Kauno apygardos teismo nutartis

2021-09-13 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-523-530/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-09-13
Bylos Nr.
AN2-523-530/2021
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-01101-2021-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Danutė Giačaitė (pirm.)
Institucija
Kauno miesto savivaldybės administracijos VTS
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-523-530/2021Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01101-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.11.10; 21.11.11 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugsėjo 13 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal D. Č. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. liepos 19 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiojo specialisto R. J. 2021 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) D. Č. nubaustas už tai, kad 2021 m. kovo 11 d. 13.16 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę ,,Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sustojo ir stovėjo kelio ženklo Nr. 333 „Stovėti draudžiama“ galiojimo zonoje, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 1086, 8. 1 pr. 333 punktą ir padarė nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 2 dalyje, dėl ko jam paskirta 60 eurų bauda.

Žemesnės instancijos teismas

2. Nesutikdamas su Institucijos 2021 m. balandžio 23 d. priimtu nutarimu, D. Č. minėtą nutarimą apskundė Kauno apylinkės teismui, prašydamas jį panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Kauno apylinkės teismas skundžiama nutartimi D. Č. skundo netenkino ir pažymėjo, kad byloje esančių duomenų pakanka, jog kelio ženklas Nr. 333, draudžiantis stovėti, (duomenys neskelbtini) 2021 m. kovo 11 d. buvo įrengtas teisėtai ir buvo galiojantis, todėl D. Č. palikdamas savo vairuojamą automobilį stovėti šio kelio ženklo galiojimo zonoje padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje.

Šalies argumentai

3. Skunde aukštesnės instancijos teismui D. Č. prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 19 d. nutartį panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.

3.1. Skunde D. Č. teigia, kad 2021 m. kovo 13 d. elektroniniu paštu gavęs administracinio nusižengimo protokolą dėl kelio ženklo Nr. 333 „Stovėti draudžiama“ pažeidimo, tą pačią dieną, nuvyko į įvykio vietą, (duomenys neskelbtini) apžiūrėti kelio ženklo, kadangi buvo įsitikinęs, kad nepadarė jokio Kelių eismo taisyklių pažeidimo (toliau – ir KET). Nuvykus ties (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sankryža, matėsi už maždaug 120-130 metrų kairėje kelio pusėje esantis kelio ženklas Nr. 541 „Stovėjimo zona” ir po juo esanti papildoma lentelė Nr. 836 „Lengvųjų automobilių statymo būdas” (priede, foto Nr. 1). Priėjus arčiau prie kelio ženklo, apie 10-15 metrų atstumu, matėsi, kad už šio kelio ženklo 15-20 metrų atstumu, kairėje kelio pusėje stovi analogiškas kelio ženklas, tik matoma jo išorinė pusė (priede, foto Nr. 2, 3). Priėjus apie 10 metrų atstumu iki išorine puse stovinčio kelio ženklo, matėsi už jo pusė kelio ženklo Nr. 333 „Stovėti draudžiama“ (priede, foto Nr. 3). Priėjus dar arčiau matėsi, kad kelio ženklas Nr. 333 „Stovėti draudžiama“ buvo pastatytas apie 3 metrų atstumu, už didesnio kelio ženklo su papildoma lentele. Šis kelio ženklas užstojo kelio ženklą Nr. 333 „Stovėti draudžiama“, todėl D. Č. 2021 m. kovo 11 d. jo nematė.

