Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Romualdas Gylys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje skundą dėl antstolės Irenos Beliačic veiksmų, suinteresuotas asmuo A. K.

1. Pareiškėjas 2023 m. liepos 24 d. pateikė skundą Nr. CBP-10896 dėl antstolės Irenos Beliačic veiksmų, kuriame nurodė, kad antstolė Irena Beliačic 2023 m. birželio 20 d. priėmė patvarkymą Nr. S-23-11-18963, kuriuo tenkino skolininko A. K. skundą, ir nutarė nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0011/19/00133 pasibaigus išieškojimo senaties terminui. Su antstolės Irenos Beliačic 2023 m. birželio 20 d. patvarkymu Nr. S-23-11-18963 nesutinka, nes:

1.1. AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje ir Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos 2004 m. balandžio 15 d. sudarė sutartį Nr. BL/2004-07/11B-57 dėl bendradarbiavimo taikant garantijas, susijusias su muitinės procedūromis. AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje 2008 m. liepos 15 d. išdavė A. K. (duomenys neskelbtini) polisą D90000178620 (D90V00178620) 92 000 Lt sumai pagal Įsipareigojimų muitinei įvykdymo laidavimo taisykles Nr. 021. A. K. (duomenys neskelbtini) 2008 m. gruodžio 31 d. buvo pertvarkyta į UAB (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) neįvykdė iš buvusios individualios įmonės perimtų mokestinių prievolių muitinei, t. y. nesumokėjo muito mokesčių, todėl 2011 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus teritorinė muitinė pareiškė pretenziją dėl 92 000 Lt antidempingo muito sumokėjimo draudikui AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje. Pagal paminėtą pretenziją draudimo bendrovė 2011 m. lapkričio 7 d. mokėjimo nurodymu Nr. SW00848 Vilniaus teritorinei muitinei sumokėjo 92 000 Lt. Įvykdęs mokėjimą muitinei, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje pateikė 92 000 Lt reikalavimą A. K.. Teismo tvarka nurodytą sumą iš pastarojo prisiteisė ir perdavė išieškojimui antstolei Irenai Beliačic.

