- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-16
- Bylos Nr.
- 2S-2407-614/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10912-2023-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Suinteresuotas asmuo
- A. K.
- Pareiškėjas
- AAS „BTA Baltic Insurance Company“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje skundą dėl antstolės I. B. veiksmų, suinteresuotas asmuo A. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje (toliau – ir pareiškėjas) pateikė skundą dėl antstolės I. B. (toliau – ir antstolė) veiksmų, kuriame nurodė, kad antstolė 2023 m. birželio 20 d. priėmė patvarkymą Nr. S-23-11-18963, kuriuo tenkino skolininko A. K. (toliau – ir skolininkas) skundą, ir nutarė nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0011/19/00133 pasibaigus išieškojimo senaties terminui. Nurodė, kad su antstolės 2023 m. birželio 20 d. patvarkymu Nr. S-23-11-18963 nesutinka.
2. Paaiškino, kad AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje ir Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos 2004 m. balandžio 15 d. sudarė sutartį Nr. BL/2004-07/11B-57 dėl bendradarbiavimo taikant garantijas, susijusias su muitinės procedūromis. AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje 2008 m. liepos 15 d. išdavė A. K. IĮ „Elvata“ polisą D90000178620 (D90V00178620) 92 000 Lt sumai pagal Įsipareigojimų muitinei įvykdymo laidavimo taisykles Nr. 021. A. K. IĮ „Elvata“ 2008 m. gruodžio 31 d. buvo pertvarkyta į UAB „Elvata“. UAB „Elvata“ neįvykdė iš buvusios individualios įmonės perimtų mokestinių prievolių muitinei, t. y. nesumokėjo muito mokesčių, todėl 2011 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus teritorinė muitinė pareiškė pretenziją dėl 92 000 Lt antidempingo muito sumokėjimo draudikui AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje. Pagal paminėtą pretenziją draudimo bendrovė 2011 m. lapkričio 7 d. mokėjimo nurodymu Nr. SW00848 Vilniaus teritorinei muitinei sumokėjo 92 000 Lt. Įvykdęs mokėjimą muitinei, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje pateikė 92 000 Lt reikalavimą A. K.. Teismo tvarka nurodytą sumą iš pastarojo prisiteisė ir perdavė išieškojimui antstolei I. B..
3. Paaiškino, kad nors skolininko A. K. ir laiduotojo (draudimo bendrovės) atsakomybė pagal pagrindinę prievolę kreditoriui (muitinei) yra solidari, tačiau laiduotojas, jei reikalavimas padengti įsiskolinimą buvo nukreiptas pirmiausia į jį, įvykdęs prievolę kreditoriui, įgyja regreso teisę į skolininką. Tai reiškia, kad laiduotojas, įvykdęs prievolę už skolininką, įgyja teisę reikalauti, kad skolininkas grąžintų visą kreditoriui sumokėtą sumą ir pats tampa kreditoriumi. Taigi kai laiduotojas įvykdo prievolę už skolininką, pirminė prievolė, siejusi kreditorių ir skolininką, pasibaigia, o jos pagrindu atsiranda nauja, regresinė prievolė, t. y. skolininko prievolė sumokėti laiduotojui tai, ką jis už skolininką sumokėjo pradiniam kreditoriui. Antstolė I. B. 2023 m. birželio 20 d. priimtame patvarkyme Nr. S-23- 11-18963 nepagrįstai konstatavo buvus subrogaciją, t. y. vykdomojoje byloje Nr. 0011/19/00133 atliekamą išieškojimą kvalifikavusi kaip „mokestinės prievolės išieškojimą“. Kaip nurodyta aukščiau, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje muitinei išmokėjus draudimo išmoką pagal laidavimą – mokestinė prievolė pasibaigė ir atlikto mokėjimo pagrindu atsirado nauja – A. K. turtinė prievolė draudimo bendrovei, pastarajai susigrąžinant išmokėtą draudimo išmoką. Tokio pobūdžio turtinei prievolei teisės aktai išieškojimo senaties terminų nenustato.
4. Antstolė I. B. 2023 m. liepos 18 d. patvarkymu Nr. S-23-11-21835 atsisakė tenkinti skundą ir persiuntė jį Vilniaus miesto apylinkės teismui.