3.2. Skunde apeliantas pažymi, kad tą pačią dieną nufotografavęs minėtus kelio ženklus, 2021 m. kovo 15 d. el. paštu kreipėsi į VĮ Lietuvos automobilių kelių direkciją, klausdamas, ar aukščiau nurodytoje vietoje tinkamai įrengtas kelio ženklas Nr. 333 „Stovėti draudžiama“. VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija apelianto raštą su fotonuotraukomis 2021 m. kovo 15 d. persiuntė pagal kompetenciją Kauno miesto savivaldybei. 2021 m. balandžio 14 d. iš Savivaldybės administracijos Transporto ir eismo organizavimo skyriaus specialisto E. J. apeliantas el. paštu gavo atsakymą, kuriame nurodyta, jog (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. 11, kelio ženklas Nr. 333 „Stovėti draudžiama“, siekiant užtikrinti kelio ženklo matomumą, bus nukeltas. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog E. J. nenurodė, kad kelio ženklas jau numatytas pašalinti anksčiau, kaip parodė teismo posėdžio metu. Jis nurodė, kad kelio ženklas bus perkeltas dėl vienintelės priežasties, kad geriau būtų matomas. Ir apeliaciniame skunde dėsto teisės aktus reglamentuojančias kelių ženklinimo reikalavimus, nurodydamas, kad kelio ženklai turi būti manomas iš 120 m. atstumo, o tarp kelio ženklų turi būti ne mažesni, kaip 20 m., tuo tarpu nagrinėjamu atveju tarp ženklų buvo 3 metrai, o kelio ženklas Nr. 333 „Stovėti draudžiama“ buvo matomas iš 10-20 m. atstumo. Apeliantas taip pat pažymi, kad Savivaldybės administracijos Transporto ir eismo organizavimo skyriaus specialistas E. J., vengdamas atsakomybės, suklaidino teismą. Apeliantui el. paštu 2021 m. balandžio 14 d. parašė: „(duomenys neskelbtini), ties namu Nr. 11, kelio ženklas Nr. 333 „Stovėti draudžiama“, siekiant užtikrinti kelio ženklo matomumą, bus nukeltas“. Reiškia, jis sutiko, kad kelio ženklas nėra tinkamai matomas, o teismo posėdžio metu nurodė: „(duomenys neskelbtini). (tarp namų 9-13), kelio ženklai Nr. 333 įrengti tinkamai, laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų. Vėliau kelio ženklas buvo išmontuotas dėl pasikeitusios eismo organizavimo tvarkos, bet ne dėl D. Č. raštiško paklausimo dėl kelio ženklo teisėtumo“. E. J. nenurodė jokio teisės akto, kuriuo jis remiasi, abstrakčiai nurodydamas, jog laikosi visų teisės aktų nustatytų reikalavimų.

3.3. Apeliantas skunde nurodo, jog Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 21 straipsnyje pažymėta, kad: „Ženklai turi būti dubliuojami, kai dėl intensyvaus eismo ar dėl kitų priežasčių pagrindiniai ženklai nepakankamai gerai matomi arba ne laiku pastebimi tų eismo dalyvių, kuriems jie yra skirti“. Skunde minimu atveju kelio ženklai nebuvo dubliuojami, nebuvo siekta, kad vairuotojams būtų geriau matomas kelio ženklinimas, o buvo vykdomas beprasmis vairuotojų baudimas. Jei minimoje vietoje būtų įrengtas dubliuojantis kelio ženklas, jis jį tikrai būtų pamatęs ir automobilio toje vietoje nebūtų statęs. Taip pat apeliantas pažymi, jog Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 131 straipsnyje nurodyta: „Ženklą Nr. 333 rekomenduojama naudoti kartu su horizontaliojo ženklinimo geltona brūkšnine linija 1.9.“. Jeigu skunde nurodyta kelio vieta būtų pažymėta horizontaliojo ženklinimo geltona brūkšnine linija, jis ją tikrai būtų pamatęs ir automobilio toje vietoje nestatęs. Akcentuojama, jog E. J. teismo posėdžio metu parodė, kad skunde minimas kelio ženklas yra tik dubliuojantis, kad jis nėra pagrindinis kelio ženklas“, tokiu būdu klaidindamas teismą.