1.2. Skolininko įsipareigojimų muitinei, susijusių su tam tikrų muitinės procedūrų atlikimu, įvykdymo užtikrinimas aptariamu laikotarpiu buvo reglamentuotas 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamente (EEB) Nr. 2913/92, nustatančiame Bendrijos muitinės kodeksą. Visaapimanti muitų srities bendrijos teisė buvo sukurta Bendrijos muitinės kodeksu, kuriame sujungtos nuostatos, kurios anksčiau išdėstytos daugelyje Bendrijos teisės aktų (Reglamento (EEB) Nr. 2913/92 preambulės 1 ir 2 konstatuojamosios dalys). Paminėtame kodekse kartu su Bendrijos ar nacionaliniu lygiu priimtomis jo įgyvendinimo nuostatomis buvo nustatytos muitinės veiklos taisyklės, išdėstytos bendrosios taisyklės ir procedūros, užtikrinančios tarifų ir kitų Bendrijos lygyje taikytų priemonių, susijusių su Bendrijos ir trečiųjų šalių prekyba, įgyvendinimą (preambulės 3 konstatuojamoji dalis, 1 straipsnio 1 dalis). Bendrijos muitinės kodekso VII antraštinėje dalyje „Skola muitinei" išdėstytos nuostatos, reguliuojančios skolos muitinei atsiradimą, garantijas, užtikrinančias skolos muitinei sumokėjimą, skolą muitinei sudarančios pinigų sumos išieškojimą, skolos muitinei išnykimą ir kita. Garantas turi raštu įsipareigoti solidariai su skolininku sumokėti skolą muitinei sudarančią pinigų sumą, už kurią pateikta garantija, jeigu šią skolą bus privaloma sumokėti (Kodekso 195 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis Kodekso 195 straipsnio 2 dalimi, garantu galėjo būti Bendrijoje įsteigtas ir atitinkamos valstybės narės muitinės pripažintas trečiasis asmuo. Vyriausybė 2004 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 482 „Dėl Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 104 straipsnio nuostatų įgyvendinimo“ patvirtino kriterijų, kuriuos atitinkantys asmenys gali būti laiduotojais arba garantais, aprašą (3.2 punktas). Kaip minėta, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje (aptariamu laikotarpiu buvęs ADB „BTA Draudimas“) ir Muitinės departamentas 2004 m. balandžio 15 d. buvo sudaręs sutartį Nr. BL/2004-07/11B-57, kurios pagrindu draudimo bendrovė sudarė laidavimo sutartį su muitine. Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos valdybos 2002 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 168 buvo patvirtintos Įsipareigojimų muitinei įvykdymo laidavimo draudimo taisyklės Nr. 021 (toliau – Taisyklės), kurių pagrindu tarp muitinės procedūros vykdytojo (draudėjo A. K. (duomenys neskelbtini), kuri 2008 m. gruodžio 31 d. pertvarkyta į UAB (duomenys neskelbtini)) ir draudiko buvo sudaryta laidavimo draudimo sutartis. Šių sutarčių sudarymą patvirtina Draudimo liudijimas (polisas) Nr. D90000I78620 ir šio poliso neatskiriama dalis – 92 000 Lt vienkartinė garantija. Teisinių santykių specifika yra ta, jog draudimo įmonė laiduoja muitinei už skolininkų, o skolininkas šį laidavimą apdraudžia. Laidavimo draudimo atveju draudikas, atlyginęs už skolininką (draudėją) šio skolą muitinei, įgyja teisę reikalauti iš draudėjo muitinei sumokėtos išmokos, taip pat ir netesybų (Taisyklių 11.4, 11.6 p.). Laidavimo muitinei ir laidavimo draudimo sutartys tarpusavyje glaudžiai susijusios ir skirtos tam pačiam teisiniam tikslui pasiekti, bet kartu tai skirtingi bei savarankiški sandoriai, pagal kuriuos jų šalys prisiima viena kitos atžvilgiu skirtingus įsipareigojimus. Reikalavimai šių sutarčių rūšių formai ir turiniui bei jų sudarymo tvarkai reglamentuojami skirtingų materialiosios teisės normų: laidavimo muitinei sutarties – Bendrijos muitinės kodekso, bendrųjų laidavimą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos CK normų, laidavimo draudimo sutarties – Lietuvos Respublikos Draudimo įstatymu, bendrųjų draudimą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos CK normų. A. K. (duomenys neskelbtini) prievolė muitinei kilo pagal įstatymą, o AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje prievolė muitinei – iš laidavimo. Nors skolininko A. K. ir laiduotojo (draudimo bendrovės) atsakomybė pagal pagrindinę prievolę kreditoriui (muitinei) yra solidari, tačiau laiduotojas, jei reikalavimas padengti įsiskolinimą buvo nukreiptas pirmiausia į jį, įvykdęs prievolę kreditoriui, įgyja regreso teisę į skolininką. Tai reiškia, kad laiduotojas, įvykdęs prievolę už skolininką, įgyja teisę reikalauti, kad skolininkas grąžintų visą kreditoriui sumokėtą sumą ir pats tampa kreditoriumi. Taigi kai laiduotojas įvykdo prievolę už skolininką, pirminė prievolė, siejusi kreditorių ir skolininką, pasibaigia, o jos pagrindu atsiranda nauja, regresinė prievolė, t. y. skolininko prievolė sumokėti laiduotojui tai, ką jis už skolininką sumokėjo pradiniam kreditoriui. Antstolė Irena Beliačic 2023 m. birželio 20 d. priimtame patvarkyme Nr. S-23- 11-18963 nepagrįstai konstatavo buvus subrogaciją, t. y. vykdomojoje byloje Nr. 0011/19/00133 atliekamą išieškojimą kvalifikavusi kaip „mokestinės prievolės išieškojimą“. Kaip nurodyta aukščiau, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje muitinei išmokėjus draudimo išmoką pagal laidavimą – mokestinė prievolė pasibaigė ir atlikto mokėjimo pagrindu atsirado nauja – A. K. turtinė prievolė draudimo bendrovei, pastarajai susigrąžinant išmokėtą draudimo išmoką. Tokio pobūdžio turtinei prievolei teisės aktai išieškojimo senaties terminų nenustato.

1.3. 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2913/92, nustatantis Bendrijos muitinės kodeksą, nenustato muitų mokestinės nepriemokos išieškojimo senaties termino. Taigi antstolės Irenos Beliačic 2023 m. birželio 20 d. patvarkymas Nr. S-23-11-18963 yra nepagrįstas dar ir šiuo pagrindu, net jei nebūtų atsižvelgiama į skundo 2 punkte išdėstytus argumentus.