5. Nurodė, kad vykdė vykdomąją bylą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-1802-465/2012 dėl skolos išieškojimo iš A. K. BTA Insurance Company SE filialo Lietuvoje naudai. Antstolės kontoroje buvo gautas skolininko A. K. skundas nutraukti vykdomąją bylą pasibaigus išieškojimo senaties terminui. Bylos duomenimis nustatyta, kad skola atsirado išieškotojui laidavimo draudimo sutarties pagrindu, t. y. įvykdžius 2009 m. kovo 16 d. atsiradusią mokestinę prievolę. Kai žalą patyręs asmuo yra sudaręs savanoriško draudimo sutartį ir žalos atlyginimą gauna iš jį apdraudusio draudiko, šis, atlyginęs savo klientui patirtą žalą, įstoja į pradinio kreditoriaus vietą, perimdamas teisę reikalauti, kad kitas draudikas įvykdytų egzistuojančią ir nepasibaigusią prievolę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsnio 1 ir 2 dalimis mokestinės prievolės išieškojimui yra taikomas 5 metų senaties terminas, kuris pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį atsiradimo dienos. Antstolė tenkino skolininko skundą ir nutraukė vykdomąją bylą dėl senaties termino, priėmė patvarkymą Nr. S-23-11-19698 dėl vykdomosios bylos užbaigimo.
Atsiliepimas
6. Suinteresuotas asmuo A. K. atsiliepimu prašė išieškotojo skundą atmesti.
7. Nurodė, kad sprendžiant dėl draudiko reikalavimo teisės į žalą padariusį asmenį subrogacijos atveju, taikomos tos atsakomybę reglamentuojančios materialiosios teisės normos, kurios būtų taikomos, jeigu dėl prievolės vykdymo tiesiogiai į prievolininką būtų kreipęsis pats nukentėjęs asmuo. Tai reiškia, kad draudikas, kuriuo yra išieškotojas, subrogacijos būdu įgijęs reikalavimo teisę, yra saistomas tų teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, kurios būtų taikomos naudos gavėjo reikalavimui įvykdyti prievolę, atsiradusią iš sutarties, delikto ar teisės akto. Taigi, į skolininko mokestinę prievolę įstojus išieškotojui, nesikeičia nei prievolės pobūdis, nei taikytina jai teisė. Atitinkamai antstolė pagrįstai sprendė, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytas 5 metų mokestinės prievolės išieškojimo senaties terminas pasibaigė, todėl vykdomoji byla nutrauktina.
8. Pareiškėjas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje 2023 m. rugsėjo 6 d. pateikė atsiliepimą. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. birželio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2014 nekonstatavo, jog tarp šalių susiklostęs santykis vertintinas kaip subrogacija. Nurodė, kad subrogacija yra tuomet, kai žalą padaręs asmuo ir draudėjas yra skirtingi asmenys, o kai draudėjas ir atsakingas už žalą asmuo yra tas pats, draudikas įgyja regresinę prievolę. Esant subrogacijai, draudikas reikalavimo teisę perima iš žalą patyrusio draudėjo, o esant regresui – iš dėl draudėjo veiksmų nukentėjusio asmens. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas įvykdė A. K. IĮ „Elvata“ (draudėjo) prievolę muitinei ir reikalavimo teisę perėmė iš dėl draudėjo veiksmų „nukentėjusio asmens“ (muitinės) ir tai yra akivaizdūs regreso, o ne subrogacijos instituto, požymiai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 11 d. nutartimi tenkino pareiškėjo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje 2023 m. liepos 24 d. skundą Nr. CBP-10896 dėl antstolės I. B. veiksmų ir panaikino 2023 m. birželio 20 d. antstolės I. B. patvarkymą Nr. S-23-11-18963.
10. Nustatė, kad Antstolė I. B. vykdė vykdomąją bylą Nr. 0011/19/00133 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1802-465/2012 dėl 92 000 Lt (26 645,04 Eur) skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2011 m. lapkričio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5 520 Lt (1 598,70 Eur) žyminio mokesčio išlaidų išieškojimo iš skolininko A. K., išieškotojo BTA Insurance Company“ Lietuvos filialo naudai. Antstolė 2023 m. birželio 20 d. patvarkymu Nr. S-23-11-18963 vykdomąją bylą Nr. 0011/19/00133 nutraukė pasibaigus išieškojimo senaties terminui bei 2023 m. birželio 27 d. priėmė patvarkymą Nr. S-23-11-19698 dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo.
11. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-299-431/2013 priteisė „BTA Insurance Company“ SE, atstovaujamai „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje iš A. K. 92 000 Lt nuostolių atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2011 m. lapkričio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 520 Lt žyminio mokesčio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. birželio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2014 Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 14 d. sprendimą paliko nepakeista, konstatavo, kad šioje byloje neturi teisinės reikšmės šalių santykių kvalifikavimas kaip regreso ar subrogacijos, nes ieškinio senaties terminas atgręžtiniam reikalavimui tenkinti nepraleistas. Antstolis vykdo nuostolių, 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos, bei žyminio mokesčio išieškojimą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo spręsti, kad vykdomas koks nors Mokesčių administravimo įstatyme nustatyto mokesčio išieškojimas, todėl ir taikyti Mokesčių administravimo įstatyme nustatytą senaties institutą nėra jokio teisinio pagrindo.
12. Nuostolių priteisimo senaties klausimą sprendė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. birželio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2014 ir senaties termino 2014 m. birželio 20 d. nenustatė. Taikant ieškinio senaties terminą, taip kaip jį skaičiuoja antstolis, tuomet 2014 m. birželio 20 d. jau būtų buvęs suėjęs Mokesčių administravimo įstatyme nustatytas penkerių metų senaties terminas ir jį 2014 m. birželio 20 d. būtų pritaikęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 14 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-299-431/2013 nustatyta, kad 2009 m. vasario 26 d. patikrinimo ataskaitoje Nr. 9VM320018M Vilniaus teritorinė muitinė nusprendė įregistruoti UAB „Elvata“ skolą muitinei: antidempingo muito – 99 740 Lt, importo PVM – 18 055 Lt, delspinigių – 5 706 Lt, baudą – 35 339 Lt, iš viso – 158 840 Lt. Taigi teismo vertinimu, Mokesčių administravimo įstatyme nustatytas penkerių metų senaties terminas byloje aptariamoms mokestinėms prievolėms sumokėti turėjo sueiti 2014 m. vasario 25 d. Atitinkamai, jei šiuo atveju būtų laikoma, kad iš A. K. priteistina suma, nepaisant regreso ar subrogacijos vis dar laikytina mokestine prievole, tai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas būtų pritaikęs ieškinio senatį dar 2014 m. birželio 20 d., tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne tik, kad netaikė ieškinio senaties termino, bet dar ir konstatavo, kad ieškinio senaties terminas atgręžtiniam reikalavimui tenkinti nepraleistas.
13. Pažymėjo, kad vykdomojoje byloje Nr. 0011/19/00133 išieškomas ir pareiškėjo sumokėtas žyminis mokestis, kuris taip pat nepriskirtinas prie Mokesčių administravimo įstatyme aptartų mokesčių, kurių vykdymo senaties terminas būtų penkeri metai.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
14. Suinteresuotas asmuo A. K. atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 11 d. nutartį. Atskirąjį skundą grindė šiais argumentais:
14.1. Pirmosios instancijos teismas aiškino ir taikė du savo esme skirtingus teisės institutus – ieškinio senaties terminą ir išieškojimo senaties terminą, kas turėjo įtakos neteisėtos skundžiamos nutarties priėmimui.
14.2. Tarp pareiškėjo ir A. K. IĮ „Elvata“ susiklostė laidavimo draudimo teisinis santykis, kuriuo pagrindu kilo pareiškėjo prievolė mokesčių administratoriui įvykdyti už A. K. IĮ „Elvata“ mokestinę prievolę. Ją įvykdęs, pareiškėjas atitinkamai perėmė reikalavimo teisę į A. K. IĮ „Elvata“ ir solidarų jos bendraskolį – apeliantą.
14.3. Teisiškai nėra reikšminga pareiškėjo ir apelianto santykį kvalifikuoti kaip regresą ar subrogaciją, kadangi abiem atvejais yra įgyvendinamas cesijos pagrindu, vadovaujantis CK 6.101 straipsnio 4 dalies, 3 ar 4 punktais, naujojo kreditoriaus įgytas atgręžtinis reikalavimas į pradinį prievolininką. Nepriklausomai nuo to, kaip vertintume santykį, kuriuo pagrindu pareiškėjas (laiduotojas ar draudikas) įgyvendina atgręžtinį reikalavimą į apeliantą, laidavimo ar draudimo, abiem šiais atvejais pareiškėjas, kaip naujasis kreditorius, įgyja tas pačias teises, kurias turėjo mokesčių administratorius, kaip pradinis kreditorius.