3.4. Skunde apeliantas pabrėžia, kad 2021 m. balandžio 14 d. iš Savivaldybės administracijos Transporto ir eismo organizavimo skyriaus specialisto E. J. el. paštu gavęs atsakymą: „(duomenys neskelbtini), ties namu Nr. 11, kelio ženklo Nr. 333 „Stovėti draudžiama“, siekiant užtikrinti kelio ženklo matomumą, bus nukeltas“, jis 2021 m. balandžio 21 d. kreipėsi prašymu į administracinio nusižengimo bylą tiriantį Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiąjį specialistą S. Č. prašydamas įvykio vietoje apžiūrėti kelio ženklų išdėstymą. Apeliantas tikėjosi, jog bus atlikta papildoma įvykio vietos apžiūra, padarytos informatyvios nuotraukos, taip pat jis galėjo būti iškviestas papildomai apžiūrai, kad galėtų tiksliai parodyti kelio ženklo matomumą ne nuo šaligatvio, o nuo važiuojamosios dalies, iš kur jį mato vairuotojai. S. Č. minėto prašymo netenkino, atsakė, kad kelio ženklas įrengtas tinkamai, laikantis teisės aktų reikalavimų. 2021 m. balandžio 23 d. nutarimu Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas R. J. paskyrė jam administracinę nuobaudą, tačiau, priimdamas nutarimą, rėmėsi tik S. Č. padaryta fotonuotrauka, kurioje kelio ženklas nufotografuotas tik nuo šaligatvio, kai kaltinimas reiškiamas vairuotojui. Jeigu kaltinimas pareiškiamas vairuotojui, tai nuotraukos turi būti daromos iš tų vietų, kur vairuotojas mato kelio ženklinimą. Be to, atlikdami tyrimą, S. Č. ir R. J. jo neapklausė, nors matė, kad pastarasis nesutinka su kaltinimu bei prašė dar kartą apžiūrėti įvykio vietoje kelio ženklą. Kartu atkreipdamas dėmesį, kad dešinėje pusėje stovintis kelio ženklas Nr. 333 „Stovėti draudžiama“ vairuotojams matomas daugiau kaip iš 120 m. (priede foto Nr. 2, pažymėtas Nr.4.), tuo tarpu kairėje pusėje esantis tas pats ženklas iš to paties atstumo visiškai nėra matomas (priede foto Nr. 2, pažymėtas Nr. 2).

3.5. Skunde taip pat nurodoma, kad iš pateiktų fotonuotraukų Nr. 2 ir 3 akivaizdžiai matosi, jog kairėje pusėje esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 541 „Stovėjimo zona“ ir papildoma lentele Nr. 836 „Lengvųjų automobilių statymo būdas“, yra ne mažiau kaip 7 laisvos automobilių stovėjimo vietos, o užjos, apie 70 metrų atstumu, panašiai toje pačioje vietoje kur 2021 m. kovo 11 d. buvo pastatęs automobilį ir jis, stovi du automobiliai, kas akivaizdžiai parodo, jog minėtoje vietoje esantis kelio ženklas Nr. 333 „Stovėti draudžiama“ nėra matomas ne tik jam, bet ir kitiems vairuotojams. Kartu pažymint, kad kelio ženklą „Stovėti draudžiama“ užstoja ne tik greta stovintis kelio ženklas, bet ir prieš priešais, gretima eismo juosta važiuojantys automobiliai. Kaip ir įvyko nagrinėjamu atveju, kai apeliantas administracinio nusižengimo padarymo dieną važiuodamas link atsilaisvinusios stovėjimo vietos prasilenkė su dviem automobiliais atvažiavusiais iš prieš priešais.

3.6. Apeliantui taip pat nesuprantamas apylinkės teismo argumentas: „Vairuotojas negali nesivadovauti kelio ženklu tik manydamas, kad jis gali būti neteisėtai įrengtas. Minėtu atveju pareiškėjui iki protokolo surašymo dienos minėto kelio ženklo įrengimas įtarimų nesukėlė ir teismui nepateikė duomenų, kad buvo kreiptasi į institucijas dėl minimo kelio ženklo, kaip pareiškėjas nurodo skunde, kad kelio ženklo nesimatė“. Apeliantas pažymi, kad teismui bylos nagrinėjimo metu jis buvo nurodęs, jog kelio ženklo Nr. 333 „Stovėti draudžiama“ nematė bei paaiškino, tai lėmusias aplinkybes. Tuo tarpu jeigu šį ženklą apeliantas būtų matęs, nebūtų statęs automobilio toje vietoje net jeigu tas ženklas būtų įrengtas ir neteisėtai. Todėl gavęs administracinio nusižengimo protokolą, siekdamas, kad ir toliau vairuotojai nebūtų traukiami administracinėn atsakomybėn už draudžiamą kelio ženklą, kurio nesimato, kreipėsi į VĮ Lietuvos automobilių kelių direkciją išaiškinimo.

