyvenamajame name yra krosninis šildymas, o iš ieškovės ieškinio nėra aišku kaip bus išspręstas visų bendraturčių patalpų apšildymo klausimas po atidalinimo. Visi šie klausimai būtų aiškūs, jei būtų pateiktas patalpų iš bendrosios nuosavybės atidalijimo projektas. Nepateikus su ieškiniu turto atidalijimo projekto su techniniais sprendiniais, pagrįstai pirmosios instancijos teismui kilo abejonė, ar apskritai turtas gali būti atidalintas pagal ieškovės reiškiamą reikalavimą.
20. Taigi sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės pateiktas patalpų vidinis naudojimosi planas-projektas nėra tinkamas dokumentas sprendžiant atidalinimo iš bendrosios nuosavybės klausimą; plane nėra pažymėta, kaip turėtų būti atidalintos statinio savarankiškos patalpos, nėra galimybės identifikuoti statinių, jų patalpų, nėra sutartinių ženklų paaiškinimų. Nesant šių duomenų nėra galimybės nagrinėjant bylą patikrinti, ar atidalinimo planas atitinka bendraturčių nuosavybės dalis, o kartu apriboja galimybę kitiems bendraturčiams (atsakovams) atsikirsti į ieškovės ieškinį ir pasisakyti dėl siūlomo atidalinimo iš bendrosios nuosavybės būdo.
21. Ieškovė atskirajame skunde nurodo, kad jei su ieškiniu nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nėra pakankami, aplinkybės galės būti patikslintos bylos nagrinėjimo metu (apklausus specialistus). Apeliacinės instancijos teismas su tokiu argumentu nesutinka. Pažymėtina, kad reikalavimai pareiškimo turiniui yra imperatyviai nustatyti tam, kad tiek teismas, tiek byloje dalyvaujantys asmenys, kuriems adresuojamas reikalavimas, galėtų susipažinti su reikalavimų esme, žinotų aplinkybes, kuriomis reikalavimai grindžiami, taigi turėtų galimybę tinkamai ir laiku pasinaudoti procesinės gynybos priemonėmis, pareikšdami atsikirtimus ir pateikdami įrodymus, o teismas galėtų kuo operatyviau pareikštus reikalavimus išnagrinėti ir priimti pagrįstą spendimą. Dėl to, kai yra tokių pareiškimo trūkumų, kurie trukdo įgyvendinti šiuos civilinio proceso tikslus, teismas gali ir privalo pasinaudoti jam suteikta teise pareikalauti, kad pareiškimą padavęs asmuo šiuos trūkumus pašalintų. Nagrinėjamu atveju tinkamas ieškinio dalyko suformulavimas bei aiškus bendraturčių dalių su techniškai atskirtomis patalpomis, kurio siekia ieškovė, nurodymas yra esminis. Nesant aiškiam ieškinio dalykui bylos nagrinėjimas nėra galimas.
22. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad ieškovė turi teisę pareikšti reikalavimus tik dėl jai su kitais bendraturčiais priklausančio turto atidalinimo. Atsakovės, jei nori, savo interesus gali ginti pareikšdamos priešieškinį arba atskirą ieškinį dėl joms priklausančių turto dalių atidalinimo.
23. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad nepašalinus pirmosios instancijos teismo nurodytų trūkumų, susijusių su ieškinio dalyku, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi ieškovės ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Ieškovės atskirojo skundo argumentai apeliacinės instancijos teismui nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą (CPK 185 straipsnis), todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
24. Kiti atskirajame skunde pateikti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
25. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šioje byloje priimti procesiniai sprendimai neužkerta kelio ieškovei pateikti naują ieškinį, atitinkantį CPK reikalavimus, dėl turto atidalijimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
atmesti ieškovės G. S. atskirąjį skundą.
Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.