2. Antstolė Irena Beliačic 2023 m. liepos 18 d. patvarkymu Nr. S-23-11-21835 atsisakė tenkinti skundą ir persiuntė jį Vilniaus miesto apylinkės teismui. Antstolė nurodė, kad:

2.1. vykdė vykdomąją bylą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-1802-465/2012 dėl skolos išieškojimo iš A. K. BTA Insurance Company SE filialo Lietuvoje naudai. Antstolės kontoroje buvo gautas skolininko A. K. skundas nutraukti vykdomąją bylą pasibaigus išieškojimo senaties terminui. Bylos duomenimis nustatyta, kad skola atsirado išieškotojui laidavimo draudimo sutarties pagrindu, t. y. įvykdžius 2009 m. kovo 16 d. atsiradusią mokestinę prievolę. Kai žalą patyręs asmuo yra sudaręs savanoriško draudimo sutartį ir žalos atlyginimą gauna iš jį apdraudusio draudiko, šis, atlyginęs savo klientui patirtą žalą, įstoja į pradinio kreditoriaus vietą, perimdamas teisę reikalauti, kad kitas draudikas įvykdytų egzistuojančią ir nepasibaigusią prievolę. Tokiu atveju nesikeičia nei sutartinės prievolės, nei taikytina teisė, nei įstatyme nustatytų terminų skaičiavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UADB „Seesam Lietuva“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-496/2012). Laidavimo draudimo atveju draudikas, atlyginęs už skolininką (draudėją) šio skolą muitinei, įgyja teisę reikalauti iš draudėjo muitinei sumokėtos išmokos, nes prievolė ieškovui atsirado iš laidavimo, o nagrinėjamas ginčas kilo dėl laidavimo draudimo sutarties sąlygų nevykdymo. Trečiajam asmeniui įvykdžius prievolę už pradinį skolininką įstatymo pagrindu įvyksta subrogacija, t. y. jis perima kreditoriaus reikalavimą pradiniam skolininkui ir įgyja regreso teisę į pradinį skolininką. Subrogacijos atveju žalos atlyginimo prievolė nepasibaigia, keičiasi tik prievolės šalis. Draudikui, atlyginusiam nukentėjusiam asmeniui šio patirtą žalą (išmokėjusiam draudimo išmoką), pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog draudikas, įgyvendindamas subrogacijos pagrindu perimtą teisę iš savo draudėjo, negali įgyti daugiau teisių, nei turėjo jo draudėjas. Taigi į prievolę įstojus draudikui, nesikeičia nei prievolės pobūdis, nei taikytina jai teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-43- 706/2016).

2.2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsnio 1 ir 2 dalimis mokestinės prievolės išieškojimui yra taikomas 5 metų senaties terminas, kuris pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį atsiradimo dienos. Antstolė tenkino skolininko skundą ir nutraukė vykdomąją bylą dėl senaties termino, priėmė patvarkymą Nr. S-23-11-19698 dėl vykdomosios bylos užbaigimo.

3. Suinteresuotas asmuo A. K. 2023 m. rugpjūčio 7 d. pateikė atsiliepimą (DOK-125071), prašė išieškotojo skundą atmesti. Nurodė, kad:

3.1. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 straipsnį subrogacija draudimo santykiuose yra naudos gavėjo reikalavimo teisių į žalos atlyginimą iš atsakingo už padarytą žalą asmens perėjimas draudikui. Subrogacijos (lot. subrogare – pakeisti, išrinkti vietoje kito) esmė – deliktinės arba sutartinės prievolės asmenų pasikeitimas, t. y. kai esant žalą padariusio atsakingo asmens (skolininko) prievolei nukentėjusio asmens (kreditoriaus) vietą užima draudikas, išmokėjęs draudimo atlyginimą. Subrogacijos institutas leidžia draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, reikalauti iš žalą padariusio asmens draudimo išmokos dydžio sumos, taigi taip žalą padariusiam asmeniui pritaikoma civilinė atsakomybė. Taigi subrogaciją galima apibūdinti kaip įstatymo pagrindu pereinančią draudikui naudos gavėjo reikalavimo teisę asmeniui, atsakingam už atsiradusią žalą (nuostolius), kuri naudos gavėjui buvo atlyginta draudimo sutarties pagrindu (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-10 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009).