Atsiliepimas

4. Atsiliepime Institucijos atstovė K. Š. prašo D. Č. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti apylinkės teismo nutartį nepakeistą, kadangi faktiniais duomenimis neabejotinai nustatyta, kad D. Č. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje, pažymėdama, kad nagrinėjamu atveju nebuvo gauta informacijos patvirtinančios, jog administracinio nusižengimo padarymo vietoje kelio ženklai buvo įrengti neteisėtai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. D. Č. apeliacinis skundas atmetamas.

Žemesnės instancijos teismas

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas D. Č.apeliaciniame skunde neginčija to, kad jis sustojo ir paliko savo automobilį stovėti kelio ženklo Nr. 333 „Stovėti draudžiama“ galiojimo zonoje, skunde keldamas klausimus dėl kelio ženklo įrengimo teisėtumo ir nesutikdamas, kad jo veikoje yra administracinio nusižengimo numatyto ANK 417 straipsnio 2 dalį požymių, kadangi jam, važiuojant priešingos krypties eismo juosta, šis draudžiamasis kelio ženklas nebuvo matomas.

7. Pažymėtina, kad teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tuo atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą. Administraciniu nusižengimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo sudėtis. Sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

8. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skunde iš esmės pateikiami subjektyvūs, apeliantui palankiai dėstomi samprotavimai, kurie nėra nauji ir skundžiama apylinkės teismo nutartimi argumentuotai įvertinti. Jie tiek Institucijos, tiek apylinkės teismo konstatuotų faktinių aplinkybių, jų vertinimo bei atitinkamai – išvados dėl D. Č.kaltės, nekeičia. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir konstatuoja, kad spręsdamas D. Č.kaltės klausimą jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padaryme, teisės taikymo klaidų pirmosios instancijos teismas nepadarė. Naikinti teisėtą ir pagrįstą apylinkės teismo procesinį sprendimą remiantis apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo.