14.4. Naujasis kreditorius yra saistomas pradinio kreditoriaus ir skolininko sutarties ir teisinio reguliavimo sąlygų. Naujasis kreditorius negali įgyti daugiau teisių, nei jų turėjo pradinis kreditorius, pradinis ir naujasis kreditorius negali keisti prievolės įvykdymo sąlygų.
14.5. Vadovaujantis CK 6.83 straipsnio 1 dalimi įvykdžiusiam prievolę laiduotojui pereina visos kreditoriaus teisės pagal šią prievolę, o vadovaujantis CK 6.1015 straipsnio 2 dalimi reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato apdraustojo (naudos gavėjo) ir pažeidėjo santykius.
14.6. Mokesčių administratorius, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsnio 1 ir 2 dalimis, turėjo teisę išieškoti mokestinę prievolę tik per 5 metus. Atitinkamai tik šią apimtį neviršijančią teisę, įvykdęs mokestinę prievolę, perėmė ir pareiškėjas. Pareiškėjui per 5 metus neišieškojus mokestinės prievolės, apelianto prievolės vykdymo procese atitinkamai pasibaigė.
Atsiliepimas
15. Pareiškėjas AAS „BTA Baltic Insurance Company“, Lietuvoje vykdantis veiklą per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje atsiliepimu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindė šiais argumentais:
15.1. A. K. IĮ „Elvata“ prievolė muitinei kilo pagal įstatymą, o AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje prievolė muitinei – iš laidavimo. Nors skolininko (A. K.) ir laiduotojo (draudimo bendrovės) atsakomybė pagal pagrindinę prievolę kreditoriui (muitinei) yra solidari, tačiau laiduotojas, jei reikalavimas padengti įsiskolinimą buvo nukreiptas pirmiausia į jį, įvykdęs prievolę kreditoriui, įgyja regreso teisę į skolininką. Tai reiškia, kad laiduotojas įvykdęs prievolę už skolininką, įgyja teisę reikalauti, kad skolininkas grąžintų visą kreditoriui sumokėtą sumą ir pats tampa kreditoriumi. Kai laiduotojas įvykdo prievolę už skolininką, pirminė prievolė, siejusi kreditorių ir skolininką, pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (CK 6.123 straipsnio 1 dalis), jos pagrindu atsiranda nauja, regresinė prievolė, t. y. skolininko prievolė sumokėti laiduotojui tai, ką jis už skolininką sumokėjo pradiniam kreditoriui.
15.2. Antstolė I. B. 2023 m. birželio 20 d. priimtame patvarkyme Nr. S-23-11-18963 nepagrįstai konstatavo buvus subrogaciją, t. y. vykdomojoje byloje Nr. 0011/19/00133 atliekamą išieškojimą kvalifikavusi kaip „mokestinės prievolės išieškojimą“. AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje muitinei išmokėjus draudimo išmoką pagal laidavimą – mokestinė prievolė pasibaigė ir atlikto mokėjimo pagrindu atsirado nauja – A. K. turtinė prievolė draudimo bendrovei. Tokio pobūdžio turtinei prievolei teisės aktai išieškojimo senaties terminų nenustato.
15.3. Regresinė prievolė yra nauja prievolė, kuri atsiranda trečiajam asmeniui įvykdžius prievolę už skolininką: kai trečiasis asmuo įvykdo prievolę už skolininką, skolininko prievolė kreditoriui pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (CK 6.123 straipsnio 1 dalis) ir atsiranda nauja, t. y. regresinė, prievolė, kuri sieja skolininką ir skolininko prievolę įvykdžiusį asmenį. Atsižvelgiant į tai, kad Mokesčių administravimo įstatymo teisės norma, reglamentuojanti priverstinio išieškojimo senaties terminą, pagal savo pobūdį yra procesinė, o ne materialioji, nėra pagrindo jos taikymui atsiradus naujai prievolei (regreso atveju).
15.4. 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2913/92, nustatantis Bendrijos muitinės kodeksą, nenustato muitų mokestinės nepriemokos išieškojimo senaties termino. Taigi antstolės I. B. 2023 m. birželio 20 d. patvarkymas Nr. S-23-11-18963 yra nepagrįstas ir šiuo pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
17. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas tenkino pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų ir panaikino skundžiamą antstolės 2023 m. birželio 20 d. patvarkymą.
18. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai (antstolis, skolininkas, išieškotojas) privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Antstolis privalo laikytis antstolių veiklos ir civilinio proceso principų: savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdytas, užtikrinti, kad būtų tinkamai ginami išieškotojo interesai, taip pat nepažeidžiamos kitų vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įgyvendindamas įstatymo suteiktą diskrecijos teisę antstolis turi užtikrinti skolininko ir išieškotojo teisėtų interesų apsaugos pusiausvyrą, todėl kiekvienas konkretus procesinis veiksmas vykdymo procese turi būti atliekamas įvertinus reikšmingas faktines aplinkybes. Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Antstolių įstatymo 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar, atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius.
19. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolė I. B. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0011/19/00133 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 4 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-1802-465/2012 dėl 92 000 Lt (26 645,04 Eur) skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2011 m. lapkričio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5 520 Lt (1 598,70 Eur) žyminio mokesčio išlaidų išieškojimo iš skolininko A. K., išieškotojo BTA Insurance Company“ Lietuvos filialo naudai. Antstolė 2023 m. birželio 20 d. priėmė skundžiamą patvarkymą Nr. S-23-11-18963, kuriuo tenkino skolininko skundą ir nutarė nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0011/19/00133 pasibaigus 5 metų mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminui, nustatytam Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsnio 1 ir 2 dalyse.
20. Taip pat nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-299-431/2013 priteisė „BTA Insurance Company“ SE, atstovaujamai „BTA Insurance Company“ SE filialo Lietuvoje iš A. K. 92 000 Lt nuostolių atlyginimo, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2011 m. lapkričio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5 520 Lt žyminio mokesčio. Nurodytoje byloje teismas nustatė, kad „BTA Insurance Company“ SE 2004 m. balandžio 15 d. su Muitinės departamentu prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sudarė Sutartį Nr. BL/2004-07/11B-57, pagal kurią „BTA Insurance Company“, pripažįstamas garantu, turinčiu teisę išduoti tretiesiems asmenims vienkartinės garantijos dokumentus, įsipareigojo vykdyti teisės aktų nustatytas ir išduotose garantijos dokumentuose įvardytas garantui tenkančias prievoles. „BTA Insurance Company“, vadovaudamasis „Įsipareigojimų muitinei įvykdymo laidavimo taisyklėmis“ Nr. 021, 2008 m. liepos 15 d. išdavė A. K. IĮ „Elvata“ polisą (garantiją) D90000178620 (D90V00178620) bendrai 92 000 litų sumai. A. K. IĮ „Elvata“ 2008 m. gruodžio 31 d. buvo pertvarkyta į UAB „Elvata“. UAB „Elvata“ neįvykdė iš buvusios individualios įmonės perimtų mokestinių prievolių muitinei, t. y. nesumokėjo mokesčių, todėl 2011 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus teritorinė muitinė pareiškė „BTA Insurance Company“ pretenziją dėl 92 000 litų muitų ir mokesčių sumokėjimo. Pagal šią pretenziją „BTA Insurance Company“ 2011 m. lapkričio 3 d. mokėjimo nurodymu Nr. SW00848 Vilniaus teritorinei muitinei sumokėjo 92 000 Lt.
21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. birželio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2014 Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 14 d. sprendimą paliko nepakeista. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje teisinių santykių specifika yra ta, jog draudimo įmonė laiduoja muitinei už skolininką, o skolininkas šį laidavimą apdraudžia. Laidavimo draudimo atveju draudikas, atlyginęs už skolininką (draudėją) šio skolą muitinei, įgyja teisę reikalauti iš draudėjo muitinei sumokėtos išmokos, taip pat ir netesybų (Taisyklių 11.4; 11.6 punktai). Pažymėjo, kad nagrinėjamos bylos šalių ginčas apeliacinės instancijos teismo pagrįstai spręstas pagal jų sudarytos sutarties nuostatas, teisiškai vertinant ją kaip laidavimo draudimą, kuriame draudimo išmoką išmokėjęs draudikas – laiduotojas įgyja reikalavimo teisę į draudėją išmokėtos sumos apimtimi. Draudikas ir draudėjas – muitinės procedūros vykdytojas (A. K. IĮ „Elvata“) sudarė laidavimo draudimo sutartį, todėl draudikas, atlyginęs už skolininką (draudėją) jo skolą muitinei, įgyja teisę reikalauti iš draudėjo muitinei sumokėtos draudimo išmokos (Taisyklių 11.4 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad byloje susiklostė situacija, kai skolininkas turėjo sumokėti importo muitų skolą ir, gavęs Vilniaus teritorinės muitinės sprendimą, jį apskundė. Kadangi skolininkas muitinei pateikė laiduotojo (ieškovo) garantiją, Vilniaus teritorinė muitinė per visą skundo nagrinėjimo teisme laikotarpį buvo sustabdžiusi apskųsto sprendimo vykdymą, o baigus nagrinėti ginčą teisme, atnaujino šio sprendimo įgyvendinimą – 2011 m. rugsėjo 30 d. pareiškė ieškovui pretenziją, šis pagal ją 2011 m. lapkričio 3 d. sumokėjo nurodytą sumą ir 2011 m. lapkričio 25 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl atgręžtinio reikalavimo tenkinimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 4 dalį ieškinio senaties terminas iš regresinių prievolių atsirandantiems reikalavimams prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo. Prievolės asmenų pasikeitimas nepakeičia ieškinio senaties termino ir jo skaičiavimo tvarkos, jei įstatyme nenustatyta kitaip (CK 1.128 straipsnis). Teisėjų kolegija sutiko, kad šioje byloje neturi teisinės reikšmės šalių santykių kvalifikavimas kaip regreso ar subrogacijos, nes ieškinio senaties terminas atgręžtiniam reikalavimui tenkinti nepraleistas.
22. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad subrogacija ir regresinė prievolė draudimo teisiniuose santykiuose skiriasi. Regresinė prievolė yra nauja prievolė, kuri paprastai atsiranda trečiajam asmeniui įvykdžius prievolę už skolininką: kai trečiasis asmuo įvykdo prievolę už skolininką, skolininko prievolė kreditoriui pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (CK 6.123 straipsnio 1 dalis) ir atsiranda nauja, t. y. regresinė, prievolė, kuri sieja skolininką ir skolininko prievolę įvykdžiusį asmenį. Tuo tarpu subrogacijos atveju, kai draudikas išmoka pagal draudimo sutartį draudimo išmoką draudėjui dėl trečiojo asmens padarytos draudėjui žalos, žalos atlyginimo prievolė, siejanti nukentėjusį draudėją ir žalą padariusį asmenį, nepasibaigia, tik keičiasi šios prievolės šalis: draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, įgyja draudėjo teises ir pareigas žalos atlyginimo prievolėje, t. y. toje pačioje, jau egzistuojančioje prievolėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. vasario 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2009).
23. Regreso atveju atsiranda nauja prievolė, kuri paprastai atsiranda trečiajam asmeniui įvykdžius prievolę už skolininką: kai trečiasis asmuo įvykdo prievolę už skolininką, skolininko prievolė kreditoriui pasibaigia tinkamu jos įvykdymu (CK 6.123 straipsnio 1 dalis) ir atsiranda nauja, t. y. regresinė, prievolė, kuri sieja skolininką ir skolininko prievolę įvykdžiusį asmenį.
24. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su argumentais, jog A. K. IĮ „Elvata“ prievolė muitinei kilo pagal įstatymą, o pareiškėjo prievolė muitinei – iš laidavimo. Draudimo bendrovė, kaip laiduotoja, įvykdžiusi prievolę už skolininką, įgijo teisę reikalauti, kad skolininkas (apeliantas) grąžintų visą kreditoriui (muitinei) sumokėtą sumą ir pats tapo kreditoriumi. Taigi kai laiduotojas įvykdė prievolę už skolininką, pirminė prievolė, siejusi kreditorių ir skolininką, pasibaigė tinkamu jos įvykdymu, tačiau jos pagrindu atsirado nauja, regresinė prievolė, t. y. skolininko prievolė sumokėti laiduotojui tai, ką jis už skolininką sumokėjo pradiniam kreditoriui. Pasibaigus pirminei prievolei, nėra vykdomas Mokesčių administravimo įstatyme nustatyto mokesčio išieškojimas, todėl nėra taikomas ir 5 metų mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminų skaičiavimas. Nauja prievolė atsirado laidavimo pagrindu, prievolė sieja skolininką ir skolininko prievolę įvykdžiusi asmenį (pareiškėją), todėl jokie Mokesčių administravimo įstatyme nustatyti senaties terminai jai netaikomi, ką pagrįstai skundžiamojoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas.
25. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų teismas nepasisako, nes jie nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamai bylai.
26. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra jokio pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamas teismo nutartis, dėl to atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 11 d. nutartį palikti nepakeistą.