3.2. Subrogacijos atveju žalos atlyginimo prievolė nepasibaigia, keičiasi tik prievolės šalis. Draudikui (išieškotojui), atlyginusiam nukentėjusiam asmeniui šio patirtą žalą (išmokėjusiam draudimo išmoką), pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog draudikas, įgyvendindamas subrogacijos pagrindu perimtą teisę iš apdraustojo, negali įgyti daugiau teisių, nei turėjo apdraustasis (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-29 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-43-706/2016). Kasacinis teismas 2015-12-16 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-690-415/2015 taip pat išaiškino, kad, remiantis CK 6.1015 straipsnio 1 ir 2 dalies normomis, subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį (naudos gavėjo draudimo teisiniuose santykiuose) ir žalą padariusį asmenis. Nagrinėjamu atveju tai yra mokestinė prievolė. Apibendrinant išdėstytus argumentus darytina išvada, kad, sprendžiant dėl draudiko reikalavimo teisės į žalą padariusį asmenį subrogacijos atveju, taikomos tos atsakomybę reglamentuojančios materialiosios teisės normos, kurios būtų taikomos, jeigu dėl prievolės vykdymo tiesiogiai į prievolininką būtų kreipęsis pats nukentėjęs asmuo. Tai reiškia, kad draudikas, kuriuo yra išieškotojas, subrogacijos būdu įgijęs reikalavimo teisę, yra saistomas tų teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, kurios būtų taikomos naudos gavėjo reikalavimui įvykdyti prievolę, atsiradusią iš sutarties, delikto ar teisės akto. Taigi, į skolininko mokestinę prievolę įstojus išieškotojui, nesikeičia nei prievolės pobūdis, nei taikytina jai teisė. Atitinkamai antstolė pagrįstai sprendė, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas 5 metų mokestinės prievolės išieškojimo senaties terminas pasibaigė, todėl vykdomoji byla nutrauktina.

4. Pareiškėjas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje 2023 m. rugsėjo 6 d. pateikė atsiliepimą (DOK-140198), kuriame nurodė, kad:

4.1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014-06-20 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2014 nekonstatavo, jog tarp šalių susiklostęs santykis vertintinas kaip subrogacija.

4.2. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatytą bendrą draudimo sutarties sampratą, laidavimo draudimo sutartį galima būtų apibrėžti kaip sutartį, pagal kurią draudikas už draudimo sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) įsipareigoja trečiajam asmeniui (draudėjo kreditoriui pagal draudimu užtikrintą prievolę, kartu ir naudos gavėjui) sumokėti įstatymo ar draudimo sutarties nustatyto dydžio draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatymų ar draudimo sutarties nustatyta tvarka, jeigu draudėjas savo kreditoriui neįvykdo visos ar dalies prievolės ir dėl to kreditorius patiria nuostolių. Laidavimo draudimo sutartimis suteikiama draudimo apsauga nuo prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo. Taigi laidavimo draudimo atveju draudikas prisiima draudimo riziką trečiojo asmens (muitinės) naudai dėl šiam draudėjo nesumokėtų mokesčių, nes draudikas suteikia draudiminę apsaugą kaip debitorinių įsipareigojimų ir kilusių kreditoriaus kitų reikalavimų skolininkui užtikrinimą. Išsamiai apie laidavimo draudimą yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2000-11-20 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1227/2000.

4.3. Kaip buvo nurodyta ir paaiškinta skunde, regresinė prievolė yra nauja prievolė, kuri atsiranda trečiajam asmeniui įvykdžius prievolę už skolininką: kai trečiasis asmuo įvykdo prievolę už skolininką, skolininko prievolė kreditoriui pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (CK 6.123 straipsnio 1 dalis) ir atsiranda nauja, t. y. regresinė prievolė, kuri sieja skolininką ir skolininko prievolę įvykdžiusį asmenį. Tuo tarpu subrogacijos atveju, kai draudikas išmoka pagal draudimo sutartį draudimo išmoką draudėjui dėl trečiojo asmens padarytos draudėjui žalos, žalos atlyginimo prievolė, siejanti nukentėjusį draudėją ir žalą padariusį asmenį, nepasibaigia, tik keičiasi šios prievolės šalis: draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgyja draudėjo teises ir pareigas žalos atlyginimo prievolėje, t. y. toje pačioje, jau egzistuojančioje prievolėje (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-10 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009 dėl regreso ir subrogacijos institutų atribojimo).