9. Nors apeliaciniame skunde didžiausias dėmesys skiriamas administracinio nusižengimo padarymo vietoje esančio kelio ženklo Nr. 333 „Stovėti draudžiama“ įrengimo teisėtumo/neteisėtumo aptarimui, tačiau apygardos teismas pažymi, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad kelio ženklai galioja, kol jų teisėtumas nėra nuginčytas įstatymų nustatyta tvarka (Kauno apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-567-926/2020, AN2-508-954/2019; Šaulių apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-39-332/2020; Panevėžio apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-117-491/2019). Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. Č. aiškindamasis aplinkybes dėl kelio ženklo Nr. 333 „Stovėti draudžiama“ įrengimo tinkamumo (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. 11 kreipėsi į kompetentingas institucijas ir 2021 m. balandžio 14 d. iš Kauno miesto savivaldybės administracijos Transporto ir eismo organizavimo skyriaus specialisto E. J. el. paštu gavo atsakymą, kuriame nurodyta, jog (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. 11, kelio ženklas Nr. 333 „Stovėti draudžiama“, siekiant užtikrinti kelio ženklo matomumą, bus nukeltas (b. l. 37). Administracinio nusižengimo protokolą D. Č. surašęs S. Č. gavęs apelianto prašymą patikslinti ar minėtas kelio ženklas įrengtas taip kaip numato kelių ženklų įrengimo taisyklės taip pat kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Transporto ir eismo organizavimo skyrių ir 2021 m. balandžio 22 d. gavo specialisto E. J. atsakymą, kad kelio ženklai Nr. 333 „Stovėti draudžiama“ (duomenys neskelbtini) ruože tarp 9 ir 13 namų įrengti tinkamai, laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų (administracinio nusižengimo b. l. 33) bei 2021 m. gegužės 11 d. gavo patikslinimą, kuriame nurodyta, jog 2021 m. kovo 18 d. dėl pasikeitusios eismo organizavimo tvarkos (duomenys neskelbtini) kelio ženklai Nr. 333 buvo išmontuoti, o iki jų išmontavimo šie draudžiamieji ženklai buvo galiojantys. Bei tai, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 2 skirsnio 6 straipsnis įvardija, kad savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, tvarkymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra savivaldybių savarankiškosios funkcijos (administracinio nusižengimo b. l. 34). Transporto ir eismo organizavimo specialistas, atsakingas už kelio ženklų įrengimą bei priežiūros darbus E. J. apklausiamas pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad kelio ženklas nagrinėjamu atveju įrengtas tinkamai ir išmontuotas tinkamai atsižvelgiant ne į D. Č. prašymą, o į transporto ir eismo srautą. Taigi akivaizdu, jog tiek Institucija surašiusi apeliantui administracinio nusižengimo protokolą, tiek pirmosios instancijos teismas ėmėsi atitinkamų priemonių tam, kad būtų atsakyta į D. Č. keliamas abejones dėl įrengto kelio ženklo teisėtumo ir nors apeliantas šiuos duomenis bando paneigti interpretuodamas jam pateiktą informaciją savaip bei cituodamas teisės aktus susijusius su kelių ženklinimo reikalavimais, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, jog administracinio nusižengimo byloje nėra sprendžiamas kelio ženklo teisėtumo klausimas, todėl abejoti kompetentingos institucijos, atsakingos už transporto ir eismo organizavimą Kauno mieste, pateiktais duomenimis nėra jokio pagrindo, pažymint, kad ir D. Č. gautame el. laiške pateiktas atsakymas, kad kelio ženklas bus nukeltas, siekiant užtikrinti kelio ženklo matomumą, nesuponuoja išvados, jog jis buvo įrengtas neteisėtai. Tuo tarpu kilus abejonių dėl kelio ženklo teisėtumo, asmuo gali kreiptis į kompetentingą teismą įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 23 d. nutartis byloje Nr. N-575-4616/2010, Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-131-462/2018).

10. Nagrinėjamu atveju nesant duomenų, kad įstatymų nustatyta tvarka kelio ženklas Nr. 333 „Stovėti draudžiama“ būtų pripažintas neteisėtai įrengtu (duomenys neskelbtini), D. Č.kaip eismo dalyvis privalėjo laikytis kelių eismo taisyklių reikalavimų, nepriklausomai nuo to, kad vėliau šis kelio ženklas buvo išmontuotas, pažymint, kad administracinio nusižengimo padarymo metu kelio ženklas Nr. 333 „Stovėti draudžiama“ (duomenys neskelbtini) buvo galiojantis ir D. Č. privalėjo juo vadovautis. Priešingu atveju susiklostytų situacija, kai bet koks kelio ženklas ar ženklinimas vairuotojams pasirodžius esant neteisėtam, netektų savo privalomosios galios ir eismo dalyviai eismą vykdytų pagal kiekvieno savo individualiai susikurtas eismo taisykles.

11. Ir nors apeliaciniame skunde teigiama, kad net ir privalėdamas laikytis komentuojamo kelio ženklo, D. Č. neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kadangi to ženklo nematė, nes važiuodamas link atsilaisvinusios stovėjimo vietos prasilenkė su dviem automobiliais atvažiavusiais priešinga eismo juosta, kurie užstojo kelio ženklo Nr. 333 „Stovėti draudžiama“ matomumą, o iš didesnio atstumo kelio ženklas nebuvo matomas bei atkreipė dėmesį, kad iš apelianto užfiksuotų nuotraukų bei administracinio nusižengimo padarymo metu stovėjusių automobilių, akivaizdu, jog kelio ženklas nebuvo matomas ir kitiems eismo dalyviams.

12. Pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį administracinę atsakomybę užtraukia sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas.