4.4. Kitaip tariant, subrogacija yra tuomet, kai žalą padaręs asmuo ir draudėjas yra skirtingi asmenys, o kai draudėjas ir atsakingas už žalą asmuo yra tas pats, draudikas įgyja regresinę prievolę. Esant subrogacijai, draudikas reikalavimo teisę perima iš žalą patyrusio draudėjo, o esant regresui – iš dėl draudėjo veiksmų nukentėjusio asmens.

4.5. Kaip nurodyta skunde, šiuo konkrečiu atveju AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje įvykdė A. K. (duomenys neskelbtini) (draudėjo) prievolę muitinei ir reikalavimo teisę perėmė iš dėl draudėjo veiksmų „nukentėjusio asmens“ (muitinės) ir tai yra akivaizdūs regreso, o ne subrogacijos instituto, požymiai.

Pareiškėjo skundas tenkintinas.

5.1. Antstolė Irena Beliačic vykdė vykdomąją bylą Nr. 0011/19/00133 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1802-465/2012 dėl 92 000 Lt (26 645,04 Eur) skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2011 m. lapkričio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5 520 Lt (1 598,70 Eur) žyminio mokesčio išlaidų išieškojimo iš skolininko A. K., išieškotojo BTA Insurance Company“ Lietuvos filialo naudai (v. b. l. 212 p.). Vykdomasis raštas išduotas, nes Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-299-431/2013 priteisė „BTA Insurance Company“ SE, atstovaujamai „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje iš A. K. 92 000 Lt nuostolių atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2011-11-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 520 Lt žyminio mokesčio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. birželio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2014 Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 14 d. sprendimą paliko nepakeistą, konstatavo, kad šioje byloje neturi teisinės reikšmės šalių santykių kvalifikavimas kaip regreso ar subrogacijos, nes ieškinio senaties terminas atgręžtiniam reikalavimui tenkinti nepraleistas.

5.2. Antstolės kontoroje 2023 m. birželio 2 d. buvo gautas skolininko A. K. prašymas nutraukti vykdomąją bylą pasibaigus išieškojimo senaties terminui (v. b. l. 194 p.). Prašyme nutraukti vykdomąją bylą skolininkas nurodė, kad vykdymo procese išieškotojas įgyvendino subrogacijos pagrindu įgytą turtinį reikalavimą klientui dėl mokestinės prievolės įvykdymo nepasibaigusioje mokestinėje prievolėje pasikeitus prievolės šalims. Atsižvelgiant į tai, kad vykdomojoje byloje išieškoma skola atsirado 2009 m. kovo 16 d., vadovaudamasis CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsnio 1 dalimi, prašė nutraukti vykdymo veiksmus pasibaigus 5 metų išieškojimo senaties terminui (v. b. l. 194 p.).

5.3. Antstolė 2023 m. birželio 20 d. patvarkymu Nr. S-23-11-18963 vykdomąją bylą Nr. 0011/19/00133 nutraukė pasibaigus išieškojimo senaties terminui (v. b. l. 209-210) bei 2023 m. birželio 27 d. priėmė patvarkymą Nr. S-23-11-19698 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo (v. b. l. 194 p.).

6. Teismas, nagrinėdamas pareiškėjo/išieškotojo skundą, vertins, ar minėti antstolės veiksmai (2023 m. birželio 20 d. patvarkymas Nr. S-23-11-18963) yra teisėtas ir pagrįstas.

6.1. Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo veiksmo padarinius (Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-128-823/2012). Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl tiek antstolis, tiek ir skolininkas, išieškotojas bei kiti vykdymo proceso dalyviai privalo laikytis nustatytos vykdymo proceso eigos ir tvarkos.

6.2. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis nustato, jog antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų. Antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis).

Teismo išvados ir motyvai.

7. Antstolės 2023 m. birželio 20 d. patvarkymas Nr. S-23-11-18963 vykdomąją bylą Nr. 0011/19/00133 nutraukti pasibaigus išieškojimo senaties terminui yra nepagrįstas, todėl naikintinas.

7.1. Vienas iš CPK 629 straipsnio 1 dalyje numatytų vykdomosios bylos nutraukimo pagrindų yra išieškojimo senaties termino pasibaigimas. CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, jog vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. Įstatymų leidėjas priverstinio išieškojimo senatį išimtinai yra nustatęs tik dviem atvejais:

7.1.1. Vykdomosiose bylose dėl administracinių teisės pažeidimų (CPK 584 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų taikymo būtina vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kadangi šis teismas pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymą formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad priverstinio vykdymo procese jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N(9)-l 105/2007; 2007 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007).