13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog eismo dalyviai, realizuodami savo teisę naudotis keliais, privalo laikytis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir kitų įstatymų, KET ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, tvarkos ir apribojimų (KET 6 punktas). KET 8 punkte, inter alia, numatyta, jog eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti KET 1 priede, prie kelio ženklų priskirtini kintamos informacijos kelio ženklai, kurių pavyzdžiai nurodyti KET 2 priede, kelių ženklinimas, nurodytas KET 3 priede, šviesoforai ir reguliuotojo signalai, nurodyti KET ir kituose Lietuvos Respublikoje galiojančiuose teisės aktuose, susijusiuose su eismo reguliavimu. Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kai kelyje įrengti kintamos informacijos kelio ženklai, vadovaujamasi kintamos informacijos kelio ženklais. Reguliuotojo nurodymai turi pirmenybę šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo, taip pat KET reikalavimų atžvilgiu. Pagal KET 5 punktą eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis.

14. KET 1 priedo 333 punkte nurodoma, kad draudžiama transporto priemonėms stovėti toje kelio pusėje, kurioje yra ženklas. Negalioja skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele pažymėtoms transporto priemonėms ir taksi su įjungtu taksometru. Jeigu naudojamas kartu su 1.9 ženklinimo linija, galioja iki šios linijos pabaigos.

15. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. Nr. 3- 83 įsakymo „Dėl kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių patvirtinimo“ 101 punktas taip pat detalizuoja, jog draudžiamieji ženklai, išskyrus kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklėse nurodytas išimtis, įrengiami prieš pat kelio ruožo, kuriame draudžiamas ar apribojamas eismas, pradžią arba šio ruožo pabaigoje. Galiojimo zoną turintys draudžiamieji ženklai Nr. 319, 325, 327, 329, 331–335 galioja nuo įrengimo vietos iki artimiausios sankryžos už draudžiamojo ženklo, o gyvenvietėse, kai nėra sankryžos, iki gyvenvietės pabaigos. Ženklų galiojimas nesibaigia ties išvažiavimo iš šalia esančių teritorijų vietomis, taip pat ties lauko, miško ir kitais šalutiniais keliais, kuriuose nėra įrengiama pirmumo ženklų.

16. Tų pačių taisyklių 21 punktas nurodo, kad „Ženklai turi būti dubliuojami, kai dėl plačios važiuojamosios dalies (dvi ir daugiau eismo juostų viena kryptimi), intensyvaus eismo ar dėl kitų priežasčių pagrindiniai ženklai nepakankamai gerai matomi arba ne laiku pastebimi tų eismo dalyvių, kuriems jie yra skirti, taip pat visais Taisyklėse nurodytais atvejais“. Šiuo atveju iš D. Č. pateiktų fotonuotraukų (b. l. 6, 84) matyti, kad draudžiamasis kelio ženklas Nr. 333 yra pastatytas tiek kairėje, tiek dešinėje kelio pusėje ir galioja iki analogiškų kelio ženklų pabaigos. Ir nors apeliantas nesutinka, tačiau iš šio teisinio reguliavimo seka, kad kairėje kelio pusėje esantis ženklas yra dubliuojantis, tai patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas Transporto ir eismo organizavimo specialistas E. J., kuris parodė, jog nagrinėjamu atveju kelio ženklas, esantis kairėje pusėje ir yra dubliuojantis, kad automobiliai išvažiuojantys iš šalutinių gatvelių matytų draudžiantį stovėti įrengtą ženklą. Bei pažymėjo, kad šioje gatvėje važiuojant dešine puse nėra galimybės apsisukti ir statyti automobilį kairėje pusėje dėl gatvės siaurumo, kadangi dėl paskelbto Covid (duomenys neskelbtini) parke būdavo daug lankytojų, todėl automobiliai užstatydavo sankryžas, taip buvo nuspręsta pagrįstai įrengti kelio ženklus dėl mažesnio automobilių bei žmonių srauto.

17. Aukštesnysis teismas pažymi, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, būdamas vairuotojas, privalo laikytis KET reikalavimų, būti atidus, paklusti kelių ženklams, juos stebėti ir jais vadovautis, o paliekant automobilį, įsitikinti, ar jį pastatė nepažeisdamas KET, nepriklausomai nuo to, kaip atvažiavo į automobilio statymo vietą ir ar toje vietoje buvo kitų automobilių, todėl ta aplinkybė, kad važiuojant D. Č. kelio ženklas esantis dešinėje kelio pusėje buvo užstotas bei tai, kad kelio ženklo Nr. 333 galiojimo zonoje buvo ir kiti automobiliai nešalina D. Č.administracinės atsakomybės. Pažymint, kad kairėje kelio pusėje stovintis kelio ženklas apeliantui buvo puikiai matomas ir jis kaip vairuotojas, turėjo suprasti, jog ženklas yra dubliuojantis. Be to, kaip matyti iš KET, draudžiamieji kelio ženklai yra apskritimo formos ir jie apeliantui sustojus bei einant pasivaikščioti nors ir iš kitos ženklo pusės, tačiau turėjo būti matomi, todėl apeliantas, kaip įgijęs teisę vairuoti asmuo turėjo įvertinti kelio ženklų galiojimo tvarką (duomenys neskelbtini), tačiau akivaizdu, jog D. Č. nagrinėjamu atveju nebuvo atidus kelių eismo dalyvis ir palikdamas automobilį stovėti draudžiamoje vietoje nesiėmė jokių veiksmų, jog įsitikintų, kad tai daryti galima, todėl aukštesnysis teismas įvertinęs aukščiau aptartus duomenis konstatuoja, kad D. Č. nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas visiškai pagrįstai.

18. Byloje esantys nusižengimą įrodantys duomenys - administracinio nusižengimo protokolas, nutarimas ir fotonuotraukos (administracinio nusižengimo b. l. 20, 35, 1-2, 4-6), patvirtina, kad D. Č. 2021 m. kovo 11 d. 13.16 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę ,,Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sustojo ir stovėjo kelio ženklo Nr. 333 „Stovėti draudžiama“ galiojimo zonoje, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 1086, 8. 1 pr. 333 punktą ir padarė nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje.

19. Ir nors apeliantas skunde teigia, kad tiek surašant administracinio nusižengimo protokolą, tiek ir nutarimą administracinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas neišsamiai, nesiimant papildomų priemonių įvykio vietai apžiūrėti bei apeliantui apklausti, tačiau aukštesnysis teismas nesutikdamas su šiais D. Č. argumentais pažymi, kad įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis. Jų turi būti surinkta tiek, kad būtų galima daryti pagrįstas ir abejonių nekeliančias išvadas dėl administracinio nusižengimo požymių asmens veiksmuose buvimo ar nebuvimo. Iš byloje surinktų duomenų matyti, jog administracinio nusižengimo tyrimą atlikęs Savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnas S. Č. siekdamas išsiaiškinti bylai reikšmingas aplinkybes kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos Transporto ir eismo organizavimo skyrių su tikslu išsiaiškinti, ar kelio ženklai, adresu: (duomenys neskelbtini), įrengti nepažeidžiant Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisyklių ir gavęs specialisto E. J. informaciją patvirtinančią, jog kelio ženklai Nr. 333 „Stovėti draudžiama“, minėtu adresu įrengti tinkamai, laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, apie tai informavo apeliantą (administracinio nusižengimo b. l. 29, 32-34). Tuo tarpu apeliantas tinkamai informuotas apie administracinės bylos nagrinėjamo vietą ir laiką (administracinio nusižengimo b. l. 20-24), nepasinaudojo teise dalyvauti žodiniame bylos nagrinėjime bei teikti paaiškinimus, todėl apeliacinio skundo argumentai susijęs su neišsamiu tyrimo atlikimu, atmetami, kaip nepagrįsti, konstatuojant, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių D. Č. kaltę, padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą.

20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų visumos pakanka išvadai, kad D. Č.pažeidė KET 8 punkto, 1 priedo 333 punktą ir tuo pačiu padarė ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas, negu skundžiamoje nutartyje padarė apylinkės teismas. Aptartų duomenų pagrindu konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo nutartis 2021 m. liepos 19 d. yra teisėta ir pagrįsta, išvados paremtos tiesiogiai ištirtų įrodymų analize ir vertinimu, todėl naikinti nutartį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi ir 654 straipsniu,

nutaria:

D. Č. apeliacinio skundo netenkinti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Danutė Giačaitė