7.1.2. Kitas atvejis yra nurodytas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 107 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai. Mokesčio priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį atsiradimo dienos (MAĮ 107 straipsnio 2 dalis). Suėjus mokesčio priverstinio išieškojimo senaties terminui, pasibaigia ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas (MAĮ 107 straipsnio 2 dalis).

7.2. Nesutikdamas su antstolės patvarkymu, pareiškėjas nurodo, kad jo reikalavimas skolininkui vykdomojoje byloje atsirado ne subrogacijos (kitaip dar vadinamos įstatyminės cesijos), o laidavimo pagrindu ir egzistuojant regresinei prievolei, t. y. AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje muitinei išmokėjus draudimo išmoką pagal laidavimą – mokestinė prievolė pasibaigė ir atlikto mokėjimo pagrindu atsirado nauja – skolininko A. K. turtinė prievolė draudimo bendrovei, pastarajai susigrąžinant išmokėtą draudimo išmoką. Pareiškėjas pažymėjo, kad tokio pobūdžio turtinei prievolei teisės aktai išieškojimo senaties terminų nenustato.

7.3. Kaip minėta, Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-299-431/2013 priteisė „BTA Insurance Company“ SE, atstovaujamai „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje iš A. K. 92 000 Lt nuostolių atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2011-11-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 520 Lt žyminio mokesčio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. birželio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2014 Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 14 d. sprendimą paliko nepakeista, konstatavo, kad šioje byloje neturi teisinės reikšmės šalių santykių kvalifikavimas kaip regreso ar subrogacijos, nes ieškinio senaties terminas atgręžtiniam reikalavimui tenkinti nepraleistas. Taigi šiuo atveju antstolis vykdo nuostolių, 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos, bei žyminio mokesčio išieškojimą, atitinkamai nėra jokio teisinio pagrindo spręsti, kad vykdomas koks nors MAĮ nustatyto mokesčio išieškojimas, todėl ir taikyti MAĮ nustatytą senaties institutą nėra jokio teisinio pagrindo. Aktualu ir tai, kad, kaip minėta, nuostolių priteisimo senaties klausimą sprendė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. birželio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2014 ir senaties termino 2014 m. birželio 20 d. nenustatė. Taikant ieškinio senaties terminą, taip kaip jį skaičiuoja antstolis, tuomet 2014 m. birželio 20 d. jau būtų buvęs suėjęs MAĮ nustatytas penkerių metų senaties terminas ir jį 2014 m. birželio 20 d. būtų pritaikęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 14 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-299-431/2013 nustatyta, kad 2009 m. vasario 26 d. patikrinimo ataskaitoje Nr. 9VM320018M Vilniaus teritorinė muitinė nusprendė įregistruoti UAB (duomenys neskelbtini) skolą muitinei: antidempingo muito – 99 740 Lt, importo PVM – 18 055 Lt, delspinigių – 5 706 Lt, baudą – 35 339 Lt, iš viso – 158 840 Lt. Taigi teismo vertinimu, MAĮ nustatytas penkerių metų senaties terminas byloje aptariamoms mokestinėms prievolėms sumokėti turėjo sueiti 2014 m. vasario 25 d. Atitinkamai, jei šiuo atveju būtų laikoma, kad iš A. K. priteistina suma, nepaisant regreso ar subrogacijos vis dar laikytina mokestine prievole, tai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas būtų pritaikęs ieškinio senatį dar 2014 m. birželio 20 d., tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne tik, kad netaikė ieškinio senaties termino, bet dar ir konstatavo, kad ieškinio senaties terminas atgręžtiniam reikalavimui tenkinti nepraleistas. Aktualu ir tai, kad vykdomojoje byloje Nr. 0011/19/00133 išieškomas ir pareiškėjo sumokėtas žyminis mokestis, kuris taip pat nepriskirtinas prie MAĮ aptartų mokesčių, kurių vykdymo senaties terminas būtų penkeri metai.

Atitinkamai darytina išvada, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo taikyti CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas ir nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0011/19/00133.

III. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, 443 straipsniu ir 510–513 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Tenkinti pareiškėjo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje 2023 m. liepos 24 d. skundą Nr. CBP-10896 dėl antstolės Irenos Beliačic veiksmų ir panaikinti 2023 m. birželio 20 d. antstolės Irenos Beliačic patvarkymą Nr. S-23-11-18963.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.